44c7eaf5-9da3-4516-8db7-95ca99cd592e · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1186-240/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29167-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.2.2; 2.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, kaltinamajam Ž. G., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R.

G., jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A. L., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, besiverčiantis individualia veikla, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

Kaltinamasis Ž. G. 2018 m. gegužės 24 d., apie 23.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo savo Å¡eimos nario – sutuoktinės R. G. atžvilgiu, t. y. tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai kumščiu į sėdmenis bei vienÄ kartÄ ranka sudavė į deÅ¡inę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Kaltinamasis Ž. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tÄ dienÄ ryte nukentėjusiosios nematė, nes miegojo. Apie 18.00 val. atėjo jo motina, apie 20.30 val. namo grįžo R.

Ji parsinešė tris butelius Å¡ampano, kuriuos tuščius vėliau jis matė balkone. Sutuoktinė svirduliavo, buvo palenkusi žemyn galvÄ . Kaltinamasis priėjęs pažiÅ«rėjo ir pamatė kraujosruvÄ po kažkuria sutuoktinės akimi. IÅ¡ vakaro tos kraujosruvos pas jÄ dar nebuvo. Paklausus, kas atsitiko, sutuoktinė atsakė, kad tai ne jo reikalas ir nuėjo į balkonÄ . Jo motina taip pat pasižiÅ«rėjo, kaip atrodo R. Sutuoktinė parvažiavo namo automobiliu, nors buvo neblaivi. Motina netrukus išėjo, o kaltinamasis nuėjo į savo kambarį.

R po kelių valandų įsiveržė į jo kambarį ir ėmė reikÅ¡ti pretenzijas. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis liepė jai iÅ¡eiti. Nukentėjusioji puolė kaltinamÄ jį, o jis jÄ sugriebė. Nukentėjusioji garsiai rėkė, plÅ«dosi, vėl puolė kaltinamÄ jį, Å¡is jÄ nustÅ«mė, o ji krito ant lovos. Po to jis nuėjo į savo kambarį ir užsirakino. Maždaug po valandos kaltinamasis ėjo į tualetÄ , o nukentėjusioji puolė jį su peiliu, vėliau suriko ir griebė sau už veido.

Nukentėjusioji norėjo jam durti tuo peiliu, nes jau ne vienÄ kartÄ juo grasino. Susiėmusi už veido nukentėjusioji ėmė rėkti, o kaltinamasis ėmė jÄ raminti. Kadangi nukentėjusioji rėkė, kad nusižudys, kaltinamasis paskambino jos motinai ir pasakė jÄ pasiimti. Nukentėjusioji išėjo su savo motina. KitÄ dienÄ ji grįžo ir jie susitaikė. Galėjo netyčia jÄ užgauti, tačiau ji pati jį puolė, draskė su nagais, peiliu, o jis gynėsi. R imitavo, kad jis jai sudavė į akį, Å¡aldė jÄ koldÅ«nais.

IÅ¡eidama ji tuos koldÅ«nus sviedė į kaltinamÄ jį. Pripažįsta rašęs SMS žinutes. Nukentėjusioji sudraskė kaltinamajam krÅ«tinę nagais arba peiliu. Apie 24.00 val. kaltinamasis nuėjo pas savo motinÄ . R su savo motina taip pat buvo ten nuėjusios pakalbėti. Jis sakė motinai, kad R puolė jį su peiliu, o jis nuo jos gynėsi, tada jai sudavė, tačiau nėra įsitikinęs, kad pataikė. Nesutinka su civiliniu ieÅ¡kiniu. Nukentėjusioji R. G. parodė, kad ir iki įvykio tarp jos ir sutuoktinio kildavo įvairÅ«s konfliktai.

TÄ vakarÄ grįžusi namo iÅ¡ darbo paklausė kaltinamojo, kuriame kambaryje jis vienas miegos. Kaltinamasis neatsakė į klausimÄ ir ėmė jÄ viskuo kaltinti, reiÅ¡kė pretenzijas dėl kažkokių daiktų. Jis buvo neblaivus. Nekreipdama į jį dėmesio nuėjo į savo miegamÄ jį. Kaltinamasis jÄ pasivijo, parvertė ant lovos, pradėjo smÅ«giuoti į sėdmenis, stipriai sudavė ne mažiau kaip tris kartus, užgulė. Jai labai skaudėjo. Kai jis jÄ paleido, ji norėjo iÅ¡eiti, bet jis neiÅ¡leido.

Todėl ji paėmė peilį ir reikalavo iÅ¡leisti. Taip norėjo jį tik pagÄ sdinti. Kaltinamajam nuėjus ji numetė peilį ant grindų ir ketino iÅ¡bėgti iÅ¡ buto. Kaltinamasis jÄ sugavo ir sudavė į akį. Jai pradėjo tinti veidas, todėl ji prie akies pridėjo Å¡aldytų koldÅ«nų. Atėjo jos motina ir pamatė nukentėjusiosios veidÄ . Motina griebė tuos koldÅ«nus ir metė juos į kaltinamÄ jį, ant jo rėkdama. Po to nukentėjusioji išėjo pas motinÄ , kur ir nakvojo.

Kaimynai girdėjo triukÅ¡mÄ . KitÄ dienÄ turėjo su sutuoktiniu vykti pas tyrėjÄ , bet ji negalėjo važiuoti tokia sumuÅ¡ta. Å eÅ¡tadienį turėjo dirbti, tačiau darbdavys jÄ tokiÄ pamatęs iÅ¡kvietė kitÄ darbuotojÄ . Darbdaviui ji sakė, kad užsigavo į Å¡akÄ . Nuo to, kad verkė, užtino abi akys. Ž jai grasino, kad pasikars, nusižudys ir dėl to kalta bus ji, todėl ji grįžo pas jį. Matė ant jo kaklo korimosi žymę. Å iuo metu jie gyvena atskirai. Anksčiau dėl konfliktų į policijÄ nesikreipdavo, nesikreipė ir dėl Å¡io įvykio.

Policija pati sužinojo, nes buvo klausomasi pokalbių. Skambino kaltinamojo motinai, minėjo, kad jam blogai, jis grasina nusižudyti, yra agresyvus. TÄ vakarÄ kaltinamojo motinos namuose tikrai nebuvo. Vėliau jo motina jai paskambino ir prašė ateiti pasikalbėti, minėjo, kad nukentėjusioji yra neblaivi. Nukentėjusioji teigia tÄ vakarÄ buvusi blaivi. Ji dirba nuo 08.00 val. iki 20.00 val., taigi net nebÅ«tų galėjusi nusipirkti alkoholio. IÅ¡ darbo išėjo viena, ramiai grįžo namo. Tikrai negrįžo iÅ¡ darbo jau sumuÅ¡ta.

Po įvykio jÄ sumuÅ¡tÄ matė jos motina, sesuo, kolegė, darbdavys, kaltinamojo tėvas. Jos tėvai ir sesuo žinojo viskÄ iÅ¡ karto. Kitiems apie tai, kad kaltinamasis jÄ sumušė, pasakė vėliau, kai iÅ¡sikraustė iÅ¡ jo namų. Po įvykio kaltinamasis jai gerinosi, pirko pudrÄ užmaskuoti kraujosruvÄ . Dėl sumuÅ¡imo į medikus nesikreipė. PraÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 1000 Eur neturtinę žalÄ , nes kaltinamasis jÄ labai pažemino prieÅ¡ kaimynus, kolegas, ji jautė nepatogumus, didelį skausmÄ , sirgo akių uždegimu.

Liudytoja A. I. parodė, kad dirbo kartu su nukentėjusiÄ ja R. G.. Nukentėjusioji atėjo į darbÄ su kraujosruva po akimi, todėl gėlių salono, kuriame jos dirbo, savininkas paskambino liudytojai ir paprašė ateiti su ja pakalbėti. DienÄ prieÅ¡ tai R nebuvo sužalota. Kai paklausė, kas nutiko, Å¡i atsakė, kad akį užsigavo su medžio Å¡aka. Nelabai tikėjo tokia nukentėjusiosios sužalojimo versija, nes žinojo, kad ji konfliktuodavo su sutuoktiniu. Tik vėliau nukentėjusioji prisipažino, kad konflikto namuose metu sutuoktinis jai trenkė į akį.

Nei karto nematė Rimos apsvaigusios ar neblaivios. Kaltinamasis „facebook“ tinkle Å¡meižė R, kad ji paliko vaikus, taip pat rašė visokias melagingas žinutes ir jai, ir direktoriui, ir direktoriaus sutuoktinei. Tarp direktoriaus ir R nėra jokių romantiÅ¡kų santykių. BÅ«dama pas juos svečiuose, ji matė, kaip kaltinamasis plÅ«dosi ir žemino RimÄ . Liudytoja L. M. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios sesuo. KitÄ dienÄ po to įvykio jai paskambino motina, pasakė, kas nutiko ir prašė pasakyti Rimai, kad ji eitų gyventi pas tėvus.

Motina matė sumuÅ¡tÄ R tÄ patį vakarÄ , kai buvo pas juos nuėjusi. PrieÅ¡ porÄ dienų ji matė seserį, ji tada nebuvo sumuÅ¡ta. Po įvykio nuvažiavo pas seserį. Ji atrodė baisiai, buvo sumuÅ¡ta, su kraujosruva po akimi, iÅ¡tinusiu skruostu. Nežino, kaip ji ėjo į darbÄ ir ar iÅ¡vis buvo darbe. Sesuo nieko nepasakojo, nes namuose buvo ir kaltinamasis. Sesuo nemėgo pasakoti apie konfliktus namuose. Ž nesiskundė R neiÅ¡tikimybe. Sesuo neturi jokių problemų dėl alkoholio, narkotikų nevartoja.

Liudytojas M. M. parodė, kad nukentėjusioji dirba jo gėlių firmoje. JÄ pažinojo iÅ¡ anksčiau, kai jie turguje pardavinėdavo gėles. Jau tada turguje dirbantys kolegos kalbėdavo, kad ji pykstasi su sutuoktiniu. Kai apie 9.00 val. buvo atvykęs paimti prekių, pamatė darbe R., kuri buvo susinervinusi, apsiverkusi, jos deÅ¡inė akis buvo užpudruota, užtinusi, skruostas taip pat buvo iÅ¡tinęs. Paklausus, kas jai nutiko, ji atsakė, kad užsigavo su medžio Å¡aka, nors buvo aiÅ¡ku, kad ji meluoja.

PasiÅ«lė jai nueiti pas medikus, o ji atsisakė. Paskambino jos draugei A. I. ir paprašė pakalbėti su R., nes ji yra sumuÅ¡ta ir nesikreipia į medikus. Po to jam pasakė, kad kalbėjosi su R., tačiau ji pas medikus nenuvyko. Buvo girdėjęs, kad R Å¡eimoje yra problemų. Kolektyvas taip pat kalbėjo, kad jÄ sumušė sutuoktinis. Kai R. dar nebuvo sumuÅ¡ta, o Å¡eÅ¡tadienį ji buvo jau sumuÅ¡ta, penktadienį jai buvo laisvadienis. Ji nevartoja alkoholio. Jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai yra tik darbiniai.

IÅ¡ jos emocijų ir psichinės bÅ«senos matėsi, kad jai nėra gerai, tačiau ji niekam neatviravo. Vėliau R pasakė, kad iÅ¡ jos atėmė vaikus. Liudytoja D. M. parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Buvo jau labai vėlus vakaras, kai jai paskambino kaltinamasis ir pasakė ateiti pasiimti savo dukrÄ . Nuėjus pas juos duris atidarė R. ir jos išėjo. Lipant laiptais žemyn pastebėjo, kad ji prie veido laiko Å¡aldytus koldÅ«nus. Nuėmusi koldÅ«nus pamatė, kad jos veidas sutinęs. Tada liudytoja grįžo pas kaltinamÄ jį ir metė tuos koldÅ«nus.

Grįžus su R. namo R. paskambino kaltinamojo motina V. G. ir kvietė ateiti pakalbėti. Jos abi nuėjo pas kaltinamojo motinÄ , kuri sakė, jog jis yra susinervinęs dėl to, kas įvyko, gali net pasikarti. Jos pažadėjo nekviesti policijos. Nežino, iÅ¡ kur V. G. sužinojo apie įvykį ir ar tÄ vakarÄ ji buvo pas kaltinamÄ jį namuose. R. nebuvo neblaivi. Kadangi iÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo paimti jų vaikai, gali bÅ«ti, jog jie susiginčijo dėl vaikų. R. nesakė, kokiu bÅ«du jos atžvilgiu smurtavo kaltinamasis, tačiau minėjo, kad jis jÄ stumdė.

Kaltinamasis jau ne pirmÄ kartÄ varė nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ namų, net ir su vaikais. Nežino, kodėl jis neleido jai iÅ¡eiti, o paskambino liudytojai. Po kelių dienų Rima vėl grįžo pas jį. AnÅ«kai sakė, kad R. dėl kaltinamojo veiksmų dažnai verkdavo. TÄ dienÄ dar iki konflikto liudytoja buvo atėjusi pas juos į namus, iÅ¡gėrė arbatos, pakalbėjo. R.tada nebuvo sužalota. Kaltinamasis buvo kiek neblaivus, todėl liudytoja greitai išėjo namo. Kaltinamojo motinos tuo metu pas juos tikrai nebuvo.

Kai išėjo iÅ¡ jų namų, netrukus sulaukė kaltinamojo skambučio. Dukra apie peilį nieko nepasakojo. Liudytojas A. M. parodė, kad nukentėjusioji yra jo dukra. Kaltinamasis sumušė jo dukrÄ ir paskambino. Po to sutuoktinė parsivedė jÄ namo. Matė pas R. kraujosruvÄ po akimi. Kaltinamasis ir nukentėjusioji nesutardavo ir anksčiau. Nukentėjusioji alkoholiu nepiktnaudžiauja, narkotikų nevartoja. Liudytojas vengdavo bendrauti su kaltinamuoju. Liudytoja V. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos sÅ«nus, nukentėjusioji – buvusi marti.

Nukentėjusioji po mėnesio sugalvojo, kad jis jÄ sumušė. Liudytoja tÄ vakarÄ buvo pas sÅ«nų namuose. Nukentėjusiosios motinos namuose nebuvo. Kai buvo atimti iÅ¡ jų vaikai, ji dažnai pas juos ateidavo. SÅ«nus sakė, kad R. vėl pradėjo vartoti narkotikus. Atsidarius lauko durims iÅ¡girdo, kaip kaltinamasis sakė nukentėjusiajai, kad ji grįžo su kraujosruva. Nukentėjusioji grįžo apie 19.00-20.00 val., gal net 21.00 val. Liudytoja nuėjo pasižiÅ«rėti. R. buvo pasilenkusi, lingavo, rankose laikė maiÅ¡elį su 2-3 buteliais Å¡ampano.

Jos akis buvo pamuÅ¡ta, po deÅ¡ine akimi matėsi kraujosruva, veidas buvo patinęs. Po to nukentėjusioji nuėjo į balkonÄ gerti Å¡ampano. Liudytoja liepė sÅ«nui užsirakinti, nes per visus konfliktus R. rankose atsidurdavo virtuvinis peilis. Kaltinamojo galva ir pilvas buvo įpjauti. Kai kaltinamasis atėjo pas jÄ 03.00 val., jo pilvas buvo perpjautas. TÄ vakarÄ su R. liudytoja nekalbėjo, nežino, ar nukentėjusioji jÄ matė. Liudytoja išėjo namo, o apie 24.00 val. sulaukė skambučio iÅ¡ R., kuri liepė nueiti pas Ž.

Suprato, kad jie susipyko. Paskambino Ž. SÅ«nus pasakė, kad tuoj ateis. R. nesakė, kur ji yra. Tada liudytoja paskambino R. ir pakvietė ateiti. Ji pasakė, kad ateis su savo motina. TÄ naktį sÅ«nus atėjo su perrėžtu pilvu, minėjo, kad gindamasis sudavė nukentėjusiajai. Pas R. ant veido buvo ta pati kraujosruva. R. dar sakė, kad kaltinamasis jai tris kartus sudavė per užpakalį, prisipažino, kad buvo paėmusi peilį. Dėl sužaloto pilvo sÅ«nui ji liepė kreiptis į policijÄ . 2018 m. birželio 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuota, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17132-18 metu 2018 m. birželio 19 d. specialioji liudytoja R.

G. parodė, kad 2018 m. gegužės 24 d., apie 23.30 val., namuose, žodinio konflikto metu jos sutuoktinis Ž. G. jai sudavė kumščiu ne mažiau tris kartus į sėdmenis bei vienÄ kartÄ ranka trenkė į deÅ¡inę akį. Dėl Å¡ių jo veiksmų R. G. patyrė fizinį skausmÄ , buvo sužalota, ilgÄ laikÄ jautė diskomfortÄ . Dėl tokių aplinkybių pradėdamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (t., 1, b. l. 12).

Nukentėjusioji R. G. pateikė susiraÅ¡inėjimus tarp jos ir Ž. G. (t. 1 , b. l. 32-83), iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamasis 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 19 d. praneÅ¡imuose plÅ«do nukentėjusiÄ jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, grasino, jog jai „prasidės pragaras“, ji „kentės deÅ¡imteriopai“. IÅ¡ 2018 m. gegužės 31 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių suvestinės Nr. 20-IL-23891 (R. G. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io kontrolės duomenų) matyti, kada kaltinamasis skambina nukentėjusiosios motinai D.

M., tuo pačiu plÅ«sdamas nukentėjusiÄ jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, teigdamas, jog jį pasodins. D. M. jis liepia pasiimti dukrÄ , nes ji nori iÅ¡eiti. 2018 m. gegužės 25 d. 00:09:35, atsiųsta žinutė iÅ¡ tel. Nr, (duomenys neskelbtini) (Ž. G.), kurioje raÅ¡oma „Kodėl puolei su peiliu???? Ar būčiau į veidÄ smogęs???? Pasiekei savo“. 2018 m. gegužės 25 d. 00:12:09, iÅ¡siųsta žinutė į (duomenys neskelbtini) (Ž. G.) „Nebijok, pas tyrėjÄ tokia nesirodysiu“ (t. 1, b. l. 164-168).

IÅ¡ 2018 m. gegužės 31 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių suvestinės Nr. 20-IL-23893 (Ž. G. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io kontrolės duomenų) matyti, kad 2018 m. gegužės 24 d. 23:59:02 įeinantis skambutis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (V. G.). V. G. kviečia ateiti Ž. G., nes paskambino R. Ž. G. jai atsako, jog nukentėjusioji jį puolė su peiliu, todėl už tai jis jai sudavė į veidÄ , po ko nukentėjusioji iÅ¡sikvietė savo motinÄ (t. 1, b. l. 169-170). Ž. G. veiksmų vertinimas ir veikos kvalifikavimas IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimai sukėlus nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , pareikÅ¡ti Ž.

G., pasitvirtino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį. Å io straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas – suprantamas kaip poveikis į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti Ž.

G. kaltę padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, jų Å¡eimos gyvenimas nėra sklandus, vyksta skyrybų procesas, todėl nukentėjusiosios parodymai vertinami neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių. Nukentėjusioji, duodama parodymus dėl paties smurto naudojimo fakto, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu buvo itin nuosekli, jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys bei iÅ¡tirti įrodymai.

Liudytoja A. I., kuri dirbo kartu su nukentėjusiÄ ja, parodė, kad nukentėjusioji buvo darbe su kraujosruva po akimi, dienÄ prieÅ¡ tai ji dar nebuvo sužalota. IÅ¡ pradžių nukentėjusioji neigė, kad jos atžvilgiu buvo smurtaujama, tačiau vėliau prisipažino, kad konflikto namuose metu sutuoktinis jai trenkė į akį. Liudytoja L. M., kuri yra nukentėjusiosios sesuo, parodė, kad po to įvykio jai paskambino motina ir viskÄ papasakojo. Po įvykio nuvažiavo pas seserį, kuri buvo sumuÅ¡ta, su kraujosruva po akimi, iÅ¡tinusiu skruostu.

Liudytojas M. M., pas kurį dirbo nukentėjusioji, parodė, kad nukentėjusioji darbe buvo susinervinusi, apsiverkusi, jos deÅ¡inė akis buvo užpudruota, užtinusi, skruostas taip pat buvo iÅ¡tinęs, jis iÅ¡ aplinkinių žinojo, kad Rimos Å¡eimoje yra problemų. Kolektyvas taip pat kalbėjo, kad jÄ sumušė sutuoktinis. Liudytoja D. M., kuri yra nukentėjusiosios motina, parodė, kad jai paskambino kaltinamasis ir pasakė ateiti pasiimti savo dukrÄ , nuėjusi pamatė, kad dukros veidas sutinęs. Jos abi nuėjo pas kaltinamojo motinÄ , kuri sakė, jog jis yra susinervinęs dėl to, kas įvyko, gali net pasikarti.

Tada pažadėjo nekviesti policijos. Liudytojas A. M., nukentėjusiosios tėvas, taip pat parodė, kad matė pas RimÄ kraujosruvÄ po akimi. Visi Å¡ie iÅ¡vardinti liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji nepiktnaudžiauja alkoholiu ir nevartoja narkotikų. Å ių liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, jie nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, parodė, kad nukentėjusioji grįžo iÅ¡ darbo neblaivi ir sužalota, jo parodymus patvirtino liudytoja V. G., kaltinamojo motina.

Teismas tokiÄ kaltinamojo pozicijÄ vertina kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o kaltinamojo motinos – kaip siekį padėti sÅ«nui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų A. I., L. M., M. M., D. M. ir A. M. parodymais, telefoninių pokalbių suvestinių informacija ir kitais byloje surinktais įrodymais. Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis Ž.

G. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Bausmės skyrimas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kaltinamojo Ž. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę Ž. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vienÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant Ž. G. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, verčiasi individualia veikla. Siekiant sulaikyti Ž. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Dėl civilinio ieškinio Nukentėjusioji R. G. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 str. 2 d.).

Å ioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai R. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, stresÄ , emocinę įtampÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, jautėsi pažeminta, kas turėjo įtakos nukentėjusiosios normaliam saugiam gyvenimo ritmui. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, kad nukentėjusiosios įvykio metu patirti iÅ¡gyvenimai, tam tikri fizinio pobÅ«džio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, jos sužalojimo mastas nebuvo vertintas, todėl neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 Eur (CK 1.5 str, 6.250 str. 2 d.).

Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai R. G. atmestina. Å ioje byloje nukentėjusioji R. G. prašė iÅ¡ kaltinamojo Ž. G. priteisti iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ä® bylÄ pateikti pinigų priėmimo kvitai pagrindžia, jog R. G. už civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , patarimus ir dalyvavimÄ byloje atstovui sumokėjo 500 Eur, teisinio pagrindo nepripažinti nukentėjusios patirtas minėtas iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis, nėra, todėl iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 500 Eur už advokato teisinę pagalbÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, bausmės vykdymo metu uždraudžiant bendrauti su R. G. bei įpareigojant neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ , panaikinti. Priteisti nukentėjusiosios R. G. naudai iÅ¡ kaltinamojo Ž. G. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) advokato teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Bronislovas Liatukas