2020-04-15 Nr. AB-7719-3-61-3-00680-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-275-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00680-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. SD-37-6609 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti K. K. 2015 m. gegužės 28 d. įvykio darbe aplinkybes bei (duomenys neskelbtini) mirties priežastis.

Skunde pareiškėja nurodė, kad apie Inspekcijos Sprendimą sužinojo tik iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Šiaulių skyriaus rašto Nr. DV_S-38815, kurį gavo 2019 m. gruodžio 10 d. Dėl to pareiškėja 2020 m. sausį kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių skyrių, prašydama pateikti Sprendimą, ir jį gavo tik 2020 m. vasasario 4 d. Per apsirikimą pareiškėja advokatui nurodė, kad Sprendimą gavo 2020 m. vasario 6 d., todėl nežymiai (viena diena) buvo praleistas Sprendimo apskundimo terminas, kurį pareiškėja prašė atnaujinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sprendimo adresatų sąraše yra nurodyta ir pareiškėja bei adresas, kuriuo buvo išsiųstas Sprendimas, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėja gavo Sprendimą, tačiau nepasinaudojo teise per teisės aktuose nustatytą terminą jį skųsti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja klaidingai traktuoja, kad Sprendimo apskundimo terminą praleido tik viena diena, kadangi pareiškėja ne vėliau kaip 2016 m. gegužės pabaigoje sužinojo apie Sprendimą, jai nebuvo jokių kliūčių jį skųsti, tačiau ji laisva valia ir savo rizika nusprendė šia teise iš karto nepasinaudoti ir neapdairiai laukė iki 2020 m. vasario 25 d. Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. įvykio darbe, įvykusio 2015 m. gegužės 28 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Talša“ darbuotojui K. K., papildomo tyrimo akte nurodyta, kad apie atliekamą papildomą tyrimą, be kita ko, buvo informuota pareiškėja. Žinodama, kad dėl sutuoktinio patirto nelaimingo atsitikimo darbe ir jo mirties vykdomas papildomas tyrimas, pareiškėja aktyviai nesidomėjo nei tyrimo eiga, nei jos rezultatais iki to laiko, kol iš Valdybos Šiaulių skyriaus gavo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą, kuriuo nebuvo tenkintas jos 2019 m. lapkričio 21 d. prašymas dėl išmokos skyrimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe mirus jos sutuoktiniui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Inspekcijos Sprendimą yra nenagrinėtinas teismų, kadangi Sprendimas nėra administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Todėl pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir antru pagrindu – kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėja D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti jos skundą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino aplinkybes dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, kadangi pirmą kartą apie Inspekcijos Sprendimą pareiškėja sužinojo tik gavusi Valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. raštą. Gavusi šiuos duomenis, pareiškėja operatyviai kreipėsi į Inspekciją dėl Sprendimo pateikimo, šį sprendimą gavo 2020 m. vasario 4 d., todėl terminas Sprendimui apskųsti baigėsi 2020 m. vasario 24 d. Skundą teismui pareiškėja pateikė 2020 m. vasario 25 d., t. y. terminą praleido tik viena diena. Pareiškėja pažymi, kad Inspekcijos teiginiai, esą Sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas ir kad ji Sprendimą gavo, yra nepagrįsti įrodymais. Be to, Sprendimo ardesatų sąraše yra nurodyta ne pareiškėja, o S. K. Pareiškėja taip pat teigia, kad jis nebuvo informuota apie dėl jos sutuoktinio mirties vykdomą papildomą tyrimą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad valstybinė teisinė pagalba jai buvo suteikta 2020 m. vasario 13 d. sprendimu, kurį ji gavo 2020 m. vasario 18 d., o advokatas dėl didelio užimtumo pareiškėją priėmė tik 2020 m. vasario 21 d. (penktadienį).

Dėl skundo dalyko pareiškėja nurodo, kad būtent dėl Inspekcijos Sprendimo Valdybos Šiaulių skyrius atsisakė pareiškėjai mokėti vienkartinę ir periodines išmokas dėl jos sutuoktinio mirties, todėl Sprendimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti dviem pagrindais – dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą jo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), taip pat dėl to, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. SD-37-6609. ABTĮ (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) nustatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (32 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (34 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas) (34 str. 2 d.). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad dėl termino atnaujinimo teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Remiantis byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad: Valdyba 2019 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. DV_S-38815 pareiškėją informavo, kad netenkino jos prašymo dėl vienkartinės ir periodinės išmokos apdraustajam mirus skyrimo, kadangi Inspekcija, atlikusi papildomą K. K. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, Sprendimu nelaimingo atsitikimo darbe iš sunkaus neperkvalifikavo į mirtiną; pareiškėja 2020 m. sausio 10 d. kreipėsi į Inspekciją dėl Sprendimo pateikimo; Inspekcija 2020 m. sausio 30 d. raštu Nr. SD-129 pateikė pareiškėjai nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu 2015 m. gegužės 28 d. statybvietėje atliekant stogo dangos ardymo darbus nukrito ir sunkius sveikatos pakenkimus patyrė, o vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė UAB „Talša“ darbuotojas K. K., patvirtintas tyrimo medžiagos kopijas bei atlikto papildomo tyrimo dokumentų patvirtintas kopijas, įskaitant Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. gegužės 23 d. Sprendimą Nr. SD-37-6609, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad 2015 m. gegužės 28 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei nuspręsta 2016 m. gegužės 13 d. papildomo tyrimo aktą bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis laikyti neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi; pareiškėja 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-492-2103 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą; pareiškėjos atstovas 2020 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Inspekcijos Sprendimo, prašė atnaujinti nežymiai praleistą skundo padavimo terminą.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi skundo dėl Inspekcijos Sprendimo padavimo terminą, tačiau, pareiškėjos manymu, terminas buvo praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino, nustatęs, kad pareiškėja terminą praleido dėl subjektyvių ir nuo jos valios priklausiusių priežasčių – dėl to, kad 2016 m. gegužės mėnesį gavusi Inspekcijos sprendimą savo valia neskundė jo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Kaip minėta, pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog apie Inspekcijos Sprendimą iki 2019 m. gruodžio 10 d. nežinojo, Inspekcija apie papildomą jos sutuoktinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą pareiškėjos neinformavo, o su šiuo Sprendimu pareiškėja susipažino tik gavusi Inspekcijos 2020 m. sausio 30 d. raštą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Inspekciją dėl informacijos apie tai, kada pareiškėjai buvo išsiųstas Sprendimas pateikimo. Inspekcija 2020 m. kovo 3 d. raštu Nr. SD-129-3208 teismui nurodė, jog Sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu 2016 m. gegužės 23 d., tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė duomenų apie tai, ar pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuota apie papildomą jos sutuoktinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą bei jo rezultatus. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais, kad Inspekcijos Sprendimo 2016 metais ji nebuvo gavusi. Be to, iš Sprendimo adresatų sąrašo matyti, kad jis buvo siųstas ne D. K., o S. K., ir tai galėjo būti Sprendimo neįteikimo pareiškėjai priežastis. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėja privalėjo pati nuolat domėtis jos sutuoktinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aplinkybėmis ir eiga yra neproporcingas ir apriboja pareiškėjos teisę kreiptis į teismą bei ginti, jos nuomone, pažeistas teises.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, matyti, jog po to, kai gavo Inspekcijos Sprendimą, savo teisių gynybos pareiškėja ėmėsi nedelsdama – 2020 m. vasario 7 d., kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios paskirtas advokatas 2020 m. vasario 25 d. teismui pateikė skundą dėl Inspekcijos Sprendimo bei prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Toks procesinio dokumento parengimo ir pateikimo laikas negali būti vertinamas kaip neprotingai ilgas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nuo pat pradžių manydama, kad jos teisės nagrinėjamu atveju buvo pažeistos, operatyviai siekė jų gynybos – kreipėsi į Inspekciją dėl Sprendimo pateikimo, taip pat į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos skundžiant aptariamą Sprendimą administraciniam teismui suteikimo, taip pat į tai, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs su jautria socialinio gyvenimo sritimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje, pareiškėja veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė realizuoti nedelsdama, o kreipimosi į teismą terminą ji praleido dėl svarbių ir nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Inspekcijos Sprendimo padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat nurodė, jog Sprendimas nėra administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Tokią išvadą Vilniaus apygardos administracinis teismas darė konstatavęs, kad pareiškėjos siekis iš esmės yra panaikinti Inspekcijos 2015 m. birželio 29 d. surašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 28 d.) 10 straipsniu, Inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintuose Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d.) įtvirtinta, kad, jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (77 p.).

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (83 p.). Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintuose Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2016 m. spalio 12 d.) nurodyta, kad, jei ištyrus įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo vėliau paaiškėja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat jei keičiasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytas nukentėjusiojo traumos sunkumas ar nukentėjusysis dėl patirtų įvykio metu sužalojimų miršta, skiriamas papildomas įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimas įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams atitinkamame akte patikslinti (40 p.).

Atlikus papildomą įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą gali būti paliktas galioti nepakeistas ankstesnio tyrimo metu surašytas atitinkamos formos aktas, jis gali būti papildytas arba panaikintas ir surašytas naujas atitinkamos formos aktas (41 p.). Jei nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba jo šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Inspekcijos inspektoriaus ištirto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo rezultatais, sprendimais (išvadomis) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir / ar priežasties (-čių), jis / jie pateikia prašymą ar skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (51 p.).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad atliktas įvykio darbe tyrimas, įskaitant dėl to surašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą, gali būti skundžiamas Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui bei teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcijos Sprendimas, kuriuo pripažinta, jog 2015 m. gegužės 28 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog skundžiamą Inspekcijos Sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybinis darbo inspektorius, o jame nurodyta apskundimo tvarka atitinka ABTĮ nustatytą skundo dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo padavimo tvarką (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 32 str. 1 d.). Kaip matyti, papildomas pareiškėjos sutuoktinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo atliktas atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pasikeitė anksčiau tyrimo metu nustatytos aplinkybės, t. y. pareiškėjos sutuoktinis mirė. Atlikusi papildomą tyrimą, Inspekcija paliko galioti nepakeistą ankstesnį tyrimo metu surašytą atitinkamos formos aktą, t. y. anksčiau nustatyto pareiškėjos sutuoktinio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe nusprendė neperkvalifikuoti į mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe. Taigi, nesutikdama su šiais Inspekcijos veiksmais atliekant papildomą jos sutuoktinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą (įskaitant paliktą galioti nepakeistą nelaimingo atsitikimo darbe aktą), pareiškėja turi teisę juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Inspekcijos Sprendimo padavimo terminą, taip pat nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis naikinama, o pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas. Atskirajame skunde pareiškėja taip pat prašo klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priimti jos pirmosios instancijos teismui teiktą skundą, tačiau skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismas (aktualios redakcijos ABTĮ 33 str.), todėl atskirojo skundo reikalavimas skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės netenkinamas, o pareiškėjos skundo dėl Inspekcijos Sprendimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį.

Atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. SD-37-6609 paduoti ir perduoti pareiškėjos D. K. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė