2018-04-25 Nr. AB-8399-3-61-3-03471-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3676-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03471-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. O. (O. S. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. O. (O. S. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Nigerijos Respublikos pilietis O. S. O. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1556(01654) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Nigerijos Respublikos piliečiui O. S. O., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. jam, kaip UAB „Vaitista“ (toliau – ir Bendrovė) dalyviui bei prokūristui, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo panaikintas skundžiamu Sprendimu, atsakovui nustačius, kad UAB „Vaitista“ buvo įdarbinti tik du Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie Bendrovėje dirbo ne visą darbo dieną, be to, 2017 m. gegužės 3 d. buvo panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaracijos duomenys ir kitų dokumentų apie turimą tinkamą gyvenamą vietą jis nepateikė.

3. Nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad jis galėjo gauti informaciją tik apie darbuotojų skaičių, bet Bendrovės vadovas neprivalėjo teikti šios informacijos. Be to, pareiškėjas, kaip akcininkas, negalėjo daryti įtakos ir iš karto žinoti Bendrovės vadovo atliekamų veiksmų atleidžiant darbuotojus. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad iki šiol gyvena anksčiau deklaruotu adresu. Apie tai, kad panaikinti jo gyvenamosios vietos deklaracijos duomenys, jam nepranešė nei gyvenamosios vietos savininkas, nei deklaracijas tvarkanti įstaiga. Pasak pareiškėjo, jeigu jis būtų žinojęs apie darbuotojų skaičiaus sumažėjimą ir gyvenamosios vietos deklaracijos duomenų panaikinimą, jis būtų arba pasistengęs įkalbėti Bendrovės vadovą neatleisti darbuotojų ar priimti naujus, būtų kreipęsis dėl deklaracijos duomenų atstatymo arba būtų iš karto apie tai pranešęs Migracijos departamentui ir kreipęsis dėl leidimo gyventi išdavimo kitais pagrindais. Pabrėžė, kad jokios informacijos apie pažeidimus ir tai, kad juos reikia nedelsiant pašalinti, negavo, jam nebuvo pasiūlyta išreikšti savo nuomonę.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir nustatė, kad UAB „Vaitista“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Be to, patikrinus duomenis apie pareiškėją gyventojų registre, nustatyta, kad pareiškėjas neturi gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje, duomenys apie jo gyvenamosios vietos deklaraciją buvo panaikinti 2017 m. gegužės 3 d. Atsižvelgus į tai, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. 2 mėnesius nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat, pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo O. S. O. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 12 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikingai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2016 m. gruodžio 21 d. Migracijos departamentas, nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vieneriems metams. 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui buvo įformintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. gruodžio 30 d. Atsakovas, patikrinęs UAB „Vaitista“ duomenis, nustatė, jog nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. Bendrovėje nedirbo bent trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (I t., b. l. 97–98), todėl sprendė, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų. Taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėjas nebeturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje – nuo 2017 m. gegužės 3 d. duomenys apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą Šiauliuose yra panaikinti.

9. Teismas nurodė, kad nors nuo 2017 m. sausio 1 d. Įstatymo nuostatos nebenustato reikalavimo dėl 3 Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių įdarbinimo, tačiau nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Įstatymo nuostatos, nes pagal 2016 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 29 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

10. Remdamasis Migracijos departamento pateiktais 2017 m. spalio 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad Bendrovėje nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. dirba tik du Lietuvos Respublikos piliečiai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Bendrovė nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo. Įstatymas nenustato jokių išimčių, kada užsienietis galėtų nesilaikyti nurodytų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis nežinojo apie darbuotojų atleidimą, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo atsakovui nesivadovauti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamentu, kad pareiškėjas, kuriam leidimas išduotas tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Vaitista“ akcininkas, turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai ir domėtis Bendrove, jos veikla ir darbuotojais.

11. Teismo vertinimu, vien duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaraciją panaikinimas, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas Lietuvoje neturi tinkamos gyvenamosios patalpos. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, nepakankamai motyvavo leidimo panaikinimą šiuo pagrindu. Tačiau, nors Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas nepagrįstai, tačiau leidimui panaikinti pakanka vien tos aplinkybės, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų.

III. 12. Pareiškėjas O. S. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į bylos esmę, neatsižvelgęs į teismų praktiką, nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir atmestos kaip nepagrįstos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė argumentų, kurių pagrindu galėjo būti priimtas sprendimas nepanaikinti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prieš priimant ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo visas esmines su pareiškėju susijusias aplinkybes, todėl surinktų duomenų pakako ginčijamam Sprendimui priimti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1556(01654) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Nigerijos Respublikos piliečiui O. S. O., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pareiškėjas 2016 m. spalio 12 d. pateikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nes yra UAB „Vaitista“ dalyvis (akcininkas ir prokuristas).

18. Pareiškėjui 2016 m. gruodžio 30 d. buvo įformintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. gruodžio 30 d.

19. Atsakovas patikrinęs duomenis Sodros informacinėje sistemoje nustatė, kad UAB „Vaitista“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų, nes nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. minėtoje bendrovėje nėra visą dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

20. Remdamasis šiais duomenimis Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

21. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

22. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija), tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d., galiojusio Įstatymo nuostatomis.

23. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

24. Taigi, atsakovas, remdamasis šio procesinio sprendimo 19 punkte nurodytais faktiniais duomenimis, teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą.

25. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nežinojo apie tai, jog UAB „Vaitista“ neatitinka nustatytų sąlygų, bei apeliacinio skundo motyvai apie tai, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkas turi ribotas galimybes gauti informaciją apie darbuotojų skaičių bei negali įtakoti bendrovės vadovo sprendimų dėl darbuotojų atleidimo, nėra reikšmingi sprendžiant šį administracinį ginčą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Įstatymas nenustato jokių išimčių, jog užsienietis galėtų nesilaikyti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nurodytų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, jog Įstatyme nėra įtvirtinta ir sąlygų, kurioms esant atsakovas turėtų teisę nepanaikinti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. S. O. (O. S. O.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys