Legislator Case Law & Legislation
44bbf3c0-a4d4-447a-a493-9859c5dc625f AI generated

44bbf3c0-a4d4-447a-a493-9859c5dc625f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 44bbf3c0-a4d4-447a-a493-9859c5dc625f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų T. M. ir M. M.-S. ieÅ¡kinį atsakovams Z. C. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos valdžios apribojimo, bendravimo tvarkos nustatymo, Lietuvos teismo sprendimu nustatyto iÅ¡laikymo vaikui pakeitimo, naujo sprendimo dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo priėmimo, su Lietuvos teismo sprendimais nesuderinamo ir iÅ¡laikymo reglamento EB 4/2009 12 str. lis pendens taisyklę pažeidžiančio Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. sausio 29 d. nutarties Nr. C/08/132370/FARK 12-1276 ir dėl iÅ¡laikymo klausimų pakeitimo, Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties byloje Nr. C/08/136624/FARK 13/464 nepripažinimo ir neleidimo vykdyti, kreipimosi į Europos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus, ir n u s t a t ė :I.

Legislator headnote

AI generated

44bbf3c0-a4d4-447a-a493-9859c5dc625f · Vilniaus apygardos teismas: Kadangi užsienio teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas neteismingas apylinkės teismui, todėl nėra pagrindo apylinkės teismui kreiptis ir į Europos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Be to, šį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas jau teikė Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2T-29/2014 ir Å¡is teismas šį jo praÅ¡ymÄ nagrinėjo, kaip ir civilinių bylų Nr. 2T-29/2014, N2T-45/2014 sujungimo klausimÄ , todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atsisakyta priimti CPK 26 straipsnio pagrindu.Dėl įpareigojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                   Civilinė byla Nr. 2S-2433-450/2014                  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29002-2014-9                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.4.; 122.4(S)            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų T. M. ir M. M.-S. ieÅ¡kinį atsakovams Z. C. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos valdžios apribojimo, bendravimo tvarkos nustatymo, Lietuvos teismo sprendimu nustatyto iÅ¡laikymo vaikui pakeitimo, naujo sprendimo dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo priėmimo, su Lietuvos teismo sprendimais nesuderinamo ir iÅ¡laikymo reglamento EB 4/2009 12 str. lis pendens taisyklę pažeidžiančio Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. sausio 29 d. nutarties Nr. C/08/132370/FARK 12-1276 ir dėl iÅ¡laikymo klausimų pakeitimo, Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties byloje Nr. C/08/136624/FARK 13/464 nepripažinimo ir neleidimo vykdyti, kreipimosi į Europos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas T. M. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams Z. C. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praÅ¡ydamas sujungti jo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį su trimis civilinėmis bylomis; įtraukti jo mažametį sÅ«nų ieÅ¡kovu byloje; pakeisti priteistÄ sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ bei bendravimo tvarkÄ ; neleisti vykdyti Nyderlandų teismo sprendimų; priimti naujÄ sprendimÄ dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo; pakeisti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinę padėtį į atsakovo ir įpareigoti atliktį veiksmus.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, t.y. pateikti ieÅ¡kinio priedus.Å alindamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus, ieÅ¡kovas T.

M. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovu papildomai įtraukdamas savo nepilnametį sÅ«nų M. M.-S., bei suformulavo tokius ieÅ¡kinio reikalavimus:               1) pakeisti vaiko M. M.-S. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su tėvu T. M. jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o, netenkinus Å¡io reikalavimo, nustatyti kintamÄ (dvigubÄ ) gyvenamÄ jÄ vietÄ - tiek su tėvu T. M. jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tiek su motina Z. C. S. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir/arba pakeisti bendravimo su vaiku tvarkÄ ir vaiko iÅ¡laikymÄ ;2) laikinai apriboti atsakovės (motinos) tėvų valdžios teises ir pripažinti, kad tik ieÅ¡kovui (tėvui) suteiktos vaiko globos ir tėvų valdžios teisės, o, atmetus šį reikalavimÄ , pripažinti, kad ieÅ¡kovas (tėvas) ir atsakovė (motina) savo sÅ«naus M.

M. atžvilgiu turi lygias tėvų valdžios ir globos teises, bendrai ir vienodai atsako už vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ ;3) pakeisti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo Almelo m. Å¡eimos teisės skyriaus 2014 m. sausio 29 d. nutartį byloje C/08/132370/FARK 12-1276, panaikinant ir pripažįstant netekusiais galios nuo nutarties priėmimo momento visus Å¡ioje nutartyje įraÅ¡ytus įpareigojimus ieÅ¡kovui T. M. dėl iÅ¡laikymo skyrimo buvusiai sutuoktinei Z. S. ir iÅ¡laikymo Å¡alių sÅ«nui M.

M. S.;4) nepripažinti, neleisti vykdyti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties byloje C/08/136624/FARK 13/464;5) kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo;6) priimti sprendimÄ dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo, neskiriant atsakovei iÅ¡laikymo nuo 2011 m. balandžio 19 d. ieÅ¡kinio pateikimo civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013;7) įpareigoti atsakovę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti veiksmus - priimti ieÅ¡kovo T.

M. praÅ¡ymÄ pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dėl vaiko pagrobimo ir pažeistų vaiko ir tėvo bendravimo teisių. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį.Dėl ieÅ¡kovo M. M.-S. ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovo T. M. ieÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kovas M. M.-S. yra jo nepilnametis sÅ«nus, gimęs 2006 m. balandžio 20 d., kuriam Å¡iuo metu yra 8 metai. Remdamasis CPK 38 straipsnio 4 dalimi, nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kovas savo nepilnametį sÅ«nų ieÅ¡kinyje nurodė kaip ieÅ¡kovÄ ir jo vardu pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, 8 metų vaiko įstatyminė padėtis nepasikeitė, nepilnametis 8 metų vaikas neturi civilinio procesinio veiksnumo ir negali reikÅ¡ti savarankiÅ¡kai ieÅ¡kinio ir bÅ«ti teisme ieÅ¡kovu, todėl jo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (jo vardu tėvo T.

M. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį) teismas atsisakė priimti (CPK 38 str., 137 str. 2d. 7 p.).Dėl ieÅ¡kovo T. M. ieÅ¡kinio.Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, globos teisių, sutuoktinių iÅ¡laikymo ir kt. su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013 pagal ieÅ¡kovo T. M. ieÅ¡kinį atsakovei Z.

C. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Å iuo sprendimu ieÅ¡kovo T. M. ir atsakovės Z. C. S. nepilnamečio sÅ«naus M. M. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, nustatyta tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarka, priteistas iÅ¡ tėvo jam iÅ¡laikymas. Dėl Å¡io sprendimo vykdymo pagal Europos reglamentÄ Ä¯ teismÄ jau kreipėsi ieÅ¡kovas, todėl toks sprendimas yra ir vykdomas. Kad po sprendimo priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios įtakos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui, bendravimo tvarkos pakeitimui, priteisto iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimui ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodo, o tik nurodo, kad, pasak jo, yra priimtas sprendimas, kuris jo netenkina (CPK 279 str. 5d.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1105-127/2014, atmetė ieÅ¡kovo T. M. ieÅ¡kinį atsakovei Z. C. S. dėl neteisėtai laikomo nepilnamečio sÅ«naus grÄ Å¾inimo į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ bei kitų reikalavimų. Nyderlandų Karalystės Hagos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi, patvirtinta Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl nepilnamečio sÅ«naus sugrÄ Å¾inimo į LietuvÄ .

Apie tai, kad atsakovė su vaiku gyvena ne Lietuvoje, o Nyderlandų Karalystėje, ieÅ¡kovui žinoma. Dėl Å¡io sprendimo ieÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuris yra iÅ¡siųstas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir nėra iÅ¡nagrinėtas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas negali iÅ¡ naujo bylinėtis teisme su tais pačiais atsakovais dėl klausimų, kurie jau buvo teisme iÅ¡nagrinėti ir dėl kurių yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko, ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, vaiko iÅ¡laikymo, vaiko globos teisių pripažinimo, motinos valdžios ribojimo, tėvo pripažinimo turinčiu vienaÅ¡aliÅ¡kos tėvų valdžios teises (nes tėvų valdžiÄ ieÅ¡kovas sieja su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu), buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes visi klausimai susiję su santuokos nutraukimu buvo iÅ¡spręsti tarp sutuoktinių priimant sprendimÄ civilinėje byloje Nr. N2-1105-127/2014 (CPK 385 str. 1d.).Dėl su Lietuvos teismo sprendimais nesuderinamo ir iÅ¡laikymo reglamento EB 4/2009 12 str. lis pendens taisyklę pažeidžiančio Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. sausio 29 d. nutarties Nr. C/08/132370/FARK 12-1276 pakeitimo ir Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties byloje Nr. C/08/136624/FARK 13/464 nepripažinimo ir neleidimo vykdyti.

Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje pripažįstami pagal CPK 809 - 8121 str. nuostatas ir priskiriami Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl apylinkės teismas negali priimti jokio sprendimo dėl jų pripažinimo ir vykdymo. Be to, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau nagrinėjo Å¡iuos ieÅ¡kovo praÅ¡ymus civilinėse bylose Nr. 2T-29/2014, N2T-45/2014. Todėl ieÅ¡kinį dalyje dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo atsisakyta priimti CPK 26 straipsnio pagrindu.Dėl kreipimosi į Europos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Kadangi užsienio teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas neteismingas apylinkės teismui, todėl nėra pagrindo apylinkės teismui kreiptis ir į Europos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Be to, šį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas jau teikė Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2T-29/2014 ir Å¡is teismas šį jo praÅ¡ymÄ nagrinėjo, kaip ir civilinių bylų Nr. 2T-29/2014, N2T-45/2014 sujungimo klausimÄ , todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atsisakyta priimti CPK 26 straipsnio pagrindu.Dėl įpareigojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos atlikti veiksmus.

Teismas nusprendė, kad Å¡ioje dalyje ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes teismas negali įpareigoti tarnybÄ priimti kokį tai ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ . Be to, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl vaiko sugrÄ Å¾inimo jau yra iÅ¡nagrinėtas pagal jo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tiems patiems atsakovams civilinėje byloje Nr. N2-1105-127/2014 ir yra priimtas sprendimas, dėl kurio jis padavė atskirÄ jį skundÄ . Tad ieÅ¡kovas negali reikÅ¡ti kitoje byloje tapataus jau iÅ¡nagrinėto reikalavimo, dėl kurio yra priimtas sprendimas (CPK 137 str. 2d. 5p.).Žyminis mokestis už ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nebuvo sumokėtas.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai T. M. ir M. M.-S. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti ir perduoti nagrinėti bylÄ bet kuriam pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kovo, atstovaujamo sÅ«naus M. M.-S., ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas T. M. yra M. M.-S. tėvas ir pagal įstatymÄ turi teisę atstovauti sÅ«nų teisme (CPK 38 str. 4 p.) ir sÅ«naus vardu pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė Å¡ioje dalyje priimti ieÅ¡kinį.2) Dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, globos teisių, sutuoktinių iÅ¡laikymo ir kt. su santuokos nutraukimų susijusių reikalavimų.

Teismas Å¡ioje dalyje atsisakė priimti ieÅ¡kinį, neiÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių dėl tėvų pareigų netinkamo įgyvendinimo iÅ¡ vaiko motinos pusės, vaiko globos, sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo ir vaiko iÅ¡laikymo pasikeitimo. Nuspręsti ar ieÅ¡kinys yra pagrįstas, teismas gali tik iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kinį. CPK nenumato atsisakymo priimti ieÅ¡kinį teismo nurodytais pagrindais (CPK 137 str.), o, remiantis kasacinio teismo praktika, teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007), todėl, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri Å¡alis ir bet kuriuo metu turi teisę kreiptis į teismÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir iÅ¡laikymo pakeitimo.

Vaiko interesus labiau atitinka teismų procesinių sprendimų pakeitimas, nes vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, jÄ nustatant su vaiko tėvu, kuris užtikrintų vaiko bendravimÄ su vaiko motina, gerbtų vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryÅ¡io su abiem tėvais atitinka vaikų interesus Å¡iuo konkrečiu momentu (CK 3.174 str. 2 d.).3) Atmetus visus teismo nurodomus CPK 137 straipsnio pagrindus, darytina iÅ¡vada, kad atsisakymas priimti ieÅ¡kinį neparemtas jokia teisės norma ir faktinėmis aplinkybėmis, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

Be to, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 185 str.), nes rėmėsi neįsiteisėjusiu 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1105-127/2014. Pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 185 str.) ir tuo aspektu, kad visiškai neįvertinimo, kad res judicata principas netaikomas ginčuose dėl tėvų pareigų ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002).

Teismas neteisėtai rėmėsi Nyderlandų Karalystės Hagos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi, patvirtinta Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, kuris nepripažįstamas Lietuvoje ir pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , vaiko bei žmogaus teises ir yra nesuderimas su Lietuvos teismo sprendimu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas mano, kad paminėtos nutartys gali bÅ«ti pripažįstamos Lietuvoje, praÅ¡o jų nepripažinti.4) Pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡omas iÅ¡spręsti ginčas jau yra iÅ¡spręstas tarp ginčo Å¡alių.

Pirmos instancijos teismas visiškai neįvertino, kad joks teismas iki šiol nesprendė ieškovo reikalavimo dėl atsakovės tėvų teisių apribojimo, ieškovo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl Olandijos teismų sprendimų nepripažinimo ir įpareigojimo įvaikinimo tarnybai atlikti veiksmus bei jos sprendimo panaikinimo. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas taip pat nėra ir nebuvo išspręstas.5) Dėl atsisakymo priimti ieškinį dėl su Lietuvos teismo sprendimais nesuderinamo ir išlaikymo reglamento EB 4/200912 str. lis pendens taisyklę pažeidžiančio Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. sausio 29 d. nutarties Nr. C/08/132370/FARK 12-1276 ir dėl išlaikymo klausimų pakeitimo, Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties byloje Nr. C/08/136624/FARK13/464 nepripažinimo ir neleidimo vykdyti.

AiÅ¡kinimas, kad apylinkės teismas negali priimti jokio sprendimo dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, prieÅ¡tarauja Reglamento Briuselis Ha EB 2201/2003 21 str. 4 d., kuris numato, kad jeigu teismo sprendimo pripažinimo klausimas valstybės narės teisme iÅ¡keliamas atsitiktinai, minėtas teismas gali jį iÅ¡spręsti (Reglamento Briuselis Ha EB 2201/2003 21 str. 4 d.). Todėl tais atvejais, kuomet pripažinimo klausimas susijęs su kitais byloje nagrinėjimais klausimais, pagal ReglamentÄ teismas, nagrinėjantis bylÄ , gali jį įspręsti.

Kaip ne kartÄ konstatavo Europos Teisingumo Teismas, teisinių normų kolizijos atveju, Reglamentai, kurie yra tiesioginio taikymo teisės aktai, turi virÅ¡enybę nacionalinės teisės atžvilgiu.6) Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti praÅ¡ymÄ dėl atsakovo Tarnybos veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nes ieÅ¡kinys (skundas) dėl tarnybos veiksmų (neveikimo) yra susijęs su kitais kartu pateikiamais reikalavimais ir nagrinėtinas Vilniaus apylinkės teisme, vadovaujantis bylos nagrinėjimo ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principais (CPK 136 str. 1 d.).

Kai ginče yra keliami tiek administracinio teisinio, tiek civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.7) Žyminio mokesčio nesumokėjimas laikytinas ieÅ¡kinio trukumu, kurį teismas privalėjo nurodyti iÅ¡taisyti, o ieÅ¡kinio galėjo nepriimti tik tuomet, jei ieÅ¡kovas nepaÅ¡alintų ieÅ¡kinio trÅ«kumų per nustatytÄ terminÄ . Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, dėl ko nepagrįstai pareikalavo ieÅ¡kovÄ nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , pateikti raÅ¡ytinius įrodymus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.2014 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauti apelianto T. M. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai su priedais, kuriais grindžiami atskirojo skundo reikalavimai.Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.).

Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto (ieÅ¡kovo) T. M. pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus (paaiÅ¡kinimus su priedais), sprendžia, kad jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi, sprendžiant Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo įrodinėjamas aplinkybes, aplinkybes, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, o tokio pobÅ«džio bylose teismas turi pareigÄ bÅ«ti aktyvus (CPK 376 str.), todėl raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir naujus įrodymus prijungia prie bylos.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

Å ioje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo.Dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kovo M. M.-S. ieÅ¡kinį. Jeigu asmuo yra teisnus procesine prasme ir gali bÅ«ti Å¡alimi, tačiau yra neveiksnus, jo vardu ir interesais bylÄ veda įstatyminis atstovas. CPK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepilnamečių iki keturiolikos metu, taip pat asmenų, pripažintų neveiksniais, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymÄ â€“ atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai (CPK 38 str. 4 d.).

Å iuo atveju vienam iÅ¡ tėvų pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį jų nepilnamečio vaiko vardu, tiek procesine, tiek materialiÄ ja prasme Å¡alis yra neveiksnus asmuo (nepilnametis), o ne jo atstovas. Visgi nagrinėjamos kategorijos byloje (dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo pakeitimo) savarankiÅ¡ku ieÅ¡kovu negali bÅ«ti vaikas (Å¡iuo atveju mažametis M. M.-S.), todėl ir ieÅ¡kinys jo vardu negali bÅ«ti pareikÅ¡tas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs Å¡ias aplinkybes, turėjo jas iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui (apeliantui) T.

M. bei pasiÅ«lyti jas paÅ¡alinti, taikant procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 str.) arba parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 228 str.), tačiau to nepadarė. Kita vertus, teismas dėl netinkamo ieÅ¡kovo gali pasisakyti tik bylÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, iÅ¡kart atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo M. M.-S. ieÅ¡kinį, priėmė Å¡ioje dalyje nepagrįstÄ nutartį, todėl ji naikintina.Dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kovo T. M. ieÅ¡kinį.Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir iÅ¡laikymo pakeitimo.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013, buvo nutraukta ginčo šalių santuoka ir išspręsti su santuokos nutraukimu susiję teisiniai klausimai, įskaitant vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su juo nustatymo ir išlaikymo priteisimo klausimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė priimti T.

M. kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties. Taigi Å¡iuo metu įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta vaiko (M. M.-S.) gyvenamoji vieta su motina, bendravimo su juo tvarka ir priteistas jam iÅ¡laikymas. Visgi nustatytos faktinės aplinkybės (įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡spręsti vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ir iÅ¡laikymo klausimai) nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti priimti naujÄ ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ir iÅ¡laikymo pakeitimo.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir dėl vaiko iÅ¡laikymo neįgyja res judicata galios, todėl, iÅ¡ esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, skyrium gyvenantis tėvas gali iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ su Å¡iais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Å iuo atveju ieÅ¡kovas (apeliantas), pareiÅ¡kęs patikslintÄ ieÅ¡kinį, prašė pakeisti savo vaiko M. M.-S. gyvenamÄ jÄ vietÄ , bendravimo su juo tvarkÄ ir vaikui priteistÄ iÅ¡laikymÄ , o Å¡iuos reikalavimus pagrindė ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pridėtais raÅ¡ytiniais įrodymais. Nurodyti ieÅ¡kinio reikalavimai nėra tapatÅ«s jau iÅ¡nagrinėtiems ieÅ¡kovo reikalavimams Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013, todėl gali bÅ«ti nagrinėjami pirmosios instancijos teisme (CPK 26 str.).

Spręsdamas Å¡ių ieÅ¡kinio reikalavimų priėmimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nenurodė iÅ¡ esmės pasikeitusių faktinių aplinkybių, kurios turi įtakos vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimui, tačiau apeliacinės instancijos pažymi, kad ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančios aplinkybės nagrinėtinos ir vertintinos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, o ne ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas iÅ¡spręstų ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , o toks procesinis veiksmas bÅ«tų neteisėtas.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, prieinama prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir iÅ¡laikymo pakeitimo, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat naikintina.Dėl motinos tėvų valdžios apribojimo, globos teisių pripažinimo ir sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo.

Civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieÅ¡kiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieÅ¡kinį pareiÅ¡kiantis asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad procesiniame dokumente ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas negali bÅ«ti formuluojami taip, kad jie bÅ«tų abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir prieÅ¡tarautų vienas kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013). Todėl teismas, priimdamas ieÅ¡kinį ir rengdamas bylÄ teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos bÅ«tų aiÅ¡kios, ieÅ¡kinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiÅ¡kai, iÅ¡vengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo reikalavimus dėl motinos tėvų valdžios apribojimo, globos teisių pripažinimo ir sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo priteisimo, konstatuoja, kad Å¡ie reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jų atsisakyti priimti, prieÅ¡ tai nesuteikęs ieÅ¡kovui termino tokiems reikalavimams patikslinti (CPK 115 str. 1 d.). Taigi patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai (apriboti atsakovės (motinos) tėvų valdžios teises, kad tik ieÅ¡kovui (tėvui) bÅ«tų suteiktos vaiko globos ir tėvų valdžios teisės, o, atmetus šį reikalavimÄ , pripažinti, kad ieÅ¡kovas (tėvas) ir atsakovė (motina) savo sÅ«naus M. M. atžvilgiu turi lygias tėvų valdžios ir globos teises, bendrai ir vienodai atsako už vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ ) nėra aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s, todėl negali bÅ«ti įvykdyti.

Pažymėtina, kad įstatymu įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, t.y. kad kiekvieno iÅ¡ tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Vadinasi, patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl tėvų valdžios nustatymo, ieÅ¡kovui neatsirastų jokių teisių ir pareigų (teisinių padarinių), todėl toks reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku ieÅ¡kinio reikalavimu.Kaip nustatyta iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013, buvę sutuoktiniai (ginčo Å¡alys) neprašė tarpusavio iÅ¡laikymo, todėl toks iÅ¡laikymo klausimas nebuvo sprendžiamas byloje.

Kadangi teismo sprendimu nebuvo nustatytas iÅ¡laikymas ieÅ¡kovo (apelianto) buvusiai sutuoktinei (atsakovei), todėl prieÅ¡taringas ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas „priimti sprendimÄ dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo, neskiriant atsakovei iÅ¡laikymo nuo 2011 m. balandžio 19 d. t.y. ieÅ¡kinio pateikimo civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013“. Toks reikalavimas negali bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas, nes, jo tenkinimo atveju, neatsiras jokių teisinių padarinių. Kadangi nurodyti ieÅ¡kinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, o dėl to neaiÅ¡kios bylos nagrinėjimo ribos ir negali bÅ«ti pradėtas teismo procesas, todėl nurodyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai Å¡alintini CPK 115 straipsnio 1 dalies tvarka.Dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. sausio 29 d. nutarties Nr. C/08/132370/FARK 12-1276 pakeitimo ir Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties byloje Nr. C/08/136624/FARK 13/464 nepripažinimo ir neleidimo vykdyti.

Pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje dalyje atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, nurodė, kad užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami CPK 809-8121 straipsniuose nustatyta tvarka ir nagrinėjami Lietuvos apeliaciniame teisme. IÅ¡ tiesų, nurodytos normos numato specialų Lietuvos apeliacinio teismo teismingumÄ dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu sprendimai priimti ne Europos SÄ jungos valstybės narės teismo. Nagrinėjamu atveju 2014 m. sausio 29 d. ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartys buvo priimtos Europos SÄ jungos valstybės narės (Nyderlandų Karalystės teismo), todėl jų pripažinimui (nepripažinimui) nėra taikytinos CPK 809-8121 straipsnių nuostatos.Patikrinus teismų informacinę sistemÄ LITEKO, nustatyta, kad ieÅ¡kovo (apelianto) tapatÅ«s praÅ¡ymai (reikalavimai) pakeisti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. sausio 29 d. nutartį byloje Nr. C/08/132370/FARK 12-1276 ir nepripažinti ir neleisti vykdyti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje C/08/136624/FARK 13/464 yra priimti ir nagrinėjami Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2T-29/2014.

Posėdis byloje paskirtas 2015 m. sausio 13 d. Vadinasi, Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas Å¡iuos ieÅ¡kovo (apelianto) praÅ¡ymus (reikalavimus), tuo pripažino savo kompetencijÄ spręsti nagrinėjamus praÅ¡ymus (reikalavimus). Kadangi paminėti ieÅ¡kinio reikalavimai teismingi kitam teismui (Lietuvos apeliaciniam teismui), todėl juos atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl įpareigojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos atlikti veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įpareigojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ atlikti tam tikrus veiksmus nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Teisinių santykių pobÅ«dis, bet ne vieÅ¡ojo administravimo subjekto dalyvavimas juose lemia ginčo rūšinį teismingumÄ (Teisingumo kolegijos 20111 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-62-3-611-2011-6). Nors Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos neveikimo, tačiau teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kyla ginčas, laikytini civiliniais (Å¡eimos) teisiniais santykiais, reglamentuojamais privatinės teisės normų.

Todėl toks ieÅ¡kinio reikalavimas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir gali bÅ«ti nagrinėjamas.Atsisakydamas priimti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pirmosios instancijos teismas nurodė ir kitÄ faktinį pagrindÄ - ieÅ¡kovo reikalavimas dėl vaiko sugrÄ Å¾inimo jau yra iÅ¡nagrinėtas, priimant sprendimÄ civilinėje byloje Nr. N2-1105-127/2014. IÅ¡ praÅ¡ymo, kurį atsakovas Vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinis apsaugos ir darbo ministerijos atsisakė priimti ir dėl to ieÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti Å¡iÄ TarnybÄ priimti, turinio matyti, kad ieÅ¡kovas prašė ne tik grÄ Å¾inti neteisėtai iÅ¡vežtÄ vaikÄ , bet ir teisės matytis su vaiku, todėl nurodytoje civilinėje byloje ir Tarnyboje nagrinėjami ieÅ¡kovo praÅ¡ymai (reikalavimai) nėra tapatÅ«s. Be to, teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-1105-127/2014, nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka, todėl pirmosios instancijas teismas priėjo nepagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kė analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ , dėl kurio jau yra priimtas teismo sprendimas.Dėl iÅ¡dėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo nutartis Å¡ioje dalyje naikintina, perduodant teismui iÅ¡ naujo spręsti Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo priėmimo klausimÄ .Dėl procesinių praÅ¡ymų ir kitų procesinių klausimų.

Apeliantas teisus, nurodydamas, kad žyminio mokesčio nesumokėjimas yra ieÅ¡kinio trÅ«kumas, kuris spręstinas CPK 115 straipsnio nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jeigu Å¡is trÅ«kumas nėra paÅ¡alintas, atsiranda teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 115 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju teismas nutartyje konstatavo, kad žyminis mokestis už ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nebuvo sumokėtas, tačiau, skirtingai nei teigia apeliantas, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinio neatsisakė priimti. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nutartį, pareikalavo ieÅ¡kovÄ nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir/ar pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, todėl dėl Å¡ių atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.Teismas nepasisako ir dėl ieÅ¡kovo reikalavimo (praÅ¡ymo) kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nes toks praÅ¡ymas yra procesinis ir spręstinas po civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijos, t.y. priėmus ieÅ¡kinį.Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso normas, todėl patikslinto ieÅ¡kinio (jo dalies) priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai.

Tai sudaro teisinį pagrindÄ skundžiamÄ nutartį iÅ¡ dalies panaikinti, perduodant tam pačiam pirmosios instancijos teismui patikslintino ieÅ¡kinio (jo dalies) priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį iÅ¡ dalies panaikinti ir perduoti patikslinto ieÅ¡kinio (jo dalies) priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                 Asta Radzevičienė