44a577ea-ced8-4dce-8f93-cffd27eeeef2 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1036-780/2015;teisminio proceso Nr. 2-27-3-00864-2015-0;procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; (S) 2.5.8.9; 2.5.8.10; 2.5.10.5.1; 2.5.29.3; 3.1.7.5; 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2 LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 15 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å arka, raÅ¡ytinio proceso tvarka už akių iÅ¡na­gri­nėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Minibank“ ieÅ¡kinį at­­sa­kovei D.

D. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 344,05 Eur skolÄ , 150,68 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palÅ«ka­nas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme die­nos iki teismo sprendi­mo visiÅ¡ko įvykdymo ir byli­nė­jimosi iÅ¡lai­das. Atsakovei neįvykdžius savo procesinių pareigų, praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių (b. l. 2-4). Atsakovei procesiniai doku­men­tai įteikti 2015-11-23 (b. l. 22). Atsakovė per nu­­­s­ta­­­­­ty­tÄ 15 dienų termi­­nÄ be pateisina­mos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, todėl, ieÅ¡ko­vės praÅ¡y­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, neinfor­muo­­jant Å¡alių apie sprendimo priėmimo laikÄ ir vie­tÄ (Civi­li­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį spren­di­­mÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieÅ¡kinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad tarp ieÅ¡ko­vės UAB „Minibank“ ir at­­sa­kovės D. D. nuotoliniu bÅ«du buvo suda­ry­ta varto­jimo kredito sutartis, kurios pagrin­du ieÅ¡kovė suteikė atsakovei 289,62 Eur (1000 Lt) kreditÄ , kurį 2012-08-06 pervedė į atsakovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ .

Atsakovė įsipareigojo kredito sumÄ (289,62 Eur (1000 Lt) ir palÅ«kanas (54,43 Eur (187,91 Lt) grÄ Å¾inti periodinėmis 114,68 Eur (395,97 Lt) įmokomis, visÄ kredito sumÄ iÅ¡mokant iki 2012-11-07 (b. l. 6, 8-14). Atsakovė savo įsipa­­rei­go­ji­mų nevyk­dė, nemo­kė­jo periodinių įmokų, į raginimus neatsakė.Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų vertinimÄ , ieÅ¡kinys tenkin­­­­­­tinas iÅ¡ dalies. Prievolės turi bÅ«ti vyk­do­mos sÄ ­Å¾iningai, tin­­kamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurody­mus, kredito ga­­vė­jas privalo grÄ ­­Å¾inti gautÄ kreditÄ kredito davėjui sutartyje nusta­ty­tu laiku ir tvarka bei mokėti palÅ«­ka­nas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta su­tar­tis jos Å¡alims turi įsta­ty­mo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Drau­džia­­ma vienaÅ¡aliÅ¡kai atsi­sa­ky­ti įvykdyti prievolę ar viena­Å¡a­liÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas (CK 6.59 straipsnis). Sutarties nevykdymu lai­ko­mas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės nevyk­dy­mas, įskaitant įvykdymo termino pra­lei­dimÄ (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straips­nis).

Jeigu Å¡alis nevyk­­do savo piniginės prievolės, kita Å¡alis turi teisę reikalauti, kad prievolė bÅ«tų įvyk­dy­ta natÅ«­ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). At­sakovė laiku nemokėjo periodinių įmokų, todėl ieÅ¡ko­vės reikala­vi­mai priteisti 289,62 Eur negrÄ Å¾intos paskolos ir 54,43 Eur palÅ«kanų yra pagrįsti, įrodyti ir tenkin­tini.Be to, ieÅ¡kovė už laikotarpį nuo 2012-09-08 iki 2013-03-06 paskaičiavo 109,57 % palÅ«­ka­nas (nuostolius), kurių suma sudaro 150,68 Eur, ir praÅ¡o priteisti juos iÅ¡ atsakovės.Reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, jų dydis grindžiamas varto­jimo kredito sutarties 9.1 punktu, taip pat CK 6.261 straipsniu, kuriame numatyta, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikÅ¡mę teismų atlie­ka­mai teisingumo vykdymo funkcijai.

Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendro­sios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – bÅ«tent tokiai, kuri bÅ«tų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iÅ¡ jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vieno­du­mÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitin­ka­mų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylo­se; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kate­go­rijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – prece­dentų tų kategorijų bylose.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apylinkių ir apygardų teismuose jau yra iÅ¡nagrinėtų analogiÅ¡kų bylų pagal tos pačios ieÅ¡kovės ieÅ¡kinius ir jos pačios apeliacinius skundus dėl skolų, kilusių iÅ¡ tų pačių elektroninio ryÅ¡io priemonėmis sudarytų varto­ji­mo kredito sutarčių (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014;

Klaipėdos apygardos teismo nutar­tys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutar­tis civilinėje byloje Nr. 2A-260-232/2015).Atsižvelgdamas į minėtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ , nurodytose bylose sukurtais precedentais, kurie pagrįsti kasacinio teismo praktika, teismas vadovaujasi ir nagrinėjamoje byloje. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tarp Å¡alių nuotoliniu bÅ«du sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ .

BÅ«ti­ny­bę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo praktikoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gy­nimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gy­ni­mas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės da­liai, todėl teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriteri­jams vertinti netgi ex officio.

Vartotojas, kaip sutarties Å¡alis, dėl objektyvių priežasčių – informa­cijos, patirties, laiko stokos ir kitų panaÅ¡ių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡ali­mi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisi­nės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės principo ribojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-141/2006,Nr. 3K-3-536/2008, 3K-3-392/2012, Nr. 3K-3-534/2012).Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties 9.1 punkte numatyta, kad jeigu pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui, kredito gavėjas negrÄ Å¾ina kredito davėjui kredito ar jo dalies ir/ar nesu­mo­ka palÅ«kanų ar jų dalies, taip pat jeigu suėjus mokėjimo grafike nurodytam periodinės įmokos mokė­jimo terminui, kredito gavėjas nesumoka periodinės įmokos ar jos dalies, jis įsipa­rei­go­ja atly­gin­ti kredito davėjui nuostolius.

Nuostoliai patiriami ir skaičiuojami už kiekvienÄ mokėji­mo termi­no praleidimo dienÄ ir yra ne mažesni, nei už kreditÄ mokamų palÅ«kanų norma per dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos. Nuostoliai patiriami ir pradedami skaičiuoti kitÄ kalendorinę dienÄ po kredito ar jo dalies ir/ar palÅ«kanų ar jų dalies, periodinės įmokos ir/ar jos dalies sumokėji­mo termino pabai­gos. < ... >. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palÅ«kanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palÅ«kanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis).

Tokį teisės aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir vieÅ¡ai skelbiama PriežiÅ«ros tarnybos prie Lietu­vos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.Vartojimo kredito sutarties Å¡alių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodi­nė­tinų kreditoriaus nuostolių dydį – Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKÄ®) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

Å ia VKÄ® norma siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę VKÄ® nustatyta ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripa­Å¾Ä¯stama, kad VKÄ® nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų bÅ«ti taikomas kompen­sacinių ar mokėjimo palÅ«kanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014;

Klaipėdos apygardos teismo nutar­tys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutar­tys civilinėse bylose Nr. 2A-260-232/2015, Nr. e2A-2196-392/2015).Nagrinėjamu atveju Å¡alys vartojimo kredito sutarties 9.1 punkte iÅ¡ esmės aptarė bÅ«tent tokiÄ situacijÄ , kuri susi­klosto esant sutarties pažeidimui. Pagal vartojimo kredito sutartį nustatytos 109,57 procentų metinės palÅ«kanų normos taiky­mas neatitiktų protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Be to, byloje nėra jokių raÅ¡y­ti­nių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieÅ¡ko­vė, pasko­li­nusi atsakovei 289,62 Eur sumÄ , patyrė bÅ«tent tokio dy­džio (150,68 Eur) nuos­to­lius dėl atsakovės netin­ka­mo prie­­volės įvykdymo (CPK 12, 178 straip­s­niai), nes ieÅ¡kovė neįrodė, kad jai trÅ«ko piniginių iÅ¡teklių kredita­vi­mui ir dėl to negalėjo suteikti kreditų kitiems klientams.Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės veiklos specifikÄ ir nuoto­linio skolini­mo rizi­kÄ , į tai, kad sutartis sudaryta prisi­jun­gimo bÅ«du, į tai, kad pagal CK 6.193 straips­nio 4 dalį sutarties sÄ lygos aiÅ¡­ki­­­namos tas sÄ lygas pasiÅ«­liusios Å¡alies nenau­dai ir jas priėmu­sios Å¡alies naudai; visais atvejais sutarties sÄ ly­gos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos varto­to­jų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai, vado­vaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismo inicia­ty­va praÅ¡omų priteisti nuostolių dydis mažintinas iki 24,75 Eur: kaip nurodyta ieÅ¡kinyje: (114,68 x 0,05 % x 15 = 0,86; 289,62 x 0,05 % x 165 = 23,89).

Kitoje dalyje reika­la­vi­mas dėl nuostolių priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmesti­nas.Atsakovė praleido terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ jos priteistinos 5 procen­­tų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 20 Eur žyminis mokestis ir 175,45 Eur už teisines paslaugas. IeÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 494,73 Eur sumÄ , teis­mas ieÅ¡kovės reikalavimus patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 368,80 Eur, t. y. patenkino 74,55 % pareikÅ¡tų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad, paduodant ieÅ¡­kinį teisme, yra nustatytas mi­ni­malus 20 Eur žyminis mokes­tis, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės pri­teis­ti­na 195,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (20 Eur žyminio mokesčio, 175,45 Eur už teisines paslaugas (CPK 79 straips­nis, 80 straips­­nio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 da­lies 6 punk­tas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 344,05 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 05 ct) skolos, 24,75 Eur (dvideÅ¡imt keturis eurus 75 ct) nuostolių, 5 procentų dy­džio metines palÅ«kanas už priteis­tÄ su­mÄ (368,80 Eur) nuo bylos iÅ¡kė­li­mo teisme dienos – 2015-11-20, iki teis­mo sprendimo visiÅ¡ko įvykdy­mo, 195,45 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt penkis eurus 45 ct) bylinėjimosi iÅ¡­laidų ieÅ¡kovės UAB „Minibank“, į. k. 301850677, J.

Janonio g. 17, LT-92238 Klaipėda, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT377230000003467003, UAB „Medicinos bankas“, naudai.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiÅ¡­ki­mÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­mui.IeÅ¡kovė dėl sprendimo per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                           Ramūnas Šarka