44a42891-df26-460d-8dd2-ef39bf44da58 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-574/2019 Teisminio proceso Nr. 1-10-9-01004-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.8; (S) 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei, nukentėjusiojo V.

V. atstovei pagal įstatymÄ A. V., nuteistajam R. V., jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. V. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį ir jam paskirta 110 MGL (4 142,60 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiojo V.

V. atstovės pagal įstatymÄ A. V. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ R. V. nukentėjusiojo V. V. naudai priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. R. V. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, t.y: jis nuo 2013 m. birželio 14 d., 22.28 val., iki 2015 m. balandžio 20 d., 19.17 val., iÅ¡ jam priklausančio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) į mažamečio sÅ«naus V.

V. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė dvideÅ¡imt penkias trumpÄ sias SMS žinutes, t. y.: 2013-06-17, 22.28 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „gaila man taves sunau. Viena tave turiu. padarysiu kad butum laimingas ir neleisiu taves daryt invalidu. mano klaida buvo rast tau tokia mama.bet visas klaidas galim istaisyt. pakentek sunau. buk sitprus kaip tevas. greit busim kartu. myliu tave.“; 2013-07-02, 20.36 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „ko v. ragelio nekeli? Močiute taip moko? Neklausyk jos.“; 2013-07-13, 15.32 val., atsiuntė žinutę su tekstu:

„v..kitas savaitgalis tecio. ir tu gali ji praleist su teciu kaip visi normalus vaikai. nors tavo tevai issiskyre tu turi teti ir mama. Ir abu myli tave. Netikek tais, kurie sako kitaip:) jie tiesiog vargsai žmones“; 2013-08-04, 19.32 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V. tau jau 10 metu. Laikas butu skirt pelus nuo grudu. Žmones nuteikinejamtys taves pries teva yra lengvai nesveiki. Be to kie daro nusikaltima. O uz nusikaltimus visiem tenka atsakyt. Galvok sunau.“; 2013-09-12, 20.39 val., atsiuntė žinutę su tekstu:

V. tau ir toliau tie zmones neduoda bendraut su teciu:) nusijuok sunau:) jie jaucia gala:) greit busim kartu“; 2013-08-09, 19.26 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „ V. kur tu esi? As tavo tėtis ir turiu tai žinoti, tu pas j. su a.? Čia jie tave moko ragelio nekelt? Čia a. tavo teveliu dedasi? Viliau tu tik pažiūrėk į ta sena iškrypėli. Senai bučiau ji suradesir padaręs ka reik. Nedariau, nes čia sunau tavo pareiga. Is tavęs buvo atimtas tėvas ir seima. Uzaugsi atsirokuosi. O a. ir j. tau visiskas nulis sunau.“; 2013-09-14, 19.52 val., atsiuntė žinutę su tekstu:

„V. vis nerasai teciui? Rasyk sunau. Myliu tave.ir zmones padare ikaitu tave tikrai gailesis:)“; 2013-09-21, 18.12 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V. kaip tu? Nebijok tu teti turi. Nieks is tave tecio. neatims. Manau mes kartu gyvensim.“; 2013-09-21, 23.47 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V. neduok telefono mamai.gyvensi kur teismas nuspres“; 2013-09-23, 22.02 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V. tau mama meluoja daug dalyku. sako tevas jus ismette tevas blogas. tai melasa. pati mama norejo skirtis. pati isejo nes niekad.

Nemylejo tevo ir istekejo del pinigu. o teti gra turi ir jis tave myli.“; 2014-09-13, 15.41 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „nepasako mama kad turi klausyti tėčio? Ko ragelio nekeli?“; 2014-09-13, 15.47 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Vėliau toks tėvo neklausymas gali baigtis liūdnai, galvok ne mažas jau.“; 2014-09-13, 16.32 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Ryt iki 12 laukiu tavo skambučio sunau:) nesulaukes pasirūpinsiu kad butum paimtas is traumuojančios tave mamos, galvok“; 2014-09-13, 17.01 val., atsiuntė žinutę su tekstu :

„Gyvensi vaiku namuose jei neklausysi“, 2014-10-19, 18.43 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Matau v. toliau net nemanai klausyt savo tevo kuris tave islaiko. tau dar karta priminsiu. Tokio vaiko vieta vaiku namuose. ir pasistengsiu kad ten ir augtum“; 2014-10-19, 18.55 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Kaip tu elgsies kai turesi vaiku? Kas taves nemyli tai tavo mama“; 2014-10-19, 19.13 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Daunas. Ka atsimeni?“; 2014-10-20, 21.26 val., atsiuntė žinutę su tekstu:

„Pasiskaityk apie p. m.. ne geresnis esi. Mama sake kad i snuki man duosi. Laukiu p.“; 2015-01-22, 20.27 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V., dėl vaiku namu. Tau to nereik bijot:)as tave sunau suprantu. Manės nieks nrsskriaude mokykloj. Tiesa as skriaudžiau. Vaikai be tėvu gali būt žeminami. Taip buvo musu laikais. Ir mama tau nepadės o pakenks.“; 2015-01-22, 20.30 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V. ko pats norėtum. Su tėčiu ar vaiku namuose?“, 2015-04-20, 18.36 val., atsiuntė žinutę su tekstu“ „Papasakok koks jausmas sikt ant savo tevo pries kamera teisme? :D negaliu isivaizduot. tu galesi dingt is savo vaiku gyvenimo. jei pajegsi ju padaryt.om“; 2015-04-20, 18.42 val., atsiuntė žinutę su tekstu:

„Supranti kad dideliam vilniaus mieste busi tik 3as vaikas kuri mama vezios pas psichologus kad bendrautum su tevu? Ta tau sake?“; 2015-04-20, 19.04 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „:) vargsiuks :) paziurek i g. ir j.. jauni karate mesitrai. O tu nutukeli? Ka tau varyt:)“; 2015-04-20, 19.09 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Atsiprasyt nenori?“; 2015-04-20, 19.17 val., atsiuntė žinutę su tekstu „Supranti kad mamai teks uz sias zinutes atsakyt? :) myli ir mama kaip teva? :D“. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2.

Apeliaciniu skundu R. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.

3. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad jo raÅ¡ytos žinutės į sÅ«naus telefonÄ yra ilgai, sistemingai trukęs psichinis smurtas sÅ«naus atžvilgiu ir Å¡is smurtas naudotas tyčia. Å i faktinė aplinkybė nustatyta nepagristai. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį padarius nusikalstamÄ veikÄ , nepanaikino administracinių nuobaudų už tas pačias žinutes, tokiu bÅ«du nuteisdamas jį pakartotinai. Tokia klaida galėjo bÅ«ti padaryta, kadangi teismas nenagrinėjo viso konflikto konteksto ir gylio, visiÅ¡kai neanalizavo civilinėse bylose nustatytų aplinkybių ir priimtų sprendimų.

Sprendimai civilinėse bylose tiesiogiai susiję su sÅ«nui siųstomis žinutėmis, baudžiamojoje byloje pateikti kaip įrodymai, įrodymų nagrinėjimo teisme etape jis atkreipė teismo dėmesį į Å¡iuos įrodymus, taigi jie negalėjo likti nepastebėti. NežiÅ«rint į tai, kad kai kurie teismų sprendimai, kaip pats teismas pastebėjo, pateikti net po 3-4 kartus, teismas dėl Å¡ių įrodymų net nepasisakė, nekalbant apie tai, kad gilesnė teismų sprendimų analizė visiÅ¡kai nedaryta, tokiu bÅ«du priimant nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.

Kaip matyti iÅ¡ viso susiraÅ¡inėjimo konteksto - sÅ«naus reakcija į tėvo žinutes labai neigiama visiÅ¡kai nepriklausomai nuo žinučių turinio. Dabartinėje situacijoje, net profesionalÅ«s psichologai negali susikalbėti su vaiku, iÅ¡ties gali kilti klausimas kiek galima remtis vaiko apklausų metu gautais vaiko parodymais. Pirmiausia, vaikas apklaustas 2016 m. vasario 9 d. ir 2017 m. kovo 6 d. Apklaustas praėjus daug laiko po inkriminuojamo laikotarpio. Paskutinės žinutės į sÅ«naus telefonÄ iÅ¡siųstos 2015 m. balandžio 20 d.

Antra, vaikas apklaustas ne pirmÄ kartÄ . Kaip matyti iÅ¡ psichologinės ekspertizės akto, vaikas dėl žinučių buvo iÅ¡samiai apklaustas Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjant bylÄ e2-644-859/2016. Vaikas apklaustas ne pasodinus jį prieÅ¡ kamerÄ Å¡alia VTAS darbuotojo, o atskiroje teismo salėje dalyvaujant psichologei 2015 birželio 30 dienÄ (iÅ¡ ekspertizės akto 103MS-103/2015). Be to atliekant pačiÄ psichologinę ekspertizę vaikas ekspertės buvo apklaustas 2 kartus 2015 m. vasaros pabaigoje, apie visÄ ilgai trunkantį konfliktÄ ir apie žinutes.

Psichologinė ekspertizė Å¡iuo atveju buvo atliekama 2 dienas. Apklaustas vaikas ir administracinėje byloje dėl tų pačių žinučių 2015 m. balandžio 20 d. (paskutinę inkriminuojamo laikotarpio dienÄ ). Todėl nesuprantama kokia prasmė buvo apklausti vaikÄ Å¡ioje byloje 2016 m. vasario 9 d. ir 2017 m. kovo 6 d dienomis iÅ¡ esmės kartojant tuos pačius klausimus. Tikėtina, kad pačios tokios dažnos apklausos trikdė vaikÄ ir formavo atitinkamÄ nuomonę apie Lietuvos teismus ir apie tėvÄ , kurį vaikas kaltina dėl susidariusios situacijos.

Å iuo metu vaikas kaltina tėvÄ ir tuo, kad jam reikėjo lankytis pas psichologus.

4. Vertindamas psichologinės ekspertizės aktÄ 103MS-103/2015, teismas selektyviai atrinko tik nedidelę jo dalį, kuri teismui leido pagrįsti kaltinimo teiginius. Nebuvo atlikta platesnė ekspertizės akto analizė ir nebuvo analizuojamas teismo sprendimas, priimtas byloje e2-644- 859/2016. Minėta psichologinė ekspertizė, atlikta paties kaltinamojo iniciatyva civilinėje byloje. Už Å¡iÄ ekspertizę kaltinamasis sumokėjo apie 700 litų. Kaltinamojo manymu, nėra objektyvu tik psichologės pasisakymÄ , kad tėvo raÅ¡ytos SMS žinutės sÅ«nui turėjo neigiamos įtakos emocinei vaiko bÅ«senai sutapatinti su ilgÄ laikÄ trunkančiu psichiniu smurtu sÅ«naus atžvilgiu.

Ekspertė to nenurodė. Ekspertė apskritai iÅ¡vadoje nepasisakė nei apie kieno nors naudotÄ fizinį ar psichologinį smurtÄ ar tokio smurto psicho traumuojantį poveikį vaikui (pvz. byloje 1A-21-397/2017 panaÅ¡ioje situacijoje, skyrus psichologinę ekspertizę vaikui, ekspertai aiÅ¡kiai pasisako tiek dėl galimai naudoto psichologinio smurto, tiek dėl tokio smurto psicho trauminio poveikio vaikui). Ekspertizė paskirta ne Å¡ioje baudžiamojoje, o civilinėje byloje, kurioje yra kiti įrodymai. Papildomai psichologė apklausta nebuvo ir papildoma ekspertizė Å¡ioje byloje nebuvo skirta.

5. Skirdamas baudÄ , Vilniaus apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad Å¡i bausmė pasieks savo tikslÄ . Kaip nurodo pats teismas, skirta Å¡velniausia galima bausmė - 110 MGL bauda ir tenkintas ieÅ¡kinys vaiko naudai - 2000 Eur. Kaltinamasis 2018 m. lapkričio 2 d. ryte (dar prieÅ¡ iÅ¡girsdamas nuosprendį ir tokio nuosprendžio tikėdamasis) nutraukė sutartį su investiciniu fondu, kur buvo investavęs lėšas į saugius vertybinius popierius skirtus sÅ«naus mokslams. Sutartis nutraukta, kadangi tėvui reikalingi pinigai teismo sprendimui įvykdyti.

Atrodo Å¡iuo sprendimu teismas nubaudė ne tėvÄ , o sÅ«nų, kuris ir taip patyrė didžiulę žalÄ dėl taip ilgai nespręsto tėvų konflikto. BÅ«tent sÅ«naus mokslams skirti pinigai bus panaudoti baudai sumokėti. PrieÅ¡ kelis mėnesius nuvykęs pas sÅ«nų susitikti savaitgalį teismo nustatytu laiku, nuvežė sÅ«nui Revolut mokėjimo kortelę įdėjęs jÄ Ä¯ vokÄ kartu su laiÅ¡ku. TokiÄ kortelę nepilnametis gali aktyvuoti pats internete ir turėti savo sÄ skaitÄ banke.

SÅ«nus kategoriÅ¡kai atsisako priimti bet kokius daiktus iÅ¡ tėvo, kategoriÅ¡kai atsisako bet kokiu bÅ«du bendrauti. Revolut kortelės sÅ«nus nepriėmė. Per pastaruosius 3 metus neatsakė nei į vienÄ telefono skambutį, nei karto neatrašė į SMS ar laiÅ¡kÄ . Taigi tėvas neturi galimybės nei pats atidaryti sÅ«nui sÄ skaitÄ , nei jos numerį sužinoti iÅ¡ sÅ«naus. Kaltinamasis žinoma gali sÅ«nui priteistÄ sumÄ pervesti į motinos sÄ skaitÄ Ä¯ kuriÄ perveda iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, tačiau teismo sprendime aiÅ¡kiai nurodoma, kad Å¡ių pinigų gavėjas - V.

V., o ne A. V..

6. Taigi, Vilniaus apylinkės teismas iÅ¡ esmės remdamasis tik liudytojų V.a ir A. V. parodymais, neteisingai interpretuodamas psichologinės ekspertizės aktÄ , neįvertinęs teismų sprendimų civilinėse bylose bei papildomai pateiktų psichologų pažymų priėmė neteisėtÄ ir nepagristÄ nuosprendį tokiu bÅ«du nuteisdamas R. V. antrÄ kartÄ už tÄ patį dalykÄ .

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ A. V. praÅ¡o atmesti R. V. apeliacinį skundÄ ir palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį nepakeistÄ . Nurodo, kad tėvas 2013 - 2015 m. terorizavo savo vienintelį sÅ«nų trumposiomis SMS žinutėmis, siunčiant jas į vaiko telefonÄ Ä¯vairiu paros metu. Tokiais veiksmais tėvas gÄ sdino sÅ«nų sÄ moningai ir tyčia, siekdamas konkretaus rezultato. Tai nebuvo vienkartinis tėvo netinkamas veiksmas sÅ«naus atžvilgiu. Tai buvo nuolatinis, sÄ moningas sÅ«naus terorizavimas. Dėl tokio tėvo elgesio vaikas gyveno ir dabar gyvena nuolatinėje baimėje, patirdamas stresÄ . Todėl R. V. elgesys buvo tinkamai įvertintas. Teismas taip pat neturėjo analizuoti ir kitų teismo sprendimų civilinėse bylose, nes jie nieko bendro neturi su R. V. neteisėtais veiksmais, vykdytais 2013 - 2015 m. sÅ«naus atžvilgiu.

8. R. V. visiÅ¡kai nepagrįstai akcentuoja, jog teismas priimdamas nuosprendį nevertino visos psichologijos ekspertizės Nr. 103MS-103/2015, o selektyviai atrinko tik nedidelę jo dalį. Visų pirma, psichologijos ekspertizė buvo atlikta R. V. pageidavimu ir ji pateikta į civilinę bylÄ dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir didžioji dalis jos nieko bendro neturi su baudžiamÄ ja byla. Antra, psichologijos ekspertizėje buvo vertinama tėvo siunčiamų trumpųjų SMS žinučių įtaka vaikui. Todėl teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai vadovavosi psichologijos ekspertizėje pateiktomis iÅ¡vadomis dėl trumpųjų SMS žinučių, siųstų sÅ«nui ir nesivadovavo, tuo kas neaktualu Å¡iai bylai. Ir be psichologijos ekspertizės iÅ¡vadų aiÅ¡ku, jog tokio turinio trumposios SMS žinutės žalingos 10 - 12 metų vaikui ir turi neigiamÄ Ä¯takos emocinei vaiko bÅ«klei.

9. Argumentai dėl pakartotinio nubaudimo už tas pačias trumpÄ sias SMS žinutes yra visiÅ¡kai nepagrįsti. R. V. administracine tvarka yra baustas ne už visas trumpÄ sias SMS žinutes. Jis nebuvo baustas už 2014 m. rugsėjo mėn. ir visas 2015 m. sausio mėn. ir balandžio 20 d. trumpÄ sias SMS žinutes. Dėl pakartotinio nubaudimo labai aiÅ¡kiai, remdamasi teismų praktika, pasisakė teisėja nuosprendyje, todėl nėra pagrindo tuo abejoti.

10. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, paskirta bausme. Taip pat mano, kad buvo pažeistas non bis in idem (lot. niekas negali bÅ«ti baudžiamas du kartus už tÄ pačiÄ veikÄ ) principas.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino ne tik R. V. kaltinančius duomenis dėl bylos aplinkybių, bet surinktų duomenų visumÄ , palygino ir sugretino visus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimÄ ir nuosprendį grindė tik BPK 20 straipsnio tvarka patvirtintais įrodymais, vertino visus byloje buvusius įrodymus ir motyvuotai pasisakė dėl ko vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta. Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, visi byloje buvę duomenys buvo patikrinti veÅ¡ame teismo posėdyje, dėl kiekvieno iÅ¡ jų proceso Å¡alys turėjo teisę teikti paaiÅ¡kinimus bei argumentus. Ä®rodymų visumos vertinimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

13. Pateiktame apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Vilniaus apylinkės teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. N2-25612- 96/2014, e2-644-859/2016, e2-25400-1050/2017, kadangi minėtose bylose buvo vertinamos nuteistojo raÅ¡ytos žinutės nukentėjusiajam, apklausiama psichologinę ekspertizę atlikusi ekspertė. Tačiau kolegija, patikrinusi Å¡iuos skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis nesivadovavo, kadangi pirmiausia – jos yra neaktualios nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , antra – sprendimai priimti kitose bylose neturi prejudicinės galios baudžiamojoje byloje. Kiekviena pateikto kaltinimo aplinkybė turi bÅ«ti įvertinta savarankiÅ¡kai ir pagrindžiama konkrečioje baudžiamojoje byloje surinktais bei įvertintais įrodymais.

14. R. V. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d., 22.28 val., iki 2015 m. balandžio 20 d., 19.17 val., iÅ¡ jam priklausančio telefono numerio į mažamečio sÅ«naus V. V. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ atsiuntė dvideÅ¡imt penkias trumpÄ sias SMS žinute, kurių turinys psichiÅ¡kai gniuždė vaikÄ , kas atitinka BK 163 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dispozicijÄ . Tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde R.

V. neginčija, jog savo mažamečiui sÅ«nui siuntė nurodytas SMS žinutes (t. 4, b. l. 184), tačiau nemano, kad jų turinys galėjo psichiÅ¡kai gniuždyti mažametį vaikÄ . R. V. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ esmės yra grindžiama nukentėjusiojo V. V., liudytojos A. V. duotais parodymais, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-103/2015 (t. 1, b. l. 184-199), 2015 m. gruodžio 21 d. iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus gauta medžiaga dėl nepilnamečio V.

V., Å¡eimos (t. 2, b. l. 2-47), 2017 m. sausio 16 d. iÅ¡ Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos gauta medžiaga dėl nepilnamečio V. V. (t. 2, b. l. 102 - t. 3, b. l. 81). Å ie įrodymais buvo įvertinti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, tiek apeliantas, tiek kiti proceso dalyviai turėjo teisę dėl jų duoti paaiÅ¡kinimus, prieÅ¡taravimus. Teisėjų kolegija, patikrinusi jų turinį, sprendžia, kad jų pakanka konstatuoti, jog R. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 163 straipsnio 1 dalyje.

15. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu V. V. duotų parodymų (t. 1, b. l. 83-84, 92-94), nukentėjusysis nurodė, kad dėl tokių tėvo žinučių jis jautėsi nemaloniai. Visas žinutes jam rašė tėvas. Negali pasakyti, kodėl tėvas rašė tokias įžeidžiančias žinutes. Šiuo metu su tėvu nebendrauja, tuo metu irgi nebendraudavo. Mano, kad tėvas, rašydamas tokias žinutes, elgėsi blogai, nes buvo nemalonu jas gauti. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad gaunant SMS žinutes, kurių turinyje yra vartojami itin įžeidžiantys žodžiai (žinutės R.

V. savo sÅ«nų vadino „daunu“, „P. M.“, „nutukėliu“) arba siekiama pažeminti nukentėjusiojo artimus asmenis („mama tau nepadės o pakenks“, „pasirÅ«pinsiu kad butum paimtas is traumuojančios tave mamos, galvok“ ir kt.) itin paveikiama mažamečio asmens psichologinė bÅ«sena. Tai, jog dėl tokio savo tėvo neteisėto elgesio nukentėjusysis buvo psichiÅ¡kai gniuždomas patvirtina liudytoja A. V., kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 59, t. 4, b. l. 181-189) parodė, kad laikotarpyje, kai nuteistasis R.

V. siuntė aptariamas SMS žinutes sÅ«nui, vaikas iÅ¡gyveno, kai tėvas R. V. senelį vadino „iÅ¡krypėliu“. Ypatingai sÅ«nų paveikė žinutės, kuriuose buvo raÅ¡oma apie tai, kad jo vieta „vaikų namuose ir jis tuo pasirÅ«pins“, kur vadino „nutukėliu“, „P. M.“. Po tokių žinučių vaiko požiÅ«ris į tėvÄ tik pablogėjo – sukėlė dar didesnį pyktį, baimę, nepasitikėjimÄ visais. Vaikai pradėjo prasčiau miegoti, pasidarė irzlus ir piktas.

Å iuos parodymus taip pat patvirtina psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-103/2015, kuriame konstatuota, kad R. V. siųstos SMS žinutės turi neigiamos įtakos emocinei V. V. bÅ«senai, emocinė V. V. bÅ«sena tyrimo metu nėra gera, kuriai įtakos turi tėvų konfliktas, nuteistojo tėvystės įgÅ«džių stoka. Taip pat Å¡ios iÅ¡vados 2.1 punkte nurodoma, kad nuteistojo siųstos žinutės V. V. nesuteikia vaikui saugumo ir meilės pojūčio, prieÅ¡ingai, jos kuria sumaiÅ¡tį vaiko jausmuose, skatina nesantaikÄ , stiprina nepasitikėjimÄ savimi, skiepijama baimė, jog jis gali bÅ«ti atskirtas nuo jam reikÅ¡mingų asmenų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas, siųsdamas įžeidžiamo pobūdžio SMS žinutes savo sūnui V. V., piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis bei pareigomis ir tokiu būdų psichiškai gniuždė nukentėjusįjį, todėl buvo pagrįstai nuteistas, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis minėtų liudytojų parodymais, tačiau jokių objektyvių aplinkybių, kodėl juos reikėtų laikyti neteisingais ar neobjektyviais, nepateikia.

Vien tai, kad nukentėjusysis V. V. buvo ne kartÄ (kitose bylose) apklaustas tiek psichologų, tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, savaime negali bÅ«ti pagrindas abejoti Å¡ių parodymų patikimumu.

16. Apelianto skunde nurodomi argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių nustatymu yra nepagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais ar kitais objektyviais duomenimis, yra nuteistojo R. V. subjektyvus savo veiksmų vertinimas, niekuo nepagrįstas įsitikinimas, kad jo veiksmai neturėjo jokios įtakos nukentėjusiojo V. V. psichinei būsenai. Kolegija su tokia apelianto pozicija sutikti ne tik, kad neturi teisinio pagrindo ir ji paneigta baudžiamojoje byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma.

Taip pat apelianto nurodyti argumentai, susiję su civiliniais jo ir buvusios sutuoktinės A. V. santykiais, niekaip nepateisina jo siųstų SMS žinučių nukentėjusiajam. Tai, kad apelianto ir A. V. Å¡eimyniniai santykiai nesusiklostė, įtakos apelianto kaltei reikÅ¡mės neturi ir nedaro apelianto veiksmų teisėtais bei pagrįstais. Dėl non bis in idem principo 17. Apeliantas pateiktame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį už SMS žinučių raÅ¡ymÄ , dėl kurių jis praeityje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (nagrinėjamoje byloje R.

V. yra inkriminuotos 25 SMS trumposios žinutės, iš kurių už 14 jis yra nubaustas administracine tvarka pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu byloje Nr. A2.9.-11974-119/2013 (t. 1, b. l. 103-106), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.9.-3656-851/2015 (t. 4, b. l. 191-193), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.9.-1832-960/2015 (t. 1, 178-179)), tačiau kolegija su tokia pozicija nesutinka.

18. DvigubÄ nubaudimÄ už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, o dvigubÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ â€“ BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiÅ¡kinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, t. y. visumos konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi bÅ«ti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ (S. Z. v.

Russia, no. 14939/03, judgment of 10 February 2009). Nagrinėjamu atveju, R. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nors administraciniai teisės pažeidimai ar administraciniai nusižengimai tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu bendrai pripažįstami „baudžiamaisiais“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas), tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, EŽTT praktikoje yra įtvirtinti trys įprastai vadinami „Engel kriterijai”, kurie leidžia nustatyti ar konkrečiu atveju vyko „baudžiamasis persekiojimas“ Konvencijos prasme.

Pirmasis kriterijus yra teisinis pažeidimo klasifikavimas pagal nacionalinę teisę, antrasis – pažeidimo esmė, trečiasis – atitinkamam asmeniui gresiančios sankcijos griežtumas (En­gel and O-­hers v. the Net­her­lands, jud­gmentof 8 Ju­ne 1976, Se­ries A no. 22, žr. § 82–83).

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samia ir motyvuotai patikrino visus tris kriterijus ir pagrįstai nusprendė, kad už 25 SMS žinutes patraukus R. V. baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo pažeistas non bis in idem principas. Apeliantas pateiktame skunde nurodo, kad pats faktas, jog buvo jam taikyta administracinė atsakomybė dėl tapačių SMS žinučių, kurių pagrindu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 163 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , savaime reiÅ¡kia non bis in idem pažeidimÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija yra nepagrįstai.

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas pagrįstai nustatė, kad tiek ATPK 181 straipsnio, tiek BK 163 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo esmė panaÅ¡i – užkirsti keliÄ tėvų valdžiÄ naudoti netinkamai ir užtikrinti, kad bÅ«tų įgyvendinta vaiko teisė į visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vystymÄ si siekiant vaikÄ apsaugoti nuo įvairiausio pobÅ«džio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiÅ«ros nebuvimo ar nerÅ«pestingo elgesio, grubaus elgesio ar iÅ¡naudojimo ir pan.

20. Tai, kad tai nėra visiÅ¡kai identiÅ¡ki ir tapatÅ«s pažeidimai. R. V. yra nuteistas ne už atskiras žinutes, iÅ¡siųstas kelių dienų ar kelių mėnesių laikotarpyje, o ilgÄ laikÄ sistemingai piktnaudžiavęs tėvo teisėmis ir pareigomis, tokiu bÅ«du gniuždydamas vaikÄ psichiÅ¡kai. Pagal BK 163 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas vaikÄ , palikdamas jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Teismų praktikoje fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai bÅ«dingas kartotinumas ir periodiÅ¡kumas (sistemingumo nereikalauja tik vaiko palikimo ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros požymis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-277-788/2016 ir kt.). Vadinasi, vienkartinio pobÅ«džio smurtiniams veiksmams prieÅ¡ vaikÄ teisiÅ¡kai įvertinti BK 163 straipsnis netaikomas. Ä®vertinus tai, akivaizdu, kad ATPK 181 straipsnio 1 dalyje ir BK 163 straipsnyje numatytos neteisėtos veikos iÅ¡ esmės skiriasi savo pavojingumo bei pasireiÅ¡kimo forma, todėl kolegija neabejoja, jog Å¡iuo atveju, nors R.

V. baudžiamosios atsakomybės atsirado pagrindÄ sudarė iÅ¡ dalies tapačios aplinkybės, už kurias jis buvo praeityje patrauktas administracinėn atsakomybėn, aptartų pažeidimų esminiai skirtumai leidžia konstatuoti, kad R. V. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pakartotinai.

21. Taip pat atkreiptinas dėmesys į trečiÄ jį kriterijų, susijusį su sankcijos griežtumu. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 181 straipsnio 1 dalis numatė vienintelę sankcijÄ â€“ įspėjimÄ tėvams. Tuo tarpu BK 163 straipsnis numato visÄ eilę bausmės rÅ«Å¡ių – baudÄ arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki penkerių metų. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ATPK 181 straipsnio 1 dalis ir BK 163 straipsnis nepalyginamai skiriasi pagal savo sankcijas.

Administracinis procesas numatė tik vienintelę galimybę nubausti asmenį, jį įspėjant, kai baudžiamasis įstatymas numato netgi ilgalaikį terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Vadinasi, administracinėje teisenoje asmens nubaudimas apsiribojo, o baudžiamajame procese numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė rodo, jog kaltininkas galėtų bÅ«ti nuteistas už apysunkį nusikaltimÄ . Dėl to kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad gresiančios sankcijos griežtumas administracinėje teisenoje yra nepalyginamai Å¡velnesnis ir pagal savo pobÅ«dį toks procesas niekaip negali bÅ«ti laikomas baudžiamuoju.

Dėl paskirtos bausmės 22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę pakankamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir paskyrė teisingÄ bausmę. Apeliantas yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymÄ . Už Å¡io nusikaltimo padarymÄ asmeniui galima skirti baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba terminuotÄ laisvės atėmimÄ iki penkerių metų. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, teigiamai įvertinęs apelianto asmenybę, paskyrė 110 MGL (4 142,60 Eur) dydžio baudÄ , kas yra pati Å¡velniausia iÅ¡ skirtinų bausmių už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 163 straipsnyje.

23. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę tinkamai įvertino tiek apeliantÄ charakterizuojančias aplinkybes, tiek padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pagrįstai nustatyta, kad apeliantas praeityje yra neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė galutinę 110 MGL dydžio baudÄ , kurios dydis yra artimesnis minimalios baudos, skiriamos už tokio tipo nusikaltimus, dydžiui. Apeliantas dirba ir gauna pajamas, todėl baudos paskyrimas Å¡iuo atveju nepagrįstai nesuvaržys nuteistojo teisių bei teisėtų interesų ir baudos bausmės bus įvykdyta. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su apelianto noru panaudoti baudos dydžio pinigų sumÄ nukentėjusiojo V. V. naudai, yra visiÅ¡kai nesusiję su asmeniui skirtinos bausmės už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ individualizavimu ir jokios įtakos bausmės skyrimui neturi.

25. Ä®vertinus tiek apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ , kolegija konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingÄ bausmę ir nustatė adekvatų baudos dydį, kuris atitinkÄ BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus, todėl mažinti Å¡io dydžio ar paskirti kitÄ bausmę nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. V. apeliacinį skundÄ atmesti Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė