2021-06-09 Nr. AB-12434-3-61-3-01772-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1907-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01772-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja B. Z. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. vasario 20 d. raštą Nr. A51-24512/20 (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ direktorių su prašymu spręsti klausimą dėl sugedusio dujų šildymo katilo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kuriuo naudojasi kartu su motina ir seserimi pagal 2015 m. balandžio 2 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. L41-G15/0921 (toliau – ir Nuomos sutartis). Atvykę specialistai konstatavo ir patvirtino dujų šildymo katilo gedimo faktą.

3. Pareiškėja nurodė, kad VĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. atsakyme nurodyta, jog įmonės Patalpų remonto komisija išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir 2020 m. sausio 9 d. protokolu nutarė uždrausti eksploatuoti dujinio šildymo sistemą iki ji nebus suremontuota ir įpareigojo per vieną mėnesį atestuotos įmonės pagalba suremontuoti visą šildymo sistemą, įskaitant dujinio katilo keitimą. Pareiškėja paaiškino, kad šį sprendimą apskundė Administracijos direktoriui. Administracijos Socialinių paslaugų skyrius Rašte nurodė, kad pareiškėja savo lėšomis privalo atlikti dujinio šildymo sistemos remontą.

4. Pareiškėja teigė, kad Raštas neteisėtas, jame remiamasi Nuomos sutarties 14 ir 17 punktais, tačiau juose nėra nurodyta, kad dujinio šildymo sistema priskiriama prie Buto įrangos. Be to, pareiškėja 2020 m. vasario 3 d. skunde Administracijai daugiau dėmesio skyrė būtent šiam klausimui, nurodydama, dėl kokių priežasčių dujinio šildymo sistema yra ne Buto įrangos, o inžinerinės įrangos dalis. Skundžiamame Rašte visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjos argumentų, o tik deklaratyviai nurodyta, jog dujinio šildymo sistema laikytina Buto įranga, tokios pozicijos niekaip nepagrindžiant. Pareiškėjos vertinimu, jos skundas Administracijai liko neišnagrinėtas, nes į jame išdėstytus argumentus nebuvo motyvuotai atsakyta. Pareiškėja teigė, kad jos skundas turėjo būti išnagrinėtas laikantis viešojo administravimo procedūrų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsniu bei 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nurodė, kad sutartiniai teisiniai santykiai yra daugiau dispozityvaus pobūdžio, nei imperatyvaus, ir suteikiantys sutartinių teisinių santykių subjektams teisę patiems spręsti dėl vienokių ar kitokių sutarties sąlygų. Nuomos sutarties 14 punkte nurodyti nuomininko įsipareigojimai, o 17 punkte papildomai nurodyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita atlikti Buto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą, t. y. Nuomos sutarties šalys abipusiu sutarimu numatė tokias sutarties sąlygas, kuriomis Buto nuomininkai privalo atlikti Buto remontą, taip pat savo lėšomis remontuoti Bute esančią įrangą, taip pat ir dujinio šildymo sistemos remontą. Rašte remiantis šiomis Nuomos sutarties nuostatomis, pagrįstai nurodyta, kad pareiškėja savo lėšomis turi atlikti dujinio šildymo sistemos remontą.

7. Atsakovas nurodė, jog Raštas nėra individualus administracinis aktas, kadangi nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Raštu pareiškėja tik informuojama apie Nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jai primenama, kad egzistuoja nuomininko ir su juo gyvenančių asmenų pareiga savo lėšomis nuolat prižiūrėti ir atlikti Bute esančios įrangos remontą, taip pat ir dujų katilo bei dujinio šildymo sistemos.

II. 8. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 21R- 287(AG-207/03-2020) pareiškėjos B. Z. skundą tenkino, t. y. panaikino Administracijos 2020 m. vasario 20 d. raštą Nr. A51-24512/20.

9. Komisija, įvertinusi skundžiamo Rašto turinį, sprendė, kad Administracija neišreiškė savo valios Raštu, t. y. nepriėmė sprendimo pagal pareiškėjos prašymą arba nenurodė atsisakymo tai padaryti priežasčių, todėl pareiškėjos prašymą tenkino ir Administracijos Raštą panaikino.

III. 10. Atsakovas Administracija su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos

administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 21R-287(AG-207/03-2020) (toliau – ir Sprendimas).

11. Atsakovo teigimu, Komisija Sprendimo nemotyvavo, pažodžiui atkartojo pareiškėjos skundo argumentus, deklaratyviai nurodė, kad Administracija turėjo priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjos skundo, be to, Raštas nėra individualus administracinis aktas, kadangi nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

12. Atsakovas nurodė, kad Rašte pagrįstai nurodyta, jog pareiškėja privalo savo lėšomis atlikti dujinio šildymo sistemos remontą, ir nepanaikintas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. raštas Nr. 1.35-20/168, todėl Komisijos sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

13. Pareiškėja B. Z. atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti.

14. Pareiškėja nurodė, kad jai yra nesuprantama Administracijos pozicija, kadangi skundą teismui pateikė atsakovas, o ne pareiškėja. Be to, tokia sprendimo rūšis nėra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje.

15. Pareiškėja pritarė Komisijos sprendimo argumentams ir nurodė, kad „priminimas nuomininkui“ negali būti prilygintas motyvuotam administraciniam sprendimui.

16. Pareiškėjos vertinimu, Administracija nepagrįstai ir palankiu būdu interpretuoja žodžių „įrenginys“ ir „įranga“ reikšmes ir sprendžia, kad Buto dujinio šildymo sistema laikytina Buto įranga, o dujinio šildymo sistemos katilas – šios įrangos dalimi arba įrenginiu. Tačiau tokie išaiškinimai prieštarauja teisės aktams. Už Bute esančios inžinerinės įrangos priežiūrą yra atsakingas Buto savininkas.

IV. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu atsakovo Administracijos skundą tenkino, t. y. panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 21R-287(AG-207/03-2020).

18. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 30 d. su prašymu kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ išspręsti klausimą dėl sugedusio dujų šildymo katilo Bute. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. rašte Nr. 1.35-20/16 nurodė, jog Patalpų remonto darbų komisija nutarė uždrausti eksploatuoti dujinio šildymo sistemą iki kol ji nebus tinkamai suremontuota. Taip pat nutarta įpareigoti pareiškėją per vieną mėnesį atestuotos įmonės pagalba suremontuoti visą šildymo sistemą, įskaitant dujinio katilo keitimą, kad ją būtų galima saugiai eksploatuoti, priešingu atveju, jeigu iki nustatyto termino pareiškėja nesuremontuos šildymo sistemos, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sertifikuoto rangovo pagalba suremontuos šildymo sistemą ir sąskaitą už atliktus darbus pateiks apmokėti pareiškėjai. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo atsakymu, 2020 m. vasario 3 d. pateikė skundą Administracijai, prašydama panaikinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. atsakymu Nr. 1.35-20/168 nustatytus draudimą bei įsipareigojimą.

19. Teismas taip pat nustatė, kad Administracija, remdamasi Nuomos 14 ir 17 punktais bei tuo, jog dujinio šildymo sistema laikytina Buto įranga, konstatavo, jog pareiškėja privalo savo lėšomis atlikti Buto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą. Nesutikdama su Raštu, pareiškėja jį apskundė Komisijai, kuri Sprendimu panaikino Administracijos Raštą.

20. Teismas aptarė ABTĮ 1 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, VAĮ 2 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad Komisija sprendė, jog Administracija nepriėmė administracinio sprendimo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju tarp pareiškėjos ir atsakovo yra susiklostę socialinio būsto nuomos santykiai. Nors socialinio būsto nuoma yra savarankiškoji savivaldybių funkcija ir savivaldybės veikla, susijusi su socialinio būsto suteikimu, tačiau šiuo atveju keliamas ginčas yra ne dėl teisės į socialinį būstą, o dėl sutartinių nuomos teisinių santykių. Nuomos santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Šiuo atveju atsakovas, nuomodamas socialinį būstą, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl teismas sprendė, kad ginčas susijęs ne su viešuoju administravimu, o su privatine teise, kadangi pareiškėja siekė, jog jai būtų panaikintas įpareigojimas suremontuoti šildymo sistemą, t. y. kad atsakovas sistemą suremontuotų savo lėšomis.

21. Teismas vertino, kad pareiškėjai šiuo atveju nebuvo aktuali pateikiamo Rašto forma ir formali atitiktis VAĮ reikalavimams, ji teikė skundus dėl jai (pagal sutartinius įsipareigojimus, Nuomos sutartį) nustatyto įpareigojimo suremontuoti šildymo sistemą, todėl Komisija, vertindama situaciją, negalėjo priimti Sprendimo, nes Komisija nesprendžia bylų, be kita ko, nurodytų ABTĮ 18 straipsnyje.

V. 22. Pareiškėja B. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų dėl nagrinėto skundo esmės, o tai laikytina sprendimo negaliojimo pagrindu.

24. Pareiškėja nurodo, kad esminis skundžiamo sprendimo motyvas yra tai, jog nuo pat šio proceso pradžios tarp pareiškėjos ir atsakovo kilęs ginčas yra susijęs ne su viešuoju administravimu, o su privatine teise, pirmosios instancijos teismas vertino, kad susidariusioje situacijoje Komisija apskritai negalėjo priimti Sprendimo, kadangi tai neįeina į jos kompetenciją. Pareiškėjos nuomone, buvo iš esmės suvaržytos jos, kaip silpnesnės proceso dalyvės, teisės.

25. Pareiškėja nurodo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. atsakyme Nr. 1.35-20/168 buvo nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja teigia, kad šia teise ji pasinaudojo paduodama skundą Administracijai, kuri Raštu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakymą paliko galioti. Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka arba ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja Administracijos Raštą skundė Komisijai, kuri skundą tenkino.

26. Pareiškėja teigia, kad iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, atsakovo inicijuotas ginčas buvo traktuojamas kaip administracinės, o ne civilinės teisenos dalykas. Pareiškėja nurodo, kad nebūdama teisininke, neturėjo jokių galimybių numatyti, jog nagrinėjant ginčą teisme, jis bus vertinamas ne kaip kilęs iš administracinių teisinių santykių, bet susijęs su privatine teise. Pareiškėja nurodo, kad jau gavusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. atsakymą ir žinodama, jog jis turi būti ginčijamas civilinio proceso tvarka, ji būtų pasirinkusi būtent tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą.

27. Pareiškėja pažymi, kad skundžiamame sprendime nutarus ginčą traktuoti ne kaip administracinį, o civilinį, teismas nevertino nei pareiškėjos atsiliepime į atsakovo skundą, nei atsakovo skunde nurodytų argumentų. Pareiškėjos teigimu, skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais nėra motyvuotai paneigta, kad visi iki tol ginčijamu klausimu priimti sprendimai laikytini administraciniais aktais. Pareiškėjos vertinimu, tai yra akivaizdus motyvų dėl nagrinėto skundo esmės nenurodymas. Be to, sprendime cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali, kadangi joje nagrinėjami klausimai nėra tapatūs šioje byloje kilusiam ginčui dėl pareigos suremontuoti socialinio būsto inžinerinės įrangos dalį – šildymo sistemą, pakeičiant dujų katilą.

28. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame pateiktu teisiniu situacijos vertinimu. Administracijos nuomone, pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumo ir pagrįstumo.

30. Atsakovo vertinimu, nėra jokių priežasčių laikyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priešingai, jis išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

31. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir nurodė, jog Komisija nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Nagrinėjamu atveju būtent ginčo priskirtinumas bendrosios kompetencijos teismui lemia tai, kad Komisija negalėjo priimti Sprendimo, o ne pareiškėjai gautame atsakyme nurodoma jo apskundimo tvarka.

32. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) nutartis ir teisingai nustatė, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo yra susiklostę socialinio būsto nuomos santykiai. Administracija, nuomodama socialinį būstą, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Komisija Sprendime nustatė, kad įvertinus Administracijos rašto turinį, Administracija neišreiškė valios minėtu raštu, t. y. nepriėmė sprendimo pagal pareiškėjos prašymą arba nenurodė atsisakymo tai padaryti priežasčių, t. y. pati Komisija iš esmės pripažino, kad Administracija nepriėmė administracinio sprendimo, tačiau Komisija klaidingai konstatavo, jog tokį sprendimą Administracija turėjo priimti. Atsakovas pažymi, kad savivaldybė, kaip nuomotoja, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl jokio administracinio sprendimo Administracija priimti ir neturėjo – tarp šalių kilęs ginčas yra reguliuojamas privatinės teisės normomis.

33. Atsakovo vertinimu, nustačius aiškų Komisijos Sprendimo neteisėtumo pagrindą, t. y. kad Komisija nebuvo kompetentinga spręsti pareiškėjos skundo, akivaizdu, jog prasmės neteko visų kitų argumentų, kuriuos pateikė proceso dalyviai, nagrinėjimas, kadangi jų išnagrinėjamas niekaip negalėjo turėti įtakos galutinio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

34. Atsakovas nurodo, kad galima sutikti su pareiškėja, jog teismo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo vertinami kiek kitokie teisiniai santykiai – ne savivaldybės turto nuomos, bet valstybės turto nuomos, nes pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualiais Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais, kuriuose buvo vertinami būtent savivaldybių sprendimai nuomos santykių klausimais, pripažįstant, kad tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

35. Atsakovas teigia, kad Raštas yra informacinio–aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Rašte nurodyta informacija, nėra pagrindas pripažinti, jog skundžiamas atsakymas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, nes konkrečias teisines pasekmes sukelia būtent Nuomos sutartis ir ja prisiimti įsipareigojimai.

36. Administracija nurodo, kad šiuo atveju dujinio šildymo sistema laikytina Buto įranga, o dujinis šildymo katilas – šios įrangos dalimi arba įrenginiu, todėl akivaizdu, jog šiuo atveju Nuomos sutarties šalys abipusiu sutarimu numatė tokias sutarties sąlygas, kuriomis Buto nuomininkai privalo atlikti Buto remontą (išskyrus kapitalinį remontą ar rekonstrukciją), taip pat savo lėšomis remontuoti Bute esančią įrangą, taip pat ir dujinio šildymo sistemos remontą. Administracija, remdamasi Nuomos sutarties nuostatomis, Rašte pagrįstai nurodė, kad pareiškėja privalo savo lėšomis atlikti dujinio šildymo sistemos remontą, todėl nenaikino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. rašto Nr. 1.35-20/168. Komisijos Sprendimas laikytinas nepagrįstu, todėl turėtų būti panaikintas, o byla pagal pareiškėjos skundą nutraukta arba skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 37. Bylos esminis dalykas – atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 20 d. rašto Nr. A51-24512/20 pagrįstumas ir teisėtumas.

38. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šioje byloje ginčijo Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 21R-287(AG-207/03-2020), kuris buvo priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos B. Z. skundą dėl Rašto panaikinimo, dėl šio Komisijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo sprendė pirmosios instancijos teismas, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.).

39. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.).

40. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovas Administracija į administracinį teismą perkėlė pareiškėjos B. Z. inicijuotą ginčą dėl Rašto panaikinimo ir šios bylos esminis dalykas yra Rašto pagrįstumas ir teisėtumas. Primintina, kad pareiškėja skundu prašė panaikinti Raštą, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į Nuomos sutarties 14 ir 17 punkto nuostatas ir į tai, jog dujinio šildymo sistema laikytina Buto įranga, pareiškėja privalo savo lėšomis atlikti Buto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą. Raštu nepanaikintas pareiškėjos skųstas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. raštas Nr. 1.35-20/16, kuriuo pareiškėja įpareigota per vieną mėnesį atestuotos įmonės pagalba suremontuoti visą šildymo sistemą, įskaitant dujinio katilo keitimą, kad ją būtų galima saugiai eksploatuoti, priešingu atveju, jeigu iki nustatyto termino pareiškėja nesuremontuos šildymo sistemos, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sertifikuoto rangovo pagalba suremontuos šildymo sistemą ir sąskaitą už atliktus darbus pateiks apmokėti pareiškėjai.

41. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies matyti, kad nagrinėjant bylą buvo apsiribota tik Komisijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu, sprendime nustatyta, jog Komisija, vertindama situaciją, negalėjo priimti Sprendimo, nes Komisija nenagrinėja bylų, be kita ko, nurodytų ABTĮ 18 straipsnyje. Taip pat sprendime nurodyta, kad šiuo atveju keliamas ginčas yra ne dėl teisės į socialinį būstą, o dėl sutartinių nuomos teisinių santykių, ginčas yra susijęs ne su viešuoju administravimu, o su privatine teise – pareiškėja siekė, kad jai būtų panaikintas įpareigojimas suremontuoti šildymo sistemą, t. y. ji siekė, kad atsakovas sistemą suremontuotų savo lėšomis.

42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus.

43. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia skundą, ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas. Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti pareiškėjo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjos paduotame skunde Komisijai nurodytomis aplinkybėmis, identifikavo materialųjį teisinį santykį, kuris sieja ginčo šalis (pareiškėją ir atsakovą), ir iš jo kylančią pareiškėjos reikalavimo teisę.

45. Pareiškėja skunde būtent ir nurodė aplinkybes, kad Raštas neteisėtas dėl to, kad jame remiamasi Nuomos sutarties 14 ir 17 punktais, tačiau šiuose punktuose nėra nurodyta, kad dujinio šildymo sistema priskiriama prie Buto įrangos, nurodė argumentus, dėl kokių priežasčių dujinio šildymo sistema yra ne Buto įrangos, o inžinerinės įrangos dalis, ir atsakovas turi pagal Nuomos sutartį atlikti dujinio katilo bei dujinio šildymo sistemos remontą. Iš Rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjos skundą dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. rašto Nr. 1.35-20/16, kuriuo pareiškėja įpareigota atestuotos įmonės pagalba suremontuoti visą šildymo sistemą, įskaitant dujinio katilo keitimą, esmės galima daryti išvadą, kad atsakovas šį įpareigojimą pripažino pagrįstu ir laikosi pozicijos, kad Buto nuomininkai (pareiškėja) privalo suremontuoti dujinį katilą ir šildymo sistemą, o Buto savininkas ir / ar jo įgaliotas asmuo atsisako suremontuoti dujinį katilą ir šildymo sistemą, remdamasis Nuomos sutarties 14 ir 17 punktais.

46. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėja skundu, prašydama panaikinti Raštą, iš esmės siekia nuginčyti atsakovo atsisakymą suremontuoti dujinį katilą ir šildymo sistemą, o ne vien tik, kad jai būtų pateiktas išsamesnis atsakymas į jos skundą. Pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje yra aiškiai išreiškęs poziciją, jog jis atsisako suremontuoti dujinį katilą ir šildymo sistemą, remdamasis Nuomos sutarties 14 ir 17 punktais.

47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog ginčai, susiję su nuomos sutarties sudarymu arba vykdymu, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, o motyvai, kuriais yra grindžiami prašomų panaikinti aktų neteisėtumas, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančio ginčo rūšinį teismingumą bei civilinės teisės ginčo prigimties nekeičia; atsakovas, nuomodamas socialinį būstą, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. T-17/2019; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. T-122/2017; 2015 rugpjūčio 4 d. nutartis byloje Nr. T-88/2015; 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. T-84/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-45-552/2017).

48. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos inicijuotas ginčas susijęs ne su viešuoju administravimu, pareiškėja siekia, jog jai (Buto nuomininkei) būtų panaikintas įpareigojimas suremontuoti sugedusį dujinį katilą ir šildymo sistemą ir kad tai padarytų Buto savininkas, darytina išvada, jog pagrįstai konstatuota, kad Komisija be teisėto pagrindo nagrinėjo šį ginčą, ir Sprendimas panaikintas. Tačiau pagal susiklosčiusią situaciją, t. y. nustačius, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti klausimą dėl pareiškėjos inicijuoto ginčo perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

49. Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

50. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo kompetenciją, todėl pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Komisijos Sprendimą, bylą turėjo perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui pagal rūšinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (ABTĮ 22 str. 1 d., 69 str. 1 d. 2 p., 146 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad byla pagal pareiškėjos skundą perduodama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

51. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pagal pareiškėjos skundą byla turi būti nutraukta arba pareiškėjos skundas atmestas. Su tokia pozicija nesutiktina, nes ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla negali būti nutraukta dėl to, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Taip pat nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo atmesti pareiškėjos skundą, nes tokio pobūdžio sprendimas gali būti priimtas tik išnagrinėjus bylą dėl pareiškėjos inicijuoto ginčo iš esmės, o nagrinėjamu atveju administraciniame teisme negali būti nagrinėjamas tokio pobūdžio ginčas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 21R-287(AG-207/03-2020).

Bylą pagal pareiškėjos B. Z. skundą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė