44a5577e-7a12-4e21-b736-e240968c2a4a · Å iaulių apygardos teismas

Atskirasis skundas tenkintinas                                                                Pranešėja R. Bartašienė                                   Civilinė byla Nr. 2A-12-357/2010Teisėja   V.Raščiuvienė                                  Procesinio sprendimo kategorija 128.2;121.18 (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 22 d.

Å iauliai             Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Rasos BartaÅ¡ienės, kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Laisvės Aleknavičienėssekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M. teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ Å¾emės nuosavybės atkÅ«rimo tikslu, kad jo motina Z. J.-M. nuosavybės teisėmis valdė 32,78 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jo motinÄ Z.

J.-M. Å¡io žemės sklypo savininke, jį - tiesioginiu žemės paveldėtoju.Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu A. M. pareiÅ¡kimÄ atmetė. Sprendime teismas nurodė, kad faktui patvirtinti pareiÅ¡kėjas jokių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė, žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ Ä¯rodinėjo savo paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais. IÅ¡likę archyviniai dokumentai liudija prieÅ¡ingai pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimams. Yra pagrindo manyti, kad 32,78 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė L.

J., o nėjo sesuo Z. J.. Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo iniciatyva apklaustos liudytojos reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, patvirtinančių Z. J. žemės valdymo faktÄ nuosavybės teisėmis, nenurodė. Kelmės rajono apylinkės teismo 1993 m. birželio 24 d. sprendimu (civ. byla 2-484/93) nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nuosavybės teisės atstatymo tikslu, kad A. M. nuo 1936 m. iki nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 32,78 ha žemės sklypÄ . IÅ¡likę raÅ¡ytiniai įrodymai, įsiteisėjęs teismo sprendimas prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo reikalavimui ir Z.

J. - M. 32.78 ha žemės sklypo įsigijimo ir valdymo nuosavybės teise faktas nėra įrodytas. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ pripažinti jo mamÄ Å¾emės savininke laikė analogiÅ¡ku reikalavimui nustatyti juridinį žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ , todėl tokį praÅ¡ymÄ kaip pakartotinį paliko nenagrinėtu (CPK 296 str.1d.4 p.). ReikalavimÄ pripažinti pareiÅ¡kėjÄ tiesioginiu žemės  paveldėtoju nurodė kaip nenagrinėtinÄ Â Â teisme,  nes  įpėdinių,  kuriems  taikomos  Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatos, ratas numatytas Å¡iame įstatyme, todėl bylÄ dalyje dėl Å¡io reikalavimo nutraukė (CPK 293 str.1d.).Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas  A.

M. praÅ¡o Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-04-29 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ kuriuo pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais :1. Å iaulių apskrities notarinių aktų įraÅ¡ai įrodo, kad 30 deÅ¡imtinių didumo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) įsigijo L. J. pareiÅ¡kėjo mamos Z. J. brolis. Žemės Å«kio rÅ«mų archyviniame fonde, Å iaulių apskrities, PaÅ¡iaušės valsčiaus Å«kio tarybų rinkimų 1927 m. byloje Kiaunorių seniÅ«nijos rinkikų sÄ raÅ¡e yra įraÅ¡as apie (duomenys neskelbtini) gyventojÄ L.

J., kuris valdo 32.78 ha žemės plotÄ . Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, kad L. J. 1935 m. iÅ¡vyko į JAV pas brolius. Visus mokesčius už 32,78 ha žemę mokėjo Z. J. žuvusio brolio L. J. vardu.

2. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjas pagrįstai nurodė konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ ir patvirtino jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Å iuo pažiÅ«riu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, taikant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimas Nr.56. teismų praktika Nr.24).3.

Teismas skundžiamame sprendime padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas pripažinti jo mamÄ Å¾emės savininke yra analogiÅ¡kas reikalavimui nustatyti juridinį žemės valdymo faktÄ , todėl laikė pakartotiniu reikalavimo pareiÅ¡kimu teisme. Tai nėra pakartotinis pareiÅ¡kimo reikalavimas, nes turto ValdymÄ ir nuosavybę reglamentuoja atskiros teisės normos. ValdymÄ reglamentuoja CK IV skyriaus normos, o nuosavybės teisę reglamentuoja CK V skyriaus normos.Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1,2 dalys, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas nagrinėjant CPK V dalyje numatytų kategorijų bylas. Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir priėmė teisėtÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti apeliacinio skundo argumentais.Bylos dokumentais nustatyta, kad Å iaulių apskrities notarinių aktų byloje esančiame įraÅ¡e nurodyta, kad 30 deÅ¡imtinių didumo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) įsigijo L.

J., 1928 m. gruodžio 31 d. taikos teisėjo sprendimu nustatyta, kad šį žemės sklypÄ L. J., Z. J. ir T. J.-P. įsigijo lygiomis dalimis (b.l.15,16). Mirties liudijimu nurodoma, kad L. J. 1927 m. sausio 17 d. buvo nužudytas, o Žemės Å«kio rÅ«mų archyviniame fonde, Å iaulių apskrities PaÅ¡iaušės valsčiaus žemės Å«kio tarybų rinkimų 1927 m. byloje Kiaunorių seniÅ«nijos rinkikų sÄ raÅ¡e yra įraÅ¡as apie (duomenys neskelbtini) gyventojÄ L. J., kuris valdo 32,78 (matavimo vienetai nenurodyti) žemės plotÄ (b.l.14).

Å iaulių notarų archyviniame fonde iÅ¡likęs notaro patvirtintas įraÅ¡as, kad 1934 m. spalio 15 d.L. J. tÄ patį 30 deÅ¡imtinių didumo žemės sklypÄ Ä¯sigijo iÅ¡ Z. J. ir T. J. – P. (b.l.83-86). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo motina Z. J. 1931 m. iÅ¡tekėjusi už P. M. iÅ¡sikraustė gyventi į Å iaulius, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad iki 1936m. 32,78 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė L. J., o ne jo sesuo Z..Kolegija pažymi, kad taikant Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo Ä®statymÄ reikia nustatyti žemės savininkÄ nacionalizacijos metu t.y. iki 1940 m. liepos 21 d., kai Liaudies Seimo 1940 m. liepos 22 d. buvo priimta deklaracija, paskelbiančia žemę valstybės nuosavybe.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Aplinkybė, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. liepos 21 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus.          Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme ( CPK 444, 445 straipsniai )(civilinė byla Nr.3k-7-24/2008).Nepagrįstas apelianto argumentas dėl civilinio kodekso normų taikymo konkrečiu atveju, nes praÅ¡oma atkurti nuosavybės teisę į žemę pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo Ä®statymo tvarkÄ bei sÄ lygas ir nuosavybės teisių įgijimÄ bei paveldėjimÄ reglamentuojančios civilinio kodekso normos netaikytinos.

Be to pažymėtina, kad bet koks civilinis teisinis reikalavimas nustatyti savininko ar įpėdinio teises į turtÄ yra ieÅ¡kinio teisenos dalykas ir negali bÅ«ti nagrinėjamas ypatingÄ ja teisena. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. yra nurodytas asmenų sÄ raÅ¡as kuriems nuosavybės teisės atkuriamos nustačius, kad nekilnojamojo turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo aktu buvo pažeistos teisės į tÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėjo reikalavimas pripažinti jo mamÄ Å¾emės savininke gali bÅ«ti nustatinėjamas tik pagal minėtÄ Ä®statymÄ , tai yra analogiÅ¡kas reikalavimui nustatyti juridinį žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ , todėl pirmosios instancijos teismas vertino pakartotiniu reikalavimo pareiÅ¡kimu teisme ir pagrįstai paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Teismas pagrįstai reikalavimÄ pripažinti pareiÅ¡kėjÄ tiesioginiu žemės paveldėtoju laikė nenagrinėtinu teisme dėl aukščiau nurodytų motyvų ir bylÄ dalyje dėl Å¡io reikalavimo nutraukė (CPK 293 str. 1 p.).     PareiÅ¡kėjas A.

M. byloje nepateikė žemės sklypo plano į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises, tačiau pripažino, kad į tÄ patį žemės sklypÄ jau atkurtos nuosavybės teisės kitam asmeniui. CPK 182 straipsnis atleidžia nuo įrodinėjimo pareigos, jeigu aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje byloje. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 1993 m. birželio 24 d. sprendimu (civ.byla 2-484/93) nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nuosavybės teisės atstatymo tikslu, kad A.

M. nuo 1936 m. iki nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 32,78 ha žemės sklypÄ . Nepanaikinus Å¡io sprendimo, kuriame nustatytas faktas kitam savininkui dėl to paties žemės sklypo valdymo, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti prieÅ¡ingas faktas teisiÅ¡kai negalimas. Tokiu bÅ«du, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, jog pareiÅ¡kėjo motina nuosavybės teise nacionalizacijos metu valdė 32,78 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir teisėtai pareiÅ¡kimÄ atmetė.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo CPK 88 str. 1 d. 3 p., 443 str. 6 d. pagrindais.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktÄ n u t a r i a :  Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ A. M. 6.44 litus valstybei iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.                    Kolegijos pirmininkė                                                                         Rasa BartaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                                Regina Agota Gutauskienė                                                                                                                Laisvė Aleknavičienė                                                                                                                           Â