2025-09-02 Nr. CB-5031-2-68-3-10256-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2984

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10256-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 13 d. paduotu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 12 328,32 Eur neatskaičius mokesčių negautą darbo užmokestį, 1 450 Eur turtinės žalos atlyginimą, 41 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 6 712,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria ieškovui priteistas 41 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Atsakovės manymu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą valstybės atsakomybės sąlygų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktas, 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino civilinės atsakomybės sąlygas, netinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamoje byloje ir todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl nenutraukto ikiteisminio tyrimo kaip neteisėtų veiksmų.

2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.293 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019; 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017 28–29 punktai; 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021 60 punktas). Generalinio delikto taikymas sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, yra paremtas ex ante (liet. iš anksto) elgesio standarto (t. y. protingo žmogaus akimis vertinamu elgesiu prieš pasekmes), o ne ex post (liet. po fakto) faktų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog bylos užbaigimas kaltinamuoju aktu ir bylos perdavimas teismui laikytinas pažeidimu. Žalos priteisimas, kai neteisėti veiksmai konstatuojami remiantis ieškovo išteisinimu, negalimas, nes išteisinimas negali būti neteisėtų veiksmų įrodymu.

3. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepakankamai ir neobjektyviai motyvavo sprendimą. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, buvo paveiktas atgalinio šališkumo (angl. hindsight bias), kaip ši samprata pateikiama mokslinėje doktrinoje, o tai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 , 52 punktas). Apeliacinės instancijos teismo pateikiamas baudžiamosios bylos aplinkybių vertinimas nesutampa su apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma teismų praktika, motyvai parodo šališką baudžiamosios bylos rezultato įvertinimą, todėl prokuroro neteisėti veiksmai – surašant kaltinamąjį aktą ir perduodant bylą nagrinėti baudžiamąja tvarka – buvo konstatuoti nepagrįstai, netinkamai taikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnį, nustatantį priežastinio ryšio reikalavimą, taip padarydamas materialiosios teisės pažeidimą. Be to, atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė, kaip ir kokiu priežastiniu ryšiu ieškovo sveikatos sutrikimai yra susiję su baudžiamojo persekiojimo veiksmais. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos priežastinio ryšio nustatymo praktikos, o su baudžiamuoju persekiojimu dirbtinai susiejo nesusijusias pasekmes. Atsakovė pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, nepagrįstai kaip atskaitos tašką pasirinko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020.

5. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinojo sulaikymo pagrįstumo, nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai taikė teisės aktus, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados dėl laikinojo sulaikymo nepagrįstumo. Atsakovės manymu, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo visapusiškai įvertintas visas sisteminės korupcijos tyrimo kontekstas, jo apimtis bei reikšmė ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo atžvilgiu buvo padaryti proceso pažeidimai.

6. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad prokuroro paduotas apeliacinis skundas yra pažeidimas, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nepagrįstai neatskyrė prokuroro ir teismo funkcijų, paneigė procesinių teisių egzistavimą, taip pažeisdamas materialiosios teisės normas.

7. Atsakovės manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ir aiškino teismų praktiką dėl senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020). CK 1.127 straipsnio 1 dalis turėjo būti taikoma įprastai – senatis skaičiuojama nuo tada, kai faktiniai duomenys tapo prieinami ir ieškovas sužinojo arba turėjo ir galėjo sužinoti apie veiksmus bei galimą žalą. Vadinasi, ieškinio daliai dėl neturtinės žalos, kildinamos iš kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmų, taikytinas senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas turėjo tai įvertinti. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismo nurodytas precedento, suformuoto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, aiškinimas pratęsia ieškinio senaties terminą neribotai.

8. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.272 straipsnį, nes asmens išteisinimas negali reikšti neteisėtų veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; 2019 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019). Apeliacinės instancijos nepagrįstai konstatavo, jog prokuroras turėjo atitinkamai vertinti įrodymus prieš surašydamas kaltinamąjį aktą, ir nepagrįstai vertino tai, kad byloje parodymus davė nusikalstamas veikas padarę asmenys, kurių parodymai tarpusavyje skyrėsi. Be to, šie asmenys buvo susiję su ieškovu pavaldumo santykiais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai skundžiamoje dalyje netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Jūratė Varanauskaitė