44a815a6-e52b-4fee-bfb6-943bd5a84bde · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. e2A-35-357/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04449-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.11.6; 3.3.1.18.; 3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 29 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. S. dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo arba sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. K. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nutraukti arba pripažinti pasibaigusia 2017 m. birželio 1 d. jo ir atsakovės V. S. (toliau – atsakovė) 2016-10-13 sudarytÄ preliminariÄ jÄ namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti jam iÅ¡ atsakovės 7000,00 Eur sumÄ , sumokėtÄ pagal 2016-10-13 sutartį, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2016-10-13 sudarė su atsakove preliminariÄ jÄ namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – sutartis), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo už 22 500 Eur parduoti, o ieÅ¡kovas ateityje iki 2017-06-01 nupirkti 41,77 kv. m bendro ploto butÄ ir 299/1792 žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini)(butas Nr.

3) ir pagal sutartį ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei 8 000 Eur avansÄ . Sudarydamas sutartį ieÅ¡kovas tikėjosi jos įvykdymui gauti banko kreditÄ , tačiau kreditas jam nebuvo suteiktas. Teigė, kad dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių jis negalėjo įvykdyti sutarties, todėl pageidautų iÅ¡ sumokėto atsakovei 8000 Eur avanso susigrÄ Å¾inti 7000 Eur, paliekant atsakovei 1000 Eur avansÄ , kaip satisfakcijÄ dėl neįvykusio sandorio. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad jo giminaitis R.

M. pasiÅ«lė jam pirkti minėtus nekilnojamuosius daiktus, o D. B. žodžiu garantavo, kad bus gautas kreditas Å¡iam turtui įsigyti ir dėl to jis iki 2017 m. vasario mėnesio nenutraukė sutarties. Patvirtino, kad preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo metu turėjo lėšų ir galėjo sumokėti didesnę pinigų sumÄ pagal sutartį. Pažymėjo, kad negalėjo iÅ¡ karto sumokėti visos sumos už butÄ , nes apie 13 000 Eur skyrė automobilio remontui, investavimui į verslÄ , daiktų pirkimui, draudimui, iÅ¡ viso sumokėjo 8 000 Eur avansÄ .

Bute gyveno nuo 2016 m. lapkričio vidurio iki 2017 m. kovo pabaigos, už komunalinius mokesčius mokėjo atsakovei be pakvitavimo. Iki preliminarios sutarties sudarymo turėjo 200 Eur, vėliau nurodė, kad grynais turėjo apie 2000 Eur; nemokėjo kas mėnesį 200 Eur sutarties pratęsimo mokesčio pagal sutarties 5.6 punktÄ ; 7000 Eur avansÄ sumÄ pasiÅ«lė sumokėti ieÅ¡kovo giminaitis R. M.; vėliau pats bandė pardavinėti butÄ už tÄ pačiÄ kainÄ , dėjo skelbimÄ . Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas pagal sutartį sumokėjo 7 000 Eur, o ne 8 000 Eur avansÄ . Sutarties Å¡alys susitarė, kad nesudarius pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties iki 2017-06-01, sutartis yra nutraukiama ir avansas pirkėjui negrÄ Å¾inamas. IeÅ¡kovas preliminarios sutarties sudarymo dienÄ disponavo didele pinigų suma, pakankama turtui įsigyti ir jis neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti lėšų turto įsigijimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo sumokėta 7 000 Eur suma yra skirta netesyboms sumokėti.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad preliminarios sutarties 5.6–5.8 punktai buvo padaryti preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies dėl sutarties modifikavimo ir nutraukė civilinės bylos Nr. e2-6883-1042/2017 dalį dėl minėto ieÅ¡kinio reikalavimo. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 605,93 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas.

Teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Pagal kasacinio teismo praktikÄ preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobÅ«džio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrÄ vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iÅ¡ esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji Å¡alis privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). 3.2.             IeÅ¡kovas turėjo finansines galimybes tiek preliminarios sutarties sudarymo metu, tiek jos galiojimo metu atsiskaityti (visiÅ¡kai, didesne dalimi) už nekilnojamuosius daiktus, t. y. pats ieÅ¡kovas kontroliavo sutarties įvykdymo galimybę: nors ieÅ¡kovas nurodė, kad iki preliminarios sutarties sudarymo turėjo 200 Eur, vėliau pažymėjo, jog grynais turėjo apie 2000 Eur , taip pat banko sÄ skaitoje turėjo apie 13 000 Eur, kuriuos vėliau skyrė automobilio remontui, investavimui į verslÄ , daiktų pirkimui, draudimui.

IÅ¡ 2017-04-10 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ turinio matyti, kad 2016 metų gegužės–birželio mėnesį ieÅ¡kovo motina pardavė žemės valdÄ ir padovanojo ieÅ¡kovui 48 000 Eur. IeÅ¡kovas nuolat užsiimdavo įvairaus pobÅ«džio verslu ir turėjo pakankamai patirties įvertinti savo galimybes įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir su sutarties sudarymu susijusiÄ rizikÄ : nurodė, kad nuo 2016 m. užsiima medienos verslu, anksčiau pagal verslo liudijimÄ parduodavo drabužius; prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas preliminariÄ sutartį nėjo į bankÄ paskolos suteikimo sÄ lygoms iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes tikėjosi gauti kreditÄ ; susipažino su preliminarios sutarties turiniu, suprato jos turinį; teigė, kad nuo momento, kada jam buvo pasiÅ«lyta pirkti nekilnojamuosius daiktus iki nuvažiavimo pas atsakovę praėjo apie savaitė laiko.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas turėjo laiko ir galimybių iki preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo kreiptis į kredito įstaigas dėl kredito suteikimo galimybių įvertinimo, taip pat į teisininkus dėl preliminariosios sutarties turinio ir jos sudarymo.3.3. IeÅ¡kovas neiÅ¡naudojo visų įmanomų galimybių gauti kreditÄ nekilnojamajam turtui pirkti: ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, parodančių, kad visos kredito įstaigos atmetė jo praÅ¡ymus kreditui suteikti; ieÅ¡kovas patvirtino, kad turi kito nekilnojamojo turto, taip pat turi sunkvežimį ir byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bandė šį turtÄ parduoti, įkeisti ir kt. 3.4.

Byloje nustatyta ir ieÅ¡kovo neginčyta, kad atsakovė bendradarbiavo su ieÅ¡kovu ir dėjo pastangas susitarimui pasiekti, siÅ«lydama įvairius turto pardavimo variantus, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, jog iki pat kreipimosi į teismÄ siekė sudaryti sutarto pirkti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. 3.5 IeÅ¡kovas neįrodė, kad atliko kitus veiksmus, iÅ¡skyrus kreipimÄ si į kelias kredito įstaigas, kurie patvirtintų jo siekį ir pasirengimÄ sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat neįrodyti ieÅ¡kovo teiginiai, kad jam nebuvo žinomi sutarties 5.6–5.8 punktai.

PrieÅ¡ingai, vėliau ieÅ¡kovas nurodė, kad preliminariÄ sutartį nusprendė pratęsti, nes manė, kad vėliau gaus paskolÄ ; patvirtino, kad buvo sutarties pratęsimo sÄ lygos; žinojo, kad pagal sutarties 5.8 punktÄ buvo sutarta, kad sandoriui neįvykus iki 2017-06-01 avansas bus negrÄ Å¾intas, bet manė, kad gaus paskolÄ , aptarė sutarties papildymo sÄ lygas, nuolat turėjo sutarties egzempliorių.3.6. Sutartyje nurodyta, jog 2016 m. spalio 13 d. ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei 7 000 Eur (2.2 punktas).

Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad sumokėjo atsakovei 8 000 Eur, jis nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 6000 Eur grynais ir pavedimu pervedė 1000 Eur. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. B.. Teismas, atsižvelgdamas į prieÅ¡ tai minėtas aplinkybes ir į tai, kad pagal preliminariÄ sutartį ieÅ¡kovui nebuvo jokių prievolių mokėti didesnę avanso sumÄ , atmeta ieÅ¡kovo teiginius dėl 8 000 Eur sumokėjimo kaip neįrodytus. 3.7. Atsakovė nurodė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ji patyrė Å¡iuos nuostolius: 4 000 Eur tarpininkavimo paslaugų už nekilnojamųjų daiktų pardavimÄ ir 1500 Eur bÅ«simas iÅ¡laidas, kurias turės sumokėti tarpininkui tuo atveju, jei bus priimtas jai palankus teismo sprendimas.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas sugadino klozetÄ ir netinkamai sukomplektavo dujinį katilÄ , kuris Å¡iuo metu neveikia. Atsakovė turėjo 30 Eur durų spynų keitimo iÅ¡laidas. Liudytojas G. S. paliudijo, kad ieÅ¡kovas paliko sulaužytÄ klozetÄ (remonto kaina apie 100 Eur), sugadintÄ dujų katilÄ (remonto iÅ¡laidos apie 500 Eur), reikėjo keisti durų spynas (apie 30 Eur), nes ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino ne visus raktus. IeÅ¡kovas prieÅ¡ tai minėtų aplinkybių dėl sugadintų daiktų neginčijo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovas nevykdė preliminarios sutarties 5.6 punkto ir nemokėjo kas mėnesį 200 Eur sutarties pratęsimo mokesčio. Atsakovė nurodė, kad iki preliminarios sutarties sudarymo nuomojo butÄ ir gaudavo apie 150 Eur kas mėnesį nuomos mokestį, todėl dėl sutarties netinkamo vykdymo patyrė nuostolius, negautų pajamų forma. Pats ieÅ¡kovas patvirtino aplinkybes, kad nemokėjo 200 Eur sutarties pratęsimo mokesčio pagal sutarties 5.6 punktÄ . Bylos duomenimis, atsakovė už ieÅ¡kovÄ taip pat mokėjo komunalinius mokesčius.3.8.

Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia. Byloje nustatyta, kad Å¡alys preliminarioje sutartyje susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris neiÅ¡vengiamai turi įvykti, t. y., kad sandoriui neįvykus iki 2017 m. birželio 1 d., sutartis yra nutraukiama (sutarties 5.8 punktas). Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad iki 2017 m. birželio 1 d. pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimų pratęsti preliminarios sutarties terminÄ , todėl prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė ir papildomas Å¡io fakto pripažinimas yra perteklinis ir netikslingas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 6000,00 Eur sumÄ , sumokėtÄ pagal 2016-10-13 preliminariÄ jÄ namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti ieÅ¡kovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Netenkinus ar iÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ , teisingai paskirstyti pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 4.1.             Teismas, vadovaudamasis tik pagrindinės sutarties nesudarymo preliminariojoje sutartyje sutartu terminu faktu, konstatavo faktÄ , kad ieÅ¡kovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nesigilinant į tai, jog nenustatyta nei atsisakymo, nei vengimo sudaryti pagrindinę sutartį iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės aplinkybių.

Teismas apsiribojo paviršutinišku ieškovo elgesio vertinimu, nepakankamai dėmesio skyręs atsakovės elgesiui, labiau patikėjęs atsakovės ir jos iniciatyva apklaustų liudytojų žodiniais paaiškinimais nei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. 4.2. Įvertinęs ne visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Vienas aplinkybes teismas nepagrįstai atsakovės naudai sureikšmino (iškreipė), kitas – naudingas ieškovui – apskritai nevertino (CPK 270 str. 4 d. 3 d.).

Be to pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pabaigÄ ir sutartinės atsakomybės taikymÄ pažeidus preliminariosios sutarties nuostatas, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, pažeidė ne tik procesines, bet ir materialinės teisės normas.4.3. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimų negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos ir netgi labiau tikėtinos iÅ¡vados, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltas ieÅ¡kovas arba tik ieÅ¡kovas.

Laikantis Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo (CPK 17 str.), jeigu teismas teisiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo elgesį, tai lygiai taip pat turėtų bÅ«ti teisiÅ¡kai įvertinti ir atsakovės veiksmai. 4.4. Skundžiamo sprendimo argumentas, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, parodančių, kad visos kredito įstaigos atmetė jo praÅ¡ymus kreditui suteikti, atrodo absurdiÅ¡kai, nes yra perteklinis. IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog kreipėsi su praÅ¡ymais suteikti kreditÄ bÅ«stui pirkti į AB Å iaulių bankÄ , AB SEB bankÄ , Swedbank, AB.

Manytina, kad gavus nurodytų populiariausių Lietuvoje bankų neigiamus atsakymus nebuvo prasmės kreiptis į kitas kredito įstaigas.4.5. Sprendime nenurodyta, kokie konkrečiai faktiniai duomenys patvirtina atsakovės bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kovu ir jos pastangas susitarimui pasiekti. Tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės pakviesti liudytojai neabejotinai suinteresuoti bylos baigtimi, nes liudytojas G. S. yra atsakovės sutuoktinis, o liudytoja D.

B. nurodė, kad pažįstama su atsakove nuo vaikystės. Skundžiamo sprendimo nepagrįstas iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovo pasyvumÄ paneigia byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Tai, pirmiausia, aukščiau aptarti bankų raÅ¡tiÅ¡ki atsakymai ieÅ¡kovui. Antra, sprendime nutylimas raÅ¡ytinis įrodymas – su 2017-05-22 ieÅ¡kiniu pateiktas ieÅ¡kovo atsakovei registruotu laiÅ¡ku siųstas 2017-03-29 praÅ¡ymas pakeisti sutartį. Taigi, kitaip nei teigiama skundžiamu sprendimu, ieÅ¡kovas įrodė, jog iki pat kreipimosi į teismÄ siekė sudaryti sutarto pirkti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ne tik kreipdamasis į kelias kredito įstaigas, kaip teigiama skundžiamo sprendimo 21 p., bet ir kreipdamasis į pačiÄ atsakovę, o atsakovė neįrodė, kad bendradarbiavo su ieÅ¡kovu ir dėjo pastangas susitarimui pasiekti.4.6.

Bendrais bruožais ieÅ¡kovui 5.6–5.8 punktų turinys buvo žinomas, konkrečiai, kad įsipareigojimų sudaryti pagrindinę sutartį terminas buvo pakeistas iÅ¡ „2017-02-01“ į „2017-06-01“. Tačiau nėra normalu arba prieÅ¡tarauja įprastai praktikai tai, kad preliminariÄ jÄ sutartį pakeičiančius ir papildančius 5.6-5.8 punktus, t. y. papildomÄ susitarimÄ , pasirašė ne sutarties Å¡alys, o trys liudytojai. CK 6.165 str. 2 d. įtvirtinta, kad preliminarioji sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė.

Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariÄ jÄ sutartį daro negaliojančiÄ . Antra, atsakovė ir jos kviesti liudytojai patvirtino, kad sutarties tekstÄ , įskaitant 5.6-5.8 punktus, parengė atsakovės pusė, todėl preliminariosios sutarties turinys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas atsakovės nenaudai ir ieÅ¡kovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). 4.7. Preliminariosios sutarties 2.3 punkto 2.2.1 papunktyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai užfiksuota, kad „septynis tÅ«kstančius eurų (suma žodžiais) Pirkėjas sumokėjo Pardavėjui 2016-10-13.

Å i suma įskaitoma į 2.2 p. kainÄ .“ Kitais žodžiais 7000,00 Eur atsakovė gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo grynais prieÅ¡ pasiraÅ¡ant preliminariÄ jÄ sutartį. Å is faktas aiÅ¡kiai užfiksuotas raÅ¡tu. 2017-05-22 ieÅ¡kinio priede pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas 2016-10-13 mokėjimo nurodymas, kuriuo patvirtinamas faktas, jog ieÅ¡kovas pavedimu į atsakovės banko sÄ skaitÄ papildomai pervedė dar 1000,00 Eur avanso. Tačiau, minėta, teismas nepagrįstai atmeta Å¡iuos akivaizdžius įrodymus.4.8.

Teismas nepaisydamas ieÅ¡kovo atsikirtimų nesigilino į tai, ar atsakovės nurodyti nuostoliai turi priežastinį ryšį su ieÅ¡kovo veiksmais. Teismas ne tik teisiÅ¡kai nevertino atsakovės 2017-07-27 susitarimo su UAB „Laineva“, kuriÄ atstovauja minėtas D. N., sudaryto po to, kai Å¡i byla jau buvo paskirta nagrinėti iÅ¡ esmės, bet ir nevertino atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas dydžio protingumo.4.9. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiu pagrindu galima bÅ«tų preliminariojoje sutartyje nurodytÄ avansÄ , kartu neįvardintÄ kaip netesybos baudos forma, aiÅ¡kinti netesybomis.

Avanso paskirtis tik preliminarios sutarties 2.2.1 papunktyje aiÅ¡kiai atskleidžiama kaip nekilnojamojo turto kainos dalis. Kadangi susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis (CK 6.72 str.), t. y. turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu, todėl, atsižvelgiant į preliminariosios sutarties turinį, joje nesusitarta dėl atsakomybės taikymo ieÅ¡kovui netesybų forma. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai iÅ¡aiÅ¡kino preliminariosios sutarties aptartÄ avanso sÄ vokÄ iÅ¡plėsdamas iki netesybų, užtikrinančių galimų nuostolių atlyginimÄ .4.10.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.4.11. IeÅ¡kovas pasibaigus preliminariajai sutarčiai atsižvelgdamas į proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principus susiaurino ieÅ¡kinio reikalavimus atsisakęs reikalavimo modifikuoti sutartį. Todėl vietoje dviejų reikalavimų likus vienam (apytiksliai 50 proc. nuo pradinių reikalavimų) paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetus 50 proc. reikalavimų atitinkamai turėjo bÅ«ti sumažinta priteistina bylinėjimosi suma.

T. y. 302,96 Eur.Atsiliepimu atsakovė praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ civilinėje byloje palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 5.1. Å alių susitarimas sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį po daugiau nei pusės metų nuo preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo neprieÅ¡tarauja nei teisės aktams, nei elementariai logikai – tokio pagrindinės sutarties sudarymo termino prašė ieÅ¡kovas, motyvuodamas tuo, kad turimas pinigines lėšas jis ketina panaudoti savo versle, o susigrÄ Å¾inus iÅ¡ verslo Å¡ias lėšas jis jas panaudos nekilnojamojo turto įsigijimui; atsakovę, gavusiÄ 7 000 Eur dydžio avansÄ , kuris ieÅ¡kovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, lieka atsakovei kaip netesybos, taip pat tenkino Å¡i preliminariosios sutarties sÄ lyga.

Byloje yra nustatyta, to neginčija nė viena Å¡alių, kad po preliminariosios sutarties sudarymo nekilnojamuoju turtu naudojosi ieÅ¡kovas, o ne atsakovė, todėl preliminariojoje sutartyje nurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo nustatytas ieÅ¡kovo, o ne atsakovės iniciatyva ir interesais. 5.2. IeÅ¡kovas, kreipęsis į 3 kredito įstaigas iÅ¡ 64, neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti kreditÄ iÅ¡ kredito įmonių, įvertinus ir tai, kad kredito unijos taiko mažesnius reikalavimus kredito gavėjui.

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas turi kito nekilnojamojo turto, tačiau Å¡io turto, siekdamas prisiimti preliminariÄ ja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nesvarstė nei parduoti, nei įkeisti.5.3. Apie apelianto finansinius sunkumus atsakovei tapo žinoma tuo metu, kai ji gavo iÅ¡ apelianto 2017-03-29 PraÅ¡ymÄ pakeisti Preliminariosios sutarties sÄ lygas. Iki tol atsakovei nebuvo abejonių, kad apeliantas yra finansiÅ¡kai pajėgus ir nėra pakeitęs savo nuomonės dėl PreliminariÄ ja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

IeÅ¡kovas pradėjo faktiÅ¡kai naudotis ketinamu įsigyti turtu, pagal savo poreikius atliko turto pertvarkymo darbus. Apeliantas raÅ¡tu informavo atsakovę, kad jis negali sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties Preliminariojoje sutartyje numatytomis sÄ lygomis, o nesibaigus Preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai sprendė, kad dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo kaltas yra tik ieÅ¡kovas.

Tuo tarpu atsakovė visÄ Preliminariojoje sutartyje nurodytÄ laikotarpį, per kurį galėjo bÅ«ti sudaryta pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis, buvo pasirengusi sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį. Jokių atsakovės kliūčių pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui apeliaciniame skunde nenurodo ir apeliantas. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo yra kaltos abi Å¡alys, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. 5.4.

Apeliacinio skundo argumentus dėl sumokėto 8000 Eur avanso paneigia byloje esantys įrodymai: preliminarioji sutartis, kuria Å¡alys susitarė dėl 7 000 Eur dydžio avanso; atsakovės paaiÅ¡kinimai; liudytojos D. B. parodymai; ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kad jis preliminariosios sutarties sudarymo momentu turėjo kelis Å¡imtus Eur grynųjų, bei jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis 2016 10 11 – 13 dienomis iÅ¡grynino 6 000 Eur bei 1 000 Eur mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ banke. 5.5.             Tiek iÅ¡ paties ieÅ¡kovo teiktų paaiÅ¡kinimų byloje, tiek iÅ¡ Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad ieÅ¡kovui nuo pat pradžių buvo žinoma, kad atsakovė butÄ parduoda per tarpininkus.

IeÅ¡kovui, esant vidutiniÅ¡kai protingu asmeniu, o be to verslininku, turėjo bÅ«ti ir yra suprantama, kad asmenys nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas teikia atlygintinai. Tiek įstatymai, tiek teismų praktika nenumato privalomos raÅ¡ytinės atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Atsakovė, teikdama paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai paaiÅ¡kino jos ir UAB „Laineva” sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties kainos nustatymo tvarkÄ :

UAB „Laineva” gaunamas atlyginimas už paslaugas yra pirkėjo mokama už butÄ suma, virÅ¡ijanti 17 000 Eur, Å¡iuo atveju - 22 500 – 17 000 = 5 500 Eur. 5.6. IeÅ¡kovas nesutinka, kad iÅ¡sikeldamas paliko sugadintÄ unitazÄ , tačiau tai paneigia atsakovės į bylÄ pateiktos fotonuotraukos. Nors atsakovas teigia, kad kompensavo atsakovei buto iÅ¡laikymo mokesčius, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. 5.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė, kad atsakovės patirti nuostoliai dėl ieÅ¡kovo prievolės neįvykdymo yra ne mažesni nei 7 000 Eur, todėl pagrįstai Å¡ių netesybų nemažino.

Pirmosios instancijos teismas atsakovės patirtų nuostolių dydžio šioje byloje net neprivalėjo nustatinėti. Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šalys susitarė dėl netesybų baudos forma atsisakius sudaryti sutartį, todėl atsakovė šiuo atveju neturi įrodinėti nuostolių dydžio, nebent ji būtų patyrusi didesnius nuostolius nei nurodyta sutartyje. 5.8. Ieškovas ieškinio dalies atsisakė ne todėl, kad atsakovė patenkino jo reikalavimus, ar dėl to, kad pasikeitė ginčo teisinio santykio reglamentavimas.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė visas pirmosios instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados              Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.       Dėl bylos nagrinėjimo ribųBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.             Dėl faktinių bylos aplinkybiųBylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 13 d.

Å¡alių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo, bendra daiktų kaina (22 500 Eur) (sutarties 2.1 punktas). 2016 m. spalio 13 d. ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei 7 000 Eur (2.2 punktas). Sutartis buvo papildyta 5.6–5.8 punktais, kuriuose nustatyta, kad terminas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį gali buvo pratęstas iki 2017 m. birželio 1 d., o sandoriui neįvykus iki Å¡ios datos, sutartis yra nutraukiama ir ieÅ¡kovui avansas yra negrÄ Å¾inamas.

Iki nustatyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.Dėl nuostolių atlyginimo ir jų dydžioKaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. spalio 13 d. ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei 7 000 Eur (2.2 punktas). Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad sumokėjo atsakovei 8 000 Eur, jis nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 6000 Eur grynais ir pavedimu pervedė 1000 Eur, tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. B.. Apeliantas nepagrįstai interpretuoja Preliminariosios sutarties 2.3 punkto 2.2.1 papunkčio sÄ lygÄ -„septynis tÅ«kstančius eurų (suma žodžiais) Pirkėjas sumokėjo Pardavėjui 2016-10-13.

Å i suma įskaitoma į 2.2 p. kainÄ â€œ, nes teisėjų kolegijos vertinimu, tokia formuluotė nereiÅ¡kia 7000,00 Eur apmokėjimo grynais, bet įrodo, kad Å¡alys prieÅ¡ pasiraÅ¡ant preliminariÄ jÄ sutartį susitarė dėl tokio dydžio avanso. Todėl atmestini ieÅ¡kovo teiginiai dėl 8 000 Eur sumokėjimo kaip neįrodyti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pagrindinės sutarties nesudarymÄ lėmė paties ieÅ¡kovo neapdairus elgesys, neįvertinimas sutarties neįvykdymo rizikos dėl priežasčių susijusių ne su pardavėja bet su pirkėju (CK 1.5 straipsnis).

IeÅ¡kovas neįrodė, kad atliko kitus veiksmus, iÅ¡skyrus kreipimÄ si į kelias kredito įstaigas, kurie patvirtintų jo siekį ir pasirengimÄ sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat neįrodyti ieÅ¡kovo teiginiai, kad jam nebuvo žinomi sutarties 5.6–5.8 punktai.Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai iÅ¡aiÅ¡kino preliminariosios sutarties aptartÄ avanso sÄ vokÄ iÅ¡plėsdamas iki susitarimo dėl netesybų, užtikrinančių bÅ«simų minimalių nuostolių atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas preliminariosios sutarties esmę, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Tačiau pažymėtina, kad Å¡iuo nutarimu nebuvo sprendžiama byla, kurioje bÅ«tų kilęs sutarties nuostatų, galimai įtvirtinančių iÅ¡ anksto aptartus nuostolius, vertinimo klausimas. Nutarime iÅ¡ anksto aptarti nuostoliai minimi tarp teorinių pavyzdžių, kaip galėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal preliminariÄ jÄ sutartį perduodami pinigai, tačiau nenurodoma, kokiais konkrečiais atvejais turėtų bÅ«ti sudaromas toks susitarimas, nedetalizuojamas teismo vaidmuo, nenustatomi kriterijai dėl tokios nuostatos vertinimo ir galimo preliminariojoje sutartyje nustatytos pinigų sumos mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-234-248/2016).Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-234-248/2016, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ anksto aptartų nuostolių institutas (angl. liquidated damages) taikomas Jungtinėje Karalystėje ir kitose bendrosios teisės tradicijos valstybėse.

Tose valstybėse sutarties šalių sutartos dėl sutarties pažeidimo mokėtinos sumos gali būti traktuojamos kaip iš anksto aptarti nuostoliai arba kaip baudinio pobūdžio sumos (baudos). Ar konkrečioje sutarties nuostatoje įtvirtinta bauda, ar iš anksto aptarti nuostoliai, visais atvejais yra vertinimo klausimas (angl. question of construction), kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes ir kitas sutarties nuostatas, vertinant jas sutarties sudarymo momentu.

Teisės doktrinoje nurodoma, kad iÅ¡ anksto aptartų nuostolių institutas turi keletÄ tikslų:

1) palengvinti nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡vengiant iÅ¡laidų ir apsunkinimų įrodinėjant tikruosius patirtus nuostolius;

2) išvengti rizikos, kad bus priteista per maža kompensacija (angl. undercompesation), kai teismas netiesioginius ar labai išskirtinius (angl. idiosyncratic) nuostolius laikys pernelyg nutolusiais ir nekompensuotinais;

3) suteikti sutarties Å¡aliai patikinimÄ , kad ji gali kliautis prievolės įvykdymu. IÅ¡ anksto aptartų nuostolių sÄ lyga yra ir skolininko atsakomybės apribojimas (pvz., Edit. Prof. Hugh Beale, Chitty on Contracts, 32nd edition, Sweet & Maxwell, 2015, Part 8, Chapter 26, Section 10). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). IÅ¡skiriami tokie netesybų instituto tikslai:

1) sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius ir su tuo susijusias iÅ¡laidas;

2) sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes tais atvejais, kai Å¡alis nepatyrė daugiau nuostolių nei sutartimi nurodytose netesybose, netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma;

3) skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-234-248/2016). Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintÄ netesybų institutÄ nuo iÅ¡ankstinių nuostolių skiria kitokia kompensuotinų sumų apimtis (netesybos nukreiptos į minimalių nuostolių atlyginimÄ ), kitokios teismo veikimo ribos taikant netesybų dydžio kontrolę (netesybos įstatymų nustatytais atvejais gali bÅ«ti mažinamos), nustatant netesybų sumų pagrįstumÄ taikomas kitoks vertinimo momentas laiko atžvilgiu (atliekamas retrospektyvus vertinimas).

 Siekiant įvertinti, ar Å¡iuo atveju Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ susitarti dėl iÅ¡ anksto aptartų nuostolių instituto taikymo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Preliminariosios sutarties 5.2. punkte Å¡alys pasirinko sutarčiai ir iÅ¡ jos kylančių ginčų sprendimui taikyti Lietuvos Respublikos teisę, kurioje iÅ¡ anksto aptartų nuostolių institutas nenustatytas, todėl sutarties sÄ lygos turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos taikant CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas ir kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡plėtotas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-46/2012; kt.).CK 6.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai.

AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys.Å alių sutarties 5.1. punkte nustatyta, kad jei dėl kurios nors iÅ¡ Å¡alių kaltės sudaryti nekilnojamojo turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį taps neįmanoma, Å¡alis, dėl kurios kaltės bus negalima sudaryti nekilnojamojo turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, privalės atlyginti antrosios sutarties dėl to patirtus nuostolius.

Tuo tarpu sutarties 5.8. punkte nustatyta, kad sandoriui neįvykus iki 2017 m. birželio 1 d., sutartis yra nutraukiama, avansas pirkėjui yra negrÄ Å¾inamas. Ä®vertinus sutarties sÄ lygų visumÄ ir jų tarpusavio ryšį nėra pagrindo spręsti, kad tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai ir valia buvo susitarti ir vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių taikyti Lietuvos teisinėje sistemoje nereglamentuotÄ iÅ¡ anksto aptartų minimalių nuostolių institutÄ . Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir įvertindama tai, kad savo esme sutarties 5.1. punkte numatytas nuostolių atlyginimas dėl sutarties nesudarymo ir 5.8. numatyta sÄ lyga, kad sandoriui neįvykus avansas negrÄ Å¾inamas, atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad mokėtinos sumos laikytinos netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma (bauda) (CK 6.71 str. 1, 2 d.).

Å iai sutarties sÄ lygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiÅ¡kiantis, kad Å¡alys laisvai savo nuožiÅ«ra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimÄ ir susitarti dėl abiem Å¡alims priimtino jų dydžio, jei tai neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymų galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.). Tai, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad sutartį pažeidusi Å¡alis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas.

Tačiau nagrinėjamu atveju sutarties 5.8. sÄ lyga, kad sandoriui neįvykus iki 2017 m. birželio 1 d., sutartis yra nutraukiama, avansas pirkėjui yra negrÄ Å¾inamas, laikytina kaip pažeidžianti protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .Nepaneigiant aukščiau nurodytų sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų, ginÄÄ nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).AiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus.

Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Pažymėtina, kad preliminarioje sutarties 3.5 pardavėjui buvo numatyta 3000 Eur bauda už sutarties sÄ lygų pažeidimÄ ir vengimÄ sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis sutarties 5.8. punktu, atsakovei tenkanti 7000 Eur netesybų suma yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga, jos dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti atsakovei bei pažeidžia ieÅ¡kovo interesus.

Pažymėtina, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, jÄ riboja draudimas sumažinti netesybas žemiau nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Toks ribojimas užtikrina, kad netesybų mažinimas nepažeis nuostolių patyrusios Å¡alies interesų. Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiÅ¡kia, jog netesybos visais atvejais turi bÅ«ti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio.

Koks netesybų dydis yra tinkamas, turi bÅ«ti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo atveju reikÅ¡mingas aplinkybes ir taikant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus. Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, sutarties sÄ lygų tarpusavio ryÅ¡ys, Å¡alių statusas (ar Å¡alys yra vartotojai, ar Å¡alys yra vieÅ¡ieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyra.

Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ ir leistinas jo taikymo iÅ¡imtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), Å¡alių tarpusavio santykius, ar visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; kt.).Kasacinis teismas yra nurodęs, nors netesybų dydis nėra tapatinamas su patirtais nuostoliais ir nuostoliai yra tik žemutinė netesybų mažinimo riba, tačiau tam tikrais atvejais bÅ«tent toks jų dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus bei sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Tais atvejais, kai iÅ¡kyla netesybų mažinimo klausimas, atsiranda ir papildomos įrodinėjimo pareigos. Pažymėtina, kad netesybas mažinti praÅ¡anti Å¡alis turi pagrįsti, jog jos yra neprotingai didelės. Tačiau kreditorius, turintis prieÅ¡ingÄ interesÄ â€“ gauti kuo didesnes netesybas, tokiu atveju turi teikti įrodymus, patvirtinančius nuostolius, tam, kad bÅ«tų nustatyta jam palanki riba, iki kurios gali bÅ«ti mažinami nuostoliai. Å alių pateiktus įrodymus vertina teismas, jų pagrindu nustato tikėtinÄ nuostolių dydį.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantas neginčija, jog atsakovės bute gyveno nuo 2016 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2017 m. kovo mėnesio pabaigos, tačiau teigia, kad už buto komunalinius mokesčius atsakovei mokėjo be pakvitavimo. Atsakovė nurodė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ji patyrė Å¡iuos nuostolius: 4 000 Eur tarpininkavimo paslaugų už nekilnojamųjų daiktų pardavimÄ ir 1500 Eur bÅ«simas iÅ¡laidas, kurias turės sumokėti tarpininkui UAB „Laineva“ tuo atveju, jei bus priimtas jai palankus teismo sprendimas.

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas sugadino klozetÄ ir netinkamai sukomplektavo dujinį katilÄ , kuris Å¡iuo metu neveikia. Atsakovė turėjo 30 Eur durų spynų keitimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas paliko sulaužytÄ klozetÄ (remonto kaina apie 100 Eur), sugadintÄ dujų katilÄ (remonto iÅ¡laidos apie 500 Eur), reikėjo keisti durų spynas (apie 30 Eur), nes ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino ne visus raktus. Atsakovė taip pat mokėjo už ieÅ¡kovÄ komunalinius mokesčius. Atsakovė iki preliminarios sutarties sudarymo nuomojo butÄ ir gaudavo apie 150 Eur kas mėnesį nuomos mokestį, todėl dėl sutarties netinkamo vykdymo patyrė nuostolius, negautų pajamų forma.

Pats ieÅ¡kovas patvirtino aplinkybes, kad nemokėjo 200 Eur sutarties pratęsimo mokesčio pagal sutarties 5.6 punktÄ , taip pat neginčijo aplinkybių dėl sugadintų daiktų.Pažymėtina, kad remiantis CK XXXV skyriaus, reglamentuojančio atlygintinų paslaugų teikimÄ , nuostatomis, bÅ«tent – CK 6.717 straipsnio 3, 4 dalimis, paslaugų teikėjas atsako už tinkamÄ paslaugų sutarties vykdymÄ . Kliento interesų prioritetas reglamentuotas CK 6.718 straipsnyje, kurio 1-3 dalyse nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sÄ lygas ir kliento nurodymus.Teismo vertinimu, atsakovė sudarydama tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „Laineva“, siekė, pasinaudojant jos paslaugomis, parduoti savo nekilnojamÄ jį turtÄ .

Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta atsakovo pareiga pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ â€“ ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto pardavimÄ , atsakovės tikslais sudarant sutartį, analizuojant Å¡alių elgesį, jų paaiÅ¡kinimus akivaizdu, kad atsakovė ir UAB „Laineva“ sudarė sutartį, turėdamos tikslÄ pasiekti nurodytÄ rezultatÄ . Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad remiantis CK 6.717 straipsniu ir vykdant pareigÄ užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , kad tarpininkavimo paslaugas teikiantis asmuo, kaip paslaugų teikėjas, turi suteikti paslaugos gavėjui, kaip vartotojui, tinkamÄ paslaugÄ â€“ surasti nekilnojamojo turto pirkėjÄ , pajėgų sumokėti už įsigyjamÄ turtÄ sutartÄ kainÄ ir realiai nupirkti nekilnojamÄ jį turtÄ .

Tarpininkavimo paslaugas teikianti įmonė, siÅ«lydama paslaugos gavėjui surasti pirkėjÄ , turi prisiimti ir rizikÄ , kad pirkimo-pardavimo sandoris gali ir neįvykti, dėl ko jai nebus sumokėtas ir atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-137/2011).Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovė sudarydama žodinę atlygintų tarpininkavimo paslaugų sutartį bei vėliau, pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui t.y. 2017 m. liepos 27 d. pasiraÅ¡ydama susitarimÄ ir numatydama sÄ lygas retrospektyviai, kaip protingas ir apdairus asmuo privalėjo suprasti, kad Å¡ie sutartiniai santykiai asmeniÅ¡kai sieja tik atsakovę ir tarpininkavimo paslaugas teikiančiÄ Ä¯monę, ir, kad tai negali įtakoti ieÅ¡kovo teisių ir pareigų.

Taigi, 2017 m. birželio 1 d. pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimo terminui, UAB „Laineva“ ir atsakovės 2017 m. liepos 27 d. susitarimo sÄ lygos retrospektyviai netaikomos apeliantui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 4 000 Eur mokestis tarpininkavimo paslaugų už nekilnojamųjų daiktų pardavimÄ ir 1500 Eur bÅ«simos iÅ¡laidos, kurias turės sumokėti tarpininkui tuo atveju, jei bus priimtas jai palankus teismo sprendimas, vertintini kaip nepagrįstai dideli, juolab atsižvelgiant į sutartyje nustatytos parduodamo nekilnojamojo turto kainos 22 500 Eur (sutarties 2.1. p.), proporcingumÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovė naudodamasi tarpininkavimo paslaugomis tikėjosi parduoti ieÅ¡kovui nekilnojamÄ jį turtÄ , kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės, remdamasi protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais sprendžia, kad ieÅ¡kovas turi atlyginti atsakovei ne daugiau kaip 1 MMA dydžio tarpininkavimo mokestį, t. y. 400 Eur.Kadangi ieÅ¡kovas nemokėjo sutarties 5.6. punkte numatyto 200 Eur dydžio per mėnesį sutarties pratęsimo mokesčio, spręstina, kad sutartis nebuvo pratęsta, todėl negauti sutarties pratęsimo mokesčiai negali bÅ«ti laikomi atsakovės patirtais tiesioginiais nuostoliais.Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės nuostolius sudaro: 332,36 Eur komunaliniai mokesčiai; 630 Eur iÅ¡laidos už sugadintus daiktus; 675 Eur nuomos mokestis, skaičiuojant už ieÅ¡kovo bute pragyventÄ laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2017 m. kovo mėnesio pabaigos po 150 Eur per mėnesį (150 Eur x 0,5 mėn. + 150 Eur x 4 mėn. = 675 Eur); 400 Eur tarpininkavimo mokestis.

Be to, atsižvelgus į tai, kad iÅ¡sikėlus ieÅ¡kovui, atsakovė turėjo galimybę susirasti naujus nuomininkus, tačiau įvertinant ir tai, kad naujų nuomininkų paieÅ¡ka galėjo užtrukti, spręstina, kad ieÅ¡kovė patyrė nuostolius už negautÄ nuomos mokestį ir už 2017 m. balandžio mėnesį (+ 150 Eur). Taigi iÅ¡ viso atsakovės patirtus nuostolius sudaro 2187 Eur suma, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 4813 Eur suma.CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo ylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismePagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Kadangi skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, tenkinant ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, teisėjų kolegija turi peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1158 Eur. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (69 proc.) – 799 Eur. Atsakovė pirmos instancijos teisme patyrė 605,93 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (31 proc.) priteistinos 188 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.             Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųEuropos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.Dėl bylos procesinės baigtiesTeisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas sudaro pagrindÄ pakeisti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovui A.

K. iÅ¡ atsakovės V. S. 4812 Eur sumÄ , sumokėtÄ pagal 2016-10-13 preliminariÄ jÄ namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijojeIeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 560,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovė – 350 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies (tenkinta 80 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 448 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 1-2 d.).

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ .Sprendimo rezoliucinę talį iÅ¡dėstyti taip.IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4813 Eur (keturių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų trylikos eurų) sumÄ , sumokėtÄ pagal 2016-10-13 preliminariÄ jÄ namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti ieÅ¡kovui A.

K. iÅ¡ atsakovės V. S. 799 Eur (septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt devynių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Priteisti atsakovei V. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. 188 Eur (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui A. K. iÅ¡ atsakovės V. S. 448 Eur (keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.Priteisti atsakovei V.

S. iš ieškovo A. K. Eur 70 Eur (septyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.  TeisėjaiRasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė