44bb060e-cada-41a7-bfd0-eba3e1ee62f5 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1728-340/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32329-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.1.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. G. ieÅ¡kinį atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir restruktÅ«rizuojamai Valstybės įmonei „MÅ«sų amatai“ dėl neteisėto atÅ¡aukimo iÅ¡ direktoriaus pareigų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. G. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) pateikti Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 2021 m. spalio 19 d. raÅ¡tÄ Nr. IBPS–S–524396–21 „Dėl informacijos pateikimo“, pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo direktoriaus 2021 m. spalio 29 d.

įsakymÄ Nr. P–294, kuriuo ieÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ restruktÅ«rizuojamos Valstybės įmonės (toliau – ir VÄ®) „MÅ«sų amatai“ direktoriaus pareigų, taip pat pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus pareigų neteisėtu, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus pareigas, priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2021 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei priteisti ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2020 m. kovo 6 d. Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymu Nr. P–77 buvo paskirtas į VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus pareigas, tÄ pačiÄ dienÄ sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. DS–8. IeÅ¡kovas nuo 2020 m. kovo 9 d. pradėjo eiti direktoriaus pareigas. IeÅ¡kovo nurodyta, jog visÄ darbo laikotarpį: niekada nebuvo pateikta pastabų dėl ieÅ¡kovo vykdomų pareigų, neužfiksuota tarnybinių nusižengimų. Pažymėta, kad ieÅ¡kovui per darbo laikotarpį pavyko pagerinti VÄ® „MÅ«sų amatai“ veiklÄ ir visiÅ¡kai įgyvendinti tikslus. IeÅ¡kovas atlikdamas savo darbines funkcijas siekė pirmenybę teikti vieÅ¡uosius interesus atitinkančiam pareigų atlikimui bei, pirmiausia, veikti VÄ® „MÅ«sų amatai“ veiklos tikslais ir interesais.

3. Vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 01–0–00240–20 ieÅ¡kovui 2021 m. sausio 27 d. pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalyje „turto iÅ¡vaistymas“ bei 228 straipsnio 1 dalyje „piktnaudžiavimas“. Prokuroro praÅ¡ymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi – ieÅ¡kovÄ , nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. liepos 28 d., laikinai nuÅ¡alino nuo užimamų pareigų. 2021 m. liepos 19 d. teismo nutartimi, vadovaujantis tuo pačiu pagrindu, ieÅ¡kovui laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų pratęstas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 28 d. Pasibaigus laikino nuÅ¡alinimo nuo direktoriaus pareigų terminui, prokuroras nesikreipė į teismÄ su praÅ¡ymu pratęsti ieÅ¡kovui laikinÄ nuÅ¡alinimÄ .

4. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, ieÅ¡kovas nuo 2021 m. spalio 29 d. atÅ¡auktas iÅ¡Â VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus pareigų, dėl to buvo nutraukta 2020 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartis. IeÅ¡kovui atÅ¡aukimas iÅ¡ direktoriaus pareigų buvo labai netikėtas, įvykęs per 24 valandas po laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų pasibaigimo. Kadangi, ieÅ¡kovas tikėjosi, pasibaigus laikinam nuÅ¡alinimui nuo pareigų toliau sėkmingai grįžti į vadovaujamas pareigas ir sulaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog ieÅ¡kovui atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastys aiÅ¡kiai nebuvo įvardintos, nebuvo suteiktas galimybė paaiÅ¡kinti susiklosčiusiÄ situacijÄ , nebuvo iÅ¡klausyta ieÅ¡kovo nuomonė dėl tolesnio vadovavimo ir (ar) ateities planų.

5. Atsakovas, Kalėjimų departamentas, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, jog ieÅ¡kovas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo atÅ¡auktas nuo 2021 m. spalio 29 d. iÅ¡ direktoriaus pareigų. 2021 m. spalio 29 d. nutraukta su ieÅ¡kovu 2020 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartis. Ä®sakymu ieÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo juo kaip direktoriumi, galinčiu užtikrinti vieÅ¡uosius interesus atitinkantį pareigų vykdymÄ veikti VÄ® „MÅ«sų amatai“ interesais ir apdairiai, kad tolimesnis ieÅ¡kovo vadovavimas neatitiktų veiklos tikslų bei kenktų dalykinei reputacijai.

Atsakovas įvertino tai, kad prokuroro praÅ¡ymu, 2021 m. sausio 28 d. teismo nutartimi laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 28 d. ieÅ¡kovas buvo laikinai nuÅ¡alintas nuo užimamų pareigų. Jog, ieÅ¡kovas įtariamas, veikdamas su kitais asmenimis, iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ priklausantį didelės vertės turtÄ bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Taigi atsakovas prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

6. Atsakovė VÄ® „MÅ«sų amatai“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog 2022 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismas žodine nutartimi nusprendė pakeisti VÄ® „MÅ«sų amatai“ teisinį statusÄ iÅ¡ trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, į atsakovės. Dėl to, atsakovės nurodyta, kad pirma dėl ieÅ¡kovo atleidimo (ne)teisėtumo nepasisakys. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. spalio 29 d. įsakymas formaliai atitinka jam nustatys kriterijus.

Antra, atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovė – restruktÅ«rizuojama, todėl turi finansinių sunkumų, kuriuos bando iÅ¡spręsti vykdydama mokumo atkÅ«rimo planÄ . Trečia, atsakovė taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl grÄ Å¾inimo į direktoriaus pareigas. Kadangi, ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimas į darbÄ po gana ilgo laikotarpio galėtų pakenkti restruktÅ«rizavimo bylai, t. y. lemtu jos nutraukimÄ , stabdymÄ ar tam tikrų procesų pasikeitimus.

Atsakovė laikosi pozicijos, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dalyje dėl reikalavimo grÄ Å¾inti į direktoriaus pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį – atmestinas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu – atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

8. Teismas vadovaudamasis ieÅ¡kovo ir Kalėjimų departamento 2020 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 104 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika ir atsakovės VÄ® „MÅ«sų amatai“ nuostatomis, darė iÅ¡vadÄ , kad neribojama atsakovo Kalėjimų departamento teisė atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų taikant savarankiÅ¡kÄ atleidimo institutÄ (DK 104 straipsnis). Dėl to, teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, jog Kalėjimų departamentas galėjo atleisti ieÅ¡kovÄ tik Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 11 straipsnyje nustatytais pagrindais. Taip pat atmesti ieÅ¡kovo argumentai, kad iÅ¡ atsakovo direktoriaus įsakymo negalima suprasti, dėl ko ieÅ¡kovas atleistas.

9. Daryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti įtarimai dėl galimo turto iÅ¡vaistymo bei piktnaudžiavimo tarnyba gali bÅ«ti pagrindu prarasti pasitikėjimÄ ir netgi galima laikyti, kad dėl to yra ieÅ¡kovo kaltė. Kalėjimų departamentas pagrįstai į šį aspektÄ atsižvelgė bei pagrįstai laikė, jog ieÅ¡kovas prarado pasitikėjimÄ â€“ ieÅ¡kovÄ atÅ¡aukė iÅ¡ pareigų. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas įtariamas iÅ¡vaistęs didelės vertės turtÄ , prarado pasitikėjimÄ dėl savo nesÄ Å¾iningo elgesio. Taigi praradus pasitikėjimÄ galima vienintelė teisinė pasekmė, atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų.

10. AtÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų bÅ«tinumÄ turėjo lemti ir galima rizika, jog ieÅ¡kovas bus pripažintas kaltu, t. y. vieÅ¡asis interesas nepateisintų atsakovo veiksmų, kuriais jis bÅ«tų leidęs ieÅ¡kovui po nuÅ¡alinimo pabaigimo eiti pareigas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kita vertus, teismas neatmetė prielaidos, kad ieÅ¡kovas gali bÅ«ti iÅ¡teisintas ar ikiteisminio tyrimas – nutrauktas, bet vertino, jog tokios aplinkybės automatiÅ¡kai negalėtų sugrÄ Å¾inti pasitikėjimo ieÅ¡kovu.

11. Teismas sutiko su Kalėjimų departamento argumentu, kad jei atsakovo direktorius nebūtų atšaukęs ieškovo iš direktoriaus pareigų, ieškovo tolesnis vadovavimas būtų traktuotinas kaip nesuderinamas su bausmių vykdymo sistemoje taikomomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu. Taigi pirma, ieškovo nušalinimo nuo pareigų netęsimas negali būti prilyginamas – išnykusiai (ne)pasitikėjimo rizikai ieškovu, nes ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas.

Pasitikėjimui prarasti nereikia įrodytų pažeidimų. Antra, ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimui pasibaigus nebuvo leidžiama eiti pareigų, iÅ¡ jų atÅ¡aukus per objektyviai trumpÄ laikÄ , t. y. ieÅ¡kovas telefonu buvo informuotas apie tai, kad jis atleistas bei pakviestas atvykti susipažinti su įsakymu. Å ios aplinkybės liudija nuosekliÄ pozicijÄ , jog ieÅ¡kovu nebuvo pasitikimÄ nuo įtarimų pareiÅ¡kimo momento. IeÅ¡kovas nors ir dėjo pastangas, tačiau jos ne visuomet davė teigiamÄ rezultatÄ , dėl to ieÅ¡kovo veikla nebuvo tokia, kokios tikėjosi atsakovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ji argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 104 straipsnio 1 dalį, neatliko detalios su bylos aplinkybėmis susijusio teisinio argumentavimo analizės ir skundžiame sprendime iÅ¡Â esmės apsiribojo tik DK 104 straipsnio normos įvertinimu.

Dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų taikant savarankiÅ¡kÄ atleidimo institutÄ . IeÅ¡kovas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, atsižvelgdamas į tai, jog teismas realiai neiÅ¡tyrė, neįvertino ir tinkamai nenustatė, kokie teisės aktai reglamentuoja VÄ® „MÅ«sų amatai“ veiklÄ , kokia yra direktoriaus atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų tvarka, koks subjektas kompetentingas priimti įsakymÄ dėl direktoriaus atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų.

Tik įvertinus ir išsiaiškinus teisinio reglamentavimo atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms – įmanoma kvalifikuotai įvertinti, ar ieškovo atšaukimas iš direktoriaus pareigų buvo teisėtas ir pagrįstas. 12.2. Ieškovas pastebėjo, kad teismo išvados dėl tariamai įrodytos ieškovo kaltės laikytinos ne tik grubiu Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, bet ir teismo kompetencijos peržengimu. Skundžiamame Kalėjimų departamento 2021 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. P–294 nenurodyta jokių motyvų, susijusių su netinkamu tiesioginių ieškovo pareigų atlikimu ar retrospektyviai netinkamai vertinamu ieškovo vadovavimu. 12.3.

Pirma, ieÅ¡kovas direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik nuo 2020 m. kovo 9 d., todėl negali bÅ«ti laikomas atsakingu už veiklos rezultatus pirmÄ jį 2020 m. ketvirtį bei veiklos rezultatus per 2020 m., nes juos lėmė ir ankstesnė veikla, lėmusi restruktÅ«rizavimo proceso inicijavimÄ 2019 m. Antra, teismas netyrė, kokie buvo veiklos rezultatai 2020 m. pirmÄ jį ketvirtį ir kaip rezultatai kito vėlesniais ketvirčiais. IeÅ¡kovo vadovavimo laikotarpiu, veiklos nuostolis sudarė tik 457 171 Eur, t. y. rezultatai pradėjo gerėti, nuostoliai mažėjo.

Vėliau, 2021 m., kai ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo direktoriaus pareigų – nuostolingai. Pažymėta, jog teismas rėmėsi „akių dÅ«mimo“ sÄ voka, tačiau nepateikė Å¡ios sÄ vokos teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste. 12.4. Kita vertus, pareikÅ¡ti įtarimai nelaikyti pakankamu pagrindu ieÅ¡kovÄ atÅ¡aukti iÅ¡ direktoriaus pareigų, t. y. tik pagrindas, spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo einamų pareigų, darbo sutarties vykdymo sustabdymui, įvertinant galimybę ieÅ¡kovÄ perkelti į kitas pareigas.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas, savo iniciatyva pasisakė dėl ieÅ¡kovo kompetencijos. Skundžiamame įsakyme nenurodyta jokių ieÅ¡kovo kompetencijos trÅ«kumų, kurie neleistų eiti direktoriaus pareigų / bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kovÄ atÅ¡aukti iÅ¡ užimamų pareigų. 12.5. Teismas neatskleidė ginčo esmės – pasisakė ne dėl ginčo dalyko, todėl neįvertino aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovo atÅ¡aukimu iÅ¡ pareigų (ne)pagrįstumu (ne)teisėtumu bei realiais finansiniais rezultatų pokyčiais ieÅ¡kovo vadovavimo laikotarpiu.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Kalėjimų departamentas praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas nurodo Å¡iuos argumentus: 13.1. Ginčas kilo dėl to, kad ieÅ¡kovas įsakymu nuo 2021 m. spalio 29 d. atÅ¡auktas iÅ¡ direktoriaus pareigų. 2021 m. spalio 29 d. nutraukta su ieÅ¡kovu 2020 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartis. IeÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, bet ne nustatyti kalti veiksmai. 13.2. IeÅ¡kovas neatvyko susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri sudaro daugiau kaip 20 tomų, nors tokiÄ teisę ir turėjo.

Pirmosios instancijos teismas ragino susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ieÅ¡kovas Å¡ia teise nepasinaudojo. Be kita ko, ieÅ¡kovas turėdamas ilgametę vadovaujamo darbo patirtį, teisinį iÅ¡silavinimÄ â€“ turėjo žinoti įstatymų nustatyta teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį ieÅ¡kovas galėjo bÅ«ti atÅ¡auktas iÅ¡ direktoriaus pareigų nesibaigus kadencijos terminui ir nesant jo kaltės. 13.3. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui įrodė, jog tinkamai laikėsi atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų teisinio reguliavimo.

Kita vertus, ieÅ¡kovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų dėl atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pažeidimų(–o). Atsakovas galėjo vadovautis DK 104 straipsniu, nes tarp Å¡alių 2020 m. kovo 6 d. sudarytos darbo sutarties 11 punkte nustatyta, kad sutartis gali bÅ«ti nutraukta DK nustatytais pagrindais. 13.4. IeÅ¡kovui pradėjus eiti pareigas, finansinė bÅ«klė ėmė sparčiai blogėti, todėl 2020 m. spalio 26 d. restruktÅ«rizavimo plano vykdymo ataskaita įrodo, jog 2020 m. augo pardavimo sÄ naudos, netinkamai administruotos veiklos sutartys, nesiimta struktÅ«rinių pertvarkų, reguliariai neaudituotos veiklos pajamos ir iÅ¡laidos.

IÅ¡ ataskaitos matyti, kad ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo dienÄ â€“ finansinė padėtis buvo beviltiÅ¡ka. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas paprastai sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas ir pirmÄ ja instancija iÅ¡nagrinėtos bylos ribų.

Paprastai apeliacine tvarka negali bÅ«ti nagrinėjami reikalavimai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡skyrus reikalavimus, kurie yra neatskiriamai susiję su jau pareikÅ¡tais pirmosios instancijos teismui (CPK 312 straipsnis). Tačiau darbo byloms taikoma Å¡ių taisyklių iÅ¡imtis – apeliacinės instancijos teismui įstatymu leista peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, be to žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimÄ ).

Å iÄ apeliacinės instancijos teismo teisę riboja tik faktinis ieÅ¡kinio pagrindas – teismas negali savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ir priimti sprendimo naujų faktinių aplinkybių pagrindu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2004, 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-2009, 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).

15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 16. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. G. 2020 m. kovo 6 d. Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-77 buvo paskirtas į VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus pareigas ir su juo 2020 m. kovo 6 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-8.

17. Vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00240-20 ieškovui V. G. 2021 m. sausio 27 d. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje (turto iššvaistymas) ir 228 straipsnio I dalyje (piktnaudžiavimas).

18. Prokuroro praÅ¡ymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. IBPS-V-208214-21 ieÅ¡kovÄ nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. liepos 28 d. laikinai nuÅ¡alino nuo užimamų pareigų. 2021 m. liepos 19 d. nutartimi Nr. IBPS-V-1650662-2 laikinas nuÅ¡alinimas nuo direktoriaus pareigų buvo pratęstas nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 28 d. Pasibaigus laikino nuÅ¡alinimo nuo direktoriaus pareigų terminui, Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. P-294 IeÅ¡kovas nuo 2021 m. spalio 29 d. buvo atÅ¡auktas iÅ¡ restruktÅ«rizuojamos valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ direktoriaus pareigų ir su juo buvo nutraukta 2020 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartis Nr. DS-8.

19. Įsakyme dėl atšaukimo iš pareigų nurodyta, kad ieškovas atšaukiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 65 straipsnio 5 dalimi, 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 127 straipsnio 6 dalimi, valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (toliau – ir Įmonė) įstatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-373 „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai“ įstatų patvirtinimo“, 19.1 papunkčiu, 22 punktu.

20. Ä®sakymo motyvuojamoje dalyje Kalėjimų departamento direktorius įvertinęs tai, kad prokuroro praÅ¡ymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. IBPS-V-208214-21 nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. liepos 28 d. ir 2021 m. liepos 19 d. nutartimi Nr. IBPS-V-1650662-21 nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 28 d. Ä®monės direktorius V. G. buvo laikinai nuÅ¡alintas nuo užimamų pareigų, kad Ä®monės direktorius V. G. įtariamas, veikdamas su kitais asmenimis, iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ Ä®monei priklausantį didelės vertės turtÄ bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2021-10-19 raÅ¡te Nr. IBPS-S-524396-21 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktÄ informacijÄ , kad Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00240-20, kuriame Ä®monės direktoriui V.

G. 2021-01-27 pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje (turto iÅ¡Å¡vaistymas) ir 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas) ir praÅ¡ymÄ spręsti V. G. tinkamumÄ eiti vadovaujančias pareigas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertindamas, kad Ä®monės vadovui suteikti platÅ«s įgaliojimai veikti Ä®monės vardu, kad dėl nurodytų aplinkybių yra prarastas pasitikėjimas Ä®monės direktoriumi V. G., kaip galinčiu užtikrinti vieÅ¡uosius interesus atitinkantį pareigų vykdymÄ veikti Ä®monės interesais rÅ«pestingai ir apdairiai, kad tolimesnis V.

G. vadovavimas Ä®monei neatitiktų Ä®monės veiklos tikslų bei kenktų Ä®monės dalykinei reputacijai, atÅ¡aukė V. G. nuo 2021 m. spalio 29 d. iÅ¡ restruktÅ«rizuojamos valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ direktoriaus pareigų ir 2021 m. spalio 29 d. nutraukė su V. G. 2020 m. kovo 6 d. sudarytÄ Darbo sutartį Nr. DS-8.

21. IeÅ¡kovas V. G. su atÅ¡aukimu iÅ¡ pareigų ir darbo sutarties nutraukimu nesutiko, kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, ieÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ .

22. Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo tarp ieÅ¡kovo – VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus ir atsakovo Kalėjimų departamento, t. y. ar atsakovas (ne)pažeidė įtvirtintų VÄ® „MÅ«sų amatai“ vadovo teisių jį atÅ¡aukiant iÅ¡ pareigų. IeÅ¡kovas iÅ¡ valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ direktoriaus pareigų buvo atÅ¡auktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalimi, t. y. praradus pasitikėjimÄ . Apeliantas argumentuoja, kad atsakovas negalėjo atÅ¡aukti ir atleisti iÅ¡ darbo pagal DK. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės įmonės vadovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų pripažinimo neteisėtu, aiÅ¡kinimo ir taikymo. Dėl ieÅ¡kovo atleidimo pagrindo ir tvarkos.

23. Apeliantas nurodė, kad jo vertinimu, pirmosios instancijos teismo klaidingai įvertino teisines ir faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovo atÅ¡aukimu iÅ¡ direktoriaus pareigų bei tinkamai neįvertino Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalimi nustatytos pareigos įvertinti teisinį reguliavimÄ , susijusį su juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimu; teismas turėjo vertinti ne tik DK 104 straipsnio nuostatas, bet ir įmonės veiklÄ reglamentuojančių specialių teisės aktų tvarkÄ . Teismas skundžiamu sprendimu neatliko detalios su bylos aplinkybėmis susijusios teisinio reguliavimo analizės ir skundžiamame sprendime apsiribojo tik DK 104 straipsnio normos vertinimu, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas Kalėjimų departamentas turėjo teisę atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų taikant savarankiÅ¡kÄ atleidimo institutÄ ir pagrindÄ Darbo kodekso 104 straipsnį bei nesivadovauti Valstybės ir savivaldybių įmonių įsistatymo 11 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Teismas Ä®monės veiklÄ reglamentuojančių specialių įstatymo ir steigimo dokumentų vertinimÄ atliko neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Skundžiamo sprendimo 7.1.1 – 7.1.5 punktai, kuriuose analizuojamas ieÅ¡kovo atleidimo pagrindų ir tvarkos atitikimas DK nustatytai tvarkai, apsiribojama tik Å¡eÅ¡iomis pastraipomis; teismas neįvykdė procesinės pareigos iÅ¡tirti ir įvertinti, ar ieÅ¡kovo atÅ¡aukimas iÅ¡ įmonės direktoriaus pareigų atitiko įmonės veiklÄ reglamentuojančius specialius įstatymus ir steigimo dokumentus bei padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl DK 104 straipsnio 1 d. normos taikymo nagrinėjamoje byloje.

24. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija; pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų glaustumas savaime nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .

25. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad jam DK 104 straipsnio nuostatos netaikytinos. IeÅ¡kovo įsitikinimu, analizuojant Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymÄ ir Ä®monės įstatus, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-373 „Dėl valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ įstatų patvirtinimo“, kuriais Ä®sakyme grindžiamas jo atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų, ieÅ¡kovo situacija neatitinka nei vieno teisės aktuose nurodytų aplinkybių, remiantis kuriomis bÅ«tų galima spręsti, kad ieÅ¡kovas yra netinkamas asmuo eiti įmonės vadovo pareigas.

Ä®monių įstatymas nenumato, kad asmuo negali bÅ«ti skiriamas į vadovo pareigas ar eiti Å¡ių pareigų, jeigu atliekamame ikiteisminiame tyrime jam yra pareikÅ¡ti įtarimai. Ä®monių įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje yra nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kada draudžiama asmenį skirti į įmonės vadovo pareigas. Ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡ti įtarimai nedraudžia teisėtai užimti ir eiti Ä®monės direktoriaus pareigas. IeÅ¡kovas neatitinka nei vieno iÅ¡ Ä®monių įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytų atvejų.

26. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog jis galėjo būti atleistas tik esant vienam iš Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų; ikiteisminio tyrimo metu pareikšti įtarimai prie šių pagrindų nepriskiriami ir nedraudžia teisėtai eiti valstybės įmonės vadovo pareigas.

27. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas (ieškovas) buvo atšauktas iš valstybės įmonės vadovo pareigų.

28. Teismų praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos. Juridinio asmens valdymo organų santykis yra fiduciarinis juridinio asmens atžvilgiu, nes jie yra svetimo turto valdytojai. Ä®monę, įmonės akcininkus ir įmonės vadovÄ sieja fiduciariniai teisiniai santykiai, grįsti akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu, o tai reiÅ¡kia, kad bet kuriuo momentu, esant bet kokiam akcininkų nepasitikėjimui įmonės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, kadangi nelieka fiduciarinių santykių.

Pradėdamas eiti tokias pareigas asmuo turi žinoti, kad, nelikus fiduciarinių santykių, jis gali bÅ«ti atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų. Akcininkų teisė atÅ¡aukti jų iÅ¡rinktÄ Ä¯monės vadovÄ nėra sÄ lygota jokių aplinkybių ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007, 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012).

29. Fiduciarinis santykių pobÅ«dis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atÅ¡aukti įmonės vadovÄ nesiejama su tokiomis sÄ lygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atÅ¡aukimÄ gali lemti ir kitos priežastys (pvz., prasti įmonės veiklos rezultatai). AtÅ¡aukimo taikymui taip pat nėra bÅ«tina, kad vadovo veiksmais įmonei bÅ«tų padaryta turtinė žala.

30. Nuo 2017 m. liepos 5 d. įsigaliojusiame DK buvo įtvirtintas juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimo institutas kaip savarankiÅ¡kas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (DK 104 straipsnis). Iki 2017 m. liepos 5 d. vadovo atÅ¡aukimo institutas buvo nustatytas atskirų rÅ«Å¡ių juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme ir kt.), o darbo sutartis nutraukiama pagal tuo metu galiojusio DK 124 straipsnio 1 punktÄ .

Nuo 2017 m. liepos 5 d. galiojančio DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be Å¡iame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Å iame straipsnyje įtvirtintas savarankiÅ¡kas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Darbo santykių nutraukimas, atÅ¡aukus vadovÄ , net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naujÄ vadovÄ , lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 45 punktas).

31. Teisė atÅ¡aukti juridinio asmens vadovÄ iÅ¡ pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sÄ lygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; Å¡ios teisės absoliutumÄ lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikÅ¡mė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstu) santykių pobÅ«dis; pagal bendrÄ jÄ taisyklę nebÅ«tina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018.kt.).

32. DK VII skyriaus pirmojo skirsnio, reglamentuojančio vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus, 104 straipsnis numato, jog be Å¡iame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Minėta teisės norma neiÅ¡skiria, apie kokio juridinio asmens, privataus ar vieÅ¡ojo, vadovo atÅ¡aukimÄ kalbama, taigi, Å¡i norma taikoma visų tipų juridinių asmenų vadovams.

33. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018), vertinant tai, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame DK įtvirtintas juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimo institutas kaip savarankiÅ¡kas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (DK 104 straipsnis), įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija iÅ¡ esmės turi priimti motyvuotÄ sprendimÄ dėl įstaigos vadovo atÅ¡aukimo, kadangi atÅ¡aukimas lemia darbo santykių pabaigÄ (darbo sutarties nutraukimÄ ), o motyvavimas siejamas su atÅ¡aukiamo vadovo kalte ar kaltės nebuvimu.

Ä®monės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi absoliučiÄ teisę atÅ¡aukti įstaigos vadovÄ iÅ¡ pareigų praradus pasitikėjimÄ juo be jokios motyvacijos, tačiau nemotyvuotas sprendimas dėl vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų praradus pasitikėjimÄ vertintinas kaip vadovo atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų nesant jo kaltės, todėl tokiu atveju atÅ¡aukiamas iÅ¡ pareigų asmuo iÅ¡saugo visas garantijas, o motyvavus tokį sprendimÄ ir įrodžius kaltus vadovo veiksmus, atÅ¡auktas vadovas netenka visų garantijų (DK 104 straipsnio 2 dalis).

34. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo atleidimui dėl prarasto pasitikėjimo DK 104 straipsnio nuostatos buvo taikytos pagrįstai.

35. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl galimo atleidimo tvarkos pažeidimo, pažymėtina, kad ieÅ¡kovo atleidimo metu galiojusio DK 104 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad be Å¡iame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Bylos duomenimis atsakovė VÄ® „MÅ«sų amatai“ yra valstybės įmonė, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatomis, valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ įstatais, patvirtintais Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymu, kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, be kita ko, skiria ir atÅ¡aukia įmonės vadovÄ , nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sÄ lygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu. Ä®statymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti įmonės vadovÄ , su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi, be DK ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Ä®monės įstatų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-373 „Dėl valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ įstatų patvirtinimo“, 19.1 papunktyje nustatyta, kad Ä®monės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atÅ¡aukia įmonės vadovÄ , nustato darbo sutarties su įmonės vadovu, sÄ lygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus (apraÅ¡ymÄ ).

Vadovaujantis Å¡ių Ä®monės įstatų 2 punktu, Ä®monės savininko teises ir pareigas įgyvendina Kalėjimų departamentas. Ä®monės įstatų 21 punkte nustatyta, kad Ä®monės vadovas yra atskaitingas įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, t. y. Kalėjimų departamentui. Ä®monės įstatų 22 punkte nustatyta, kad Ä®monės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, t .y. Kalėjimų departamentas, skiria ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatyta tvarka atÅ¡aukia įmonės vadovÄ .

36. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir į tai, kad DK 104 straipsnio 1 dalyje nėra iÅ¡skirta, jog vadovo atÅ¡aukimo institutas taikytinas tik tam tikros formos juridiniams asmenims, darytina iÅ¡vada, kad Kalėjimų departamentas, kaip valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėjo teisę atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu.

37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisė atÅ¡aukti juridinio asmens vadovÄ iÅ¡ pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sÄ lygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; Å¡ios teisės absoliutumÄ lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikÅ¡mė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstu) santykių pobÅ«dis; pagal bendrÄ jÄ taisyklę nebÅ«tina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018), nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atÅ¡aukti bendrovės vadovÄ absoliutumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007).

38. Tačiau, nors įmonės vadovo paskyrusio subjekto teisę yra absoliuti, valstybės įmonės savininko teisės įgyvendinanti institucija ar jos atstovas (darbdavys) ir darbuotojas (įmonės vadovas) gali susitarti dėl papildomų (individualizuotų) darbo sutarties sÄ lygų, kurios tampa darbo sutarties Å¡alims privalomos.

39. Bylos duomenimis apelianto ir atsakovės VĮ „Mūsų amatai“ 2020 m. kovo 6 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. DS-8. 9 punktas numato, kad įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas (ieškinio priedai 3, 5).

40. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors teisė atÅ¡aukti juridinio asmens vadovÄ , minėta, nesiejama su kaltais jo veiksmais, vis dėlto nuo to, ar atÅ¡aukimÄ lėmė kalti vadovo veiksmai, priklauso tam tikrų garantijų suteikimas. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atÅ¡aukiamas prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui iÅ¡mokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, iÅ¡skyrus atvejus, kai jo atÅ¡aukimÄ lėmė jo kalti veiksmai. Kaltus vadovo veiksmus turi įrodyti atÅ¡aukimo teisę turintis subjektas, juridinio asmens vadovÄ atÅ¡aukdamas dėl Å¡io kaltės ir netaikydamas įstatyme nustatytų garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018 54 punktas).

41. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta DK 104 straipsnis 1 d. pagrindu, netaikant įspėjimo termino. BylÄ nagrinėjęs teismas pripažino apelianto atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu, skundžiamame sprendime nenustatė ir nesiaiÅ¡kino, ar atleidžiant apeliantÄ konstatuota jo kaltė (ir dėl to atleidimo procedÅ«ra buvo teisėta), ar atleidžiant kaltės klausimas nebuvo spręstas (ji nenustatyta) ir dėl to atleidimo procedÅ«ros galėjo bÅ«ti pažeistos. Teismas pagrįstai nurodė, kad kaltė, kaip darbuotojo atsakomybės pagrindas, nėra bÅ«tina vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai nevertino, apelianto kaltės, siekiant įvertinti jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros teisėtumÄ darbo sutarties 9 punkto nuostatų kontekste. Dėl pasitikėjimo praradimo apeliantu vertinimo.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai įforminti atleidimÄ iÅ¡ darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga (DK 65 straipsnio 3 dalis). Tai yra viena iÅ¡ darbuotojo teisių apsaugos garantijų, kadangi darbuotojas turi teisę žinoti, dėl ko yra atleidžiamas, tai svarbu, įgyvendinant teisę kreiptis į teismÄ . Faktinės aplinkybės, dėl kurių darbdavys prarado pasitikėjimÄ apeliantu iÅ¡dėstytos Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. spalio 29 d.

įsakyme Nr. P-294 dėl apelianto atÅ¡aukimo iÅ¡ restruktÅ«rizuojamos valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ direktoriaus pareigų. Vertindamas pasitikėjimo apeliantu praradimo klausimÄ teismas turėjo vertinti darbdavio nurodytas ir įsakyme dėl atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų nurodytas aplinkybes. IÅ¡ dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais kad pasitikėjimo praradimo aplinkybės dėl Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų iÅ¡eina už ieÅ¡kovo ir atsakovo apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų; teismo sprendimo motyvai ir argumentai dėl Å¡io įstatymo nuostatų yra pertekliniai.

43. Apeliantas taip pat nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu atliktu ikiteisminio tyrimo medžiagos vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti įtarimai dėl galimo įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymo parduodant metalo lauÅ¾Ä bei tais pačiai veiksmais piktnaudžiavimo tarnyba gali bÅ«ti pagrindu prarasti pasitikėjimÄ ir netgi galima laikyti, kad dėl to yra ieÅ¡kovo kaltė. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos tesimas skundžiamame sprendime analizavo tiek atsakovo nurodytas, tiek savarankiÅ¡kai paties teismo iÅ¡keltas hipotetines versijas dėl apeliantu nepakankamai aktyvių veiksmų valdant įmonę, apelianto kvalifikacijos ir kompetencijos. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame atsakovo Kalėjimo departamento 2021 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. P-294 nėra jokių nuorodų į apelianto veiksmus, susijusius su netinkamu tiesioginių ieÅ¡kovo pareigų atlikimu bei netinkamu vadovavimu įmonei.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia neapibrėžtumo situacija susiklostė dėl nepakankamai aiÅ¡kių bylos nagrinėjimo ribų nustatymo; teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar apeliantas buvo atleistas praradus darbdavio pasitikėjimÄ dėl apelianto kaltų veiksmų, ar be darbuotojo kaltės. Pirmu atveju atsakovas (darbdavys) turėjo apibrėžti, kokie konkretÅ«s kalti atsakovo veiksmai lėmė pasitikėjimo apeliantu praradimÄ ir apelianto atleidimÄ iÅ¡ darbo (ar veiksmai, nurodyti skundžiamame įsakyme dėl atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, ar galimai ir kiti konkretus apelianto kalti veiksmai) ir juos įrodinėti.

Tuo atveju, jeigu apeliantas atleistas iÅ¡ pareigų be darbuotojo kaltės, praradus pasitikėjimÄ vien dėl ikiteisminio tyrimo bylos iÅ¡kėlimo ir įtarimų pateikimo apeliantui, svarstytina, ar darbdavys turėjo atleisti darbuotojÄ taikant Darbo sutarties 9 punkte nustatyta atleidimo iÅ¡ darbo (įspėjimo) tvarka. Dėl procesinės bylos baigties 45. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje.

Vienas iÅ¡ tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

46. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

47. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas, atleisdamas apeliantÄ iÅ¡ darbo dėl prarasto pasitikėjimo, nenurodė, ar pasitikėjimas apeliantu buvo prarastas dėl jo konkrečių kaltų veiksmų, ar be darbuotojo kaltės; atitinkamai teismas, nenustatęs bylos nagrinėjimo ribų, negalėjo adekvačiai įvertinti, ar apeliantas buvo atleistas nepažeidžiant Darbo sutartyje su apeliantu įtvirtintos atleidimo tvarkos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės.

48. Siekiant nustatyti nutartyje nurodytas apelianto atleidimo aplinkybes turi bÅ«ti iÅ¡samiai iÅ¡tirtos ir iÅ¡nagrinėtos visos Å¡ios nutarties dalyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, gauti papildomi įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai. Tuo atveju, jei visas Å¡ias aplinkybes nustatytų ir teisiÅ¡kai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, bÅ«tų pažeista ginčo Å¡alių teisė į apeliacijÄ â€“ Å¡alys netektų galimybės bent kartÄ apskųsti joms nepalankų teismo sprendimÄ instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo iÅ¡vadų dėl apelianto atleidimo teisėtumo.

49. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vilniaus apygardos tesimo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Loreta Braždienė Virginijus Kairevičius Tatjana Žukauskienė