Legislator Case Law & Legislation
44bd2989-3ab5-47eb-b4aa-bb1aac665c3d AI generated

44bd2989-3ab5-47eb-b4aa-bb1aac665c3d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number 44bd2989-3ab5-47eb-b4aa-bb1aac665c3d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-63-243/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00850-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 4.4.; 74.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Nataljai Sliževskajai, pareiÅ¡kėjams I.B. ir A.B., pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovei Redvitai Četkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų I.B. ir A.B. patikslintÄ skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims LITGRID AB, AB „Lietuvos energija“, UAB „Sweco Lietuva“, VÄ® Valstybės žemės fondas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2 punkto panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

44bd2989-3ab5-47eb-b4aa-bb1aac665c3d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: II, b.l. 133-136).Trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovė Redvita Četkauskienė tais pačiais argumentais siÅ«lo skundÄ nepatenkinti. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjai turi teisę kreiptis dėl papildomų nuostolių, kurie nenumatyti Metodikoje, priteisimo. Teigia, kad kompensacija buvo apskaičiuota pagal vertinimo akto suraÅ¡ymo metu galiojusios Metodikos redakcijÄ . Nurodo, jog LITGRID AB siekdama, kad žemės servitutai bÅ«tų nustatomi sutartimis, o ne administraciniais aktais, žemės sklypų savininkams pasiÅ«lė 30 procentų didesnę kompensacijos sumÄ , negu apskaičiuota pagal MetodikÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-63-243/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00850-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 4.4.; 74.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Nataljai Sliževskajai, pareiÅ¡kėjams I.B. ir A.B., pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovei Redvitai Četkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų I.B. ir A.B. patikslintÄ skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims LITGRID AB, AB „Lietuvos energija“, UAB „Sweco Lietuva“, VÄ® Valstybės žemės fondas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2 punkto panaikinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai A.B. ir I.B. patikslintu skundu teismo praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2. punktÄ , kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto iÅ¡mokant vienkartinę kompensacijÄ - 26909,87 Lt per trisdeÅ¡imt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

PareiÅ¡kėjai nurodo, jog nesutinka su paskaičiuotos kompensacijos už servituto nustatymÄ dydžiu. Argumentuoja, kad apskaičiuojant kompensacijÄ nebuvo įvertintas žemės sklypo vertės sumažėjimas, nes nustačius servitutÄ miÅ¡ko plotas sumažės 2,8984 ha ir dėl to žymiai sumažės jiems priklausančio žemės sklypo vertė.  PareiÅ¡kėjų teigimu, neįvertintas kasmetinis medienos tÅ«rio prieaugio netekimas, dėl kurio kiekvienais metais bus prarandamos pajamos. Pažymi, jog servitutu yra suvaržoma asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Teigia, kad nustačius ilgalaikį žemės servitutÄ turėjo bÅ«ti priimtas sprendimas ne dėl vienkartinės, o dėl periodinės kompensacijos nustatymo, nes jiems neterminuotai bus suvaržyta nuosavybės teisė. Skundo reikalavimÄ grįsdami tuo, jog neteisingai apskaičiuotas vienkartinės kompensacijos dydis, praÅ¡o ginčijamÄ Ä¯sakymo dalį panaikinti.

PareiÅ¡kėjai atsisako skundo reikalavimo dalies dėl skundžiamo akto 1-ojo ir 2.1 punktų, kuriais nustatytas servitutas ir nutarta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, panaikinimo (t. II, b.l. 113-116).PareiÅ¡kėjų atstovas advokatas Laimonas Strauka praÅ¡o patikslintÄ skundÄ patenkinti skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis numato, kad ginčai tarp žemės savininko ir vieÅ¡pataujančio daikto savininko dėl nuostolių dydžio nustatymo už servitutÄ sprendžiami Å¡alių susitarimu arba ginčas sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka.

Teigia, kad atsakovė prieÅ¡ žemės savininkų valiÄ nustatydama kompensacijos dydį pažeidė Å¡ias nuostatas. Atstovo teigimu, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, priimdamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , nesivadovavo galiojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos  redakcija, patvirtinta Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1185, todėl apskaičiuotas kompensacijos ir nuostolių dydis neatitinka įsakymo 2.2. punkto priėmimo metu galiojusio teisės akto nuostatų. Remiasi Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2010-06-19 įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kv. elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintame specialiajame plane numatyta, kad įgyvendinus 330 kv. elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-TelÅ¡iai statybos projektÄ , miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypuose oro linijos apsaugos zonos ribose bus kertamas medelynas ir įrengiamos proskynos, t.y. numatomas miÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

Akcentuoja, kad pagal specialųjį planÄ miÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis numatomas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose - infrastruktÅ«ros plėtros (inžinerinių tinklų) projektuose, todėl kol neparengti Å¡ie projektai nežinomas tikslus servituto dydis, iÅ¡kertamos medienos kiekis, rūšis ir brandumas, t.y. neįmanoma nustatyti tikslių pareiÅ¡kėjų patiriamų nuostolių. PareiÅ¡kėjų atstovo teigimu, kompensacijos apskaičiavimas pagrįstas prielaidomis, neatsižvelgta į realias rinkos vertes, todėl pažeidžiamas teisingo atlyginimo už servituto nustatymÄ principas.Atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjų A.B. ir I.B. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nes kompensacijos dydis nustačius servitutÄ apskaičiuotas teisingai.

Nurodo, kad Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16.6 punkte įtvirtinta nuostata, jog Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimÄ nustatyti servitutÄ ir jame turi nurodyti vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus. Atsakovės teigimu, kompensacijos dydis apskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos nuostatomis.

Teigia, kad Metodika reglamentuoja ne tik nuostolių už sunaikinamus pasėlius ir sodinukus, iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ atlyginimÄ ir jo apskaičiavimo tvarkÄ , bet ir nuostolių už prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį atlyginimÄ ir jo apskaičiavimo tvarkÄ , todėl ji reglamentuoja tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių nuostolių, susijusių su administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, patiriamų tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio, atlyginimÄ ir apskaičiavimo tvarkÄ .

Akcentuoja, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatose ir Metodikoje nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, tačiau galimos situacijos, kai dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo tarnaujančio daikto savininkas patirs nuostolių ir dėl kitokių objektų, patirs kitokių rūšių nuostolių, taip pat situacijos, kai iÅ¡mokėjus Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuotÄ nuostolių kompensacijÄ , tarnaujančio daikto savininko realiai patirti dėl žemės servituto nustatymo nuostoliai nebus visiÅ¡kai ir teisingai atlyginti.

Pažymi, kad tokiais atvejais tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu prieÅ¡ vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkÄ dėl likusių neatlygintinų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomÄ nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus (t. II, b.l. 129-132).Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovė Reda Siautilė iÅ¡dėsto tuos pačius atsikirtimo motyvus ir praÅ¡o skundÄ nepatenkinti.

Nurodo, kad suraÅ¡ant 2010-06-22 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktÄ , vadovavosi vertinimo akto suraÅ¡ymo metu galiojusia Metodikos redakcija, o skundžiamame sprendime nurodyta redakcija Metodikos, galiojusios sprendimo priėmimo metu. Pripažįsta, jog kompensacijos dydis su pareiÅ¡kėjais derintas nebuvo. Atsakovės atstovės teigimu, nuostoliai apskaičiuoti teisingai, o pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotos kompensacijos dydį.Tretysis suinteresuotas asmuo LITGRID AB ( AB „Lietuvos Energija“ procesinių teisių perėmėja), kuriai pavesta atlyginti pareiÅ¡kėjams patirtus nuostolius dėl žemės servituto nustatymo, atsiliepimu siÅ«lo pareiÅ¡kėjų skundÄ nepatenkinti.

Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡omo panaikinti 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 2.2. punkte nurodyta kompensacijos suma buvo teisingai apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintÄ Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ bei Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas. LITGRID AB teigimu, pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kompensacija apskaičiuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (t.

II, b.l. 133-136).Trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovė Redvita Četkauskienė tais pačiais argumentais siÅ«lo skundÄ nepatenkinti. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjai turi teisę kreiptis dėl papildomų nuostolių, kurie nenumatyti Metodikoje, priteisimo. Teigia, kad kompensacija buvo apskaičiuota pagal vertinimo akto suraÅ¡ymo metu galiojusios Metodikos redakcijÄ . Nurodo, jog LITGRID AB siekdama, kad žemės servitutai bÅ«tų nustatomi sutartimis, o ne administraciniais aktais, žemės sklypų savininkams pasiÅ«lė 30 procentų didesnę kompensacijos sumÄ , negu apskaičiuota pagal MetodikÄ .

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos energija“ atsiliepimu siÅ«lo pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, jog servitutas savo teisine prigimtimi yra neterminuota daiktinė teisė, kuri galioja tol, kol yra bÅ«tina tam, kad bÅ«tų užtikrintas vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamas naudojimas. Teigia, kad apskaičiuotos kompensacijos suma nepriklauso nuo servituto galiojimo trukmės, t.y. ta pati kompensacijos suma gali bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡ karto kaip viena iÅ¡moka arba padalinama į kelias iÅ¡mokas ir iÅ¡mokama dalimis periodiÅ¡kai. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, pareiÅ¡kėjai nepagrindė įrodymais teiginių, jog vienkartinė kompensacija yra nepakankama ar apskaičiuota neteisingai (t.

I, b.l. 65-68). Teisėjų kolegija konstatuoja. nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2. punktu nustatytos kompensacijos dydžio ir jos apskaičiavimo tvarkos teisėtumo bei pagrįstumo.Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis.

Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje reglamentuota, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu servitutai gali bÅ«ti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi vieÅ¡ajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti.

Atvejai, kai servitutai gali bÅ«ti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir vieÅ¡ojo intereso virÅ¡enybės virÅ¡ privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobÅ«džio teisines garantijas - nuostolių atlyginimÄ , vienkartines ar periodines iÅ¡mokas.Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2010-06-19 įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialųjį planÄ (t.

I, b. l. 69). IÅ¡ teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Specialiojo plano sprendiniai buvo ginčijami teisme, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-355-13 konstatuota, jog Å¡is administracinis aktas yra teisėtas. PareiÅ¡kėjai A.B. ir I.B. yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime ir patenkančio į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-TelÅ¡iai teritorijÄ , bendrasavininkiai.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas administraciniu aktu - skundžiamu 2010-10-08 įsakymu Nr. Ž12-735 ,,Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2004, Nr. 167-6098; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgdamas į specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2010 m. birželio 19 d.

įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ sprendinius, nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir teisę jas aptarnauti A.B. ir I.B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime, o AB „Lietuvos energija“ įpareigojo žemės savininkams atlyginti nuostolius dėl servituto iÅ¡mokant vienkartinę 26909,87 Lt kompensacijÄ (t.

I, b.l. 12).PareiÅ¡kėjai patikslintu skundu atsisakė skundo reikalavimo dėl žemės servituto panaikinimo, tačiau nesutinka su atsakovės 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 2.2. punkte nurodytos kompensacijos dydžiu ir praÅ¡o Å¡iÄ Ä¯sakymo dalį panaikinti (t. 2, b.l. 113-117). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti pareiÅ¡kėjų ir jų atstovo argumentai, kad esant ginčui dėl nuostolių, patirtų dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės iÅ¡spręsti klausimÄ Â dėl nuostolių atlyginimo.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau - Taisyklės) 16.6 punktas imperatyviai nustato pareigÄ Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priimant sprendimÄ , kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sÄ lygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau Metodika).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai kvestionuoja ginčijamo administracinio akto dalies atitikimÄ jo priėmimo metu galiojusiems teisės aktams, argumentuodami, kad nuostoliai apskaičiuoti remiantis 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 priėmimo metu nebegaliojusia Metodikos redakcija.

Originali Metodikos redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 galiojo iki 2010-08-29, t.y. iki įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1185 patvirtintos Metodikos. IÅ¡ skundžiamo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 turinio matyti, kad jis priimtas, vadovaujantis 2010-08-25 Metodikos redakcija, tačiau 2010-06-22 vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktas Nr. 33B ir 2010-06-22 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktas Nr. 33A suraÅ¡yti tuo metu, kai galiojo originali Metodikos redakcija.

Nors ginčijame administraciniame akte nenurodyta, jog jis priimtas Apskaičiavimo aktuose nustatytų patiriamų nuostolių pagrindu, tačiau Apskaičiavimo aktai Nr. 33A ir Nr. 33 B buvo teisinė prielaida ginčijamo akto 2.2. punktui priimti, nes nurodytos tos pačios kompensavimo sumos, todėl jie vertintini kaip ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 2.2. punkte nurodytas kompensacijos dydis apskaičiuotas remiantis Å¡io administracinio akto priėmimo metu nebegaliojusiu teisės aktu. Negalima tokia situacija, kai žemės servituto nustatymo dienÄ , t.y. 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 priėmimo dienÄ , kompensacijos dėl servituto apskaičiavimo tvarka neatitiko galiojančio teisės akto nuostatų, nes tai pažeidžia įstatymo virÅ¡enybės, proporcingumo, objektyvumo principus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautÄ rezultatÄ lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tÅ«rio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingÄ nuostolių atlyginimÄ , bÅ«tina remtis aktualiais, t.y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dienÄ duomenimis, o ginčo atveju tai nebuvo padaryta.

Atsakovė turėjo objektyviÄ galimybę iki įsakymo priėmimo 2010-10-08 atlikti nuostolių vertinimÄ pagal galiojantį teisė aktÄ . Vertinant Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 2.2. punkto teisėtumÄ taip pat analizuotina, ar 2010-08-25 Metodikos redakcija pasikeitė tiek, jog tai sÄ lygojo esminius pareiÅ¡kėjams apskaičiuotos kompensacijos dydžio pokyčius. IÅ¡analizavus turinį Apskaičiavimo akto Nr. 33B ir Apskaičiavimo akto Nr. 33A, matyti, jog pareiÅ¡kėjams buvo apskaičiuoti nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo, pareiÅ¡kėjai buvo apskaičiuoti nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo, bei nuostoliai, patirti už iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ Â ir už sunaikintus pasėlius (t.

I, b.l. 13-14). Nuostolių už sunaikinamus pasėlius apskaičiavimo formulė įtvirtinta Metodikos 4 punkte. Tiek originalios Metodikos, tiek 2012-08-25 Metodikos redakcijoje, 4 punkto nuostatos nesikeitė, todėl darytina išvada, kad kompensacijos dydžio už sunaikinamus pasėlius apskaičiavimui Metodikos redakcijos pasikeitimai esminės įtakos neturėjo. Metodikos 7 punkte numatyta, kad pasėlių rūšys, plotai, sodinių rūšys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo būklės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu.

Nuostolių už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ nustatymo tvarka įtvirtinta Metodikos 8 punkte. Originalios redakcijos Metodikos 8 punktas numatė, kad iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė lygi miÅ¡ko medynų vertei (neįskaitant miÅ¡ko žemės vertės), kuri apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu. Teritorijų planavimo dokumento rengėjo praÅ¡ymu Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba pateikia miÅ¡ko medynų vertei nustatyti reikalingus duomenis apie miÅ¡ko brandumÄ , vyraujančių medžių rūšį, medynų skalsumÄ , medynų bonitetÄ , iÅ¡kirtimÄ ir atsodinimÄ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), nustatyta tvarka.

Tuo tarpu 2010-08-25 Metodikos redakcijos, kuri turėjo bÅ«ti taikoma ginčijamo administracinio akto 2.2. punktu nustatant kompensacijos dydį, 8 punkte įtvirtinta, kad iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė lygi miÅ¡ko medynų, patenkančių į teritorijÄ , kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miÅ¡ko žemės vertės), kuriÄ teritorijų planavimo dokumento rengėjo praÅ¡ymu pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), nustatyta medynų tÅ«rio verte.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų 15 punktÄ , kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 reorganizuota į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ ), todėl abiejose Metodikos redakcijose minima ta pati institucija. Remiantis originalia Metodikos redakcija, iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė buvo apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu.

Nagrinėjamu atveju aktualus 2007 m. spalio 22 d. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimas Nr. 7 „Dėl būsto ir žemės sklypų vidutinių rinkos kainų 2007 m lapkričio 1 d.“, kurio 2 lentelės „Vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miesteliuose ir kaimuose 2007-11-01“ 18.5. punkto 9 grafoje Klaipėdos rajono, Girininkų kaime nustatyta 3920 Lt miškų ūkio paskirties žemės su medynais kaina už 1 ha. Iš Apskaičiavimo akto Nr. 33A matyti, jog pareiškėjams kompensacijos suma buvo paskaičiuota už 2,0424 ha iškertamo miško.

Pagal 2010-08-25 Metodikos redakcijos 8 punkto nuostatas nuostolių už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ apskaičiavimo tvarka iÅ¡ esmės skiriasi, nes nuostoliai apskaičiuojami pagal Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau - Žemės įvertinimo metodika), nustatytÄ medynų tÅ«rio vertę. Žemės įvertinimo metodikos 8 priede, atsižvelgiant į vidutinį medynų skersmenį (cm) bei medžių rūšis, medynų tÅ«rio vertė apskaičiuojama litais už kubinį metrÄ .

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, ankstesnis iÅ¡kertamo miÅ¡ko vertės apskaičiavimas, kai buvo vertinamas miÅ¡ko žemės plotas (ha), nebetaikomas. 2010-08-25 Metodikos redakcijos 8 punkto nuostatos iÅ¡ esmės pasikeitė, todėl Apskaičiavimo aktais Nr. 33A ir 33B apskaičiuotos kompensacijos dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip teisingai apskaičiuotas. Nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo apskaičiavimo formulės įtvirtintos Metodikos 9.1. ir 9.2. punktuose.

Tiek originalios Metodikos, tiek 2012-08-25 Metodikos redakcijoje, 9.1. punkto nuostatos nesikeitė, tačiau Metodikos 9.2. punkte reglamentuota nuostolių atlyginimo formulė iš esmės pasikeitė, t.y. vietoje formulės Nk = 15xSkxVk/KrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) buvo dalijama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio), nuo 2010-08-29 įsigaliojusios Metodikos redakcijos 9.2. punkte numatyta formulė Nk = 15xSkxVkxKrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) dauginama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Metodikos redakcijos pasikeitimai turėjo esminę įtakÄ teisingai apskaičiuojant kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo, dydį.PareiÅ¡kėjai patikslinto skundo reikalavimÄ grindžia ir ta aplinkybe, kad apskaičiuota kompensacija neapima visų patiriamų nuostolių (žemės sklypo vertės sumažėjimo ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuojančio teisės akto Metodikos. Vertinimo Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as atlygintinų nuostolių - už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ ; už prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiÅ¡kinama kaip dvi savarankiÅ¡kos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ . Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž.

K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintinÄ servitutÄ , o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ . KonkretÅ«s nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirÄ tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ .

Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryÅ¡ys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto bÅ«klės pablogėjimas dėl servituto; iÅ¡laidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos bÅ«klės iÅ¡laikymu; iÅ¡laidos dėl bÅ«klės atkÅ«rimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktÄ ir pan. Tokių nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika pareiÅ¡kėjai A.B. ir I.B. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės principas reikalauja, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla atitiktų Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2. punktas neatitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo Metodikos ( patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1185, 2010, Nr. 102-5244) 8, 9.2 punktų nuostatų, savo turiniu prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTÄ® 89 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t.y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Panaikinus skundžiamo įsakymo 2.2. punktÄ , Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos įpareigotina paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ ir iÅ¡ naujo nustatyti žemės savininkams A.B. ir I.B. iÅ¡mokamos kompensacijos dydį galiojančių teisės aktų pagrindu (ABTÄ® 88 straipsnis 2 punktas).

Pareiškėjų prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).Priimtinas pareiškėjų atsisakymas nuo skundo dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 1 punkto ir 2.1 punkto panaikinimo, kuriais žemės sklype nustatyta servitutas ir numatytas jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, nes pareiškėjai turi teisę atsisakyti skundo ( ABTĮ 52 straipsnis).

Minėta, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010-06-19 įsakymu Nr. 4-462 patvirtintas 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialusis planas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-355-13, kurio sprendiniai tiesiogiai taikomi šioje byloje, pripažintas teisėtu. Administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė : patenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjų A.B. ir I.B. patikslintÄ skundÄ , panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2. punktÄ , kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto iÅ¡mokant vienkartinę kompensacijÄ - 26909,87 Lt per trisdeÅ¡imt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre,įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo nustatyti žemės savininkams pareiÅ¡kėjams A.B. ir I.B. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį,nutraukti administracinę bylÄ dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 1 punkto ir 2.1 punkto panaikinimo.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                    Vida Stonkuvienė              Eglė Kiaurakytė                                                                  Laimutė Jokubauskaitė