44ae88bd-8909-4b09-9cc1-c1724ef1ed4d · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-470-359/ 2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00324-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.4.1; 30.5; 30.10; 113.1; 116.; 116.1 KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 8 d.Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, Tatjanai Daugirdienei, Dalei Juškevičienei,dalyvaujant ieškovui A. K. M., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei, atsakovo V.

S. IÄ® savininkui V. S.,nedalyvaujant atsakovei E. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. M. ieÅ¡kinį atsakovams E. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, V. S. individualiai įmonei dėl kadastrinių matavimų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:IeÅ¡kovas A. K. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams E. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, V.

S. individualiai įmonei dėl kadastrinių matavimų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, praÅ¡ydamas:1) Pripažinti negaliojančiu 2010-12-20 ieÅ¡kovo sutikimÄ su sklypo ribomis, nurodytomis 2010 metų spalio 12 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, įraÅ¡ytÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane;2) Panaikinti ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus V.

S. IÄ®: 2010 metų spalio 12 d. ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 1; kadastrinių matavimų planÄ , suderintÄ su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos skyriumi 2011-01-18; 2011 m. vasario 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. 6VÄ®-(14.6.2)-145, kuriuo buvo patikslinti kadastro duomenys;3) Panaikinti atsakovei E. V. priklausančio 1,8989 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus V.

S. IÄ®: 2013 m. gegužės 17 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų planÄ , suderintÄ Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM 2013-08-01; Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ , kuriuo buvo patikslinti kadastro duomenys;4) Nustatyti ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribÄ su atsakovei E. V. priklausančio 1,8989 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., riba pagal UAB „MEDSTATA“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ (t. 1, b.l. 3-9, 113-118).             IeÅ¡kovas A.

K. M. savo reikalavimus grindė Å¡iais argumentais (t. 1, b.l. 3-9, 113-118):- remiantis 1997-01-14 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 9-7357 O. M. buvo atkurtos nuosavybės teises į 9,10 ha žemės sklypÄ natÅ«ra. Sklypas buvo formuojamas 1995 m. ir žemės sklypo ribos natÅ«roje buvo pažymėtos 1995-10-26 Žemės sklypo skiriamų privačiam Å«kiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktu – abrisu, kurį sudarė vyresn. inžinierė R. D.. 1995-12-15 buvo patvirtintas laikinais žemės sklypo planas, kuris buvo pridėtas prie 2009-05-14 dovanojimo sutarties, reg.

Nr. 1-2571, kurios pagrindu nuosavybės teises į sklypÄ Ä¯gijo ieÅ¡kovas, kuriam Å¡iuo metu asmeninės nuosavybės teise ir priklauso 9,1 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypÄ ieÅ¡kovas įgijo 2009-05-14 dovanojimo sutarties, reg. Nr. 1-2571 pagrindu. Kadastrinius matavimus sklypui atliko V. S. IÄ® (t. 1, b.l. 12-15, 38-40, 46-47, 57-66);- atsakovei E. V. nuosavybės teise priklauso 1,8989 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Sklypas buvo formuojamas U. M., atliekant preliminarius matavimus. Sklypo ribos buvo nustatytos ir paženklintos vietoje, remiantis 2002-09-05 Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisu bei 2002-09-05 Asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu, bei 2002-09-05 Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu. Žemės sklypo planas parengtas 2002-09-16 R. D. įmonės. Kadastrinius matavimus sklypui atliko V. S. IĮ ( (t. 1, b.l. 22-23, 36, 42-43, 44-45, 48, 67, 68);- ieškovo kadastrinių matavimų planas suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriuje 2011-01-18, 2011-02-02 minėtos įstaigos vedėjo įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2)-145.

Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1 surašytas 2010-10-12. Kadastriniai matavimai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (t. 1, b.l. 41, 66);- atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų planas yra suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM 2013-08-01. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas surašytas 2013-05-17. Po kadastrinių matavimų atlikimo paaiškėjo, kad pasikeitė ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos ir jos neatitinka išlikusių riboženklių bei 1995 m. suformuoto sklypo ribų. (t. 1, b.l. 37, 49-56, 68);- ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos buvo formuojamos anksčiau nei atsakovės ir sklypo ribos buvo paženklintos natūroje riboženkliais, kurie yra išlikę iki šios dienos.

IeÅ¡kovui priklausantis sklypas buvo formuojamas kaip natÅ«rinė žemė. Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės žemės sklypai buvo formuojami vykdant žemės reformÄ ;- atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti Žemės reformos įstatymo 4 str. 1 d. reikalavimai, numatantys, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis Å¡iuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas;- taip pat pažeistas Žemės reformos įstatymo 21 str., numatantis, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytÄ Å¾emės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumÄ , nevirÅ¡ijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Tai, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, patvirtina ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 23 ir 24 p.- be to, atliekant kadastrinius matavimus, jo nuomone, pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. reikalavimai, kuriuose numatyta, kad kadastriniai matavimai yra atliekami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, parengtus institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimÄ valstybinėje žemėje, naudojant topografinius planus bei kitÄ geodezinę ir topografinę medžiagÄ ;

Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 14 p., numatantis, kad kadastriniams matavimams naudojama nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai, žemės sklypų planų kopijos, ortofotografiniai žemėlapiai ir kt.; nesivadovauta pirminiais žemės sklypų formavimo dokumentais – abrisais, laikinais planais;- rengiant ieÅ¡kovo ir atsakovės kadastrinių matavimų planÄ , pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų 21 p., numatantis, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede;- ieÅ¡kovas nurodo, kad buvo visiÅ¡kai pakeista sklypo konfigÅ«racija, t.y. sklypas deÅ¡inėje pusėje prie KriaučiÅ¡kių ežero paslinktas į ieÅ¡kovo pusę, tuo pačiu žemyn paslinktas ir ieÅ¡kovo žemės sklypas, kÄ patvirtina teismui pateiktas UAB „Silva nova“ atliktas planas (t. 1, b.l.

19) bei UAB „Daraja“ atliktas planas. Tai, kad nebuvo laikomasi senų ribų bei neatsižvelgta į iÅ¡likusius riboženklius, patvirtina pateiktos fotonuotraukos bei antstolio S. U. 2014-02-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28, iÅ¡ kurio matyti, kad atstumas tarp seno riboženklio iki naujo riboženklio – metalinio strypelio yra 12,40 m. (t. 1, b.l. 24-34, 120);- 2009-09-22 leidimu Nr. 41 ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas leidimas įveisti miÅ¡kÄ Å¾emės sklype, prie leidimo buvo pridėtas miÅ¡ko želdinimo ir žėlimo projektas bei žemės sklypo planas su įveisiamo miÅ¡ko ribomis, pagal kuriuos ieÅ¡kovas įveisė miÅ¡kÄ .

Å iuo metu dalis ieÅ¡kovui priklausančio miÅ¡ko patenka į atsakovės sklypo ribas;- nors ieÅ¡kovas pasirašė jam priklausančio žemės sklypo 2010-10-12 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktÄ Nr. 1 bei kadastrinių matavimų planÄ , kuriame nurodė, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu sutinka, tai padarė suklysdamas, kadangi suraÅ¡ant minėtus dokumentus ir pasiraÅ¡ant juose žemės sklypas natÅ«roje paženklintas nebuvo – matininkas V.

S. nurodė, kad dėl oro sÄ lygų tai bus daroma tik pavasarį. Pradėjus ženklinti sklypÄ natÅ«roje, paaiÅ¡kėjo, kad jo ribos neatitinka iÅ¡likusių riboženklių ir ieÅ¡kovas dėl to netenka dalies jo paties įveisto miÅ¡ko. PaaiÅ¡kėjus Å¡iam faktui, ieÅ¡kovas pareikalavo nutraukti žemės sklypo ribų ženklinimÄ . Riboženkliai buvo sukalti tik 2013 m., ieÅ¡kovui nedalyvaujant ir nepraneÅ¡us jam apie ribų ženklinimÄ , todėl praÅ¡o ieÅ¡kovo sutikimÄ ant kadastrinių matavimų plano, pasiraÅ¡ytÄ 2010-12-20, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ suklydimo įtakoje;- suraÅ¡ant žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 1 buvo pažeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. p., kuris numato, kad atliekant kadastrinius matavimus, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai;

žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims; 32.1.1.4. p., numatantį, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo, o šiuo atveju paženklinimo aktas buvo surašytas ir pasirašytas anksčiau nei žemės sklypo ribos pažymėtos natūroje;- taip pat pažeistos Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, kurių 25 p. numato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, o 29.7. p. numato, kad paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas, kurį pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.

Vadinasi, žemės sklypai turėjo bÅ«ti ženklinami prieÅ¡ suraÅ¡ant ženklinimo aktÄ . 2010-10-12 ieÅ¡kovas negalėjo pasiraÅ¡yti ženklinimo akto, kadangi buvo iÅ¡vykęs į Norvegijos Karalystę, o nauji riboženkliai (tiek mediniai, tiek metaliniai) buvo sukalti 2013 m., ieÅ¡kovui nedalyvaujant (t. b.l. 49-56, 121-124);- atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo ženklinamas neinformavus ieÅ¡kovo, kadangi sklypo riba sutapo su ieÅ¡kovo geodeziÅ¡kai pamatuoto sklypo riba, tačiau Å¡iuo matu sklypo riba pažymėta net dviejų rÅ«Å¡ių riboženkliais – mediniais ir metaliniais, atstumai tarp jų yra 4 m., o kadangi ieÅ¡kovas nedalyvavo riboženklius kalant, jam nežinomos jų nesutapimo priežastys, tačiau taip bÅ«ti negali.

Pažymėjo, jog 2013-05-17 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 5 p. nurodyta, kad buvo panaudoti rasti riboženkliai, todėl visiÅ¡kai be pagrindo sklypo ribos pažymėtos skirtingais riboženkliais.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas A. K. M. palaikė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad sutiko su pažymėtomis žemės sklypų ribomis suklydimo įtakoje, kadangi buvo žiema ir realiai nauji riboženkliai nebuvo sukalti. Nurodė, kad neįregistravo kadastrinių matavimų Registrų centre, kadangi nesutiko su jų ribomis, nutraukė darbus su V.

S. IÄ® ir po to savo rizika prisiėmė sodinti miÅ¡kÄ savo žemės sklype, kurio ribos nebuvo teisiÅ¡kai įregistruotos. Nurodė, kad eilę metų Å¡ienavo savo žemės sklypÄ bÅ«tent tose ribose, kaip apsodintas miÅ¡kas, atsakovė savo žemės sklypo nedirbo, riboženkliai kaip jam atrodė buvo iÅ¡likę ir stovėjo dar prieÅ¡ miÅ¡ko įveisimÄ , vienas metalinis riboženklis iÅ¡likęs iki dabar, dar yra akmuo ant sklypų ribos, kurį taip pat laiko riboženkliu. Å ie riboženkliai buvo rodyti atsakovui V.

S. IÄ® ir pagal juos buvo papraÅ¡yta daryti kadastrinius matavimus, tačiau tai nebuvo padaryta. Jo miÅ¡kas nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų kadastrÄ , kadangi dėl įtraukimo į miÅ¡kų teritorinį padalinį nesikreipė. MiÅ¡ko veisimas finansuojamas iÅ¡ Europos struktÅ«rinių fondų. Teisme paaiÅ¡kino, jog 2010-10-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 1 pasirašė atbuline data tik 2011-01-06, tada jau buvo visų kitų asmenų paraÅ¡ai ir pasiraÅ¡yta buvo ne prie žemės sklypų, o Kaune, kadangi 2010-10-12 jis nebuvo Lietuvoje ir negalėjo pasiraÅ¡yti minėto dokumento.

Taip pat pažymėjo, kad 1995 m. nebuvo praktikos kalti metalinius riboženklius, tačiau toks metalinis riboženklis buvo įkaltas, kad nesupÅ«tų, kadangi ten yra pelkė.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo A. K. M. atstovė advokatė Karina Račkauskienė palaikė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti.Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė Ernesta Mockutė, atsakovės V. S. IÄ® savininkas ir atstovas V. S. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutiko ir prašė jį atmesti.Atsakovė E. V.

į teismo posėdį neatvyko, tačiau jai apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (t. 1, b.l. 148), byloje yra pateiktas jos atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kuriame ji su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutiko ir prašė jį atmesti, be to atsakovė E. V. dalyvavo 2014-08-20 teismo posėdyje ir prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (t. 1, b.l. 98).Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindė Å¡iais argumentais (t. 1, b.l. 84-86):- vykdant atsakovės žemės sklypo (įvardija kaip „žemės sklypas 2“) kadastrinius matavimus, visi aplinkiniai žemės sklypai jau buvo geodeziÅ¡kai pamatuoti, taigi, esant iÅ¡likusiems riboženkliams, žemės sklypo 2 riba privalėjo bÅ«ti riÅ¡ama prie geodeziÅ¡kai pamatuotų žemės sklypų ribų.

Atsižvelgiant į tai ir pasikeitė žemės sklypo 2 kraÅ¡tinių ilgiai ir tai neprieÅ¡tarauja teisės aktams, kadangi žemės sklypas 2 ir negali bÅ«ti kitokios konfigÅ«racijos;- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 p. nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natÅ«raliais kontÅ«rais, turi sudaryti vienÄ uždarÄ kontÅ«rÄ , pagal kurio ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.

Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.

Pažymėtina, kad patikrinus tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės žemės sklypus po kadastrinių matavimų nenustatyta leistinos (ribinės) ploto paklaidos pažeidimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pakeistos žemės sklypų ribos (konfigÅ«racija);- nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktas UAB „Silva nova“ parengtas planas kaip įrodymas, jog kertasi ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų ribos negali bÅ«ti įrodymu civilinėje byloje, kadangi UAB „Silva nova“ yra privatus, siekiantis pelno juridinis asmuo, kuris pagal ieÅ¡kovo užsakymÄ suteikė npaslaugÄ , t.y. parengė planÄ , kuris nėra nei suderintas, nei patvirtintas atitinkamų valstybės institucijų.

Be to, Registrų centro duomenimis, Å¡alių žemės sklypų ribos nesikerta ir Å¡ie duomenys pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. yra teisingi kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka;- ieÅ¡kovas 2009 m. įsiveisė miÅ¡kÄ savo žemės sklype 1, kurio ribos buvo pamatuotos tik preliminariai ir tik 2011 m. atlikus kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad dalis pasodinto miÅ¡ko patenka į atsakovės žemės sklypo 2 ribas. MiÅ¡ko įveisimo ne miÅ¡ko žemėje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl miÅ¡ko įveisimo ne miÅ¡ko žemėje“ nurodyta, kad įveisęs miÅ¡kÄ , žemės sklypo savininkas rugpjūčio 1 – lapkričio 1 d. kreipiasi į Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritorinį padalinį ir teikia praÅ¡ymÄ dėl įveisto miÅ¡ko apskaitos ir įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ .

Kartu su praÅ¡ymu teikia leidimÄ Ä¯veisti miÅ¡kÄ ne miÅ¡ko žemės sklype, MiÅ¡ko želdinimo ir žėlimo projektÄ ir jo brėžinį Teritorinis padalinys atlieka įveisto miÅ¡ko apskaitÄ ir žemės sklypo savininkui per 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo užregistravimo Teritoriniame padalinyje dienos iÅ¡duoda pažymÄ apie miÅ¡ko želdinių / žėlinių apskaitÄ (2 priedas). Jeigu įveistas miÅ¡kas atitinka MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, duomenys per 20 darbo dienų nuo želdinių / žėlinių apskaitos sklype atlikimo įraÅ¡omi į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ teisės aktų nustatyta tvarka.

Žemės sklypo, kuriame įveistas miÅ¡kas, kadastro duomenys turi bÅ«ti patikslinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 metus po jų įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ (14, 15 p.). Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas laikosi MiÅ¡ko įveisimo ne miÅ¡ko žemėje taisyklių ir miÅ¡kui apsodintas žemės sklypas 1 yra įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ .

Taip pat nėra aiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovas neįregistravo savo žemės sklypo 1 kadastro duomenų Registrų centre, todėl ieÅ¡kovas pats nevykdo teisės aktuose nustatytų pareigų, netinkamai įgyvendina savo teises, todėl nėra pagrindo teigti, kad Žemės tarnyba netinkamai vykdo jai priskirtas funkcijas. Atkreipė dėmesį, kad miÅ¡ko įveisimas gretimo sklypo ribose nesuteikia teisės keisti žemės sklypų ribas ir įgyti nuosavybės teisę į ginčo plotÄ , kadangi savavaliÅ¡kas žemės užėmimas nėra pagrindas įgyti nuosavybės teisę pagal Lietuvos Respublikos CK 4.47 str.;- ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo ženklinamas neinformavus ieÅ¡kovo, tačiau nuostatuose įtvirtinta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunakinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.

Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams; kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (32.1.1., 32.1.1.1. p.).

IeÅ¡kovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2011-02-02, o atsakovės – 2013-08-09. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti bei į tai, kad nebuvo sunaikintų riboženklių, ieÅ¡kovas ir neturėjo bÅ«ti kviečiamas į atsakovės žemės sklypo matavimus, be to, ieÅ¡kovas pats savo paraÅ¡ais patvirtino, kad su nustatytomis savo žemės sklypo 1 ribomis sutinka;- ieÅ¡kinio 3 punkte suformuluotas praÅ¡ymas teismui panaikinti Žemės tarnybos įsakymÄ , tačiau nenurodyta, kokį įsakymÄ teismas turėtų naikinti.Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė Ernesta Mockutė papildomai nurodė, jog jų tarnyba pateikė oficialius duomenis, t.y. kadastro žemėlapį iÅ¡ VÄ® Registrų centro, iÅ¡ kurio matosi, jog ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų ribos nesikerta ir ginčo apskritai nėra.

Prašė taip pat taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, kadangi ieÅ¡kovas yra praleidęs 1 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį jis galėjo ginčyti valstybės institucijų sprendimus. Paklausta nurodė, kad iÅ¡duodama leidimÄ NŽT netikrina, ar asmuo nori veisti miÅ¡kÄ savo įregistruotose sklypo ribose ar preliminariose. Nurodė, jog matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, keisti pastatytų metalinių riboženklių negali, vandenyje riboženklių bÅ«ti negali, jie turi bÅ«ti pastatyti vandens pakraÅ¡tyje.Atsakovė E. V. atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindė Å¡iais argumentais (t. 1, b.l. 98):- žemės sklypÄ (1,82 ha, unikalus Nr. 4965-0002-0261) atsakovė dovanojimo sutartimi įgijo iÅ¡ U.

M., kuris kaip privati nuosavybė buvo pamatuotas matininko ir tuo pagrindu buvo parengtas laikinas žemės sklypo planas ir sklypo ribos buvo pažymėtos mediniais riboženkliais;- ieškovui vykdant jam priklausančio žemės sklypo ribų matavimus, kuriuos atliko V. S. IĮ, 2010-10-12 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas. Atsakovė jame pasirašė, patvirtindama, kad pastabų dėl sklypo paženklinimo neturi ir sutinka su atlikto ribų matavimo ir žymėjimo duomenimis.

TÄ padarė ir ieÅ¡kovas, savo paraÅ¡ais patvirtindamas, kad su nustatytomis jo žemės sklypo ribomis sutinka;- 2013 m. atsakovė inicijavo jai priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus ir sklypo ribų žymėjimÄ . IeÅ¡kovo žemės sklypo riba pagal 2010 m. atliktų geodezinių matavimų duomenis ir atsakovės 2013 m. tos pačios ribos geodezinius matavimus buvo aiÅ¡ki ir atitinkanti tokių matavimų reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjo 2013-08-29 sprendimu Nr. 6SK-(14.6.110.)-486 buvo patikslinti E. V. priklausančio sklypo kadastro duomenys ir žemės sklypo ribos buvo įregistruotos Registrų centre;- ieÅ¡kovas 2011 m. jam priklausančiame sklype įsiveisė miÅ¡kÄ ir nuo žemės sklypus skiriančios ribos atsakovės sklype nuarė dvi gilias vagas, taip užvaldydamas ženkliÄ jam nepriklausančiÄ E. V.

žemės sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų ribos yra aiškios, tiksliai teisiškai ir metodiškai pamatuotos, nėra pagrindo naikinti E. V. žemės sklypo kadastro duomenų bei įsakymo, kuriuo buvo patikslinti kadastro duomenys.2014-08-20 teismo posėdžio metu atsakovė E. V. su ieškiniu nesutiko visiškai ir papildomai nurodė, kad jos ir ieškovo žemės sklypus skirianti riba yra aiški, tokia buvo nuo 1995 m. ir ji nesikeitė. Ieškovas 2010-10-12, kaip ir visi kiti kaimynai, su kurių žemės sklypais ribojasi atsakovės žemės sklypas buvo pakviesti dalyvauti ir dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, tai patvirtina ieškovo parašai.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pateikti trijų įmonių planai yra atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, su niekuo nederinti, matavimai atlikti, jai kaip gretimo sklypo savininkei nedalyvaujant. Lygiai taip pat jai nedalyvaujant suraÅ¡ytas ir antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nurodė, kad nuo 2002 m., riboženkliai ieÅ¡kovo ir prieÅ¡ tai sklypÄ valdžiausių jo artimųjų buvo nuolat kaitaliojami, iÅ¡traukiami, tačiau po kadastrinių ribų įregistravimo Registrų centre buvo įkalti tvirti metaliniai riboženkliai, kurie stovi iki Å¡iol. 2002 m. ji dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus su U.

M., kadangi iÅ¡kart po jų atlikimo dovanojimo sutarties pagrindu įgijo tÄ sklypÄ . Paklausta atsakė, kad jai priklausantį žemės sklypÄ Å¡ienavęs J. M. visada Å¡ienavo pagal D. patvirtintas žemės sklypo ribas.Atsakovė V. S. individuali įmonė atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindė Å¡iais argumentais (t. 1, b.l. 79-81):- vadovaujantis ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, 2010-10-12 buvo atlikti jam priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai, kurių tikslas buvo noras sužinoti tikslias sklypo ribas, nes buvo rengiamasi sodinti miÅ¡kÄ ;- atliekant minėtus darbus, buvo vadovaujamasi Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 p., buvo naudojama nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio iÅ¡trauka, sklypo ribų nustatymo abrinas, ortofotografinis žemėlapis, kurio nomenklatÅ«ra 63/32, žemės sklypo plano kopija, iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ Centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ ir teises į jį, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad Å¡iais dokumentais nebuvo vadovautasi, neatitinka tikrovės;- žemės reformos įstatymo 21 str., numato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytÄ Å¾emės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumÄ , nevirÅ¡ijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Atliekant sklypų geodezinius matavimus, ribos nepakeistos, sklypui (duomenys neskelbtini), o sklypui (duomenys neskelbtini) Registrų centre atliktos išankstinės patikros, o sklypas (duomenys neskelbtini) 2013-09-17 įregistruotas, tai matosi atžymos geodeziniuose planuose (yra nežymių nesutapimų tarp Registrų centro kadastro žemėlapyje įbraižytų ribų ir ribų po geodezinių matavimų, tačiau dėl to Registrų centras pastabų nereiškė). Sklypų plotai po kadastrinių matavimų gauti paklaidos ribose.

Minėta įstatymo nuostata neleidžia keisti sklypo ribų, todėl atsakovui nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovas nori tai padaryti;- nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, parengtus institucijų, atsakingų už- žemės sklypų formavimÄ valstybinėje žemėje. Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės sklypams kadastriniai matavimai atlikti pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , todėl minėto Ä®statymo reikalavimai nėra pažeisti ir ieÅ¡kovo bei atsakovės žemės sklypų riba negali bÅ«ti nustatoma pagal UAB „MEDSTATA“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , kadangi jis negali bÅ«ti priskiriamas jokiam teritorijų planavimo dokumentui;- ieÅ¡kovas ir kviestiniai asmenys dalyvavo nustatant sklypo ribas, ribų posÅ«kio vietose buvo panaudoti anksčiau rasti riboženkliai, taip pat ten, kur jie neiÅ¡likę, atstatyti ir įtvirtinti nauji riboženkliai - mediniai kuoliukai ir nustatytos jų koordinatės. IeÅ¡kovas pats bÅ«damas žemės sklypo savininkas turėjo saugoti ir prižiÅ«rėti riboženklius, kadangi už neiÅ¡saugotus riboženklius gali bÅ«ti baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 47 str., tačiau to nedarė.

Pamatavus sklypÄ , ieÅ¡kovas teigė, jog iÅ¡vyksta į užsienį ir buvo sutarta, kad kadastrinių matavimų byla bÅ«tų kuo greičiau perduota KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos skyriui. Po sklypo paženklinimo 2010-10-12 buvo suraÅ¡ytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1, jame pasirašė visi aÅ¡tuoni kaimynių sklypų kviestiniai asmenys, kurie jokių pastabų dėl sklypo paženklinimo nepareiÅ¡kė. Žemės sklypo savininkas (ieÅ¡kovas) su atsakovu atsiskaitė 2011-01-06.

Nurodė, kad matuojant žemės sklypÄ rudenį, senas riboženklis nebuvo rastas, o jis atsirado tikslu užvaldyti dalį svetimo žemės;- 2013-05-17 buvo atlikti atsakovės E. V. žemės sklypo geodeziniai matavimai. PrieÅ¡ juos atliekant, buvo nuvykta į sklypÄ ir jis buvo apžiÅ«rėtas, t.y. ar yra iÅ¡likę seni riboženkliai, kiek reikės naujų, jeigu jie neiÅ¡likę, kartografuotos žemės naudmenos. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad riboje su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau matuotas geodeziÅ¡kai, iÅ¡likę mediniai kuoliukai, patikrintos taÅ¡kų koordinatės GPS matavimų įranka.

Koordinatės atitiko anksčiau nustatytoms. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 26 p., kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Šiuo atveju riboženkliai buvo išlikę, todėl minėtų sklypų savininkų kviesti nebuvo tikslo.

Atlikus sklypo ribų ženklinimo darbus, vietoje medinių kuoliukų buvo įkalti tuo metu galiojantys riboženklių standartai – 0,8 m. ilgio metaliniai strypai. Kadangi matuojamas sklypas atsirado tarp anksčiau pamatuotų sklypų, tai tarpas tarp minėtų sklypų vakarinėje pusėje prie (duomenys neskelbtini) ežero liko 65 m., kraštinė esanti rytinėje sklypo dalyje – 42,97 m., kas atitinka Registrų centro pateiktoms riboms.Teismo posėdžio metu atsakovės V. S. individualios įmonės atstovas V.

S. papildomai paaiškino, kad atlikdamas pirminius ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, rėmėsi abrinu ir preliminariu žemės sklypo planu. Paklaustas atsakė, jog neprisimena, ar 2010-10-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pasirašytas visų asmenų tuo metu, tačiau, jeigu jis pasirašomas ne vienu metu, tai niekam jokių pasekmių nesukelia. Paklaustas atsakė, jog 2010-10-12 buvo surašytas tik aktas, o matavimai ir ribų žymėjimas atlikti anksčiau, planas parengiamas po matavimų.

Kai buvo žymimos ribos, buvo kalami mediniai riboženkliai. Paklaustas dėl ieÅ¡kovo sklypo ribos, esančios vandenyje, nurodė, jog Registrų centras jiems kaip matininkas pateikia georeferencinio pagrindo ribas ir jomis jie vadovaujasi. Akmuo riboženkliu bÅ«ti negali, nustatant sklypo ribas, faktinio naudojimo nesimatė. Kai buvo atliekami atsakovės kadastriniai matavimai, buvo sukviesti visi gretimų sklypų savininkai, kaip to reikalavo teisės aktai, ieÅ¡kovas jau buvo iÅ¡aręs dvi vagas, besiribojančias su atsakovės žemės sklypu, bet jis nemanė, kad reikia į tai reaguoti ir laikyti, jog ta dalis priklauso ieÅ¡kovui.IeÅ¡kinys atmestinas.Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus.

Teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų gynimo bÅ«dų, nes privalo užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (Lietuvos Respublikos CPK 17 str.), iÅ¡skyrus atvejus, kai yra siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (Lietuvos Respublikos CPK 49 str.), todėl pats ieÅ¡kovas turi pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Teismas gina suinteresuotÄ asmenį, kuris kreipėsi į jį, paÅ¡alindamas byloje įrodytÄ pažeidimÄ (iÅ¡spręsdamas ginÄÄ tarp besibylinėjančių Å¡alių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytÄ faktinę situacijÄ ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimÄ (Lietuvos Respublikos CPK 259 str.).

Taigi, suinteresuotas asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , privalo ne tik nurodyti pažeidimÄ , tačiau ir jį įrodyti (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualus yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatų taikymas bei aiÅ¡kinimas.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2010-12-20 ieÅ¡kovo sutikimÄ su sklypo ribomis, nurodytomis 2010 metų spalio 12 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, įraÅ¡ytÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui A. K. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9,1 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais.

Nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2009-05-14 dovanojimo sutartis Nr. 1-2571 (t. 1, b.l. 15).Atsakovei E. V. nuosavybės asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,8989 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2003-03-27 dovanojimo sutartis Nr. 1-1458 (t. 1, b.l. 22-23).Bylos duomenimis, 2010-10-12 V. S. IÄ® ieÅ¡kovo A. K. M. užsakymu parengė jam priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, kurių tikslas buvo sužinoti tikslias sklypo ribas, nes buvo rengiamasi sodinti miÅ¡kÄ . 2010-10-12 buvo suraÅ¡ytas Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas Nr. 1, taip pat parengtas Žemės sklypo planas. 2010-10-12 V.

S. IĮ parengtame Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte Nr. 1 (t. 1, b.l. 41), surašytame (duomenys neskelbtini), nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypų esami (būsimi) savininkai ar naudotojai ir greitimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai – A. M., A. S., O. C., A. M., D. R., J. R., E. V., G. S., J. B., kurie ir pasirašė, jog sutinka su matuojamo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribomis ir neturi dėl to jokių pastabų. Be to, pats ieškovas A.

K. M. Å¡iame akte papildomai pasirašė, kad kaip žemės savininkas įsipareigoja saugoti ir prižiÅ«rėti riboženklius ir yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos ATPK 47 str. nuostatomis, numatančiomis, jog pastovių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba gadinimas užtraukia baudÄ (t. 1, b.l. 41 antra pusė). Žemės sklypo plane (t. 1, b.l.

66) ieškovas A. M. taip pat pasirašė, kad sutinka su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2010-10-12 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte ir kad su nustatytu plotu sutinka. Ieškovo kadastrinių matavimų planas suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriuje 2011-01-18, 2011-02-02 minėtos įstaigos vedėjo įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2)-145. Ieškovo sklypo kadastriniai matavimai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (t. 1, b.l. 41).Atsakovės E. V.

žemės sklypo geodeziniai matavimai ir sklypo ribų žymėjimai buvo atlikti 2013-05-17. Juos atliko ta pati V. S. IĮ. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1 surašytas 2013-05-17, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 37). 2013-05-31 buvo parengtas atsakovei E. V. priklausančio žemės sklypo planas ir atsakovė jame pasirašė, sutikdama su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2013-05-17 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nurodytu plotu (t. 1, b.l. 67).

Atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų planas yra suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM 2013-08-01. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjo 2013-08-29 sprendimu Nr. 6SK-(14.6.110.)-486 buvo patikslinti E. V. priklausančio sklypo kadastro duomenys ir žemės sklypo ribos buvo įregistruotos Registrų centre (t. 1., b.l. 22-23).Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas - procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įraÅ¡yti į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar jau įraÅ¡ytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nekilnojamojo turto register neįregistruoti, nors ir buvo atlikti anksčiau nei atsakovės. Tuo tarpu atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre remiantis atliktais kadastriniais matavimais ir jų tikslinimu. Byloje kilęs ginčas, kadangi ieÅ¡kovas teigia, jog apie atsakovės atliekamus besiribojančio žemės sklypo matavimo darbus teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo informuotas, todėl parengus naujÄ jį žemės sklypo planÄ buvo pažeista iki tol buvusi ir gretimus žemės sklypus skyrusi riba, o tuo pačiu ir ieÅ¡kovo teisės bei teisėti interesai.

Teismas pažymi, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t.y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai suraÅ¡ytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planÄ bei gali bÅ«ti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.1 p., nustatant žemės sklypo kadastro duomenis: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunakinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.

Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams; kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (32.1.1., 32.1.1.1. p.).

Pagal Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 22 29.9 p. kviestiniams asmenims pareiÅ¡kus pastabų raÅ¡tu ar žodžiu (Å¡ių taisyklių 29.8.5 p.), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) iÅ¡nagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimÄ dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių padėtis.

Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo ženklinamas neinformavus ieÅ¡kovo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vykdant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti bei į tai, kad nebuvo sunaikintų riboženklių, ieÅ¡kovas ir neturėjo bÅ«ti kviečiamas į atsakovės žemės sklypo matavimus, be to, ieÅ¡kovas pats savo paraÅ¡ais 2010-10-12, rengiant jo žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktÄ , patvirtino, kad su nustatytomis savo žemės sklypo ribomis sutiko, pastabų raÅ¡tu ar žodžiu nepareiÅ¡kė.

Å ios bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad pasiraÅ¡ydamas minėtÄ sklypų ribų ženklinimo aktÄ klydo ar buvo specialiai kieno nors suklaidintas. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo ir pripažinti negaliojančiu 2010-12-20 ieÅ¡kovo sutikimÄ su sklypo ribomis, nurodytomis 2010-10-12 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte bei įraÅ¡ytÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane., todėl Å¡is jo reikalavimas atmestinas.

Dėl reikalavimo panaikinti ieÅ¡kovo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2010-10-12 ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 1; kadastrinių matavimų planÄ , 2011-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. 6VÄ®-(14.6.2)-145, bei dėl reikalavimo panaikinti atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2013-05-17 žemės sklypo kadastrinių matavimų planÄ , 2013-08-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 p. nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natÅ«raliais kontÅ«rais, turi sudaryti vienÄ uždarÄ kontÅ«rÄ , pagal kurio ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Å¡ių Nuostatų 1 priede.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad vykdant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, visi aplinkiniai žemės sklypai jau buvo geodeziÅ¡kai pamatuoti, taigi, esant iÅ¡likusiems riboženkliams, matuojant atsakovės žemės sklypo ribÄ , privalėjo bÅ«ti atsižvelgiama į aplink esančių geodeziÅ¡kai pamatuotų žemės sklypų ribas ir jomis vadovautis.

Atsižvelgiant į tai, atliekant kadastrinius matavimus, šiek tiek pasikeitė atsakovės žemės sklypo kraštinių ilgiai, tačiau tai neprieštarauja teisės aktams (neviršija leistinos paklaidos), kadangi atsakovės žemės sklypas negali būti kitokios konfigūracijos. Pažymėtina, kad patikrinus tiek ieškovo, tiek atsakovės žemės sklypus po kadastrinių matavimų nenustatyta leistinos (ribinės) ploto paklaidos pažeidimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pakeistos žemės sklypų ribos (konfigūracija).

Be to, palyginus ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „Silva nova“ parengtÄ planÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovas teigia, kad sklypai persidengia, pagal kurį akivaizdžiai matosi, kad žemės sklypo ploto joms tektų daugiau negu priklauso (t. 1, b.l.

19) kaip įrodymÄ , jog kertasi ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų ribos ir Registrų centro duomenis (t. 1, b.l. 87), matyti, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų ribos kertasi, tačiau teismas sutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM argumentais, kad ieÅ¡kovo pateiktas UAB „Silva nova“ brėžinys negali bÅ«ti įrodymu civilinėje byloje, kadangi UAB „Silva nova“ yra privatus, siekiantis pelno juridinis asmuo, kuris pagal ieÅ¡kovo užsakymÄ suteikė paslaugÄ , t.y. parengė planÄ , kuris nėra nei suderintas, nei patvirtintas atitinkamų valstybės institucijų, teismui nepateikta duomenų, kad Å¡i įmonė turi nustatyta tvarka gautÄ licenzijÄ atlikti sklypų kadastrinius matavimus.

Be to, Registrų centro duomenys yra oficialÅ«s, kadangi bÅ«tent tokie žemės sklypo duomenys Å¡iuo metu yra įregistruoti ir VÄ® Registrų centre ir pagal juos Å¡alių žemės sklypų ribos nesikerta ir Å¡ie vieÅ¡ame registre įregistruoti duomenys įstatymo nustatyta tvarka pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. yra teisingi kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikomi iÅ¡samiais ir teisingais. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas, manydamas, kad žemės sklypo ribos turi bÅ«ti kitos, ginčija administracinius aktus, kuriais patvirtinti kadastriniai matavimai, tačiau iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytnių įrodymų akivaizdu, jog ieÅ¡kovas savo valiÄ buvo iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kiai, žinojo savo žemės sklypo ribas, taip pat buvo susipažinęs su žemės sklypo planu ir pats dėl savo aplaidumo neįregistravo savo žemės sklypo nuosavybės teisių nekilnojamojo turto registre.Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo reikalavimais panaikinti aukščiau nurodytus administracinius aktus ir patenkinus ieÅ¡kinyje suformuluotÄ reikalavimÄ dėl žemės sklypų ribos nustatymo, atsakovei susidarytų ploto trÅ«kumas, o ieÅ¡kovo žemės sklypas padidėtų be jokio teisinio pagrindo, kuris, kaip minėta, bÅ«tų didesnis negu jam priklauso.

Ieškovui priklauso žemės sklypas, kurio plotas yra 9,1 ha, todėl jis negali reikalauti daugiau nei įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu priešingai, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovė naudojasi didesniu žemės sklypu, negu jai priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės teisių dokumentus.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai kuo aukščiau paminėti teisės aktai yra neteisėti, ir dėl to nėra pagrindo panaikinti nei ieškovo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nei 2010-10-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1, nei kadastrinių matavimų plano, nei 2011-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-145, bei naikinti atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, 2013-05-17 žemės sklypo kadastrinių matavimų plano, 2013-08-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo, todėl šie ieškovo reikalavimai taip pat atmestini.Atsakovas- Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas šioje byloje taip pat prašo taikyti ieškovo ieškiniui ieškinio senatį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tik tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A11-172/2007 pažymėjo, kad kai procesinės teisės normos taikymo požiÅ«riu pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti skundžiamo sprendimo subjektais, jie, vis tik manydami, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos jų teisės bei įstatymų saugomi interesai, turėjo subjektinę teisę kreiptis į teismÄ dėl Å¡ių (tariamai pažeistų) teisių bei interesų gynimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTÄ®) 5 str. 1 d. ir 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.).

Todėl ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino eigos pradžia siejama su diena, kuriÄ ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ (CK 1.127 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktÄ , koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007).

ABTÄ® 33 str. 1 d. taikymo prasme asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t.y. aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).IÅ¡ byloje esančių dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas apie ginčijamus administracinius aktus sužinojo 2011 m. pradžioje, kai atsakovo V.

S. IÄ® atliko jo sklypo kadastrinius matavimus, o į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. kovo mėn., taigi teismas sutinka ir su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovės argumentais, kad ieÅ¡kovas, be to kreipdamasis į teismÄ dėl atitinkamų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos vedėjo įsakymų panaikinimo, yra praleidęs vieno mėnesio terminÄ , kadangi į teismÄ kreipėsi tik po 3 metų nuo sužinojimo apie ginčijamus administracinius aktus.

Be to, pats ieÅ¡kovas to neginčijo ir tÄ pripažino, sakydamas, kad visur važinėjo, aiÅ¡kinosi ir manė, kad ginÄÄ su atsakove iÅ¡spręs taikiai. Atsižvelgiant į tai, Å¡ie ieÅ¡kovo reikalavimai atmestini dar ir dėl to, jog praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas tokiems reikalavimams reikÅ¡ti. Dėl reikalavimo nustatyti ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribÄ su atsakovei E. V. priklausančio 1,8989 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), riba pagal UAB „MEDSTATA“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ bylose dėl daiktinių teisių, susijusių su žemės sklypo ribų nustatymu, iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 str. 1 d.).

Pagal CK 4.45 str. ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡sidėstymÄ nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; kt.).

Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, ginčijant atitinkamus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).Kaip minėta, ieškovas A.

K. M. praÅ¡o nustatyti ribÄ tarp jo ir atsakovės E. V. žemės sklypų Taigi, ieÅ¡kovas byloje kelia jo ir atsakovų besiribojančių žemės sklypų ribų nustatymo klausimÄ .Teismo vertinimu, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas reglamentuotas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 st., kuriame nurodyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimÄ , kai Å¡io įstatymo 7 str. 1 d. nustatytais bÅ«dais formuojami nekilnojamieji daiktai ar Å¡io įstatymo 9 str. nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (1 d.).

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (2 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje.Įvertinus ieškovo teismui pareikštus reikalavimus matyti, kad nagrinėjamu atveju jis siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas abiems šalims priklausančių žemės sklypų aiškias ribas.

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigÅ«racijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, įgyvendinant Å¡iÄ teismo kompetencijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 str.1 d.) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikÅ¡mingi, visetÄ . Kurio nors iÅ¡ įstatyme įtvirtintų kriterijų visiÅ¡kas nepaisymas reikÅ¡tų netinkamÄ materialiosios teisės normos taikymÄ .

CK 4.45 str. taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, t. y. Å¡is straipsnis reglamentuoja privačių žemės sklypų ribų nustatymo tvarkÄ . Tokiu bÅ«du tam, kad bÅ«tų galima vadovautis CK 4.45 str. 1 d., bÅ«tinos dvi sÄ lygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi bÅ«ti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi bÅ«ti neaiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų.

Pirmos sÄ lygos egzistavimÄ patvirtina ieÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ . Kalbant apie antrÄ sÄ lygÄ pažymėtina, kad sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) yra vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus Å¡ių aplinkybių visetÄ sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios ir dėl to turi bÅ«ti nustatinėjamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant CK 4.45 str. 1 d. normÄ pripažįstama, kad sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).IÅ¡ byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų riba yra aiÅ¡ki pagal esamus dokumentus – 2010-10-12 žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktÄ , 2013-05-17 žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktÄ , žemės sklypo planus ir nėra pagrindo jas nustatyti kitaip nei nustatyta dokumentuose ir įraÅ¡yta į Nekilnojamojo turto kadastrÄ .

Sklypų ribos užfiksuotos kadastro žemėlapyje, jos nepersidengia, tarp sklypų nėra tarpų ar pan. Ä®statymai nesuteikia teisės pertvarkyti žemės sklypus, keičiant aiÅ¡kias jų ribas. Analizuojant byloje esančiÄ medžiagÄ matyti, kad ginčo žemės sklypų kadastro duomenys buvo nustatyti ir įregistruoti laikantis teisės aktų reikalavimų. Nors ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių nepripažįsta, tačiau jis nenurodo jokių teisinių ir pagrįstų argumentų, kad jam Å¡iuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant kadastrinius matavimus ir vėliau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, taip pat jokių priežasčių ar teisinio pagrindo pakeisti sklypų ribas.

Teismas laiko, jog tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kiai nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre atlikus kadastrinius matavimus ir ieÅ¡kovo reikalavimus, kuriais jis ginčijama administracinius aktus, teismas atmetė. Be to, kaip jau minėta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymas į nekilnojamojo turto kadastrÄ yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.).Nustatant ginčijamas sklypų ribas bei jų atitikimÄ dokumentams, svarbi aplinkybė yra ir faktinis sklypo ribų valdymas.

IeÅ¡kovas teigia, jog Å¡iuo metu žemės sklypus skirianti įregistruota tiesi linija neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo dėl nusistovėjusios jų naudojimosi tvarkos, tačiau nepateikė Å¡iuos argumentus pagrindžiančių įrodymų. PrieÅ¡ingai, yra nustatyta, kad atsakovė negali naudotis jai priklausančiu sklypu pilna apimtimi dėl neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų, t.y., ieÅ¡kovas 2011 m. jam priklausančiame sklype įsiveisė miÅ¡kÄ ir nuo žemės sklypus skiriančios ribos atsakovės sklype nuarė dvi gilias vagas, taip užvaldydamas ženkliÄ jam nepriklausančiÄ atsakovės žemės sklypo dalį.

Taigi, ieÅ¡kovo teiginys, kad Å¡iuo metu žemės sklypus skirianti įregistruota riba neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo dėl nusistovėjusios jų naudojimosi tvarkos, neatitinka tikrovės. Tokiu bÅ«du žemės sklypų faktinis naudojimas Å¡iuo metu yra ne abiejų pusių laisva ir suderinta valia pasiektu susitarimu patvirtintos, bei nusistovėjusios tvarkos pasekmė, o tik neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų pasekmė.Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei atsižvelgęs į esamÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pateiktus žemės sklypų planus negali bÅ«ti patvirtintos kitokios ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos su besiribojančiu atsakovės žemės sklypu.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, atmestinas ir ketvirtasis ieÅ¡kovo reikalavimas, laikytinas iÅ¡vestiniu ieÅ¡kinio reikalavimu - nustatyti ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribÄ su atsakovei E. V. priklausančio 1,8989 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), riba pagal UAB „MEDSTATA“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ .Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 4 d.), ieÅ¡kovo A.

K. M. ieškinys ir patikslintas ieškinys atsakovams E. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. S. individualiai įmonei dėl kadastrinių matavimų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo atmestinas pilna apimtimi. Atmetus ieškinį, iš ieškovo A. K. M. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 100,42 Lt pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas n u s p r e n d ž i a:A.

K. M. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams E. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, V. S. individualiai įmonei dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų panaikinimo ir žemės sklypų ribų nustatymo atmesti.Priteisti iÅ¡ A. K. M. 100,42 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų 42 ct, t.y. 29,08 Eur) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi taikytas ieÅ¡kovo A.

K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre, draudžiantį atsakovei E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                             Gintautas Kaulakis