2024-06-05 Nr. AB-9052-3-61-3-00777-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1780-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00777-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 24S57589, kuriuo pareiškėjui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuto ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1 Pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė baime patirti persekiojimą dėl nepritarimo (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmams, bendravimo su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas arba VSD), opozicinių žiniasklaidos priemonių finansavimo ir pagalbos (duomenys neskelbtini) bei baime būti mobilizuotam į karą su (duomenys neskelbtini).

2.2 Pareiškėjo kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjo baimę būti mobilizuotam, nes, vykdamas į (duomenys neskelbtini), jis dar turėjo galiojančią vizą D, nebuvo turėjęs susitikimo su VSD ir jo vaikai vis dar buvo nepilnamečiai, dėl ko jis dar galėjo būti atleistas nuo mobilizacijos. Sprendimo priėmimo metu šios aplinkybės jau buvo pasikeitusios, tačiau Migracijos departamentas jų tinkamai neįvertino.

2.3 Migracijos departamento Sprendime surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad, viena vertus, atsisakius tarnauti, pareiškėjui kyla grėsmė patirti baudžiamąjį persekiojimą, kita vertus, yra viešai žinoma informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra agresorė, vykdanti karo nusikaltimus (duomenys neskelbtini), todėl, pareiškėją mobilizavus, kyla grėsmė, kad jis bus priverstas tiesiogiai ar netiesiogiai daryti karo nusikaltimus. Pareiškėjas negali pasinaudoti alternatyvia civiline tarnyba, kadangi netenkina nė vienos sąlygos, o atleidimas nuo karo tarnybos dėl pacifistinių įsitikinimų nenumatytas.

2.4 Migracijos departamento atliktas vertinimas neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos.

2.5 Pareiškėjas dirbo vaizdo operatoriumi (duomenys neskelbtini), todėl lankėsi karinę produkciją gaminančiose gamyklose, o šiuo metu visa ši informacija yra laikoma slapta. Ir nors pareiškėjas filmavo su tarnybine aparatūra ir neturi vaizdo įrašų, tačiau atitinkamos valstybės paslaptys jam vis dar žinomos, dėl ko pareiškėjas bijo būti kaltinamas ir persekiojamas už valstybės išdavystę, juolab, kad 2023 m. vasarį turėjo susitikimą su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnais; pareiškėjas tiek kilmės valstybėje, tiek ir atvykęs į Lietuvą padėjo (duomenys neskelbtini) (kilmės valstybėje vežiojo daiktus pabėgėliams iš (duomenys neskelbtini), o jo žmona padėdavo fondui (duomenys neskelbtini), Lietuvoje aukodavo prekybos centruose „Lidl“, „Akropolis“, pasirašė peticiją prieš karą (duomenys neskelbtini).

2.6 Pareiškėjas gali būti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų identifikuojamas kaip disponuojantis slapta karine informacija ir vėliau išvykęs į priešišką (duomenys neskelbtini) valstybę, bendravęs su VSD, ir grąžintas į (duomenys neskelbtini) kaltinamas valstybės išdavimu ir dėl to teisiamas. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas turėjo surinkti kilmės valstybės informaciją apie asmenų, kurie dirbo su informacija, susijusia su karine pramone, išvykimą į kitas šalis ir jų galimą persekiojimą, ir tik neradus tokios informacijos, atmesti pareiškėjo baimę patirti jo nurodomus persekiojimo veiksmus. Nesurinkus aktualios kilmės valstybės informacijos, nebuvo tinkamai įvertintas pareiškėjo baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumas. Pareiškėjui neturint rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo pasakojimą apie aukojimą (duomenys neskelbtini), jo pasakojimo patikimumas turėjo būti vertinamas taikant abejonės privilegijos taisykles, o ne atmestas remiantis išimtinai tuo, kad jis neturėjo rašytinių įrodymų šiai pasakojimo daliai pagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjas teigė, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių̨ įvertinimą̨ ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

2.7 Pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė̇ visų aplinkybių̨, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

2.8 Migracijos departamentas pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui grindė VSD išvada ir faktu, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini). Tačiau toks pareiškėjo grėsmės įvardinimas, kaip „galima perspektyvinė grėsmė“, neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodytų detalumo ir specifiškumo reikalavimų.

2.9 Nagrinėjamoje byloje lieka nepagrįsta ir nenurodyta, kokiu konkrečiu būdu pareiškėjo elgesys kelia pakankamai didelį pavojų ESTT praktikoje apibrėžtiems visuomeniniams institutams. Nepagrįstai konstatavus pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, – nepagrįstai bei neteisėtai priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šias aplinkybes:

4.1 Įvertinus pareiškėjo motyvus (duomenys neskelbtini), kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis (duomenys neskelbtini) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Prieglobsčio prašytojo baimė būti mobilizuotam yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Įvertinus aplinkybių visumą, nenustatyta tariamo persekiotojo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti arba su juo susidoroti. Atitinkamai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

4.2 Pareiškėjas buvo apklaustas Migracijos departamente 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d., įvertinti jo pateikti dokumentai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinta ir kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini).

4.3 Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 6 d. vykusios apklausos metu klaidino tyrimą. Apklausos metu patikslinus, kodėl 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateiktame prašyme ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. vykusios apklausos metu jis prašymą suteikti prieglobstį grindė vienintele aplinkybe – mobilizacija, o 2023 m. rugsėjo 6 d. vykusios apklausos metu nurodė naujus motyvus, tokius kaip (duomenys neskelbtini), jis teigė, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. vykusios apklausos metu Migracijos departamento darbuotojas neleido jam išvardinti visų motyvų, nes tam nebuvo laiko. Tačiau 2023 m. rugpjūčio 9 d. apklausos transkripcija patvirtina, kad Migracijos departamento iniciatyva buvo siekiama nustatyti visus prašymo suteikti prieglobstį motyvus, buvo užduodami papildomi klausimai, bet pareiškėjo atsakymai buvo abstraktūs ir akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Pavyzdžiui, jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nenori dirbti ir vykdyti savo darbinių funkcijų, o už tai (duomenys neskelbtini) persekiojama – atleidžiama iš darbo. Migracijos departamento darbuotojui patikslinus, kad bet kurioje valstybėje netinkamai dirbantį darbuotoją gali atleisti iš darbo, pareiškėjas nurodė nesupratęs klausimo ir jokių kitų grėsmių, išskyrus mobilizaciją, negalintis įvardinti. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai akivaizdžiai „evoliucionavo“. Nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo pasakojimo patikimumo ir jo bendro nuoširdumo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnio 5 dalimi, jam netaikoma abejonės privilegija ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami.

4.4 Tyrimo metu buvo nustatyta, kad apie pareiškėjo veiklą remiant (duomenys neskelbtini) žinojo tik jo žmona, todėl jo kilmės valstybės institucijos galėtų sužinoti nebent iš jo paties ar jo žmonos. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, jog po atvykimo į Lietuvą jis aukojo pinigus (duomenys neskelbtini). Tikslinant pareiškėjo teiginius dėl jo opozicinių žiniasklaidos priemonių finansavimo, pareiškėjas 2024 m. sausio 31 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kad (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus ir kilmės valstybės informaciją buvo padaryta pagrįsta išvada, kad (duomenys neskelbtini).

4.5 Tyrimo metu nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kada nors būtų dalyvavęs (duomenys neskelbtini) veikloje. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, jog jis nepalaiko(-ė) (duomenys neskelbtini) politikos. Pareiškėjas 2019–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini), tokiu būdu prisidėdamas prie (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) jis daugiau kaip 2 mėnesius tęsė darbą (duomenys neskelbtini).

4.6 Pareiškėjo išsakyta baimė patirti persekiojimą dėl bendravimo su Lietuvos institucijomis paremta išskirtinai jo daromomis spėlionėmis ir samprotavimais. Pareiškėjo daromos subjektyvios prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) kiekvienas žmogus yra persekiojamas, o pats jis bus pripažintas tėvynės išdaviku, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Surinkta informacija apie kilmės valstybę nepagrindžia prielaidos, kad vien dėl to, jog pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) ir paskui bandė legalizuotis Lietuvoje, jam gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste.

4.7 Sprendime išanalizuota informacija ir pareiškėjo individualios aplinkybės (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas neatitinka profilio asmenų, kurie 2022 m. rudenį buvo mobilizuojami per dalinę mobilizaciją. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo nustatytą asmens profilį, bei į faktą, kad nuo pat mobilizacijos pradžios jis nebuvo šaukiamas asmeniškai, nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog prieglobsčio prašytojo baimė yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Vien tas faktas, kad pareiškėjo sūnus tapo pilnamečiu nekeičia prieš tai nurodytų aplinkybių, kurias nustatė Migracijos departamentas dėl pareiškėjo mobilizacijos.

4.8 Nei pareiškėjo praeities įvykiai, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų.

4.9 Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią / egzistuosiančią asmeninę grėsmę jo kilmės valstybėje. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis (jam nebuvo sudaromos kliūtys išvykti, asmeniškai praeityje nėra nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) valdžios, nepriklausė ir nepriklauso (duomenys neskelbtini) opoziciniam judėjimui, viešai (duomenys neskelbtini) valdžios nekritikuoja) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjo baimė dėl karo yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Atitinkamai, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta.

4.10 Tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Vadovaujantis surinkta informacija pareiškėjo gyvenamojoje vietoje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

4.11 Pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui buvo nustatyta ne tik Sprendime, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. liepos 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1978-821/2023. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad užsienietis dėl pareigų (duomenys neskelbtini), gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

4.12 Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, ir sprendė, jog tai, kad sutuoktinė ir jo nepilnamečiai vaikai turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nesuteikia jam teisės likti Lietuvoje. Iš Sprendime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo šeima ir prieš tai turėjo leidimus nuolat gyventi, visi prieglobsčio prašytojo šeimos nariai turi galiojančius (duomenys neskelbtini) piliečių pasus ir reguliariai važinėja į (duomenys neskelbtini), todėl esant poreikiui, jie ir ateityje važinės į (duomenys neskelbtini), kur galės matytis su pareiškėju.

4.13 Pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos saugumą ir atitinkamai – Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, lyginant su užsieniečio teisės į šeimos gerbimą ribojimu. Pareiškėjo ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, nėra kliūtis jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini). Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti prieglobsčio prašytoją iš Lietuvos Respublikos, taip pat nenustatyta.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą nurodo šias aplinkybes:

6.1 Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, 2002 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 19-1038S „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Išvada) Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vertinimą VSD grindė visa turima informacija apie pareiškėją, jo ryšius, taip pat įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) pasikeitė saugumo situacija regione ir grėsmės valstybės saugumui išaugo, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1978-821/2023, kuria buvo paliktas galioti 2023 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriame konstatuota pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui.

6.2 Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, pareiškėjo veiklą (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad jis turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Atitinkamai, Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui, nes, vadovaujantis Sprendime nurodytais pagrindais, yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

6.3 VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas naudotis jam suteikto pabėgėlio statuso teikiamomis privilegijomis Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

6.4 Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką ir kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nesikreipė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo, nors (duomenys neskelbtini).

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo M. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1 pareiškėjas, (duomenys neskelbtini).

8.2 Migracijos departamentas 2023 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. 23S19397 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikęs tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinė, kuri turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą Nr. 23S20001 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Šis sprendimas yra įsigaliojęs. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-5515-631/2023 atmetė pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 23S19397 ir 2023 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 23S20001 panaikinimo. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi administracinėje byloje eA-1978-821/2023 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8.3 Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Nr. 2308-AS-0010 (toliau – ir Prašymas).

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas grėsmę kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) grindė baime būti mobilizuotam į (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas dėl to, jog pildydamas Migracijos departamento klausimyną nurodė dirbęs (duomenys neskelbtini) (lankėsi ir filmavo gamyklas, kurios gamino karinę produkciją), kas kilmės valstybėje gali būti suprasta kaip bendradarbiavimas su priešiškos valstybės specialiosios tarnybomis. Be kita ko, teigė, kad (duomenys neskelbtini) jis gali būti persekiojamas dėl dalyvavimo mitinguose, opozicinių žiniasklaidos priemonių finansavimo bei paramos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo baimės grįžti į kilmės valstybę negrindė jo galimu persekiojimu dėl rasės, religijos, tautybės ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

11. Teismo vertinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Sprendime taip pat nurodyti (duomenys neskelbtini) teisės aktai, reglamentuojantys mobilizacijos tvarką ir mobilizuojamų asmenų atrankos kriterijus bei nustatantys nuo mobilizacijos atleidžiamus tam tikrų kategorijų atsargos karius, įskaitant netinkančius karo tarnybai dėl sveikatos būklės. Vertinant pareiškėjo baimę grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl mobilizacijos, akcentuota, kad pareiškėjas nėra atsargos karys. Taip pat pareiškėjas apklausų metu nurodė niekada neatlikęs jokios karinės tarnybos, nes dėl sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas netinkamu tarnybai. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių dokumentų apie tai, kad yra gavęs šaukimą atvykti atlikti karo prievolę, ar kad jam grėstų konkretus persekiojimas už vengimą atvykti pagal šaukimą į karinį komisariatą. Teismas, įvertinęs atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, joje galiojančius teisės aktus reglamentuojančius mobilizaciją ir pareiškėjo paaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos dalinės mobilizacijos, sutiko su Sprendime pateiktu vertinimu, kad prieglobsčio prašytojo nurodyta baimė būti mobilizuotam yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų susijusių su teise turėti įsitikinimus ir teise atsisakyti dalyvauti kariniuose veiksmuose kaip nesusijusius su nagrinėjama byla.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo pokalbis su VSD jokiu būdu negali būti laikomas bendradarbiavimu su Lietuvos Respublikos specialiosiomis tarnybomis. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apie šį pareiškėjo pokalbį būtų žinoma (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms, nėra duomenų, kad būtų siekiama už tai pareiškėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 6 d. apklausoje nepateikė jokių slaptą informaciją galinčių sudaryti duomenų. Į visus konkrečius klausimus apie jo galimai turimą slaptą informaciją, susijusia su matytais vaizdais karinėse gamyklose, pareiškėjas atsakė abstrakčiai, daugeliui atveju teigė nežinantis ar negalintis atsakyti, nes nesuprantantis ir neturintis specialių žinių, susijusių su karine pramone. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad VSD, pripažinęs jį keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui būtent dėl pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini), pripažino ir faktą, kad jis disponuoja slapta (duomenys neskelbtini) medžiaga, laikytini nepagrįstais. Kaip matyti iš VSD 2024 m. sausio 19 d. rašto Nr. 18-636 turinio, pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ne kaip asmuo, kuris disponuoja slapta (duomenys neskelbtini) karine informacija, o kaip lojalus ir ištikimas (duomenys neskelbtini) dėl darbo kontroliuojamose žiniasklaidos priemonėse, įskaitant (duomenys neskelbtini).

13. Teismas nurodė, kad vertinant pareiškėjo dalyvavimą dviejuose protestuose 2020 m. ir 2021 m. (duomenys neskelbtini) grėsmės pareiškėjui kontekste, svarbu akcentuoti, jog pareiškėjas nenurodė buvęs šių protestų organizatorius ir nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti prielaidą, kad jam už tai galėtų grėsti persekiojimas. Nuo dalyvavimo šiuose protestuose praėjo 3–4 metai, per tą laiką (duomenys neskelbtini) jokių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nesiėmė dar pareiškėjui gyvenant ir dirbant kilmės šalyje. Iš byloje esančių VSAT duomenų matyti, kad pareiškėjas į Lietuvą pirmą kartą atvyko 2022 m. gegužės 8 d., vėliau ne kartą grįžo į (duomenys neskelbtini), kurioje nepatyrė jokių persekiojimo veiksmų. Be kita ko, pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti jo dalyvavimą nurodytuose protestuose, nors pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) pakankamai detalus, tačiau teismas vertino, kad nenustatyta pagrįsta tikimybė vien dėl to pareiškėjui nukentėti kilmės valstybėje.

14. Migracijos departamentas, surinkęs aktualią informaciją apie kilmės valstybę nustatė, kad (duomenys neskelbtini) draudžiama finansuoti organizacijas, kurios buvo pripažintos nepageidaujamomis, tačiau baudžiamoji atsakomybė už nepageidaujamos organizacijos finansavimą kyla tik tada, jeigu asmuo finansavo organizaciją po to, kai ji buvo pripažinta nepageidaujama. Sprendime taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

15. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie pagalbą (duomenys neskelbtini), svarbu tai, kad kilmės valstybės duomenimis (duomenys neskelbtini) valdžia aktyviai kuria pasakojimą, jog rūpinasi pabėgėliais iš (duomenys neskelbtini), finansuoja įvairius nevyriausybinius fondus, padedančius pabėgėliams, įskaitant ir fondą (duomenys neskelbtini), kurio veikla neprieštarauja (duomenys neskelbtini) politikai. Be to, kilmės valstybės informacija nepatvirtina prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) būtų persekiojami asmenys, kurie padeda (duomenys neskelbtini) pabėgėliams, atvykusiems į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad jis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas šiuo aspektu yra bendro pobūdžio, abstraktus, todėl Migracijos departamentas pagrįstai jį atmetė.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tiek posėdžio metu, tiek apklausos metu bei skunde teismui akcentavo savo pacifistines pažiūras, nurodė niekada nelaikęs ir nelaikysiąs rankose ginklo, tačiau vertinant tai, jog jis 2019–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini), pareiškėjo pažiūros negali būti vertinamos kaip tvirtos, nuoširdžios ir tikros. Šiuo atveju matyti akivaizdus prieštaravimas tarp pareiškėjo deklaruojamų vertybių ir jo veiksmų, kas pagrįstai verčia abejoti jo nuoširdumu, patikimumu ir neleidžia jo charakterizuoti kaip asmens, turinčio tvirtas politines pažiūras.

17. Teismo įsitikinimu, įvertinus pareiškėjo nurodytus argumentus dėl jo persekiojimo grėsmės ir tai, kad prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo paduotas tik po to, kad įsiteisėjo teismo sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, darytina išvada, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, baimę. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai neįrodo, jog pareiškėją realiai kas nors persekiotų ir kad jam kas nors grėstų. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikytina Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus.

18. Atsižvelgiant į atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat neįrodžius, kad prieš jį buvo panaudoti smurto veiksmai ar kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas be kliūčių 2022 m. lapkričio 29 d. išvyko iš savo kilmės valstybės į Lietuvą bei į tai, kad, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, kilimą pareiškėjui. Pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento Sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

19. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos saugumui dėl pareigų (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas ir jo šeima neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

20. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį panaikinti nei remiantis pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Iš esmės nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo, taigi visas pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 21. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad priešingai nei vertino atsakovas bei pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pagrįstai bijo būti mobilizuotas, nes nebeturi pagrindo būti atleistas nuo mobilizacijos ir gali bet kada būti pašauktas. Bendravęs su VSD, ir grąžintas į (duomenys neskelbtini) būtų kaltinamas valstybės išdavimu ir dėl to teisiamas. Atsakovas turėjo surinkti kilmės valstybės informaciją apie asmenų, kurie dirbo su informacija, susijusia su karine pramone, išvykimą į kitas šalis ir jų galimą persekiojimą, ir tik neradus tokios informacijos – atmesti pareiškėjo baimę patirti jo nurodomus persekiojimo veiksmus. Nesurinkus aktualios kilmės valstybės informacijos, nebuvo tinkamai įvertintas pareiškėjo baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumas. Pareiškėjui neturint rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo pasakojimą apie aukojimą (duomenys neskelbtini), jo pasakojimo patikimumas turėjo būti vertinamas taikant abejonės privilegijos taisykles, o ne atmestas remiantis išimtinai tuo, kad jis neturėjo rašytinių įrodymų šiai pasakojimo daliai pagrįsti. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo nurodytų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

23. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. buvo nedarbingas, kas paneigia atsakovo teiginius, kad prasidėjus karui pareiškėjas toliau dirbo (duomenys neskelbtini).

24. Pareiškėjo vertinimu, jo tariama grėsmė valstybės saugumui stokoja detalumo ir specifiškumo bei apsiriboja bendromis tezėmis, ypač pareiškėjo dabartinės veiklos kontekste. Dėl šių priežasčių pareiškėjo tariama grėsmė valstybės saugumui yra nepagrįsta. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo tariamai keliama grėsmė valstybės saugumui nėra pagrįsta pagal EŽTT ir ESTT praktiką. Nepagrįstai konstatavus pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, nepagrįstai bei neteisėtai priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę.

25. Atsakovo sprendime konstatuota, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sūnus A. L, gim. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) pilietis, – jam (duomenys neskelbtini) išduota (duomenys neskelbtini) tapatybės kortelė (pareiškėjas nurodo, kad šio įrodymo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo, kadangi jis gautas / atsirado jau po bylos išnagrinėjimo teisme). Nurodyti argumentai patvirtina pareiškėjo ir jo šeimos ilgalaikius bei tvarius santykius su Lietuvos Respublika.

26. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo analogiškus argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojami ESTT sprendimai bylose: Andre Lawrence Shepherd (C 472/13) ir EZ (C 238/19) neatspindi pareiškėjo situacijos, nes ESTT byloje C-472/13 asmuo jau buvo JAV kariuomenės karys ir dezertyravo, o ESTT byloje C-238/19 asmuo buvo karo prievolininkas. Be to, sprendime C-472/13 pažymėta, kad Direktyvos 2004/83/EB 9 straipsnio 2 dalies e punktą narystė kariuomenėje yra būtina, bet nepakankama sąlyga, taip pat turi būti konfliktinė situacija, kad būtų suteikta apsauga pagal straipsnį. Pažymėtina, kad karas vyksta ne (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o (duomenys neskelbtini). Iš ESTT sprendimo C-238/19 taip pat matyti, kad situacija nėra analogiška pareiškėjo, nes sprendime minėta situacija analizuota pilietinio karo kontekste, kuriam būdingas kariuomenės vykdomas pasikartojančių ir sistemingų karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui darymas, tam pasitelkus šauktinius. Be to, teismas taip pat pažymėjo, kad turi būti ryšys tarp, viena vertus, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir bausmės už atsisakymą atlikti karinę tarnybą ir, kita vertus, bent vienos iš penkių persekiojimo priežasčių, galinčių sukelti karinę tarnybą. Tokių individualių aplinkybių pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne tik kilmės valstybės informacija, o ir individuali prieglobsčio prašytojo situacija.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. VSD vertinimu, apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar galėtų patvirtinti teismo išvadų neteisingumą. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, atidžiai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

31. Migracijos departamento Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas įvertinus aplinkybių, kurios nepagrindė pareiškėjo motyvų, jog jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, visumą. Migracijos departamentas pagrįstai įvertino aplinkybes bei konstatavo, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Taigi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų kriterijų.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. liepos 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1978-821/2023 buvo paliktas galioti 2023 m. gegužės 29 d. pirmosios intancijos teismo sprendimas, kuriame konstatuota pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, neįvertintų teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir įvertintas faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgelio statuto ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas, yra pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos papildomą įrodymą (pareiškėjo sūnui A. L. (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) tapatybės kortelę), kuris esą patvirtina pareiškėjo ir jo šeimos ilgalaikius bei tvarius santykius su Lietuvos Respublika.

37. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodė priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šį įrodymą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija nenustatė pagrįstų priežasčių tirti ir vertinti įrodymą, kuris nebuvo tirtas ir vertintas pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako pridėti prie bylos pateiktą naują įrodymą.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

40. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

41. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

42. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

43. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

44. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

46. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė baime patirti persekiojimą dėl nepritarimo (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmams, bendravimo su Migracijos ir Valstybės saugumo departamentais, opozicinių žiniasklaidos priemonių finansavimo ir pagalbos (duomenys neskelbtini) bei baime būti mobilizuotam į karą su (duomenys neskelbtini). Taigi iš esmės pabėgėlio statuso suteikimą pareiškėjas sieja su savo politiniais įsitikinimais, o papildomos apsaugos poreikį – su ginkluotu konfliktu ir grėsme būti įtrauktam į jį.

47. Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo paaiškinimus kilmės valstybės informacijos kontekste, Sprendime priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio nuostatų, jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas pareiškėjo akcentuotas aplinkybes, pareiškėjo pateiktą informaciją, jo pasisakymus teismo posėdžio metu, apklausos metu bei skunde pateiktus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutikdamas su atsakovo išvadomis, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo pateikiamos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Atsakovas Sprendime vertino pareiškėjo individualią situaciją, spręsdamas, ar prieglobsčio prašytojas pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojamas dėl politinių įsitikinimų, tačiau nenustatė tokių individualių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu, įvertino pareiškėjo individualias savybes ir surinktą informaciją baimės būti persekiojamam pagrįstumo kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika.

50. Vadovaujantis LVAT praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024). Sprendime buvo padaryta motyvuota išvada, kad nagrinėjamu atveju rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien bendra padėtimi (duomenys neskelbtini).

51. Pasisakant dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas galėtų susidurti su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, ar kad jam grėstų mirties bausmė grįžimo į kilmės valstybę atveju. Vertindamas, ar prieglobsčio prašytojui gali būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl to, kad išsiuntus jį į kilmės valstybę jam grės pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, atsakovas įvertino pareiškėjo gyvenamąją vietą, kilmės valstybės informaciją šiuo aspektu ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), kad vien dėl buvimo šalies teritorijoje nėra realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

52. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl šia teismų praktika remtis nėra pagrindo.

53. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą, nėra jokio pagrindo prieiti prie išvados, jog prieglobsčio prašytojo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius