44b7fbcd-6331-429c-96a8-d3a34598ed10 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-45-450/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01408-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PCS 85“ ir atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PCS 85“ ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“, trečiajam asmeniui V.

A., dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „PCS 85“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „TOP CONSULT“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VÅ¡Ä®) „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ 88 914,83 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad BUAB „PCS 85“ turtui ir turtinėms teisėms buvo pritaikyti antstolių apribojimai, kurie draudė vykdyti sandorius bei nustatė įpareigojimus atsakovei: 2013 m. birželio 29 d. antstolis patvarkymu VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” areÅ¡tavo BUAB „PCS 85” priklausančias turtines teises į esamas ir bÅ«simas lėšas ir turtÄ , areÅ¡to mastas – 55 764,17 Lt; 2013 m. liepos 8 d. antstolė patvarkymu įpareigojo atsakovę pateikti duomenis apie jos žinioje esantį ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ bei jai mokėtinas pinigų sumas, nustatė, kad visi atsakovės vykdytini mokėjimai ieÅ¡kovei 49 781,99 Lt sumai turi bÅ«ti vykdomi į antstolės sÄ skaitÄ ; 2013 m. liepos 24 d. antstolis patvarkymu areÅ¡tavo atsakovės BUAB „PCS 85“ priklausančias turtines teises į jai iÅ¡mokėtinas pinigines lėšas, nustatė 30 762,42 Lt mastÄ .

Atsakovei buvo žinoma apie antstolių areštus bei įpareigojimus, nes ji 2013 m. liepos 16 d. bei 2013 m. rugpjūčio 13 d. raštais informavo antstolius, kad ji jokių sumų ieškovei mokėti neturi bei, kad jos žinioje ieškovei priklausančio turto nėra. Atsakovė, žinodama apie antstolių taikomus areštus ir ribojimus, ieškovei 2013 m. gruodžio 12 d. bei 2014 m. kovo 4 d. grynais pinigais sumokėjo po 48 000 Lt. Atsakovė taip pat atliko eilę atsiskaitymų negrynaisiais pinigais tretiesiems asmenims, taip išvengdama atsiskaitymų, kuriuos atsakovė privalėjo pagal rangos sutartį atlikti BUAB „PCS 85“.

Susitarimų dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo, reikalavimo perleidimais bei susitarimais dėl užskaitymo ir jų pagrindu ir juose nusistatyta tvarka ir bÅ«dais BUAB „PCS 85“ priklausančios lėšos buvo perleidžiamos pasirinktoms įmonėms. 2013 m. spalio 29 d. atsakovė, ieÅ¡kovė ir Å¡iuo metu iÅ¡registruota mažoji bendrija (toliau – MB) „Meno industrija“ sudarė susitarimÄ dėl mokėjimo prievolių įskaitymo; 2013 m. lapkričio 19 d. sudarytas priedas Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo; 2013 m. gruodžio 12 d. atsakovė atliko 23 024,64 Eur mokėjimÄ Ä¯ MB „Meno industrija“ sÄ skaitÄ , 2014 m. kovo 5 d.

– 2 478,22 Eur mokėjimÄ . IeÅ¡kovė įtraukta į MB „Meno industrija“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 28 220,87 Eur reikalavimu, tačiau įmonė neturi pakankamai turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota skola. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-698-577/2017, buvo patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys MB „Meno industrija“ atžvilgiu, tačiau iÅ¡ieÅ¡koti skolos ieÅ¡kovei nepavyko. 2013 m. kovo 25 d. ieÅ¡kovė, atsakovė ir Å¡iuo metu iÅ¡registruota uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilterma“ sudarė susitarimÄ dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal Rangos sutartį; 2013 m. liepos 16 d. priedu Nr. 1 prie susitarimo susitarė, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti UAB „Vilterma“ 122 948,86 Lt; 2013 m. rugsėjo 5 d. nurodytai sumai atsakovė atliko mokėjimÄ Ä¯ UAB „Vilterma“ sÄ skaitÄ .

Ä®vykdytais sandoriais atsakovė pažeidė antstolių patvarkymais nustatytus įpareigojimus. Sandoriais BUAB „PCS 85“ kreditoriams padarytos žalos dydis yra lygus faktiÅ¡kai atliktų turto (lėšų) perleidimo sumų bendrai vertei. AreÅ¡tuotų lėšų perleidimo draudimo imperatyvas nenumato jokių iÅ¡imčių ar iÅ¡lygų apart tų, kurios yra nustatytos konkrečiame turto areÅ¡to akte. Atsakovės nuožiÅ«ra tyčia nepaisant teisės normų perleistos BUAB „PCS 85“ lėšos sumažino ieÅ¡kovės turto masę, į kuriÄ savo reikalavimus gali pareikÅ¡ti sÄ Å¾iningi kreditoriai.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad Å¡alys 2013 m. rugsėjo 30 d. pasirašė atliktų darbų aktÄ Nr. 7, pagal kurį atsakovei kilo pareiga apmokėti ieÅ¡kovei už atliktus darbus. 2013 m. rugpjūčio 6 d. ieÅ¡kovės vadovas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, kurį teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi priėmė ir taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdė BUAB ,,PCS 85“ turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimÄ ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomuosius dokumentus. 2013 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovei kreipusis į atsakovę su praÅ¡ymu sumokėti už atliktus darbus 48 000 Lt grynaisiais pinigais, atsakovė 2013 m. gruodžio 12 d. sumokėjo nurodytÄ sumÄ . AnalogiÅ¡kai situacija klostėsi ir 2014 m. sausio 31 d. pasiraÅ¡ius atliktų darbų aktÄ Nr.

10. Atsakovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimÄ ieÅ¡kovei pagal rangos sutartį, t. y. atsiskaitė už atliktus darbus. Grynųjų pinigų pervedimas tiesiogiai ieÅ¡kovei, o ne į antstolių depozitines sÄ skaitas, įtakÄ galėjo turėti tik ieÅ¡kovės kreditorių, kurių praÅ¡ymu antstoliai taikė areÅ¡tus, interesams ir reikalavimų tenkinimui. Kadangi vykdymo procese liko nepatenkinti ir teismo patvirtinti ieÅ¡kovės bankroto byloje tik uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Ginestra“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Vilniaus Rentinys“ finansiniai reikalavimai, tik Å¡ių kreditorių interesai 10 126,66 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma galėjo bÅ«ti įtakoti atsakovės atliktų mokėjimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-916/2016, konstatuota, kad dar 2013 m. spalio 29 d., o vėliau ir 2013 m. lapkričio 22 d. ieÅ¡kovės skolininkė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Kauno dujotiekio statyba“ sumokėjo ieÅ¡kovei 37 851,62 Eur, pažeisdama 2013 m. birželio 6 d. patvarkymÄ . Tokius veiksmus UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ atliko dar iki atsakovės mokėjimų, todėl UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ tinkamai įvykdžius patvarkymÄ ir daugiau kaip 37 000 Eur sumÄ pervedus į antstolės sÄ skaitÄ , iÅ¡ Å¡ių lėšų buvo galima atsiskaityti su abiem ieÅ¡kovės kreditoriais.

Atsakovė atsiskaitė už atliktus darbus, todėl jokios žalos ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams nepadarė, jos turto nesumažino, įsipareigojimų nepadidino. Atsakovė taip pat neatliko neteisėtų veiksmų, sumokėdama pagal galiojančius susitarimus ir sandorius atitinkamas sumas darbus atlikusiems subrangovams, nes turėjo prievolę atsiskaityti už atliktus darbus tiesiogiai su subrangovais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 12 751, 43 Eur žalos atlyginimÄ ir 6 procentų metines palÅ«kanas; iÅ¡ atsakovės valstybei priteisė 294,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas sprendė, kad atsakovė, sumokėdama ieÅ¡kovei 27 803,52 Eur už atliktus darbus, pažeidė antstolių patvarkymų reikalavimus, bet žala kreditoriams buvo padaryta ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl pačios ieÅ¡kovės vadovo sprendimo naudoti gautas lėšas ne kreditorių, kurie yra įtraukti į bankrutavusios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡us, reikalavimų tenkinimui, o kitiems tikslams. Teismas nustatė, kad tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos nėra, nes ne atsakovės atliktas mokėjimas, o ieÅ¡kovės vadovo sprendimas naudoti Å¡ias lėšas kitiems tikslams buvo žalos atsiradimo priežastimi.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje reikalavimų dalyje nuostoliai atsirado ne kaip atsakovės veiksmų rezultatas, o dėl ieÅ¡kovės vadovo priimto sprendimo gautų lėšų atžvilgiu. Nesant tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, atsakovė ieÅ¡kovei atsiradusios žalos neturi atlyginti. Reikalavimas priteisti 27 803,52 Eur sumÄ turi bÅ«ti nukreiptas trečiajam asmeniui V. A.. IeÅ¡kovei gavus 96 000 Lt sumÄ , padidėjo jos turtas ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

Nesant duomenų, kad žala negali bÅ«ti priteista ir iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ asmens, tiesiogiai padariusio žalÄ ieÅ¡kovei, teismas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė.

6. Dalyje, kurioje ieÅ¡kovė atsisakė reikalavimų bendrovėms, kurioms atsakovė pervedė lėšas pagal sudarytus reikalavimų perleidimo sandorius ir byla buvo nutraukta, teismų sprendimais pripažinus sandorius negaliojančiais, buvo taikyta restitucija ir lėšos grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei. Teismas sprendė, kad atsakovė mokėjimus UAB „Vilterma“ atliko pagal susitarimus, kurie nebuvo nuginčyti teisme, todėl mokėjimai buvo atlikti sutikus ieÅ¡kovei, reikalavimo perleidimo susitarimo prieÅ¡taravimas kreditorių interesams nebuvo nustatytas, todėl teismas pripažino, kad tokiu mokėjimu atsakovė nepadarė žalos ieÅ¡kovei.

UAB „Vilterma“ sumokėtos sumos galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei iÅ¡ neteisėtai jas gavusios bendrovės. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nesant duomenų, jog Å¡ios lėšos negali bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei iÅ¡ neteisėtai jas gavusios bendrovės, nėra pagrindo spręsti, kad žala dėl Å¡io mokėjimo yra padaryta ir dėl jos atsakinga atsakovė.

7. Teismas sprendė, kad dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės sumÄ , kuriÄ ji sumokėjo MB „Meno industrija“, reikÅ¡minga tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-698- 577/2017, buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2013 m. spalio 29 d., 2013 m. lapkričio 19 d. ir 2014 m. sausio 31 d. susitarimai, sudaryti tarp atsakovės, ieÅ¡kovės ir MB „Meno industrija“ dėl mokėjimo prievolių įskaitymo; juos pripažinus negaliojančiais, taikyta restitucija ir ieÅ¡kovei iÅ¡ MB „Meno industrija“ priteista 25 502, 86 Eur suma.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi ieÅ¡kovė yra įtraukta į MB „Meno industrija“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 28 220,87 Eur reikalavimu, tačiau įmonė neturi pakankamai turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota skola, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alims žinant apie draudimus, kurie taikyti ieÅ¡kovei priklausančiam turtui, dėl sumų, kurios buvo pervestos MB „Meno industrija“ nepervedimo į antstolių sÄ skaitas ir tokiu bÅ«du atsakovei nevykdant antstolio patvarkymų, nesant galimybės iÅ¡ieÅ¡koti kreditorių reikalaujamų sumų iÅ¡ jas gavusios bendrovės, tuo buvo padaryta žala ieÅ¡kovės kreditoriams ir tuo pačiu ieÅ¡kovei.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad dėl ieÅ¡kovei atsiradusios žalos kaltus veiksmus atliko atsakovės ir ieÅ¡kovės atstovai, pasirašę susitarimÄ , jų abiejų kaltė yra tokia pati, todėl nustatė, kad atsakovė yra atsakinga 50 proc. dėl atsiradusios ieÅ¡kovės žalos ir turi atlyginti ieÅ¡kovei 12 751,43 Eur.

8. Teismas atsakovės argumentus, kad vykdymo procese liko nepatenkinti ir teismo patvirtinti ieÅ¡kovės bankroto byloje tik UAB ,,Ginestra“ ir UAB ,,Vilniaus Rentinys“ finansiniai reikalavimai, todėl tik Å¡ių kreditorių interesai 10 126,66 Eur dydžio suma galėjo bÅ«ti įtakoti atsakovės atliktų mokėjimų, atmetė. LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės bankroto byloje 2017 m. gruodžio 29 d. buvo patvirtintas patikslintas valstybės įmonės Turto bankas finansinis reikalavimas 208 659,57 Eur sumai, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Kostrzewa Baltic“ 8 095,17 Eur reikalavimas, todėl vien Å¡ie reikalavimai teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atlikti mokėjimai įtakojo ne tik atsakovės nurodytų, bet ir kitų kreditorių reikalavimų atsiradimÄ bankroto byloje.

9. Teismas valstybės naudai iÅ¡ atsakovės priteisė 294,16 Eur nesumokėto žyminio mokesčio ir paÅ¡to iÅ¡laidų proporcingai ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų daliai. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 10. IeÅ¡kovė BUAB „PCS 85“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl 76 163,40 Eur žalos priteisimo, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismas be pagrindo civilinę atsakomybę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių priskyrė tik neteisėtai pinigines lėšas grynais pinigais iš atsakovės gavusiam tuometiniam apeliantės vadovui. Atsakovė sumokėjo pinigines sumas grynais pinigais tyčia, nepaisydama antstolių nurodymų draudimo disponuoti pas atsakovę esančiomis apeliantės lėšomis, todėl be neteisėtų atsakovės veiksmų išmokant 96 000 Lt lėšas tuometiniam apeliantės vadovui, įmonė jų nebūtų gavusi. 10.2.

Apeliantė, prieÅ¡ teikdama ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės tuo pagrindu, kad ji tyčia pažeidė antstolių nurodymų draudimus, neprivalo pirma pateikti ieÅ¡kinius mokėjimus atlikusiems ir / ar gavusiems fiziniams asmenims, ir dar su papildoma sÄ lyga – tik nustačius iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo iÅ¡ tokių asmenų faktÄ . 10.3. Dėl teismo argumento, susijusio su galimybės atsiskaityti su kreditoriais padidėjimu, nurodė, kad bÅ«tent antstoliai, vykdydami teismų sprendimus, vykdo atsiskaitymo su kreditoriais teisėtumo užtikrinimo funkcijas, tame tarpe ir paskirstant (apeliantės) lėšas, esančias ir pas trečiuosius asmenis (atsakovę). 10.4.

Žalos priteisimas (27 803,52 Eur) nereikÅ¡ dvigubo sumokėjimo, nes atsakovė įgis pagrindÄ reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ asmeniÅ¡kai mokėjimus atlikusio atsakovės vadovo. Tokia seka yra daug teisingesnė ir sÄ Å¾iningesnė nei sprendime iÅ¡dėstyta pozicija, kad administratorė turi prisiteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ mokėjimus atlikusių ir / ar gavusių fizinių asmenų, bei dar ir pateikti įrodymus apie iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jų negalimumo faktÄ . 10.5. Administratorė ieÅ¡kinio UAB „Vilterma“ neteikė, vertindama jį kaip akivaizdžiai neefektyvų gynimo bÅ«dÄ , nes įmonė yra bankrutavusi.

Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VÄ® Registrų centras) duomenimis, UAB „Vilterma“ yra nemoki nuo 2015 metų. 10.6. Nors susitarimas su MB „Meno industrija“ pasiraÅ¡ytas ir apeliantės, tai nesudaro pagrindo „dalinti kaltę“, nes žalÄ sukėlė ne patys susitarimai ar jų sudarymas, o atsakovės atlikti mokėjimai.

11. Atsakovė VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentai: 11.1. Teismas nevertino lėšų, kurios buvo sumokėtos pagal rangos sutartį ir susitarimus, paskirties, dėl ko nepagrįstai netaikė imperatyvių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 3 dalies nuostatų bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013 bei 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-684/2016). 11.2.

Rangos sutarties 9.2 punktas numato, jog apmokėjimas už tinkamai atliktus darbus bus finansuojamas iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, kurios skirtos užsakovo įgyvendinamam projektui Vilniaus Jeruzalės skulptÅ«rų parko pristatymas pažintiniam turizmui. Tokia sutarties sÄ lyga įpareigoja Å¡alis visas pagal sutartį mokėtinas sumas skirti iÅ¡imtinai tik finansavimo sÄ lygose nustatytai paskirčiai – atsiskaitymui už numatyto projekto įgyvendinimÄ .

Nepriklausomai nuo egzistavusių antstolių patvarkymų, išieškojimo nukreipimas į lėšas, kurios buvo skirtos tik rangos sutarties vykdymui, buvo imperatyviai draudžiamas. Antstoliai neturėjo teisės nukreipti išieškojimo į sumas, skirtas atsiskaityti už darbus pagal rangos sutartį. Todėl atsakovė tikslines projekto lėšas sumokėdama ne ieškovei, kuri buvo projekto rangovė, o tiesiogiai rangos sutartyje numatytus darbus atlikusiai subrangovei – MB „Meno industrija“, nepažeidė antstolių patvarkymų.

Teismas Å¡ių argumentų visiÅ¡kai nevertino, juos ignoravo, sprendime dėl jų nepasisakė. 11.3. Tikslinių projekto lėšų pervedimas ne ieÅ¡kovei, o tiesiogiai darbus atlikusiam subrangovui, kai tokių lėšų negalima skirti kitų ieÅ¡kovės darbų, projektų finansavimui ar sÄ skaitų apmokėjimui, kitų ieÅ¡kovės kreditorių, nesusijusių su projekto įgyvendinimu reikalavimų tenkinimui, nepažeidė ieÅ¡kovės interesų, nesumažino turto ar kitaip nepadarė ieÅ¡kovei žalos, kadangi ta suma sumažėjo ieÅ¡kovės įsipareigojimas MB „Meno industrija“.

Atsiskaitymas su ieÅ¡kovės kreditore sumažino pačios ieÅ¡kovės prievolę pastarajai, todėl nepadarė žalos ieÅ¡kovei. 11.4. IeÅ¡kovė realiai gavo 25 502,86 Eur finansinę naudÄ , todėl tenkinus ieÅ¡kinį ir atsakovei pakartotinai sumokėjus sumÄ , reikÅ¡tų nepagrįstÄ ieÅ¡kovės praturtėjimÄ , tuo pačiu atsakovės teisių pažeidimÄ . 11.5. Faktinė aplinkybė, kad susitarimai dėl mokėjimo prievolių įskaitymo buvo pripažinti negaliojančiais, neturi įtakos ieÅ¡kinio reikalavimams, nes bylose dėl susitarimų nuginčijimo buvo sprendžiami jų pasiraÅ¡ymo ir sudarymo teisėtumo aspektai, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų egzistavimo klausimas, kurių ieÅ¡kovė neįrodė. 11.6.

Atsakovė nėra atsakinga už tai, kad tiek MB „Meno industrija“, tiek ieškovė šiuo metu yra įgijusios bankrutavusių įmonių statusus ir neturi lėšų vykdyti teismų sprendimus.

12. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 12.1. Atsakovė turėjo pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove pagal 2012 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį, nes ieÅ¡kovė įvykdė darbus ir iÅ¡rašė sÄ skaitas faktÅ«ras. Atsakovė, vykdydama rangos sutartį, atsiskaitė už atliktus darbus, pinigus sumokėdama ieÅ¡kovei, kuriai atstovavo jos vadovas V.

A.. 12.2. Lėšos, kurios buvo sumokėtos pagal rangos sutartį yra specialios ir iÅ¡skirtinės paskirties – tikslinės Europos SÄ jungos finansinės paramos lėšos. Antstoliai, kurių patvarkymus neva neteisėtai pažeidė atsakovė, neturėjo teisės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į sumas, skirtas atsiskaityti už darbus pagal rangos sutartį. Dėl to atsakovė, tikslines projekto lėšas sumokėdama už darbus juos atlikusiai ieÅ¡kovei ir subrangovėms, o ne pervesdama į antstolių depozitinę sÄ skaitÄ kitų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, nepažeidė antstolių patvarkymų, nes jais minėtos lėšos areÅ¡tuotos nebuvo. 12.3.

Ieškovė neįrodo ir nepagrindžia, kokio dydžio žala jai buvo padaryta, taip pat neįrodo, jog ji apskritai buvo padaryta, nes ieškovė gavo iš atsakovės pinigus už atliktus darbus. Nepaisant to, kokie buvo antstolių patvarkymai, atsakovė nesumažino ieškovės turto, nepadidino ieškovės įsipareigojimų ar kitaip neigiamai nepaveikė finansinės padėties. Kur buvo panaudoti sumokėti pinigai neaišku, todėl dėl tinkamo ar netinkamo jų panaudojimo atsakomybė turėtų kilti buvusiam ieškovės vadovui. 12.4.

Antstolių patvarkymai buvo priimti UAB „Vilniaus Rentinys”, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ginjuta“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Monorento“ naudai, todėl pinigų pervedimai tiesiogiai ieÅ¡kovei, o ne į antstolių depozitines sÄ skaitas, įtakÄ galėtų turėti tik Å¡ioms įmonėms. UAB „Monorento” ir UAB „Ginjuta” nėra ieÅ¡kovės kreditorės bankroto byloje, administratorė neturi jokių teisių ar įgaliojimų ginti neva jų pažeistų interesų.

Vykdymo procese liko nepatenkinti ir teismo patvirtinti bankroto byloje tik kreditorių UAB „Ginestra“ ir UAB „Vilniaus Rentinys“ finansiniai reikalavimai, todėl tik šių kreditorių teisės ir interesai 10 126,66 Eur dydžio suma galėjo būti įtakoti atsakovės atliktų mokėjimų, tuo atveju jei sumokėtos lėšos nebūtų buvusios tikslinės ir specifinės. 12.5. Atsakovė prievolių dėl ginčijamų sumų ieškovei neturėjo, nes atsakovė, ieškovė ir UAB „Vilterma“ buvo sudariusios susitarimus dėl mokėjimo tvarkos pagal rangos ir subrangos sutartis pakeitimo.

Å ie susitarimai yra galiojantys ir nenuginčyti. Atsakovė turėjo prievolę atsiskaityti už atliktus darbus tiesiogiai su subrangovais. 12.6. Darant prielaidÄ , jei atsakovė ir bÅ«tų pažeidusi antstolių reikalavimus, žala bÅ«tų kilusi dėl tarp trijų Å¡alių sudarytų susitarimų vykdymo. Esant sudarytiems susitarimams, atsakovė pinigus mokėjo tiesiogiai subrangovei, kas reiÅ¡kia, jog tuo atveju, jeigu atsakovės mokėtinos lėšos nebÅ«tų buvusios tikslinės, atsakovės veiksmais galimai padaryta žala bÅ«tų kilusi iÅ¡ susitarimo vykdymo, už kurį atsakingos visos susitarimÄ sudariusios Å¡alys.

Jeigu teismas nuspręstų taikyti civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu, jos kaltė turi būti vertinama mažiau nei 33 proc., nes didžiausia kaltė dėl susitarimų sudarymo tenka ieškovei.

13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „PCS 85“ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 13.1. Lėšomis, gautomis kaip Europos SÄ jungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti, galėtų bÅ«ti laikomos lėšos, kurios suteiktos atsakovei kaip projekto vykdytojai, tačiau ne BUAB „PCS 85“ naudai mokėtinos lėšos.

Pati atsakovė ginčo lėšas apskaitė kaip finansinį įsipareigojimÄ sumokėti lėšas BUAB „PCS 85“. 13.2. Apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika patvirtina ieÅ¡kovės pozicijÄ , nes patvarkymais antstoliai neareÅ¡tavo projekto sÄ skaitoje esančių lėšų, ar projekto vykdytojos (atsakovės) lėšų. 13.3. Atsakovės civilinė atsakomybė nėra kildinama iÅ¡ sutartinių santykių (rangos sutarties vykdymo), o iÅ¡ neteisėtų jos veikų, tyčia pažeidžiant antstolių patvarkymus, atlikus atsiskaitymÄ su BUAB „PCS 85“, lėšas pervedant pasirinktam subjektui, tuo pažeidžiant ieÅ¡kovės kreditorių interesus, tame tarpe turėjusius ir pirmumo teisę į savo reikalavimų tenkinimÄ lyginant su MB „Meno industrija“. 13.4.

Bankroto administratorė teikė ieÅ¡kinį, gindama bankroto byloje visų kreditorių teises ir interesus bendrÄ ja prasme, nurodydama, kad neteisėti sandoriai pažeidė visų kreditorių teises bei interesus. 13.5. Civilinė atsakomybė kildinama tiek neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), pasireiÅ¡kusios antstolių nurodymų nevykdymu, tiek atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), pasireiÅ¡kusius neteisėtai atliktų mokėjimų bei užskaitų atlikimu.

Atsakovės valia, tyčia nepaisant teisės normų, perleistos BUAB „PCS 85“ lėšos sumažino bankrutavusios bendrovės turto masę, kuria būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. BUAB „PCS 85“ kreditoriams padarytos žalos dydis yra lygus neteisėtai atliktų sandorių pagrindu pervestų (lėšų) verte. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

2. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės atliktų mokėjimų tiesiogiai ieškovei bei ieškovės subrangovėms, galiojant antstolių patvarkymams areštuoti skolininkei (šiuo atveju ieškovei) priklausančias lėšas, esančias pas atsakovę.

3. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kÄ nors daryti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumÄ civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindÄ sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę).

Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. birželio 29 d. antstolis V. Č. patvarkymu Nr. 0116/13/01674 adresuotu VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” areÅ¡tavo BUAB „PCS 85” priklausančias turtines teises į esamas ir bÅ«simas lėšas ir turtÄ ; uždraudė ieÅ¡kovei priimti reikalavimų įvykdymÄ , valdyti ar disponuoti areÅ¡tuotomis turtinėmis teisėmis 55 764,17 Lt apimtimi; informavo VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS”, kad jeigu yra ar bus BUAB „PCS 85” priklausančių piniginių lėšų, privaloma jas pervesti į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ . 2013 m. liepos 8 d. antstolė A.

S. patvarkymu Nr. 0177/13/00302 įpareigojo VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raÅ¡tu pateikti duomenis apie VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” žinioje esantį BUAB „PCS 85” priklausantį turtÄ bei Å¡iam asmeniui (jo naudai) VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” mokėtinas pinigų sumas, nurodant kokiu pagrindu ir per kokį terminÄ jos turi bÅ«ti iÅ¡mokėtos; nurodė, kad nuo patvarkymo gavimo visi VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” vykdytini mokėjimai BUAB „PCS 85” naudai 49 781,99 Lt sumai turi bÅ«ti vykdomi į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ . 2013 m. liepos 24 d. antstolis D.

T. patvarkymu dėl turtinių teisių areÅ¡tavo VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” skolininkei BUAB „PCS 85“ priklausančias turtines teises ir jai iÅ¡mokėtinas pinigines lėšas; nustatė 30 762,42 Lt turto areÅ¡to mastÄ ; nurodė skolininkei, kad ji neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, taip pat valdyti ir disponuoti areÅ¡tuojama turtine teise; nurodė skolininkei prievolę pagal suėjusius mokėjimo terminus – pinigines lėšas iÅ¡mokėtinas BUAB „PCS 85“, pervesti į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ .

5. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2013 m. liepos 16 d. raÅ¡tu, atsakant į antstolės A. S. 2013 m. liepos 8 d. patvarkymÄ , VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ nurodė, kad jokių sumų BUAB „PCS 85“ mokėti neturi. 2013 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu, atsakant į antstolio V. Č. 2013 m. birželio 19 d. patvarkymÄ , atsakovė nurodė, kad patvarkymÄ gavo 2013 m. liepos 20 d., vadovė perskaitė 2013 m. rugpjūčio 8 d., VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ žinioje BUAB „PCS 85“ priklausančio turto nėra. 2013 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu, atsakant į antstolio D. T. 2013 m. liepos 24 d. patvarkymÄ , VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ nurodė, kad patvarkymÄ gavo 2013 m. liepos 25 d., vadovė perskaitė 2013 m. rugpjūčio 8 d. bei, kad VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ žinioje BUAB „PCS 85“ priklausančio turto nėra.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013 m. gruodžio 12 d. VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ grynais pinigais sumokėjo BUAB „PCS 85“ 48 000 Lt pagal kasos pajamų orderį Nr. PCS0000097; 2014 m. kovo 4 d. atsakovė grynais pinigais sumokėjo BUAB „PCS 85“ 48 000 Lt pagal kasos pajamų orderį Nr. PCS0000098.

7. VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“, BUAB „PCS 85“ ir UAB „Vilterma“ 2013 m. kovo 25 d. pasirašė susitarimÄ dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal Rangos sutartį. 2013 m. liepos 16 d. priedu Nr. 1 prie Susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo Å¡alys susitarė, kad VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ įsipareigoja susitarimo pagrindu ir jame nustatyta tvarka sumokėti UAB „Vilterma“ 122 948,86 Lt (2 punktas). 2013 m. rugsėjo 5 d. atsakovė atliko UAB „Vilterma“ 122 948,86 Lt (35 608,45 Eur) mokėjimÄ .

8. VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“, BUAB „PCS 85“ ir MB „Meno industrija“ 2013 m. spalio 29 d. pasirašė susitarimÄ dėl mokėjimo prievolių įskaitymo; 2013 m. lapkričio 19 d. pasirašė priedÄ Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo; 2013 m. gruodžio 12 d. atsakovė atliko 23 024,64 Eur mokėjimÄ Ä¯ MB „Meno industrija“ sÄ skaitÄ ; 2014 m. kovo 5 d. 2 478,22 Eur atsakovė atliko mokėjimÄ MB „Meno industrija“.

9. Kaip jau nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė, po antstolių patvarkymų apie ieÅ¡kovės turto areÅ¡tÄ Ä¯teikimo, pervesdama ieÅ¡kovei bei UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“ lėšas, atliko neteisėtus veiksmus. Å ios iÅ¡vados nekeičia aplinkybė, kad atsiskaitymai įvykdyti iÅ¡ Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) struktÅ«rinių fondų paramos.

10. CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos SÄ jungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali bÅ«ti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos SÄ jungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Å is draudimas iÅ¡ieÅ¡koti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymÄ kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos iÅ¡ieÅ¡komos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos SÄ jungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis, arba sutartis dėl Å¡ių lėšų suteikimo.

11. AiÅ¡kindamas minėtÄ nuostatÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad aiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ svarbu nustatyti, kokiu tikslu draudžiama vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimus, nes nustatyti ribojimai turi bÅ«ti taikomi proporcingai siekiamam tikslui, taip pat pažymėjęs, kad CPK 668 straipsnio 3 dalis yra skirta sklandžiam ES projektų vykdymui užtikrinti ir tam skirtoms lėšoms apsaugoti, tačiau tai nėra nepagrįstas kreditoriaus teisių suvaržymas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečios bylos aplinkybes turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, kokios lėšos yra skirtos projektui vykdyti, ar projekto tikslai yra pasiekti ir ar įstatymo nustatyta apsauga yra bÅ«tina projektui įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2013).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 19 d. Å¡alys sudarė Statybos rangos sutartį Nr. VJSS12/01, kuria ieÅ¡kovė nustatytu terminu įsipareigojo atlikti ir perduoti darbus, o užsakovė VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ įsipareigojo sudaryti bÅ«tinas sÄ lygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutarties kainÄ (2.1 punktas). Sutarties 9.2 punkte nurodyta, kad apmokėjimas už atliktus darbus bus finansuojamas Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, kurios skirtos užsakovo įgyvendinamam projektui.

Rangovui tinkamai atlikus darbus, užsakovas privalo sumokėti sutarties kainÄ . Taigi, visų pirma, Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansinė parama buvo skirta bÅ«tent darbų užsakovei VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ (paramos gavėjai), o ne ieÅ¡kovei (rangovei). Antra, iÅ¡ Sutarties 9.2 punkto matyti, kad paramos gavėja turėjo pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove už faktiÅ¡kai jos, kaip rangovės, atliktus darbus iÅ¡ atsakovės gautos Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų paramos, o byloje ginčo, kad lėšos, nors antstolių patvarkymų priėmimo metu dar nebuvo iÅ¡mokėtos ieÅ¡kovei, tačiau jai priklausė už faktiÅ¡kai atliktus darbus, nėra.

Trečia, kaip matyti iÅ¡ nutarties 17 punkte aptartų patvarkymų turinio, paramos gavėjos lėšos areÅ¡tuotos nebuvo, o areÅ¡tuota ieÅ¡kovei priklausanti iÅ¡mokėti piniginių sumų dalis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad įstatyme (CPK 668 straipsnio 3 dalis) nėra draudimo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ lėšas, kurių kilmė nors ir yra iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų paramos, tačiau kurios nebepriklauso paramos gavėjai, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nevertino lėšų paskirties, tačiau atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo taikyti CPK 668 straipsnio 3 dalyje numatytos lėšų apsaugos.

13. Taigi atsakovė, nevykdydama antstolių patvarkymų, be pagrindo mokėtinas lėšas iÅ¡mokėjo tiesiogiai ieÅ¡kovei bei UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“, taip atlikdama neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), nes pagal antstolių patvarkymus lėšas turėjo pervesti į antstolių depozitines sÄ skaitas. Tačiau ieÅ¡kovė, reikalaudama taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti patirtos žalos atlyginimÄ , privalo įrodyti ne tik atsakovės neteisėtus veiksmus, bet ir patį patirtos žalos faktÄ ir jos dydį bei priežastinį ryšį, t. y., kad žalÄ patyrė bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

14. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Dėl ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtos 27 803,52 Eur sumos 15. IeÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ netenkinti jos ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo dalyje dėl 27 803,52 Eur sumos, iÅ¡mokėtos grynaisiais pinigais ieÅ¡kovės vadovui, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinęs ir taikęs priežastinį ryšį, kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, reglamentuojančias teisės normas, bei nepagrįstai nusprendęs, kad ieÅ¡kovei nepadaryta žalos.

Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

16. Nagrinėjamu atveju, atsakovei grynais pinigais iÅ¡mokėjus ieÅ¡kovei pagal rangos sutartį mokėtinas sumas (27 803,52 Eur), ieÅ¡kovės turtinė padėtis niekaip nepablogėjo, t. y. jos turimas turtas nesumažėjo, o skolų bendrovės kreditoriams apimtis (pasyvas) nepadidėjo, kas patvirtina realios žalos, kaip kad ji apibÅ«dinta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, nebuvimÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, atsakovės mokėjimais nebuvo padaryta žala ir ieÅ¡kovės kreditoriams, nes bankrutavusios bendrovės kreditorių, kurių interesus, prasidėjus bankroto procesui, gina bankroto administratorius, žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ bendrovės patirtos žalos – ji pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl iÅ¡augusių įmonės skolų ar turto sumažėjimo atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, o Å¡iuo atveju, kaip minėta, atsakovei iÅ¡mokėjus ieÅ¡kovei priklausančias pinigines sumas, nei sumažėjo bankrutavusios bendrovės turtas, nei iÅ¡augo jos skolos.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės kreditorių galimybių patenkinti jų reikalavimus sumažėjimas įvyko ne dėl atsakovės veiksmų – mokėjimų ieÅ¡kovei, nepaisant antstolių patvarkymų mokėjimus atlikti į antstolių depozitines sÄ skaitas, kaip tokių, bet dėl tolimesnio ieÅ¡kovės vadovo gautų lėšų panaudojimo. BÅ«tent dėl ieÅ¡kovės vadovo veiksmų pasikeitė bendrovės turtinė padėtis, tačiau Å¡ioje byloje yra sprendžiama dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo, o ne dėl ieÅ¡kovės vadovo veiksmų (ne)teisėtumo.

17. Apeliantė BUAB „PCS 85“ pagrįstai nurodo, kad jeigu atsakovė nebÅ«tų iÅ¡mokėjusi ieÅ¡kovės vadovui grynais pinigais 27 803,52 Eur sumÄ , pažeisdama antstolių patvarkymus ieÅ¡kovei priklausančias lėšas pervesti į antstolių depozitines sÄ skaitas, t. y. neįvykdžiusi neteisėtų veiksmų, Å¡ios lėšos, tikėtina, nebÅ«tų prarastos ir iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ieÅ¡kovei, bÅ«tų perduotos bankroto administratoriui disponuoti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės neteisėti veiksmai patys savaime nėra pakankama kreditorių galimybių gauti jų reikalavimų patenkinimÄ sumažėjimo priežastis, todėl pripažintina, kad apeliantės nurodomas priežasties – pasekmės ryÅ¡ys pernelyg nutolęs ir neatitinka CK 6.247 straipsnyje įtvirtintos vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinei atsakomybei taikyti sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io – sampratos.

18. Esant nenustatytoms dviem bÅ«tinoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms – žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui – civilinės atsakomybės taikymas, t. y. ieÅ¡kovės praÅ¡omos 27 803,52 Eur žalos priteisimas, kurį ji kildina iÅ¡ atsakovės grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovės vadovui, negalimas. Nenustačius civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, nes atsakovė negali bÅ«ti laikoma savaime atsakinga už tolimesnį ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtų lėšų panaudojimÄ , disponavimo jomis tinkamumÄ (netinkamumÄ ).

Dėl 35 608,45 Eur ir 25 499,86 Eur sumų sumokėjimo UAB „Vilterma“ bei MB „Meno industrija“ 19. Minėta, kad ieÅ¡kovė, reikalaudama taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti patirtos žalos atlyginimÄ , privalo įrodyti ne tik atsakovės neteisėtus veiksmus, bet ir patį patirtos žalos faktÄ ir jos dydį bei priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog nebuvus atsakovės neteisėtų veiksmų (Å¡iai lėšų nepervedus tiesiogiai UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“), ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi reikalaujamos atlyginti dydžio žalos, o sÄ Å¾iningi BUAB „PCS 85“ kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus į tretiesiems asmenims pervestas sumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji, atsakovės pervestas lėšas UAB „Vilterma“, negali susigrÄ Å¾inti iÅ¡ UAB „Vilterma“, todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė; tuo tarpu dėl žalos, patirtos dėl piniginių lėšų pervedimo MB „Meno industrija“, sprendė, kad MB „Meno industrija“ neturi turto, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovė galėtų iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , todėl, atsižvelgdamas į tai, jog susitarimus, kurių pagrindu neteisėtai buvo pervestos lėšos, sudarė ir ieÅ¡kovė, priteistinos žalos dydį mažino 50 proc.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos teismo iÅ¡vados padarytos iÅ¡ dalies netinkamai įvertinus bylos duomenis. Kaip teisingai nurodo apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos faktÄ bei priežastinį ryšį sieja vien tik su ieÅ¡kovės galimybėmis iÅ¡siieÅ¡koti pervestas lėšas iÅ¡ neteisėtai jas gavusių bendrovių. Juo labiau kad tiek UAB „Vilterma“, tiek ir MB „Meno industrija“ yra likviduotos dėl bankroto ir iÅ¡registruotos iÅ¡ Juridinių asmenų registro, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neturi jokių realių galimybių atsakovės pervestas sumas iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ abiejų bendrovių, o ne tik iÅ¡ MB „Meno industrija“.

Nepaisant to, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų ir ji mokėtinas sumas bÅ«tų pervedusi į antstolių depozitines sÄ skaitas, o ne į konkrečių trečiųjų asmenų sÄ skaitas, antstoliai, vykdydami jiems pateiktus vykdomuosius dokumentus bei atlikdami vykdymo veiksmus, bÅ«tų galėję atsakovės mokėtinas sumas paskirstyti įstatymų nustatyta reikalavimų iÅ¡ieÅ¡koti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliÅ¡kumo tvarka (CPK 754 straipsnis). Kadangi atsakovė nesilaikė antstolių patvarkymuose iÅ¡dėstytų nurodymų ieÅ¡kovei priklausančias lėšas pervesti į antstolių depozitines sÄ skaitas ir todėl buvo patenkinti tik konkrečių ieÅ¡kovės kreditorių (UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“) reikalavimai, taip sumažinant likusių ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningų kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus, konstatuotinas neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis).

Būtent atsakovės neteisėti veiksmai, pervedant lėšas UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“, buvo pirminiai, esantys tiesioginiame priežastiniame ryšyje su antstolių patvarkymų pažeidimu bei neteisėtu lėšų išmokėjimu tretiesiems asmenims, dėl ko atsakovės mokėtinos lėšos negalėjo būti paskirstytos antstolių įstatymų nustatyta tvarka.

20. Nustačius, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė žalos ir egzistuoja jos bei neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys, būtina nustatyti patirtos žalos dydį. Ieškovė teigia, kad padarytos žalos dydis yra lygus neteisėtai pervestų sumų bendrai vertei. Atsakovė, nesutikdama su tokiu vertinimu, nurodo, kad žala galėtų būti tik vykdymo procese nepatenkinti ir teismo bankroto procese patvirtinti UAB „Ginestra“ ir UAB „Vilniaus Rentinys“ reikalavimai 10 126,66 Eur sumoje.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytų neteisėtų veiksmų patyrė žalos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei neteisėtai pervedus pinigines lėšas tretiesiems asmenims, o ne į antstolių depozitines sÄ skaitas pagal jų patvarkymus, likusiems ieÅ¡kovės kreditoriams buvo sumažintos galimybės patenkinti finansinius reikalavimus atsakovės tiesiogiai tretiesiems asmenims sumokėtų sumų dydžiu, todėl ieÅ¡kovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų viso patyrė 61 108,31 Eur žalos (35 608,45 Eur + 23 021,64 Eur + 2 478,22 Eur).

Aplinkybė, jog UAB „Monorento“ ir UAB „Ginjuta“ nėra ieÅ¡kovės kreditorės bankroto byloje negali paneigti ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio, kuriÄ ji patyrė ne dėl iÅ¡augusių įmonės skolų ar turto sumažėjimo, o dėl sumažėjusių galimybių patenkinti likusių ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningų kreditorių finansinius reikalavimus.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai prievolė netinkamai įvykdyta dėl abiejų Å¡alių kaltės, teismas turi teisę atitinkamai sumažinti skolininko atsakomybę. Skolininko atsakomybės dydis nustatomas lyginant skolininko ir kreditoriaus kaltę. Tokiu atveju kaltė yra ne tiktai atsakomybės sÄ lyga, bet ir priemonė atsakomybės dydžiui nustatyti. CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nustatyta, kad kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiÅ¡kai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

Nors ieškovė nurodo, kad žala jai kilo iš atsakovės atliktų mokėjimų tretiesiems asmenims, o ne iš sudarytų Susitarimų dėl tokių mokėjimų atlikimo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vis dėl to svarbu įvertinti ir pačių Susitarimų, kurių pagrindu atsakovė atliko mokėjimus tretiesiems asmenims, sudarymo aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-698-577/2017, pripažindamas niekiniais ir negaliojančiais Susitarimus tarp VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“, BUAB „PCS 85“ ir MB „Meno industrija“ dėl mokėjimo prievolių įskaitymo, konstatavo, kad šalys siekė ir susitarė, kad užsakovės (VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“) rangovei (BUAB „PCS 85“) pagal 2012 m. lapkričio 19 d.

Statybos rangos sutartį Nr. VJSS21/01 mokėtinos sumos bÅ«tų mokamos tiesiogiai subrangovei MB „Meno industrija“ (Sprendimo 15 punktas) bei, kad joks įstatymas, sutartis ar teismo sprendimas, kuris bÅ«tų įpareigojęs Å¡alis pakeisti anksčiau sudarytoje Rangos sutartyje nustatytÄ atsiskaitymo tvarkÄ , nenurodytas, t. y. Å¡alys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių (Sprendimo 22 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nors byloje ir konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai po antstolių patvarkymų apie ieÅ¡kovės turto areÅ¡tÄ Ä¯teikimo pervedant lėšas UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“, tačiau iÅ¡vengti mokėjimų į antstolių depozitines sÄ skaitas siekė ir pati ieÅ¡kovė.

Pažymėtina, kad nors Susitarimai tarp ieÅ¡kovės, atsakovės ir UAB „Vilterma“ nėra pripažinti negaliojančiais, tačiau eilė teismų sprendimų, kuriais panaÅ¡aus pobÅ«džio susitarimai buvo pripažinti negaliojančiais, leidžia spręsti apie tokius pačius ieÅ¡kovės siekius, sudarant susitarimÄ ir su UAB „Vilterma“. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais bei CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti iÅ¡ atsakovės priteistinÄ Å¾alÄ nuo 61 108,31 Eur iki 30 554,15 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties 22. Anksčiau nurodytos teisėjų kolegijos iÅ¡vados sudaro pagrindÄ pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti žalÄ dėl UAB „Vilterma“ atlikto mokėjimo iÅ¡ atsakovės atmestas. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, atliekant mokėjimus UAB „Vilterma“, ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiant 30 554,15 Eur žalos, patirtos dėl atliktų mokėjimų UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“, atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 23. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, Å¡alių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieÅ¡kinį, buvo atleista pagal įstatymÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 683 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei 7,16 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, valstybei priteisiamos iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“.

24. Atsakovė, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, patyrė 870 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, todėl, tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės administravimui skirtų lėšų priteistina 295,80 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 25. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantės prašė jų naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė viso patyrė 737 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, teisėjų kolegija praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkina.

IeÅ¡kovė nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nespręstinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „PCS 85“ iš atsakovės viešosios įstaigos „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ 30 554,15 Eur (trisdešimt tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 15 centų) žalos atlyginimo ir 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (30 554,15 Eur) už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ 690,16 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų 16 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PCS 85“ administravimui skirtų lėšų atsakovei viešajai įstaigai „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ 295,80 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“ Teisėjai Danutė Gasiūnienė Kazys Kailiūnas Asta Radzevičienė