N-575-159-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-159/2012

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00457-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimo K. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. R. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad K. R. 2010 m. spalio 5 d., apie 17.40 val., Tauragėje, Gedimino gatvėje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 202 punkto reikalavimus.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2010 m. spalio 12 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) K. R. už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 200 litų baudą.

K. R. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad automobilį vairavo prisisegęs saugos diržą. Pažymėjo, kad 2010 m. spalio 5 d. važiavo automobiliu Gedimino gatve, Tauragės miesto centro link pirma eismo juosta ir buvo prisisegęs saugos diržą. Priešinga eismo juosta pravažiavo pareigūnų automobilis, kuris apsisuko ir pasivijęs sustabdė. Teigia, kad jo greitis buvo apie 50 km/h, pareigūnų automobilio taip pat, todėl jo vairuojamo ir policijos pareigūnų automobilių prasilenkimo momentas buvo trumpas, be to, buvo prastos oro sąlygos, apsiniaukę, vakarėjančios prieblandos metas, todėl pareigūnai galėjo suklysti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimu K. R. skundą patenkino – Nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Teismas nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo medžiagą, užfiksuotą policijos pareigūnų automobilio išorinio stebėjimo vaizdo kameromis, nustatyta, kad tuo metu kai policijos pareigūnų automobilis prasilenkia su priešais atvažiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini) vairuojamu K. R. (vaizdo įraše 17:38:00), policijos pareigūnų vairuojamas automobilis važiavo pirmąja (dešine) eismo juosta, o priešinga važiavimo kryptimi atvažiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini) taip pat važiavo pirmąja (dešine) eismo juosta.

Automobilių prasilenkimo vietoje jokių greičio slopinimo įrenginių nebuvo ir iš vaizdo medžiagos akivaizdu, kad automobilių važiavimo greitis buvo ženkliai didesnis nei 10 km/h. Toliau vaizdo įraše matyti, kad tarnybinis automobilis apsukamas (vaizdo įraše 17:38:23), važiuojant pavymui ties sankryža automobilis „(duomenys neskelbtini) pasivejamas (vaizdo įraše 17:38:40) ir stabdomas įjungiant švyturėlius (vaizdo įraše 17:38:48). Automobiliui „(duomenys neskelbtini) sankryžoje pervažiuojant per greičio slopinimo įrenginį ir sukant į dešinę pusę iš galo pro tarpą tarp ant priekinės vairuotojo sėdynės galvos atlošo ir kėbulo statramsčio aiškiai matosi, kad vairuotojas segi saugos diržą (vaizdo įraše 17:38:41).

Pareigūnui priėjus prie sustabdyto automobilio „(duomenys neskelbtini) ir vairuotojui lenkiantis į priekį, taip pat aiškiai matosi, kad vairuotojas yra prisisegęs saugos diržą (vaizdo įraše 17:38:54) ir tik po to jį atsisega. Teismas, įvertinęs liudytojų policijos pareigūnų paaiškinimus ir peržiūrėtą vaizdo medžiagą, konstatavo, kad policijos pareigūnų teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad jų tarnybinis automobilis važiavo antra eismo juosta ir prasilenkė su priešais atvažiuojančiu taip pat antra eismo juosta važiavusiu automobiliu „(duomenys neskelbtini) apie 1 metro atstumu, prasilenkė važiuojant per greičio slopinimo įrenginius, prasilenkimo metu buvo greitis apie 10 km/h, yra prieštaringi, neatitinka vaizdo medžiagoje fiksuotų aplinkybių.

Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, kad Nutarimas yra grindžiamas įrodymais, dėl kurių patikimumo yra pakankamas pagrindas abejoti, o įrodymais, kurie neatitinka leistinumo taisyklių negali būti grindžiamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo įvykdymu.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo remtasi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu. Pažymi, kad policijos pareigūnai nėra anksčiau baudę K. R. ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Atkreipia dėmesį, jog filmuotoje medžiagoje matyti, kaip automobilio „BMW“ vairuotojas K. R. ima saugos diržą ir užsisega, tačiau pirmosios instancijos teismas savo nutarime tokios aplinkybės neaiškina.

K. R. atsiliepimu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. K. R. įsitikinimu, esant esminiams neatitikimams tarp faktinių aplinkybių ir pareigūnų parodymų, Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai liudytojų policijos pareigūnų parodymų nevertino kaip įrodančių jo kaltę, pagrįstai nelaikė šių parodymų patikimais dėl jų prieštaringumo ir neatitikimo faktinei situacijai. Pažymi, kad automobilį vairavo užsisegęs saugos diržą, todėl jam nereikėjo segti saugos diržo po to, kai automobilį sustabdė policijos pareigūnai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas K. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nenustatęs asmens veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties.

ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog naudojimosi saugos diržais, <...> pažeidimas,

užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai visas byloje esančias abejones dėl 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Pažymėtina, kad iš byloje esančios filmuotos medžiagos negalima aiškiai matyti, jog policijos pareigūnų sustabdytas vairuotojas segasi saugos diržą. Taigi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog K. R. iškelta versija bylos duomenimis nepaneigta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių K. R. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. R. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas