2023-09-20 Nr. AB-16650-3-61-3-06476-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2312-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06476-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 23S59499 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės valstybėje jam kyla susidorojimo grėsmė, kadangi (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tariamą grėsmės pareiškėjui nebuvimą jo kilmės valstybėje nepagrįstai motyvavo tuo, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokiais patikrintais, patikimais faktiniais pagrindais atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo (duomenys neskelbtini), nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nustatęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, atsakovas nepateikė galimos grėsmės analizės ir vertinimo, atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad pagal (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovo išvados Sprendime apie jo pateiktas nuotraukas su (duomenys neskelbtini) kaip turinčias žemą įrodomąją vertę ir neįrodančias prieglobsčio prašytojo (duomenys neskelbtini) fakto tik patvirtina, kad atsakovas neatliko pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų tyrimo ir vertinimo tinkamai, atsiradusias abejones ir/ar neaiškumus vertino pareiškėjo nenaudai, nors turėjo daryti priešingai. Be to, atsakovas turėjo organizuoti paties pareiškėjo apžiūrą ir įsitikinti, ar (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog iš Sprendimo neaišku, kokios kliūtys atsakovui trukdė kreiptis į atitinkamus ekspertus, kad būtų pateiktas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) įvertinimas – kokia jų kilmė, pobūdis, kada jie buvo padaryti, ar galima juos sieti su pareiškėjo nurodytais (duomenys neskelbtini), todėl Sprendime nurodyta atsakovo išvada (duomenys neskelbtini) klausimu nepagrįsta jokiais specialistų atliktais tyrimais. Iš Sprendimo neaišku, dėl kokios priežasties atsakovas nuotraukose matomus (duomenys neskelbtini) vertino tik pagal tai, ar jie yra (duomenys neskelbtini) ir pan., juolab, kad pareiškėjas neteigė, kad (duomenys neskelbtini) – pats atsakovas nurodė, kaip pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas savo prieglobsčio pirmąjį prašymą grindė tuo, kad jis dalyvavo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas siejamas išskirtinai su nauja informacija, kuri nebuvo žinoma priimant sprendimą dėl ankstesnio prašymo. Atsakovas nurodė, kad užsienietis turi teisę pateikti paskesnį prašymą, tačiau tai nesuponuoja Departamento prievolės dar kartą vertinti tą pačią informaciją. Paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo paskesnį prašymą grindžia anksčiau nurodytais motyvais ((duomenys neskelbtini)), o papildomi dokumentai nebuvo pateikti.

7. Atsakovas paaiškino, kad Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka taikymo nuostatų. Vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, atsakovo teigimu, padarytos pagrįstos išvados, jog nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

8. Atsakovas nurodė, kad Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kur iki išvykimo gyveno pareiškėjas, nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Sprendimą ir įpareigojo Departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėti iš naujo.

10. Teismas vadovavosi 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 punktu ir pažymėjo, kad Departamentas, remdamasis nustatytais faktais bei prieglobsčio prašytojo byloje surinkta informacija, turėjo įvertinti duomenų visumą ir pareiškėjo teiginių, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą, remdamasis Aprašo 99 punkte nustatytais kriterijais.

11. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) ir yra už savo kilmės valstybės ribų. Teismas pažymėjo, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas siejamas išskirtinai su nauja informacija, kuri nebuvo žinoma priimant sprendimą dėl ankstesnio prašymo. Kartu užsieniečio teisė pateikti paskesnį prašymą nesuponuoja Departamento prievolės dar kartą vertinti tą pačią informaciją. Teismas pabrėžė, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu.

12. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant tiek pirmąjį, tiek antrąjį pareiškėjo prašymus suteikti prieglobstį, prieglobsčio prašytojas teigė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas visų apklausų metu iš esmės nesiskyrė, kažkokių esminių prieštaravimų nebuvo nustatyta.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad prieglobsčio prašymų pateikimo metu bei apklausose pareiškėjas nurodė, kad jokiai politinei partijai nepriklauso, tačiau (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 11 d. apklausoje patikslinus, ar (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) nebuvo labai detalus, labiau bendro pobūdžio. Paklaustas apie (duomenys neskelbtini).

14. Teismas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 17 d. E. S. pateikė Departamentui nuotraukas, kuriose matyti (duomenys neskelbtini). Nagrinėdamas šias nuotraukas, atsakovas teisingai pastebėjo, kad jose nesimato fotografuoto asmens veido, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuotraukose yra nufotografuotas prieglobsčio prašytojas. Taip pat (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad matomi tam tikri (duomenys neskelbtini). Nuotraukos taip pat nepatvirtina, kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į visus nustatytus trūkumus, teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai šias nuotraukos vertino kaip turinčias žemą įrodomąją vertę prieglobsčio prašytojo (duomenys neskelbtini) faktams įrodyti. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Departamentas turėjo atlikti ekspertizę dėl (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog Įstatyme nėra nustatyta imperatyvi pareiga Departamentui, vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą, skirti medicininę ekspertizę, ypač atsižvelgiant į pateiktų nuotraukų įrodomąją vertę ir praėjusį laiko tarpą nuo pareiškėjo pasakotų įvykių. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apklausų metu yra nurodęs, jog (duomenys neskelbtini), todėl, teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad net paskyrus ekspertizę būtų įmanoma nustatyti, kaip buvo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas. Teismas pažymėjo, jog medicininė ekspertizė negali atsakyti į klausimus, (duomenys neskelbtini), t. y. nepatvirtintų fakto dėl galimo pareiškėjo persekiojimo ar grėsmės jo gyvybei ir sveikatai.

15. Teismas nurodė, jog suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį (tiek pirminiam, tiek paskesniame) konkrečios išvykimo iš kilmės šalies priežastys ir slapstymosi aplinkybės nurodytos gana analogiškai, be didesnių neatitikimų, todėl vertino, kad atsakovas išsamiai neįvertino pareiškėjo individualios padėties ir tik formaliai nustatė, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas neatsižvelgus į geriausius pažeidžiamo asmens interesus, nenustačius ir neįvertinus visų pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, pažeidžiamo asmens individualios padėties, todėl teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, jog nagrinėjant prašymą nebuvo užtikrintas objektyvus, išsamus ir visapusiškas tyrimas ir nesuteikta galimybė pateikti reikiamą informaciją tarptautinės apsaugos prašymui. Teismas pažymėjo, kad negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, todėl įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant teismui paduotame skunde nurodytas aplinkybes dėl papildomos apsaugos suteikimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.).

16. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, rinkdamas duomenis apie kilmės valstybėje esančią padėtį, nenustatė, jog (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė apžiūrai įrodymą – 2022 m. birželio 18 d. arešto orderį dėl jo suėmimo (duomenys neskelbtini), todėl vertino, kad šios aplinkybės apie galimą pareiškėjo persekiojimą jo kilmės šalyje atsakovo nebuvo išsamiai išnagrinėtos paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebuvo sudaryta galimybė pateikti papildomus įrodymus ir atsakovas neatliko visapusiško tyrimo, neįvertino individualios pareiškėjo situacijos kilmės valstybės kontekste. Teismas atkreipė dėmesį, jog vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, be kita ko, sprendžiant klausimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, būtina įvertinti naujausius duomenis apie galimą pareiškėjo persekiojimą jo kilmės šalyje.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovo surinkti duomenys apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir jų vertinimas neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės, todėl teismas nelaikė Sprendimo teisėtu ir pagrįstu ir jį panaikino. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog būtina surinkti papildomą naujausią informaciją apie pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vykstantį konfliktą bei ją įvertinti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo kontekste, kartu įvertinti pareiškėjo turimą papildomą informaciją apie jo atžvilgiu išduotą arešto orderį, Sprendimą pripažino nepagrįstu ir neteisėtu, nes nagrinėjant prieglobsčio prašymą nebuvo užtikrintas objektyvus, išsamus ir visapusiškas tyrimas ir nesuteikta galimybė pareiškėjui pateikti reikiamą informaciją tarptautinės apsaugos prašymui. Teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą bei įpareigojo Departamentą pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

III. 19. Atsakovas Departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas nurodo, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, kokių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų Departamentas neįvertino. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas pirminiame ir paskesniame prašyme išvykimo iš šalies priežastis ir slapstymosi aplinkybes nurodė analogiškai, atsakovo teigimu, nepagrindžia pareiškėjo persekiojimo grėsmės. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 21S44908 nesuteikti prieglobsčio pareiškėjui (kuris buvo priimtas išnagrinėjus pirminį pareiškėjo prašymą) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2329-881/2022 buvo paliktas nepakeistu (dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo). Atsakovas pažymi, kad Sprendime ir nėra konstatuojama, kad pareiškėjas būtų skirtingai pasakojęs aplinkybes, o nurodoma, kad pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) buvo abstraktus, t. y. bendro pobūdžio. Savo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindžia tais pačiais motyvais – (duomenys neskelbtini). Atsakovas tvirtina, kad naujausia kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo, remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini).

21. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į pasakojimo apie (duomenys neskelbtini) abstraktumą, taip pat aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) nėra paremta jokiais objektyviais įrodymais (dokumentais, įrašais ar kt.), prieglobsčio prašytojo (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytu faktu, galimai jis dalyvavo (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas mini, jog (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieglobsčio prašytojo atsakymus, atsakovas nurodo, kad labai tikėtina, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, Sprendimo išvada, kad pareiškėjui negresia individualus persekiojimas, yra pagrįsta. Atsakovas nurodo, kad iš teismo abstrakčių ir nekonkrečių argumentų nėra aišku, kokius pažeidimus padarė Departamentas.

22. Atsakovas pažymi, kad paskutiniais duomenimis informacijos, jog (duomenys neskelbtini) nerasta. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nei pareiškėjas, nei teismas nenurodė, jog yra kitos aktualios ir patikimos kilmės valstybės informacijos, kuri paneigtų šią išvadą. Tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), atsakovo teigimu, savaime nereiškia, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) asmenys yra persekiojami. Atsakovas riziką prieglobsčio prašytojui nukentėti dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini), vertino kaip hipotetinio pobūdžio ir grindžiamą neapibrėžta tikimybe.

23. Dėl 2022 m. birželio 18 d. arešto orderio dėl pareiškėjo suėmimo (duomenys neskelbtini), atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo apklausa buvo atlikta 2023 m. balandžio 11 d. Per šią apklausą pareiškėjas neužsiminė apie arešto orderį, nors apklausos pradžioje prieglobsčio prašytojui suteikiama galimybė savo nuožiūra, laisvu tekstu papasakoti apie tai, kas jam gresia kilmės valstybėje, apklausos pabaigoje perklausiama, ar prieglobsčio prašytojas nori dar ką nors papildomai pasakyti. Apklausos metu, atsakydamas į klausimą, kas jam grėstų, jeigu grįžtų į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė, kad būtų persekiojamas, paprašius patikslinti, kokiu būdu, atsakė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas daro išvadą, kad nei apklausos metu, nei vėliau iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas neinformavo Departamento apie arešto orderį. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu galima suprasti, kad jis šį arešto orderį gavo jau po Sprendimo priėmimo, todėl esant tokiai situacijai teismas turėjo arba juo nesivadovauti ir nevertinti kaip įrodymo, arba įvertinti įrodymą (jo turinį, formą, patikimumą ir kt.) duomenų visumoje. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog Departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas iš vieno asmens gavo šį dokumentą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nei teismas, nei Departamentas nematė šio dokumento originalo, neturėjo galimybės įvertinti jo išorinių požymių, be to, pareiškėjas itin nekonkrečiai apibūdina aplinkybes, kuriomis gavo šį dokumentą ((duomenys neskelbtini)). Atsakovo vertinimu, teismas šiam įrodymui suteikė per didelę įrodomąją reikšmę ir be pagrindo jo nevertino kritiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 23S59499, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėti iš naujo, nustatęs, kad būtina įvertinti pareiškėjo turimą papildomą informaciją apie jo atžvilgiu išduotą arešto orderį.

26. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad Departamentas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

27. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

28. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Įstatymo 83 str. 2 d.). Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).

29. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis teisės aktų normomis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju būtina įvertinti pareiškėjo turimą papildomą informaciją apie jo atžvilgiu išduotą arešto orderį. Departamento apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad šiuo atveju būtina surinkti papildomą naujausią informaciją apie pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vykstantį konfliktą bei ją įvertinti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo kontekste, kartu įvertinti pareiškėjo turimą papildomą informaciją apie jo atžvilgiu išduotą arešto orderį. Pažymėtina, kad visapusiškai neištyrus ir neįvertinus pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų duomenų visumos dėl jam kilmės valstybėje kylančios (galinčios kilti) grėsmės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas jam kylančios grėsmės nepagrindžia. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neatliko arešto ordino, kaip įrodymo, vertinimo, bet tai įpareigojo atlikti atsakovą, todėl atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas arešto ordinui suteikė per didelę įrodomąją reikšmę ir be pagrindo jo nevertino kritiškai.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dainius Raižys