2025-10-29 Nr. AB-17994-3-61-3-02356-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-684-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02356-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2023 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 10-TE-181 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei J. S.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad pagal Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pranešimą (ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl 2022 m. spalio 8 d. įvykio, medžiagą (Nr. (duomenys neskelbtini)) pradėjo Vilniaus AVPK Švenčionių rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjas P. V. (toliau – ir P. V.), kuris tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2022 m. spalio 8 d. 12.03 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie baro sužeistas vyras kraujuoja, galbūt (duomenys neskelbtini), pranešė barmenė. Pareiškėja teigė, kad į įvykį reagavę pareigūnai nurodė, jog įvykio vietoje nustatyta pranešėja A. B. (toliau – ir A. B.) nurodė, kad jai dirbant alaus bare prie jos atėjo vyras, kuris prašė jam iškviesti medikus, nes kraujuoja, pati A. B. kraujo ant to vyro ar baro patalpoje nematė, bet paskambino telefonu Nr. 112, atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada minėtą vyrą – T. N. (toliau – ir T. N.) apžiūrėjo vietoje; T. N. pasirašytinai kategoriškai atsisakė medicinos darbuotojų pagalbos, teigė, jog jaučiasi gerai ir neturi laiko, nes vyksta darbintis. T. N. teigė, jog (duomenys neskelbtini), ties alaus baru, gatvėje jį užkalbino nepažįstamasis, prašė 6 eurų, o T. N. atsakius, kad neturi, pastarasis jam sudavė į pilvą ir išėjo, kuo sudavė T. N. nematė ir kategoriškai atsisakė smulkiau dėstyti aplinkybes, atsisakė teikti rašytinį skundą. Vietoje, kurią nurodė T. N. ((duomenys neskelbtini)), ant betoninio grindinio dangos neaptikta jokių pėdsakų (kraujo ir pan.), T. N. drabužiai buvo nepažeisti, kuprinė ir rankos švarūs. Pareiškėja teigė, kad pagal požymius buvo patikrinta stoties rajono teritorija, minėto vyro neaptikta, kraujo neaptikta, o BPC pranešimo kortelėje papildomai nurodyta, jog T. N. blaivus, nustatyta, jog nepaieškomas. Pareiškėja pažymėjo, kad pareigūnas P. V., atvykęs į įvykio vietą, įvykių eigą filmavo vaizdo kamera „BODY CAM“ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o apžiūrėjęs įvykio vietą, 2022 m. spalio 8 d. surašė įvykio vietos apžiūros protokolą.

3. Pareiškėja nurodė, kad patikslinti šio įvykio aplinkybes bei priimti procesinį sprendimą buvo pavesta jai, o pareiškėja, tikslindama įvykio aplinkybes savo grupės pareigūnui E. S. (toliau – ir E. S.) pavedė apklausti T. N., tačiau jo tyrėjui surasti ir apklausti nepavyko. Pareiškėja teigė susipažinusi su pareigūnų P. V. bei E. S. surašytais dokumentais, peržiūrėjo minėtą vaizdo kameros vaizdo įrašą, tikrino informaciją Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir Registras), nustatė, kad T. N. pareiškimo ar kreipimosi dėl šio įvykio negauta, taip pat negauta pranešimo iš medikų dėl smurtinių sužalojimų. Pareiškėja nerado Registre informacijos, kad T. N. būtų kreipęsis į gydymo įstaigą.

4. Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. spalio 14 d. viršininkui pateikė patvirtinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

5. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. spalio 8 d. apie 19 val. į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL) Priėmimo skyrių buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl agresyvaus neblaivaus vyriškio, į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai nustatė, jog agresyvus neblaivus vyras yra T. N., su (duomenys neskelbtini), jam suteikta pirmoji pagalba, jis išleistas namo, pats T. N. niekam pretenzijų neturėjo, kategoriškai atsisakė pasakoti apie įvykį, įvykis nufilmuotas vaizdo kameromis „BODY CAM“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šis įvykis perduotas Vilniaus AVPK Švenčionių rajono policijos komisariatui, kur šio komisariato pareigūnas 2022 m. spalio 11 d. 10.17 val. pažymėjo rezoliuciją palikti pranešimą apie įvykį nenagrinėtą.

6. Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. spalio 17 d. apie 11.52 val. į RVUL iš (duomenys neskelbtini) buvo atvežtas T. N. su (duomenys neskelbtini), paguldytas į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) apie 18.50 val. T. N. dėl (duomenys neskelbtini) komplikacijų ((duomenys neskelbtini)) mirė, pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. 2022 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras priėmė nutarimą iškelti drausmės bylą pareiškėjai ir jos viršininkui, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkui R. K. (toliau – ir R. K.).

7. Pareiškėja nesutiko su tarnybinio patikrinimo išvada ir Įsakymu. Pareiškėjos teigimu, ji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi buvo aiškios BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pareiškėja pažymėjo, kad iš surinktų įrodymų (pareigūnų P. V. bei E. S. tarnybinių pranešimų, įvykio vietos apžiūros protokolo, kameros „BODY CAM“ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašo, BPC pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) kortelės) matyti, kad T. N. kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą, o tikslinant įvykio aplinkybes su juo susisiekti nepavyko, susisiekimo su juo galimybės buvo labai ribotos, kadangi asmuo bedarbis, benamis.

8. Pareiškėjos teigimu, vertinti situacijos kitaip nebuvo pagrindo ir dėl to, kad ant T. N. nebuvo matyti jokių sužalojimo požymių (nebuvo kraujo nei ant žmogaus, nei įvykio vietoje, drabužiai, turimi daiktai nepažeisti, švarūs, rankos švarios), su šiomis faktinėmis aplinkybėmis sutiko ir pats tarnybinį patikrinimą atlikęs tyrėjas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tyrėjas susipažino su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40211-22 medžiaga ir nustatė T. N. mirties priežastį bei tai, jog 2022 m. lapkričio 22 d. ikiteisminis tyrimas prijungtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39673-22, nustačius galimą įtariamąjį T. N. sužalojimu. Pareiškėja pažymėjo, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) T. N. (duomenys neskelbtini) sužalojimas buvo padarytas 2022 m. spalio 8 d. apie 12 val., o atvirkščiai, visi turimi duomenys įrodo, jog tokio sužalojimo tuo metu nebuvo, nes T. N. nurodė, kad jam buvo suduota į pilvą, ne krūtinę, (duomenys neskelbtini) būtų palikusi akivaizdžias žymes ant rūbų bei sukėlusi kraujavimą, nuo pranešimo iki jo atvykimo į RVUL praėjo 7 valandos, per tą laiką galėjo nutikti kitų įvykių, nes atvykęs į RVUL T. N. buvo neblaivus ir agresyvus, o RVUL medikai iškvietė policiją ne dėl smurtinio sužalojimo, o būtent dėl viešosios tvarkos pažeidimo, apie smurtinį sužalojimą nustatyta tvarka policijai nepranešė.

9. Pareiškėja nurodė, kad nutarimą priėmė remdamasi reagavusių pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas), kadangi buvo aiškios BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Pareiškėja akcentavo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio 1 dalyje, kurią neva pareiškėja pažeidė, išvardintas nebaigtinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti atlikti gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą duomenų patikslinimui, t. y. šioje teisės normoje nėra nurodyta, jog tokie veiksmai yra būtini, kaip teigiama tarnybinio patikrinimo išvadoje, ši teisės norma nėra imperatyvi.

10. Pareiškėja pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos) 90 punktu, A. B. parodymai užfiksuoti pareigūno P. V. tarnybiniame pranešime, daugiau jokių liudytojų įvykio vietoje nenustatyta, be to, Rekomendacijų 90 punkte nenurodyta, kokie konkrečiai neatidėliotini veiksmai atliekami įvykio vietoje. Pareiškėjai neaišku, kokiu būdu ji pažeidė teisės akto reikalavimus, keliamus pareigūnui, dirbančiam įvykio vietoje, nes šiuo atveju įvykio vietoje dirbo pareigūnas P. V..

11. Pareiškėja nurodė, kad pagal Rekomendacijų 107 punktą nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai yra pagrindas manyti, kad veikoje yra nusikalstamos veikos požymių ir jei pareiškėja būtų turėjusi pagrindą manyti, jog veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, ji neabejotinai būtų pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja pažymėjo, kad per 2022 metus pareiškėjai buvo pavesti tirti 823 pareiškimai, prašymai, pranešimai ir skundai, per 10 mėnesių ji nutraukė 22 ikiteisminius tyrimus, pradėjo 133 ikiteisminius tyrimus, iš jų 73 atvejais ikiteisminių tyrimų metu nustatyti įtariamieji, pareiškėjos, kaip pareigūnės, charakteristikoje išdėstyta ir daugiau informacijos, atskleidžiančios, kad ji nevengia pradėti ikiteisminių tyrimų ir tinkamai atlieka savo darbą.

12. Pareiškėja pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra ginčijamo Įsakymo pagrindas, todėl būtent išvadoje turi būti išdėstytos visos nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai, kurių pagrindu siūloma skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas vadovavosi abstrakčiais argumentais, jog pareiškėja, nors turėdama ilgametę darbo patirtį dėl aplaidumo galėjo atlikti pirminius procesinius veiksmus, tačiau nepateikė jokių motyvų dėl tariamo aplaidaus veikimo bei įrodymų, kurių pagrindu daroma išvada dėl pareiškėjos veiksmų neteisėtumo tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu. Pareiškėjos teigimu, jos priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, taip pat tokio pagrindo nesudaro ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išvardinti pirminiai veiksmai, kuriuos neva reikėjo atlikti, nebuvo vertinta bei nepagrįsta kiekvieno iš veiksmų reikšmė ir būtinybė, o tiesiog konstatuoti teisės aktų pažeidimai. Pareiškėjos vertinimu, visos nurodytos tariamai pažeistos teisės aktų nuostatos nėra imperatyvios, jose nenustatytos aiškios ir konkrečios elgesio taisyklės, kokius būtinus veiksmus pareiškėja turėjo atlikti, todėl pareiškėjos kaltė, kuri yra vienas iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, neįrodyta, o visos abejonės pagal bendrąjį atsakomybės principą turi būti vertinamos pareigūno naudai. Pareiškėjos teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje nevertinti jos paaiškinime nurodytos aplinkybės bei argumentai, dėl jų išvadoje niekaip nepasisakyta. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas neįrodė pareiškėjai paskirtos nuobaudos pagrįstumo, dėl to Įsakymas nepagrįstas ir naikintinas.

13. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Atsakovas nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal prokuroro iškeltą drausmės bylą atliktas tarnybinis patikrinimas ir konstatuota, jog Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausioji tyrėja J. S. dėl aplaidumo (netiesioginės tyčios), nors turėdama ilgametę darbo patirtį (pareigūnė policijoje dirba virš 19 metų, o vyriausiąja tyrėja nuo 2016 m. gruodžio 16 d.), galėjo atlikti būtinus pirminius procesinius veiksmus, pažeidė BPK 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį bei Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.3 punktą, Rekomendacijų 90 ir 107 punktus ir Vilniaus AVPK viršininko 2010 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. 10-V-375 patvirtintų Vilniaus AVPK vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 16 punkto reikalavimus, dėl to kilo neigiamos pasekmės – operatyviai nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir surinkti įrodymai, nustatytas galimas įtariamasis, todėl jos veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį jai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skirtina tarnybinė nuobauda. Atsakovas nurodė, kad tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – didelis pareigūnės darbo krūvis, tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė – 2022 m. balandžio 8 d. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu pakeistas į pastabą ir 2022 m. gegužės 30 d. skirta nuobauda – pastaba.

Atsakovas pažymėjo, kad vertinant pareigūnės tarnybinės atsakomybės klausimą, tikslinga atsižvelgti ir į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes: nukentėjusysis T. N. nei įvykio vietoje, nei vėliau neteikė pareiškimo, vengė paaiškinti tikslias įvykio aplinkybes, kraujo dėmių nei ant pastarojo drabužių, nei jo nurodytoje galimoje įvykio vietoje nesimatė, vyras atsisakė tolimesnės medicininės pagalbos tiek įvykio vietoje, tiek 2022 m. spalio 8 d. vakare RVUL, aplinkybių patikslinimo metu su minėtu vyru pareigūnams susisiekti nepavyko (telefonu neatsiliepė, nurodytoje gyvenamojoje vietoje nebuvo), pakartotinai T.

N. į RVUL pristatytas 2022 m. spalio 17 d. 11.52 val. dėl (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 9 d. nuo pirmojo pranešimo, T. N. mirties priežastis: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

15. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. L., vertindamas pareiškėjos atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodė, jog net pagal pirminėje medžiagoje nustatytas aplinkybes yra akivaizdžių sunkaus nusikaltimo požymių, o atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą negali būti grindžiamas vien tuo argumentu, kad negauta duomenų, kurių net nebandyta rinkti, nors surinkti tyrimui reikšmingus duomenis yra BPK nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga, o pareiškėjos veiksmai vertintini kaip šiurkštus pažeidimas.

16. Atsakovo atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjos teiginiai, kad nėra jokių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) T. N. (duomenys neskelbtini) sužalojimas padarytas 2022 m. spalio 8 apie 12 val., neatitinka tikrovės, nes būtent dėl pareiškėjos tirto įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. Be to, pagal faktines pranešimo aplinkybes matyti, kad jau pirminiame pranešime nurodyta, jog „sužeistas asmuo apie 35 m. amžiaus vyras, kuris pilvo srityje galimai kraujuoja“, pats asmuo tą pačią dieną kreipėsi į RVUL, galiausiai nustatyta, kad asmuo dėl (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovo vertinimu, tai sudaro aiškią ir nuoseklią seką duomenų, paneigiančių pareiškėjos prielaidas ir keliamas abejones.

17. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nurodo, jog įvykio vietoje buvo tik viena liudytoja, daugiau nenustatyta, tačiau taip pat nėra jokių duomenų, kad pati pareiškėja, gavusi medžiagą tyrimui, būtų atlikusi liudytojų paiešką ar kokius nors kitus veiksmus išskyrus vieną pavedimą, kuris buvo įgyvendintas nesėkmingai bandant susisiekti su nukentėjusiu asmeniu, todėl jos teiginiai nepagrįsti objektyviu BPK 2 straipsnio reikalavimų įgyvendinimu.

18. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad jos padaryti pažeidimai grindžiami abstrakčiomis normomis, nes pareiga imtis visų įstatymų numatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, yra aiški ir nedviprasmiška, o tai, kad nėra tiesiogiai detalizuojami būtini veiksmai nereiškia, jog galima neatlikti jokių veiksmų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ikiteisminio tyrimo tyrėja dirba daug metų ir vadovauja pavaldiems pareigūnams skirdama jiems užduotis ir kontroliuodama jų rezultatą, todėl akivaizdu, jog pareiškėja žino visus BPK reikalavimus ir turi patirties juos įgyvendinti. Atsakovo vertinimu, pareiškėja galėjo pasitikslinti Policijos registruojamų įvykių registre ir būtų nustačius 2022 m. spalio 8 d. 19.00 val. registruotą RVUL pranešimą (ROIK (duomenys neskelbtini)), išreikalauti buvusius vaizdo įrašus ir kt., kas būtų užkirtę kelią neteisėto ir nepagrįsto, paremto prielaidomis nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimui, ir būtų surinkti būtini įrodymai ir tinkamai atliktas tyrimas.

II. 19. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėja eina Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigas. 2022 m. lapkričio 11 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD) Imuniteto valdybos (toliau – ir IV) Vilniaus apygardos skyriui (toliau – ir VAS) pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl PD IV VAS vyriausiojo tyrėjo K. S. 2022 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-6047 pateiktos informacijos apie Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu iškeltą drausmės bylą pareiškėjos atžvilgiu dėl 2022 m. spalio 14 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu panaikintas ir dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00493-22 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies požymius; 2022 m. lapkričio 18 d. pareiškėjai įteiktas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo; pareiškėja pateikė paaiškinimą „Dėl priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, kuriame pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo nepadarė.

21. Teismas nurodė, kad PD IV VAS vyriausiasis tyrėjas K. S. parengė Tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėja dėl aplaidumo (netiesioginės tyčios) pažeidė BPK 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalies, 168 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų 90 ir 107 punktų, Pareigybės aprašymo 6.3 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto reikalavimus, dėl to kilo neigiamos pasekmės – operatyviai nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir surinkti įrodymai, nustatytas galimas įtariamasis, todėl jos veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį jai, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skirtina tarnybinė nuobauda; skundžiamu Įsakymu pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas; Įsakymo priėmimo metu pareiškėja nebuvo profesinės sąjungos narė.

22. Teismas aptarė teisės aktų, už kurių pažeidimą pareiškėjai Įsakymu skirta nuobauda, nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bylose dėl tarnybinės atsakomybės.

23. Teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėja savo neteisėtais veiksmais veikė aplaidžiai, nesiėmė būtinų pirminių tyrimo ar proceso veiksmų (neapklausta liudytoja A. B., greitosios medicinos pagalbos medikai, be to, neišreikalauti medicininiai dokumentai apie T. N. padarytus sužalojimus, nepareikalauti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai ir kt.). Teismas pritarė atsakovui, jog nėra aišku, kuo remdamasi pareiškėja, būdama ikiteisminio tyrimo pareigūne, neatlikusi jokių procesinių veiksmų ir neieškojusi jokių įrodymų, padarė išvadą apie BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įrodinėjimo dalyką sudarančius požymius.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir teismo posėdžio metu akcentavo, jog atsakovo nurodytus pirminius tyrimo ar proceso veiksmus nebuvo tikslinga atlikti, kadangi, pavyzdžiui, liudytoja barmenė A. B. nematė paties įvykio, tačiau pareiškėja net nebandė atlikti minėtos liudytojos apklausos ir išsiaiškinti ikiteisminiam tyrimui reikalingus duomenis ir kt., o objektyvių aplinkybių, leidžiančių teismui daryti priešingą išvadą, byloje nėra.

25. Teismas konstatavo, kad dėl pareiškėjos atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilo neigiamos pasekmės, t. y. būtent pareiškėjos neveikimas tiesiogiai lėmė, jog laiku nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir neatlikus būtinų proceso veiksmų galėjo būti prarasti tyrimui reikšmingi duomenys, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas laiku, tokiu būdu taip pat neigiamai paveikiamas valstybės institucijos, vykdančios jai patikėtas viešojo administravimo funkcijas, įvaizdis ir autoritetas bei formuojamas neigiamas atsakovo įvaizdis dėl jo vykdomų funkcijų bei teisės aktų nuostatų nesilaikymo (ikiteisminio tyrimo institucijai buvo žinoma dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo laiku pradėtas) ir kt.

26. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

27. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.

28. Teismas nurodė, kad pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą pareiškėjos darbdavys įvertino tiek lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes: atsakovas nustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – didelį darbo krūvį, bei sunkinančią aplinkybę – 2022 m. pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuri įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo pakeista iš papeikimo į pastabą.

29. Teismas, įvertinęs pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios pareigūnės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą (labai gerai), pareiškėjos charakteristiką, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda – papeikimas yra adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjai ir atmetė pareiškėjos skundą.

III. 30. Pareiškėja J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjos skundą.

31. Pareiškėja pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atkartojo atsakovo argumentus, akcentuodamas, jog pareiškėja neapklausė liudytojos barmenės A. B., ignoruodamas aplinkybę, kad A. B. buvo apklausta į įvykį reagavusių pareigūnų, kurie įvertino jos parodymus kaip nereikšmingus, nes T. N. atėjo į barą ir paprašė iškviesti medikus, todėl jos pateiktą informaciją nurodė savo tarnybiniame pranešime, kaip numatyta Rekomendacijų 90 punkte, o paties įvykio A. B. nematė. Taigi pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo poziciją, o dėl argumentų, išdėstytų pareiškėjos skunde, nepasisakė.

32. Pareiškėja, pakartodama įvykio aplinkybes, nurodo, kad priimdama sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas), vadovavausi BK 180 straipsnio komentaru bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimų bylose“ išdėstytais išaiškinimais apie šių nusikalstamų veikų kvalifikuojančius požymius, o situaciją vertinant sunkaus sveikatos sutrikdymo kontekste, nebuvo jokio pagrindo įtarti sunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi T. N. buvo sąmoningas, judesiai nesuvaržyti, neatrodė jaučiantis skausmą, nebuvo kraujo ant jo drabužių, kraujo neaptikta ir įvykio vietoje bei aplink ją, drabužiai nepažeisti, jo kuprinė švari, rankos švarios, T. N. pasirašytinai kategoriškai atsisakė medicinos darbuotojų pagalbos po to, kai jų buvo apžiūrėtas įvykio vietoje, pranešimų iš medicinos įstaigų apie tai, kad į juos kreipėsi sužalotas T. N. taip pat negauta, o policija buvo kviesta į RVUL, bet ne dėl to, jog būtų pranešta apie smurtą patyrusį T. N., o todėl, kad jis, būdamas neblaivus, pažeidinėjo viešąją tvarką.

33. Pareiškėja pažymi, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str. 1 d.), asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 140 str. 4 d.), atsakovas neginčija, jog T. N. ne tik nepateikė skundo policijai, bet ir kategoriškai atsisakė jį rašyti, tikslinant įvykio aplinkybes su juo susisiekti nepavyko, kadangi asmuo bedarbis, benamis. Pareiškėjos vertinimu, ji pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi buvo aiškios BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, o BPK 168 straipsnis neįpareigoja prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus tuo atveju, jei nusprendžiama atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

34. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad BPK 168 straipsnio 1 dalyje, kurios pažeidimu pareiškėja kaltinama, išvardintas nebaigtinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti atlikti gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą duomenų patikslinimui, jeigu yra objektyvios aplinkybės, rodančios, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika, t. y. ši teisės norma nėra imperatyvi, o pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai.

35. Pareiškėja dėl Rekomendacijų 90 punkto pažeidimo nurodo, kad įvykio vietoje nustatyta pranešėjos A. B. tapatybė, tačiau ji nebuvo įvykio liudytoja, tik paskambino numeriu 112 T. N. prašymu ir perdavė jo žodžius. Vadovaujantis Rekomendacijų 90 punktu, A. B. parodymai, kaip nereikšmingi, užfiksuoti pareigūno P. V. tarnybiniame pranešime, daugiau jokių liudytojų įvykio vietoje nenustatyta, be to, šiame punkte nenurodyta, kokie konkrečiai neatidėliotini veiksmai atliekami įvykio vietoje, todėl neaišku, kokiu būdu pareiškėja pažeidė šį punktą, kai jame nurodyti reikalavimai keliami pareigūnui, dirbančiam įvykio vietoje, šiuo atveju įvykio vietoje dirbo ne pareiškėja, o pareigūnas P. V..

36. Pareiškėja pažymi, kad Rekomendacijų 107 punkte nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai yra pagrindas manyti, kad veikoje yra nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėja nurodo, kad jeigu būtų turėjusi pagrindą manyti, kad veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, neabejotinai būtų pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tai, jog ji tinkamai atlieka tarnybines pareigas, patvirtina jos tarnybos istorija.

37. Pareiškėjos vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje išvardytos teisės aktų nuostatos (BPK 2 straipsnis, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktas, Pareigybės aprašymo 6.3 punktas) yra netaikytinos arba abstrakčios bei nekonkrečios, todėl, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas, Administracinių teismų praktika Nr. 9), nustatytas bendrojo pobūdžio formuluotės pažeidimas savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamu pareigų vykdymu arba jų nevykdymu.

38. Pareiškėja tvirtina, kad priimdama nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vadovavosi teisės aktų reikalavimais bei teismų išaiškinimais aktualiose bylose, pirmosios instancijos teismas palaikė išimtinai atsakovo argumentus, o pareiškėjos argumentų bei išdėstytų aplinkybių neanalizavo ir dėl jų sprendime nepasisakė, teismas nepakankamai įsigilino į aplinkybes, neteisingai taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

39. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

40. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. L. 2022 m. lapkričio 4 d. nutarime iškelti drausmės bylą nurodė, jog medžiagoje, kurioje pareiškėja atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo priimtas sprendimas panaikinti jos nutarimą kaip nepagristą ir neteisėtą neatlikus būtinų veiksmų bei pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Minėtame nutarime vyriausiasis prokuroras pažymėjo, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą negali būti grindžiamas vien tuo argumentu, kad negauta duomenų, kurių net nebandyta rinkti, nors tai BPK nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga, pareiškėjos veiksmai įvertinti kaip šiurkštus pažeidimas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, nustatė ne tik bendro pobūdžio elgesio taisyklių pažeidimus, bet ir konstatavo konkretų pareiškėjos neveikimą, kuris tiesiogiai padarė įtaką, jog laiku nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir neatlikus procesinių veiksmų galėjo būti prarasti tyrimui reikšmingi duomenys, ikiteisminis tyrimas nepradėtas laiku. Atsakovas teigia, kad teisės normų taikymas tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek teismo sprendime buvo individualizuotas pagal pareiškėjos neveikimą konkrečioje situacijoje ir neprieštarauja pareiškėjos nurodomai teismų praktikai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Vertinant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, privalu nustatyti, ar Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

42. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta už BPK 2 straipsnyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, Pareigybės aprašymo 6.3 punkto, Rekomendacijų 90 punkto ir 107 punkto bei Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto reikalavimų pažeidimus.

43. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

44. BPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius.

45. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.

46. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtinta Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarka, kurios 90 punkte nustatyta, jog įvykio vietoje nustatomi asmenys, galintys pateikti reikšmingą nusikalstamai veikai tirti informaciją. Turi būti siekiama, kad įvykio vietoje per kuo trumpesnį laiką nuo pareiškimo apie nusikalstamą veiką gavimo būtų atlikti visi reikalingi neatidėliotini veiksmai. Remiantis Rekomendacijų 107 punktu, ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai yra pagrindas manyti, kad veikoje yra nusikalstamos veikos požymių.

47. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad dėl pareiškėjos, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos, aplaidumo (netiesioginės tyčios) operatyviai nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir surinkti įrodymai, nustatytas galimas įtariamasis, todėl jos veiksmai įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį jai, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, skirtina tarnybinė nuobauda.

48. Vertinant pareiškėjos veiksmus tarnybinio nusižengimo sudėties aspektu esminę reikšmę turi pareiškėjos procesinių pareigų vykdymo įvertinimas galiojančiu prokuroro 2022 m. spalio 26 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK (duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos J. S. 2022 m. spalio 14 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neatlikus jokių akivaizdžiai būtinų pirminių proceso veiksmų.

Taip pat šiame nutarime konstatuota, jog dėl laiku nepradėto ikiteisminio tyrimo ir neatliktų būtinų proceso veiksmų galėjo būti negrįžtamai prarasti tyrimui reikšmingi duomenys. Padaryta išvada, kad nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, jog medžiagoje gauti duomenys apie 2020 m. spalio 8 d. įvykį, kurio metu nenustatytu daiktu sužalotas T. N., yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas nedelsiant. Iš medžiagoje nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad 2022 m. spalio 8 d. apie 12.00 val.

į (duomenys neskelbtini), alaus bare dirbančią A. B. kreipėsi T. N., kuris paprašė jam iškviesti medikus, nes kraujuoja. Pagal jos iškvietimą į vietą atvykus Greitosios medicinos pagalbos brigados medikams T. N. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), ties alaus baru, jį užkalbino nepažįstamas asmuo ir paprašė duoti 6 eurus. T. N. atsisakius, šis jam sudavė nenustatytu daiktu į pilvą. Po smūgio T. N. pradėjo kraujuoti. Šios ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarime atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą nurodytos faktinės įvykio aplinkybės, iš kurių galima spręsti esant aiškius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatyto pasikėsinimo įvykdyti kvalifikuoto plėšimo nusikaltimo požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūnės priimtame proceso sprendime liko neanalizuotos ir teisės taikymo aspektu niekaip neįvertintos.

Priešingai, ikiteisminio tyrimo pareigūnė net pagal pirminėje medžiagoje nustatytas aplinkybes, esant akivaizdžių sunkaus nusikaltimo požymių, priešingai jiems, konstatavo, jog nepadarytas joks nusikaltimas. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą negali būti grindžiamas vien tik tuo argumentu, kad negauta duomenų, kurių net nebandyta rinkti, priešingai, surinkti tyrimui reikšmingus duomenis yra BPK numatyta ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga. Iš priimto nutarimo nėra aišku, kuo remdamasi ikiteisminio tyrimo pareigūnė, neatlikusi jokių procesinių veiksmų ir neieškojusi jokių įrodymų šaltinių, sprendė apie BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įrodinėjimo dalyką sudarančius požymius.

Prokuroro nutarimu konstatuota, kad panaikinto ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimo išvada, jog nebuvo padaryta BK 180 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, neturi jokio faktinio bei teisinio pagrindo.

49. Dėl šių galiojančiame prokuroro nutarime nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinio jų vertinimo atsakovas turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad tokiu būdu ikiteisminio tyrimo pareigūnė J. S. aplaidžiai vykdė savo procesines pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą.

50. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmesdamas pareiškėjos skundą priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Byloje nesurinkta įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas pripažinti, kad faktai, kurie pateikiami prokuroro nutarime, neatitinka tikrosios reikalų padėties, ir / ar teisinis jų vertinimas yra klaidingas.

51. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad buvo teisinis pagrindas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esant akivaizdiems BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, įtikinamais teisiniais argumentais paneigiamas anksčiau cituotame prokuroro nutarime, su kuriais teisėjų kolegija visiškai sutinka.

52. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija kaip nepagrįstus pripažįsta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, todėl apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis