2021-09-08 Nr. AB-18029-3-62-3-00795-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-410-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00795-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Viešojo intereso gynimo fondo ir Žemųjų Šančių bendruomenės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Viešojo intereso gynimo fondo ir Žemųjų Šančių bendruomenės skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai Viešojo intereso gynimo fondas ir Žemųjų Šančių bendruomenė (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo 2021 m. sausio 27 d. patvirtintą projektavimo užduotį „Dėl Nemuno krantinės gatvės (nuo A. Juozapavičiaus pr. iki Kranto 11-osios g.) ir dviračių tako (nuo Nemuno krantinės g. iki Kranto 11-osios g.), Kaune rekonstravimo techninio darbo projekto“; 2) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą „Dėl planuojamos ūkinės veiklos nustatant Projektavimo sąlygas dėl Nemuno krantinės gatvės (nuo A. Juozapavičiaus pr. iki Kranto 11-osios g.) ir dviračių tako (nuo Nemuno krantinės g. iki Kranto 11-osios g.), Kaune rekonstravimo techninio darbo projekto“.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjai skundu prašo panaikinti projektavimo užduotį, kuri yra rengiama prieš išduodant statybos leidimą ir kuri yra dokumentas, kuriame pateikiamos būtinos projekto sprendinių įgyvendinimo sąlygos. Teismas sprendė, kad tokio pobūdžio dokumentas neturi viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjai gali ginčyti statybos leidimą, kuris bus išduotas parengto techninio projekto pagrindu. Įvertinęs nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismų praktiką, teismas nusprendė, jog tokio pobūdžio ginčas yra nepriskirtinas administracinių bylų kompetencijai, todėl šį reikalavimą atsisakė priimti.

Dėl antrojo pareiškėjų skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą „Dėl planuojamos ūkinės veiklos nustatant Projektavimo sąlygas dėl Nemuno krantinės gatvės (nuo A. Juozapavičiaus pr. iki Kranto 11-osios g.) ir dviračių tako (nuo Nemuno krantinės g. iki Kranto 11-osios g.), Kaune rekonstravimo techninio darbo projekto“ teismas nurodė, jog skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina tokių veiksmų atlikimą. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, skundas negali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie pareiškėjų kreipimąsi į atsakovą dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo atlikimo bei priimtą organizatoriaus atsisakymą atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą dėl planuojamos ūkinės veiklos, teismas konstatavo, kad toks skundo reikalavimas negali būti ginčo dalyku, todėl šį reikalavimą taip pat atsisakė priimti.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjų vertinimu, akivaizdu, kad jeigu techninėje užduotyje privalomi architektūriniai ir kiti būtini reikalavimai prieštarauja įstatymų reikalavimams (o būtent tokiais pagrindais remiasi pareiškėjai savo skunde), tokia techninė užduotis sukuria teisines pasekmes – viešuosius tokio projektavimo pirkimus, neteisėto projekto parengimą, neteisėtus sprendinius, nepagrįstas viešojo sektoriaus išlaidas, suinteresuotos visuomenės įdirginimą ir net galimą socialinį konfliktą pradedant įgyvendinti projektą.

Atsakovas, patvirtindamas projektavimo užduotį, iš esmės patvirtino, kad projektas nurodomoje vietoje gali būti įgyvendintas tiek pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir pagal galiojančius teisės aktus, ir taip sukūrė teisines prielaidas projektui parengti, nors pagal skunde išdėstytus motyvus nustatytos projektavimo sąlygos pažeidžia teisės reikalavimus.

Pareiškėjai teigia, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 28 dalyje nustatyta, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Ši teisės norma laikytina specialia teisės norma nustatančia, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimti administraciniai sprendimai teismo gali būti revizuojami. Pareiškėjų vertinimu, tokios teisės susiaurinimas iki galimybės ginčyti tik statybą leidžiantį dokumentą nepagrįstai susiaurina šią teisę ir visą suinteresuotos visuomenės dalyvavimą visuomenei svarbiuose projektuose daro tiesiog neveiksmingą.

Pareiškėjai nurodo, kad projektavimo užduotis yra svarbi rengiant projektą, todėl šis dokumentas sukuria teisines pasekmes projekto rengimo procedūroje. Administracinės bylos dalyku gali būti toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas bei sukelia teisines pasekmes. Todėl administracinis aktas, patvirtinantis projektavimo sąlygas, nagrinėjamu atveju yra tinkamas administracinės bylos dalykas, kaip sukuriantis sąlygas projekto rengimui, kuriam nepritaria suinteresuota visuomenė.

Dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti reikalavimą įpareigoti atsakovą projektui atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, pareiškėjai pažymi, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūrų rezultatas gali daryti įtaką tolimesnių procedūrinių veiksmų negalimumą projektuojant planuojamą ūkinę veiklą – projekto parengimą, kuriuo siekiama įrengti planuojamą gatvę. Todėl ši procedūra aktuali galimų alternatyvų stadijoje. Nagrinėjamu atveju tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima būtų spręsti dėl to, ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros privalėjo būti atliktos prieš priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi šis motyvas sudaro vieną iš sprendimo panaikinimo teisinių pagrindų.

Pareiškėjai teigia, kad iki išduodant projektavimo sąlygas nebuvo atlikti privalomi tyrimai ir privaloma poveikio aplinkai vertinimo atranka, o jų neatlikus negalėjo būti išduotos projektavimo sąlygos projekto rengimui. Arba projektavimo sąlygose šios procedūros privalėjo būti numatytos. Privalomi tyrimai ir privaloma poveikio aplinkai vertinimo atranka prieš išduodant projektavimo sąlygas atlikti taip ir nebuvo. Taip pat skundžiamame akte tokia privaloma sąlyga nėra nustatyta. Atsakovui atstovaujantis projektuotojas poveikio aplinkai vertinimo atrankos privalomumą atmetė ir tai sukuria atitinkamą teismo nurodytą pagrindą pareiškėjams pateikti atitinkamą reikalavimą teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjų Viešojo intereso gynimo fondo ir Žemųjų Šančių bendruomenės skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad prašoma panaikinti projektavimo užduotis neturi viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku bei tai, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjų kreipimąsi į atsakovą dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo atlikimo bei priimtą organizatoriaus atsisakymą atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą dėl planuojamos ūkinės veiklos, atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai atskirajame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymi, kad administracinis aktas, patvirtinantis projektavimo sąlygas, nagrinėjamu atveju yra tinkamas administracinės bylos dalykas, kaip sukuriantis sąlygas projekto rengimui, kuriam nepritaria suinteresuota visuomenė. Taip pat nurodo, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūrų rezultatas gali sąlygoti tolimesnių procedūrinių veiksmų negalimumą projektuojant planuojamą ūkinę veiklą – projekto parengimą, kuriuo siekiama įrengti planuojamą gatvę.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalis, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-385-492/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-289-552/2021; kt.). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-289-552/2021). Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-289-552/2021).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-289-552/2021).

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, projektavimo užduotis (techninė specifikacija) yra rengiama prieš išduodant statybos leidimą. Tai dokumentas (atskira dokumento dalis), kuriame pateikiami produkto, proceso ar paslaugos techniniai reikalavimai. Statybos produktų techninės specifikacijos yra standartai, Europos vertinimo dokumentai ir nacionaliniai techniniai įvertinimai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 101 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.18 punktą, techninė specifikacija – projekto dokumentas, kuriame pateikiamos būtinos projekto sprendinių įgyvendinimo sąlygos, kurias įvykdžius išduodamas statybos leidimas, t. y. galutinis procedūros dokumentas, kuris galbūt darytų įtaką pareiškėjo ginamoms vertybėms ir gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas, kurį pareiškėjai galėtų ginčyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz. 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014, kt.)

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus dėl nutarties dalies, kuria atsisakytas priimti skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą „Dėl planuojamos ūkinės veiklos nustatant projektavimo sąlygas dėl Nemuno krantinės gatvės (nuo A. Juozapavičiaus pr. iki Kranto 11-osios g.) ir dviračių tako (nuo Nemuno krantinės g. iki Kranto 11-osios g.), Kaune rekonstravimo techninio darbo projekto“, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs tai, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie pareiškėjų kreipimąsi į atsakovą dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo atlikimo bei priimtą organizatoriaus atsisakymą atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą dėl planuojamos ūkinės veiklos, konstatavo, kad toks skundo reikalavimas negali būti ginčo byloje dalyku.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Viešojo intereso gynimo fondo ir Žemųjų Šančių bendruomenės atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė