44bcd69d-78b6-4fe9-8868-2ec792bbae6b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1396-254/2013,procesinio dokumento kategorijos: 30.5; 30.10; 32.1; 121.14; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. O. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-810/2013 pagal ieÅ¡kovo G.

O. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Č. P. dėl neatlygintino servituto nustatymo, žemės sklypo kadastrinių ribų suderinimo ir registracijos panaikinimo, tretieji asmenys VÄ® Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, ir atsakovo Č. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G. O. dėl atlygintino servituto nustatymo ir pažeistų teisių atstatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas prašė pagal jo pateiktÄ schemÄ (t. 2, b. l. 14, 111) nustatyti neatlygintinį kelio servitutÄ , suteikiantį teisę įrengti ir naudotis 14 kv. m pločio pėsčiųjų taku atsakovui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame KaiÅ¡iadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., SB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) g. 18, patekimui į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį pastatÄ â€“ sodo pastatÄ , esantį KaiÅ¡iadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., SB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) g.

16. IeÅ¡kovas siekė nustatyti tako servitutÄ , iÅ¡ dalies atitinkantį susiformavusiam ir Å¡iuo metu nuo žemės sklypo įsigijimo (1997 m.) naudojamam takui. IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) g. 16 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Šį žemės sklypÄ ieÅ¡kovas įsigijo 1997 kovo 14 d. privataus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad sklypui priskirtini pastatai parduoti anksčiau, 1994 m. sausio 7 d.

Kauno miesto 4-ame notarų biure sudarytos sutarties, (duomenys neskelbtini), pagrindu. Pagal prie žemės sklypo įsigijimo sutarties esamÄ Å¾emės sklypo planÄ , patekimas į žemės sklype esantį statinį yra vienintelis takas, iÅ¡klotas plytelėmis, apsodintas želdiniais. IeÅ¡kovo teigimu, tiesiu taku dėl jam priklausančiame sodo sklype esančių medžių, rododendro krÅ«mo patekti į jam priklausantį sodo pastatÄ yra patogiau, nei atsakovo praÅ¡omu nustatyti kelio servitutu.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu (t. 2, b. l. 27-28) prašė pagal jo pateiktÄ schemÄ (t. 2, b. l. 14, 117) nustatyti mokamÄ (t. y. už 30 Lt kas mėnesį periodinę kompensacijÄ ) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovui įrengti ir naudotis 5 kv. m pločio pėsčiųjų taku atsakovui priklausančiame žemės sklype, įpareigoti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai nutiestÄ takÄ , iÅ¡klotÄ plytelėmis.Byloje kilo ginčas dėl praÅ¡omo nustatyti servituto apimties, nes, atsakovo teigimu, nustačius kelio servitutÄ pagal jo pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , bÅ«tų minimaliai apribojamos atsakovo kaip žemės sklypo savininko teisės naudotis jam priklausančio žemės sklypo dalimi.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkintino iÅ¡ dalies: nustatė pagal atsakovo pateiktÄ UAB „Geomatininkų grupė“ parengtÄ schemÄ atsakovui priklausančiame žemės sklype pėsčiųjų kelio servitutÄ , schemoje pažymėtÄ indeksu S1-5m2, leidžiant Å¡ioje žemės sklypo dalyje įrengti pėsčiųjų takÄ ir naudotis Å¡ia žemės sklypo dalimi patekimui į ieÅ¡kovui priklausantį sodo pastatÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui vienkartinę 98,55 Lt kompensacijÄ ir įpareigojo ieÅ¡kovÄ savo lėšomis per du mėnesius nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai nutiestÄ takÄ , iÅ¡klotÄ plytelėmis, toje atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurioje nėra Å¡iuo sprendimu nustatomas pėsčiųjų kelio servitutas.Teismas nustatė, kad Å¡alims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. 16 ir 18, ribojasi Å¡onine riba ir Å¡iuose sklypuose esantys sodo pastatai yra sublokuoti, įėjimas į ieÅ¡kovui priklausantį sodo pastatÄ yra iÅ¡ Å¡oninės pastato pusės, kuri sutampa su sklypo riba.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas į jam priklausantį sodo pastatÄ gali patekti tik atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, joje įrengtu taku. Todėl teismas laikė, kad tako servituto objektyvus bÅ«tinumas atsakovui priklausančiame žemės sklype yra įrodytas. Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotus duomenis, fotonuotraukose užfiksuotÄ ginčo situacijÄ (t. 1, b. l. 71-76), žemės sklypo schemų duomenis (t. 2, b. l. 111, 117), teismas sprendė, jog pakanka nustatyti kelio servitutÄ pagal atsakovo pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ :1.

Dėl servituto nustatyto. Teismas nuomone, ieÅ¡kovo noras į jam priklausantį sodo pastatÄ patekti tiesiu taku yra visiÅ¡kai suprantamas, tačiau tokio noro įgyvendinimas nėra pateisinamas atsakovo nuosavybės teisių apsaugos aspektu, nėra suderinamas su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu ir nėra pakankamas pagrindas Å¡ioms teisėms varžyti tokia apimtimi, kokia praÅ¡o ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo argumentas, jog atsakovas, nesutikdamas, kad jam priklausančio žemės sklypo konfigÅ«racija bÅ«tų pakeista taip, kad Å¡iuo metu atsakovui priklausančiame žemės sklype esantis takas bÅ«tų ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ribose, nesielgia kaip protingas ir rÅ«pestingas savininkas, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu nurodė atsakovas, sklypo konfigÅ«racijai pakeisti reikalinga atlikti kadastrinius matavimus, o tai atsakovui sudaro papildomas iÅ¡laidas, kurių ieÅ¡kovas kompensuoti nesutiko.

Be to, ieÅ¡kovas nepateikė teismui objektyvių ir įtikinamų įrodymų, kad tokia galimybė iÅ¡ tikrųjų egzistuoja. Pakeitus sklypų konfigÅ«racijÄ ir žemės sklypo daliai, kuriai teismo sprendimu nustatytinas servitutas, perėjus vieÅ¡pataujančio daikto savininko nuosavybėn, nustatytas servitutas baigtųsi (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punktas).2. Dėl servituto atlygintinumo. Atsakovas praÅ¡omo priteisti kompensacijos dydžio nepagrindė objektyviais įrodymais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas teisingo atlyginimo klausimÄ privalo svarstyti net ir nesant pateikto savarankiÅ¡ko reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu, įvertinęs nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ atsakovui priklausančio 0,0482 ha dydžio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę – 9 500 Lt, bei atsakovui priklausančio žemės sklypo dalies, kurioje nustatytinas servitutas, plotÄ (5 kv. m), sprendė, kad protinga kompensacija už atsakovo teisių suvaržymÄ , jam priklausančiame žemės sklype nustatant servitutÄ yra 98,55 Lt (9 500 Lt / 0,0482 kv. m x 0,0005 kv. m), nes atsakovas, nustačius kelio servitutÄ , neteks galimybės naudotis 5 kv. m ploto jam priklausančio žemės sklypo dalimi.3.

Dėl įpareigojimo ieÅ¡kovÄ iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai nutiestÄ takÄ , iÅ¡klotÄ plytelėmis. Nors ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog kelias, iÅ¡klotas plytelėmis, atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo tuo metu, kai ieÅ¡kovas šį sklypÄ Ä¯gijo nuosavybėn, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, jog Å¡is kelias buvo įrengtas gretimo žemės sklypo savininko sutikimu. Todėl teismas atsakovo reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo ieÅ¡kovÄ iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai nutiestÄ takÄ , iÅ¡klotÄ plytelėmis, toje atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurioje nėra Å¡iuo sprendimu nustatomas kelio servitutas (CK 4.98 straipsnis).4.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį teismas atmetė, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies (75 proc.), iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisė 75 proc. atsakovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro: 147 Lt atsakovo sumokėtas žyminis mokestis (t. 2, b. l. 9), 3 200 Lt iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ (t. 2, b .l. 39, 40, 41, 42, 43) ir 449,85 Lt kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos (t. 2, b. l. 39, 44, 45, 46, 48, 50). Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 75 proc., t. y. 37,40 Lt, o iÅ¡ atsakovo 25 proc., t. y. 12,47 Lt valstybei iÅ¡laidų, kurias iÅ¡ viso sudaro 49,87 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o 2013 m. kovo 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti Å¡iais argumentais:1. Dėl servituto nustatyto. IÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti (t. 1, b. l. 71, 73, 75), kad ieÅ¡kovo sklype Å¡alia įrengto tako auga medžiai ir didelis rododendro krÅ«mas, tarp kurių nutiesti 1,2 m pločio tako (minimalus tako plotis pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 2.06.01:1999) neįmanoma, vadinasi, patekimas į sodo namelį bÅ«tų apribojamas.

Todėl ieÅ¡kovas pagal teismo pasiÅ«lymÄ parengė ir iÅ¡ anksto pateikė teismui ir kitai Å¡aliai naujÄ planÄ su jame pažymėtu praÅ¡omu nustatyti 14 kv. m kelio servitutu (t. 2, b. l. 111). Pats atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad ieÅ¡kovas minėtu taku naudojosi nuo 1994 metų, o jis buvo įrengtas dar iki tol buvusio savininko, bei nenurodė nei vieno argumento, kaip ir dėl ko servituto nustatymas suvaržytų jo nuosavybės teises į žemės sklypÄ . Nustačius servitutÄ , neatsiranda absoliučiai jokių naujų kliūčių ar apribojimų, kurių nebÅ«tų buvę iki servituto nustatymo, apie kurias atsakovas nebÅ«tų žinojęs prieÅ¡ savo pasirinkimu ir be ieÅ¡kovo sutikimo šį įtraukdamas į savo žemės sklypo ribas, atliekant sklypo kadastrinius matavimus.1.2.

Esant analogiÅ¡koms faktinėms aplinkybėms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007 situacija buvo įvertinta prieÅ¡ingai, nei teismo Å¡ioje byloje.1.3. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos atstovė E. Mockutė (t. 2, b. l. 90, 126, 128) nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o pagrįsto, racionalaus ir protingo varianto ir lygiai taip pat tokie įėjimai yra suformuoti ir visuose sodų sklypuose toje pačioje vietovėje, nes tokį įėjimÄ sÄ lygoja sodo namelių konstrukcija, jie yra sublokuoti, turi bendrÄ ribÄ .

Keliai kiek įmanoma turi būti formuojami tiesių, lygių konstrukcijų, kokių būtent prašo apeliantas, t. y. tiesaus tako į sodo namelį. Trečiojo asmens atstovė nematė kliūčių, dėl ko atsakovas nesutinka su ieškovo pateikta schema. Teismas dėl šių trečiojo asmens parodymų nieko nepasisakė.1.4. Priešingai nei teigia teismas, ieškovas primygtinai siūlė atsakovui kompensuoti visas su naujo kadastrinių matavimų plano parengimu ir įregistravimu susijusias išlaidas.2.

Dėl servituto atlygintinumo. Visoje SB „(duomenys neskelbtini)“ sublokuoti sodo nameliai yra suprojektuoti taip, kad patekimas į juos yra per Å¡oninę žemės sklypo kraÅ¡tinę ir faktiÅ¡kai patenka į gretimo sklypo, esančio deÅ¡inėje arba kairėje pusėje ribas. Faktinės situacijos pobÅ«dis sÄ lygoja tai, kad praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas turėtų bÅ«ti neatlygintinis, nes jo atsiradimo bÅ«tinybė sÄ lygota objektyvių priežasčių, niekaip nepriklausančių nuo ieÅ¡kovo.

Å ioje byloje jokių duomenų apie tai, kad atsakovas patirtų nuostolių dėl servituto nustatymo nėra, nes ieÅ¡kovas nuo sodo namelio įsigijimo momento faktiÅ¡kai naudojosi Å¡ia sklypo dalimi, atsakovas tam neprieÅ¡taravo, bei tikslindamas sklypo ribas pats savo valia sprendė Å¡iÄ sklypo dalį įtraukti į savo sklypo ribas, nors kartu su žemėtvarkos institucijomis buvo galima rasti kitų, racionalesnių sprendimų. Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas turi bÅ«ti neatlygintinis.

NežiÅ«rint į tai, teismas priėmė sprendimÄ , kuriame savo iniciatyva, nesant atsakovo reikalavimo prieÅ¡ieÅ¡kinyje, ir esant ieÅ¡kovo atsiliepimui dėl praÅ¡omo nustatyti atlygintinio servituto atmetimo, pats, remdamasis visiÅ¡kai nesuprantamais kriterijais, nustatė atlyginimÄ už servitutÄ atsakovo naudai. Tokia teismo veikla vertintina kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nesugebėjo įrodyti savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡omo atlyginimo už servituto nustatymÄ dydžio, todėl toks jo reikalavimas privalėjo bÅ«ti atmestas.

Civilinio proceso kodeksas (toliau CPK) nenumato, kad teismai savo iniciatyva nustatinėtų privačios žemės savininkui atlyginimo už servitutÄ dydžius. Toks teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl Å¡ioje dalyje naikintinas.2.1. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde siÅ«lo pakeisti atsakovo žemės sklypo konfigÅ«racijÄ , nekeičiant jo ploto, t. y. sugretinti atsakovo ir trečiojo asmens B. J., kuris nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, žemės sklypus. Taip, pasak ieÅ¡kovo, tuo pačiu pasikeistų riba tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo žemės sklypų, ir ieÅ¡kovas galėtų patekti į savo namelį, nepažeisdamas gretimo sklypo ribų.3.

Dėl įpareigojimo ieÅ¡kovÄ iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai nutiestÄ takÄ , iÅ¡klotÄ plytelėmis. VisiÅ¡kai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais įrodymais vadovaujantis apeliantas įpareigotas savo sÄ skaita iÅ¡ardyti kažkieno nutiestÄ takÄ , pagal atsakovo parengtus kadastrinius žemės sklypo matavimus, Å¡iuo metu patenkantį į atsakovo sklypo ribas. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad takas buvo įrengtas ne ieÅ¡kovo, o prieÅ¡ jį sodo namelį turėjusio savininko (savininkų), ir iki ieÅ¡kinio dėl servituto nustatymo pateikimo teismui, niekas niekada dėl tako nereiÅ¡kė pretenzijų.

Atsakovo paaiÅ¡kinimai (t 1., b. l. 39, 7 pastraipa „Tas takelis jau seniai Å¡itoje vietoje suformuotas. AÅ¡ sodÄ turiu nuo 1994 m. Taip, nuo tų metų kelias kažkoks buvo. Taip, niekas nepakeista <...>“. 9 pastraipa: „Man nekliudė tas kelias, nes aÅ¡ nepardavinėjau sodo, pripratau, nu vaikÅ¡to mat jį galas“. Atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad toks takas, koks jis yra, buvo įrengtas dar iki 1994 m. (t. 2, b. l. 89-90). Atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad takas toje vietoje visada buvo, tik anot jo, su kitomis plytelėmis (t. 2, b. l. 101).4.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. VisiÅ¡kai nesuprantama, kuo vadovaudamasis teismas nustatė, kad yra patenkinta 75 proc. atsakovo reikalavimų, ieÅ¡kovo reikalavimai atmesti, ir iÅ¡ jo atsakovui priteisė 75 proc. jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su materialiniu reikalavimu – nustatyti servitutÄ . Teismo sprendimu Å¡is pirminis materialinis ieÅ¡kovo reikalavimas yra patenkintas, t. y. servitutas nustatytas, prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas taip pat prašė nustatyti servitutÄ , tik kitos apimties.

Teismas sprendime nustatė servitutÄ , tačiau mažesne, negu ieÅ¡kovas prašė apimtimi (vietoj 14 kv. m., nustatė 5 kv. m servitutÄ ), t. y. faktiÅ¡kai 36 proc. ieÅ¡kovo reikalavimų dėl servituto apimties taip pat buvo patenkinta. Be to, atsakovas pateikė du papildomus reikalavimus - priteisti atlyginimÄ už servitutÄ , po 30 Lt kas mėnesį visam servituto galiojimo laikotarpiui, ir reikalavimÄ ieÅ¡kovo sÄ skaita iÅ¡ardyti įrengtÄ takÄ . Teismas sprendime savarankiÅ¡kai, iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, apskaičiavo ir nustatė tokiÄ kompensacijÄ už servitutÄ - 98,55 Lt vienkartinę kompensacijÄ .

T. y., Å¡ioje dalyje faktiÅ¡kai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai buvo atmesti, nurodant, kad jokie nuostoliai neįrodyti, ir vietoj praÅ¡omos 30 Lt x 12 mėn. = 360 Lt x metų nuostolių atlyginimo buvo priteista 98,55 Lt vienkartinė kompensacija.5. IeÅ¡kovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodo, jog teismas, priimdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, vienai iÅ¡ Å¡alių suteikė pranaÅ¡umÄ , taip pažeisdamas rungimosi principÄ .Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti 2013 m. kovo 12 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto 1 200 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, Å¡iais motyvais:1.

Dėl servituto nustatyto. Ta aplinkybė, jog atsakovas visus tuos metus tyliai kentė nepatogumus ir ieÅ¡kovo savavaliÅ¡kÄ naudojimÄ si svetimu sklypu, nepaneigia fakto, kad nepatogumai egzistavo. Kadangi daug metų ieÅ¡kovas nesikreipė dėl servituto nustatymo, atsakovas kentė ir tikėjosi, kad esama padėtis kada nors pasikeis - tai yra, ieÅ¡kovas nutrauks savo neteisėtus veiksmus, nustos savavaliÅ¡kai neteisėtai naudotis kaimyniniu atsakovo sklypu. Tačiau sužinojęs apie prieÅ¡ingus ieÅ¡kovo ketinimus - siekį įteisinti tokį piktybiÅ¡kÄ neteisėtÄ elgesį (2012 m. kovo 22 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos KaiÅ¡iadorių žemėtvarkos skyriui patikslinti žemės sklypų kadastrinius duomenis, paliekant jam 1,20 m pločio takÄ Ä¯Ä—jimui į namelį, kuris bÅ«tų atsakovo sklype, 2012 m. birželio 4 d. pateikė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismui ieÅ¡kinį dėl neatlygintino servituto nustatymo), atsakovas 2012 m. liepos 3 d. pateikė ieÅ¡kovui pretenzijÄ dėl neteisėto tako iÅ¡klojimo, želdinių apsodinimo ir paprašė ieÅ¡kovo visa tai panaikinti (t. 1, b. l. 29).

Å alims nesusitarus taikiai, byla buvo iÅ¡nagrinėta teisme ir priimtas teisėtas bei pagrįstas teismo sprendimas, kurį ieÅ¡kovas apskundė. IeÅ¡kovas turėdamas sÄ lygas ir galimybes tinkamai įgyvendinti savo kaip savininko teises, tyčia sudarė kliÅ«tis patekti į namelį, užmÅ«rydamas sienÄ ir taip sudarydamas įspÅ«dį, jog vienintelis patekimo į namelį bÅ«das yra per atsakovo žemės sklypÄ . IeÅ¡kovas, nurodydamas, jog takas, iÅ¡klotas plytelėmis, yra vienintelis bÅ«das patekti į ieÅ¡kovui priklausantį namelį, klaidina apeliacinės instancijos teismÄ .

Atsakovas, jau tiek metų kęsdamas ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus, suprato, jog gražiuoju su ieÅ¡kovu susitarti nepavyks, todėl galiausiai ir pats pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį bei paprašė nustatyti servitutÄ , kuris užtikrintų galimybę ieÅ¡kovui patekti į savo namelį, kad ateityje tarp Å¡alių nebekiltų jokių ginčų. Tačiau atsakovas kategoriÅ¡kai nesutiko ir dabar nesutinka su tokia didele servituto apimtimi, kokios pageidauja ieÅ¡kovas.1.2. Nustačius tokį servitutÄ , kokio praÅ¡o ieÅ¡kovas, atsakovo žemės sklypo vertė ženkliai sumažėtų ir sklypas taptų nelikvidus.

Tai iÅ¡ esmės pažeistų atsakovo kaip teisėto sklypo savininko teises.1.3. Nustačius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ servitutÄ , bÅ«tų formaliai įteisinti neteisėti ieÅ¡kovo veiksmai (savavaliÅ¡kas tako nutiesimas, apželdinimas), o tai ne tik prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, tačiau pažeistų ir bendrÄ jį teisės principÄ , jog iÅ¡ neteisėtų veiksmų neatsiranda teisė (lot. ex iniuria ius non oritur). IeÅ¡kovo argumentai, kad jis įsigijo sklypÄ su jame įrengtu taku, želdiniais ir per šį takÄ vieninteliu įmanomu bÅ«du patenka į savo namelį jau daugiau kaip penkiolika metų, yra niekiniai.

Visų pirma, kaip jau minėta, Å¡is bÅ«das tikrai nėra vienintelė patekimo į namelį galimybė. Antra, pagal CK 4.111 straipsnio 2 dalį, pasikeitus tarnaujančiojo ar vieÅ¡pataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas iÅ¡lieka, tačiau nagrinėjamu atveju joks servitutas nustatytas nebuvo, todėl ieÅ¡kovas įsigydamas namelį ir žemės sklypÄ , jokios teisės į servitutÄ neįgijo.1.4. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o konkrečiai nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007, tačiau atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad Å¡ios bylos fabula iÅ¡ esmės skiriasi nuo konkretaus nagrinėjamo atvejo, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, jog byloje nustatyta esant ežerÄ 150 m atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo, o ieÅ¡kovas su savo Å¡eimos nariais ežerÄ 15 metų pasiekdavo per atsakovo žemės sklypÄ susiformavusiu taku.

Teismas pripažino, kad tuo atveju nuolat savo sklype gyvenančiam ieÅ¡kovui naudojimasis susiformavusiu pėsčiųjų taku yra reikÅ¡minga tinkamo naudojimosi savo nuosavybe sÄ lyga. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju jokio ežero nėra ir bylos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi.1.5. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, jog įrengti naujÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ namelį kainuotų neprotingai didelę sumÄ , atsakovas neprieÅ¡taravo dėl servituto nustatymo, tačiau jis buvo nustatytas toks, kad užtikrintų normalų ieÅ¡kovo naudojimÄ si savo nameliu bei kuo mažiau suvaržytų atsakovo nuosavybės teisę į nuosavÄ Å¾emės sklypÄ . 1.6.

Nors kaip nurodoma apeliaciniame skunde, teismas nevertino Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovės E. Mockutės paaiÅ¡kinimų, kuriais ji palaikė ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl servituto nustatymo, teigdama, kad nemato pagrįstų minčių ir argumentų, dėl ko atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡omu servitutu, visuose sodų sklypuose yra tokie įėjimai, keliai turi bÅ«ti formuojami tiesių, lygių konstrukcijų, tačiau akivaizdu, kad tokie teiginiai nėra tinkami argumentai savo kaip trečiojo asmens pozicijai pagrįsti, todėl teismas neturėjo ir neprivalėjo jais vadovautis.

2. Dėl servituto atlygintinumo. Nors priteistos kompensacijos dydis yra mažesnis negu prašė priteisti atsakovas ir ji yra vienkartinė, tačiau atsakovas dėl to neprieÅ¡tarauja, todėl teismo sprendimas turėtų bÅ«ti paliktas galioti nepakeistas. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teisė į nuostolių atlyginimÄ nustatyta CK 4.129 straipsnyje, o savininko nuostoliai dėl servituto nustatymo gali bÅ«ti daikto pertvarkymo iÅ¡laidos, veiklos ribojimai bei kt. IeÅ¡kovas teigia, kad Å¡ioje byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas patirtų nuostolių dėl servituto nustatymo.

Tačiau apskritai preziumuojama, kad servituto nustatymas turi bÅ«ti atlygintinis.2.1. NovatoriÅ¡kas ieÅ¡kovo siÅ«lymas pakeisti atsakovo žemės sklypo konfigÅ«racijÄ , nekeičiant jo ploto, t. y. sugretinti atsakovo ir trečiojo asmens B. J., kuris nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, žemės sklypus, yra visiÅ¡kai neteisėtas, nepagrįstas ir nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Apskritai teismas neturi teisės spręsti dėl į procesÄ neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis).

Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės asmeniui įpareigoti bet kurį kitÄ asmenį įgyvendinti savo teises ar elgtis prieÅ¡ingai pastarojo valiai bÅ«du, kad bÅ«tų patenkinti pirmojo asmens poreikiai. Todėl siÅ«lymas keisti sklypų konfigÅ«racijÄ yra neteisėtas - toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme ir netenkintinas. Be to, tai paneigtų pačiÄ vykstančio teisminio proceso esmę, kadangi apskritai iÅ¡nyktų servituto, dėl kurio kilo ginčas, nustatymo poreikis.3. Dėl įpareigojimo ieÅ¡kovÄ iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai nutiestÄ takÄ , iÅ¡klotÄ plytelėmis.

IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kad Å¡is takas buvo įrengtas gretimo žemės sklypo savininko sutikimu, be to, pripažino, jog visÄ laikÄ pats juo naudojosi, o atsakovas pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ - pretenzijÄ - kuri patvirtina, kad dar iki teisminio bylos nagrinėjimo pradžios atsakovas reikalavo iÅ¡ardyti takÄ , be to, paaiÅ¡kino, kad tako plytelės buvo pakeistos (t. 2, b. l. 101), todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ takÄ iÅ¡ardyti toje sklypo dalyje, kurioje nenustatytas servitutas.4.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos skundžiamame sprendime buvo paskirstytos teisingai, atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus. Kadangi buvo nustatytas mažesnis nei ieÅ¡kovas prašė servitutas, o bÅ«tent toks, kokį nustatyti prašė atsakovas, tai teismas teisingai laikė, jog patenkinta 75 proc. atsakovo reikalavimų ir tik 25 proc. ieÅ¡kovo reikalavimų.5. CPK 143 straipsnis suteikia teismui tam tikrÄ diskrecijÄ spręsti dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo, jei tai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir jei prieÅ¡prieÅ¡iniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ , patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, bus visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nebegalima patenkinti pradinio ieÅ¡kinio ir tarp prieÅ¡ieÅ¡kinio ir pradinio ieÅ¡kinio yra tarpusavio ryÅ¡ys, o juos nagrinėjant kartu bus galima greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėti ginčus.

Pažymėtina, jog Å¡iuo nagrinėjamu atveju iÅ¡ tiesų egzistavo visos aplinkybės, kurios leidžia teigti, kad buvo bÅ«tina priimti nagrinėti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Dar daugiau, atsisakant priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį bÅ«tų buvę iÅ¡ esmės pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principai, o pranaÅ¡umas suteiktas vien ieÅ¡kovui. O ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas (CPK 138 straipsnis) negali bÅ«ti traktuojamas kaip iÅ¡ankstinė vienos iÅ¡ Å¡alių pateikiamų įrodymų patikra.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, nes ji nekompetetinga nustatyti servitutų privačiuose žemės sklypuose.Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad Å¡alių sklypai, esantys SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g. 16 ir (duomenys neskelbtini) g. 18, ribojasi Å¡onine riba ir atsakovui priklausančiame žemės sklype yra įrengtas plytelėmis iÅ¡klotas takas, kuriuo apeliantas patenka į jam priklausantį sodo pastatÄ (t. 1, b. l. 22).

Apeliantas teigia, kad per visÄ naudojimosi sklypais laikotarpį nuo pat 1994 m., kai apeliantas įsigijo sodo namelį su kitais statiniais ir žemės sklypÄ , jokių ginčų tarp Å¡alių dėl naudojimosi Å¡iais žemės sklypais nebuvo, atsakovas niekada dėl to ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Tačiau servitutas nustatytas teismo sprendimu pagrįstai, nes žemės savininkai dabar nesutaria, o nenustačius servituto ieÅ¡kovui nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto (sodo pastato) naudoti pagal paskirtį, todėl nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės dėl to, kada kilo nesutarimai, kokios buvo prielaidos jiems kilti arba, kad ilgÄ laikÄ naudojantis atsakovo žeme nebuvo kilę nesutarimų, kuomet pagal bylos duomenis servitutas nebuvo nustatytas (CK 4.126 str. 1 d.).

Byloje nesutariama dėl kelio servituto, suteikiančio teisę naudotis pėsčiųjų taku vietos ir krypties (CK 4.118 str.). Apeliantas bÅ«tinybę 14 kv.m. kelio servitutÄ nustatyti pagal jo pateiktÄ schemÄ grindžia tuo, kad tokios apimties ir vietos atsakovo žemės sklypo keliu naudojosi prieÅ¡ jį buvę savininkai ir pats ieÅ¡kovas, o atsakovo siÅ«lomo 5 kv.m. kelio servituto variantas jam yra nepatogus, netiesus ir priverstų apeliantÄ apeiti želdinius.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, bÅ«tina laikytis Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo, kad nuosavybė yra neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai, garantuojantys savininko nuosavybės teisių apsaugÄ , atsižvelgiant į bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008, 2009 m. gegužės mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009).

Kolegija pažymi, kad apelianto nurodyti argumentai, jog jam bÅ«tų patogiau ir naudingiau naudotis atsakovo žeme pagal jo parengtÄ schemÄ nustačius 14 kv.m. servitutÄ yra reikÅ¡mingi tiek, kiek jie objektyviai, bet ne subjektyviai pateisina ieÅ¡kovo norus riboti atsakovo nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012). Apelianto argumentai, kad jis įsigijo sklypÄ su jame įrengtu taku, želdiniais ir per šį takÄ vieninteliu įmanomu bÅ«du patenka į savo sodo namelį jau daugiau kaip penkiolika metų, nesudaro pagrindo didesnei servituto apimčiai.

Tačiau Å¡i aplinkybė rodo, kad atsakovas, leisdamas naudotis ieÅ¡kovui savo žeme kuomet tarp Å¡alių nebuvo ginčo, pripažino servituto svarbÄ ieÅ¡kovui. Nagrinėjamu atveju servitutas nebuvo nustatytas, todėl apeliantas įsigydamas namelį ir žemės sklypÄ , Å¡ios teisės neperėmė ir neįgijo, todėl faktinė naudojimosi svetimu daiktu aplinkybė nepreziumuoja jo teisės į tokio pat dydžio, vietos ir krypties servitutÄ . Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose iÅ¡ryÅ¡kėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija; vadinasi, teise į servitutÄ turi bÅ«ti naudojamasi sÄ Å¾iningai, apsaugant savininkÄ , kurio nuosavybės teisė ir taip jau yra apribota.

Pagal bylos aplinkybes, kai šalys yra nedidelių žemės sklypų savininkai, atsakovo teisės suvaržymas didesnės apimties servitutu, kurį siūlė ieškovas, yra objektyviai nepateisintas, todėl ieškinį patenkinus nebūtų pasiekta protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, o ieškovo subjektyviais – patogumo, naudingumo aspektais, be pakankamo pagrindo būtų suvaržoma atsakovo nuosavybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005).

Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė tokį servitutÄ , su kuriuo sutinka atsakovas, ir kuris yra visiÅ¡kai pakankamas apeliantui kaip teisėtam gretimo sklypo ir statinio savininkui tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises. IeÅ¡kovo noras kuo patogiau naudotis statiniu, į jį patenkant tiesiu keliu, iÅ¡saugant savo sklype augančius augalus yra visiÅ¡kai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti atsakovo nuosavybės sÄ skaita. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas žemės sklypÄ ir jame esančius statinius įgijo žinodamas, kokios yra įsigyto žemės sklypo ir Å¡alia esančio kaimyno žemės sklypo ribos ir sklypų naudojimo sÄ lygos, t.y, kad servitutas neįteisintas, todėl jis negalėjo turėti pagrįstų ir teisėtų lÅ«kesčių dėl savo interesų tenkinimo palankiausiu jam bÅ«du kito savininko nuosavybės teisių sÄ skaita.

Å alys dėl ieÅ¡kovui patogesnio servituto galėjo susitarti bendradarbiaudamos ir jį įteisinti sandoriu (CK 4.124 str. 1 d.), tačiau toks sprendimas nebuvo pasiektas. Apeliantas kaip argumentÄ dėl jo praÅ¡omo dydžio servituto nustatymo nurodo atsakovo nesutikimÄ pakeisti savo sklypo konfigÅ«racijÄ ir taip iÅ¡vengti savo nuosavybės teisių suvaržymo. Kolegija sprendžia, kad tokie argumentai negali lemti didesnį atsakovo nuosavybės teisės suvaržymÄ , kuomet jis nesutiko ieÅ¡kovo interesų naudai pakeisti savo žemės sklypo konfigÅ«racijÄ , kuomet tai susiję su papildomomis iÅ¡laidomis bei ypač svarbia atsakovo nurodoma aplinkybe, kad gretima žemė yra nelygiavertė su žeme, kuriÄ atsakovas turėtų palikti ieÅ¡kovui (II t., b.l. 90).  Kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismine praktika, kuomet aplinkybes vertino skirtingai nei jos įvertintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007.

Pagal CPK 4 straipsnį, vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau ja remtis galima tik nagrinėjant civilines bylas, kuriose faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos. Apeliantas savo apeliacinio skundo argumentus grindžia teismine praktika, kuri suformuota civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės su nagrinėjama byla yra neanalogiÅ¡kos jau vien tuo, kad toje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl servituto vietos 10,08 ha žemės sklype ir nebuvo ginčo dėl jo apimties.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo žemės sklypas yra 482 kv.m., todėl servituto apimtis, vieta ir kryptis yra ypač reikÅ¡mingos aplinkybės sprendžiant dėl proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principų. Pažymėtina, kad atliekant atsakovo sklypo kadastrinius matavimus jau buvo nustatytas vienas žemės naudojimo apribojimas – kelio apsaugos zona, kuris nebuvo taikytas formuojant šį sklypÄ (I t., b.l. 118-121). Kolegija sutinka su apeliantu, kad skundžiame teismo sprendime nėra teismo argumentų dėl trečiojo asmens atstovės E. Mockutės paaiÅ¡kinimų, tačiau Å¡i atstovė prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (II t., b.l. 90).

Teismas, priimdamas sprendimÄ vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , todėl atsižvelgiant į Å¡ios atstovės pozicijÄ byloje, CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų nesilaikymas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ laikyti neteisėtu ir nepagrįstu.  Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.129 straipsnyje nustatytas servituto atlygintinumas reiÅ¡kia nuostolių atlyginimÄ ir kompensacijÄ , kaip atlyginimÄ , už teisių suvaržymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad įstatymo įtvirtintas servituto atlygintinumas nepaneigia, jog jis gali bÅ«ti ir neatlygintinis; servitutas laikomas atlygintiniu, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alys susitaria kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).Servituto pobÅ«dis - nustatomas jis atlygintinai ar ne - yra viena iÅ¡ esminių bylos aplinkybių, kuri turi bÅ«ti iÅ¡tirta bylos nagrinėjimo metu. Jeigu Å¡i aplinkybė netirta, tai yra pagrindas bylos įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ kvalifikuoti kaip nevisapusiÅ¡kÄ (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos Å¡alys dėl neatlygintinio servituto nesusitarė, todėl teismas sprendime, kuriuo nustatytas servitutas, turėjo pareigÄ pasisakyti dėl prievolės mokėti kompensacijÄ pagal CK 4.129 straipsnį, taip pat dėl kompensacijos rÅ«Å¡ies, dydžio ir jos mokėjimo sÄ lygų. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovavosi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, todėl kolegija nesutinka su apeliantu, kad priteisdamas vienkartinę kompensacijÄ teismas peržengė byloje pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.).

Teismas, nustatydamas kompensacijÄ atsižvelgė į tai, kokio pobÅ«džio ir apimties suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; kad dėl to jam tenka turtinių nuostolių (žemės vertės sumažėjimas) ir sprendime nurodė kaip jÄ apskaičiavo. IÅ¡ esmės Å¡iuo atveju teismas vadovavosi LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau Metodika).

Å i metodika naudojama servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejais (LR Žemės įstatymo 23 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad Metodikoje nustatyti kriterijai gali bÅ«ti pagrindas apskaičiuoti ir teismo sprendimu nustatomo servituto nuostolius tarnaujančio daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012).Teismas pagal CK 4.98 straipsnį įpareigojo apeliantÄ iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai nutiestÄ takÄ , iÅ¡klotÄ plytelėmis, toje atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurioje nėra teismo sprendimu nustatytas servitutas.

Apelianto nurodyti argumentai, kad jam be pagrindo teko pareiga paÅ¡alinti atsakovo teisių pažeidimus, nes jis nepaklojo plytelių, paneigiami jo paties paaiÅ¡kinimu, kuris užfiksuotas 2013-02-01 vietos apžiÅ«ros protokole (II t., b.l. 101). Apeliantas paaiÅ¡kino, kad plytelės buvo pakeistos, kadangi buvo sutrÅ«kusios, sudÅ«lėjusios, apsamanojusios. Su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas pateikė foto nuotraukas, kurios patvirtina atsakovo tuo pat metu nurodytas aplinkybes apie naujai sutvarkytÄ ir tvarkingomis plytelėmis iÅ¡klotÄ takÄ (I t., b.l. 22).

Apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad Å¡is takas buvo įrengtas su gretimo žemės sklypo savininko – atsakovo sutikimu (CPK 178 straipsnis). Atsakovas iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo 2012-07-03 praneÅ¡imu prašė ieÅ¡kovÄ paÅ¡alinti jo teisės pažeidimus (I t. b. l. 29), todėl teismas, vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu, pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ kelio takÄ iÅ¡ardyti toje sklypo dalyje, kurioje nenustatytas servitutas.Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys – patenkintas iÅ¡ dalies. Atsakovas buvo pareiÅ¡kęs tris prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, iÅ¡ kurių vienas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl bendrai jo reikalavimai buvo patenkinti 83 % (33,33 + 33,33 + (33,33 :2) ir ieÅ¡kovas įgijo teisę į 17 % turėtų iÅ¡laidų kompensavimÄ . Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, kuriuos jis palaikė, turėjo 2325,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (147 Lt žyminio mokesčio, 1760 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir 423,50 Lt kitų iÅ¡laidų (I t., b.l. 7, II t., b.l. 73-78, 118-119).

Atsakovas iÅ¡ viso turėjo 3796,85 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (II t., b.l. 39), todėl pagal pirmiau nurodytÄ proporcingumÄ , ieÅ¡kovas turi teisę į 395,34 Lt (2325,50 Lt x 13%), o atsakovas į 3151,39 Lt (3796,85 Lt x 83 %) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , o Å¡ias vienarÅ«Å¡es bylinėjimosi iÅ¡laidas įskaičius (3151,39 Lt – 395,34 Lt), iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui teismas galėjo priteisti 91,59 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų mažiau. Tačiau pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, kas nagrinėjamu atveju bÅ«tų pateisinama, kuomet ieÅ¡kovas nuo vieno ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakė ne todėl, kad atsakovas jį patenkino bylÄ iÅ¡kėlus teisme, todėl nėra pagrindo apelianto apeliacinį skundÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

V. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , kurios priteistinos iÅ¡ apelianto. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui Č.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) (apelianto) 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai:                                                                                                                      Dalė Burdulienė Leonas Jachimavičius Egidijus Tamašauskas