2020-01-22 Nr. AB-1544-3-61-3-00470-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-403-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00470-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji kryptis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji kryptis“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naujoji kryptis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. ATK2-128/16 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d. gavo atsakovo raštą Nr. S-3116(3), kuriame nurodyta, jog Bendrovė pagal 2017 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. 201700237 iš Nyderlandų Karalystės ūkio subjekto „4ICE“ pirko ir pagal 2017 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NKN001558 Lietuvos Respublikos rinkoje pardavė alkoholinį kokteilį „24lce Vodka Energy & Alkohol”, alk. 5 proc. tūrio, 65 ml tūbelėse. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų nuostatos. Bendrovės vadovas pateikė paaiškinimus raštu. Bendrovė 2018 m. sausio 2 d. gavo Nutarimą, kuriuo Bendrovei paskirta 2 896 Eur bauda už tai, kad ji vykdė neteisėtą ir Įstatyme draudžiamą alkoholio reklamą, nes jos trečiajam asmeniui parduoto produkto etiketėse nurodytas terminas „energy”, nors nėra šį faktą pagrindžiančių įrodymų apie Bendrovės veiklos neteisėtumą ir / ar įstatymo draudžiamos alkoholio reklamos teikimą. Departamentas priėjo prie išvados, kad Bendrovė padarė sudėtinį Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 11 punktų pažeidimą.

3. Pareiškėjo nuomone, Departamentas, priimdamas Nutarimą, neteisingai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, aiškino ir Įstatymo nuostatas.

4. Nurodė, kad Bendrovė nėra tinkamas subjektas Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme. Bendrovė jokia forma ir priemonėmis neskleidė informacijos, susijusios su Bendrovės komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir / ar vartoti alkoholio produktus. Teisėtai ir nepažeisdama galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, vykdydama veiklą ir turėdama reikiamus tokios veiklos vykdymui leidimus bei licencijas, įsigijo iš gamintojo konkretų produktą, kurio pavadinime (etiketėje) jau buvo nurodyti žodžiai „Vodka Energy Ice & Alkohol“, ir, sumokėjusi visus privalomus mokesčius bei užklijavusi reikiamas banderoles, minėtus produktus pardavė trečiajai šaliai. Bendrovė neplatino reklamos apie produktą, neteikė apie jį informacijos savo įmonės puslapyje ar kitomis priemonėmis, niekaip nedarė įtakos vartotojo norams ar nenorui įsigyti konkretų produktą. Bendrovė vykdė ne alkoholio reklamos, bet produkto perpardavimo funkciją, ji net neprekiauja nuolatinai minėtais produktais, o konkretaus užsakymo pagrindu įvykdė vienkartinį pirkimo-pardavimo sandorį.

5. Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su atsakovo argumentu, kad produkto etiketėje nurodyta informacija didina įmonės platinamo produkto patrauklumą ir tuo neabejotinai yra susijusi su įmonės komercine veikla. Bendrovė šį produktą tik įvežė konkrečiam renginiui pagal poreikį ir pardavė trečiajam asmeniui. Tokia veikla, pareiškėjo tvirtinimu, galima ir teisėta ir nesusijusi su alkoholio reklamos draudimu. Bendrovė nekūrė produkto etiketės, neteikė apie ją informacijos viešojoje erdvėje, Bendrovei reikėjo į Lietuvos rinką pagal poreikį pateikti specifinį produktą – ledų formos alkoholinį kokteilį, kurio tūris – 65 ml, o alkoholio koncentracija – 5 proc. Alternatyvaus produkto, kurio etiketėje, pasak atsakovo, nebūtų alkoholio reklamos, tariamai draudžiamos Įstatymu dėl vieno jame esančio žodžio „energetinis“, rinkoje nėra.

6. Pažymėjo, kad gamintojo „Vodka Energy Ice & Alkohol” etiketė ir pavadinimas – gamintojo prerogatyvos pasirinkti tinkamą / norimą gaminio dizainą klausimas. Tai nurodytas bendrasis produkto pavadinimas. Pareiškėjas tokio gamintojo sprendimui įtakos nedarė ir negalėjo daryti. Akcentavo, kad prekės ženklas pateikiamas ne valstybine lietuvių, bet anglų kalba lotyniškomis raidėmis, to galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nelaiko reklama. Trečiajam asmeniui parduotame produkte buvo nurodyta ne reklama, kaip teigia atsakovas, bet privaloma pateikti informacija. Ginčijamas pavadinimas ir anglų kalba pateiktas terminas „energy“, yra specialiai tam kokteiliui suteiktas pavadinimas (vardas), kuris yra to kokteilio bendrojo pavadinimo dalis. Akivaizdu, kad didmeniniu būdu įsigyto ir vėliau parduoto produkto etiketėje nurodyta informacija nėra ir negali būti vertinama kaip alkoholio reklama, draudžiama Įstatyme. Tai tiesiog privaloma alkoholinio kokteilio etiketėje nurodytina informacija, atitinkanti tiek Reglamento, tiek ir kitų galiojančių teisės aktų nuostatas.

7. Pareiškėjas nurodė, kad nėra tinkamas subjektas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo prasme, kadangi pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, reklamos davėjas yra asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Reklamos skleidėjas yra bet kokiomis informacijos priemonėmis reklamą skleidžiantis asmuo (Reklamos įstatymo 2 str. 13 p.), taigi pareiškėjas neatitinka nė vienos iš išvardintų sąlygų.

8. Pažymėjo, kad terminai / sąvokos „energetinis“ ir „energija” nėra identiški / tapatūs. Atsakovas, neturėdamas jam suteiktų teisių, plečiamai aiškina terminų turinį ir pateikia tai kaip neginčijamą įrodymą. Nutarimo tekstas pagrįstas iš esmės būtent termino „energetinis” išaiškinimu ir Departamento nuomone. Oficialiame aptariamo produkto gamintojo internetiniame puslapyje: https://24ice.com/ aiškiai nurodyta, kad terminas „Vodka Energy” yra konkretaus kokteilio pavadinimas.

9. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis pakeista, joje nekalbama apie klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, siejimą su asmens fizinėmis ir psichinėmis būklėmis.

10. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovei paskirtos baudos dydis siekia beveik 3 000 Eur, kai įsigytų produktų vertė buvo 4 590 Eur. Bendrovė papildomai sumokėjo 487 Eur akcizą, suklijavo banderoles bei pardavė trečiajam asmeniui didmenos būdu už galutinę 5 436,90 Eur kainą. Taigi liko 359,90 Eur bendrojo pelno iš sandorio. Teigė, kad Bendrovės veiksmuose draudžiamos alkoholio reklamos fakto atsakovas Nutarime konstatuoti negalėjo.

11. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad Departamentui pateikė atsiskaitymo suderinimo aktą, kuris patvirtina, jog pareiškėjas UAB „Gera nuotaika“ sumokėjo už įvežtus alkoholio produktus tiesiogiai. Bendrovė veiklą vykdo 12 metų ir visuomet laiku pateikia reikalingą informaciją apie įvežamus alkoholio produktus. Prašė atsižvelgti į tai, kad ateityje minėtų produktų į rinką netieks, o šis konkretus užsakymas buvo vienkartinis.

12. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Departamentas atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis surinkta medžiaga nustatė, jog Bendrovė pateikė draudžiamą alkoholio reklamą. Pareiškėjas iš Nyderlandų Karalystės ūkio subjekto „24ICE“ pirko ir Lietuvos Respublikos rinkoje pardavė alkoholinį kokteilį „24Ice Vodka Energy Ice & Alcohol“, alk. 5 proc. tūrio, 65 ml tūbelėse (toliau – ir alkoholinis gėrimas). Ant alkoholinio gėrimo priekinės ir galinės tūbelių (t. y. pakuotės) pusių viršutinėse dalyse pateiktas pavadinimas „Vodka Energy Ice & Alcohol“, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Šaldytas energetinis alkoholinis gėrimas su degtine“. Departamentas už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų reikalavimų pažeidimus Nutarimu skyrė pareiškėjui 2 896 Eur ekonominę sankciją.

14. Nurodė, kad visi argumentai, susiję su pažeidimu, nurodyti skundžiamame Nutarime. Pažymėjo, kad Bendrovė turi 2012 m. lapkričio 12 d. išduotą licenciją verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl yra atsakinga už tai, jog prekyba alkoholiniais gėrimais vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Kritiškai ir kaip nesusijusius su byla vertino skundo argumentus, kad alkoholinis gėrimas buvo įsigytas legaliai, už jį sumokėti mokesčiai. Pareiškėjui inkriminuojamas ne prekybos ir laikymo alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, pažeidimas (Įstatymo 17 str. 1 d. 3 p., 2 d. 3 p.), o alkoholio reklamos turiniui nustatytų apribojimų, numatytų Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų, pažeidimas. Departamentas taip pat kritiškai vertino skundo argumentus, kad Bendrovė nedarė įtakos ant alkoholinio gėrimo pateiktam pavadinimui, kadangi jį kūrė alkoholinio gėrimo gamintojas, informacijos apie alkoholinius gėrimus neplatino savo internetinėje svetainėje ar kitur, pardavė pagal vienkartinį užsakymą trečiam asmeniui, todėl negalėjo daryti įtakos vartotojo norams įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Departamento nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjas, kaip licencijos verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas, atsakingas už tai, kad alkoholiniai gėrimai, kuriuos jis platina Lietuvos Respublikoje, atitiktų Įstatymo reikalavimus, įskaitant ir reikalavimus, nustatytus alkoholio reklamos turiniui. Pažymėjo, kad informacijos patrauklus pateikimas alkoholinio gėrimo etiketėje yra skatinimas įsigyti ir vartoti alkoholinį gėrimą, didina įmonės platinamo produkto patrauklumą ir tuo neabejotinai yra susijęs su įmonės komercine veikla. Atsakovo nuomone, tik pareiškėjo valia ir interesais alkoholinis gėrimas su atitinkama etikete pateko į Lietuvos rinką, todėl už neleistinos informacijos pateikimą atsakinga būtent Bendrovė, nepriklausomai nuo to, kad ne ji kūrė produkto etiketę. Akcentavo, kad kiekvienoje valstybėje keliami skirtingi reikalavimai alkoholio reklamai, todėl gamintojas, gaminantis alkoholinius gėrimus kitoje valstybėje, nepažeisdamas tos valstybės teisės aktų reikalavimų, nebūtinai jų nepažeidžia ir Lietuvos Respublikoje.

15. Atsakovas kritiškai vertino skundo argumentus dėl Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-322 patvirtinto Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, kadangi šis dokumentas niekaip nepaneigia Bendrovės pareigos veikti atsakingai bei laikytis Įstatymo reikalavimų, nustatytų alkoholio reklamos turiniui.

16. Atsakovo nuomone, neabejotinai, vidutinis vartotojas, netgi gerai nemokantis anglų kalbos, angliško žodžio „energy“ prasmę supranta, kadangi šio žodžio kilmė yra tarptautinė ir tokia pačia žodžio šaknimi žodžiai aptinkami įvairiose kalbose, įskaitant ir lietuvių kalbą. Vidutinio vartotojo požiūriu toks žodis alkoholio reklamoje, neabejotinai suprantamas kaip „energetinis“, o šis žodis tampriai siejasi su žodžiu „energetika“, „energija“.

17. Teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai argumentuoja, jog Departamentas neturėjo teisės aiškinti sąvokų. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų reikalavimai yra išreikšti imperatyviomis teisės normomis. Darbuotojai yra kompetentingi specialistai, kurie turi teisę ir pareigą tyrimo metu įvertinti pateikiamos reklamos turinį, jos formą, vaizdinę, grafinę informaciją, reklamos priemonių panaudojimą ir kt. Departamentas nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų nenukrypo, darbuotojai, nustatę ir įvertinę Įstatymo reklamos pažeidimą, įformino nustatyto turinio protokolą. Departamentas turi teisę ir pareigą nustatyti Įstatymo pažeidimus ir taikyti ekonomines sankcijas už juos pagal Įstatymą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai cituoja visuomenės informavimo priemonėje pateiktą Departamento nuomonę apie alkoholio reklamą užsienio žurnaluose. Ši nuomonė niekaip nesusijusi su nagrinėjamu ginču, jos kontekstas susijęs tik su nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu absoliučiu alkoholio reklamos draudimu. Atsakomybės netaikymas pareiškėjui neatitiktų Įstatymo nustatytų tikslų mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.

18. Departamentas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Bendrovei skirta minimalaus dydžio ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga. Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jį keisti nėra pagrindo.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, pareiškėjas pagal 2017 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. 201700237 iš Nyderlandų Karalystės ūkio subjekto „4ICE“ pirko ir pagal 2017 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NKN001558 Lietuvos Respublikos rinkoje išplatino 9 000 vnt. alkoholinių gėrimų „24lce Vodka Energy & Alkohol” pakuočių.

21. Departamentas raštu Nr. S-3116(3) informavo Bendrovę, kad ji pažeidė Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktus, todėl skundžiamu Nutarimu paskyrė pareiškėjui 2 896 Eur baudą.

22. Teismas nurodė, kad Bendrovė nesutikimą su skundžiamu Nutarimu grindžia tuo, jog sankcija buvo paskirta neteisingai, kadangi įsigyto ir vėliau parduoto gaminio etiketėje nurodyta informacija nėra ir negali būti vertinama kaip alkoholio reklama.

23. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė, turėdama licenciją aktyviai siekė minėtą produkciją tiekti ir tokio turinio reklaminę informaciją paskleisti. Pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad jis įvykdė konkretų užsakymą, t. y. vienkartinį pirkimo – pardavimo sandorį, teismas vertino kaip nepašalinančią atsakomybės už padarytą Įstatymo pažeidimą, kadangi už minėtų gėrimų importą ir platinimą yra atsakinga būtent Bendrovė. Šiuo požiūriu gamintojo kuriamas gaminio dizainas nėra priežastis, dėl kurios pareiškėjas galėtų būti savaime atleidžiamas nuo atsakomybės už Įstatymo pažeidimus, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai tokių išlygų nenumato.

24. Teismas vertino, kad ant pareiškėjo importuotų ir parduodamų alkoholinių gėrimų pakuočių pateiktas užrašas yra informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus Įstatymo prasme. Teismas sprendė, kad alkoholinio gėrimo etiketė gali būti laikytina reklamos priemone, kadangi tam tikrais atvejais gali skatinti įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus.

25. Teismas nurodė, kad frazė: „24lce Vodka Energy & Alkohol”, kuri lietuvių kalba reiškia „Šaldytas energetinis alkoholinis gėrimas su degtine“ laikytina komercinė informacija arba reklama, kadangi skatina vartotojus pirkti ir vartoti šį alkoholinį gėrimą, formuojant nuomonę, kad jo vartojimas gerina fizinę būklę ir psichinę veiklą, stimuliuoja. Minėto teiginio kontekste užrašu „energy“ yra siekiama patraukti dėmesį vartojimo tikslais, kadangi šių sąvokų pateikimas yra sietinas su žmogaus organizmo suaktyvinimu, organizmo funkcijų pagerėjimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad lietuvių kalbos žodyne žodis „energija“ gali būti suprantamas kaip: 1) viena iš pagrindinių medžiagos savybių, t. y. jos judėjimo matas; 2) veiklumas, ryžtingumas, siekiant tikslo. Tuo tarpu žodžio „energetinis“ reikšmė yra nurodoma: susijęs su energetika, energijos gavimu ir panaudojimu. Teismas sutiko su pareiškėjo nuomone, kad šie teiginiai nėra tapatūs, tačiau pažymėjo, kad atsakovas šių sąvokų nesutapatino, kadangi Nutarime nurodė, jog žodžiai „energetinis“ ir „energija“ yra tik tampriai susiję, o teiginių apie jos tapatumą jame nebuvo pateikta. Tai reiškia, kad Departamentas iš esmės atsižvelgė į abi žodžio „energy“ galimo vertimo reikšmes, o taip pat akcentavo, jog pažeidimą vertino abiejų sąvokų kontekste. Teismas pažymėjo, kad nors neturi pagrindo abejoti oficialiu vertimų biuro „AirV“ patvirtintu vertimu, tačiau šiuo konkrečiu atveju nurodo, jog tiek žodis „energija“, tiek ir „energetinis“ yra susijęs su padidėjusiu pajėgumu, darbingumu, todėl tokiu būdu formuojamas palankus alkoholinių gėrimų įvaizdis. Žodžiu „energy“ siekiama patraukti dėmesį būtent vartojimo tikslais. Minimos reklamos turinys, jos forma, vaizdinė, grafinė informacija pateikiama didelėmis raidėmis, baltame fone, tokiu būdu ant produkto pakuotės išryškinant užrašą „Vodka Energy Ice“.

26. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad oficialiame minėto gaminio gamintojo internetiniame puslapyje: https://24ice24.com/ yra aiškiai nurodyta, jog terminas „Vodka Energy“ yra konkretaus kokteilio pavadinimas, pažymėjo, kad Įstatyme nustatyti tik išskirtiniai atvejai, kuomet pavadinimai ar prekių ženklai gali būti pateikiami nelaikant šios informacijos alkoholio reklama. Pareiškėjo nurodomas kokteilio pavadinimas į Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio išimčių turinį nepatenka, todėl nurodyto argumento nelaikė pagrįstu.

27. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 11 punktų reikalavimus, kadangi Bendrovės importuotų ir parduodamų alkoholinių gėrimų pakuočių pateiktas užrašas „Energy“ yra laikytinas draudžiama alkoholio reklama.

28. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, paskirdamas Bendrovei baudą, atsižvelgė į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Bendrovės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, jog pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, į tai buvo atsižvelgta skiriant pareiškėjui baudą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą vertinti pareiškėjui paskirtą baudą kaip neproporcingą ir neadekvačią padarytam pažeidimui. Pareiškėjui paskirta Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 6 dalyje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, bauda parinkta laikantis Įstatymo reikalavimų, todėl pareiškėjo reikalavimas sumažinti baudą nepagrįstas.

29. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė, kad faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skunde nurodytais motyvais jį keisti nėra pagrindo.

III. 30. Pareiškėjas UAB „Naujoji kryptis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

31. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

32. Akcentuoja, kad pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui, kuriuo ginčijo Nutarimą, grindė tuo, jog pareiškėjas nėra tinkamas subjektas Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme, kadangi jokia forma ir jokiomis priemonėmis neskleidė jokios informacijos, susijusios su jo komercine, ūkine bei finansine veikia, kuria skatinama įsigyti ir / ar vartoti alkoholio produktus. Pareiškėjas teisėtai ir nepažeisdamas galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, vykdydamas savo veiklą ir turėdamas visus reikiamus tokios veikios vykdymui leidimus bei licencijas, įsigijo iš gamintojo konkretų produktą, kurio pavadinime (etiketėje) jau buvo nurodyti žodžiai „Vodka Energy Ice & Alkohol", ir, susimokėjęs visus privalomus mokesčius bei užklijavęs reikiamas banderoles, minėtus produktus didmenos būdu pardavė trečiajai šaliai. Pareiškėjas niekaip neplatino reklamos apie produktą, neteikė apie jį jokios informacijos savo įmonės puslapyje ar kitais kanalais, niekaip nedarė įtakos vartotojo norui ar nenorui įsigyti konkretų produktą. Bendrovė vykdė ne alkoholio reklamos, bet gaminio perpardavimo funkciją. Juo labiau, kad Bendrovė net neprekiauja nuolatinai minėtais produktais, o konkretaus užsakymo pagrindu įvykdė vienkartinį pirkimo - pardavimo sandorį.

33. Pažymi, kad Nutarime nėra nurodoma, kokiu būdu konkrečiai pareiškėjas skatino vidutinį vartotoją pirkti konkretų alkoholinį gėrimą, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus jis atliko, t. y. Nutarime nėra atskleista Įstatymo pažeidimo objektyvioji pusė. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nenustatė pareiškėjo tariamai įvykdyto pažeidimo objektyviosios pusės, nepateikė jokių motyvų, kodėl atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas neprekiauja nurodyta preke, o tik įvykdė vienkartinį sandorį.

34. Asmens veika pripažįstama teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. nustatomas teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, atsakomybės poveikio priemones. Pareiškėjo veiksmuose nėra tyčios ir kaltės elementų. Teismas sprendime net neužsimena apie objektyviąją tariamai padaryto pažeidimo pusę, visas abejones vertino ne kaip nustatyta teisės aktuose, atsakomybėn traukiamo subjekto naudai, bet priešingai, panaudodamas prieš pareiškėją. Sisteminis įstatymo nuostatų aiškinimas gali būti reikšmingas kvalifikuojant pažeidimo mastą ir taikytiną ekonominę sankciją, bet teisės aktai neįtvirtina prezumpcijų, kurios palengvintų įrodinėjimą atsakovui ir perkeltų įrodinėjimo naštą asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos ekonominės sankcijos. Priešingai, atsakovas privalėjo Nutarime atskleisti visas Įstatymo pažeidimo aplinkybes, ypač pažeidimo objektyviąją pusę, tačiau to nepadarė, konstatuodamas, jog vien tik termino „energy” buvimo gaminio etiketėje faktas yra nepaneigiamas pareiškėjo kaltės įrodymas.

35. Pareiškėjo teigimu, atsakovo argumentas, kad minėto produkto etiketėje nurodyta informacija, pasak atsakovo, didina įmonės platinamo produkto patrauklumą ir tuo neabejotinai yra susijusi su įmonės komercine veikla, nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, pareiškėjas šio produkto neplatina, o tik įvežė konkrečiam renginiui pagal poreikį ir pardavė trečiajam asmeniui. Tokia pareiškėjo veikla yra galima ir teisėta, niekaip nesusijusi su alkoholio reklamos draudimu. Pareiškėjas nekūrė minėto produkto etiketės, neteikė apie ją informacijos viešojoje erdvėje. Alternatyvaus produkto, kurio etiketėje, pasak atsakovo, nebūtų alkoholio reklamos, tariamai draudžiamos įstatymu dėl vieno jame esančio žodžio „energetinis”, rinkoje nėra. Atsakovo pasvarstymai termino „energetinis” prasme neįrodo Bendrovės padaryto pažeidimo fakto.

36. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino argumento, kad pareiškėjas negalėjo daryti įtakos gamintojo produkcijos etiketėms, ir aplinkybės, jog Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba yra lietuvių, o ne anglų kalba. Todėl diskutuotinas yra tiek pats frazės „Vodka Energy ice & Alkohol” vertimas (nors atsakovas ir pateikė teismui oficialią licenciją verstis vertimų veikla turinčios įmonės „AirV” minėtosios frazės vertimą) - šią frazę į lietuvių kalbą galima išversti ne vieną reikšmę turinčia fraze. Be to, pareiškėjui sankcija taikoma už net ne valstybine kalba gaminio etiketėje pateiktą įrašą. Pažymi, kad gamintojo gaminio „Vodka Energy Ice & Alkohol" etiketė ir pavadinimas - gamintojo prerogatyvos pasirinkti tinkamą / norimą gaminio dizainą klausimas. Tai yra nurodytas bendrasis produkto pavadinimas. Toks gamintojo sprendimas - jo teisė rinktis. Pareiškėjas tokiam gamintojo sprendimui niekaip negalėjo padaryti įtakos. Juolab, įvertinus gamintojo puslapyje pateiktą informaciją, yra akivaizdu, kad ties šiuo prekės ženklu gamintojas dirbo ilgus metus ir pareiškėjas neturi jokios teisės jo kvestionuoti. Prekės ženklas yra pateikiamas ne valstybine lietuvių kalba, lotyniškomis raidėmis, todėl galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai to nelaiko reklama.

37. Konstatuoti, kad pareiškėjas padarė įstatymo pažeidimus, remiantis balta etiketės spalva ir joje esančiu žodžiu „energy”, nesant jokių kitų argumentų, pareiškėjo nuomone, yra neteisinga. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali būti atleistas nuo pareigos tinkamai nustatyti pažeidimo aplinkybes ir pagrįsti Nutarimą, t. y. jį pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Pareiškėjo nuomone, Nutarimo faktinio pagrindimo nebuvimas yra esminis trūkumas, reiškiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimą bei sudarantis savarankišką pagrindą Nutarimą panaikinti.

38. Pareiškėjas pažymi, kad jis nėra tinkamas subjektas Reklamos įstatymo prasme, kadangi neatitinka jame nustatytų sąlygų reklamos skleidėjui ir davėjui.

39. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus ir jų nevertino. Būtent neatsižvelgė į tai, kaip Lietuvos Respublikoje yra reglamentuojamas alkoholinių gėrimų prekinis pateikimas, jog šiuo konkrečiu atveju gaminio etiketė ir tėra tik gaminio etiketė, o ne įstatymu draudžiama alkoholio reklama.

40. Pažymi, kad pareiškėjo įvežtas gaminys yra alkoholinis kokteilis, taigi jam taikomos Reglamento nuostatos. Reglamento 45.4 ir 46 punktuose nurodoma, kokia privaloma informacija turi būti pateikiama konkretaus alkoholinio kokteilio etiketėje. Būtent 45.4.4 papunktyje nurodyta, kad užsienio kalba, tačiau lotynišku šriftu gali būti nurodoma specialiai tam kokteiliui suteiktas pavadinimas (vardas), kuris yra to kokteilio bendrojo pavadinimo dalis. Taigi pareiškėjo trečiajam asmeniui parduotame gaminyje buvo nurodyta ne reklama, kaip teigia atsakovas, bet privaloma pateikti informacija. Ginčijamas pavadinimas ir anglų kalba pateiktas terminas „energy” (kaip ir visas likęs gaminio pavadinimas), yra ne kas kita, specialiai tam kokteiliui suteiktas pavadinimas (vardas), kuris yra to kokteilio bendrojo pavadinimo dalis. Reglamento 46 punkte nurodyta, kad informacija pateikiama ant taros visa kartu tame pačiame matymo plote (46.1 p.) ir aiškiais, įskaitomais ir neištrinamais ženklais, kurie turi būti gerai išsiskiriantys iš fono, kuriame jie atspausdinti, ir aiškiai skirtųsi nuo kitos rašytinės ar vaizdinės informacijos (46.2 p.).

41. Akivaizdu, kad pareiškėjo didmenos būdu įsigyto ir vėliau parduoto gaminio etiketėje nurodyta informacija nėra ir negali būti vertinama kaip alkoholio reklama, draudžiama įstatymo - tai tiesiog yra privaloma alkoholinio kokteilio etiketėje nurodytina informacija, atitinkanti tiek Reglamento, tiek ir kitų galiojančių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo veiksmuose / veikloje jokio pažeidimo nėra.

42. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis yra pasikeitusi ir joje nekalbama apie klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, siejamą su asmens fizinėmis ir psichinėmis būklėmis.

43. Pareiškėjo atžvilgiu Nutarimas priimtas galiojant Įstatymo redakcijai, kuri galiojo iki 2018 m. sausio 1 d. Įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai, dėl kurio, beje, masinėse informacijos priemonėse dar 2018 m. sausio mėn. buvo viešai pateikta oficiali atsakovo pozicija, jog už tai žurnalus platinantys į Lietuvos rinką tiekiantys ūkio subjektai baudžiami pagal Įstatymą nebus. Tad kuo ši situacija su gaminiu ir jo etikete, esančia prekės ženklu, už kurios turinį, jos kūrimą, jos reklamą ir kitus Lietuvos Respublikos Reklamos Įstatyme nurodytus reklamos platinimo būdus Pareiškėjas nėra atsakingas, iš esmės skiriasi nuo minėtosios situacijos su žurnalais ir kodėl šiuo konkrečiu atveju dėl etiketės turinio Pareiškėjas yra pripažįstamas pažeidęs Įstatymą.

44. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

45. Nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu objektyviai įvertinęs byloje esančią medžiagą, procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus teisingai ir pagrįstai Departamento Nutarimą paliko galioti, o pareiškėjo skundą atmetė. Kadangi naujų argumentų apeliaciniame skunde iš esmės pareiškėjas nepateikia, skundas, Departamento nuomone, yra nemotyvuotas, parengtas vadovaujantis subjektyvia nuomone, be to grindžiamas pirmosios instancijos teismo jau išnagrinėtais argumentais, todėl nepagrįstas ir atmestinas.

46. Pažymi, kad alkoholinio gėrimo etiketė laikytina reklamos priemonė, nes jos patraukliu pateikimu siekiama atkreipti dėmesį į konkrečią prekę, pateikiant etiketėje tekstinę ir vaizdinę informaciją. Informacijos patrauklus pateikimas alkoholinio gėrimo etiketėje yra skatinimas įsigyti ir vartoti alkoholinį gėrimą, didina Įmonės platinamo produkto patrauklumą ir tuo neabejotinai yra susijęs su įmonės komercine veikla. Todėl minėta alkoholinio gėrimo etiketė laikytina alkoholio reklama, o joje pateikta informacija turi atitikti Įstatymo reikalavimus, nustatytus alkoholio reklamos turiniui.

47. Akcentuoja, kad pareiškėjas turi 2012 m. lapkričio 12 d. išduotą licenciją Nr. 4L-235a verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl kaip licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas yra atsakingas už tai, kad prekyba alkoholiniais gėrimais vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Kritiškai ir kaip nesusijusius su byla Departamentas vertina pareiškėjo argumentus, kad alkoholinis gėrimas buvo įsigytas legaliai, už jį sumokėti mokesčiai, kadangi pareiškėjui inkriminuojamas ne prekyba ir laikymas alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais - banderolėmis, pažeidimas, o alkoholio reklamos turiniui nustatytų apribojimų, numatytų Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktuose, pažeidimas.

48. Atsakovas taip pat kritiškai ir kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo argumentus, kad jis nedarė įtakos ant alkoholinio gėrimo pateiktam pavadinimui, kadangi jį kūrė alkoholinio gėrimo gamintojas, informacijos apie alkoholinius gėrimus neplatino savo internetinėje svetainėje ar kitur, pardavė pagal vienkartinį užsakymą trečiam asmeniui, todėl negalėjo daryti įtakos vartotojo norui įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Departamento nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjas, kaip licencijos verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas, yra atsakingas už tai, kad alkoholiniai gėrimai, kuriuos jis platina Lietuvos Respublikoje, atitiktų Įstatymo reikalavimus, įskaitant ir reikalavimus nustatytos alkoholinio reklamos turiniui. Alkoholinio gėrimo etiketė yra neabejotinai laikytina reklamos priemone, nes jos patraukliu pateikimu siekiama atkreipti dėmesį į konkrečią prekę, pateikiant etiketėje tekstinę ir vaizdinę informaciją. Pažymi, kad informacijos patrauklus pateikimas alkoholinio gėrimo etiketėje yra skatinimas įsigyti ir vartoti alkoholinį gėrimą, didina įmonės platinamo produkto patrauklumą ir tuo neabejotinai yra susijęs su įmonės komercine veikla. Departamento nuomone, tik pareiškėjo valia ir interesais alkoholinis gėrimas su atitinkama etikete (kurios turinys vertintinas dėl jos atitikimo Įstatyme nustatytiems alkoholio reklamos turinio reikalavimas) pateko į Lietuvos rinką, todėl laikytina, kad už neleistinos informacijos pateikimą atsakingas būtent pareiškėjas, nepriklausomai, kad ne jis kūrė minėtą etiketę. Kiekvienoje valstybėje yra keliami skirtingi reikalavimai alkoholio reklamai, todėl gamintojas gaminantis alkoholinius gėrimus kitoje valstybėje nepažeisdamas tos valstybės teisės aktų reikalavimų, nebūtinai jų nepažeidžia ir Lietuvos Respublikoje.

49. Departamentas nesutinka ir su pareiškėjo argumentais dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-322 patvirtinto Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, kadangi jis niekaip nepaneigia Bendrovės pareigos veikti atsakingai bei laikytis Įstatymo reikalavimų nustatytų alkoholio reklamos turiniui.

50. Departamento nuomone, neabejotinai, vidutinis vartotojas, netgi gerai nemokantis anglų kalbos, angliško žodžio „energy“ prasmę supranta, kadangi šio žodžio kilmė yra tarptautinė ir tokia pačia žodžio šaknimi žodžiai aptinkami įvairiose kalbose, įskaitant ir lietuvių kalbą. Vidutinio vartotojo požiūriu toks žodis alkoholio reklamoje, neabejotinai suprantamas kaip „energetinis“, o šis žodis tampriai siejasi su žodžiu „energetika“, „energija“. Departamentas pritaria teismo skundžiamame sprendime išdėstytai pozicijai, kad tiek sąvoka „energetinis“, tiek sąvoka „energija“ sietina su padidėjusiu pajėgumu, darbingumu, todėl tokiu būdu formuojamas palankus alkoholinių gėrimų įvaizdis. Todėl pareiškėjas nepagrįstai pateikia pavyzdžius su šio žodžio vertimu į kitas kalbas.

51. Pareiškėjas nepagrįstai cituoja visuomenės informavimo priemonėje pateiktą Departamento nuomonę apie alkoholio reklamą užsienio žurnaluose. Ši nuomonė niekaip nesusijusi su nagrinėjamu ginču, be to šios nuomonės kontekstas susijęs tik su nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu absoliučiu alkoholio reklamos draudimu. Departamento nuomone, atsakomybės netaikymas pareiškėjui neatitiktų Įstatymo nustatytų tikslų mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.

52. Departamentas, priimdamas Nutarimą, nei materialiosios, nei proceso teisės normų nepažeidė, Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl, Departamento nuomone, keisti nutarimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 53. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

55. Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje alkoholio reklama apibrėžta kaip bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių reklamos draudimo teisėtumo klausimus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime konstatavo, kad reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina), taip pat padarė išvadą, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą). Konstitucinio Teismo vertinimu, reklama yra savitas informacijos porūšis, kuris paprastai vadinamas komercine informacija, nes ji neatsiejama nuo verslo sferos, marketingo, nes faktiškai jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė.

57. Be to, Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime, remdamasis AKĮ 1 straipsnio 4 dalyje (1997 m. liepos 2 d. redakcija) įtvirtintu alkoholio reklamos apibrėžimu, iš esmės tapačiu minėtajam anksčiau, konstatavo, kad ir pagal AKĮ reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Todėl nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama. Sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmės aplinkybės.

58. Atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo nutarimus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1586/2008, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-398/2013, 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1142/2014), aiškinant AKĮ pateiktą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu (atsižvelgiant į minėto įstatymo 1 straipsnyje nurodytą įstatymo tikslą bei 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą „alkoholio kontrolės“ sąvoką) metodais, darytina išvada, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios (siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams) įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinant visas turinčias reikšmės aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018).

59. Pareiškėjas byloje įrodinėja, kad jis nepadarė pažeidimų, kurie jam inkriminuojami, nes jis neskleidė informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus – alkoholiniai kokteiliai (vienkartinė siunta) teisėtai buvo įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją didmeninės prekybos tikslais ir visa įvežta produkto siunta parduota vienam mažmenine prekyba besiverčiančiam ūkio subjektui (užsakovui).

60. Šios bylos kontekste vertindama, ar Sprendimo 59 punkte nurodyti pareiškėjo veiksmai gali būti pripažįstami informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimu, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika dėl didmenine alkoholio prekyba besiverčiančių ūkio subjektų atsakomybės analogiškais, kaip šioje byloje, pagrindais.

61. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

62. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

63. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

64. Šių iš Konstitucijos kylančių imperatyvų kontekste vertinant kilusį ginčą nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose yra nuosekli, o jos keitimui nėra teisinių pagrindų.

65. Nagrinėjamoje byloje yra reikšminga ir paminėtina teismų praktika aiškinanti šioje byloje aktualią teisę.

65.1. LVAT nagrinėtoje byloje bendrovė nubausta už tai, kad importavo ir išleido į laisvą apyvartą degtinę „Svadebnaja“, kurios vienoje iš etikečių pavaizduoti du vestuviniai žiedai ir pateikti užrašai, išvertus iš rusų į lietuvių kalbą: „Vestuvinė/ Būkit sveiki ir turtingi!/ Degtinė“, t. y. alkoholinio gėrimo etiketėje pateiktas užrašo turinys buvo vertinamas kaip draudžiama alkoholio reklama. Degtinės „Svadebnaja“ etiketę su ženklinimo informacija lietuvių kalba pareiškėjas užsakė iš gamintojo „Nemanoff“ ir degtinę importavo su Baltarusijoje užklijuotomis lietuviško teksto etiketėmis. Iš bylos duomenų buvo matyti, kad pareiškėjas yra alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos atstovas ir tokia informacija pateikta ant jo platinamų alkoholinių gėrimų.

Šiomis aplinkybėmis LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad alkoholinio gėrimo pavadinimas, kartu su ginčo fraze, taip pat skatino konkrečios šventės – vestuvių proga įsigyti ir vartoti būtent šį alkoholinį gėrimą. Antrasis reikalavimas – tokios informacijos sąsajos su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla, nagrinėjamoje byloje taip pat yra, nes akivaizdu, jog pareiškėjui užsiimant alkoholinių gėrimų importu ir prekyba, informacijos, skatinančios įsigyti jo parduodamus alkoholinius gėrimus, pateikimas ginčo etiketėse yra tiesiogiai susijęs su jo pagrindine komercine, ūkine veikla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-643/2013, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1378/2009).

65.2. LVAT nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas gamina ir parduoda degtinę „Teisinga“, kurios etiketėje nurodoma, jog žymus mokslininkas Mendelejevas tyrimais įrodė, kad chemiškai idealus ir žmogaus organizmui sveikiausias alkoholio kiekis degtinėje yra 40 procentų bei pirkėjui ši degtinė siūloma kaip teisinga degtinė. Tačiau visuotinai pripažinta, kad alkoholio produktai, nepriklausomai nuo etilo alkoholio koncentracijos, yra žalingi žmogaus sveikatai. Dėl to pareiškėjo nurodyta informacija yra neteisinga bei klaidinanti apie galimą degtinės teigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir savijautai. Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 7, 11 punktus tokio pobūdžio reklama yra draudžiama. Tai, kad minėta informacija atitinka draudžiamos reklamos požymius, pareiškėjas iš esmės ir neginčijo.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas yra teisinių santykių, kurie reguliuoja alkoholio produktų gamybą ir prekybą subjektas, todėl nepriklausomai nuo to, kieno užsakymu gamino minėtą degtinę su joje nurodyta informacija, pagal Alkoholio kontrolės įstatymą atsako už šios informacijos turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-221/2007).

65.3. Administracinėje byloje Nr. A143-977/2010 pareiškėjas teigė, kad informacija gamintojo ir/ar didmenininko interneto svetainėje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neskatina įsigyti ir/ar vartoti alkoholinių gėrimų. Tokiose svetainėse esanti informacija tik apibūdina produktą, nurodo jo sudėtines dalis, juslines ir skonio savybes. Didmenininkas siekia informuoti ne vartotojus, o mažmenininkus, tiesiogiai parduodančius alkoholinius gėrimus vartotojui, kurie ir formuoja mažmeninės prekybos asortimentą. Kadangi informacija interneto svetainėje nedaro jokio tiesioginio poveikio galutiniam vartotojui, jo apsisprendimui, pasirinkimui, todėl nėra pagrindo teigti, jog ši informacija yra skirta tiesiogiai galutiniam vartotojui ir yra reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo ir Reklamos įstatymo prasmę.

LVAT nutartyje, vertindamas pareiškėjo argumentų pagrįstumą, nurodė: Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas. Aukščiau aptarta alkoholio reklamos sąvoka kartu su Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu absoliučiu draudimu leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu pateikti alkoholio reklamos sąvoka ir draudimas yra siejami tik su alkoholio produkcijos vartotojams adresuota (draudžiama) informacija ir šios informacijos prieinamumu šios produkcijos vartotojams. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra nurodyto draudimo veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šio draudimo nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai. Aukščiau paminėtos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas yra tinkamas atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimų pažeidimą subjektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-977/2010, 2010 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-727/2010).

66. Šios aktualios nagrinėjamam ginčui teismų praktikos kontekste teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad alkoholio produktų pardavimai, vykdomi tarp ūkio subjektų, vertintini, kaip informacijos apie alkoholio produktus sklaida, nes ūkio subjektų veikla, nors ir netiesiogiai, yra nukreipta į galutinį vartotoją. Prekybos „grandinėje“ veikiantys ūkio subjektai visi ir kiekvienas atskirai prisideda prie informacijos apie alkoholio produktus sklaidos, o kaip yra šiuo atveju – ir neteisėtos informacijos sklaidos. Nepaisant to, kad didmeninės prekybos subjekto, teisėtai veikiančio alkoholio prekybos rinkoje ir vykdančio užsakymą, veiksmai neteisėtos reklamos – informacijos skleidimo, kuriuo siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, aspektu yra priežastiniais ryšiais su pasekmėmis nutolę, šiomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo paneigti jų atitikimo draudžiamos alkoholio reklamos pagrindams, nurodytiems Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktuose.

67. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo neteisėtus veiksmus Nutarties 66 punkte nurodytais teisiniais pagrindais.

68. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimui, šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nekalbama apie klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, siejamą su asmens fizinėmis ir psichinėmis būklėmis. Pareiškėjo vertinimu, šia norma paneigiamas veikų, už kurias jis nubaustas, neteisėtumas.

69. Su tokiais vertinimais nėra teisinio pagrindo sutikti, nes naujosios redakcijos AKĮ 29 straipsnio nuostatomis uždrausta bet kokia alkoholio reklama su išimtimis, nustatytomis 29 straipsnio 2 dalyje.

70. AKĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alkoholio reklama nelaikoma alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse.

71. Vertinant ginčo teisinę situaciją, nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad alkoholinis kokteilis „Vodka Energy Ice & Alkohol“ yra registruotas prekių ženklas, todėl AKĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Pažymėtina, kad jeigu būtų kitaip, teisėjų kolegija turėtų pagrindo vertinimams, ar nėra teisinių argumentų, dėl kurių mažmeninės prekybos subjektams nustatyta išimtis turėtų būti taikoma ir didmeninės prekybos subjektams.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad „Vodka Energy Ice & Alkohol“ yra specialiai tam kokteiliui suteiktas pavadinimas (vardas), kuris yra to kokteilio bendrojo pavadinimo dalis, o tai, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-322 patvirtinto Alkoholinių kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento 45 punktu, yra leidžiama nurodyti, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas remiasi originalia šio Reglamento redakcija. Reglamentas pakeistas. Nuo 2016 m. sausio 1 d. galioja nauja jo redakcija, kur pareiškėjo nurodytų teisės normų nėra. Šiuo metu, vadovaujantis Reglamento 56.5 punktu, kokteilio sudėtiniame pavadinime leidžiama vartoti:

56.5.1. spiritinio gėrimo kategorijos pavadinimą, su sąlyga, kad tokio kokteilio sudėtyje visas esantis etilo alkoholio kiekis gaunamas vien pavadinime nurodyto spiritinio gėrimo;

56.5.2. nuorodą „alkoholinis kokteilis su…“, toliau nurodant kokteiliui gaminti panaudoto natūralios fermentacijos gėrimo kategorijos pavadinimą, su sąlyga, kad tokio kokteilio sudėtyje su pavadinime nurodytu gėrimu pridėtas etilo alkoholio kiekis sudaro ne mažiau kaip 25 proc. bendrojo kokteilyje esančio etilo alkoholio kiekio.

72. Vadovaujantis Reglamento 53 punktu, kokteilius galima laikyti pardavimui ir parduoti vartotojui, jeigu jie atitinka šio reglamento, receptūros ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų bei norminių dokumentų reikalavimus. Taigi, kokteiliai negali būti parduodami, jei jų pavadinimas pažeidžia alkoholio reklamos draudimą.

73. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamu alkoholinio kokteilio pavadinimo ir jame esančio žodžio „Energy“ aiškinimu bei pripažįsta, kad vidutiniam vartotojui tai suprantamas žodis, net ir nemokant anglų kalbos, ir implikuoja Nutarties 25 punkte nurodytas savybes.

74. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad ginčijamas atsakovo nutarimas yra teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji kryptis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė