2020-12-09 Nr. AB-23278-3-62-3-00053-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2027-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00053-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. birželio 5 d. jam nebuvo užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos Alytaus PN. Pareiškėjui gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, gyvenamąjį plotą mažino užimami baldai ir kiti daiktai. Gyvenamojoje patalpoje taip pat nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, buvo šalta, tvyrojo drėgmė, susidarė pelėsis. Pareiškėjo teigimu, įrengti sanitariniai mazgai neužtikrino jo teisės į privatumą, nebuvo įrengtos dušo kabinos, rūkymo patalpos, laisvalaikio kambarys. Nurodė, jog maudytis jam buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę. Pažymėjo, jog buvo laikomas su asmenimis, kurie sunkiai serga mirtina liga, tokiu būdu buvo sukeltas pavojus būti užkrėstam. Dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, kurie pasireiškė nervingumu, emociniu išsekimu.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. paskirtas į 1 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas yra 45,83 kv. m., jame įrengta 12 miegamų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,81 kv. m. Nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 1 būrio 4 miegamąjį, kurio plotas yra 33,86 kv. m, jame įrengta 8 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,23 kv. m. Nurodė, jog visuomenės sveikatos centro tarnybos, atlikusios pataisos namų patalpų atitiktį higienos normos reikalavimams, pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas į visuomenės sveikatos centro tarnybas dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus, valomi pačių nuteistųjų, todėl jie atsakingi už pelėsio nebuvimą patalpose. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti šiltame duše, nuteistiesiems sudaroma ir neribojama galimybė po sporto užsiėmimų kiekvieną dieną nusiprausti po šaltu vandeniu. Atsakovo atstovo teigimu, 1, 4 ir 5 būrių sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 metro aukščio ir kiekviena kabina uždaroma durimis. Teigė, jog nėra teisinio reguliavimo, įpareigojančio ŽIV infekuotus asmenis atskirti nuo sveikų asmenų. Be to, ar nuteistasis yra infekuotas ŽIV, pareiškėjas negalėjo žinoti, nes pagal teisės aktus tokią informaciją gali žinoti tik jį gydantis asmuo ir pats sergantysis. Nurodė, jog prie bendrabučio tipo patalpų, lauke, yra įrengtos vietos rūkymui, o uždaroje zonoje esančiose kamerose rūkyti draudžiama, rūkymo priemonės yra sudedamos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir išduodamos tik einant pasivaikščioti, o laisvalaikio kambariai buvo įrengti visuose lokaliniuose sektoriuose. Pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. paskirtas į 1 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas – 45,83 kv. m, jame įrengta 12 miegamų vietų, o nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas paskirtas į 1 būrio 4 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas – 33,86 kv. m, t. y. vienam nuteistajam teko daugiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pažymėjo, jog Taisyklėse nėra nurodyta, jog į turimo ploto patalpoje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

7. Teismas nurodė, kad iš atsakovo atstovo teiktų duomenų matyti, jog jis nepateikė duomenų apie tai kiek ploto vienam asmeniui teko ir kokioje gyvenamoje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. vasario 1 d. (56 paras). Teismas, įvertinęs nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, pripažino, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie patalpų ploto pažeidimą nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. vasario 1 d. (56 paras), todėl sprendė, kad neužtikrinus laikymui nustatyto ploto reikalavimų buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

8. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose ir tualetais jis galėjo naudotis specialioje, nuo gyvenamųjų patalpų atskirtoje patalpoje, argumentus dėl teisės į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais ginčo laikotarpiu pažeidimo nepripažino pagrįstais.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo argumentus, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, buvo šalta, tvyrojo drėgmė, susidarė pelėsis, atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas iš į bylą pateiktų nuotraukų nustatė, jog Alytaus PN yra įrengtos dušinės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) nurodė, jog 1 kartą per savaitę pagal grafiką nuteistiesiems leidžiama praustis dušinėse. Dušo patalpų sienos, grindys išklotos plytelėmis, paviršiai lygūs, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams. Šalia dušinių yra persirengimo patalpa, tualetai. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad nuteistiems užtikrinama vieną kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu, be to, jiems yra galimybė kiekvieną dieną nusiprausti šaltame vandenyje. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl neįrengtų dušinių ir neužtikrinamos teisės nusiprausti yra nepagrįsti.

11. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, jog nebuvo įrengtos rūkymo patalpos, pažymėjo, jog teisės aktai nenumato rūkymo patalpų įrengimo, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) konstatavo, kad Alytaus PN būriuose įrengtos vietos skirtos rūkymui.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog visuose lokaliniuose sektoriuose yra įrengti poilsio kambariai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokių kambarių buvimą. Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė apie kiekvienam būriui įrengtą laisvalaikio kambarį.

13. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 4 dalies, 174 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.736 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendė, jog Alytaus PN administracija turi teisę, tačiau ne pareigą, užsikrėtusius ŽIV nuteistuosius laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo pagrindas izoliuoti ŽIV sergančius asmenis nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų. Be to, pareiškėjas negalėjo žinoti, kokie asmenys vienoje gyvenamojoje patalpoje yra laikomi kartu su juo, t. y. ar sergantys sunkiomis ligomis, ar sveiki nuteistieji, todėl pareiškėjo argumentus, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad laikomas buvo su asmenimis, kurie sunkiai serga mirtina liga, laikė nepagrįstais.

14. Teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, jog pareiškėjo nurodomi pažeidimai, susiję su minimalaus gyvenamosios patalpos ploto neužtikrinimu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. vasario 1 d. (56 paros) ir apie kiekvienam būriui neįrengtą laisvalaikio kambarį, laikytini pagrįstais. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti dvasinius sukrėtimus, kurie kaip jis nurodo pasireiškė emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.

15. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 700 Eur.

III. 16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad teismas pateikė klaidingą informaciją dėl ŽIV sergančių asmenų. Pažymi, kad atsakovo pateiktos nuotraukos neatitinka tikrovės, kadangi nuotraukose ne pirmo būrio tualetai, o dušo kabinų apskritai nebuvo įrengta. Atsakovas pateikė klaidingą informaciją, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš pirmo būrio 10 brigados 1 miegamojo į pirmo būrio 10 brigados 4 miegamąjį, nors buvo pakeistas tik patalpos numeris iš „1“ į „4“. 1 būryje nebuvo įrengta laisvalaikio kambario, kuris numatytas kiekvienam būriui, taip pat nebuvo rūkamųjų patalpų.

18. Atsakovas atstovas Alytaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Atsakovas atstovas nurodo, kad, nors atsakovo atstovo pateiktame atsiliepime dėl spausdinimo klaidos buvo klaidingai nurodytas laikotarpis apie tai, jog nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas paskirtas į 1 būrį 1 miegamąjį, o turėjo būti nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. vasario 1 d., tačiau kartu su atsiliepimu buvo pateikti ir tai patvirtinantys įrodymai, būtent pareiškėjo perkėlimo lapas bei kompiuterines sistemos „ĮSKAITA“ duomenys. Todėl akivaizdu, kad nustatyto ploto reikalavimai nebuvo pažeisti nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. vasario 1 d. (56 paras), nes pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. Pažymi, kad bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų. Jis yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

20. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime pakartoja argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. birželio 5 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN bendrabučių tipo patalpose 56 paras pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat visu ginčo laikotarpiu Alytaus PN nebuvo įrengtas poilsio kambarys pareiškėjo gyvenamajame sektoriuje, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų kalinimo sąlygų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl pareiškėjo argumentus atmetė.

23. Apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovas.

24. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės nurodydamas, kad teismas vadovavosi melagingais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl ŽIV sergančių asmenų, tualetų ir dušo kabinų, rūkamųjų patalpų, miegamųjų patalpų. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu.

25. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės ginčija teismo sprendimą tuo aspektu, kad buvo nustatytas gyvenamojo ploto normos pažeidimas 56 paras, kadangi atsakovo atstovo pateiktame atsiliepime dėl spausdinimo klaidos buvo klaidingai nurodytas laikotarpis, ką patvirtina prie atsiliepimo pateikti duomenys. Nustatyto ploto reikalavimai nebuvo pažeisti nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. vasario 1 d., nes pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

26. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.)).

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su asmeniui tenkančio ploto pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose apskaičiavimu, pažymi, kad, vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi minimalios ploto normos, pastebėtina, jog, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Ž. T. Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Taigi šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Alytaus PN pareiškėjui buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį plotą, teismas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir atsakovo pateiktus duomenis apie ginčui aktualių gyvenamųjų patalpų plotą ir juose buvusį asmenų skaičių, įvertino atsakovo duomenų nepakankamumą ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nebuvo kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančio ploto gyvenamosiose patalpose 56 paras. Atsakovo atstovo apeliaciniame skunde paminėti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovo atstovas pateikė melagingus duomenis, o teismas nepagrįstai jais vadovavosi, tačiau pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo šiuos argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini.

29. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo, pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

30. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl kalinimo sąlygų.

31. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamai atliktu ŽIV sergančių asmenų, tualetų ir dušo kabinų, rūkamųjų patalpų, miegamųjų patalpų vertinimu, nepripažintini pagrįstais, nes jie neparemti bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, abstraktūs ir deklaratyvūs. Teisėjų kolegija neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir daro išvadą, kad nėra būtina kartoti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.

32. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

33. Dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo kalinimo Alytaus PN metu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. vasario 1 d. (56 paras) pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, taip pat visu ginčo laikotarpiu Alytaus PN nebuvo įrengtas poilsio kambarys pareiškėjo gyvenamajame sektoriuje.

35. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas buvimo Alytaus PN laikotarpiu turėjo tam tikrą judėjimo laisvę, kuria intensyviai galėjo naudotis. Ribota erdvė iš dalies gali būti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98); 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nurmagomedov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30138/02) ir kt.).

36. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus ir priteistinos žalos dydį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju 200 Eur suma yra adekvati atsakovo padarytiems teisės pažeidimams.

38. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui R. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė