44b317b1-fed7-485d-abda-df48e967542e · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-787-848/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21566-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.4.2.; 3.2.3; 3.2.3.8; 3.2.3.9; 3.2.6; 3.2.6.1; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m.kovo 1 d. Kaunas             Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė KriaučiÅ«nienė, sekretoriaujant Antaninai Antonenko, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. A., jo atstovui advokato padėjėjui V. K., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims B. A., SB Gija atstovui, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims B.

A., Sodininkų bendrijai „Gija“ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ po savo tėvų Boleslovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1995-11-23 ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdydamas (b. l. 3-7).            PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad 1995-11-23 mirė jo tėvas Boleslovas A.

A., a.k. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Motina V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Boleslovo A. A. mirties dėl likusio palikimo dėl paveldėjimo į notarų biurÄ nesikreipė, kadangi jai buvo akivaizdu, kad palikimÄ priėmė bÅ«tent ji, kadangi motina faktiÅ¡kai gyveno mirusiam tėvui priklausančiame sode, adresu (duomenys neskelbtini) ir jį prižiÅ«rėjo. Motina V. A. mirė (duomenys neskelbtini) po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

PareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjo sesuo B. A., yra vieninteliai Boleslovo A. A. ir V. A. vaikai. PareiÅ¡kėjo sesuo B. A. po tėvų mirties likusio palikimo atsisakė. Mirus tėvui B. A. A., palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjo motina V. A., kadangi ji iki pat tėvo prižiÅ«rėjo ir naudojosi sodu esančiu (duomenys neskelbtini)Mirus motinai V. A. palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas. Po motinos mirties likusį sklypÄ ir sodÄ esantį (duomenys neskelbtini)pareiÅ¡kėjas prižiÅ«rėjo, jį tvarkė, jame leido savaitgalius.          Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad pareiÅ¡kimÄ palaiko.

Mirus tėčiui Boleslovui A. A. jo likusį turtÄ priėmė motina, o mirus motinai V. A. priėmė likusį turtÄ t.y. namų apyvokos daiktus, sodÄ ir sodo namelį priėmė pareiÅ¡kėjas.Suinteresuotas asmuo B. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai teismo Å¡aukimu (b.l. 48). Atsiliepimo per teismo pasiÅ«lytÄ terminÄ nepateikė. Suinteresuotas asmuo SB „Gija“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai teismo Å¡aukimu (b.l. 47).

Atsiliepimo per teismo pasiÅ«lytÄ terminÄ nepateikė. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) mirusio Boleslovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)mirusios V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) , sÅ«nus, kÄ patvirtina gimimo liudijimo kopija (b. l. 9). Suinteresuotas asmuo B. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiÅ¡kimÄ , kad ji sutinka su pareiÅ¡kimu (b.l.27) Gyventojų registro duomenimis Boleslovas A. A. ir V.

A. gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.14-15). Po Boleslovo A. A. ir V. A. mirties paveldėjimo bylos notarų biure nebuvo užvestos (b. l. 21-24). Boleslovo A. A. vardu buvo įregistruotas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Boleslovas A. A. nuo 1994 metų buvo bendrijos narys (b.l. 16).Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimÄ ar neegzistavimÄ teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas Å¡iuos faktus pripažįsta nustatytais.

Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimÄ reikia paÅ¡alinti pagrįstÄ abejonę ir tik tokiÄ abejonę paÅ¡alinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais. Pagal CK 5.11 straipsnį pirmÄ jÄ Ä¯pėdinių eilę sudaro palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antrÄ jÄ eilę sudaro palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Å io straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymÄ tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iÅ¡ visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Taigi įstatymas numato du savarankiÅ¡kus paveldėjimo priėmimo bÅ«dus, vienas iÅ¡ kurių - palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. A. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ turtÄ , t.y. po tėvų Boleslovo A. A. ir V. A. mirties, naudojasi esančiu (duomenys neskelbtini)jį prižiÅ«ri. Tai patvirtina SB „Gija“ 2015 m. rugpjūčio 15 d. iÅ¡duota pažyma Nr. 324 (b.l.26). Suinteresuotas asmuo dėl praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto neprieÅ¡tarauja (b.l.27). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjas yra Boleslovo A. A. ir V. A. įpėdinis, todėl praÅ¡omas nustatyti faktas pareiÅ¡kėjui sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikÅ¡mę turintis faktas. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes pareiÅ¡kėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybei priteistinos 3,78 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. teismas n u s p r e n ž i a : pareiÅ¡kimÄ patenkinti.           Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), palikimÄ po savo tėvų Boleslovo A.

A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1995-11-23 ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,78 Eur (tris eurus 78 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.Faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ po Boleslovo A.

A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .      Teisėja                                                                                                                   Eglė KriaučiÅ«nienė