2013-05-08 Nr. AB-1731-3-65-3-00260-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS438–394/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00260-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. G. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. B. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 19-4.5.-2407, ir įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjai padidinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ne daugiau kaip 6 arais laisvos valstybinės žemės.

Skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui prie kitų žemės sklypų prijungti laisvos valstybinės žemės plotą, esantį prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribinių taškų plane pažymėtą Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5. Pareiškėja nurodė, kad byloje paaiškėjo duomenys, kurie anksčiau nebuvo žinomi, t. y. paaiškėjo, kad yra rengiamas Teritorijų prie esamų daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), pagal kurio sprendinius, pareiškėjos pageidaujamas prie savo žemės sklypo prisijungti ginčo žemės sklypas, patenka į Sirupio g. 49 daugiaaukščiui namui formuojamą žemės sklypą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad Detalusis planas 2012 m. gruodžio 10 d. yra kompleksiškai suderintas Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos ir 2013 m. sausio 11 d. yra patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, kuris pateikė teigiamą išvadą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, planavimo organizatorius, konkrečiu atveju – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius, turėdamas teigiamą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvadą, gali teikti detalųjį planą tvirtinti vietos savivaldybės tarybai. Dėl nustatyta tvarka patvirtinto teritorijos detaliojo plano, kaip individualaus administracinio akto, suinteresuoti asmenys turi teisę ABTĮ nustatyta tvarka paduoti skundą administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjos, prašančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ketinimai iš esmės yra susiję ne su siekimu užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą, o su galimybe, taikant procesinę priemonę, išvengti galimo teisminio ginčo dėl patvirtinto teritorijos detaliojo plano teisėtumo nagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 71 straipsnio nuostatų taikymą, laikosi pozicijos, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negali būti siejamas su pareiškėjo interesu ateityje išvengti galimų ginčų nagrinėjimo. Be to, kaip pabrėžė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių bei Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje (adresas – www.panevezys.lt) viešai skelbiamų duomenų matyti, kad pareiškėja turėjo žinoti apie Panevėžio miesto savivaldybės vykdytas teritorijos apie Sirupio g. Nr. 49 daugiabutį namą ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detaliojo plano rengimo procedūras, galėjo dalyvauti šiose procedūrose, teikti savo pasiūlymus planavimo organizatoriui bei skundus teritorijų planavimą prižiūrinčiai institucijai.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme būtų nagrinėjama administracinė byla, pradėta pagal pareiškėjos skundą dėl valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos atsakymo į pareiškėjos skundą dėl planavimo organizatoriaus, išnagrinėjusio visuomenės pateiktus pasiūlymus, pateikto atsakymo. Taigi, nesant duomenų, kad pareiškėja pasinaudojo savo teisėmis, kurias, vykdant detaliojo planavimo procedūras, suteikia Teritorijų planavimo įstatymas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje situacijoje pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teisminėje praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo klausimą, privaloma atsižvelgti ir į reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo adekvatumą, proporcingumą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-42/2012). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

III. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir uždrausti atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai prie kitų žemės sklypų prijungti laisvos valstybinės žemės plotą, esantį prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribinių taškų, plane pažymėtų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėja pažymi, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsakovas turės galimybę ginčo žemės plotą priskirti prie žemės sklypo, formuojamo aplink daugiaaukštį namą esantį adresu Sirupio g. 49, ir, labiausia tikėtina, kad ja pasinaudos. Tokiu būdu jei teismas šioje byloje ir priims pareiškėjai palankų sprendimą, jo vykdymas pasidarytų negalimas. Vadinasi, pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga. Pareiškėja pažymi, kad jokiam būsimam teisminiam ginčui, kurio pirmos instancijos teismas taip ir nedetalizavo, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę kelio užkirsti ji nesiekia.

2. Anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas rengia teritorijų prie esamų daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detalųjį planą. Pareiškėja pažymi, jog, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ji tariamai galėjo reikšti nesutikimą dėl šio plano sprendimų įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjos nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi į savivaldybę prašydama leisti jai priklausantį sklypą pasididinti ginčo žemės plotu ji pirmą kartą kreipėsi dar 2011 m. rugpjūčio 2 d. prašymu. Vadinasi, kaip nurodo pareiškėja, atsakovui buvo žinoma apie jos pageidavimus leisti įsiterpusiu valstybinės žemės plotu pasididinti priklausantį žemės sklypą, tačiau jie buvo nepagrįstai atmesti.

3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat sprendė, kad pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės tariamai būtų neadekvačios siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Pareiškėjos nuomone, tokie teiginiai yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėja akcentuoja, jog prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neprašo stabdyti teritorijų planavimo proceso, neprašo uždrausti nurodytą detalųjį planą toliau derinti, svarstyti ir tvirtinti. Pareiškėjos vertinimu, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, detaliojo planavimo procesas pilnai galės tęstis netrukdomai, tiek, kiek jis nėra susijęs su ginčo žemės plotu. Taigi, anot pareiškėjos, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamoje situacijoje yra pilnai adekvatus ir proporcingas siekiamam tikslui, taip pat nepažeidžia viešojo intereso.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir tretysis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, jog su šiuo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimuose pažymi, jog pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Taigi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija atsakovo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 19-4.5.-2407, ir prašo įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjai padidinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ne daugiau kaip 6 arais laisvos valstybinės žemės. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog 2012 m. spalio 2 d. sprendimu atsakovas atsisakė pritarti pareiškėjos prašymui dėl papildomos žemės išsipirkimo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padidinimo (b. l. 4). Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą uždrausti atsakovui prie kitų žemės sklypų prijungti laisvos valstybinės žemės plotą, esantį prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribinių taškų plane pažymėtą Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, kadangi, pareiškėjos nuomone, atsakovui parengus ir patvirtinus ginčo teritorijos Detalųjį planą pareiškėjos pageidaujamas prie savo žemės sklypo prisijungti ginčo žemės sklypas pateks į Sirupio g. 49 daugiaaukščiui namui formuojamą žemės sklypą (b. l. 84) ir, atitinkamai, pareiškėjos vertinimu, šiuo metu nagrinėjamoje administracinėje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas.

Dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo (2010 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XI-826 redakcija) 26 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, planavimo organizatorius, konkrečiu atveju – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius, turėdamas teigiamą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvadą, gali teikti detalųjį planą tvirtinti vietos savivaldybės tarybai. Dėl nustatyta tvarka patvirtinto teritorijos detaliojo plano, kaip individualaus administracinio akto, suinteresuoti asmenys turi teisę ABTĮ nustatyta tvarka paduoti skundą administraciniam teismui (Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis, 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-995 redakcija). Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisę ginti savo teises bei teisėtus interesus, susijusius su Detaliojo plano priėmimu bei patvirtinimu specialia teisės norminių aktų nustatyta tvarka, be to, ji turi teisę vykstant teritorijų planavimo procesui teikti savo pasiūlymus planavimo organizatoriui bei skundus teritorijų planavimą prižiūrinčiai institucijai. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, jog vertindamas asmens, prašančio taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teiginius dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo siekiant išvengti galimų teisinių ginčų ir papildomo bylinėjimosi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (pvz., 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-177/2008, 2008 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008).

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant duomenų, jog pareiškėja pasinaudojo savo teisėmis, kurias, vykdant detaliojo planavimo procedūras, suteikia Teritorijų planavimo įstatymas, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siekiant iš esmės vien tik prevencinių tikslų, susijusių su būtinybe išvengti galimų teisinių ginčų ir papildomo bylinėjimosi, nebūtų adekvatus siekiamiems tikslams bei prieštarautų nurodytai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai analogiškos kategorijos (pobūdžio) bylose. Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos E. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas