44b4f9cd-e8a3-4306-a6cc-053ddc67de35 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas L                                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-449-2015                                                                                                    Proceso Nr. 1-06-1-02009-2011-3                                                                                        Procesinių sprendimų kategorijos:

                                                                                                                    1.1.9.6., 1.2.14.6.2., 1.2.18.10.,                                                                                                                          2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2. (S)   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, SvajÅ«no Knizlerio,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Agatai Minkel, Rasai Maldanytei, Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui BaraniÅ«nui,gynėjui Žilvinui Beržanskui,nuteistajam A. J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 222 str. 1 d. 100 MGL dydžio (13000 litų) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė A.

J. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., nuteistajam A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – pinigų 4 045 799 litų 95 ct konfiskavimas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. J. nuteistas už tai, kad pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ , ir už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Å ias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.             A.

J., bÅ«damas UAB „B“ (įmonės kodas XXXXX, registruota (duomenys neskelbtini), iki 2007-08-07 – (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, atsakingu už tinkamÄ bendrovės veiklos organizavimÄ bei jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį turtÄ â€“ UAB „B“ priklausiusias piniginės lėšas, turėdamas tikslÄ jas pasisavinti, laikotarpiu nuo 2007-05-17 iki 2008-06-27, iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 22 atvejais pervedė į savo asmenines sÄ skaitas iÅ¡ viso 485710,19 Lt (2007-05-17 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 05170908 – 3000 Lt; 2007-05-22 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 05221123 - 10000 Lt; 2007-05-22 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 05221125 – 10000 Lt; 2007-05-22 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 05221128 – 40000 Lt; 2007-05-25 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 05251220 – 70000 Lt; 2007-06-08 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 06081148 – 30000 Lt; 2007-06-14 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 05221120 – 10000 Lt; 2007-06-22 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 06220912 – 40000 Lt; 2007-07-06 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 07060741 – 50000 Lt; 2007-07-24 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 07240910 – 50000 Lt; 2007-07-24 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 07240914 – 50000 Lt; 2007-07-24 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 07240919 – 50000 Lt; 2007-09-27 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 09271612 – 10000 Lt; 2007-09-27 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 09271614 – 6800 Lt; 2007-10-15 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 10150921 – 10000 Lt; 2007-12-22 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 617131 – 10410,19 Lt; 2008-02-08 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 02081354 – 12000 Lt; 2008-03-15 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 03150915 – 9000 Lt; 2008-04-15 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 04150909 – 5000 Lt; 2008-05-16 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 05161231 – 5000 Lt; 2008-05-29 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 05290817 – 3500 Lt; 2008-06-27 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 06271758 – 1000 Lt), bei 2 atvejais iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė grynais pinigais iÅ¡ viso 534972,24 Lt, (2007-08-07 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 097151 – 520000 Lt; 2008-01-16 pagal banko mokėjimo dokumentÄ Nr. 624958 – 14972,24 Lt), tokiu bÅ«du iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso išėmė 1020682,43 Lt, iÅ¡ kurių 44882,48 Lt panaudojo įmonės veikloje ir pagrindė UAB „B“ apskaitos dokumentais, o 975799,95 Lt panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, jų į kasÄ neįnešė ir juos pasisavino.

Be to, 2007-07-02 A. J. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „B“ buveinėje, grynais pinigais kaip UAB „B“ paskolos grÄ Å¾inimÄ gavo 3 070 000 Lt (460000 Lt iÅ¡ V. J. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 001; 460000 Lt iÅ¡ R. R. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 002; 460000 Lt iÅ¡ A. A. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 003; 460000 Lt iÅ¡ J. B. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 004; 460000 Lt iÅ¡ A. M. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 005; 460000 Lt iÅ¡ M.

R. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 006; 310000 Lt iÅ¡ P. P. pagal kasos pajamų orderį serija BRU Nr. 007), Å¡ių pinigų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, jų į kasÄ neįnešė ir juos pasisavino. Tokiu bÅ«du kaltinamasis A. J. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „B“ turtÄ , pinigines lėšas – 4 045 799 litų 95 ct.A. J., bÅ«damas UAB „B“ (įmonės kodas XXXXX, registruota (duomenys neskelbtini), iki 2007-08-07 –(duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. bÅ«damas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2007-05-17 iki 2008-06-27, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 str. 2 d. nuostatas, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, jog „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 str. 1 d. 4 p. nuostatas, kad „privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai: Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ â€“ apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė piniginių lėšų, iÅ¡ viso 287122,43 Lt, iÅ¡imtų iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei apskaitos dokumentais nepagrindė Å¡ių piniginių lėšų panaudojimo, taip pat 2007-11-19 PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DRM Nr. 100700, pagrindė plastikinių gaminių pirkimÄ už 5100 Lt iÅ¡ IÄ® „A“, kurioje įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo ir tokiu bÅ«du pagrindė tikrovės neatitinkančiÄ Å«kinę operacijÄ .

Dėl šių A. J. padarytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2007-05-17 iki 2008-06-27, negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, priimant šį nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl šis nuosprendis yra naikintinas.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalėjo tiesiogiai iÅ¡tirti visus bylos įrodymus (BPK 242 str. 1 d.) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimÄ (BPK 20 str. 5 d.). Remiantis 2003 m. birželio mėn. 20 d. LAT senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.7 punkto nuostatomis apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumÄ , turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys.

Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Taigi pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turėjo remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Todėl byloje esantys įrodymai turėjo būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys.

Tik toks vertinimas galėjo sudaryti prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Å ioje byloje Klaipėdos apygardos teismas įvertino tik A. J. kaltinančius įrodymus, jo parodymus interpretavo prieÅ¡ingai nei jie buvo duoti ir jų pagrindu padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, visiÅ¡kai neįvertino nuteistÄ jį teisinančių įrodymų. Teismas padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas ir rėmėsi nuteistojo parodymais, kuriuos interpretavo prieÅ¡ingai nei jie buvo duoti teismo posėdyje.

Teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, juos laikydamas savarankiška įrodymų rūšimi. Nuteistojo pateiktus dokumentus teismas vertino vienpusiškai, remdamasis tik specialisto paaiškinimu ir neatlikdamas atskiro objektų tyrimo šiuo klausimu dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos ištyrimo. Kaltinimo konstrukcija dėl piniginių lėšų pasisavinimo, kelia pagrįstų abejonių jau pati savaime. Kaltinime išdėstyti objektyviosios pusės elementai prieštarauja buhalterinės apskaitos vedimo tvarkai.

Tai yra, gautus pinigus įmonės vadovas turi pirmiausia įneÅ¡ti į kasÄ , po to juos paimti iÅ¡ kasos, kaip atskaitingas asmuo, ir tik po to pateikti jų panaudojimÄ pateisinančius dokumentus, pagrįsti pinigų panaudojimÄ apskaitos dokumentais. Valstybės kaltintojas pagal kaltinimÄ nurodė, kad nuteistasis pirmiausia turėjo gautus pinigus pagrįsti apskaitos dokumentais, po to įneÅ¡ti į kasÄ , o to nepadarius, tai bus laikoma nusikalstamais veiksmais – turto pasisavinimu. Akivaizdu, kad objektyvioji nusikaltimo pusė yra neatskleista, tai yra neaiÅ¡ku, kaip pasireiÅ¡kė jo nusikalstami veiksmai – turto pasisavinimas.

IÅ¡ kaltinimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, ar lėšos panaudotos įmonės reikmėms, ar asmeninėms reikmėms. Nors nusikalstamos veikos tikslas yra fakultatyvinis požymis, Å¡iuo atveju gal ir nereikalaujantis jo nurodymo, tačiau tiek kaltinamuoju aktu, tiek bylos medžiaga turi bÅ«ti įrodyta, kokiam tikslui Å¡ios lėšos panaudotos. IÅ¡ kaltinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad lėšos panaudotos įmonės reikmėms, tačiau nėra tik jas pateisinančių dokumentų. Tai jau yra ne pasisavinimas, o kitas nusikaltimas – aplaidi apskaita.

Tačiau Å¡iuo atveju jis teismui pateikė ir iÅ¡laidas pateisinančius dokumentus, tai yra pačių lėšų panaudojimÄ ir jų iÅ¡ įmonės iÅ¡mokėjimÄ . Teismo iÅ¡vados dėl A. J. kaltumo prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, ypač po 2012-05-08. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 plenarinės sesijos nutartimi Nr. 2K-P-78/2012 įtvirtintos esminės nuostatos, į kÄ teismai turėtų atsižvelgti, priimdami sprendimus tokio pobÅ«džio bylose.Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumÄ ).

Å iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, kokį sumanymÄ turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtÄ (buvusį jo žinioje) bendrovės turtÄ : ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtÄ neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymÄ jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali bÅ«ti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 str.

Apie tokio sumanymo buvimÄ bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyviÄ sias veikos padarymo aplinkybes. (LAT plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-78/2012). Å ioje byloje nėra įrodyta Å¡io nusikaltimo subjektyvioji pusė. Nėra įrodyta, kad šį nusikaltimÄ A. J. padarė bÅ«tent tyčia ir kad tyčia pasisavino pinigus. Teismui jis pateikė dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad turto jis nepasisavino, o paprasčiausiai buvo iÅ¡mokėti dividendai.

Byloje nėra jokių duomenų, kad bendrovei bÅ«tų padaryta žala. Byloje nėra įrodytas subjektyviosios pusės pagrindinis požymis – tiesioginė tyčia.Ikiteisminio tyrimo metu pagal atliktÄ specialisto iÅ¡vadÄ yra nustatyta tik tiek, kad bendrovėje buvo didelis grynųjų pinigų likutis, kuris galimai nerastas. Kaltinamuoju aktu ir bylos medžiaga nėra įrodyta, kad bÅ«tent A. J. Å¡ias pinigines lėšas pats paėmė iÅ¡ kasos ir jomis naudojosi įmonės ar savo reikmėms. Specialistui toks klausimas net nebuvo užduotas, specialisto iÅ¡vada tuo klausimu net neatlikta.

Taigi, tai patvirtina, kad nėra įrodytas bÅ«tinasis objektyviosios pusės požymis – veika. Pati specialisto iÅ¡vada sudaro tam tikrÄ prielaidÄ manyti, kad piniginių lėšų galimai nėra, tačiau kitų objektyvių duomenų, rodančių, jog piniginės lėšos galimai pasisavintos, nėra. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad specialisto iÅ¡vadai nebuvo pateikti visi tyrimui reikÅ¡mingi dokumentai ir specialisto iÅ¡vada atlikta neįvertinus reikÅ¡mingų bÅ«tent jo pateiktų dokumentų apie piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ dividendams.

Taigi iÅ¡ specialisto iÅ¡vados iÅ¡plaukianti prielaida apie galimÄ pinigų trÅ«kumÄ tėra tik prielaida, kuri daroma neatlikus iÅ¡samaus bendrovės Å«kinės – finansinės veiklos tyrimo ir neįvertinus reikÅ¡mingų dokumentų, laikytina niekuo neparemta. BÅ«tinas turto pasisavinimo požymis yra ir turtinė žala. LAT yra nurodęs, kad tokio pobÅ«džio bylose bÅ«tina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmu, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtÄ , numatydamas įmonei daromÄ Å¾alÄ ir to norėdamas.

Taigi žala turi bÅ«ti reali, o ne tik konstatuojama pagal buhalterinės apskaitos duomenis. Žala turi bÅ«ti pagrįsta ir kitais įrodymais. Nuteistojo manymu, neįrodyta, jog įmonė patyrė realiÄ Å¾alÄ , yra tik galimas piniginių lėšų trÅ«kumo buhalterinis faktas, kuris laikytinas prielaida ir pagal jo parodymus ir pateiktus dokumentus pilnai paneigiamas. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. davė nuoseklius parodymus, kad Å¡ių piniginių lėšų jis nepasisavino, kad Å¡ios lėšos yra jo žinioje.

Duodamas parodymus jis pagrįstai manė, kad pareigÅ«nai, atlikdami kratÄ , rado visus dokumentus apie piniginių lėšų panaudojimÄ , kad Å¡ie dokumentai specialisto bus iÅ¡tirti. IÅ¡ jam pateiktų įtarimų ir vėlesnių apklausų suprato, kad tyrėjai galimai nerado visų dokumentų. Å iuos dokumentus jis rado po to, kai buvo pateikti patikslinti įtarimai. Juos ketino perduoti prokuratÅ«rai, tačiau, kadangi prokuratÅ«ra bylÄ atidavė į teismÄ skubotai, to negalėjo padaryti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas advokato praÅ¡ymas pratęsti susipažinimo su byla laikÄ bei pratęsti terminÄ praÅ¡ymams papildyti tyrimÄ naujais įrodymais.

Tačiau prokuratÅ«ra šį praÅ¡ymÄ atmetė ir bylÄ perdavė teismui. Vėliau byla buvo perduota pagal teismingumÄ kitam teismui, kito teismo buvo grÄ Å¾inta tyrimui papildyti, buvo nagrinėjami skundai ir, tik prasidėjus teismo posėdžiui Klaipėdos apygardos teisme, jis galėjo pateikti Å¡iuos dokumentus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad FNTT raÅ¡tu 2010-02-26 A. J. buvo įpareigotas pateikti visus UAB „B" ir UAB „S" dokumentus, jog juos pateikė ir nurodė, kad daugiau dokumentų neturi ir tyrimui nepateiks.

Jis pagrįstai buvo įsitikinęs, kad per kratÄ FNTT pareigÅ«nai paėmė visus dokumentus, likusius dokumentus pateikė pats. Tačiau dalį dokumentų jis rado tik vėliau, Å¡alia asmeninių dokumentų, kurių FNTT pareigÅ«nai nepaėmė. Teisme A. J. davė nuoseklius parodymus, kad visos Å¡ios lėšos nebuvo pasisavintos. Nurodė, kad dalis pinigų buvo pervesta į jo asmenines sÄ skaitas, o tai padarė, jog bÅ«tų pigesnis Å¡ių lėšų iÅ¡gryninimas, prieÅ¡ jas įtraukiant į įmonės kasÄ .

Lėšos iÅ¡imtos iÅ¡ banko grynais buvo laikomos jo žinioje, o piniginės lėšos virÅ¡ 3 mln., pagal pirminius dokumentus kasos pajamų orderius, jau savaime buvo apskaitytos įmonės veikloje. Å ių pinigų gavimas įmonėje matyti iÅ¡ kasos pajamų orderių, piniginės lėšos tik buvo galimai neįtrauktos į kasos knygÄ . Jeigu kokia tai suma ir nebuvo įtraukta į paskesnius suvestinius dokumentus, tai dar nėra savaiminis jų pasisavinimas, nes visus pinigus, bÅ«tent įmonės pinigus, jis laikė savo žinioje.

Vėliau Å¡ie pinigai iÅ¡mokėti kaip dividendai. Lėšų judėjimo neatvaizdavo apskaitoje dėl aplaidumo ir užimtumo. Pinigines lėšas turėjo savo žinioje kaip UAB „B“ vadovas. Vėliau priėmė sprendimÄ (akcininko sprendimÄ ) nepaskirstytÄ UAB „B“ pelnÄ â€“ 4048481 Lt iÅ¡mokėti vieninteliam akcininkui UAB „S“. Tokiu bÅ«du visos piniginės lėšos buvusios jo žinioje iÅ¡mokėtos dividendų pavidalu UAB „S“. Pastaroji įmonė gautas pinigines lėšas iÅ¡simokėjo savo akcininkui, kuriuo buvo apeliantas. 2010-01-07 akcininko A.

J. sprendimu, UAB „S“ visÄ sumÄ â€“ 4048481 Lt iÅ¡mokėjo kaip dividendus akcininkui A. J.. Tos pačios dienos buhalterine pažyma buvo padarytas triÅ¡alis skolų suderinimo aktas, pagal kurį užskaitytos triÅ¡alės – UAB „B“, UAB „S“ ir A. J. skolos ir piniginės lėšos, buvusios A. J. žinioje, kaip įmonės pelnas, dividendų pavidalu iÅ¡mokėtos A. J.. Apeliantas nurodo, kad jis gavo 3441208,85 Lt dividendų, nuo 4048481 Lt sumos. Pažymėtina, kad teismui buvo pateikti balansai, kurie buvo paruoÅ¡ti ir Å¡ios piniginės lėšos juose atvaizduotos.

IÅ¡mokėjus dividendus, jam atsirado pareiga sumokėti valstybei 607272,15 Lt mokesčių. Jis buvo paruošęs deklaracijÄ VMI (mėnesinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijÄ ). Å ioje deklaracijoje buvo nurodyta mokėtina valstybei 607272 lt suma. Tačiau buvo įsitikinęs, kad mokesčius įmonė turi sumokėti tik kitais mokestiniais metais už praėjusius metus. Dėl to pinigines lėšas 607272,15 Lt pasiskolino iÅ¡ UAB „S“, nes ketino vystyti verslÄ ir vėliau Å¡ias lėšas atiduoti arba iÅ¡ naujo verslo, arba UAB „S“ toliau vykdant veiklÄ ir uždirbant po mokestinio pelno.

Å ia skolÄ A. J. pripažįsta. Deklaracija liko nepateikta, kadangi jis manė, kad visi įmonės dokumentai paimti kratos metu. Vėliau jÄ suradus pačiam, jis manė, kad pavėluotai jau nebėra prasmės Å¡ios deklaracijos pateikinėti. Tokiu bÅ«du jis pilnai pagrindė piniginių lėšų panaudojimÄ Ä¯monėje. Nors pripažįsta, kad nebuvo užpildyta dalis pirminių buhalterinių dokumentų, tačiau tai padarė dėl aplaidumo ir per didelio užimtumo, Å¡ių lėšų nepasisavino.Teismas taip pat nuosprendyje padarė ir kitas klaidingas iÅ¡vadas, vėlgi neteisingai suprasdamas jo parodymus, juos interpretuodamas.

BÅ«tent teismas nurodė „Kaltinamasis pripažįsta Å¡iuos pinigus persivedęs į savo sÄ skaitas arba pats asmeniÅ¡kai iÅ¡gryninęs, o po to naudojęs investicijoms į akcijas, įmonių pirkimÄ savo vardu, vėlgi motyvuodamas nenoru investuoti pinigus „B“ vardu, ketinant parduoti Å¡iÄ Ä¯monę bei siekiu sumažinti bankines iÅ¡laidas gryninant pinigus įmonės vardu.“ Savo parodymuose jis nurodė, kad piniginius pervedimus į savo asmeninę sÄ skaitÄ padarė iÅ¡skirtinai siekdamas sutaupyti pinigų dėl lėšų iÅ¡gryninimo, jas nusiėmė ir visas laikė savo žinioje iki iÅ¡mokant dividendus.

Teismo iÅ¡vadomis jo parodymai iÅ¡kreipti, iÅ¡ jų seka iÅ¡vada, kad persivesdamas pinigus jis juos naudojo jau tuo metu savo asmeninėms reikmėms. Tačiau tai yra netiesa. Visi iÅ¡gryninti pinigai buvo jo žinioje, jų neleido ir nenaudojo, juos laikė vienoje vietoje banke, kaip įmonės turtÄ ir tik priėmęs sprendimÄ dėl dividendų iÅ¡simokėjimo, teisiÅ¡kai pakeisdamas jų priklausomybę, tai yra nuosavybę, juos dividendų pavidalu iÅ¡mokėjo sau ir juos leido jau kaip savo asmeninį, bet ne įmonės turtÄ .Visi duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokiÄ prasmę ir iÅ¡ tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir įvertinti.

Teismas jo pateiktų dokumentų neištyrė, specialisto išvados papildomos nepaskyrė ir nepagrįstai apsiribojo juos vertindamas tik specialisto paaiškinimu, kuris negali būti vertinamas kaip savarankiška įrodymų rūšis. Apelianto nuomone, sukritikuodamas jo parodymus, teismas nepagrįstai rėmėsi tik specialisto paaiškinimu teismo posėdyje. Specialistė nurodė, kad sprendimų išmokėti dividendus turinys prieštarauja įstatymų reikalavimams, šie sprendimai nepagrįsti pirminiais buhalteriniais dokumentais, balansai nėra pateikti VMI, mokesčiai nuo dividendų nėra sumokėti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimų išmokėti dividendus turinys būtent, kad neprieštarauja įstatymų reikalavimams, neatlikusi jokio tyrimo specialistė negalėjo konstatuoti fakto, kad sprendimai nepagrįsti jokiais buhalteriniais dokumentais, negalėjo vertinti balanso ir jų atitikimo buhalterinės apskaitos dokumentams. 2012-05-08 LAT plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-78/2012 yra aiškiai nurodyta, kad specialisto parodymai ar paaiškinimai nėra ir negali būti savarankiška įrodymų rūšimi.

Jie gali būti gauti tik kilus neaiškumų dėl specialisto pateiktos išvados. Tam tikros išvados byloje negali būti daromos remiantis tik specialisto paaiškinimu, kas atlikta šioje byloje. Kadangi specialisto paaiškinimai neatitinka LR BPK 20 str. l d. įtvirtintos nuostatos, kad įrodymais gali būti pripažinti tik įstatymu nustatyta tvarka gauti duomenys, todėl šie specialisto paaiškinimai negali būti įrodymu, teismas šiomis išvadomis negali grįsti kaltinimo.Teismas iškėlė abejonių, kad A.

J. nebuvo vienintelis UAB „S“ akcininkas. Nors duomenys Registrų centre įregistruoti tik 2012-06-12, tačiau iš jų matyti, kad akcininkų pasikeitimai įvyko 2008-03-07. Teismas nurodo, kad akcininkų pasikeitimo data neparemta jokiais konkrečiais dokumentais. Šiuo atveju pakanka remtis liudytojo O. B. parodymais, kaip buvusio UAB „B“ akcininko parodymais. Jis nurodė, kad nors nepamena kaip buvo perleistos UAB „S" akcijos, tačiau neatmeta tokios galimybės, jog jis galėjo pasirašyti akcijų perleidimo dokumentus.

O. B. parodė, kad A. J. buvo pagrindinis UAB „S“ akcininkas ir faktiÅ¡kai kontroliavo Å¡iÄ Ä¯monę. IÅ¡ O. B. parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pastarasis buvo tik formalus akcininkas, vėliau visas akcijas jis perleido A. J., kuris buvo vienintelis akcininkas.A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad tam tikrų pagrįstų abejonių kelia ir kaltinimo struktÅ«ra, jeigu jam yra inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 183 str. 2 d., ir jis kaltinamas didelės vertės piniginių lėšų pasisavinimu, tai akivaizdu, jog tokiu bÅ«du jam turėjo bÅ«ti inkriminuotas tai sumai ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ piniginių lėšų pasisavinimas visais atvejais laikomas tikslu, o kad jį paslėpti įmonėje apgaulingai yra tvarkoma buhalterinė apskaita. Ji apgaulingai tvarkoma bÅ«tent tai sumai, kuriai pasisavintos piniginės lėšos. Å iuo konkrečiu atveju susidaro paradoksali situacija. A. J. nurodo, kad jam inkriminuotas 4045799, 95 Lt piniginių lėšų pasisavinimas, kai tuo tarpu apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas jam inkriminuotas tik 287122,43 Lt sumai ir vienai sÄ skaitai faktÅ«rai, kurios suma – 5100 Lt.

Tokia kaltinimo struktÅ«ra nelogiÅ¡ka. VisiÅ¡kai nesuprantama, kodėl pasisavinimo faktas nėra siejamas su apgaulinga apskaita. A. J. nurodo, jog yra pripažintas kaltu, kad pasisavino savo žinioje buvusį ir patikėtÄ svetimÄ UAB „B“ turtÄ . Å i bendrovė yra jo nuosavybė, nes jis yra vienintelis akcininkas, tai iÅ¡ esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. J. kaltu, pasisavinus bendrovės turtÄ , rėmėsi iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.

Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas buvo pateiktas 1998 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 8 dėl teismų praktikos sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo bylose, įsigaliojus naujajam BK Å¡i nuostata ir toliau taikoma teismų praktikoje. Jo manymu, tokia nuostata, kad akcinės bendrovės turtas yra svetimas net ir vieninteliam jos akcininkui, yra klaidinga, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms, įtvirtinančioms fizinio ir juridinio asmens nuosavybės, o kartu ir turto, sÄ vokÄ .

Taip pat jis nurodo, kad bendrovės turtÄ sudarė nuosavos lėšos, o ne skolintas kapitalas, ir bendrovių turtas nebuvo apsunkintas prievoliniais įsipareigojimais, todėl dividendų iÅ¡simokėjimas nesukėlė bendrovių nemokumo ar kitų neigiamų padarinių. Net jei tai ir bÅ«tų įvykę, Å¡ie klausimai yra ne baudžiamosios teisės reguliuojamos srities dalis ir juolab ne BK 183 str. sudėties požymiai. Net ir pripažinus, jog jis laiku nespėjo sumokėti mokesčių už dividendų iÅ¡simokėjimÄ , tai jis padarė neteisingai supratęs Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, todėl valstybė negalėjo reikalauti iÅ¡ jo didesnės kaip 15 procentų nuo iÅ¡simokėtų dividendų sumos.

Tačiau nepaisant to, valstybei yra priteista 4045799 Lt konfiskuotina suma. Toks vienaÅ¡aliÅ¡kas ir niekuo neparemtas turto konfiskavimas ne tik sukelia A. J. atžvilgiu nepakeliamÄ finansinę naÅ¡tÄ , bet ir griauna jo verslÄ , reputacijÄ bei sužlugdo jam priklausančias bendroves, nes kaip tai bebÅ«tų paradoksalu, iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreiptas į jas, kai tuo tarpu baudžiamasis procesas pagal BK 183 str. 2 d. pradėtas, siekiant apginti bendrovių nuosavybę ir interesus. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d.

Skunde A. J. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis neneigė padaręs buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų ir savo kaltę dėl to pripažino. Tačiau savo veiksmus jis vertina kaip aplaidžiÄ apskaitÄ , numatytÄ BK 223 str. l d. Duodamas parodymus A. J. nurodė, kad buvo labai užsiėmęs, turėjo labai daug skirtingos veiklos ir įmonės buhalterinę apskaitÄ , tai yra jos tvarkymÄ buvo apleidęs. Tai padarė dėl didelio užimtumo, kas ir sÄ lygojo aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“, nurodyta, kad už buhalterinės apskaitos netvarkymÄ numatyta atsakomybė BK 223 str. l d. Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , visiÅ¡kas nevykdymas (pvz., Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių neregistravimas ir pan.). Tokiu bÅ«du teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad daugeliu atveju buhalterinės apskaitos A.

J. apskritai netvarkė, turėjo vadovautis minėta LAT praktika ir jo veiksmus vertinti ne kaip apgaulingÄ , o kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (BK 223 str. l d.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis tyčia, sÄ moningai netvarkė apskaitos. Veikos kvalifikavimui pagal BK 223 str. 1 d. yra reikÅ¡minga LAT Plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-305/2009, kurioje akcentuojama, kad BK 223 str. 1 d. numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008).

Tačiau LAT Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad esant dabartinei tokiai BK 223 str. redakcijai, kitos Å¡iame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali bÅ«ti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Dėl Å¡ios priežasties net ir nustačius tyčinį nuteistojo veiksmų pobÅ«dį, jo veiksmai dalyje dėl buhalterinės apskaitos netvarkymo turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 223 str. l d.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“, taip pat nurodyta, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, JT ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ . Å iuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo. Taigi iÅ¡ LAT senato nutarimo matyti, kad apgaulingos apskaitos subjektu gali bÅ«ti tik buhalteris. Tai nereiÅ¡kia, kad direktorius negali bÅ«ti Å¡io nusikaltimo subjektu visiÅ¡kai. Praktikoje visada direktoriui tokio pobÅ«džio bylose atsakomybė yra paprastai taikoma, tačiau pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose direktoriaus atsakomybė paprastai taikoma per taip vadinamÄ tarpinį vykdymÄ .

Tai yra kai kaltininkas veikia per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusius asmenis, paprastai per įmonės buhalterį ar bendrovę, su kuria sudaryta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, ir tokia forma atsako kaip nusikaltimo vykdytojas. Taikant tokiÄ teismų praktikÄ , dėl Å¡ios priežasties bendrovės direktorius gali bÅ«ti laikomas tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 str. l d. Visais kitais atvejais direktorius neatsako ir negali atsakyti už šį nusikaltimÄ . Apeliantas nurodo, kad pagal jam pareikÅ¡to kaltinimo struktÅ«rÄ , joks tarpinis vykdymas nėra nurodytas ir dėl to jo atsakomybė kaip Å¡io nusikaltimo subjekto yra negalima.

Tai patvirtina, kad jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti.Grįsdamas apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymo faktÄ , teismas rėmėsi tuo, kad jis piniginių lėšų 287122,43 Lt sumoje, iÅ¡imtų iÅ¡ banko sÄ skaitos, neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ ir neva pagrindė tikrovės neatitinkančiÄ vienÄ Å«kinę operacijÄ pagal vienÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurios turinys neteisingas. Apeliantas nurodo, kad jis minėtas pinigines lėšas, kaip jau buvo minėjęs, įmonės buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo dėl savo aplaidumo ir užimtumo.

Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Skunde A. J. nurodo, kad kaltinimo dalyje dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo jam inkriminuotas prieÅ¡taringas nusikaltimo padarymo laikas. Kaltinamajame akte nurodytas laikotarpis netikslus ir apima ilgÄ laikotarpį. Tokiu bÅ«du jam pateiktas kaltinimas Å¡ioje dalyje yra nekonkretus, pažeidžiamos jo teisės, jis nežino nuo kokių pažeidimų jam gintis. NeaiÅ¡ku, kokiu laikotarpiu konkrečiai jis padarė pažeidimus. A. J. manymu, kad negalėjimas tinkamai gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų yra jo teisių grubus pažeidimas ir tai laikytina esminiu BPK pažeidimu.

Klaipėdos apygardos teismui taip pat Å¡is kaltinimas buvo nekonkretus, apie tai jis nurodė ir nuosprendyje. Teismas savo nuožiÅ«ra iÅ¡taisė kaltinimo klaidÄ ir nurodė detalesnį laikotarpį. Apie nusikaltimo padarymo laiko tikslinimÄ teismas pasisakė ir nuosprendyje. Tai padaryta atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadÄ ir kitus faktinius duomenis. Teismas turėjo pareigÄ sugrÄ Å¾inti bylÄ prokurorui tyrimui papildyti, tačiau teismas to nepadarė ir padarė kitÄ esminį BPK pažeidimÄ , pats teismas ėmėsi Å¡alinti kaltinamojo akto trÅ«kumus, tai yra aiÅ¡kinti tai, kas neaiÅ¡ku, nusikaltimo laikotarpį sukonkretinti ir netgi ji pakeisti kitu, nei jis nurodytas kaltinamajame akte.

Teismas, detalizuodamas laikotarpį ir jį pakeisdamas kitu nei nurodyta kaltinamajame akte, plečiamai aiÅ¡kina bylos medžiagÄ . Taip nagrinėdamas bylÄ , t.y. aiÅ¡kindamas sÄ vokas, teismas iÅ¡eina už teisminio nagrinėjimo ir įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribų. Kaltinamajame akte nurodyta nusikaltimo padarymo pradžia yra 2007-07-05, tuo tarpu teismas savo iniciatyva nusikaltimo padarymo laikÄ iÅ¡plečia, netgi jį paankstina iki 2007-05-17. Nusikaltimo padarymo pabaiga kaltinamajame akte nurodoma 2010-03-01, tuo tarpu teismas šį laikotarpį detalizuoja, nurodydamas, kad nusikaltimo padarymo pabaiga 2008-06-27.

Tokia teismo pozicija, kai teismo iniciatyva kaltinimo laikas yra iÅ¡plečiamas ir beveik dviem mėnesiais nusikalstamos veikos padarymo pradžia yra paankstinama, negali bÅ«ti toleruojama teismų praktikoje, nes tokia teismo pozicija akivaizdžiai prieÅ¡taraujanti teisingumo vykdymui.Teismas savo iniciatyva taisė kaltinimo klaidas ne tik dėl nusikaltimo padarymo laiko, tačiau ir dėl vietos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pagal loginę kaltinimo struktÅ«rÄ teismas laiko didelės vertės svetimo turto kaip nusikaltimo padarymo vietÄ , dalyje dėl 3070000 Lt pasisavinimo, vietÄ , kur buvo gauti pinigai iÅ¡ juos grÄ Å¾inusių asmenų.

Nusikaltimo padarymo vietÄ , kaip ir laikas, laikytina tokia pačia svarbia esmine aplinkybe apibÅ«dinančiÄ nusikalstamos veikos padarymÄ . Taigi nusikaltimo padarymo vieta kaltinamajame akte Å¡ioje dalyje nėra nurodyta, o teismas savo iniciatyva nurodė, kad nusikaltimo padarymo vieta yra UAB „B“ buveinė, adresu (duomenys neskelbtini). Tokia teismo pozicija laikytina prieÅ¡taraujančia teisingumo vykdymui. Tokiu bÅ«du abiem atvejais pažeidžiama BPK 6 str. 3 d. įtvirtinta vieno iÅ¡ esminiu baudžiamojo proceso principu nuostata, kad draudžiama kam nors teikti privilegijas.

Tokiu bÅ«du teismas aiÅ¡kiai parodo palankumÄ kaltinimo pusei, teikia jai privilegijas ir kaltinimo naudai aiÅ¡kina tam tikras aplinkybes. Tai grubus BPK ir nuteistojo teisiu pažeidimas. Toks teisminis nagrinėjimas pažeidžia ir kita BPK 7 str. numatytÄ rungimosi principÄ . Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas Å¡ių BPK reikalavimų, pažeisdamas BPK nuostatas dėl teisingo ir objektyvaus teismo, įstatyme numatyto rungtyniÅ¡kumo principo pažeidimo, padarė esminius BPK pažeidimus, numatytus BPK 369 str. 3 d.

Jau vien esant Å¡iems pažeidimams atsiranda BPK 329 str. l d. 4 p. numatytas pagrindas panaikinti nuosprendį, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė jau minėtus bÅ«tent esminius BPK pažeidimus.Skunde A. J. taip pat nurodo, kad teismas pirmiausia turėjo patikrinti kaltinimo struktÅ«ra, jo atitikimÄ bylos medžiagai. Kaltinimai nelogiÅ¡ki, neteisingai suformuluoti, prieÅ¡taraujantys teisminei praktikai. Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į teisminę gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 246/2011).A. J. taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neiÅ¡samiai, nebuvo iÅ¡tirtos visos aplinkybės, kaltinamasis aktas neatitinka faktinės bylos medžiagos.

Pagal nusistovėjusiÄ teisminę praktikÄ teismas, iÅ¡ esmės matydamas, kad kaltinime nurodytos aplinkybes ir faktines veikos aplinkybės skiriasi, kad kaltinimo struktÅ«ra nelogiÅ¡ka, kaltinimas nėra pateikiamas aiÅ¡kiai, suprantamai ir glaustai, be to, jog kaltinime nėra tiksliai ir detaliai nurodytas nusikaltimo padaromo laikas ir vieta, turėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui.Teismas padarė ir kitÄ esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ . Teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ ir pilnai perkėlė įrodinėjimo pareigÄ nuo prokuroro jam.

Tai yra ne valstybinis kaltintojas įrodinėjo kaltę remiantis bylos medžiaga, tačiau jis pats buvo priverstas įrodinėti savo nekaltumÄ . Teismas užėmė kaltintojo vaidmenį, visiÅ¡kai nevertino A. J. argumentų, iÅ¡kreipė jo parodymų esmę ir pats teismas „pritraukė“ kaltinimÄ prie bylos medžiagos, šį kaltinimÄ pats taisydamas, jame pakeisdamas faktines bylos aplinkybes.BPK 20 str. 5 d. nustatytas iÅ¡samus bylos aplinkybių, įrodymų iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek kaltinantys, tiek ir teisinantys įrodymai.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo parodymus, neobjektyviai ir vienpusiÅ¡kai, iÅ¡kreipdamas jų esmę, remdamasis tik kaltinimo medžiaga ir nuosprendyje neaptardamas teisinančių įrodymų ir aplinkybių, neįvertindamas kitų svarbių aplinkybių, neobjektyviai ir vienpusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ ir jį, A. J., nepagrįstai nuteisė. Dėl to, apelianto nuomone, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o dėl vienpusiÅ¡ko bylos iÅ¡nagrinėjimo veika kvalifikuota neteisingai.

Todėl teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , o teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie pažeidžia A. J. teises į teisingÄ teismÄ ir apsunkina jo galimybę gintis.PraÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – A. J. iÅ¡teisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.Teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. J. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 183 str. 2 d. panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Kitoje dalyje praÅ¡o nuosprendį pakeisti, nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 222 str. 1 d. į BK 223 str. 1 d. Prokuroras nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis labai plačiai dėsto argumentus, dėl kurių, jo nuomone, teismas jį nepagrįstai pripažino kaltu pagal BK 183 str. 2 d. ir BK 222 str. 1 d. Å iuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta, nes jie nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymų visumÄ ir pagrįstai pripažino A. J. kaltu. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

Kad A. J. nuosprendyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis tikrai pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ ir kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , patvirtina teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialistų iÅ¡vados, Å¡ias iÅ¡vadas pateikusios specialistės paaiÅ¡kinimai ir kiti iÅ¡nagrinėti bei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti bylos duomenys. IÅ¡ dalies A. J. kaltę patvirtina ir jo paties parodymai. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 183 str. 2 d., teismas vertino tik jį kaltinančius įrodymus, iÅ¡kreipė jo parodymus.

Taip pat, kad teismas, nuteisdamas jį pagal BK 222 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , jo veiksmai dėl Å¡ios veikos galėjo bÅ«ti vertinami kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Visi Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmetami.Nuteistasis A. J., apklaustas teisme, parodė, kad jis yra UAB „S“ vienintelis akcininkas, o UAB „S“ yra UAB „B“ vienintelis akcininkas, t. y. iÅ¡ esmės jis yra vienintelis abiejų Å¡ių įmonių savininkas bei abiejose Å¡iose įmonėse yra direktorius ir kasininkas, todėl pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ ir visus kitus teisės aktus tik jis turi teisę priimti sprendimus dėl įmonių veiklos bei turto, tame tarpe ir pinigų naudojimo jų veikloje.

Jis taip pat užsiima įmonių steigimu, įmonių bankroto administravimu, krepÅ¡inio teisėjavimu, nagrinėjamu laikotarpiu daug dirbo visuomeniniais pagrindais. Dėl didelio užimtumo apleido asmeninį gyvenimÄ , verslo reikalus, suÅ¡lubavo sveikata ir darbo reikalai. Pripažįsta, kad dėl didelio užimtumo nespėdavo tinkamai sutvarkyti UAB „B“ buhalterinės apskaitos, todėl jÄ tvarkė aplaidžiai. Jam persikėlus gyventi iÅ¡ K į V, jo vadovaujamų įmonių dokumentai iÅ¡simėtė po kelias vietas – dalis buvo K, dalis – V, dalis – automobilyje, dalis – darbovietėje, todėl jie nebuvo tinkamai tvarkomi.

Norėdamas sutvarkyti buhalterinius reikalus, jis ir priėmė sprendimus, kuriuos pateikė teisiamajame posėdyje. Šie dokumentai buvo saugomi jo namuose tarp asmeninių dokumentų, apie tai jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė pareigūnams, tačiau kratos metu pareigūnai paėmė tik tuos dokumentus, kuriuos jie laikė reikalingais. Jo minimų sprendimų esmė yra ta, kad „S“, būdama „B“ akcininkė, nusprendžia išsimokėti dividendus sau, o A. J., būdamas „S“ akcininkas, nusprendžia išsimokėti dividendus sau.

Yra dar vienas sprendimas, kad jis pasiskolina pinigus. Pinigai visÄ laikÄ buvo pas jį ir jis turėjo pinigus savo žinioje. IÅ¡ „B“ pinigus persivedė į savo asmeninę sÄ skaitÄ tik dėl to, kad taip padaryti buvo pigiausias variantas dėl bankų taikomų įkainių, dalį pinigų persivedė į savo sÄ skaitÄ , dalį iÅ¡sigrynino asmeniÅ¡kai, kita dalis pinigų buvo sugražinta iÅ¡ akcininkų ir laikoma „P“ banko saugykloje. Pinigus rinko norėdamas investuoti į akcijas, investavo į sporto įmonę, pirkdavo ir parduodavo įmones.

Dėl krizės jo investicijos į akcijas nepasiteisino, vėliau žuvo kolega, kuris užsiiminėjo transporto įmone, jis neteko investicijų ir pinigų. Netekęs pinigų pasidarė psichologiÅ¡kai silpnas ir pažeidžiamas. Kratos metu buvo surinkti visi jo dokumentai, Å¡iuo metu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo jo atžvilgiu atliekama eilė tyrimų, viena byla jau iÅ¡nagrinėta teisme. BÅ«damas „B“ direktoriumi, susidomėjo Å¡ia įmone, norėjo jÄ Ä¯sigyti, paversti dar pelningesniu produktu ir parduoti.

Akcininkams sutikus, įmonė buvo parduota UAB „G“, o galiausiai jÄ perpirko „S“, po to jis tapo „S“ akcininku ir direktoriumi. Pripažįsta, kad „B“ akcininkai grÄ Å¾ino pasiskolintus iÅ¡ įmonės pinigus, kuriuos jis susidėjo į lagaminÄ ir nuvežė į „P“ bankÄ , kur „B“ turėjo pinigų saugyklÄ . „B“ ir „S“ veikia ir dabar. Pinigų neįformino tinkamai dėl užimtumo, tai yra jo klaida, tačiau neketino ir nenorėjo jų pasisavinti ir pinigų nepasisavino.

Pinigai gulėjo banko saugykloje 2 metus, juos investavo 2009-2010 m. Pinigus investavo savo vardu, todėl jų priklausomybę ir įformino paskolomis ir iÅ¡mokėtais dividendais. „B“ ir „S“ ketino parduoti, todėl investuoti jų vardu tikslo nebuvo. Visas „B“ deklaracijas tvarkė UAB „E“ pagal jo pateiktus duomenis. Dalį dokumentų pateikdavo „E“, dalis dokumentų likdavo pas jį. Pinigus pervesdamas į savo sÄ skaitÄ siekė, kad bÅ«tų mažesni pinigų iÅ¡gryninimo kaÅ¡tai.

Kitus pinigus iÅ¡grynino dėl to, kad jam tuo metu reikėjo pinigų, ir todėl laikė visus pinigus banko saugykloje. „S“ buhalterijÄ iki kratos tvarkė UAB „AP“. Jie buhalterijÄ tvarkydavo pagal tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo.Nors nuteistasis savo kaltę neigia, jÄ patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų: liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada, specialistės paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje. Liudytojai M. R., A. M., J. B., R. R., V. J. teisme analogiÅ¡kai parodė, kad iki 2007 m. vidurio kartu su A.

A. bei P. P. buvo UAB „B“ akcininkais. Iki to laiko paskolos sutartimis buvo pasiskolinę iÅ¡ UAB „B“ po 460 000 Lt. Nusprendus įmonę likviduoti, 2007-07-02 (duomenys neskelbtini), tuometiniam įmonės direktoriui A. J. grÄ Å¾ino grynais pinigais pasiskolintas sumas, t. y. kiekvienas po 460 000 Lt. Po pinigų grÄ Å¾inimo buvo suraÅ¡yti tai patvirtinantys dokumentai - 2007-07-02 Kasos pajamų orderiai. Kaip A. J. panaudojo grÄ Å¾intus pinigus, nežino. Liudytojas O. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad eilę metų yra pažįstamas su A.

J., jo pasiÅ«lymu iÅ¡ A. J. už simbolinę kainÄ buvo įsigijęs UAB „S“ akcijų. Bendrovės veikloje nedalyvavo ir ja nesidomėjo. 2008 m. pabaigoje, iÅ¡vykdamas gyventi į D, akcijas perleido A. J., nepamena, ar perleidimas įvyko tik žodžiu, ar buvo įformintas dokumentais, kiek pamena, jokių dokumentų dėl akcijų perleidimo nepasiraÅ¡inėjo. Apie bendrovėje iÅ¡mokamus dividendus nieko nežino. Tačiau tos pačios apklausos metu, atsakydamas į gynėjo užduotus klausimus, liudytojas O.

B. jau parodė, kad nors dabar to ir neprisimena, tačiau galbÅ«t kažkokius dokumentus dėl akcijų perleidimo A. J. ir pasiraÅ¡inėjo, juos galėjo bÅ«ti paruošęs pats A. J.Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme prokuroras teismui pateikė dokumentus, kuriuose nurodoma, kad 1) 2012-04-05 duomenimis, UAB „S“ nėra pateikusi VMI mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2010 m. sausio mėn.,2) 2012-04-02 duomenimis, UAB „S“ laikotarpiu nuo 2010-01-01 nėra pateikusi dokumentų Juridinių asmenų registrui registruoti, 2008-02-05 duomenimis, UAB „S“ akcininkai yra A.

J. ir O. B.Taip pat A. J. nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme pateikė dokumentus:1) UAB „B“ vienintelio akcininko UAB „S“, atstovaujamo direktoriaus ir vienintelio akcininko A. J., 2010-01-07 sprendimÄ nepaskirstytÄ UAB „B“ pelnÄ 4 048 481 litÄ iÅ¡mokėti vieninteliam akcininkui UAB „S“ ir patvirtinti UAB „B“ metinių finansinių atskaitomybių rinkinį,2) UAB „S“ vienintelio akcininko A. J. 2010-01-07 sprendimÄ nepaskirstytÄ pelnÄ 4 048 481 litÄ iÅ¡mokėti vieninteliam akcininkui A.

J. ir patvirtinti UAB „S“ metinių finansinių atskaitomybių rinkinį,3) UAB „S“ vienintelio akcininko A. J. 2010-01-07 sprendimÄ suteikti akcininkui A. J. 607 272,15 lt. beprocentinę paskolÄ vienerių metų laikotarpiui,4) 2010-01-07 triÅ¡alį finansinių skolų suderinimo aktÄ â€“ skolų suderinimo buhalterinę pažymÄ , kuriame pažymėta, kad:   pagal minėtus 2010-01-07 sprendimus UAB „B“ skolinga 4 048 481 litÄ dividendų UAB „S“, UAB „S“ skolinga 3 441 208,85 lt dividendų ir 607 272,15 lt paskolos A.

J., o A. J. žinioje yra 4 048 481 litas UAB „B“ priklausančių lėšų,   sudengus įsiskolinimus, 2010-01-07 tarp UAB „B“, UAB „S“ ir A. J. tarpusavio įsiskolinimų nėra,5) UAB „S“, A. J. pajamų deklaracijas, UAB „B“ ir UAB „S“ 2009 m. balansus,6) Juridinių asmenų registro duomenis, jog nuo 2012-06-12 vieninteliu UAB „S“ akcininku įregistruotas A. J., kuris savo praÅ¡yme registruoti nurodė 2008-03-07 akcijų įsigijimo datÄ , paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti 2009-11-03 už 2008 metus.2011-02-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. XXX dėl UAB „S“ Å«kinės finansinės veiklos nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu 2008-01-01 – 2010-03-01 UAB „S“ akcininkai buvo A.

J. ir O. B.. Laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-03-01 už UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir buhalterinių įrašų teisingumÄ atsakė direktorius A. J., kuris minimu laikotarpiu neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nustatyta, kad UAB „S“ VMI pateikė tikrovės neatitinkančius 2008 metų bei 2009 m. sausio mėn. PVM ir pelno mokesčio deklaracijų duomenis apie pelnÄ , pajamas ir turtÄ .A. J. kaltę patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. XXX dėl UAB „B“ Å«kinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Už UAB „B“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2010-03-01 atsakė direktorius A. J., taip pat ir už kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymÄ si bei apskaitos organizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus.

Tačiau A. J. laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-03-01 apskaitos netvarkė iÅ¡ dalies. UAB „B“ (apskaitÄ tvarkė: direktorius A. J. laikotarpiu nuo 2007-06-30 iki 2007-08-20 bei UAB „E“ laikotarpiu nuo 2007-08-20 iki 2010-03-01) laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-03-01 nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:1) 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu“ – apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė piniginių lėšų, iÅ¡ viso 287122,43 Lt, iÅ¡imtų (pervestų) iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini);2) 16 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ - laikotarpiu nuo 2007-07-05 iki 2008-06-27 apskaitos registruose neužregistravo banko mokėjimo dokumentų, kuriais pagrindė piniginių lėšų, iÅ¡ viso 2876122,43 Lt pervedimus iÅ¡ UAB „B“ vardu atidarytos banko AB „PB“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmenines A.

J. sÄ skaitas įvairiuose Lietuvos bankuose;3) 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“ - apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų, iÅ¡ viso 287122,43 Lt, iÅ¡imtų iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo,4) 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ â€œ, taip pat nesivadovavo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kad „privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys“ - 1 atveju 2007-11-19 PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DRM Nr. 100700, pagrindė plastikinių gaminių pirkimÄ už 5100 Lt (iÅ¡ jų 777,98 Lt PVM) iÅ¡ IÄ® „A“, kurioje įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančiÄ Å«kinę operacijÄ .Pagal banko AB „PB“ 2010-03-18 raÅ¡tu Nr. XXX pateiktÄ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad UAB „B“ direktorius A.

J. (laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2010-03-01) pervedė (išėmė) pinigines lėšas:- iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 22 atvejais mokėjimo dokumentais pagrindė piniginių lėšų, iÅ¡ viso 485710,19 Lt pervedimÄ Ä¯ savo asmenines sÄ skaitas bankuose; - iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2 atvejais apskaitos dokumentais pagrindė grynųjų pinigų, iÅ¡ viso 534972,24 Lt išėmimÄ .Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „B“ direktorius A.

J. laikotarpiu nuo 2007-05-17 iki 2008-06-27 iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo dokumentais 24 atvejais pagrindė piniginių lėšų iÅ¡ viso 1020682,43 Lt (475300+534972,24+10410,19) pervedimus (išėmimus) Å«kio iÅ¡laidoms, iÅ¡ kurių 975799,95 lt. panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais.Pagal banko AB „PB“ 2010-03-18 raÅ¡tu Nr. XXX pateiktÄ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä , Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „B“ kasos dokumentus bei atsiskaitytino asmens – direktoriaus A.

J. avanso iÅ¡laidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „B“ direktoriaus A. J. žinioje 2010-03-01 buvo 4045799,95 Lt UAB „B“ piniginių lėšų, iÅ¡ jų:-287122,43 Lt piniginės lėšos, iÅ¡imtos (pervestos) iÅ¡ UAB „B“ banko sÄ skaitos bei neapskaitytos UAB „B“ apskaitoje,-3589630,45 Lt piniginės lėšos, neužregistruotos UAB „B“ kasoje,-169047,07 Lt piniginės lėšos, neužregistruotos UAB „B“ atskaitingo asmens – direktoriaus A.

J. avanso apyskaitose.Pagal UAB „B“ organizuojamÄ ir tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, bei 12 straipsnio 1 dalies bei 13 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2007-07-05 iki 2010-03-01 negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros (3 t., b. l. 7-159). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta iÅ¡vadÄ davusi specialistė R.

M. paaiÅ¡kino, jog dėl kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių norminių aktų pažeidimų tiriamu laikotarpiu negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. AiÅ¡kindama 2011-02-14 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. XXX (Å¡iÄ iÅ¡vadÄ davusi specialistė D. Z. FNTT nebedirba ir yra iÅ¡vykusi gyventi į užsienį) bei galimÄ teismui naujai pateiktų dokumentų įtakÄ abiems byloje esančioms specialistų iÅ¡vadoms, specialistė R.

M. nurodė, kad A. J. pateikti dokumentai atliekant tyrimÄ specialistams nebuvo pateikti ir nebuvo vertinami. Pagal prokuroro pateiktus dokumentus UAB „S“ pajamų deklaracija, UAB „B“ ir UAB „S“ 2009 m. balansai nei įstatyme nustatytu terminu iki 2010-05-01, nei iki Å¡iol nėra pateikti VMI, taigi savo esme yra niekiniai. Akivaizdu, jog nesumokėti mokesčiai, o to nepadarius, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 7 d. draudžiama mokėti dividendus ir metines iÅ¡mokas, lygiai kaip Akcinių bendrovių įstatymas draudžia mokėti dividendus avansu.

AB įstatymo 60 str. 3 d. nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimus iÅ¡mokėti dividendus, jei tenkinama viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų - bendrovė yra nemoki arba iÅ¡mokėjusi dividendus taptų nemoki. Jeigu bÅ«tų iÅ¡mokėti dividendai A. J. 4 048 481 Lt, įmonės įsipareigojimai bÅ«tų didesni nei turtas ir įmonei grėstų nemokumas. Pagal AB įstatymÄ dividendai yra mokami ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo sprendimo priėmimo. Avansu mokėti dividendus yra draudžiama.

Balansų eilutės neatitinka tikrųjų apskaitos duomenų. 2009-12-31 balansas sudarytas ne pagal apskaitos dokumentų duomenis, kurie buvo pateikti tyrimui ir matyti, kad balanse yra nurodyta, kad įmonėje yra pinigų kasoje ir banko sÄ skaitose iÅ¡ viso 5541 litas. Tokia pat informacija pateikta gruodžio 31 d., tokia pati informacija pateikta ir 2008-12-31, tačiau pagal apskaitos dokumentus matyti, kad paskutinė kasos operacija 2009-01-31 ir pagal tai matyti, kad kasoje buvo pinigų 60729,14 Lt. Taip pat matyti, kad balanse visos kitos eilutės yra identiÅ¡kos, kaip buvo 2008-12-31 perkelta į 2009-12-31 d., tačiau tai neatvaizduoja tikruosius apskaitos duomenis.

Duomenys identiÅ¡ki, tačiau padidintos per vienerius metus gautinos sumos, taip bandoma pavaizduoti atskaitingo asmens skola įmonei. Ä®sipareigojimų, nuosavo kapitalo pusėje yra paraÅ¡yta, kad nepaskirstytasis pelnas yra 4 118 452 ir Å¡ie duomenys skiriasi nuo 2008 m. deklaracijos. Pateiktais dokumentais bandoma pagrįsti dividendų iÅ¡mokėjimÄ , tačiau jis nepagrįstas pirminiais buhalteriniais dokumentais – kasos iÅ¡laidų orderiais ar banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais, iÅ¡ ko seka, jog nurodomos fiktyvios finansinės operacijos.

UAB „S“ dėl paskolos suteikimo A. J. nurodoma skolinga 607 272 litus, tačiau Å¡i suma yra deklaruota kaip mokėtina valstybinei mokesčių inspekcijai nuo dividendų iÅ¡mokų. Specialistės vertinimu, tokie iÅ¡ esmės niekiniai kaltinamojo pateikti dokumentai negali turėti jokios įtakos anksčiau duotoms specialistų iÅ¡vadoms dėl UAB „B“ ir UAB „S“ veiklos.Taigi iÅ¡dėstytais įrodymais pilnai įrodyta, kad A. J. užimamų pareigų pagrindu pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „B“ turtÄ â€“ 4 045 799,95 Lt.

Nuteistasis laikotarpiu nuo 2007-05-17 iki 2008-06-27 iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos 22 kartus pervedė į savo asmenines sÄ skaitas iÅ¡ viso 485 710,19 Lt ir 2 kartus iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos išėmė grynais pinigais iÅ¡ viso 534 972,24 Lt. IÅ¡ viso iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos A. J. išėmė 1 020 682,43 Lt, iÅ¡ kurių 44 882,48 Lt panaudojo įmonės veikloje ir pagrindė UAB „B“ apskaitos dokumentais, 975 799,95 Lt panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, jų į kasÄ neįnešė ir juos pasisavino.

Taip pat A. J. 2007-07-02 UAB „B“ buveinėje grynais pinigais kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ gavo 3 070 000 Lt ir Å¡ių pinigų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, jų į kasÄ neįnešė ir juos pasisavino. Nuteistasis skunde nurodo, kad neatskleista jo veikos objektyvioji pusė – neaiÅ¡ku kaip pasireiÅ¡kė turto pasisavinimas, be to, turi bÅ«ti įrodyta kokiam tikslui Å¡ios lėšos panaudotos. IÅ¡ kaltinimo galima prieiti prie iÅ¡vados, kad lėšos panaudotos įmonės reikmėms, tik nėra tai pateisinančių dokumentų.

Tačiau Å¡iuo atveju A. J. tokius dokumentus pateikė. Kolegija Å¡iuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atmeta. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Neatlygintinas svetimo turto pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai.

Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Akivaizdu, kad A. J. UAB „B“ turto atžvilgiu turėjo teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus – jis buvo minėtos bendrovės direktorius, UAB „B“ turtas buvo jo žinioje.

Turėdamas bendrovės turtÄ savo žinioje, nuteistasis iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos 22 kartus pervedė pinigus į savo asmeninę sÄ skaitÄ , ir 2 kartus iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos išėmė grynais pinigais. Taip pat nuteistasis UAB „B“ buveinėje grynais pinigais kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ gavo 3 070 000 Lt. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu, bÅ«tent minėtais veiksmais A. J. UAB „B“ turtÄ ir pavertė savu.

Å ioje vietoje pažymėtina, kad svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra. Pasisavinus patikėtÄ ar kaltininko žinioje esantį turtÄ , tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Tai yra svarbi ta aplinkybė, kad kaltininkas turtÄ panaudoja savo asmeninėms reikmėms. Skunde nurodoma, kad A. J. pateikė dokumentus, įrodančius, jog jis bendrovės lėšas panaudojo bendrovės reikmėms.

Kolegija Å¡iuos skundo argumentus atmeta. Pirmiausia, jau minėta specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad pasisavintų pinigų A. J. neįnešė į bendrovės kasÄ ir jų panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais. Nuteistasis pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, neva patvirtinančius, kad piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Nuosprendyje Å¡ie dokumentai pagrįstai įvertinti kaip fiktyvÅ«s. Jų fiktyvumÄ patvirtino ir teismo posėdyje apklausta specialistė, nurodžiusi, jog pagal prokuroro pateiktus dokumentus, UAB „S“ pajamų deklaracija, UAB „B“ ir UAB „S“ 2009 m. balansai nei įstatyme nustatytu terminu iki 2010-05-01, nei iki Å¡iol nėra pateikti VMI, taigi savo esme yra niekiniai.

Akivaizdu, jog nesumokėti mokesčiai, o to nepadarius, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 7 d. draudžiama mokėti dividendus ir metines iÅ¡mokas, lygiai kaip Akcinių bendrovių įstatymas draudžia mokėti dividendus avansu. Jeigu bÅ«tų iÅ¡mokėti dividendai A. J. 4 048 481 Lt, įmonės įsipareigojimai bÅ«tų didesni nei turtas ir įmonei grėstų nemokumas. Balansų eilutės neatitinka tikrųjų apskaitos duomenų. A. J. pateiktais dokumentais bandoma pagrįsti dividendų iÅ¡mokėjimÄ , tačiau jis nepagrįstas pirminiais buhalteriniais dokumentais – kasos iÅ¡laidų orderiais ar banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais, iÅ¡ ko seka, jog nurodomos fiktyvios finansinės operacijos.

Padarius iÅ¡vadÄ , kad A. J. pateikti dokumentai iÅ¡ esmės yra fiktyvÅ«s, nėra jokio pagrindo teigti, kad bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Å iame kontekste pažymėtina, kad A. J. parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimÄ jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-197/2012 ir kt.). Pirmos instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad A. J. bendrovės lėšas pasisavino. Nors byloje ir nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su UAB „B“ poreikių tenkinimu, tikslais buvo panaudotos Å¡ios bendrovės iÅ¡grynintos lėšos, tačiau vien tai neužkerta kelio A.

J. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 str. A. J., iÅ¡gryninęs pinigus, įgijo realiÄ galimybę jais naudotis bei disponuoti savo nuožiÅ«ra. BÅ«tent nuo Å¡io momento UAB „B“ neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto, o A. J. jį neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė taip padarydamas bendrovei turtinės žalos. Taigi UAB „B“ turto pasisavinimas buvo baigtas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis tyčia pasisavino bendrovei priklausančius pinigus. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis – tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, kuri turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

Taigi bÅ«tina nustatyti ir tyčios turinį (kryptingumÄ ). Å iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, kokį sumanymÄ turėjo apeliantas neteisėtai disponuodamas jo žinioje buvusiu bendrovės turtu: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

Nagrinėjamoje byloje A. J. su pasisavintais UAB „B“ pinigais elgėsi kaip su savais, pats teisme parodė, jog pinigus jis naudojo investicijom į akcijas, įmonių pirkimÄ savo vardu, nepasisekus verslui, pinigus prarado. Be to, pats apeliacinio skundo teiginys, kad visi iÅ¡gryninti pinigai buvo A. J. žinioje, jis jų nenaudojo, rodo bÅ«tent tai, kad A. J. buvo juos pasisavinęs, turėjo savo žinioje, galėjo elgtis kaip su savais. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuostata, kad akcinės bendrovės turtas yra svetimas net ir vieninteliam jos akcininkui yra klaidinga, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms, įtvirtinančioms fizinio ir juridinio asmens nuosavybės, o kartu ir turto sÄ vokÄ .

Å ie skundo irgi argumentai atmetami. Apie tai nuosprendyje pasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimÄ , ne kartÄ pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. PanaÅ¡iais atvejais, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal iÅ¡laidų orderį paima pinigus iÅ¡ bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), Å¡is veiksmas gali bÅ«ti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iÅ¡Å¡vaistymas (kasacinės nutartys 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012).

Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad vieninteliu UAB ,,S“ akcininku A. J. įregistruotas tik nuo 2012 m. birželio 12 d., prašyme registruoti A. J. nurodyta 2008 m. kovo 7 d. akcijų įsigijimo data neparemta jokiais tai patvirtinančiais dokumentais. Teismas rėmėsi jau išdėstytais liudytojo O. B. parodymais apie tai, kad jis jam priklausančias UAB ,,S“ akcijas perleido A. J. 2008 m. pabaigoje, tačiau nepamena, kad tas akcijų perleidimas būtų įformintas dokumentuose.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti kaltinamojo pateiktuose 2010 m. sausio 7 d. sprendimuose jo paties nurodomÄ faktÄ , kad 2010 m. sausio 7 d. A. J. buvo vienintelis UAB ,,S“ akcininkas. PrieÅ¡ingai, byloje esantys dokumentai ir jų pagrindu duota specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nurodytu laiku UAB ,,S“ akcininkai buvo A. J. ir O. B.BylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad Å¡i teismo iÅ¡vada nepasitvirtino ir kad ji neatitinka bylos aplinkybių.

Jau buvo nurodyta, kad liudytojas O. B. pirmosios instancijos teisme nors ir nurodė, kad neprisimena UAB ,,S“ perleidimo A. J. aplinkybių, tačiau neatmetė ir galimybės, kad kažkokius su tuo susijusius dokumentus pasirašinėjo. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas O. B. vėl parodė, kad buvo UAB ,,S“ akcininku, nors jokios veiklos šioje įmonėje nevykdė. 2008 m. jis išvažiavo į D, o prieš išvažiuodamas susitiko su A. J. ir pasirašė akcijų pardavimo sutartį.

Nors Å¡ioje sutartyje buvo nurodyta, kad už akcijas jam sumokėta 33300 Lt, tačiau iÅ¡ tikrųjų tas akcijas jis buvo pasiskolinęs, už jas jokių pinigų pats nemokėjo, todėl ir sutartyje nurodytų pinigų neturėjo gauti. Perskaičius O. B. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, liudytojas parodė, kad tuo metu nurodytos sutarties neturėjo, todėl jos ir nepateikė. Vėliau surado Å¡iÄ sutartį visai tarp kitų daiktų. Liudytojas prisipažino, kad jam paskambino A. J., paklausė, ar jis turi su UAB ,,S“ susijusių dokumentų, jis ėmė ieÅ¡koti ir rado tÄ sutartį.

Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas nuteistasis A. J. iÅ¡ esmės pakartojo savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Papildomai parodė, kad UAB ,,S“ akcijas jis kartu su O. B. nusipirko iÅ¡ buvusių akcininkų, o vėliau jis iÅ¡ O. B. nusipirko jo akcijų dalį ir tapo vieninteliu akcininku. Jo manymu, tai galėjo bÅ«ti maždaug 2007 m. Dar kartÄ apklaustas papildomai, A. J. jau parodė, kad prieÅ¡ teismo posėdį paprašė O. B. paieÅ¡koti tos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, jis jÄ surado, o jis pats perdavė advokatui, kuris tÄ sutartį dabar pateikė teismui.

Anksčiau to nedarė, nes jam bendrauti su O. B. buvo uždrausta. Iš šios sutarties matosi, kad iš tikrųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2008 m. vasario 11 d. Nuteistojo A. J. gynėjo prašymu prie bylos buvo pridėta ir teismo posėdyje išnagrinėta būtent 2008 m. vasario 11 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. XXX, iš kurios matosi, kad A. J. būtent 2008 m. vasario 11 d. už 33 300 Lt nusipirko iš A. B. 450 paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudarė 45 procentus visų UAB ,,S“ akcijų.

Sutartis patvirtinta O. B. ir A. J. paraÅ¡ais.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. J. ir liudytojo O. B. parodymai ir tuos parodymus patvirtinanti prie bylos pridėta sutartis yra kitais bylos duomenimis nepaneigti įrodymai, paneigiantys jau iÅ¡dėstytÄ teismo iÅ¡vadÄ ir patvirtinantys, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. J. tikrai jau buvo vienintelis UAB „S“ akcininkas. Tačiau, nors tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ paneigiančios aplinkybės buvo nustatytos bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, tai vis tiek neturi reikÅ¡mės sprendžiant A.

J. kaltės dėl svetimo turto pasisavinimo ir jo veikos kvalifikavimo klausimus. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde labai plačiai dėstomi argumentai apie tai, kad teismų praktika, pagal kuriÄ akcinės bendrovės turtas yra svetimas net ir vieninteliam akcininkui, yra ydinga ir kad tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta ir vadovaujasi teismine praktika, kuri suformuluota ne tik ankstesnėmis, bet ir paskesnėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis.

Kolegija vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014, kurioje nurodyti klausimai aptarti ypač iÅ¡samiai. Å ioje kasacinėje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nurodydama, kad UAB „B“ akcijos priklausė vieninteliam akcininkui – nuteistajam A. J. , teigdama, kad Å¡io vienintelio akcininko ir bendrovės turtas yra atskirtas tik „buhalteriÅ¡kai,“ kad nuteistasis turėjo teisę savo valia šį turtÄ paversti nuosavu turtu, netinkamai aiÅ¡kino teisės aktų reglamentuotas vienintelio akcininko teises ir neteisingai visÄ UAB „B“ turtÄ tapatino su A.

J. nuosavybe. Kasacinėje nutartyje nurodoma, kad turto pasisavinimo dalykas yra ir patikėtas ar kaltininko žinioje nusikalstamos veikos darymo metu buvęs svetimas turtas. Šį dalykÄ apibÅ«dina taip pat turto svetimumo požymis, kurį lemia pats turto statusas, t. y. turtas nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, o yra tik patikėtas ar esantis jo žinioje. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan.Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ spręstos turto svetimumo nustatymo problemos, kai akcinės bendrovės turtas buvo pasisavintas ar iÅ¡Å¡vaistytas asmens, tuo metu buvusio ir bendrovės akcininku.

IÅ¡vados, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, byloje daromos atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimÄ ir konkrečias kiekvienos nagrinėjamos bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos platÅ«s apibendrinimai, kad teismų praktika, „formuluojanti vienintelio akcininko antagonistinius santykius su jam priklausančiu turtu, prieÅ¡tarauja tiek konstitucinės, tiek civilinės, tiek baudžiamosios teisės nuostatoms“, neparemti atidžia akcininko, kaip juridinio asmens dalyvio, ir akcinės bendrovės, kaip juridinio asmens, tarpusavio santykių, jų teisių ir pareigų, jų turto teisinio režimo analize.

Å ie apibendrinimai padaryti visiÅ¡kai neįvertinus nagrinėjamos bylos duomenų apie UAB „B“ įsipareigojimus, mokumÄ , jos pelno siekimo veiklÄ 2008 m., neanalizavus, kokie konkretÅ«s veiksmai ar įvykiai sukėlė Å¡ios įmonės nemokumÄ .Pažymėtina ir tai, kad teismo praktikos formavimas yra ne vienkartinis aktas, ir nuo to laiko, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ iÅ¡aiÅ¡kino BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykÄ , Å¡i praktika buvo formuojama „byla po bylos“, vienus svetimo turto pasisavinimo aspektus papildant kitais.

SvarbÅ«s iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtÄ , iÅ¡skyrus dividendus bei kitas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytas lėšas, tik akcinę bendrovę likvidavus ir atsiskaičius su jos kreditoriais, kad ir vienintelis akcininkas turi atsakyti už akcinės bendrovės, t. y. jam svetimo turto, pasisavinimÄ , nustačius visus kitus BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nuosekliai atskleisti kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-411/2012, 2K-138/2014, 2K–352/2014, 2K-332/2014 ir kt.Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados, kad „jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcijų savininkas yra vienintelis, tai jis yra ir vienintelis asmuo, patiriantis žalÄ pasisavinant tos bendrovės turtÄ â€œ, padarytos neatkreipus reikiamo dėmesio į civilinį teisinį UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, veiklos reguliavimÄ , akcinio kapitalo sukaupimo aplinkybes nagrinėjamoje byloje, į aplinkybes, dėl kokių priežasčių UAB „B“ tapo bankrutuojančia įmone, atsakinga kreditoriams dėl jiems padarytos žalos.Dėl apeliacinės instancijos teismo teiginių, kad teismų praktika, leidžianti taikyti BK 183 straipsnį vieninteliam UAB akcininkui už Å¡ios UAB turto pasisavinimÄ , prieÅ¡tarauja ir logikos dėsniams, atsakytina, kad loginės sintaksės (nepakankamo argumentavimo) klaidÄ padarė pats apeliacinės instancijos teismas.

IÅ¡ Å¡io teismo prielaidų, kad visas uždarosios akcinės bendrovės turtas priklauso Å¡ios bendrovės akcininkams, o visos UAB „B“ akcijos priklausė vieninteliam A. J., neiÅ¡plaukia ir negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad visas UAB „B“ turtas priklausė Å¡iam nuteistajam. A. J. pirmosios instancijos teismo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai veikė ne kaip akcininkas, o kaip UAB „B“ direktorius, t. y. asmuo, per kurį, kaip vienasmenį valdymo organÄ , Å¡i bendrovė įgyvendino teisės aktų garantuojamÄ savo teisinį subjektiÅ¡kumÄ .

Pagal CK 2.81, 2.82 straipsnius akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. Jo dėka įmonė ir turėtų tinkamai funkcionuoti – įgyvendinti savo tikslus, teises bei vykdyti pareigas. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sÄ Å¾iningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai.Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas ir atliko neteisėtus veiksmus, gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kuri ir siejama su bendrovės vadovo padaryta žala juridiniam asmeniui.

Tačiau jei Å¡is asmuo, turėdamas teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus jam patikėto bendrovės turto atžvilgiu tyčia pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, turtÄ užvaldo neteisėtu bÅ«du (pvz., panaudojęs suklastotus dokumentus), su Å¡iuo turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu, naudoja jį asmeniniams poreikiams, niekaip savo turtu neatstato įmonės mokumo, toks turtas iÅ¡ teisėto bendrovės vadovo ir akcininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. turtas pasisavinamas. Å ios aplinkybės svarbios konstatuojant, kad tokie bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas.

Toks svetimo turto pasisavinimas kvalifikuojamas pagal BK 183 straipsnį, nustačius kaltininko tiesioginę tyčiÄ , t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtÄ turtÄ , taip pažeidžia bendrovės interesus bei padaro jai turtinę žalÄ , ir to nori. Vertinant tokio asmens veiksmus svarbu įvertinti ne tik tokio turto paėmimo ir panaudojimo neteisėtumÄ , bet ir tai, ar turtÄ paimant bei panaudojant akivaizdžiai ne bendrovės interesais, Å¡iam juridiniam asmeniui buvo padaryta turtinė žala (pvz., ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių bÅ«tent dėl kaltininko atlikto bendrovės turto pasisavinimo nepajėgė įvykdyti ir už Å¡iuos nuostolius bendrovė privalo kitiems asmenims materialiai atsakyti.).

Kaltininko pasisavinimo veiksmus su tokia žala turi sieti ir aiškus priežastinis ryšys.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. nurodo, kad jis buvo vienintelis UAB „S“ akcininkas, o UAB „S“ savo ruožtu buvo vienintelė UAB „B“ akcininkė. Tačiau vadovaujantis galiojančia teismine praktika ir jau nurodytais kasacinės nutarties išaiškinimais, nuteistajam A. J., net ir vieninteliam akcininkui, svetimas turtas buvo tiek UAB „S“, tiek ir UAB „B“ turtas. Todėl, dar įvertinus konkrečias UAB „B“ turto (pinigų) neteisėto paėmimo ir paskesnio tų pinigų panaudojimo aplinkybes, A.

J. nusikalstama veika skundžiamame nuosprendyje pagrįstai buvo įvertinta kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimas ir teisingai kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d.Taip pat byloje įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad A. J., bÅ«damas UAB „B“ direktoriumi, nuo 2007-05-17 iki 2008-06-27, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ - apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė piniginių lėšų, iÅ¡ viso 287122,43 Lt, iÅ¡imtų iÅ¡ UAB „B“ banko AB „PB“ sÄ skaitos bei apskaitos dokumentais nepagrindė Å¡ių piniginių lėšų panaudojimo, taip pat 2007-11-19 PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DRM Nr. 100700, pagrindė plastikinių gaminių pirkimÄ už 5100 Lt iÅ¡ IÄ® „A“, kurioje įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo ir tokiu bÅ«du pagrindė tikrovės neatitinkančiÄ Å«kinę operacijÄ .

Dėl Å¡ių A. J. padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-05-17 iki 2008-06-27 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Pats A. J. pripažino, kad padarė apskaitos tvarkymo pažeidimus, sukėlusius atitinkamas pasekmes, tačiau nurodo tai padaręs neatsargia kaltės forma, dėl aplaidumo, ir neigia tyčia apgaulingai tvarkęs apskaitÄ . Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami. BK 222 str. numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, bÅ«tina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė apgaulingai tvarkydamas apskaitÄ . Å ioje byloje apgaulingo apskaitos tvarkymo faktines aplinkybes bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis iÅ¡ dalies paties nuteistojo parodymais, kad jis dėl didelio užimtumo nespėjo tinkamai tvarkyti buhalterinės apskaitos, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities specialisto iÅ¡vada Nr. XXX, specialistės paaiÅ¡kinimais teisme, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Å ie duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, iÅ¡nagrinėti teismo posėdyje ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Teismo iÅ¡vados grindžiamos ne tik byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, bet ir konkrečiomis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, kurios susietos su faktinėmis bylos aplinkybėmis, nuosprendyje nurodyta, kokius Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus pažeidė nuteistasis ir kokia yra jo pareigos tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ apimtis.

BK 222 str. 1 d. numatyta veika Å¡iuo konkrečiu atveju reiÅ¡kėsi tuo, kad A. J. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė 287122,43 Lt, ir viena PVM sÄ skaita faktÅ«ra pagrindė plastikinių gaminių pirkimÄ už 5100 Lt, kurioje įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys rekvizitai. BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytų veikų padarymo negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali bÅ«ti skiriama ekspertizė. Jau minėta specialisto iÅ¡vada Nr. XXX nustatyta, kad pagal UAB „B“ organizuojamÄ ir tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr IX-574 6 str. 2 d., bei 12 str. 1 d. bei 13 str. 1 d. nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2007-07-05 iki 2010-03-01 negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam yra inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 183 str. 2 d., dėl didelės vertės piniginių lėšų pasisavinimo, tai akivaizdu, kad dėl to jam turėjo bÅ«ti inkriminuotas tai sumai ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta. Turto pasisavinimas yra neteisėtas svetimo turto pavertimas savu, tuo tarpu apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus, tai yra dvi savo sudėtimi skirtingos nusikalstamos veikos.

Kaip matosi iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. XXX, pagal tyrimui pateiktus finansinius dokumentus, iÅ¡ UAB „B“ sÄ skaitos nuteistasis išėmė 1020682,43 Lt, iÅ¡ jų bÅ«tent 287 682,43 Lt apskaitos dokumentais nepagrindė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė. Dėl ko ir kilo įstatyme numatytos pasekmės. Skunde taip pat nurodoma, kad, iÅ¡ LAT senato nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose" matyti, kad apgaulingos apskaitos subjektu gali bÅ«ti tik buhalteris.

Praktikoje visada direktoriui tokio pobÅ«džio bylose atsakomybė yra paprastai taikoma, tačiau pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose direktoriaus atsakomybė paprastai taikoma per taip vadinamÄ tarpinį vykdymÄ . Tai yra kai kaltininkas veikia per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusius asmenis, paprastai per įmonės buhalterį ar bendrovę su kuria sudaryta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis ir tokia forma atsako kaip nusikaltimo vykdytojas. Taikant tokiÄ teismų praktikÄ , dėl Å¡ios priežasties bendrovės direktorius gali bÅ«ti laikomas tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 str. l d.

Visais kitais atvejais direktorius neatsako ir negali atsakyti už šį nusikaltimÄ . Nuteistasis nurodo, kad pagal jam pareikÅ¡to kaltinimo struktÅ«rÄ , joks tarpinis vykdymas nėra nurodytas ir dėl to jo atsakomybė kaip Å¡io nusikaltimo subjekto yra negalima. Å iuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Pažymėtina, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius.

Pagal Å¡io įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimÄ atsako įmonės vadovas. Kaip matosi iÅ¡ jau minėtos specialisto iÅ¡vados Nr. XXX, 2007-08-20 iki 2010-03-01 UAB „B“ apskaitÄ tvarkė UAB „E“, kaip nurodė Å¡ios įmonės buhalteris, realiai apskaitos netvarkė, kadangi nebÅ«davo pateikiami jokie dokumentai. Akivaizdu, kad A. J. sÄ moningai apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė piniginių lėšų 287122,43 Lt sumoje, bei apskaitos dokumentais nepagrindė Å¡ių piniginių lėšų panaudojimo, taip apgaulingai tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko kilo BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatytos pasekmės. Perkvalifikuoti A.

J. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 223 str. 1 d. pagrindo nėra. Ä®vertinusi įrodymų visumÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. J. teisingai ir pagrįstai nuteistas pagal BK 183 str. 2 d. ir BK 222 str. 1 d.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas pažeidė BPK 6 str., 7 str., 20 str., 305 str. nuostatas. Kaltinamajame akte nurodytas laikotarpis netikslus ir apima ilgÄ laikotarpį. Tokiu bÅ«du nuteistajam pateiktas kaltinimas Å¡ioje dalyje yra nekonkretus, pažeidžiamos jo teisės, jis nežino nuo kokių pažeidimų jam gintis.

NeaiÅ¡ku kokiu laikotarpiu konkrečiai jis padarė pažeidimus. Nuteistojo manymu, kad negalėjimas tinkamai gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų yra jo teisių grubus pažeidimas ir tai laikytina esminiu BPK pažeidimu. Klaipėdos apygardos teismui taip pat Å¡is kaltinimas buvo nekonkretus, apie tai jis nurodė ir nuosprendyje. Teismas savo nuožiÅ«ra iÅ¡taisė kaltinimo klaidÄ ir nurodė detalesnį laikotarpį. Apie nusikaltimo padarymo laiko tikslinimÄ teismas pasisakė ir nuosprendyje. Tai padaryta atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadÄ ir kitus faktinius duomenis.

Teismas turėjo pareigÄ sugrÄ Å¾inti bylÄ prokurorui tyrimui papildyti, tačiau teismas to nepadarė ir padarė kitÄ esminį BPK pažeidimÄ , pats teismas ėmėsi Å¡alinti kaltinamojo akto trÅ«kumus, tai yra aiÅ¡kinti tai, kas neaiÅ¡ku, nusikaltimo laikotarpį sukonkretinti ir netgi ji pakeisti kitu, nei jis nurodytas kaltinamajame akte. Visi Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taip pat turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Teismas nuosprendyje patikslino nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , taip pat nurodė vietÄ , kurioje A. J. buvo perduoti pinigai. Nuteistojo manymu, tokia teismo pozicija laikytina prieÅ¡taraujančia teisingumo vykdymui. Tokiu bÅ«du abiem atvejais pažeidžiama BPK 6 str. 3 d. įtvirtinta vieno iÅ¡ esminiu baudžiamojo proceso principu nuostata, kad draudžiama kam nors teikti privilegijas, tokiu bÅ«du teismas aiÅ¡kiai parodo palankumÄ kaltinimo pusei, teikia jai privilegijas ir kaltinimo naudai aiÅ¡kina tam tikras aplinkybes.

Å ie skundo argumentai nepagrįsti, teismas, patikslindamas nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , vietÄ , ne teikė privilegijÄ kuriai nors (kaltinimo ar gynybos) pusei, o bÅ«tent ir vykdė BPK 305 str. reikalavimus, kad nuosprendyje nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. IÅ¡ bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu A. J. praneÅ¡us apie įtarimus, po to vykusių apklausų metu pats A. J., dalyvaujant gynėjui, nors ir neprisipažino kaltu, tačiau patvirtino, kad įtarimus perskaitė ir kad tie įtarimai jam yra aiÅ¡kÅ«s ir suprantami.

Prokurorui perskaičiuos kaltinamÄ jį aktÄ , A. J. pareiÅ¡kė, kad tai, kuo yra kaltinamas, jis suprato. Visa tai patvirtina, kad įtariamojo, o po to kaltinamojo A. J. teisė žinoti kuo jis yra įtariamas ir kaltinamas, t.y teisės, numatytos BPK 21 str. 4 d., 22 str. 3 d., taigi ir A. J. teisė į gynybÄ ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pažeista. Nebuvo pažeistas ir rungimosi principas, numatytas BPK 7 str., kur numatyta, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui.

IÅ¡ bylos matosi, kad nuteistasis teismui pateikė dokumentus, kuriuos teismas įvertino nuosprendyje, niekaip kitaip taip pat nebuvo suvaržyta nuteistojo teisė teikti įrodymus, reikÅ¡ti savo nuomonę ir pan. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismo padarytos iÅ¡vados pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje iÅ¡dėstyti ir įvertinti. Teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Jokių kitų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį (BPK 369 str. 3 d.), Å¡ioje byloje taip pat nenustatyta.Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Tenkinti šį apelianto praÅ¡ymÄ nėra pagrindo ir dėl to jau buvo pasisakyta Å¡iame nuosprendyje.

Tačiau apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nes pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, paskyrė A. J. pagal BK 183 str. 2 d. neteisingÄ ir aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, be to, netinkamai pritaikė BK 72 str. nusprendžiant konfiskuoti nuteistojo turtÄ . Å iose dalyse skundžiamas nuosprendis keistinas.Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių A. J. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių ir šį klausimÄ , kolegijos nuomone, iÅ¡sprendė teisingai. Tačiau kiti skundžiamame nuosprendyje dėstomi kai kurie bausmių skyrimo motyvai ir nepagrįsti, ir prieÅ¡taraujantys BK bendrosios dalies normų reikalavimus.

Skundžiamame nuosprendyje teismas, skirdamas bausmes, nurodė, kad A. J. yra pakankamai jauno amžiaus, dirba, nusikaltimų padarymo metu neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Padarė du tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir sunkų savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , nusikalstamÄ veikÄ tęsė daugiau kaip metus laiko. Toliau teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis nebuvo teismui nuoÅ¡irdus, melavo ir iÅ¡sisukinėjo mėgindamas iÅ¡vengti atsakomybės, nesiėmė priemonių grÄ Å¾inti bent dalį pagrobto bendrovės turto, nors turėjo tam pakankamai laiko ir galimybių, kas, teismo nuomone, rodo, jog kaltinamasis nei kiek nesigaili nusikaltęs ir nekritiÅ¡kai vertina savo elgesį.

Be to, Å¡i byla yra iÅ¡skirta iÅ¡ kitos bylos, kurioje tiriama žymiai didesnės apimties nusikalstama veika, kurioje galimai dalyvavo A. J.. Å ioje byloje A. J. pasisavinto svetimo turto vertė daugiau kaip 100 kartų virÅ¡ija BK 190 str. nustatytÄ minimaliÄ didelės vertės turto ribÄ . Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. J. pagal BK 183 str. 2 d. turi bÅ«ti skiriama artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 222 str. 1 d. pirmÄ kartÄ teisiamam kaltinamajam skiriama sankcijoje numatyta Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmė bauda, artima Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkiui.Pagal BK 222 str. 1 d. teismas paskyrė A.

J. 100 MGL dydžio (13 000 Lt) baudÄ ir Å¡i bausmė, kolegijos nuomone, nei rÅ«Å¡imi, nei dydžiu negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta. Tuo tarpu pagal BK 183 str. 2 d. paskirtoji 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra aiÅ¡kiai per griežta ir ji paskirta neatsižvelgiant nei į BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes, nei į BK 41 str. 2 d. nuostatas apie bausmės paskirtį. Bausmės skyrimo motyvai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, jau buvo iÅ¡dėstyti.

Pats teismas nurodė apie jaunÄ nuteistojo amžių, apie tai, kad jis neteistas (apie tai aiÅ¡kiai nurodyta ir nuosprendžio įžanginėje dalyje), taip pat apie tai, kad A. J. nebaustas ir administracinėmis nuobaudomis. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko asmenybę pats teismas iÅ¡ esmės įvertino teigiamai. Tuo tarpu kiti bausmės skyrimo motyvai yra ydingi ir kai kurie iÅ¡ jų skiriant bausmę iÅ¡ viso negali bÅ«ti dėstomi. Tai, kad nuteistasis nebuvo nuoÅ¡irdus teismui, bandė iÅ¡vengti atsakomybės, nesiėmė priemonių grÄ Å¾inti bent dalį pagrobto turto reiÅ¡kia tik tai, kad nebuvo pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., ir teismas Å¡ių aplinkybių pagrįstai nenustatė.

Tačiau reikalavimas bÅ«ti teismui nuoÅ¡irdžiam, nemeluoti ir nebandyti iÅ¡vengti atsakomybės negali bÅ«ti aplinkybėmis, dėl kurių kaltinamajam skiriama griežtesnė bausmė, nes tai prieÅ¡tarauja asmens konstitucinei ir BPK numatytai jo teisei į gynybÄ . Å i byla tikrai buvo iÅ¡skirta iÅ¡ kitos, didesnės apimties baudžiamosios bylos, tačiau jokių duomenų, kad toje byloje A. J. jau pripažintas kaltu, nėra, tokie duomenys nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl teismo motyvas skiriant bausmę, kad A.

J. „galbūt“ padarė ir kitus nusikaltimus, irgi ydingas ir nepagrįstas. A. J. pasisavinto svetimo turto vertė tikrai labai didelė ir tai, nors skundžiamame nuosprendyje apie tai nepažymėta, faktiškai turėtų reikšti didesnį padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Taiau šioje dalyje teismas, kolegijos nuomone, neatsižvelgė ir į kai kurias kitas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad A. J. tikrai buvo vienintelis UAB ,,S“ akcininkas, o ši bendrovė buvo vienintelė UAB „B“, kurios turtas buvo pasisavintas, akcininkė.

Ä®statymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia, tačiau tai, kad A. J. pasisavimo svetimÄ turtÄ , bÅ«damas vieninteliu įmonės akcininku, Å¡io jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį vis dėlto mažina lyginant su turto pasisavinimo atvejais kitose bylose. Kolegijos nuomone, teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, kad po nusikaltimų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo daug laiko – daugiau negu ketveri metai, o tiek užtrukus baudžiamajam procesui, pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ kaltininkui paprastai skiriama Å¡velnesnė bausmė arba ji skiriama netgi taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Ä®vertinusi visas Å¡ios bausmės skirymui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. J. pagal BK 183 str. 2 d. paskirta 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra aiÅ¡kiai per griežta ir turi bÅ«ti Å¡velninama iki artimesnės sankcijos žemutinei ribai dydžio bausmės. IÅ¡ naujo skiriant galutinę subendrintÄ bausmę, kolegija, kaip ir skundžiamame nuosprendyje, taiko bausmių subendrinimÄ apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo pakeistas BK 75 str., nustatantis bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Å iuo metu BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal BK 3 str. 2 d. nuostatas nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims. Tai reiÅ¡kia, kad naujos redakcijos BK 75 str. gali bÅ«ti taikomas ir nuteistajam A. J., o teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ Å¡iam nuteistajam pagrindas yra.

Tokia iÅ¡vada daroma pirmiausia įvertinus visas jau aptartas bylos aplinkybes, turėjusias reikÅ¡mės skiriant bausmes ir Å¡velninant A. J. pagal BK 183 str. 2 d. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. A. J. padaryti nusikaltimai nėra smurtiniai, sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama BK 183 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika yra nusikaltimas nuosavybei, o tai rodo mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį. Dar kartÄ atsižvelgiama į tai, kad A. J. nusikalto bÅ«damas jauno amžiaus, prieÅ¡ tai neteistas, taip pat į tai, jog po nusikaltimų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas.

Dėl viso to teisėjų kolegija mano ir nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės A. J. tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegijos nuomone, A. J. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali ir turi bÅ«ti atidėtas taikant BK 75 str. nuostatas.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad niekuo neparemtas 4045799, 95 Lt turto konfiskavimas ne tik sukelia jo atžvilgiu nepakeliamÄ finansinę naÅ¡tÄ , bet ir griauna jo verslÄ , reputacijÄ bei sužlugdo jam priklausiančias bendroves.

IÅ¡ dalies tenkinant apeliacinį skundÄ nuosprendžio dalis dėl A. J. turto konfiskavimo naikinama, nes Å¡iuo atveju teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė irgi netinkamai.IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., paskyrė A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – pinigų 4045799, 95 Lt konfiskavimÄ . Å iuos pinigus teismas nusprendė konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ . Teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje esančiais dokumentais nustatyta, jog vienintelis UAB „B“ akcininkas yra UAB „S“, o A.

J. yra abiejų šių bendrovių direktorius bei UAB „S“ akcininkas. Kadangi abiejų bendrovių valdymas iš esmės yra A. J. žinioje, todėl šiame procese nebuvo subjekto, galinčio tinkamai atstovauti UAB „B“ interesus ir pareikšti baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl bendrovei kaltinamojo nusikalstamasis veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Todėl, nustačius, jog A. J. iš nusikalstamos veikos neteisėtai gavo 4045799, 95 Lt pajamų, šios pajamas kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuojamos (BK 72 str. 2 d.).

BK 72 str. 1 d. nurodoma, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 str. 2 d. konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Å ioje byloje A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ , todėl reikia sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pasisavintas svetimas turtas, Å¡iuo atveju – pinigai – buvo nusikalstamos veikos rezultatas.

Toks turtas pagal BK 72 str. tikrai pripažįstamas konfiskuotinu. Å ioje byloje kolegija atkreipia dėmesį tik į tai, kad pasisavintas UAB „B“ turtas, t. y. pinigai, jau buvo suvartotas, paslėptas ar perduotas kitiems asmenims, todėl nuspręsdamas taikyti turto konfiskavimÄ , teismas turėjo vadovautis ne tik BK 72 str. 1 d. ir 2 d., bet ir to paties BK straipsnio 5 d. nuostatomis. Be to, pagal galiojančiÄ Â teisminę praktikÄ , remiantis BK 72 str. nuostatomis, turi bÅ«ti konfiskuojami ir kaltininko iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialiÄ vertę turintys daiktai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu bÅ«du gauti pinigai ir (ar) kitÄ materialiÄ vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu bÅ«du užvaldytas turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiÅ¡kiami civiliniai ieÅ¡kiniai, arba kitokiu bÅ«du susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytÄ turtÄ ar jo yra dalį pardavęs ar kitokiu bÅ«du gavęs iÅ¡ jo turtinės naudos (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2011).Nepaisant jau galiojančios ankstesnės teisminės praktikos, kuria ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paskesnėse kasacinėse nutartyse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl BK 72 str. taikymo vis dėlto keičiasi.

Ypatingas dėmesys atkreiptinas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 28 d. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015.              Šioje kasacinėje nutartyje nurodoma, kad pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme.             Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.             Teismų praktikoje pripažįstama, kad kontrabanda per valstybės sienÄ gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas.

Kasacinės instancijos teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-646/2007 (kuria nagrinėjamoje byloje rėmėsi abiejų instancijų teismai), pažymėta (darant nuorodas į Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127p/2002), kad, įvežant per valstybės sienÄ pinigus jų nedeklaravus, visa, o ne tik virÅ¡ijanti leidžiamÄ nedeklaruotinÄ , suma yra konfiskuojama.             IÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos SÄ jungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m.

Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu bÅ«du įgytų pajamų paieÅ¡kos, areÅ¡to bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieÅ¡ tarptautinį organizuotÄ nusikalstamumÄ , Europos SÄ jungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu bÅ«du įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt.             Kita vertus, konfiskuojant asmens turtÄ , radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugÄ , įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje.

Todėl taikant turto konfiskavimÄ bÅ«tina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiÅ¡kinimo.             Demokratinės teisinės visuomenės vertybės ir principai, įtvirtinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kelia tam tikrus reikalavimus nusikaltimų kontrolės mechanizmams, taip pat ir tokiems, kuriuos taikant gali bÅ«ti paimamas turtas iÅ¡ nusikalstamas veikas padariusių asmenų.

Efektyvios žmogaus teisių apsaugos kriterijumi ne kartÄ buvo remtasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vertinant turto konfiskavimo teisinių mechanizmų suderinamumÄ su Konvencija. Vertinant buvo atsižvelgiama į nusikaltimų, su kuriais kovojama, mastus, pavojingumÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimo sunkumus ir iÅ¡ jų gaunamo pelno kilmės nustatymo problemas. Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojant nuosavybės teisių ribojimus nustatyta, kad iÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį ankstesnės nuostatos jokiu bÅ«du neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimÄ atsižvelgdama į bendrÄ jį interesÄ arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimÄ . AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias nuostatas EŽTT vertina teisinius mechanizmus, kuriuos pasitelkus siekiama paimti turtÄ iÅ¡ nusikaltimus darančių asmenų ir kitų neteisėtai praturtėjusių asmenų, ir ieÅ¡ko tinkamo balanso (pusiausvyros) tarp tokių mechanizmų efektyvumo ir jų sukeliamų nuosavybės teisės ribojimų, kitaip tariant, sprendžia tokių mechanizmų sukeliamų ribojimų proporcingumo jais siekiamiems tikslams klausimÄ .

             Proporcingumo principas EŽTT bylose iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kinamas kaip sÄ Å¾iningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.             Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).             EŽTT praktikoje iÅ¡ esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra bÅ«tina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė.

Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ , t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebÅ«tų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta.             EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumÄ yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sienÄ gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iÅ¡ už nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistų asmenų.

Vertindamas konfiskavimo proporcingumÄ tokio pobÅ«džio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobÅ«dis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (Å¡iuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iÅ¡ kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiÅ«riu.             Taigi, svarbus momentas, ryÅ¡kėjantis iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, yra tai, kad turto konfiskavimas kaip toks (ne tik procesiniai asmens teisės į nuosavybę apsaugos aspektai) gali bÅ«ti vertinamas proporcingumo aspektu, o toks vertinimas savo ruožtu gali nulemti nacionalinės teisės taikymo neatitikties Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsniui konstatavimÄ .

Pavyzdžiui, EŽTT byloje I prieÅ¡ RusijÄ nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimÄ dėl to, kad muitinės deklaracijoje nenurodytos pinigų sumos konfiskavimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, nuteisto už pinigų kontrabandÄ , bylos aplinkybėmis buvo neproporcingas; pareiÅ¡kėjui užkrauta individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta. Nedeklaruoti pinigai paimti ir konfiskuoti vadovaujantis Rusijos baudžiamojo proceso kodeksu ir teismų praktika kaip nusikalstamos veikos padarymo instrumentas.

Teismas pripažino, kad apskritai tokia konfiskavimo priemonė atitinka bendrÄ jį visuomenės interesÄ kovoti su sunkiomis nusikalstamomis veikomis, kurios gali bÅ«ti susijusios su pinigų srautų judėjimu per sienas. Tačiau vienintelis nusikalstamas elgesys, už kurį atsakingas pareiÅ¡kėjas, buvo deklaracijos nepateikimas muitinės pareigÅ«nams. Jis neturėjo teistumo ir nebuvo įtariamas ar kaltinamas padaręs kokių nors nusikalstamų veikų prieÅ¡ tai. Tuo tarpu užsienio valiutos įvežimas į RusijÄ kaip toks yra teisėtas neribojant sumos; konfiskuoti pinigai buvo teisėtos kilmės. Nebuvo jokių duomenų, kad konfiskavimu siekta užkirsti keliÄ kokiai nors kitai neteisėtai veiklai.

Konfiskuota suma neabejotinai buvo reikÅ¡minga pareiÅ¡kėjui. Kita vertus, pareiÅ¡kėjui nedeklaravus pinigų valstybė nepatyrė jokios turtinės žalos. Nebuvo įtikinamai įrodyta ar įrodinėjama, kad jam už kontrabandÄ paskirtas laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas, savaime nepakankamas atgrasomajam ir baudžiamajam poveikiui pasiekti (I v. Russia, no. 30352/03, judgment of6 November 2008). Byloje S prieÅ¡ RusijÄ svarstytas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas pareiÅ¡kėjo teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimas, tačiau Å¡iuo atveju nedeklaruoti pinigai konfiskuoti kaip gauti nusikalstamu bÅ«du.

Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas byloje nustatytas konstatavus tokio apribojimo neteisėtumÄ . Teismas iÅ¡ esmės nusprendė, kad nacionalinių teismų iÅ¡vada, jog pinigai, kurių teisėta kilmė vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, pareiÅ¡kėjui kirtus muitinės sienÄ nepraneÅ¡ant apie juos muitinės deklaracijoje, tapo gauti nusikalstamu bÅ«du, buvo nenumatoma. Teismo nuomone, toks aiÅ¡kinimas neatitinka įprastos sÄ vokos „gauti nusikalstamu bÅ«du“ reikÅ¡mės. Å i sÄ voka suponuoja, kad nusikaltėlis užvaldė turtÄ per nusikalstamÄ veiklÄ , tuo tarpu pareiÅ¡kėjas neįgijo pinigų kaip kontrabandos nusikalstamos veikos padarymo rezultato; jis juos teisėtai uždirbo (S v.

Russia, no. 31004/02, judgment of 5 February 2009). Byloje G prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas nustatytas konstatavus, kad pareiÅ¡kėjui už privalomų deklaruoti pinigų nedeklaravimÄ paskirta sankcija, kumuliuojanti visos gabentos sumos konfiskavimÄ ir baudÄ , buvo neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Nors byloje buvo tam tikros informacijos apie tariamÄ pareiÅ¡kėjo sÄ ryšį su nusikalstama veikla, tačiau nebuvo duomenų apie jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ arba nuteisimÄ ; paimta pinigų suma galėjo bÅ«ti jo asmeninis turtas, nebuvo teigiama, kad ji bÅ«tų gauta iÅ¡ neteisėtos veiklos ar jai skirta.

Teismas taip pat atsižvelgė į pareiÅ¡kėjui už nedeklaravimÄ paskirtos sankcijos griežtumÄ (privalomas visos gabentos sumos konfiskavimas ir pusės jos dydžio bauda) (G c. France, no 28336/02, arr?t du 26 février 2009). AnalogiÅ¡kas sprendimas priimtas ir byloje M prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ( M c. France, no 39973/03, arr?t du 9 juillet 2009). Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas nustatytas ir byloje G prieÅ¡ KroatijÄ (G v. Croatia, no. 9702/04, judgment of 5 February 2009), kurioje iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, nubaustos už administracinį teisės pažeidimÄ â€“ įstatyme nustatytÄ sumÄ virÅ¡ijančios pinigų sumos nedeklaravimÄ â€“ buvo konfiskuota 20 000 Vokietijos markių (viso ji gabeno 30 500 Vokietijos markių, tačiau 10 500 markių buvo galima gabenti jų nedeklaruojant).

Vertindamas pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisių apribojimo proporcingumÄ EŽTT vadovavosi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais, kaip ir pirmiau nurodytuose sprendimuose. Be kita ko, pabrėžė, kad tam, jog nuosavybės teisių apribojimas (konfiskuojant turtÄ ) bÅ«tų proporcingas, jis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumÄ ; sankcija turi atitikti veikos, už kuriÄ yra numatyta ir skiriama, sunkumÄ ( G – deklaravimo reikalavimo neįvykdymÄ ), o ne tam tikros preziumuojamos, tačiau nenustatytos veikos (pavyzdžiui, pinigų plovimo ar mokesčių vengimo) sunkumÄ .

EŽTT pažymėjo, kad už pinigų nedeklaravimÄ pareiÅ¡kėja buvo nubausta 6000 Kroatijos kunų bauda, ir nėra įtikinamai įrodyta, jog Å¡ios sankcijos nepakako pasiekti atgrasymo, nubaudimo bei prevencijos tikslų. Tokiomis aplinkybėmis visos deklaruotinos pinigų sumos konfiskavimas, taikomas kaip papildoma sankcija kartu su bauda, buvo neproporcingas, nes sukėlė pareiÅ¡kėjai per didelę naÅ¡tÄ .             IÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad, konfiskuojant asmens turtÄ , radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumÄ , todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo bÅ«tina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiÅ¡kinimo.

Pirmiau nurodyti EŽTT sprendimai ir juose pateikti Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimų iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s sprendžiant BK 72 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimÄ nagrinėjamoje byloje. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik neatsižvelgė į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , bet ir iÅ¡ viso nepasisakė dėl jos reikÅ¡mės bylai, nors atitinkami argumentai buvo tiesiogiai nurodyti apeliaciniame skunde. IÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokia Å¡io teismo pozicija prieÅ¡tarauja tiek Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal KonvencijÄ , tiek BPK įtvirtintiems reikalavimams apeliacinės instancijos teismo sprendimui ( BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).

             Šia kasacine nutartimi apygardos teismo nuosprendis ir paskesnė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo pakeisti – panaikinta jų dalis dėl turto konfiskavimo vadovaujantis BK 72 str. 2 d.              Galima sutikti, kad Å¡i Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo priimta ne analogiÅ¡koje, o byloje dėl kitos nusikalstamos veikos – pinigų kontrabandos (BK 199 str. 1 d.). Be to, vienu iÅ¡ Å¡ios nutarties argumentų buvo tai, kad byloje nebuvo duomenų, kad neteisėtai per valstybės sienÄ gabenti pinigai buvo gauti nusikalstamu bÅ«du.

Tačiau toje pačioje kasacinėje nutartyje iÅ¡dėstyti ir bendrieji principai bei aplinkybės, į kurias privaloma atsižvelgti taikant BK 72 str. ir kitose baudžiamosiose bylose. Nurodytos kasacinės nutarties esmė yra tai, jog svarbus momentas, ryÅ¡kėjantis iÅ¡ EŽTT praktikos, yra tai, kad turto konfiskavimas gali bÅ«ti vertinamas proporcingumo principo aspektu, o toks vertinimas savo ruožtu gali nulemti nacionalinės teisės taikymo neatitikties Konvencijos protokolo Nr. 1 1 str. konstatavimÄ .             Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad nuteistajai, kuri nuteista pagal BK 199 str. 1 d. už neteisėtÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabentų pinigų nedeklaravimÄ , taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – visų jos gabentų pinigų konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga (neadekvati) jos padarytam teisės pažeidimui, paskirta neatsižvelgiant į EŽTT formuojamÄ praktikÄ tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiÅ¡kių argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobÅ«džio priemonių paskyrimÄ .             Nuosavybės teisių apribojimas, atsdižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumÄ , o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks, kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumÄ .             Sprendžiant klausimÄ dėl BK 72 str. taikymo A.

J. baudžiamojoje byloje, į Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti. Pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad A. J. buvo vienintelis UAB „S“ akcininkas, o Å¡i bendrovė buvo vienintelė UAB „B“ akcininkas. Nors Å¡ios aplinkybės ir negalėjo bÅ«ti pagrindu A. J. iÅ¡teisinti pagal BK 183 str., tačiau tai turi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar be kriminalinės bausmės yra teisinga ir ar proporcinga nuteistajam skirti tokiÄ griežtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. UAB „B“ priklausantis pasisavintas turtas buvo užvaldytas neteisėtu bÅ«du, tačiau, kita vertus, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad tas pasisavintas turtas buvo sukurtas įmonės, kurios vieninteliu akcininku buvo pats A.

J.. Be to, kolegija dar kartÄ atkreipia dėmesį ir į skundžiamo nuosprendžio motyvus, dėl kurių buvo nuspręsta taikyti BK 72 str. Pats teismas Å¡iuo atveju nepaminėjo apie jokį valstybės ar visuomenės interesÄ , o nusprendė konfiskuoti A. J. turtÄ todėl, kad jis, bÅ«damas abiejų bendrovių (UAB „S“ ir UAB „B“) direktoriumi ir, kaip nustatyta bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, - vieninteliu akcininku, tiesiog negalėjo pats pareikÅ¡ti jokio civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo.               Įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija, vadovaudamasi dar ir iÅ¡dėstytais kasacinės nutarties Nr. 2K-7-130-699/2015 iÅ¡aiÅ¡kinimais, daro iÅ¡vadÄ , kad turto konfiskavimÄ vertinant proporcingumo aspektu, vertinant Å¡ios bylos jau aptartas aplinkybes, A.

J. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 str.) buvo neproporcinga (neadekvati) jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 72 str.) ir nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo yra nepagrįsta ir naikintina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., n u s p r e n d ž i a:                       Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam A.

J. paskirtos bausmės ir dėl turto konfiskavimo pakeisti.Pagal BK 183 str. 2 d. paskirti nuteistajam A. J. bausmę laisvės atėmimÄ 3 metams ir 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., Å¡iÄ bausmę ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 222 str. 1 d. paskirtÄ bausmę – 100 MGL dydžio (13000 Lt) baudÄ â€“ subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirti nuteistajam A. J. galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. ir nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės laisvės atėmimo 3 metams ir 6 mėnesiams vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams.

Paskirti nuteistajam A. J. įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., nuteistajam A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4045799, 95 Lt pinigų konfiskavimas. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                                Linas Å iukÅ¡ta                          Teisėjai                                                                                                                          Valdimaras Bavėjanas                           SvajÅ«nas Knizleris