44a19901-e476-4158-ab6a-b2e6d9f9cc26 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-300/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56798-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.2.30.5.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.5.2.; 2.4.9.; 3.12.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 15 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei, Elonai Puščiuvienei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,

išteisintajam G. S. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Barkauskui,

išteisintiesiems E. M. ir D. V. bei jų gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,

išteisintajam R. D. ir jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

išteisintajam L. P. ir jo bei išteisintųjų M. S. ir A. K. gynėjui advokatui Audriui Karpinskui,

specialistams V. R., R. Ž.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo

G. S., kaltintas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių;

E. M., kaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 310 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

D. V., kaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 310 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

R. D., kaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 310 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

L. P., kaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 310 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

M. S., kaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 310 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

A. K., kaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 310 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Aplinkos apsaugos departamento pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Iš Valstybės lėšų nuspręsta priteisti: R. D. 2 057 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, L. P. – 400 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, M. S. – 350 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, A. K. – 350 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, D. V. – 1 815 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, E. M. – 1 815 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. G. S., E. M., D. V., R. D., L. P. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡teisinti už tai, kad jie, veikdami kartu, žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, t. y. 2017 m. liepos 9 d., apie 14 val., tvora aptvertoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso J. R., pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 9 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su laukiniu gyvÅ«nu – Å¡ernu, jį kankindami, o bÅ«tent, R. D. mobiliojo ryÅ¡io telefonu filmuojant ir laikant koja prispaudus Å¡erno virÅ¡utinį žandikaulį, L. P. laikant keliu prispaudus gulintį Å¡ernÄ ant Å¡ono už galinių kojų, G. S. stovint Å¡alia ir laikant Å¡ernÄ virve su suriÅ¡tomis abiem priekinėmis kojomis, E. M. laikant gulintį Å¡ernÄ abiem rankomis ir kojos keliu prispaudus Å¡erno sprandÄ prie žemės, D. V. įkiÅ¡us pagalį į Å¡erno burnÄ ir taip privertus jį iÅ¡sižioti, replėmis karpė ir traukė Å¡ernui iltis, o pagaliui iÅ¡kritus iÅ¡ Å¡erno burnos, tuo pačiu pagaliu sudavė Å¡ernui per snukį, po to Å¡ernui iÅ¡sižiojus vėl pagalį įkiÅ¡o į Å¡erno burnÄ ir toliau replėmis karpė ir traukė Å¡ernui iltis, tokiu bÅ«du G. S., D. V., E. M., L. P. ir R. D. bendrais tyčiniais veiksmais, žiauriai elgėsi su laukiniu gyvÅ«nu – Å¡ernu, jį kankindami, dėl to Å¡ernas dėl ilčių karpymo bei jų iÅ¡rovimo buvo suluoÅ¡intas.

1.2. Be to, G. S. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡teisintas už tai, kad jis žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, t. y. 2018 m. gegužės 19 d., apie 13:20 val., atviroje vietovėje – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso R. N., veikdamas kartu su dar keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu – audine, jÄ kankindamas, o bÅ«tent, vienam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryÅ¡io telefonu filmuojant, dar vienam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui stovint ir stebint, jam ir dar vienam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant po vienÄ jo Å¡unį, o kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsineÅ¡us narvelį su audine ir jÄ iÅ¡metus iÅ¡ narvelio ant žemės, su tikslu, jog jÄ pultų kaip taikinį jo du Å¡unys, tuomet jam ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paleidus Å¡unis pulti audinę, kurie jÄ puolė kandžiodami dantimis, draskydami ir purtydami bei mėtydami į žemę, tokiu bÅ«du jis bendrais tyčiniais veiksmais kartu su keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenis žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu – audine, jÄ kankindami, dėl to audinė dėl patirtų sužalojimų buvo suluoÅ¡inta.

1.3. Be to, G. S., M. S. ir A. K. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡teisinti už tai, kad jie žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, t. y. 2018 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 16:11 val. iki 16:50 val., atviroje vietovėje – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso B. S., pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu – vietnamietiÅ¡ka kiaule, jÄ kankindami, o bÅ«tent, G. S. filmuojant mobiliojo ryÅ¡io telefonu, o A. K. laikant vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę virve pririÅ¡tÄ už deÅ¡inės galinės kojos ir jÄ tampant, su tikslu, jog jÄ pultų kaip taikinį G. S. Å¡unys, bei G. S. davus komandÄ savo Å¡unims, iÅ¡ pradžių dviem, o vėliau – trečiam, pulti vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę, kurie jÄ puolė kandžiodami ir draskydami, o M. S. stovint ir stebint bei vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja iÅ¡ nugaros vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę pastumiant į priekį link jÄ puolančių Å¡unų, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , G. S. perpjovus peiliu vietnamietiÅ¡kai kiaulei kaklÄ ir Å¡iai gulint ant Å¡ono ir kraujuojant, G. S. toliau vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę naudojo kaip taikinį savo Å¡unims, jÄ kankindamas, tokiu bÅ«du G. S., M. S. ir A. K. bendrais tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu – vietnamietiÅ¡ka kiaule, jÄ kankindami, dėl to kiaulė dėl perpjauto kaklo nukraujavusi žuvo.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį, kuriuo G. S. dėl trijų veikų, E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. iÅ¡teisinti, panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:

G. S. pripažinti kaltu ir nubausti: pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl Å¡erno kankinimo ir suluoÅ¡inimo) 100 MGL (3 766,00 Eur) bauda, pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl audinės suluoÅ¡inimo) 120 MGL (6 000,00 Eur) bauda, pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su vietnamietiÅ¡ka kiaule) 140 MGL (7 000,00 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridėti Å¡velnesnės bausmės dalį, ir paskirti G. S. galutinę subendrintÄ bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) baudÄ ;

E. M. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl Å¡erno kankinimo ir suluoÅ¡inimo) ir paskirti jam 100 MGL (3 766,00 Eur) baudÄ ;

D. V. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl Å¡erno kankinimo ir suluoÅ¡inimo) ir paskirti jam 100 MGL (3 766,00 Eur) baudÄ ;

R. D. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl Å¡erno kankinimo ir suluoÅ¡inimo) ir paskirti jam 100 MGL (3 766,00 Eur) baudÄ ;

L. P. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl Å¡erno kankinimo ir suluoÅ¡inimo) ir paskirti jam 50 MGL (1 883,00 Eur) baudÄ ;

M. S. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl vietnamietiÅ¡kos kiaulės kankinimo) ir paskirti jam 50 MGL (2 500,00 Eur) baudÄ ;

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl vietnamietiÅ¡kos kiaulės kankinimo) ir paskirti jam 50 MGL (2 500,00 Eur) baudÄ ;

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikÅ¡tÄ 1 602,25 Eur sumos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir jį priteisti solidariai iÅ¡ G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P..

Nepripažinti proceso išlaidomis advokatų, dalyvavusių byloje kaip šių asmenų gynėjų, paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų: R. D. turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti 2 057,00 Eur, L. P. – 400,00 Eur, M. S. – 350,00 Eur, A. K. – 350,00 Eur, D. V. – 1 815,00 Eur ir E. M. – 1 815,00 Eur.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės Å¡ioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung SM-G630F Galaxy S7 Edge“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, paimtÄ iÅ¡ G. S., konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonę; 2) metalines reples, paimtas iÅ¡ D. V., konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį;

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

8.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡teisino visus kaltinamuosius – G. S. (trys veikos), E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. – dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 305 straipsnio 1 dalyje, nes įrodymus vertino neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai, tendencingai ir selektyviai, iÅ¡kraipė jų turinį, tinkamai neiÅ¡analizavo bei tarpusavyje nepalygino visų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumÄ , nenurodė iÅ¡ esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, neanalizavo ir visiÅ¡kai nevertino pagrindinių objektyvių duomenų Å¡altinio Å¡ioje baudžiamojoje byloje – vaizdo įrašų ir jų turinio, todėl padarė neteisingas ir Å¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

8.2. Teigia, kad teismas, iÅ¡teisindamas G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P., visiÅ¡kai neįsigilino, o galimai ir visiÅ¡kai nežiÅ«rėjo vieno iÅ¡ pagrindinio ir objektyvaus duomens dėl Å¡ios veikos inkriminavimo – 2018-10-10 kratos metu paimtame G. S. mobiliojo ryÅ¡io telefone „Samsung“ rasto vaizdo įraÅ¡o, kurio trukmė ne keliolika sekundžių, kaip teismas nurodė nuosprendyje, bet beveik viena minutė (53 sekundės). Nors teismas nurodė, kad „iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o taip pat neįmanoma nustatyti kaltinamųjų veikos motyvų, kurie yra bÅ«tini sprendžiant klausimÄ dėl visų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių buvimo jų veikoje“, tačiau vaizdo įraÅ¡o turinys visiÅ¡kai paneigia tokias teismo iÅ¡vadas. Taip pat Å¡is vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų visų penkių asmenų ir vet. gydytojo V. P. parodymai yra prieÅ¡taringi. Pažymi, kad 2018-10-10 kratos metu G. S. paimtame mobiliojo ryÅ¡io telefone „Samsung“, naudojant programinę įrangÄ , nuskaičius Å¡iame mobiliojo ryÅ¡io telefone esančius duomenis, buvo rasta daug vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas ne vienas žiauraus elgesio su gyvÅ«nais atvejis, buvo rasta daug vaizdo įrašų su G. S. medžiokliniais Å¡unimis, įvairių laukinių gyvÅ«nų pjudymų Å¡unimis, jų kergimu ir ruoÅ¡imu medžioklei. Visi Å¡ie vaizdo įraÅ¡ai buvo apžiÅ«rėti, susisteminti ir įraÅ¡yti į USB laikmenÄ , tai patvirtina byloje esantis 2018-11-20 apžiÅ«ros protokolas. IÅ¡ visų vaizdo įrašų, pasitelkiant specialistų pagalbÄ , buvo kruopščiai atrinkti tik 8 vaizdo įrašų failai, kurie Å¡ioje byloje yra pagrindiniai objektyvÅ«s duomenys, patvirtinantys G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. suformuluotus kaltinimus.

8.3. Prokuroras skunde teigia, kad nepagrįstai nuosprendyje teismas nurodė, kad gyvÅ«nų gerovės specialistų dr. V. R. ir dr. J. K. iÅ¡vados yra tik prielaidų forma ir „savo iÅ¡vadÄ jie pateikė ikiteisminį tyrimÄ vykdžiusiems pareigÅ«nams, iÅ¡kėlus bei jiems įteigus ir nurodžius prielaidÄ apie ilčių rovimÄ ir karpymÄ Å¡unų dresavimo tikslais“, kadangi tokias teismo iÅ¡vadas paneigia specialistų dr. V. R. ir dr. J. K. pateiktos iÅ¡vados, be to, jie teisme parodė, kad, vertinant jiems pateiktus visus vaizdo įraÅ¡us, konkrečiai ir nagrinėjamÄ vaizdo įraÅ¡Ä , jie įvertino tai kaip tyčinį žiaurų elgesį su gyvÅ«nu ir akivaizdų jo luoÅ¡inimo faktÄ .

Nors tokio apibrėžimo, kas yra gyvÅ«no luoÅ¡inimas, nėra, tačiau, specialistų nuomone, tame vaizdo įraÅ¡e yra akivaizdžių gyvÅ«no luoÅ¡inimo momentų, kadangi yra daroma žala jų fizinei ir psichinei sveikatai, nes po Å¡erno ilčių traukimo Å¡io gyvÅ«no gyvybinės funkcijos buvo žymiai sutrikdytos. Dr. V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas, labai aiÅ¡kiai parodė ir kategoriÅ¡kai patvirtino, kad jam pareigÅ«nai nieko neįteigė, kÄ jis turi sakyti, buvo pateikta vaizdo medžiaga, iÅ¡ kurios jis padarė iÅ¡vadas, jog Å¡iame vaizdo įraÅ¡e yra akivaizdus žiauraus elgesio su gyvÅ«nu pavyzdys; jo nuomone, tas Å¡ernas buvo pagautas ir Å¡alinamos jo iltys Å¡unų dresavimo tikslais, nes iÅ¡ matyto vaizdo įraÅ¡o jam sunku patikėti, kad buvo kitaip.

Taip pat V. R. parodė, kad, nors jis nežino tolimesnio Å¡io Å¡erno likimo, tačiau tai, kad Å¡ernui buvo iÅ¡rautos iltys, dėl to jis neteko kÅ«no dalies, jis buvo suluoÅ¡intas, kad labai tikėtina, jog Å¡is Å¡ernas buvo toliau naudojamas Å¡unų dresavimui, ir iltys buvo paÅ¡alintos tik dėl to, kad Å¡unys nebÅ«tų sužeisti. Pažymi, kad teisme buvo praÅ¡oma parodyti gyvÅ«nų gerovės specialistams dr. V. R. ir dr. J. K. byloje esančius vaizdo įraÅ¡us, dėl kurių jie daugiau nei prieÅ¡ 2,5 metų davė savo iÅ¡vadas, kad detaliau jas pakomentuotų, tačiau teismas tokį prokuroro praÅ¡ymÄ atmetė.

Tvirtina, kad toks praÅ¡ymo netenkinimas rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir nenorÄ iÅ¡samiai, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti byloje esančius duomenis.

8.4. Teigia, kad G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. nepagrįstai išteisinti dėl žiauraus elgesio su šernu.

8.4.1. Prokuroras skunde teigia, kad nagrinėjamame epizode minimame vaizdo įraÅ¡e ir kituose G. S. telefone rastuose vaizdo įraÅ¡uose matomi vaizdai turi bÅ«ti vertinami kaip žiaurus elgesys su gyvÅ«nais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, ir turėtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, o ne administracinę, įvertino ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojais apklaustų specialistų – Aplinkos apsaugos departamento prie Apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos tuometinio virÅ¡ininko R. Å . ir vyriausiojo specialisto M. K. – vertinimus, kuriuos jie pateikė iki gerovės specialistų dr. V. R. ir dr. J. K. iÅ¡vadų pateikimo.

8.4.2. Skunde prokuroras teigia, kad G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. bei liudytojo V. P. parodymus, jog Å¡ernas nebuvo luoÅ¡inamas, D. V. skambutį Gyvosios gamtos inspekcijos inspektoriui, kuris telefonu neva patarė Å¡ernÄ paleisti, E. M. skambutį veterinarui V. P. paneigia vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kaip G. S., E. M. ir L. P. laiko suriÅ¡tÄ Å¡ernÄ paguldytÄ ant Å¡ono, o D. V. replėmis rauna (kerpa) Å¡ernui iltis, kad Å¡ernas paguldytas Å¡alia tinklinės tvoros, kad vaizdo įraÅ¡e tvora be pažeidimų, nuvirtusių ant tvoros medžių nematyti, laisvo praėjimo iÅ¡ miÅ¡ko teritorijos į aptvertÄ teritorijÄ nematyti, prie tvoros matyti pririÅ¡ti trys Å¡unys, girdėti pastovus jų lojimas, Å¡alia gulinčio Å¡erno matyti numestas rudos spalvos platus bei ilgas „šniÅ«ras“.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įkarpa tvoroje prasideda apie 55 cm aukštyje nuo žemės, kad apžiūrint medžius, augančius miško teritorijoje, nulūžusio medžio kelmas ar jo dalys nebuvo surasti, matyti, kad netoli įvykio vietos tvoros augantys medžiai yra nulūžę, tačiau lūžę medžiai yra pakibę ant vielos, esančios virš tinklinės tvoros, jos tinklo nenulenkdami iki žemės, kad tvoros tinklas virš lūžusių medžių nedeformuotas.

Å ie įvykio apžiÅ«ros protokolo duomenys paneigia paminėtų asmenų versijÄ , kad Å¡ernas įsipainiojo į vielÄ . Pažymi, kad įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo įvykio ir jokių tvoros pakitimų, kurie užfiksuoti vaizdo įraÅ¡e, nenustatyta. Liudytojos J. R. parodymai, kad jos sklype Å¡ernų jau nebebuvo, jai nebuvo žinoma, kad iÅ¡ miÅ¡ko bÅ«tų atklydęs Å¡ernas į jai priklausantį sklypÄ , kad Å¡ernui patekti iÅ¡ miÅ¡ko į jos sklypÄ galimybė yra pro atidarytus vartus, per tvorÄ â€“ ne, taip pat jai nežinoma atvejų, kad medis bÅ«tų užvirtęs ant jai priklausančio sklypo tvoros, patvirtina faktÄ , kad, jeigu toks atvejis bÅ«tų buvęs, kaip teigia iÅ¡teisinamieji apie Å¡erno įsipainiojimÄ , tai natÅ«ralu, kad ji, kaip Å¡io sklypo savininkė, apie tai bÅ«tų žinojusi, ir ne iÅ¡ ko nors kito, o iÅ¡ savo sugyventinio G.

B.. Pažymi, kad teismas nevertino liudytojo G. B. parodymų prieÅ¡taringumo, nes jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skiriasi. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad jam nei G. S., nei kiti asmenys apie įsipainiojusį Å¡ernÄ jo sklypo teritorijoje niekada nėra sakę, jis apie tai nieko nežinojo, o tai mato ir girdi pirmÄ kartÄ , tačiau teisme G. B. tvirtino, kad G. S. jam sakė, jog tvora yra įlūžusi ir ten Å¡ernas įsipainiojo.

8.4.3. Skunde prokuroras pažymi, kad G. S., E. M., D. V. ir R. D. yra patyrę medžiotojai, kurie medžioja ne vienerius metus ir kurie privalo bÅ«ti aukÅ¡tesnių standartų nei kiti asmenys, yra gerai susipažinę su medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais ir supranta, kada veikia vadovaudamiesi jais, o kada – už jų ribų. Teigia, kad minėtų asmenų parodymus, kaip jiems elgtis su į tvorÄ Ä¯sipainiojusiu Å¡ernu, jiems patarė telefonu Gyvosios gamtos inspekcijos inspektorius, paneigia 2020-03-10 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad asmuo, radęs sužeistÄ Å¡ernÄ , turėjo praneÅ¡ti apie tai Aplinkos apsaugos departamento PraneÅ¡imų priėmimo centro pareigÅ«nams; 2020-01-14 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos raÅ¡te (t. 2, b. l.

94) nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) inspekcija nėra gavusi praneÅ¡imo apie tai, kad 2017-07-09 (duomenys neskelbtini) į tinklo tvorÄ yra įsipainiojęs Å¡ernas, o gavęs tokio pobÅ«džio praneÅ¡imÄ Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nas informacijÄ bÅ«tų perdavęs medžioklės plotų naudotojui (duomenys neskelbtini), į kurį patenka į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienetas.

Pažymi, kad teismas nuosprendyje iÅ¡vis net nepaminėjo ir nenurodė bei nieko nepasisakė apie minėtÄ raÅ¡tÄ . Teisme kaip liudytojas apklaustas specialistas M. K. parodė, kad visais atvejais turi bÅ«ti praneÅ¡ta BPC telefonu 112, tuomet aplinkosaugos pareigÅ«nai važiuoja į įvykio vietÄ ir praneÅ¡a toje teritorijoje esančiam medžiotojų bÅ«reliui. Kaip liudytojas apklaustas Medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. P. parodė, kad jokio praneÅ¡imo apie tai, kad buvo surastas sužeistas Å¡ernas, niekada nėra gavęs. Pažymi, kad apie paminėtÄ tvarkÄ puikiai žinojo ir G.

S., E. M., D. V. ir R. D.. Prokuroras skunde teigia, kad Å¡ie skunde paminėti duomenys paneigia iÅ¡teisintųjų parodymus dėl skambučio Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, nes jokio skambučio Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos PraneÅ¡imų priėmimo skyriui nebuvo. Pažymi, kad E. M. parodė, jog skambino Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai D. V., nes tik jis turėjo telefonÄ , tačiau tokie E. M. parodymai prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms byloms aplinkybės – vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad L.

P., laikydamas Å¡ernÄ , turėjo su savimi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir juo viskÄ filmavo, patį vaizdo įraÅ¡Ä telefonu filmavo R. D.. Dėl to bet kuris iÅ¡ jų galėjo paskambinti BPC telefonu ir praneÅ¡ti apie rastÄ neva įsipainiojusį į tvorÄ Å¡ernÄ , tačiau to nepadarė, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, kad vaizdo įraÅ¡e matomas Å¡ernas į jokiÄ tvorÄ Ä¯sipainiojęs nebuvo, o buvo laikomas aptvare ir jam karpomos ir traukiamos iltys dėl to, kad Å¡ernas nesužeistų ten atsivežtų G.

S., D. V. ir R. D. medžioklinių šunų – Sibiro laikų, dresavimo tikslais. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2020-03-10 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto matyti, jog 2017 m. (duomenys neskelbtini) afrikinis kiaulių maras nei šernams, nei kiaulėms nebuvo nustatytas.

8.4.4. Prokuroras skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad kaltinimas suraÅ¡ytas tendencingai, nevertinant visų galimų faktinių aplinkybių, kad D. V. pateiktas vaizdo įraÅ¡as apie Å¡erno paleidimÄ buvo ignoruojamas ir nevertinamas, kadangi D. V. ir L. P. pateikti vaizdo įraÅ¡ai tyrimo metu buvo apžiÅ«rėti, dalyvaujant IT specialistui, ir nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡o bendrojoje informacijoje nurodyta, jog vaizdo įraÅ¡ai sukurti 2017-07-06 15:50:18 val., vaizdo įrašų trukmė – 18 sekundžių, failo sukÅ«rimo optinėje duomenų laikmenoje data ir laikas – 2019-12-20 11:15:47 val., vaizdo įraÅ¡e matyti du vyriÅ¡kiai ir kaip jie apsirengę, kaip nustatyta, kad tai E. M. bei D.

V., kurie paleidžia vienÄ Å¡ernÄ . Mano, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo arba visiÅ¡kai su ja nesusipažinęs, arba Å¡aliÅ¡kai. Pažymi, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2017-07-09, apie 14.00 val., o pateikti įraÅ¡ai sukurti 2017-07-06 15:50:18 val., o failo sukÅ«rimo optinėje duomenų laikmenoje data ir laikas – 2019-12-20 11:15:47 val. Taip pat nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡e deÅ¡iniajame apatiniame kampe matomas užraÅ¡as „KAPWING“, o tai yra bendradarbiavimo platforma vaizdams, vaizdo įraÅ¡ams ir GIF kurti, kad atlikus su paminėta programa eksperimentÄ , nustatyta, kad jog apžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡o failas nėra originaliai (be pakeitimų) nukopijuotas iÅ¡ telefono atminties, o apžiÅ«rimo vaizdo įraÅ¡o failo metaduomenyse nerasta duomenų, kokiu įrenginiu Å¡is failas sukurtas.

Taip pat prokuroras skunde pažymi, kad specialistams V. R. ir J. K. pateikus peržiÅ«rėti D. V. ir L. P. pateiktus vaizdo įraÅ¡us ir juos sugretinus su kratos metu G. S. mobiliojo ryÅ¡io telefone „Samsung“ rastu vaizdo įraÅ¡u, specialistai padarė iÅ¡vadÄ , kad abiejuose pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose yra skirtingi Å¡ernai, tačiau teismas nuosprendyje Å¡ito nevertino ir apie tai nepasisakė. Teigia, kad minėtuose vaizdo įraÅ¡uose matyti, kad E. M. ir D. V. vilki ne tais pačiais rÅ«bais.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie oro sÄ lygas patvirtina, kad 2017-07-09, t. y. nuo 11.35 val. iki 11.45 val. ir nuo 12.01 val. iki 12.10 val., lijo. Visa tai, prokuroro teigimu, paneigia iÅ¡teisintųjų ir liudytojo V. P. parodymus dėl nagrinėjamo įvykio ir parodo, kad D. V. ir L. P. pateikti vaizdo įraÅ¡ai – tai bandymas sutvirtinti savo gynybos pozicijas, tačiau akivaizdu, kad Å¡i gynybos dalis paneigta aukščiau paminėtais byloje nustatytais duomenimis.

8.4.5. Teigia, kad teismas nepagrįstai liudytojo vet. gydytojo V. P. parodymus laikė patikimais ir jais rėmėsi iÅ¡teisindamas G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P., nes liudytojo V. P. parodymai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir turi bÅ«ti vertintini kaip noras padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P.. Nurodo, kad liudytojas V. P., bÅ«damas veterinarijos gydytoju, labai vaizdžiai ir detaliai paaiÅ¡kino apie Å¡erno radimo aplinkybes, jo fizinę bÅ«klę bei iÅ¡vaizdÄ , tačiau vaizdo įraÅ¡e, rastame G.

S. mobiliojo ryÅ¡io telefone „Samsung“, dėl nagrinėjamo įvykio, akivaizdžiai matyti, kad jokių kraujo žymių ant Å¡erno snukio, galvos ir kojų nėra, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, nes tas Å¡ernas į jokiÄ tvorÄ ir spygliuotÄ vielÄ Ä¯sipainiojęs nebuvo. Jeigu kraujo dėmės, kaip teigia V. P., ant Å¡erno bÅ«tų buvusios, tai jos bÅ«tų likusios ir bÅ«tų matomos vaizdo įraÅ¡e. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme V. P. parodė, kad, kai buvo karpomos Å¡ernui iltys ir kai jis buvo paleistas į laisvę, jis stovėjo atokiau, priėjęs prie pat nebuvo, toje teritorijoje Å¡unų jis nematė, tačiau vaizdo įraÅ¡e labai aiÅ¡kiai matyti netoli Å¡erno pririÅ¡ti trys Å¡unys, kurie visÄ laikÄ loja, G.

S., E. M. ir L. P. laiko suriÅ¡tÄ Å¡ernÄ paguldytÄ ant Å¡ono, o D. V. karpo ir traukia Å¡ernui iltis. Taip pat E. M. ir D. V. dar patys kalbasi, kad dar mažai nukirpo ir iÅ¡traukė Å¡erno ilties, toliau tai tęsia, o vaizdo įraÅ¡e nematyti, kad kas stovėtų toliau, kaip nurodo V. P.. V. P. parodė, kad „paskambinęs E. M. sakė, kad aplinkosauga liepė Å¡ernÄ paleisti“, tačiau, kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nebuvo jokio skambučio dėl neva įsipainiojusio Å¡erno.

Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojo V. P. pateiktame „Privataus vet. gyd. gydomų gyvūnų registracijos žurnale“ esantys 2017 m. ir 2018 m. įrašai, parašai, numeracija kelia pagrįstų abejonių. 2020-03-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad žurnalo galinio viršelio vidinė pusė yra perklijuota, žurnalas pradėtas pildyti lape, kuriame išspausdinta 14-19 skilčių lentelė. Šis lapas sunumeruotas „1“, lapai, buvę prieš jį, yra išplėšti, nustatyti, kiek lapų žurnale yra išplėšta, negalima, nes lapai gali būti išplėšiami paliekant ir nepaliekant likučių, o žurnale nėra nurodytas pirminis susegtų lapų skaičius.

Prokuroras skunde nurodo, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog Å¡ernas visÄ laikÄ muistosi. Jeigu bÅ«tų suleisti Å¡ernui vaistai, kaip teigia liudytoju apklaustas vet. gydytojas V. P., kurie veikia apie valandÄ laiko, tai akivaizdu, kad Å¡ernas bÅ«tų gulėjęs visiÅ¡kai ramiai ir nesimuistęs. Teismas Å¡ito nuosprendyje visiÅ¡kai nevertino, o tik nurodė, kad „baudžiamojoje byloje yra ikiteisminio tyrimo metu Å¡io gydytojo pateikti duomenys (žurnalo iÅ¡raÅ¡ai) apie atitinkamų vet. vaistų panaudojimÄ kaltinamųjų nurodytu metu ir jų nurodytam gyvÅ«nui – Å¡ernui (t. 3, b. 1. 28–32)“.

Taip pat teismas nuosprendyje nurodo, kad „būtent dėl gyvūno sveikatos, gerovės labui, iltys ir buvo karpomos dalyvaujant gydytojui veterinarui V. P. ir jam nurodant kaltinamiesiems atlikti gyvūno gelbėjimo veiksmus“. Tokias teismo išvadas paneigia vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog vet. gydytojo V. P. prie šerno nebuvo. Taip pat, byloje esantis 2020-03-10 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas dėl veterinarijos paslaugų kokybės įvertinimo bei informacijos suteikimo, kuris paneigia V.

P. duotus parodymus, kad šerno iltims nukirpti ar trumpinti veterinaro kvalifikacija reikalinga ir tai gali atlikti tik privatus veterinarijos gydytojas, tačiau šito teismas nuosprendyje taip pat nevertino ir apie tai nepasisakė.

8.4.6. Skunde prokuroras pažymi, kad tiek E. M., G. S., D. V. ir R. D. su liudytoju V. P. sieja labai glaudus ryÅ¡ys, t. y. jie visi yra medžiotojai ir to paties Å¡unų – Sibiro laikų – klubo nariai, todėl visa tai, kas paminėta, rodo V. P. norÄ padėti G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje padarymo, ir V. P. davė parodymus pagal jų gynybinę versijÄ , kuri yra paneigiama byloje surinktais įrodymais. Nurodo, kad liudytojas V. P. sakė netiesÄ , bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl mano, kad turi bÅ«ti priimta atskira nutartis dėl liudytojo V. P. duotų melagingų parodymų teisme pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

8.4.7. Prokuroras skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. savo veiksmais pritarė su šernu atliekamiems nusikalstamiems veiksmams, nei vienas iš jų tam neprieštaravo, dėl to jie visi turi atsakyti kaip bendrininkai.

8.4.8. Nesutinka su teismo teiginiu nuosprendyje, kad „vaizdo įraÅ¡e nesimato, kad iltis ar iltys bÅ«tų raunamos ir neva su tokia iÅ¡vada sutiko pats valstybinį kaltinimÄ palaikantis prokuroras savo baigiamojoje byloje pripažinęs Å¡iÄ faktinę aplinkybę, dėl ko, teismo nuomone, kaltinimas rovus Å¡ernui iltis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas jokiais byloje esančiais duomenimis“, kadangi tokia teismo iÅ¡vada padaryta iÅ¡kraipant patį kaltinimÄ , kuriame nėra nė vieno žodžio apie ilties ar ilčių rovimÄ , o kaltinime yra nurodyta, kad karpė ir traukė. Pastebi, kad tokios interpretacijos teismo nuosprendyje kartojamos ne vienÄ kartÄ , kas duoda pagrindÄ teigti, kad bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

8.5. Taip pat prokuroras skunde teigia, kad G. S. nepagrįstai išteisintas dėl žiauraus elgesio su audine.

8.5.1. Nurodo, kad G. S. parodymai, jog jis nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku nebuvo, nes vaizdo įraÅ¡e vaizdas buvo Rusijos Federacijoje pas jo pažįstamÄ Rusijos Federacijos pilietį, kad jis pats jokio Å¡uns nelaikė ir nepaleido, kad Å¡uo pultų audinę, yra prieÅ¡taringi ir juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Pažymi, kad teismas nuosprendyje iÅ¡vis nepaminėjo ir nenurodė bei nevertino 2020 m. kovo 4–16 d. apžiÅ«ros protokole (t. 2, b. l. 80–86), 2019-02-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-334 (t. 1, b. l. 148–149), ir tai patvirtina, kad bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

Nurodo, kad G. S. telefone rastas vaizdo įraÅ¡as apie audinės žalojimÄ (luoÅ¡inimÄ ) buvo apžiÅ«rėtas ir nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡as sukurtas 2018-05-19 13:21:16 val. 2019-02-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-334 patvirtina, kokie metaduomenys ir koordinatės yra užfiksuotos tyrimui pateiktame G. S. mobiliojo ryÅ¡io telefone „Samsung Galaxy S7 Edge“ rastame vaizdo įraÅ¡e. IÅ¡ to akivaizdu, kad tai ne Rusijos Federacija, kaip teigia G.

S. ir teismas nuosprendyje, tačiau apie tai jokio vertinimo nuosprendyje nėra. Teigia, kad vaizdo įraÅ¡e akivaizdžiai matyti, kad audinė nepateisinamai ilgÄ laikÄ buvo pjudoma Å¡unimis, jiems jÄ gainiojant ir įsikandus mėtant, draskant bei trenkiant į žemę, taip pat vaizdo įraÅ¡e girdimi komentarai lietuviÅ¡kai, girdimas skatinimas Å¡unims vėl pulti „Paimk U. paimk“, „Paimk H. paimk“, „U., paimk, U., paimk“. Vaizdo įraÅ¡as vienareikÅ¡miÅ¡kai leidžia spręsti apie gyvÅ«no patirtas kančias ir Å¡iÄ veiklÄ kartu su G.

S. vykdžiusių nenustatytų asmenų gyvÅ«no kankinimo ir luoÅ¡inimo požymius. Šį vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rėję ir įvertinę gerovės specialistai dr. V. R. ir dr. J. K. kaip tyčinį žiaurų elgesį su gyvÅ«nu, kurio metu audinė specialiai paleista iÅ¡ metalinio narvo, paraginta žmogaus dviejų Å¡unų buvo puolama, kandžiojama bei jÄ Å¡unims įsikandus mėtoma į orÄ bei į žemę, dėl to ji pradėjo sunkiai judėti, nes stipriai buvo sužalota – suluoÅ¡inta bei po tokių veiksmų galėjo mirti, o tokie žiauraus elgesio su gyvÅ«nais veiksmai buvo daromi dėl Å¡unų dresavimo, naudojant tÄ audinę kaip taikinį Å¡iam tikslui pasiekti.

Tokios pat nuomonės byloje yra liudytojais apklausti specialistai – R. Å . ir M. K.. 2020-07-11 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (t. 2, b. l. 102) ir 2019-07-10 Lietuvos kinologų draugijos raÅ¡tai (t. 2, b. l. 105) patvirtina pateiktus specialistų vertinimus dėl Å¡iame vaizdo įraÅ¡e žiauraus elgesio su gyvÅ«nu fakto ir tai, kad medžioklinių Å¡unų dresÅ«ros tvarkÄ Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymas bei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Teismas nuosprendyje to nevertino ir nieko apie tai nepasisakė.

8.5.2. Prokuroras skunde nurodo, kad G. S. turi Vakarų Sibiro laikų veislės Å¡unis, kurių vardai yra „B.“, „H.“ ir „U.“, neneigia to ir pats G. S., nes byloje prie savo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pateikė tai patvirtinančius dokumentus. IÅ¡ internetinio tinklalapio www.hunter.lt duomenų (t. 3, b. l. 188–200; t. 4, b. l. 1–3) matyti, kad G. S. su trimis jam priklausančiais Vakarų Sibiro laikų veislės Å¡unimis, kurių vardai yra „B.“, „H.“ ir „U.“, dalyvauja įvairiuose Lietuvos laikų savininkų klubo organizuojamuose renginiuose (varžybose), pvz.: medžioklinių Å¡unų lauko bandymų su kiaune „rankovėje“ ir kt. IÅ¡ 2019-05-30 (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės raÅ¡to Nr. (14.5/12)-2V-9298 matyti, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste Nekomerciniais tikslais vežamų gyvÅ«nų augintinių registravimo žurnale yra užfiksuota 2017-03-16 Lietuvos Respublikos piliečio G. S. iÅ¡vežtų į Baltarusijos RespublikÄ 3 Å¡unų registracija, pateikti vežtų Å¡unų gyvÅ«no pasų ir mikroschemų numeriai. Duomenų, kad G. S. 2018-04-05–2018-04-07 vežė gyvÅ«nus Nekomerciniais tikslais vežamų gyvÅ«nų augintinių registravimo žurnale nerasta. Vaizdo įraÅ¡e matyti ir girdėti, kad liepiama pulti ant audinės ir puola bÅ«tent Vakarų Sibiro laikų veislės Å¡unys, kurių vardai yra „H.“ ir „U.“ ir kurie priklauso G. S., nes Lietuvoje daugiau tokios veislės Å¡unų tokiais vardais nėra registruota.

8.5.3. Teigia, kad G. S. parodymus, kad nagrinėjimas įvykis buvo Rusijoje, o ne kaltinime nurodytoje vietoje ir adresu bei laiku, paneigia duomenys apie G. S. Lietuvos Respublikos sienos kirtimÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad G. S. yra kirtęs Lietuvos Respublikos sienÄ 2018 m. vienÄ kartÄ , t. y. 2018-04-05 iÅ¡vyko, o 2018-04-07 parvyko. Taip pat iÅ¡ 2020 m. kovo 10–16 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad palyginus vaizdo įraÅ¡e esančiÄ vietovę, nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), atvira vietovė – žemės sklypas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės sklypo numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. N.. Apklaustas liudytoju R. N. parodė, kad pažįsta G. S., tačiau liudytojas nei paneigė, nei tvirtino, kad parodytame vaizdo įraÅ¡e yra jam priklausanti teritorija, parodė, kad asmens, kuris iÅ¡ narvelio iÅ¡krato audinę, jis nepažįsta, o asmuo, vilkintis raudonais drabužiais, jam panaÅ¡us į G. S., tačiau to tvirtai patvirtinti negali.

8.5.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad „ikiteisminio tyrimo metu atlikta eilė kaltinamojo gynėjo adv. V. Barkausko akcentuotų pagrįstų ikiteisminio tyrimo metu procesinių pažeidimų, kurie teismui apsunkina ikiteisminio tyrimo metu atliktų įrodymų vertinimÄ â€œ, tačiau teismas nenurodė, kokie tie pažeidimai. Jeigu buvo padaryta daug pagrįstų procesinių pažeidimų, kurie teismui neva apsunkino ikiteisminio tyrimo metu atliktų įrodymų vertinimÄ , tai kodėl teismas, tai nustatęs bei konstatavęs, nuosprendžio, nutarties ar atskirosios nutarties nuoraÅ¡o neiÅ¡siuntė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 257 straipsnio 2 dalies nuostata. Pažymi, kad, nors teismas nuosprendyje teigia apie neva ikiteisminio tyrimo metu padarytus procesinius pažeidimus, kurių nė vieno nenurodė, tačiau faktiniai bylos nagrinėjimo teisme duomenys rodo prieÅ¡ingai, jog bylos nagrinėjimo metu teismas padarė daug, tiek procesinių, tiek procedÅ«rinių pažeidimų, t. y. liudytojai buvo apklausiami nepatikrinus jų asmens tapatybės ir jų neįspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės, neduodant jiems perskaityti priesaikos teksto ir jame nepasiraÅ¡ius; nuotoliniu bÅ«du per „Zoom“ programÄ liudytoja apklausiant gerovės specialistę dr. J. K., į laukimo kambarį nebuvo perkeltas, t. y. iÅ¡ apklausos paÅ¡alintas liudytojas vet. gydytojas V. P., kuris girdėjo specialistės apklausÄ , bÅ«damas dar neapklaustas teisme ir t.t.

8.6. Taip pat skunde prokuroras teigia, kad G. S., M. S. ir A. K. nepagrįstai išteisinti dėl žiauraus elgesio su „vietnamietiška kiaule“.

8.6.1. Nurodo, kad vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvÅ«nu – vietnamietiÅ¡ka kiaule, jÄ kankinant, dėl to kiaulė dėl perpjauto kaklo nukraujavusi žuvo, buvo sukurti 2018-05-22 16:11:22 val., 16:37:36 val., 16:40:20 val., 16:44:26 val., 16:46:46 val. ir 16:50:14 val., vaizdo įraÅ¡uose matyti „vietnamietiÅ¡ka“ kaulė, kuri pririÅ¡ta už vienos kojos ir kuriÄ už „šniÅ«ro“ įtempęs laiko A. K. ir su tuo „šniÅ«ru“ tÄ kiaulę tampo atbulomis, taip pat matyti, kaip A. K. laiko vienÄ G. S. Å¡unį už pavadėlio, kurį vėliau paleidžia, kad M. S. spiria vietnamietiÅ¡kai kiaulei du kartus į užpakalį, o vėliau jis stovi deÅ¡inėje rankoje laikydamas kruvinÄ peilį. Taip pat visuose vaizdo įraÅ¡uose girdėti G. S. balsas, kuris rusiÅ¡kai komentuoja, kad „va parÅ¡iukas“, „Tuoj paleisiu“, „va U., H. ateina“, „dirba B.“, „Nu gers B.“, „Nu gers B.“, „Va B.“ „o čia mažieji“, „Va U.“, „H.“, „B.“, girdėti, kaip G. S. duoda komandas „paleisk, paleisk“, „paimk, paimk, paimk“. IÅ¡ viso įraÅ¡uose figÅ«ruoja trys G. S. Sibiro laikų veislės Å¡unys, kurių vardai yra „B.“, „H.“ ir „U.“, puolantys, kandantys ir draskantys tÄ â€žvietnamietiÅ¡kÄ â€œ kiaulę, dviejų Å¡unų snukiai yra kruvini. Paskutiniame vaizdo įraÅ¡yti matyti filmavimo centre gulinti ant žemės „vietnamietiÅ¡ka“ kiaulė, kuriai perpjautas sprandas ir kuri jau be gyvybės požymių, tačiau du Å¡unys, kurių snukiai kruvini, vis dar toliau kandžioja kiaulę, o fone girdimas G. S. balsas, rusiÅ¡kai komentuojantis apie Å¡unų „U.“ ir „H.“ veiksmus. Teismas nuosprendyje Å¡ių vaizdo įrašų iÅ¡ viso nevertino ir nieko apie juos nepasisakė, o tik rėmėsi subjektyviais G. S., M. S. ir A. K. parodymais juos iÅ¡teisindamas.

8.6.2. Prokuroras nurodo, kad sistemiÅ¡kai ir itin žiauriai buvo elgiamasi su vietnamietiÅ¡ka kiaule, kuri po patirtų sužalojimų buvo suluoÅ¡inta, o po to itin žiauraus elgesio ir kiaulės kankinimo jai G. S. perpjovė gerklę, ir kuri toliau buvo pjudoma Å¡unų, o vėliau mirė, patvirtina gerovės specialistų dr. V. R. ir dr. J. K. iÅ¡vados bei jų apklausos. Su tokia jų pozicija sutinka ir byloje apklausti specialistai – R. Å . ir M. K.. Nors G. S., M. S. ir A. K. nurodo, kad neturėjo tikslo kankinti vietnamietiÅ¡kos kiaulės , o jÄ norėjo tik paskersti maistui, tačiau vaizdo medžiaga įrodo visiÅ¡kai prieÅ¡ingus veiksmus ir tikslus, jog Å¡i vietnamietiÅ¡ka kiaulė buvo naudojama G. S. aukščiau paminėtiems medžiokliniams Å¡unims dresiruoti ir buvo naudojama kaip taikinys Å¡iam tikslui pasiekti. Visas procesas trunka ne vienÄ ir ne dvi minutes, o daugiau nei 40 min. Teismas nuosprendyje nurodo, kad žiauriu elgesiu nelaikomas gyvÅ«nų skerdimas asmeniniam vartojimui ne skerdyklose ir tai nėra ginčijama, tačiau tai turi vykti pagal nustatytas taisykles, bet tai, kas užfiksuota vaizdo įraÅ¡uose, tai apie kiaulės skerdimÄ , kaip teigia G. S., M. S. ir A. K. bei nuosprendyje teismas, negali bÅ«ti nė kalbos, nes tai netelpa į jokius teisėtus normalaus elgesio rėmus. M. S. ir A. K. savo veiksmais pritarė su vietnamietiÅ¡ka kiaule atliekamiems veiksmams, nė vienas iÅ¡ jų tam neprieÅ¡taravo. Dėl to jie turi visi atsakyti kaip bendrininkai.

8.7. Prokuroras, apibendrindamas skunde nurodytus duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias papildo vaizdo įraÅ¡ai, liudytojų parodymai, specialistų iÅ¡vados ir kiti raÅ¡ytiniai duomenys, juos sujungus į logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ bylos duomenų visumÄ , nustačius, kad dėl žiauraus elgesio su gyvÅ«nu – Å¡ernu, jį kankinant, dėl to Å¡ernas dėl ilčių karpymo ir jų traukimo buvo suluoÅ¡intas, G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. tikslas buvo, kad Å¡ernas nesužeistų ten atsivežtų G.

S., D. V. ir R. D. medžioklinių Å¡unų – Sibiro laikų dresavimo tikslais, o taip pat įvertinus individualias aukščiau paminėtų asmenų savybes, tai yra jų vykdomÄ medžioklės veiklÄ bei dalyvavimÄ medžioklėse su dresuojamais Å¡unimis, jų suvokimÄ apie gyvÅ«no fiziologines savybes bei veiksmus, kurie gali paskatinti Å¡io gyvÅ«no suluoÅ¡inimÄ arba žūtį, daroma iÅ¡vada, jog visi jie neabejotinai suvokė savo veiksmus bei dėl jų kilsiančias pasekmes – Å¡erno suluoÅ¡inimÄ dėl kÅ«no dalies – ilčių netekimo – ir norėjo taip veikti, siekdami bÅ«tent tokių padarinių, ir padariniai tiesiogiai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su jų veiksmais, nurodytais kaltinimuose, todėl jie visi veikė tiesiogine tyčia.

Tas pats pasakytina ir kitais dviem atvejais: G. S., M. S. ir A. K. subjektyvioji pusė, t. y. kaltė, taip pat pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia. Visi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tokie visų aukščiau paminėtų asmenų sÄ moningo žiauraus su gyvÅ«nais elgesio priežastis – medžioklinių Å¡unų dresavimas ir ruoÅ¡imas medžioklei, kas neatitinka racionalios ir etiÅ¡kos medžioklės reikalavimų ir grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas.

Ä®vertinęs byloje surinktų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visumÄ , prokuroras skunde teigia, kad G. S. (trys veikos), E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. veiksmuose nustatyti visi BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai kaltinime nurodytomis aplinkybėmis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visus aukščiau paminėtus asmenis iÅ¡teisino nepagrįstai, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, dėl to nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, pripažįstant G.

S. (trys veikos), E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 310 straipsnio 1 dalyje ir juos nuteisiant baudomis.

8.8. Skunde prokuroras nurodo, kad, skiriant kaltiems asmenims bausmes, turi bÅ«ti atsižvelgta į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, taip pat į tai, kad G. S. kaltinamas padaręs tris nesunkias nusikalstamas veikas, kurios visos yra baigtos, t. y. žiauriu elgesiu su gyvÅ«nais, kurie yra priskiriami nusikaltimams dorovei, E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. kaltinami padarę po vienÄ nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra baigta, t. y. žiauriu elgesiu su gyvÅ«nais, kurie yra priskiriami nusikaltimams dorovei.

Be to, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad G. S. teisiamas pirmÄ kartÄ , daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už KET pažeidimus, iki nusikalstamų veikų padarymo ir Å¡iuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai, buvo visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrindinis organizatorius ir bendravykdytojas; E. M. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas prieÅ¡ tai teistas vienÄ kartÄ â€“ 2004-08-27 teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalį (septynios veikos), kad padėjo įvykdyti vagystes, tačiau bausmę Å¡iuo nuosprendžiu yra atlikęs ir teistumas iÅ¡nykęs, 2010-11-22 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , administracine tvarka nebaustas, iki nusikalstamos veikos padarymo ir Å¡iuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai;

D. V. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistas, tačiau 2013-05-15 bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už KET pažeidimus, iki nusikalstamos veikos padarymo ir Å¡iuo metu dirba, charakterizuojamas patenkinamai; R. D. teisiamas pirmÄ kartÄ , daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už KET pažeidimus, iki nusikalstamos veikos padarymo ir Å¡iuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai;

L. P. nusikalto pirmÄ kartÄ ir bÅ«damas jauno amžiaus, tačiau 2020-06-11 bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , administracine tvarka nebaustas, iki nusikalstamos veikos padarymo mokėsi ir Å¡iuo metu mokosi, charakterizuojamas patenkinamai; M. S. nusikalto pirmÄ kartÄ ir bÅ«damas jauno amžiaus, daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už KET pažeidimus, iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nesimokė, nedirbo ir Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotas nebuvo, charakterizuojamas patenkinamai;

A. K. nusikalto pirmÄ kartÄ ir bÅ«damas jauno amžiaus, tačiau 2019-01-07 bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , administracine tvarka baustas ne vienÄ kartÄ , iki nusikalstamos veikos padarymo ir Å¡iuo metu dirba, charakterizuojamas patenkinamai. Nurodo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių visų kaltų asmenų atžvilgiu byloje nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Teigia, kad bausmės tikslai kaltinamųjų atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti skiriant jiems bausmę, nesusijusiÄ su laisvės apribojimu, t. y. baudÄ , kaip įstatymo numatytÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vidurkis, o L. P., M. S. ir A. K. artimÄ sankcijos minimui. Tokia bausmė gali bÅ«ti laikoma atitinkančia teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir užtikrinanti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ .

Byloje nėra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir Å¡iandien Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais pasikeitė MGL dydis. 2016 m. MGL buvo 37,66 Eur, o nuo 2018-01-01 yra 50,00 Eur, todėl skiriant bausmę taikomas tas MGL dydis, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu, o ne tas, kuris galioja nuosprendžio priėmimo metu.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (2016-03-25 įstatymo redakcija), kuri galiojo pirmo nusikaltimo padarymo metu, už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ buvo numatyta iki 500 MGL dydžio bauda, o minimalus skirtinos baudos dydis buvo 1 MGL.

8.9. Prokuroras teigia, kad byloje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikštas 1602,25 Eur sumos civilinis ieškinys turi būti patenkintas ir priteistas solidariai iš G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P., nes žala laukinei gamtai buvo padaryta būtent šių asmenų nusikalstamais veiksmais.

9. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo R. D. gynėjas adv. A. Alimas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022-05-20 nuosprendį palikti nepakeistÄ .

9.1. Teigia, kad skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo nuosprendį. Nurodo, kad jo ginamojo R. D. veiksmuose nėra BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes jis Å¡erno nesuluoÅ¡ino, tik dėl jo gerovės ir sveikatos prisidėjo prie Å¡erno ilties dalies paÅ¡alinimo (ilties patrumpinimo) ir vėliau Å¡ernÄ paleido į laisvę. Tokie veiksmai padėjo Å¡ernui toliau gyventi be jokios rizikos, kad nepaÅ¡alinus ilties, ji bÅ«tų iÅ¡augusi į lupÄ , kilusi infekcija, kas bÅ«tų galėję privesti ir prie gyvÅ«no mirties. Teigia, kad prokuroro minimuose vaizdo įraÅ¡uose nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad visi kaltinamieji veikė tyčia, turėdami tikslÄ Å¡ernÄ suluoÅ¡inti. Kaltinamųjų parodymus patvirtino liudytojas V. P., specialistai dr. V. R. ir dr. J. K., kurie nepaneigė, kad dėl Å¡erno gerovės ir tik veterinarijos gydytojo sprendimu gali bÅ«ti apkarpomos blogai iÅ¡augusios Å¡erno iltys, kas ir buvo padaryta dėl Å¡erno gerovės. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog nurodyti kaltinamųjų veiksmai, bandant padėti žvėriui, sukėlė BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Jau vien to nenustačius baudžiamoji atsakomybė yra negalima.

9.2. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjus daugiau nei metams nuo tiriamų įvykių, todėl tam tikrų kaltinamųjų nurodytų aplinkybių nėra galimybės patikrinti, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog kaltinamieji meluoja ir bando iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir patvirtinantys tikrÄ sias inkriminuojamų įvykių aplinkybes, o ne tariamas, kuriomis remiasi kaltinimas.

9.3. Teigia, kad, nors prokuroras skunde kritikuoja teismo nuosprendį dėl tariamo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo dėl to, kad jis nuosprendyje nurodo, jog prokuroras pripažino, jog vaizdo įraÅ¡e nesimato, kad iltys bÅ«tų raunamos, ir teigia, jog kaltinime nėra nė vieno žodžio apie ilties rovimÄ , su tuo sutikti negalima. Kaltinamajame akte aiÅ¡kiai apibrėžtos kaltinimo ribos – dėl epizodo su Å¡ernu visiems kaltinamiesiems kaltinimas grindžiamas tuo, kad kaltinamieji „žiauriai elgėsi su laukiniu gyvÅ«nu – Å¡ernu, jį kankindami, dėl ko Å¡ernas dėl ilčių karpymo bei jų iÅ¡rovimo buvo suluoÅ¡intas“. Teigia, kad prokuroro nurodyti įstatymo pažeidimai rodo, kad kaltinamųjų veiksmuose jų nėra, nes Å¡iuo atveju karpymas, kuris atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvÅ«no sveikatos yra iÅ¡imtis.

9.4. Atkreipia dėmesį į tai, kaip ir kokiu bÅ«du specialistai atliko vaizdo įrašų peržiÅ«rėjimÄ ir vertinimÄ : specialistai vaizdo įraÅ¡us peržiÅ«rėjo kartu su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais ir davė paaiÅ¡kinimus, kad: „akcentuojant tai kÄ mačiau vaizdo įraÅ¡uose gyvÅ«nai juos kankinant buvo luoÅ¡inami, tai yra Å¡ernui, kuriam karpomos iltys, tokiu bÅ«du stipriai buvo kankinamas ir taip suluoÅ¡intas“ (t. 2, b. l.

47) bei, V. R. nuomone, akivaizdžiausi gyvÅ«nų luoÅ¡inimo epizodai yra: „šerno ilčių traukimas, po Å¡ių veiksmų minėtų gyvÅ«nų gyvybinės funkcijos buvo žymiai sutrikdytos“ (t. 2, b. l. 74); tik po specialistų vaizdo medžiagos peržiÅ«ros, liudytoju buvo apklaustas veterinaras V. P. (t. 3, b. l. 22), kuris davė iÅ¡samius parodymus apie tiriamus įvykius; teisme specialistai nurodė, kad teikdami iÅ¡vadÄ neturėjo duomenų apie tai, kad ilties karpymo procese dalyvavo bei tokį sprendimÄ priėmė gydytojas veterinaras, iÅ¡imtinai dėl Å¡erno gerovės ir galimybės jam toliau gyventi visavertį gyvenimÄ , kad Å¡i aplinkybė svarbi ir jų pateiktÄ iÅ¡vadÄ keičia iÅ¡ esmės, kadangi paties Å¡erno tolesnio gyvenimo tikslais gydytojui veterinarui priėmus tokį sprendimÄ , įstatymo pažeidimo nėra, kad Å¡ernas nebuvo surastas ir apžiÅ«rėtas specialistų, nebuvo konstatuotas jo suluoÅ¡inimas ir to priežastys.

Specialistai, teisme tikslindami savo iÅ¡vadÄ , nurodė, kad jokios metodikos ar teisės akto, numatančių kriterijus, kurie leistų daryti iÅ¡vadas apie gyvÅ«no suluoÅ¡inimÄ , nėra. Dėl to, neįmanoma nustatyti, kada gyvÅ«nas laikomas suluoÅ¡intu, o kada ne. Å erno ilties nukirpimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinamas kaip gyvÅ«no suluoÅ¡inimas, kadangi dėl paties Å¡erno fiziologijos nukirptos iltys atauga per maždaug 6 mėnesius. Teigia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina tai, jog tik esant aplinkybių visumai ir turint visÄ pakankamÄ informacijÄ vienokiems ar kitokiems faktams konstatuoti, galima pateikti objektyviÄ iÅ¡vadÄ .

Å ioje byloje susidarė bÅ«tent tokia situacija, kad prokuroras kaltinimÄ grindė specialistų parodymais, kurie iÅ¡imti iÅ¡ bylos konteksto, vertinti atsietai nuo visos bylos medžiagos galėtų sudaryti įspÅ«dį, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas veikas, tačiau esant papildomai informacijai apie įraÅ¡e fiksuotus vaizdus ir tÄ informacijÄ pateikus specialistams, iÅ¡vados buvo pakeistos ir konstatuota, jog turint visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , o bÅ«tent tai, kad vaizdo įraÅ¡uose ilties karpymo veiksmai Å¡ernui buvo atlikti iÅ¡imtinai dėl medicininių tikslų ir Å¡erno gerovės, turint veterinaro nurodymÄ bei jam prižiÅ«rint.

9.5. Teigia, kad prokuroras kaltinamųjų parodymus privalėjo paneigti įrodymais, o ne prielaidomis ir spėjimais, bylÄ nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ , todėl teismo iÅ¡vados yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, dėl to R. D. iÅ¡teisinantis nuosprendis priimtas pagrįstai, o jo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

10. Daugiau atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ negauta.

11. Teismo posėdyje prokuroras palaikė savo apeliacinį skundÄ ir prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintieji L. P., R. D., G. S., D. V. ir iÅ¡teisintųjų gynėjai V. Barkauskas, M. Barkauskas, A. Alimas, A. Karpinskas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti iÅ¡teisintųjų patirtas iÅ¡laidas advokatų paslaugoms apmokėti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

12. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

12.1. Ä®rodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ , ir po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021).

12.2. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

12.3. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

12.4. Be to, BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ar aplinkybę atskirai, bet ir jų visumÄ , juos lyginant ir siejant į nuosekliÄ ir vientisÄ grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų iÅ¡tyrimu ir patikrinimu. Todėl teismo proceso dalyvių versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad, nors nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl G. S., E. M., R. D., D. V., L. P., M. S. ir A. K. nekaltumo pagal BK 310 straipsnio 1 dalį padarė įvertinęs byloje įrodymus atsietai, nevertindamas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos, iÅ¡teisintųjų, liudytojų parodymai nebuvo iÅ¡samiai įvertinti ir sugretinti tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais, nepateikta motyvuotų iÅ¡vadų dėl įrodymų vertinimo, kodėl tiki vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmetė, vertino kritiÅ¡kai, laikė juos tik prielaidomis. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl iÅ¡teisintųjų kaltės pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

14. BK 310 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu ar jį kankino, jeigu dėl to gyvÅ«nas žuvo arba buvo suluoÅ¡intas. Taigi Å¡i nusikalstama veika gali pasireikÅ¡ti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais: 1) žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu arba 2) gyvÅ«no kankinimu, Å¡ie požymiai yra alternatyvÅ«s ir pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų. Abi Å¡ios veikos yra materialiosios, t. y. baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvÅ«nu arba gyvÅ«no kankinimÄ atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvÅ«nas žūsta arba bÅ«na suluoÅ¡intas. Å ios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiÅ¡kusių žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu ar gyvÅ«no kankinimu, ir gyvÅ«no žūties arba suluoÅ¡inimo turi bÅ«ti nustatytas priežastinis ryÅ¡ys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

14.1. BK nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu ar jo kankinimu, dėl to sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, kuriomis, be kita ko, siekiama užtikrinti gyvÅ«nų, kaip juslių bÅ«tybių, gerovę ir apsaugÄ , humaniÅ¡ko elgesio su gyvÅ«nais reikalavimus, kad gyvÅ«nai bÅ«tų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio. Å io įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinamas draudimas žiauriai elgtis su gyvÅ«nais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvÅ«nais, jų kankinimÄ , kurstyti smurtÄ prieÅ¡ gyvÅ«nus, reglamentuojama, koks elgesys su gyvÅ«nais laikytinas žiauriu.

14.2. Žiauraus elgesio su gyvÅ«nu ir kankinimo kaip atskirų veikų labai tiksliai atriboti neįmanoma, dėl to Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje Å¡ios dvi sÄ vokos aiÅ¡kinamos kartu. Å io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvÅ«nais ir jų kankinimu, tarp tokių veiksmų nurodyti veiksmai, sukeliantys gyvÅ«nų žūtį, skausmÄ , kančiÄ , pavojų gyvÅ«nų sveikatai ar gyvybei, iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; įstatymo 5 straipsnyje iÅ¡vardyti tokie veiksmai, kurie žiauriu elgesiu su gyvÅ«nais ir jų kankinimu nelaikomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

14.3. Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodomi veiksmai, kurie laikytini žiauriu elgesiu su gyvÅ«nais ar jų kankinimu, ir kurie buvo inkriminuojami kaltinimuose, tai: 3 punkte - gyvÅ«nų gÄ sdinimas, sužeidimas ar nužudymas, iÅ¡skyrus teisės aktuose numatytus atvejus; 4 punkte - gyvÅ«nų naudojimas taikiniams; 9 punkte - veterinarinės procedÅ«ros, siekiant pakeisti gyvÅ«nų iÅ¡vaizdÄ ar gyvÅ«nų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar paÅ¡alinimas, plunksnų iÅ¡peÅ¡imas ar paÅ¡alinimas kitu bÅ«du ir kt.), pažeidžiant gyvÅ«nų kÅ«no dalių, minkÅ¡tųjų audinių ar kaulų struktÅ«rÄ , iÅ¡skyrus gyvÅ«nų kastravimÄ ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedÅ«ras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvÅ«no sveikatos; 24 punkte - kiti veiksmai, sukeliantys gyvÅ«nų žūtį, skausmÄ , kančiÄ , pavojų gyvÅ«nų sveikatai ar gyvybei, iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

Dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvūnu – šernu

15. G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti dėl žiauraus elgesio su Å¡ernu motyvuojant tuo, kad Å¡ernui iltys buvo apkarpytos dėl paties Å¡erno gerovės ir tik veterinarijos gydytojo sprendimu, kad kaltinimas dėl Å¡erno kankinimo ir suluoÅ¡inimo grindžiamas prielaidomis, kad nenustatyti veikos motyvai, kad specialistai iÅ¡vadas pateikė tik prielaidų forma, kad specialistai V. R. ir J. K. iÅ¡vadas pateikė ikiteisminį tyrimÄ vykdžiusiems pareigÅ«nams iÅ¡kėlus bei jiems įteigus ir nurodžius prielaidÄ apie ilčių rovimÄ ir karpymÄ Å¡unų dresavimo tikslais, kad nėra duomenų, apie veika sukeltas pasekmes. Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, padarytos neįvertinus ir nesugretinus visų byloje surinktų įrodymų.

15.1. Pirmosios instancijos teisme G. S. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 9 d. jis kartu su E. M., R. D., D. V. ir L. P. susitiko aptvertoje teritorijoje prie miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini), bendrai leido laikÄ , aptarė bendrus reikalus, susijusius su Å¡unimis, jų veisimu ir medžioklėmis, taip pat leido kiekvieno atsivežtiems auginamiems Vakarų Sibiro laikoms iÅ¡silakstyti kartu su kitais Å¡unimis. IÅ¡girdę lojant Å¡unis suprato, kad jie kažkÄ surado, todėl nuėjo link tos vietos, kur buvo Å¡unys, pamatė, kad toje vietoje ant tvoros buvo užvirtęs medis, taip iki pat žemės nulenkęs tvorÄ , taip pat pamatė, kad į tvoros tinklÄ ir į spygliuotÄ vielÄ Ä¯sipainiojęs apie 100 kg sveriantis Å¡ernas, kuris buvo pasilpęs, bet dar draskėsi tinkle, matė, kad Å¡erno kojos buvo įsipainiojusios į tinklÄ , viela buvo aplink snukį, o spygliuota viela apsisukusi aplink galvÄ , kad Å¡ernui kraujavo iÅ¡ burnos, taip pat matėsi ir sukrešėjusio kraujo.

Atitraukė Å¡unis nuo Å¡erno, juos pririÅ¡o toliau, kad nepasiektų Å¡erno, D. V. telefonu paskambino Gyvosios gamtos inspektoriui, kuris telefonu patarė Å¡ernÄ iÅ¡painioti ir paleisti į laisvę, kadangi savarankiÅ¡kai Å¡erno painioti iÅ¡ tinklo nedrįso, įvertino, kad jis gali sužaloti, E. M. paskambino veterinarui V. P., paklausė, kaip toliau elgtis, bet telefonu V. P. nieko neaiÅ¡kino, pasakęs, kad tuoj atvažiuos. Atvažiavęs po pusvalandžio V. P., vizualiai apžiÅ«rėjęs Å¡ernÄ , nustatė, kad Å¡ernui buvo pažeista viena virÅ¡utinė iltis, kurios dalis buvo nulūžusi, apatinė viena iÅ¡ ilčių vėliau bÅ«tų įsirėmusi į virÅ¡utinį žandikaulį, kitos dvi virÅ¡utinė ir apatinė kitos pusės iltys buvo nepažeistos.

Veterinaras V. P. Å¡ernui Å¡virkÅ¡tu suleido kažkokius vaistus, po maždaug 10 minučių Å¡ernas nurimo, todėl jie visi skubiai iÅ¡painiojo Å¡ernÄ iÅ¡ vielos tinklo, tuo pačiu metu dėl savo saugumo suriÅ¡o virvėmis Å¡ernui kojas, V. P. pasakė, kad reikia apkarpyti pažeistas Å¡erno iltis, iÅ¡ bendro supratimo ir buvusių kalbų suprato, kad su tokiomis iltimis Å¡ernas negalėtų prasimaitinti. Kol D. V. iÅ¡ savo automobilio nešė reples, jis su L. P. ir E. M. baigė suriÅ¡ti Å¡ernÄ ir paguldė jį ant žolės. Kad Å¡ernas nesusižalotų sau liežuvio, D.

V., patartas veterinaro, susirado sausÄ pagalį ir įkiÅ¡o Å¡ernui į burnÄ . Jie laikė Å¡ernÄ , o D. V. replėmis nukarpė Å¡ernÄ apsivijusios spygliuotos ir tvoros vielos liekanas ir nukirpo, veterinaro nurodytÄ pažeistÄ iltį ir kitÄ iltį, kuri Å¡ernui trukdė, t. y. Å¡ernui iltis tik apkarpė, bet ne rovė, nes apie jokį ilčių rovimÄ nebuvo net kalbos, tai padaryti elementariomis priemonėmis yra neįmanoma. Visa tai truko apie 1 minutę, vaizdo įraÅ¡as darytas ne toje vietoje, kur Å¡ernas buvo įsipainiojęs. Po to, kai Å¡ernui iltys buvo apkarpytos, jie atriÅ¡o virves ir jį paleido.

Å ernas dar kurį laikÄ dėl vaistų poveikio buvo apspangęs, sunkiai paėjo, tačiau jo nebelietė, Å¡unų nepaleido, matė, kad Å¡ernas nuėjo link atidarytų vartų ir pro juos išėjo iÅ¡ teritorijos į laisvę. IÅ¡ esmės tokius pat paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu G. S. pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 60–73, 79–80) bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 84–92). Apeliacinės instancijos teisme papildomai atlikus įrodymų tyrimÄ ir prokurorui pateikus pakeistÄ kaltinimÄ , papildomai apklausiamas G.

S. parodė, kad Å¡unys rado Å¡ernÄ prie tvoros, medžiai buvo užvirtę ant tvoros ir į tvorÄ buvo įsipainiojęs Å¡ernas, Å¡ernÄ iÅ¡painiojo, vieni skambino gydytojui, kad buvo akivaizdžiai matyti, jog reikia kirpti iltis, tai nusprendė veterinaras V. P..

15.2. IÅ¡teisintieji E. M., R. D., D. V. ir L. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017-07-09 buvo susitikę aptvertoje teritorijoje, kad pradėjus loti Å¡unims, pamatė ant tvoros užvirtusį medį, kuris buvo palenkęs tvorÄ , į tvoros tinklÄ buvo įsipainiojęs iki 60 kg sveriantis Å¡erno patinas, kuris buvo pasilpęs, tačiau reaguodamas į Å¡unis kažkiek draskėsi tinkle, Å¡erno kojos buvo įsipainiojusios į tinklÄ , viela buvo apsisukusi aplink snukį, o spygliuota viela aplink galvÄ , Å¡ernui kraujavo iÅ¡ burnos, taip pat matėsi sukrešėjusio kraujo, kad atitraukė Å¡unis nuo Å¡erno, pririÅ¡o toliau, kad jo nepasiektų, D.

V. paskambino Gyvosios gamtos inspektoriui, kuris patarė Å¡ernÄ iÅ¡painioti ir paleisti į laisvę, kadangi patys Å¡erno painioti nedrįso, bijojo, todėl E. M. paskambino pažįstamam veterinarui V. P., kuris atvažiavęs ir vizualiai apžiÅ«rėjęs Å¡ernÄ , nustatė, kad Å¡ernui pažeista viena virÅ¡utinė iltis, kurios dalis buvo nulūžusi ar aplūžusi, apatinė viena iÅ¡ ilčių pagal augimo kryptį ir dydį tuoj turėjo remtis į virÅ¡utinį žandikaulį ir gyvuliui trukdyti, kitos dvi virÅ¡utinė ir apatinė kitos pusės iltys buvo nepažeistos, kad V.

P. Å¡ernui Å¡virkÅ¡tu suleido kažkokius vaistus ir Å¡ernas po maždaug 10 minučių nurimo, veterinaras pasakė, kad toks jis bus apie 5-10 minučių, todėl jie skubiai pradėjo painioti Å¡ernÄ iÅ¡ vielos tinklo ir tuo pačiu metu dėl savo saugumo virvėmis suriÅ¡o Å¡erno kojas, kad veterinaro pasakymu apkarpė pažeistas Å¡erno iltis – D. V. iÅ¡ automobilio atsineÅ¡tomis replėmis nukarpė aplink Å¡ernÄ apsivijusias tvoros tinklo liekanas, nukirpo veterinaro nurodytÄ pažeistÄ iltį ir kitÄ iltį, kuri Å¡ernui trukdė, o E. M., G.

S. ir L. P. laikė Å¡ernÄ . IÅ¡teisintieji tvirtino, kad iltys Å¡ernui nebuvo raunamos, nes D. V. turimos replės buvo skirtos karpymui, kad D. V. apkarpius iltis, jie atriÅ¡o virves ir Å¡ernÄ paleido. Tokias pačias įvykio aplinkybes iÅ¡teisintieji E. M., R. D., D. V. ir L. P. nurodė ir savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (t. 4, b. l. 173–175, 178–184, 190–191; t. 5, b. l. 32–34, 37–43, 49–50, 72–74, 78–82, 101–103, 125–127, 130–135, 141–142, 146–147, 149) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 83–90, 152–158).

Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir prokurorui pateikus pakeistÄ kaltinimÄ , iÅ¡teisintasis R. D. parodė, kad jie skambino į gamtos apsaugÄ ir jiems buvo rekomenduota gyvÅ«nÄ iÅ¡laisvinti, jei yra galimybė, kad Å¡ernas buvo įsipainiojęs į vielas, veterinaro sprendimu buvo kerpamos iltys, nes viena iltis bÅ«tų įaugusi į žandenas, kad jis tik filmavo, vaizdo įraÅ¡e matyti jo koja ant Å¡erno galvos, kitų veiksmų jis neatliko, komentuodamas norėjo pasakyti, kad vaizdas nėra labai malonus, „negražus“, iÅ¡reiÅ¡kė ne pasipiktinimÄ , o pasakė kaip „šūkį“, kad viskas truko apie valandÄ , po to Å¡ernÄ paleido. IÅ¡teisintasis E. M. parodė, kad kerpant iltis, jis laikė Å¡ernÄ , kad neatsistotų, nukirpti iltis rekomendavo veterinaras, po visko Å¡ernÄ paleido. IÅ¡teisintasis L. P. parodė, kad Å¡ernas buvo įsipainiojęs, buvo pakraujuota ant galvos, veterinaras liepė suriÅ¡ti Å¡ernÄ , filmavo telefonu, nes tai buvo neeilinis įvykis. IÅ¡teisintasis D. V. parodė, kad iÅ¡painiojant Å¡ernÄ iÅ¡ tvoros, gal praardė kažkiek tvoros, Å¡ernas buvo primigdytas, kirpti iltis liepė veterinaras, jis kirpo iltis, nes turėjo reples, gal turėjo daugiausiai jėgos ir buvo arčiausiai Å¡erno, nukirpo dvi iltis, kurios buvo pažeistos, pulpos nepažeidė, kraujavimo nebuvo, iltys netrÅ«kinėjo, nelūžo, nukirpo tiek, kiek liepė veterinaras, žandikaulio nepažeidė, po ilčių nukirpimo, veterinaras Å¡ernÄ apžiÅ«rėjo, jis kartu su E. M. Å¡ernÄ paleido.

15.3. Tokius iÅ¡teisintųjų G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. parodymus, kad jie veterinaro V. P. nurodymu, tik apkarpė Å¡ernui iltis – nukirpo nulūžusiÄ iltį ir apatinę iltį, kuri Å¡ernui trukdė, patvirtina liudytoju Å¡ioje byloje apklausto veterinaro V. P. parodymai, kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad prieÅ¡ 4-5 metus jam paskambinęs E. M. pasakė, kad reikia primigdyti Å¡ernÄ , todėl jis nuvyko į (duomenys neskelbtini), už miesto, ten aptvare buvo įstrigęs Å¡ernas, kuris buvo įsipainiojęs į tvorÄ , kaleno dantimis, vielinė tvora buvo apsivijusi apie Å¡erno Å¡nipÄ , visi Å¡ernÄ iÅ¡kėlė iÅ¡ abiejų pusių karpydami tvorÄ , ir kadangi aplinkosauga liepė paleisti Å¡ernÄ , jis suleido vaistų nuskausminimui, nuo uždegimo ir primigdymo, kad Å¡ernui primigus, jį gelbėjo – davė nurodymÄ patrumpinti apatinę nulaužtÄ iltį, nes jos nepatrumpinus bÅ«tų įaugusi į virÅ¡utinę lÅ«pÄ , kad D.

V. turėjo reples ir nukirpo iltį, nes pats nukirpti nelabai galėjo, tam reikia turėti jėgos. Liudytojas V. P. teigė, kad Å¡ernas buvo gelbėjamas, o ne kankinamas, viskas truko apie 40-50 min., po to Å¡ernÄ paleido, toje teritorijoje jis Å¡unų nematė, veterinarijos žurnalÄ užpildė grįžęs. IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas V. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 16–32, 35–38). Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. P. parodė, kad E. M. papraÅ¡ytas atvyko į įvykio vietÄ primigdyti Å¡ernÄ , nes Å¡ernas buvo įsipainiojęs į vielÄ , buvo apibrozdintas vielos, sukrešėjusio kraujo nesimatė, Å¡erno kojos buvo įsipynusios ir įlindusios į tinklÄ , o galva, kÅ«nas, snukis apipinti spygliuota viela, matė, kad ant tvoros užvirtęs medis, nulūžusi virÅ¡utinė Å¡erno iltis, buvo likę mažai ilties, Å¡ernÄ patraukė į Å¡onÄ 3-5 m, gal 10 metrų.

Taip pat V. P. parodė, kad jis suleido Å¡ernui narkozę – vaistus, nuskausminamuosius, migdomuosius, vaistų dozę paskaičiavo pagal Å¡erno svorį, Å¡ernas apsiramino, nebesiblaÅ¡kė, tapo apsvaigęs, bet pilnai nebuvo „atsijungęs“, nebuvo sÄ moningas, jo pojūčiai buvo prislopinti. V. P. pripažino, kad jis patarė pakirpti apatinę Å¡erno iltį, kad neįaugtų į gomurį, D. V. atsinešė reples vielai kirpti ir nutrumpino iltis, kitos pusės iltys liko sveikos, taip pat patarė į burnÄ Ä¯dėti pagalį, kad nenukÄ stų pirÅ¡tų, po ilčių patrumpinimo, Å¡erno žandikaulio nebeapžiÅ«rėjo, stovėjo 3-4 metrų atstumu ir matė, kad buvo palikta apie 1 cm ilties, danties pulpa nebuvo atverta, iltis nebuvo pilnai sutrupinta, be to, ilties kirpimas Å¡ernui skausmo nesukėlė.

V. P. nurodė, kad yra specialus įrankis iltims karpyti, bet replės, su kuriomis buvo trumpinamos šernui iltys, buvo tinkamos iltims kirpti, pats ilčių nekirpo, nes kerpant iltis reikėjo jėgos, medicininis išsilavinimas kerpant iltis nėra būtinas, taip pat nurodė, kad kerpant iltį skyla ilties viršus, nes jis yra tuščiaviduris. V. P. nurodė, kad paciento registracijos žurnale tiksliai užpildė duomenis, eidamas į savo automobilį matė, kaip šernas buvo paleistas į laisvę, šernas ėjo svirduliuodamas, pilnai atsigavęs dar nebuvo.

15.4. Nors išteisintieji G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. bei liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienodai nurodė esmines įvykio aplinkybes, tačiau jų parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

15.4.1. IÅ¡teisintieji ir liudytojas V. P. nurodė, kad ant tvoros buvo užvirtęs medis, taip nulenkdamas tvorÄ link žemės, kad Å¡ernas buvo įsipainiojęs į tinklinę tvorÄ , o apie Å¡erno snukį buvo apsipynusi spygliuota viela, kad Å¡ernui kraujavo iÅ¡ burnos, buvo ir sukrešėjusio kraujo. Tokius jų parodymus paneigia įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys. Nors įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta 2020-03-04 – 2020-03-12, t. y. po įvykio praėjus beveik trejiems metams, tačiau, kaip nurodyta apžiÅ«ros protokole, apžiÅ«ra buvo koncentruojama ties ta vieta, kuriÄ parodymų patikrinimo metu nurodė iÅ¡teisintieji, pažymėdami, kad rado į tvoros tinklÄ Ä¯sipainiojusį Å¡ernÄ .

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad tvoroje yra buvusi įkarpa, kuri tarpusavyje (ne gamykliÅ¡kai) sujungta viela, taip sujungiant prairusį segmentÄ , įkarpa tvoroje prasideda apie 55 cm aukÅ¡tyje nuo žemės, o apžiÅ«rint prie tvoros esančiÄ miÅ¡ko teritorijÄ , nebuvo surasta nulūžusio medžio kelmas ar jo dalys, netoli įvykio vietos tvoros augantys medžiai buvo nulūžę, tačiau lūžę medžiai yra „pasidėję ant”, virÅ¡ tinklinės tvoros esančios vielos, tvoros nenulenkdami iki žemės, tvoros tinklas nedeformuotas virÅ¡ lūžusių medžių (t. 1, b. l. 69–79).

G. S. mobiliojo ryÅ¡io telefone rasto vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuotas Å¡erno ilčių karpymas, apžiÅ«ros protokole taip pat nurodyta, kad tvora be pažeidimų, nuvirtusių ant tvoros medžių nesimato, laisvo praėjimo iÅ¡ miÅ¡ko teritorijos į aptvertÄ teritorijÄ â€“ nėra (t. 2, b. l. 80–85). PeržiÅ«rėjus patį vaizdo įraÅ¡Ä , taipogi nenustatyta nei į vienÄ , nei į kitÄ pusę nuo ant žemės gulinčio Å¡erno, kad tvora bÅ«tų pažeista nulūžusio medžio ar matytųsi ant tvoros užvirtęs pats medis.

Vaizdo įraÅ¡e matyti pririÅ¡ti iÅ¡teisintųjų trys Å¡unys, bet ir toje vietoje, kur buvo Å¡unys, nei prieÅ¡ingoje pusėje tvora nebuvo apgadinta užvirtusio medžio, nematyti ir praardytos tvoros, kaip teigė iÅ¡teisintieji, kad iÅ¡laisvinant Å¡ernÄ iÅ¡ tvoros ir vielos, buvo praardyta tvora, kerpama viela. Kadangi iÅ¡teisintieji ir liudytojas V. P. nurodė, kad Å¡ernas buvo patrauktas netoli nuo tos vietos, kur buvo įsipainiojęs į tvorÄ , gal porÄ metrų, gal 10 metrų, o vaizdo įraÅ¡e matoma tvora nėra sugadinta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad medis ant tvoros nebuvo užvirtęs prilenkdamas tvorÄ iki žemės, kad Å¡ernas nebuvo įsipainiojęs, o liudytojo V.

P. ir kaltinamųjų (išteisintųjų) parodymai melagingi.

15.4.2. Be to, kaip liudytoja apklausta žemės sklypo, kuriame buvo kerpamos Å¡ernui iltys, savininkė J. R. parodė, kad prasidėjus marui Å¡ernus iÅ¡naikino ir po to teritorija nebesidomėjo, ja prižiÅ«rėdavo jos vyras G. B.. Liudytoja J. R. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jai nebuvo žinoma apie tai, kad į jos žemės sklypÄ buvo atklydęs Å¡ernas ar įsipainiojęs į tvorÄ , apie tai jai nesakė ir jos sugyventinis G. B., nes tuo metu jos laikyti Å¡ernai buvo iÅ¡naikinti, bei patikino, kad tvoros vientisumas nebuvo pažeistas, Å¡ernas galėtų patekti tik pro atrakintus vartus arba pro pažeistÄ tvorÄ (t. 1, b. l. 111-112, 115-116).

Liudytojos J. R. parodymus, jog jos sklype tiriamo įvykio metu Å¡ernai nebebuvo laikomi, patvirtina Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2017 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. 188, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2020-01-14 raÅ¡te Nr. (14.10)-AD5-479 nurodyti duomenys (t. 2, b. l. 132–140, 147). Kaip liudytojas apklaustas G. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad aptvare Å¡ernai buvo laikomi iki maro, paskui jų nebelaikė, tas žemės sklypas buvo tuščias, kad dėl vėjo nuversto medžio ant tvoros, kasmet reikėdavo tvorÄ patvarkyti bei patvirtino, kad G.

S. jam sakė apie įlūžusiÄ tvorÄ ir į tvorÄ Ä¯sipainiojusį Å¡ernÄ (t. 9, b. l. 44–45). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad 2016 metais teritorijoje buvo iÅ¡naikinti J. R. laikyti Å¡ernai, kad vienÄ kartÄ G. S. jam pranešė apie užvirtusį medį ant sklypo tvoros, tada jis motopjÅ«klu medį paÅ¡alino, atstatė sulaužytus stulpus ir sutvarkė vielos tinklÄ , bet nebuvo informuotas apie į teritorijÄ atklydusį Å¡ernÄ (t. 2, b. l. 152–153). Vertinant G.

B. parodymus, atsižvelgiama į tai, kad jis seniai pažįstamas su iÅ¡teisintuoju G. S. ir pastarajam be iÅ¡ankstinio susitarimo, leisdavo lankytis liudytojai J. R. nuosavybės teise priklausančiame sklype, taip pat į tai, kad liudytojas G. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kardinaliai pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, ar jam G. S. sakė apie į teritorijÄ atklydusį ir į tvorÄ Ä¯sipainiojusį Å¡ernÄ . Be to, iÅ¡ G. S. paimtame mobiliojo ryÅ¡io telefone rasto vaizdo įraÅ¡o, kuris buvo sukurtas 2017-07-09, neužfiksuotas joks užvirtęs ant tvoros medis ar bÅ«tų deformuota tvora.

Taigi, vaizdo įraÅ¡as paneigia liudytojo G. B. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad G. S. jam sakė apie ant tvoros užvirtusį medį ir į tvorÄ Ä¯sipainiojusį atklydusį Å¡ernÄ . Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į liudytojo G. B. draugystę su G. S., daroma iÅ¡vada, kad liudytojas G. B., duodamas pirmosios instancijos teisme parodymus, jog G. S. jam sakė apie ant tvoros užvirtusį medį ir į tvorÄ Ä¯sipainiojusį Å¡ernÄ , siekė padėti G. S. iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas liudytojo G.

B. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme atmeta, ir vadovaujasi liudytojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jam nebuvo žinoma apie į tvorÄ Ä¯sipainiojusį Å¡ernÄ .

15.4.3. IÅ¡teisintieji G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. teigė, kad D. V. skambino Gyvosios gamtos inspektoriui, kuris telefonu patarė Å¡ernÄ iÅ¡painioti ir paleisti į laisvę. Tokius iÅ¡teisintųjų parodymus paneigia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2020-01-14 praneÅ¡imas Nr. (14-10)-AD5-475, kuriame nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija nėra gavusi praneÅ¡imo apie tai, kad 2017-07-09 (duomenys neskelbtini), į tinklo tvorÄ yra įsipainiojęs Å¡ernas. Taip pat praneÅ¡ime nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos PraneÅ¡imų priėmimo skyrius tokios informacijos taip pat nėra gavęs (t. 3, b. l. 94), o gavęs tokio pobÅ«džio praneÅ¡imÄ Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nas informacijÄ bÅ«tų perdavęs medžioklės plotų naudotojui (duomenys neskelbtini), į kurį patenka į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienetas. Teisme kaip liudytojas apklaustas specialistas M. K. parodė, kad visais atvejais turi bÅ«ti praneÅ¡ta BPC telefonu 112, tuomet aplinkosaugos pareigÅ«nai važiuoja į įvykio vietÄ ir praneÅ¡a toje teritorijoje esančiam medžiotojų bÅ«reliui. Kaip liudytojas apklaustas Medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. P. parodė, kad apie tÄ Ä¯vykį nieko nebuvo girdėjęs ir nebuvo informuotas. Pažymėtina, kad visi iÅ¡teisintieji, iÅ¡skyrus L. P., yra medžiotojai, todėl apie paminėtÄ tvarkÄ puikiai žinojo. Pažymėtina, kad iÅ¡teisintasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad Gyvosios gamtos inspektoriui skambino D. V., nes tik jis teturėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau, kaip byloje nustatyta, įvykio metu telefonÄ turėjo ir L. P., nes jis laikydamas suriÅ¡tÄ Å¡ernÄ , filmavo, taip pat telefonÄ turėjo ir E. M., nes jis tvirtina skambinęs pažįstamam veterinarui V. P., be to, telefonÄ turėjo ir iÅ¡teisintasis R. D., nes jis telefonu filmavo kaip buvo karpomos Å¡ernui iltys. Å i aplinkybė paneigia E. M. parodymus.

15.4.4. Ä®vertinus tai, kad ant tvoros nebuvo užvirtęs medis ir nedeformuota tvora, kad apie į tvorÄ Ä¯sipainiojusį Å¡ernÄ nebuvo informuota nei Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, nei medžiotojų bÅ«relis, daroma iÅ¡vada, kad Å¡ernas į tvora aptvertÄ J. R. priklausantį žemės sklypÄ pateko ne pro tvorÄ , ant jos užvirtus lūžusiam medžiui.

15.4.5. Taip pat iÅ¡teisintųjų G. S., E. M., R. D., D. V., L. P. bei liudytojo V. P. parodymus, kad Å¡ernas buvo sužalotas – kraujavo, matėsi ant Å¡erno sukrešėjęs kraujas, paneigia byloje esantis iÅ¡ G. S. paimto mobiliojo ryÅ¡io telefone rastas vaizdo įraÅ¡as, kurį peržiÅ«rėjus, nenustatyta, kad vaizdo įraÅ¡e matomam Å¡ernui bėgtų kraujas ar bÅ«tų sukrešėjusio kraujo. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas specialistas V. R., peržiÅ«rėjęs posėdžio metu vaizdo įraÅ¡Ä , parodė, kad aplink Å¡ernÄ kraujo nematyti. Taip pat vaizdo įraÅ¡e nematyti aplink Å¡ernÄ nuo jo nukirptų tvoros ar vielos fragmentų, kas neginčijamai patvirtintų, kad Å¡ernas buvo įsipainiojęs į tvorÄ ir spygliuotas vielas. Taigi, Å¡ios aplinkybės paneigia iÅ¡teisintųjų ir liudytojo V. P. parodymus, bei patvirtina, kad vaizdo įraÅ¡e matomas Å¡ernas nebuvo sužalotas spygliuotos vielos, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ernas nebuvo įsipainiojęs į tvoros vielas ir nereikėjo jo gelbėti, nereikėjo skambinti Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai ir jai niekas neskambino, todėl nebuvo ir priežasties skambinti ir kviesti veterinarÄ V. P.. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. P. nebuvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimÄ 2017 m. liepos 9 d. ir nedavė nurodymų kirpti iltis, o iÅ¡teisintieji patys nusprendę kirpo Å¡ernui iltis ir taip jį luoÅ¡ino.

15.4.6. IÅ¡teisintieji G. S., E. M., R. D., D. V., L. P. ir liudytojas V. P. tvirtino, kad Å¡ernas po ilčių nukirpimo buvo paleistas į laisvę. Tokius minėtų iÅ¡teisintųjų ir liudytojo V. P. parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. Nors ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡teisintieji L. P. ir D. V. pateikė analogiÅ¡kus vaizdo įraÅ¡us, patvirtinančius, kad Å¡ernas po ilčių nukirpimo buvo paleistas, tačiau iÅ¡ Å¡ių vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad L. P. pateiktas vaizdo įraÅ¡as buvo sukurtas 2017-07-06, nors, kaip byloje nustatyta, įvykis buvo 2017-07-09 15:07:18 val., t. y. po 3 dienų. Taip pat iÅ¡ L. P. pateikto vaizdo įraÅ¡o apie Å¡erno paleidimÄ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad vaizdo įraÅ¡e deÅ¡iniajame apatiniame kampe užraÅ¡as „KAPWING“, kad įprastai filmuojant telefonu, vaizdo įraÅ¡e tokio užraÅ¡o nebÅ«na, kad nustatyta, jog „KAPWING” – tai bendradarbiavimo platforma vaizdams, vaizdo įraÅ¡ams ir GIF kurti, kad atlikus su paminėta programa eksperimentÄ , nustatyta, kad jog apžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡o failas nėra originaliai (be pakeitimų) nukopijuotas iÅ¡ telefono atminties, o apžiÅ«rimo vaizdo įraÅ¡o failo metaduomenyse nerasta duomenų, kokiu įrenginiu Å¡is failas sukurtas (t. 5, b. l. 159-162).

Taigi, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad L. P. ir D. V. pateikti vaizdo įraÅ¡ai apie Å¡erno paleidimÄ paneigia iÅ¡teisintųjų versijÄ , kad 2017-07-09 Å¡ernas po ilčių karpymo buvo paleistas į laisvę. Be to, L. P. pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rėję specialistai J. K. ir V. R. nurodė, kad Å¡iame vaizdo įraÅ¡e matomas Å¡ernas yra kitas Å¡ernas nei vaizdo įraÅ¡e, kuriame užfiksuotas žiaurus elgesys su Å¡ernu (pastaba, G. S. telefone rastas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas ilčių karpymas Å¡ernui), nes Å¡ernas yra Å¡iek tiek mažesnis, tamsesnė kailio spalva (t. 2, b. l. 87–88). Taip pat vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad L. P. pateiktame vaizdo įraÅ¡e E. M. vilki Å¡viesios spalvos megztinį bei vilki juodos spalvos kelnes, o D. V. vilki tamsios (galimai juodos) spalvos kelnėmis bei tamsios spalvos (galimai pilkos) megztiniu, kad sulyginus vaizdo įraÅ¡us (kuriame fiksuotas žiaurus elgesys su Å¡ernu bei vaizdo įraÅ¡as, kuriame fiksuotas Å¡erno paleidimas), padaryta iÅ¡vada, kad E. M. vilki ne tais pačiais rÅ«bais (t. 2, b. l. 80-85). IÅ¡teisintasis D. V. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad kerpant Å¡ernui iltis suÅ¡ilo, todėl nusirengė, kad kerpant iltis lijo, vėliau oras pragiedrėjo. IÅ¡ 2020-01-17 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymos apie hidrometeorologines sÄ lygas matyti, kad 2017-07-06 ir 2017-07-09, kai buvo sukurti vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuoti Å¡ernai, nelijo, oro temperatÅ«ra buvo panaÅ¡i (t. 2, b. l. 94-95). Å ios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad G. S. mobiliojo ryÅ¡io telefone rastas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas Å¡ernui ilčių karpymas, ir L. P. bei D. V. pateikti analogiÅ¡ki vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuotas Å¡erno paleidimas, yra sukurti skirtingomis dienomis ir juose užfiksuoti skirtingi Å¡ernai, todėl L. P. ir D. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikti vaizdo įraÅ¡ai, kurie neva patvirtina, kad po ilčių nukirpimo Å¡ernas buvo paleistas į laisvę, paneigia iÅ¡teisintųjų G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. bei liudytojo V. P. parodymus, kad Å¡ernas po ilčių karpymo buvo paleistas į laisvę.

15.5. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad ant tvoros nebuvo užvirtęs joks medis ir tvora nebuvo apgadinta ir į jÄ nebuvo įsipainiojęs Å¡ernas, kad Å¡ernas nebuvo sužalotas ir kad po ilčių karpymo Å¡ernas nebuvo paleistas, daroma iÅ¡vada, kad byloje surinktų įrodymų visuma paneigia iÅ¡teisintųjų G. S., E. M., D. V., R. D., L. P. ir jų parodymus patvirtinančio liudytojo V. P. parodymus dėl Å¡ių aptartų esminių įvykio aplinkybių.

15.6. Be to, vertinant liudytojo V. P. parodymus, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad V. P. asmeniÅ¡kai pažįsta iÅ¡teisintÄ jį E. M. bei D. V., taip pat jis yra ne tik medžiotojas, bet ir dalyvauja Å¡unų varžybose, kuriose dalyvauja ir G. S. (t. 3, b. l. 188–200; t. 4, b. l. 1–3), todėl liudytojas yra suinteresuotas padėti pažįstamiems iÅ¡teisintiems iÅ¡vengti atsakomybės. Taip pat liudytojo V. P. suinteresuotumÄ padėti iÅ¡teisintiesiems iÅ¡vengti atsakomybės patvirtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. P. apklausoje, kaip jo atstovas, dalyvavo iÅ¡teisintojo R. D. gynėjas adv. A. Alimas, o liudytojo V. P. apklausa vyko 2020-01-09, kai tyrimo metu kaip įtariamieji buvo apklausti G. S., E. M., D. V., o R. D. (dalyvaujant adv. A. Alimui) buvo apklaustas spec. liudytoju apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

15.7. Be to, liudytojo V. P. parodymus paneigia ne tik išteisintųjų parodymai, bet ir byloje surinkti įrodymai. Liudytojas V. P. teigė, kad jis įvykio vietoje šunų nematė, tačiau tokius jo parodymus paneigia išteisintųjų G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. parodymai, jog šunys buvo, juos pririšo toliau, kad nepasiektų šerno, o iš pas G. S. mobiliojo ryšio telefone rasto vaizdo įrašo matyti, kad trys šunys buvo pririšti prie tvoros tolėliau nuo ant žemės paguldyto surišto šerno ir vaizdo įraše girdėti ir matosi kaip šunys loja.

Pastebėtina, kad nors liudytojas V. P. nurodė, kad jis nuo Å¡erno buvo 3-4 metrų atstumu, tačiau nei vaizdo įraÅ¡e, kuriame matyti kaip kerpamos Å¡ernui iltys, jo nei matyti, nei girdėti jo duodamų nurodymų ar patarimų. Liudytojo V. P. parodymus, kad ant tvoros buvo užvirtęs medis, kad Å¡ernas buvo įsipainiojęs į tvorÄ ir vielas, kad iÅ¡laisvinant įsipainiojusį Å¡ernÄ , buvo karpoma tvora ir vielos, paneigia vaizdo įraÅ¡as, kuriame nei į vienÄ pusę nuo gulinčio ant žemės Å¡erno, nematyti, kad ant tvoros butų užvirtęs medis ar deformuota pati tvora, neprimėtyta tvoros ar vielos fragmentų.

Taip pat liudytojo V. P. parodymus, kad Å¡ernÄ po ilčių kirpimo jis neapžiÅ«rėjo, matė tik per atstumÄ , paneigia iÅ¡teisintojo D. V. parodymai, jog po ilčių karpymo Å¡ernÄ apžiÅ«rėjo veterinaras. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme V. P. nurodė, kad buvo nulūžusi apatinė Å¡erno iltis, o apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad nulūžusi buvo virÅ¡utinė iltis. Be to, liudytojo V. P. parodymus, kad jis grįžęs padarė įraÅ¡Ä veterinarijos žurnale, paneigia paties liudytojo V.

P. pateikto „Privataus Vet. gyd. gydomų gyvÅ«nų registracijų žurnalas“, kuriame nurodyta, kad įraÅ¡as apie tai, kad Å¡ernas buvo įsipainiojęs į vielÄ ir buvo nulaužta iltis, apie suleistus vaistus ir jų dozes, apie Å¡erno likimÄ â€“ paleistas į laisvę, buvo padarytas 2017-07-17, nors įvykis, kaip nustatyta, buvo 2017-07-09. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005-12-29 įsakymu Nr. B1-735 patvirtintų gydomų gyvÅ«nų registracijos žurnalo pildymo nurodymų 3 punktÄ â€žantroje žurnalo skiltyje raÅ¡oma gyvÅ«no registracijos data (kada sergantį gyvÅ«nÄ apžiÅ«rėjęs ir paskyręs gydymÄ veterinarijos gydytojas daro įraÅ¡Ä Å¾urnale).

Taigi, pagal V. P. pateiktÄ â€žPrivataus Vet. gyd. gydomų gyvÅ«nų registracijos žurnalÄ â€œ, veterinarijos paslauga Å¡ernui, įsipainiojusiam į tvorÄ , buvo suteikta ne 2017-07-09, o 2017-07-17, t. y. visai kitu laiku. Taip pat V. P. parodymus, kad kerpant Å¡ernui iltis, medicininis iÅ¡silavinimas nėra bÅ«tinas, nes reikalinga tik jėga, paneigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020-03-20 raÅ¡tas Nr. B6-(1.9)-832, kuriame nurodyta, kad „privatus veterinarijos gydytojas negali pavesti gydymo ir chirurginių procedÅ«rų kitiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus GyvÅ«nų gerovės reikalavimuose atliekant kai kurias veterinarines procedÅ«ras, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007-01-12 įsakymu Nr. B1-50 „Dėl gyvÅ«nų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedÅ«ras patvirtinimo“, kad iltinius dantis gali trumpinti privatus veterinarijos gydytojas arba kvalifikuotas asmuo (t. y. veterinarijos felčeris arba kitas fizinis asmuo, turintis teorinių žinių ir praktinių įgÅ«džių atlikti veterinarines paslaugas), o trumpinti (suaugusio gyvÅ«no) iltis – tik privatus veterinarijos gydytojas“ (t. 3, b. l. 83–84, 108-109).

Taigi, šiuo konkrečiu atveju trumpinti iltis šernui privalėjo tik veterinarijos gydytojas – liudytojas V. P., o jis to nedarė. Nors liudytojas V. P. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad kirpti iltis yra specialus įrankis, bet tvirtino, kad įvykio vietoje kirpti iltims naudotos replės yra tinkamos ilčių karpymui, tačiau apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas specialistas V. R. paaiškino, kad buitinės replės, skirtos traukti vinims, nėra tinkamos ilčių karpymui. Liudytojas V.

P. teigė, kad jis Å¡ernui suleido vaistus – narkozę, ir liudytojo pateiktame „Privataus Vet. gyd. Gydomų gyvÅ«nų registracijų žurnale“ nurodyta, kad Å¡ernui buvo suleisti vaistai: „Xylasine“ ir „Metacam“, tačiau tokius jo parodymus paneigia raÅ¡ytinė bylos medžiaga. IÅ¡ 2019-12-03 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto raÅ¡te Nr. DVT2-1706 pateiktų atsakymų į gynybos klausimus apie Å¡erno ilčių virÅ¡Å«nės paÅ¡alinimÄ nukerpant jos galÅ«nes laikytinas gyvÅ«no kankinimu ir suluoÅ¡inimu, matyti, kad nurodyta, jog, kai ilties virÅ¡Å«nė paÅ¡alinama nukerpant be narkozės, vertintina kaip kankinimas Å¡ernui sukeliant stresÄ (t. 4, b. l. 63).

Taigi, iÅ¡ Å¡io raÅ¡to matyti, kad trumpinant kerpant Å¡ernui iltis, bÅ«tina narkozė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2023-03-27 atsakyme Nr. 2023-DVT2-00558 į Å iaulių apygardos teismo paklausimÄ , ar vaistai „Xylasine“ ir „Metacam“ naudojami kaip narkozė, nurodyta, kad vaistas „Xylasine“ yra skirtas nuraminti ir veikia kaip miorelaksantas, atpalaiduoja raumenis, o vaistas „Metacam“ nėra naudojamas anastezijai, o naudojamas kaip prieÅ¡uždegiminis preparatas, kad Å¡ie vaistai naudojami kartu nėra naudojami kaip narkozė“ (t. 10, b. l. 154–157).

Be to, apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas specialistas V. R. nurodė, kad vaizdo įraÅ¡e matytÄ procedÅ«rÄ atliekant, t. y. kerpant Å¡ernui iltis, rekomenduojamas nuskausminimas, visiÅ¡kas užmigdymas arba vietinė nejautra (narkozė), o Å¡iuo atveju Å¡ernas nebuvo užmigdytas, Å¡ernas judėjo. Specialisto V. R. paaiÅ¡kinimus, kad kerpant Å¡ernui iltis, Å¡ernas judėjo, patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kad Å¡erno judesius varžė ne vaistų poveikis, o iÅ¡teisintųjų veiksmai – G.

S. ir L. P. laikė suriÅ¡tas Å¡erno kojas, E. M. buvo užgulęs Å¡ernÄ prispaudęs Å¡erno sprandÄ prie žemės, Å¡ernui į burnÄ buvo įdėtas pagalys, R. D. koja laikė prispaustÄ virÅ¡utinį Å¡erno žandikaulį. Å ios paminėtos aplinkybės paneigia liudytojo V. P. parodymus, kad jis Å¡ernui suleido narkozę.

16. Atsižvelgus į visumÄ paminėtų aplinkybių, ypač į tai, kad liudytojas nurodė nematęs įvykio vietoje Å¡unų, nors tvirtino stovėjęs netoli Å¡erno, kad įraÅ¡as apie veterinarinių paslaugų suteikimÄ Å¡ernui padarytas ne įvykio dienÄ â€“ 2017-07-09, į tai, kad liudytojo V. P. nurodytas esmines įvykio aplinkybes paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, taip pat įvertinus liudytojo V. P. suinteresuotumÄ bylos baigtimi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojas V. P. įvykio dienÄ â€“ 2017-07-09 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), kai buvo kerpamos Å¡ernui iltys, nebuvo, vaistų (narkozės) Å¡ernui nesuleido ir nurodymų trumpinti Å¡ernui iltis nedavė, o ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, apklausiamas kaip liudytojas ir bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , parodydamas, kad pagal E. M. skambutį atvyko į įvykio vietÄ ir jo nurodymu buvo kerpamos Å¡ernui iltys, davė melagingus parodymus, siekdamas padėti iÅ¡teisintiesiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

17. Išteisintieji G. S., E. M., R. D., D. V., L. P. teigė, kad jie šerno nekankino, o jį gelbėjo, vykdė veterinaro V. P. nurodymus dėl ilčių kirpimo.

17.1. Pagal Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį draudžiama žiauriai elgtis su gyvÅ«nais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvÅ«nais, jų kankinimÄ , kurstyti smurtÄ prieÅ¡ gyvÅ«nus. Veiksmai, laikomi žiauriu elgesiu su gyvÅ«nais, jų kankinimu yra iÅ¡vardinti GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje o įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiksmai, kurie nelaikomi žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu. IÅ¡teisintiesiems G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. buvo inkriminuota, kad jie pažeidė minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvÅ«nų gÄ sdinimas, sužeidimas ar nužudymas, iÅ¡skyrus teisės aktuose numatytus atvejus), 9 punkto (veterinarinės procedÅ«ros, siekiant pakeisti gyvÅ«nų iÅ¡vaizdÄ ar gyvÅ«nų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar paÅ¡alinimas, plunksnų iÅ¡peÅ¡imas ar paÅ¡alinimas kitu bÅ«du ir kt.), pažeidžiant gyvÅ«nų kÅ«no dalių, minkÅ¡tųjų audinių ar kaulų struktÅ«rÄ , iÅ¡skyrus gyvÅ«nų kastravimÄ ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedÅ«ras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvÅ«no sveikatos) ir 24 punkto (kiti veiksmai, sukeliantys gyvÅ«nų žūtį, skausmÄ , kančiÄ , pavojų gyvÅ«nų sveikatai ar gyvybei, iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytus atvejus) nuostatas.

17.2. Byloje nustatyta ir patys iÅ¡teisintieji pripažino, kad Å¡ernui buvo nukirptos dvi iltys - virÅ¡utinė, nes buvo nulūžusi, ir apatinė, kuri bÅ«tų įaugusi į virÅ¡utinę lÅ«pÄ , taip pat byloje nustatyta, kad iltis replėmis kirpo D. V., o G. S., E. M., L. P. laikė suriÅ¡tÄ ir prie žemės prispaustÄ Å¡ernÄ , o R. D. filmavo bei koja prispaudęs laikė Å¡erno galvÄ .

17.3. Vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuota kaip kerpamos Å¡ernui iltys, apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad 4 vyriÅ¡kiai laiko suriÅ¡tÄ Å¾vėrį – Å¡ernÄ , kuris paverstas ant deÅ¡inio Å¡ono, kurio snukyje įstatytas pagalys, girdisi Å¡erno skleidžiami garsai – urzgimas, kad G. S. atsistojęs prie Å¡erno priekinių kojų, kurios tarpusavyje suriÅ¡tos melsvos spalvos „šniÅ«ru“, bei laiko „šniÅ«rÄ â€œ įtemptÄ kartu su Å¡erno priekinėmis kojomis, taip neleisdamas Å¡ernui judėti, L.

P. atsitÅ«pęs prie Å¡erno užpakalinių virve suriÅ¡tų kojų, laiko jas viena ranka, taip neleisdamas Å¡ernui judėti, E. M. užsigulęs Å¡ernÄ kaire koja laiko jį prispaustÄ prie žemės, deÅ¡ine ranka laiko įsikibęs į Å¡erno deÅ¡inę ausį, o kaire ranka įsirėmęs laikosi į Å¡erno sprandÄ , taip neleisdamas Å¡ernui judėti, atsisukęs į filmuotojÄ â€“ R. D. garsiai juokiasi, D. V. rankose turi reples, kuriomis pritÅ«pęs stovimoje pozicijoje karpo Å¡ernui vienos pusės iltį, ilties kirpimo metu Å¡ernui sujudėjus ir tuo metu iÅ¡kritus pagaliui iÅ¡ Å¡erno snukio, D.

V. paima pagalį ir juo suduoda Å¡ernui per snukį, ko pasekoje Å¡ernui iÅ¡sižiojus, jis vėl tÄ patį pagalį įkiÅ¡a Å¡ernui į burnÄ , matyti kaip jis ranka pastumia Å¡ernui odÄ ties ilties kirpimo vieta, iÅ¡ kur pasirodo kraujas ir tuo metu girdisi G. S. balsas „reik reik“, po ko D. V. į žaizdos vietÄ kiÅ¡a reples ir karpo iltį, vaizdo įraÅ¡e girdėti R. D. balsas, kuris komentuoja viso filmavimo metu rusiÅ¡kais žodžiais „kas per žmonės, kas per žmonės“, kaip taip galima“ „Nu kaip taip galima, pasakykit man“, „Ot gyvuliai“ „ai ai ai“, „D., kÄ jÅ«s čia darot, pasakykit man“ „Nosies nenulauÅ¡kit gyvuliui“, tuo metu, kai D.

V. ranka pastumia Å¡ernui odÄ ties ilties kirpimo vieta, iÅ¡ kur pasirodo kraujas, R. D. koja prispaudžia Å¡ernui snukį (t. 2, b. l. 80–85). Taigi, pačiame vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti vaizdai, girdimi komentarai, patvirtina, kad Å¡ernas negali prieÅ¡intis, nes jo kojos yra suriÅ¡tos ir tempiamos, į burnÄ buvo įdėtas pagalys, neleidžiant Å¡ernui susičiaupti, iltys kerpamos buitinėmis replėmis, skirtomis traukti vinis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme iÅ¡teisintasis R.

D. parodė, kad komentuodamas vaizdÄ , jis norėjo pasakyti, kad vaizdas nėra „gražus“, „malonus“.

17.4. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006-01-12 įsakymu Nr. B1-50 patvirtintų gyvÅ«nų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedÅ«ras 13 punktÄ iltinius dantis gali trumpinti privatus veterinarijos gydytojas arba kvalifikuotas asmuo, trumpinti iltis – tik privatus veterinarijos gydytojas. Kadangi iÅ¡teisintieji bei liudytojas V. P. nurodė, kad buvo trumpinamos Å¡ernui iltys, tai pagal minėtus teisės aktų reikalavimus, tokį veiksmÄ turėjo atlikti ne iÅ¡teisintasis D. V., o pats veterinarijos gydytojas V. P.. Pažymėtina, kad peržiÅ«rėdami pas G. S. mobiliojo ryÅ¡io telefone rastÄ vaizdo įraÅ¡Ä , specialistai J. K., V. R. kategoriÅ¡kai nurodė, kad tokias procedÅ«ras, kaip ilties Å¡alinimÄ (kirpimÄ ), turėjo atlikti iÅ¡skirtinai veterinaras, o ne paÅ¡alinis žmogus (t. 2, b. l. 87–88).

17.5. Šį vaizdo įraÅ¡Ä ikiteisminio tyrimo metu peržiÅ«rėję Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos virÅ¡ininkas R. Å . ir vyriausiasis specialistas M. K. nurodė, kad jame užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvÅ«nu (BK 310 str.), pažeistas Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 13 punkto reikalavimas („gyvÅ«nų agresijos kitų gyvÅ«nų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvÅ«nus, iÅ¡skyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvÅ«nų dresavimÄ â€œ) (t. 2, b. l. 4-44). Kaip specialistai apklausti R. Å ., M. K. nurodė, kad vaizdo įraÅ¡uose matomas elgesys su gyvÅ«nais traktuojamas kaip žiaurus, gyvÅ«nai yra luoÅ¡inami, ypač kai Å¡ernui karpomos iltys, laikant kitiems asmenims, gyvÅ«nai buvo suluoÅ¡inti juos kankinant (t. 2, b. l. 46–48, 51–52). Kaip specialistai byloje apklausti (duomenys neskelbtini) V. R. ir (duomenys neskelbtini) J. K. ir taip pat nurodė, kad jiems pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose yra tyčinio žiauraus elgesio su gyvÅ«nais vaizdai, žiaurus elgesys su gyvÅ«nais yra tai, kada inicijuojamas gyvÅ«no puolimas ir vyksta tiesioginis fizinis kontaktas sukeliant gyvÅ«nui skausmÄ , į kurį puolamas gyvÅ«nas atsako kÅ«no kalba arba garsine iÅ¡raiÅ¡ka, bei iÅ¡skyrė vaizdo įraÅ¡us, kuriuose gyvÅ«nai luoÅ¡inami, vienas iÅ¡ jų, kur matyti gyvÅ«no kÅ«no dalių paÅ¡alinimas (Å¡ernui kerpamos iltys) (t. 2, b. l. 65-66, 73-74).

17.6. 2019-10-25 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rašte Nr. DVT2-1517 (t. 2, b. l.

58) nurodyta, kad žiaurus elgesys su gyvÅ«nais – tai yra nepagrįstas žalos sukėlimas, sužeidimas ar gyvÅ«no nužudymas, fizinis kankinimas yra tyčinė fizinė žala, kurios sukėlimas sÄ lygoja nereikalingÄ skausmÄ ar/ir kančiÄ bei gali nulemti gyvÅ«no mirtį, pvz., bukos jėgos sukelta trauma, tokia kaip kontÅ«zija, nubrėžimas, įplyÅ¡imas ir lūžis – sukelti sutrenkimo, spyrimo, numetimo, muÅ¡imo ar kitų veiksmų; aÅ¡trios jėgos sužeidimai, terminiai ar cheminiai sužeidimai (nudegimai), Å¡autiniai sužeidimai, uždusimas ar prigėrimas, nuodijimas, kiti tyčiniai veiksmai.

Kaip specialistai byloje apklausti M. K., R. Š., J. K., V. R. nurodė, kad vaizdo įraše matomas šernui ilčių karpymas yra žiaurus elgesys su gyvūnu, nes gyvūnui buvo sukeltas skausmas. Pirmosios instancijos teisme specialistai J. K. ir V. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, jog vaizdo įraše matomas šerno ilčių karpymas ir kad tai vertinama kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, nes gyvūnas priešinasi, jam buvo sukeltas stresas, šernas nemiegojo, kad šernui iltis buvo kerpama grubiai.

Specialistas V. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad vaizdo medžiagoje matėsi Å¡erno ilčių Å¡alinimas, tvirtino, kad buvo ilties Å¡alinimas ar jos dalies, nes vienÄ matė numestÄ , dėl ilčių nukirpimo Å¡ernas galėtų gyventi, jei neatsirastų infekcija, vaizdo įraÅ¡e matytÄ veiksmÄ vertina žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu - Å¡erno suluoÅ¡inimu, nes Å¡ernas buvo iÅ¡sigandęs, jautė skausmÄ . Nors gyvÅ«nas nežuvo, bet jis neteko savo kÅ«no dalies, buvo suluoÅ¡intas. V. R. nurodė, kad yra praktika, kad Å¡ernui apatinės iltys paÅ¡alinamos tam, kad kitos užaugtų geresnės, o Lietuvoje tam, kad nesužalotų Å¡uns, todėl mano, kad vaizdo įraÅ¡e veiksmas vyko Å¡unų dresiravimo tikslais, nes buvo Å¡alinamos iltys.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad įvykyje dalyvavo ir veterinaras tėra tik prielaida, nes veterinaras taip negali elgtis lauko sÄ lygomis, jei veterinaras rekomendavo trumpinti iltį, tai viskas pateisinama ir suprantama. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas specialistas V. R. parodė, kad jam buvo parodyta filmuota medžiaga ir jis atsakė į tyrėjo klausimus, nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, nei prokuroras jam nesakė duoti vienokias ar kitokias iÅ¡vadas, kai ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡vadas, nežinojo apie tai, kad įvykyje dalyvavo veterinaras, nes veterinaras gali nuspręsti, kokį veiksmÄ atlikti su laukiniu gyvÅ«nu, kokį vaistÄ naudoti Å¡ernui užmigdyti bei nurodė, kad jis pas tyrėjÄ matė ir vaizdo įraÅ¡Ä apie Å¡erno paleidimÄ , kad tame vaizdo įraÅ¡e Å¡erno dydis panaÅ¡us į pirmajam vaizdo įraÅ¡e, jis nėra didelis, apie 100 kg.

Taip papt V. R. parodė, kad vaizdo įraÅ¡e su Å¡ernu matė, kad buvo nukirptos, o ne raunamos, dvi iltys, girdimas kirpimo garsas, ilties galas buvo atidalintas, virÅ¡utinė iltis nukirpta per trumpai, turėjo bÅ«ti palikta apie 2 cm ilties, ilties vietoje matyti raudona dėmė, bet kraujo nepritaÅ¡kyta, matė numestÄ vienÄ iltį, kad dėl per trumpai nukirptų ilčių gali įsimesti infekcija ir iltys gali neataugti, kol ataugtų iltis, toks paleistas Å¡ernas negalėtų normaliai iÅ¡gyventi, jam bÅ«tų sunkiau rasti maisto ir iÅ¡gyventi.

Tokius, vaizdo įraÅ¡e matyti veiksmus, turi atlikti tik veterinarijos gydytojas, be to, veiksmai atlikti su replėmis vinims trauktis, o toks įrankis nėra tinkamas ilčių kirpimui, taip pat atliekant tokiÄ procedÅ«rÄ rekomenduojamas nuskausminimas, visiÅ¡kas užmigdymas arba vietinė nejautra (narkozė), o Å¡iuo atveju Å¡ernas nebuvo užmigdytas, gyvÅ«nas patyrė kančiÄ , buvo suluoÅ¡intas, nes dėl per trumpai nukirptų dviejų tos pačios pusės ilčių, Å¡ernas nebegalėjo susičiaupti, o tai jam trukdo prasimaitinti, apsiginti.

Nurodė, kad tokie veiksmai buvo atlikti, kad Å¡ernas neapkandžiotų Å¡unų, tai buvo skirta Å¡unų dresavimui. Ä®vertinus tokius V. R. paaiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, kad specialistas patvirtino, jog vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvÅ«nu (Å¡ernu), kad Å¡ernas dėl per trumpai nukirptų dviejų tos pačios pusės ilčių, buvo suluoÅ¡intas, patyrė kančiÄ .

17.7. Netikėti byloje apklaustų specialistų R. Å ., M. K., J. K. ir V. R. paaiÅ¡kinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo, objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, specialistų suinteresuotumu bylos baigtimi, byloje nėra, be to, specialistai pirmosios instancijos teisme bei specialistas V. R. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jiems peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡us, niekas nuomonės jiems neformavo, jie davė paaiÅ¡kinimus pagal tai, kÄ matė vaizdo įraÅ¡uose, įtariamieji nebuvo įvardinti. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad specialistai paaiÅ¡kinimus davė įtakoti pareigÅ«nų.

17.8. Nors iÅ¡teisintieji ir liudytojas V. P. nurodė, kad Å¡ernui buvo suleisti vaistai ir jis buvo apsiraminęs, tačiau, kaip nurodė specialistai, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad Å¡ernas nebuvo užmigdytas, jis judėjo, skleidė garsus. V. P. „Privataus Vet. Gyd. Gydomų gyvÅ«nų registracijos žurnale“ nurodyti Å¡ernui suleisti vaistai pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto Stambiųjų gyvÅ«nų klinikos 2023-03-27 pateiktÄ atsakymÄ , vaistai „Metacam“ ir „Xylasine“ suleisti drauge nėra naudojami kaip narkozė, nes vaistas „Metacam“ nėra naudojamas anestezijai, o naudojamas kaip prieÅ¡uždegiminis preparatas, o vaistas „Xylasine“ yra skirtas nuraminti ir veikia kaip miorelaksantas, atpalaiduojantis raumenis (t. 10, b. l. 154–157).

Be to, 2019-12-03 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto raÅ¡te Nr. DVT2-1706 nurodyta, kad „jeigu Å¡ernas su sutrumpintomis iltimis toliau turi gyventi laukinėje gamtoje, tai toks Å¡ernas tam tikrÄ laikotarpį negali konkuruoti su gentainiais, o jeigu Å¡ernas gyvena uždaroje aplinkoje, tai esant Å¡io veiksmo bÅ«tinumui (kylantis pavojus gyvÅ«no sveikatai) ilties virÅ¡Å«nės paÅ¡alinimas nėra kankinimas ir suluoÅ¡inimas, jeigu veiksmas atliktas veterinarijos gydytojo bendrosios anestezijos fone, o trumpinant iltį nebuvo suskaldyta iltis ir atverta danties pulpa, bet kai tai atlikta be narkozės, vertinama kaip kankinimas Å¡ernui sukeliant stresÄ , o kai Å¡alinant ilties virÅ¡Å«nę suskaldoma iltis ir atveriama ilties pulpa, reikia vertinti kaip kankinimÄ sukeliant skausmÄ â€œ.

Taip pat Å¡iame atsakyme nurodyta, kad tik laikantis reikalavimų (sÄ lygos, tik veterinarijos gydytojo kompetencija, gyvÅ«no sedacija ar bendrinė anastezija arba ir vietinė nejautra, tinkami įrankiai ir kt.) Å¡alinant Å¡erno ilties virÅ¡Å«nės dalį Å¡iam gyvÅ«nui fizinis skausmas nesukeliamas (t. 4, b. l. 63). Sugretinus Å¡iame atsakyme nurodytÄ informacijÄ su byloje nustatytomis aplinkybėmis (Å¡ernas negyveno uždaroje teritorijoje, Å¡ernui iltis karpė ne veterinarijos gydytojas ir be narkozės, iltis buvo nukirpta per trumpai, nes matėsi kraujas, iltys buvo kerpamos ne su tam skirtu įrankiu), daroma iÅ¡vada, kad trumpinant Å¡ernui vienos pusės iltis, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo kankinamas ir suluoÅ¡intas.

Nors šernui iltys atauga per šešis mėnesius, kaip nurodė liudytojas V. P., tačiau, kaip nurodė specialistas V. R., šernui iltys gali ataugti, jei jos nukirptos taisyklingai, jei tai padaryta netaisyklingai, pvz., pažeista ilties pulpa, iltis sutraiškyta, gali prasidėti infekcija, sepsis, ir nukirpta iltis šernui gali ir nebeataugti, toks šernas laisvėje negalėtų prasimaitinti, konkuruoti su kitais gentainiais.

17.9. Tai, kad vaizdo įraÅ¡e matomas Å¡ernas nebuvo surastas ir nebuvo nustatyta, ar jam nukirptos iltys ataugo, ar ne, neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikacijai, nes specialistai patvirtino, kad kerpant Å¡ernui iltis, jis buvo kankinamas ir suluoÅ¡intas, kadangi po ilčių nukirpimo toks Å¡ernas tam tikrÄ laikotarpį negali konkuruoti su gentainiais, jis patiria nepatogumų – (dėl nukirptų dviejų tos pačios pusės ilčių, jis negali sukasti, susirasti maisto).

17.10. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o taip pat neįmanoma nustatyti kaltinamųjų veikos motyvų, kurie yra bÅ«tini sprendžiant klausimÄ dėl visų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių buvimo jų veikoje“, tačiau BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta dispozicija, nei teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, nenumato, kad sprendžiant asmens kaltės klausimÄ bÅ«tina nustatyti asmens motyvus elgtis neteisėtai. Nors teisme specialistai nurodė manantys, kad Å¡ernui iltys buvo kerpamos tam, kad Å¡ernas nesužalotų Å¡unų, t. y. Å¡unų dresavimui buvo nukirptos Å¡ernui iltys, tačiau byloje nėra įrodymų, kad įvykio metu iÅ¡teisintieji į įvykio vietÄ atsivežtus savo Å¡unis dresavo su Å¡ernu. Be to, veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės dėl kokių priežasčių ar tikslų kaltinamieji žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu.

17.11. Ä®vertinus specialistų pateiktus paaiÅ¡kinimus, vaizdinę medžiagÄ , kad iÅ¡teisintųjų, liudytojo V. P. parodymų dėl bÅ«tinybės Å¡ernui nukirpti iltis nepatvirtina, o prieÅ¡ingai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡teisintieji G. S., E. M., R. D., D. V., L. P., veikdami kartu, kankino laukinį gyvÅ«nÄ â€“ Å¡ernÄ , laikė suriÅ¡tÄ už kojų bei replėmis kirpo Å¡ernui kairės pusės apatinę ir virÅ¡utinę iltis, taip Å¡ernÄ suluoÅ¡ino bei pažeidė Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvÅ«nų gÄ sdinimas, sužeidimas ar nužudymas, iÅ¡skyrus teisės aktuose numatytus atvejus), 9 punkto , 24 punkto reikalavimus.

17.12. Å iuos veiksmus iÅ¡teisintieji atliko suprasdami, kad žiauriai elgiasi su Å¡ernu, jį kankina, kad dėl tokių jų veiksmų Å¡ernas patirs skausmÄ , kančiÄ , kad bus suluoÅ¡intas ir to norėjo, nes iÅ¡teisintieji yra medžiotojai, iÅ¡mano ne tik medžioklės taisykles, bet ir gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimus, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl tarp iÅ¡teisintųjų atliktų neteisėtų veiksmų (Å¡erno suriÅ¡imo, ilčių kirpimo) ir atsiradusių pasekmių (Å¡erno suluoÅ¡inimo) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Pastebėtina, kad prieÅ¡ gyvÅ«nÄ atlikti bendri iÅ¡teisintųjų veiksmai ir jų intensyvumas (laikymas Å¡erno suriÅ¡tÄ už kojų, į burnÄ Ä¯kiÅ¡us pagalį, juo suduodant Å¡ernui per snukį, taip priverčiant iÅ¡sižioti, ilčių kirpimas replėmis, tarimasis kiek kirpti iltis ne su veterinaru, o tarpusavyje (G. S. sako „reik reik“ ir po to D. V. toliau kerpa iltį), iÅ¡teisintųjų patirtis (taip pat ir profesionali, kaip medžiotojų) medžioklėse, neabejotinai leido suprasti jų daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį. Nors Å¡ernui iltis karpė tik D. V., o G. S., E. M., L. P. tik laikė Å¡ernÄ , R. D. filmavo ir koja buvo prispaudęs Å¡erno virÅ¡utinį žandikaulį, tačiau iÅ¡teisintieji veikė bendrai, jų tikslas buvo bendras – nukirpti Å¡ernui iltis, todėl iÅ¡teisintieji kaip bendravykdytojai privalo atsakyti visi.

18. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti iÅ¡teisintiesiems G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. suformuluotÄ kaltinimÄ nurodant, kad „<...> toliau replėmis traukė Å¡ernui per kraujuojančiÄ pulpÄ likusiÄ apatinės ilties dalį, tokiu bÅ«du jie bendrais tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su laukiniu gyvÅ«nu – Å¡ernu, jį kankindami, dėl ko Å¡ernas dėl ilčių karpymo bei jų paÅ¡alinimo buvo suluoÅ¡intas“. Pažymėtina, kad pirminiame kaltinime buvo nurodyta, kad „toliau replėmis karpė ir traukė Å¡ernui iltis, tokiu bÅ«du G. S., D. V., E. M., L. P. ir R. D. bendrais tyčiniais veiksmais, žiauriai elgėsi su laukiniu gyvÅ«nu – Å¡ernu, jį kankindami, dėl to Å¡ernas dėl ilčių karpymo bei jų iÅ¡rovimo buvo suluoÅ¡intas“.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Å¡ernui iltys buvo raunamos, taip iltis paÅ¡alinant, o tik kerpamos, tai patvirtino ir teisme specialistai, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teisme specialistas V. R. parodė, kad dėl nekokybiÅ¡ko vaizdo įraÅ¡o ir tai, kad filmuota buvo per atstumÄ , jis nematė, kad bÅ«tų pažeistas Å¡ernui žandikaulis, pritaÅ¡kyta kraujo, daroma iÅ¡vada, kad prokuroro pateiktas praÅ¡ymas pakeisti iÅ¡teisintiesiems G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. suformuluotÄ kaltinimÄ yra pagrįstas ir tenkinamas, tačiau iÅ¡ naujai suformuluoto kaltinimo paÅ¡alinant aplinkybę, kad likusi apatinės ilties dalis buvo traukiama „per kraujuojančiÄ pulpÄ â€œ.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų patvirtina, kad išteisintieji G. S., E. M., R. D., D. V., L. P. tiriamo įvykio metu žiauriai elgėsi su laikiniu gyvūnu – šernu, jį kankino ir suluošino. Tokie G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. veiksmai atitinka visus požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. išteisinimo dėl žiauraus elgesio su šernu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas) pripažįstant, kad

G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, jį kankino ir dėl to gyvÅ«nas buvo suluoÅ¡intas, t. y. 2017 m. liepos 9 d., apie 14 val., tvora aptvertoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso J. R., pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 9 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su laukiniu gyvÅ«nu – Å¡ernu, jį kankino, o bÅ«tent: R. D. mobiliojo ryÅ¡io telefonu filmuojant ir laikant koja prispaudus Å¡erno virÅ¡utinį žandikaulį, L. P. laikant keliu prispaudus gulintį Å¡ernÄ ant Å¡ono už užpakalinių kojų, G. S. stovint Å¡alia ir laikant Å¡ernÄ virve su suriÅ¡tomis abiem priekinėmis kojomis, E. M. laikant gulintį Å¡ernÄ abejomis rankomis ir kojos keliu prispaudus Å¡erno sprandÄ prie žemės, D. V. įkiÅ¡o pagalį į Å¡erno burnÄ ir taip priversdamas jį iÅ¡sižioti, replėmis kirpo Å¡ernui kairės pusės apatinio žandikaulio iltį, nulauždamas jos virÅ¡utinę dalį, po to D. V. replėmis nukirpo Å¡ernui kairės pusės virÅ¡utinio žandikaulio ilties dalį, o pagaliui iÅ¡kritus iÅ¡ Å¡erno burnos, tuo pačiu pagaliu sudavė Å¡ernui per snukį, ir Å¡ernui iÅ¡sižiojus, vėl pagalį įkiÅ¡o į Å¡erno burnÄ ir toliau replėmis traukė Å¡ernui likusiÄ apatinės ilties dalį, tokiu bÅ«du G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. bendrais tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su laukiniu gyvÅ«nu - Å¡ernu, jį kankino ir dėl to Å¡ernas dėl ilčių karpymo buvo suluoÅ¡intas.

Tokiais veiksmais G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnu – audine

18. G. S. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su audine) išteisintas motyvuojant tuo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis nebuvo surinkta patikimų įrodymų, kad gyvūnas – audinė žuvo ar buvo suluošinta, kad iš vaizdo įrašo, liudytojų, specialistų parodymų matyti, kad nė vienas nepatvirtino, kad vaizdo įraše neginčytinai matė G. S. ir įvykio vieta buvo ne Rusijoje, o R. N. sodyboje ir kaltinime nurodytu laiku, kad G. S. pareikštas kaltinimas nepagrįstas faktiniais duomenimis, remiantis tendencingomis prielaidomis. Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra nepagrįsta.

18.1. IÅ¡teisintasis G. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku nebuvo, kad buvo nuvažiavęs pas savo pažįstamÄ Rusijos Federacijos pilietį, kuris profesionaliai užsiima Vakarų Sibiro laikų veisimu, dresavimu, ir kuris jam ne vienÄ kartÄ demonstravo panaÅ¡ius įvykius, apraÅ¡ytus kaltinime. G. S. neigė ant audinės siundęs Å¡unį bei tvirtino, kad vaizdo įraÅ¡as su audine buvo ne Lietuvoje, kad vaizdo įraÅ¡as galėjo bÅ«ti perfilmuotas, kad, kai buvo Rusijoje, turėjo 5-6 Å¡unis.

18.2. Nors išteisintasis G. S. nurodė, kad žino, kur yra R. N. žemės sklypas, o kaip liudytojas apklaustas R. N. patvirtino, kad pažįsta G. S., tačiau liudytojas parodė, kad nepažįsta jam parodytame vaizdo įraše asmenų. Liudytojas R. N. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nei paneigė, nei patvirtino, kad jam parodytame vaizdo įraše matomas jam priklausantis žemės sklypas (t. 3, b. l. 7–10), tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus liudytojui R.

N. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apžiÅ«rima teritorija yra ta pati vieta kaip ir užfiksuotoji vaizdo įraÅ¡e su audine (t. 1, b. l. 82–94), nes toks pat žvyruotas kelias, pavieniai medžiai, varstomas metalinis atitvaras. Be to, iÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-02-19 specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-334(18) matyti, kad 2019-01-23 (duomenys neskelbtini) skyriuje dalyvaujant (duomenys neskelbtini) AVPK KP NTS vyr. tyrėjui M. K., buvo atlikta mobiliojo ryÅ¡io telefono informacijos iÅ¡rašų apžiÅ«ra ir peržiÅ«rėjus mobiliojo ryÅ¡io telefone „Samsung Galaxy S7 Edge“ Model SM-G935F, IMEI: (duomenys neskelbtini) esančius atvaizdo failus, specialistas atrinko failus, kurių metaduomenyse yra informacija, jog Å¡ie failai padaryti bÅ«tent su pateiktu mobiliojo ryÅ¡io telefonu „Samsung Galaxy S7 Edge, taip pat atrinko video failus, kurių koordinatės yra Lietuvos ribose (t. 1, b. l. 148–149).

Vienas iÅ¡ tokių video failų, kuris buvo sukurtas su G. S. turimu mobiliojo ryÅ¡io telefonu „Samsung Galaxy S7 Edge“ Model SM-G935F, IMEI: (duomenys neskelbtini), ir kurio koordinatės yra Lietuvos ribose, yra bÅ«tent vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas audinės pjudymas Å¡unimis 2018-05-19 (duomenys neskelbtini), liudytojui R. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taigi, Å¡ie duomenys patvirtina, kad įvykio vieta nustatyta ne tik pagal teritorijoje augančius pavienius medžius, žvyruotÄ keliÄ ir varstomÄ metalinį atitvarÄ , bet ir pagal video įraÅ¡o koordinates, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėtas vaizdo įraÅ¡as buvo darytas ne Rusijoje, o bÅ«tent Lietuvoje.

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 12,6280 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. N. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, pažįstantis G. S..

18.3. Be to, G. S. parodymus, kad vaizdo įraÅ¡as darytas ne Lietuvoje, paneigia duomenys apie G. S. sienos kirtimÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad G. S. Lietuvos Respublikos sienÄ kirto 2018 m. balandžio 4 d. iÅ¡vykdamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir 2018 m. balandžio 7 d. atvykdamas į Lietuvos RespublikÄ (t. 4, b. l. 41–42). Paties G. S. pateikti duomenys apie jo turimus Vakarų Sibiro laikų veislės Å¡unis patvirtina, kad 2018 m. gegužės mėnesį G. S. turėjo tris Vakarų Sibiro laikas, vardais U., gimimo data (duomenys neskelbtini), B., gimimo data (duomenys neskelbtini), ir H. (H.), gimimo data (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 67–69, 95), o pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės 2019-05-30 praneÅ¡imÄ matyti, kad 2017-03-16 G. S. iÅ¡vežė į Baltarusijos RespublikÄ tris Å¡unis, kurių pasų ir mikroschemų numeriai nesutampa su jo turimų Å¡unų U., B., H. mikroschemų numeriais, be to, 2018-04-05 – 2018-004-07 G. S. Nekomerciniais tikslais savo Å¡unų, vardais „U.“, „B.“ ir „H.“ iÅ¡ Lietuvos Respublikos nesivežė (t. 4, b. l. 98).

18.4. IÅ¡ vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas audinės pjudymas Å¡unimis, sukurtas 2018-05-19 13:21:16 val., jame matyti 4 vyriÅ¡kiai, vienas vyriÅ¡kis, vardu A., iÅ¡ narvelio iÅ¡meta audinę, prie kurios iÅ¡ karto pribėga G. S. laikomas Å¡uo, kuris pasivijęs audinę, pagauna dantimis, jÄ drasko, atbėga antras Å¡uo ir tas Å¡uo taip pat vaikosi audinę, dantimis įsikandęs drasko, girdėti audinės cypimas, taip pat girdisi G. S. balsas, duodantis komandas Å¡unims „paimk U., paimk“, „paimk H., paimk“, taip pat vaizdo įraÅ¡e girdisi kaip sakoma „čia baudžiakas garantuotas“, „Ar už tokį dalykÄ ?“, „jo, žiaurus elgesys su gyvÅ«nais iÅ¡kart“, „O gautumėm“, „Grupė“, „Nu bÅ«tų įdomiai“, „ŽiÅ«rėk, žiÅ«rėk, suprato kÄ daryt“, „Užpurtė n...“, „StuburÄ kirto jai“ (t. 2, b. l. 80–85). Tai, kad liudytojas R. N. pirmosios instancijos teisme nepatvirtino atpažinęs G. S. minėtame vaizdo įraÅ¡e, nepaneigia, kad vaizdo įraÅ¡e yra ne G. S., nes vaizdo įraÅ¡as darytas G. S. priklausančiu mobiliojo ryÅ¡io telefonu „Samsung Galaxy S7 Edge“, vaizdo įraÅ¡e minimi ir matomi G. S. priklausantys Vakarų Sibiro laikos Å¡unys, vardais „U.“, „H.“, be to, vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole tyrėjas nurodė, kad G. S. atpažintas pagal bendrus požymius (t. 1, b. l. 150–162; t. 2, b. l. 4–44).

18.5. Šį vaizdo įraÅ¡Ä ikiteisminio tyrimo metu peržiÅ«rėję Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Å iaulių maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius V. G., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos virÅ¡ininkas R. Å . ir vyriausiasis specialistas M. K. nurodė, kad jame užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvÅ«nu (BK 310 str.), pažeistas Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 13 punkto reikalavimas („gyvÅ«nų agresijos kitų gyvÅ«nų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvÅ«nus, iÅ¡skyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvÅ«nų dresavimÄ â€œ) (t. 2, b. l. 4–44). Kaip specialistai apklausti R. Å ., M. K. bei (duomenys neskelbtini) V. R. ir (duomenys neskelbtini) J. K. parodė, kad jiems pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose yra tyčinio žiauraus elgesio su gyvÅ«nais vaizdai, žiaurus elgesys su gyvÅ«nais yra tai, kada inicijuojamas gyvÅ«no puolimas ir vyksta tiesioginis fizinis kontaktas sukeliant gyvÅ«nui skausmÄ , į kurį puolamas gyvÅ«nas atsako kÅ«no kalba arba garsine iÅ¡raiÅ¡ka, bei iÅ¡skyrė vaizdo įraÅ¡us, kuriuose gyvÅ«nai luoÅ¡inami, vienas iÅ¡ jų - kai gyvÅ«nas yra neÅ¡amas nasruose įsikandus dantimis kito gyvÅ«no, kur nuo įkandimo matomas kraujas, kur gyvÅ«nas Å¡unų yra purtymo metu iÅ¡metamas (audinė purtoma ir mėtoma), taip apribojant gyvÅ«no galimybę gintis bei tokiu bÅ«du gyvÅ«nas gali patirti traumÄ , galimos ir pasekmės – jo sužalojimas, po to, kai gyvÅ«nui Å¡uo įsikanda ir jei gyvÅ«nas iÅ¡leidžia garsus, nes paprastas įkandimas gyvÅ«nui gali sukelti skaudžias pasekmes tiek jo fizinei, tiek jo psichinei sveikatai (t. 2, b. l. 65-66, 73-74).

18.6. Ä®vertinus tai, kad vaizdo įraÅ¡as sukurtas Lietuvos ribose, kad vaizdo įraÅ¡o sukÅ«rimo metu G. S. nebuvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir vaizdo įraÅ¡e minimi G. S. turimi Å¡unys „U.“ ir „H.“, kad vaizdo įraÅ¡e Å¡unys skatinami pulti audinę, Å¡unys kandžioja mėtydami audinę, kuri cypia, bando pasiÅ¡alinti nuo Å¡unų bei apsiginti, taip pat specialistų paaiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. S., veikdamas su nenustatytais asmenimis, pjudydamas audinę Å¡unimis, jÄ kankino bei suluoÅ¡ino. Nors audinės likimas nenustatytas, nes nutrÅ«ko vaizdo įraÅ¡as, tačiau tai nepaneigia, kad vaizdo įraÅ¡e matomų veiksmų metu audinei buvo sukeltas skausmas, stresas, jÄ puolė ir kandžiojo mėtydami du Å¡unys, kurie buvo skatinami audinę pulti, audinei nebuvo leista pasiÅ¡alinti į saugiÄ vietÄ . Tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte („gyvÅ«nų gÄ sdinimas, sužeidimas ar nužudymas, iÅ¡skyrus teisės aktuose numatytus atvejus“), 4 punkte („gyvÅ«nų naudojimas taikiniams“) bei 24 punkte („kiti veiksmai, sukeliantys gyvÅ«nų žūtį, skausmÄ , kančiÄ , pavojų gyvÅ«nų sveikatai ar gyvybei, iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytus atvejus) numatytus veiksmus, pripažįstamus žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu.

18.7. Å iÄ veikÄ G. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. žiauriai elgdamasis su gyvÅ«nu (audine) ir jį kankindamas, suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gyvÅ«nas gali žūti ar bÅ«ti suluoÅ¡intas, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, prieÅ¡ gyvÅ«nÄ atlikti veiksmai ir jų intensyvumas (sÄ moningai parinkta atvira teritorija, tyčinis audinės pjudymas Å¡unimis truko 5 minutes, audinę puolę du medžiokliniai Å¡unys), iÅ¡teisintojo patirtis (taip pat ir profesionali, kaip medžiotojo) medžioklėse ir Å¡unų dresavime, neabejotinai leido suprasti jo daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį. Pastebėtina, kad pačiame vaizdo įraÅ¡e girdėti komentarai, jog tai „žiaurus elgesys“, kad „baudžiakas“, patvirtina, kad G. S. suprato, kad jo veiksmai ­â€“ audinės pjudymas Å¡unimis yra neteisėtas. Vaizdo įraÅ¡e matomas audinės pjudymas Å¡unimis siekiant apmokyti savo Å¡unis medžioklei, patvirtina ne tik jo žiaurų elgesį su gyvÅ«nu, bet ir tai, kad jam visiÅ¡kai nesvarbus audinės likimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-115-303/2022 pritarė, kad gyvÅ«no pjudymas Å¡unimis neleidžiant gyvÅ«nui pasiÅ¡alinti į saugiÄ vietÄ yra žiaurus elgesys su gyvÅ«nu, už kurį kaltas asmuo traukiamas ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, nes atsirado padariniai, numatyti BK 310 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nėra aiÅ¡kus audinės likimas, nes vaizdo įraÅ¡as nutrÅ«ksta, vien Å¡i aplinkybė nepaneigia vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų neteisėtų veiksmų. Vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rėję specialistai kategoriÅ¡kai nurodė, kad vaizdo įraÅ¡e su audine yra užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvÅ«nu – audine, kuri buvo suluoÅ¡inta. Kadangi vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ keturių vyriÅ¡kių atpažintas vienintelis G. S., vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti ir jo turimi Å¡unys, kad G. S. duoda komandas savo Å¡unims „paimti“ audinę, daroma iÅ¡vada, kad skatindamas savo Å¡unis pulti audinę, G. S. tyčia kankindamas audinę, jÄ suluoÅ¡ino.

19. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad visuma byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina, kad iÅ¡teisintasis G. S., veikdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tiriamo įvykio metu – 2018-05-19 – žiauriai elgdamasis su gyvÅ«nu – audine, jÄ kankino ir suluoÅ¡ino. Tokie G. S. veiksmai atitinka visus požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl G. S. iÅ¡teisinimo dėl žiauraus elgesio su audine pagal BK 310 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas) pripažįstant, kad

G. S. žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, jį kankino ir dėl to gyvÅ«nas buvo suluoÅ¡intas, t. y. 2018 m. gegužės 19 d., apie 13:20 val., atviroje vietovėje – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso R. N., veikdamas kartu su dar keturiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu – audine, jÄ kankino, o bÅ«tent, vienam tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryÅ¡io telefonu filmuojant, dar vienam tyrimo metu nenustatytam asmeniui stovint ir stebint, G. S. ir dar vienam tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant po vienÄ G. S. Å¡unį, o kitam tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsineÅ¡us narvelį su audine ir jÄ iÅ¡metus iÅ¡ narvelio ant žemės, tikslu, jog jÄ pultų kaip taikinį G. S. du Å¡unys, tuomet G. S. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui paleidus Å¡unis pulti audinę, kurie jÄ puolė kandžiodami dantimis, draskydami ir purtydami bei mėtydami į žemę, tokiu bÅ«du G. S. bendrais tyčiniais veiksmais kartu su keturiais tyrimo metu nenustatytais asmenis žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu – audine, jÄ kankino ir dėl to audinė dėl patirtų sužalojimų buvo suluoÅ¡inta.

Tokiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Dėl žiauraus elgesio su vietnamietiška kiaule

20. G. S., M. S. ir A. K. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį dėl žiauraus elgesio su vietnamietiÅ¡ka kiaule skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡teisinti motyvuojant tuo, kad vietnamietiÅ¡kos kiaulės nugaiÅ¡imÄ nulėmė ne kaltinime nurodytos aplinkybės dėl aplink laksčiusių G. S. Å¡unų poveikio, o pats pjÅ«vis, dėl to kaltinime nurodomi gyvÅ«nų gerovės įstatymo normų pažeidimai, susiję su gyvÅ«no naudojimu kaip taikiniu Å¡unims, yra akivaizdžiai nesusieti priežastiniu ryÅ¡iu su bÅ«tinomis BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytomis pasekmėmis – gyvÅ«no žūtimi, kad iÅ¡teisintųjų tikslas ir pati veika buvo nukreipta ne į nepagrįstÄ moralės normomis elgesį su gyvÅ«nu – vietnamietiÅ¡ka kiaule, o Å¡io, G. S. laikyto gyvÅ«no paskerdimÄ asmeninėms jo reikmėms – maistui, o tai eliminuoja pareikÅ¡to kaltinimo tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 310 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymius, dėl to ir nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už maistui naudotino gyvÅ«no paskerdimÄ . Tokios pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos.

21.1. IÅ¡teisintasis G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad namuose buvo užsiauginęs vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę maistui, nusprendęs jÄ paskersti, pasikvietė į pagalbÄ kaimynÄ M. S., tam, kad kiaulė nepabėgtų, jÄ pririÅ¡o už kojos, aplinkui lakstė jo auginami Å¡unys, kurie susidomėję prisiartino prie skerdžiamos kiaulės, todėl jis telefonu filmavo siekdamas užfiksuoti Å¡unų reakcijÄ Ä¯ neįprastÄ aplinkÄ ir galėtų spręsti apie Å¡unų tinkamumÄ medžioklei. Taip pat G. S. parodė, kad dėl patirties stokos jam greitai vienu dÅ«riu nepasisekė kiaulę paskersti. Tvirtino, kad tikslo žiauriai elgtis su gyvÅ«nu neturėjo, nes kiaulę skerdė maistui, žalos niekam nepadarė.

21.2. IÅ¡teisintasis M. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaimynas G. S. paprašė padėti paskersti mėsai jo augintÄ vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę, kad sutartu laiku jis nuvyko pas G. S. į namus, abu pririÅ¡o vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę už galinės kojos ir iÅ¡vedė iÅ¡ Å«kinio pastato į laukÄ , jis laikė virvę, kad kiaulė nepabėgtų, o G. S. jÄ nudÅ«rė, kad kiaulė žuvo ne iÅ¡ karto. M. S. taip pat parodė, kad skerdžiant kiaulę, aplinkui lakstė palaidi keli G. S. jauni Å¡uniukai, tačiau nepamena, kad jie bÅ«tų agresyviai puolę skerdžiamÄ ar jau paskerstÄ gyvulį, trukdę pačiam skerdimui, kad G. S. Å¡uniukus filmavo.

21.3. IÅ¡teisintasis A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad važiuojant dviračiu pro G. S. kiemÄ , G. S. jį paÅ¡aukė, paprašė pagalbos padedant palaikyti už virvės kiaulę, kad jis ir M. S. laikė už virvės, kuria buvo pririÅ¡ta kiaulės koja, o G. S. peiliu perpjovė kiaulei kaklÄ , po pjÅ«vio kiaulė iÅ¡ karto atsigulė ant žemės ir nugaiÅ¡o, kad aplinkui lakstė keli jauni Å¡uniukai, palaižė kiaulę.

21.4. Nors iÅ¡teisintieji G. S. A. K. ir M. S. vienodai nurodė, kad G. S. Å¡unys tik lakstė aplink skerdžiamÄ kiaulę, kad kiaulės nepuolė, kad kiaulė po paskerdimo iÅ¡ karto nugaiÅ¡o, tačiau tokius iÅ¡teisintųjų parodymus paneigia pas G. S. kratos metu paimtame mobiliojo ryÅ¡io telefone „Samsung Galaxy S7 Edge“ rastų 2018-05-22 padarytų iÅ¡ viso 6 vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti G. S. turimi Å¡unys ir vietnamietiÅ¡ka kiaulė, apžiÅ«ros protokolo duomenys. Minėtame protokole nurodyta, kad vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuoti vietnamietiÅ¡kos kiaulės pjudymas Å¡unimis, buvo sukurti 2018-05-22 16:11:22, 16:37:36 ir 16:40:20, 16:44;26, 16:46:46, 16:50:14 val. ir juose matyti, kaip filmavimo centre vietnamietiÅ¡ka kiaulė, kuri pririÅ¡ta už vienos kojos, kuriÄ už „šniÅ«ro“ įtempęs laiko A.

K., girdisi G. S. balsas komentuojant „va parÅ¡iukas“, „Tuoj paleisiu“, „va U., H. ateina“, matyti kaip du Å¡unys puola kiaulę, kiaulė atsisukusi į Å¡unis skleidžia kriuksėjimo garsus ir iÅ¡sižiojusi ginasi nuo jÄ puolančių Å¡unų, atsisukdama tai į vienÄ , tai į kitÄ Å¡unį, taip pat matyti, kaip už kojos pririÅ¡ta kiaulė tempiama atbulomis, kaip Å¡unys jÄ kandžioja, gindamasi kiaulė bando pulti Å¡unis, tačiau tempiama už „šniÅ«ro“ atbulomis, kaip jai koja įspiriama į užpakalį, matyti, kaip kiaulei iÅ¡ burnos drimba baltos putos, sukasi aplink save paskui Å¡unį, girdisi G.

S. balsas „paleis, paleisk“, įvardijamas Å¡uns vardas „B.“, kad Å¡uo įsikandęs į kiaulės sprandÄ , G. S. giria Å¡unį „B.“ bei duoda komandÄ â€žpaimk“, kad perpjovus kiaulei kaklÄ , girdisi jos kriuksėjimas, aplink matomi trys kruvinais snukiais Å¡unys, kurie puola gulinčiÄ kiaulę ir Å¡unims jÄ kandžiojant girdisi kiaulės cypimas, kad Å¡unys kiaulę kandžioja, nors ji jau nebejuda (t. 2, b. l. 80-86). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas su priedais patvirtina, kad Å¡unys ne tik pauostė paskerstÄ vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę, bet ir jÄ kandžiojo (t. 1, b. l. 102-110).

Be to, iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad vietnamietiÅ¡ka kiaulė nebuvo skerdžiama paduriant, o jai gana plačiai buvo perpjautas kaklas, o filmuota medžiaga su puolančiais Å¡unimis pririÅ¡tÄ kiaulę patvirtina, kad taip buvo padaryta ne dėl skerdimo patirties stokos, o turint tikslÄ apmokyti Å¡unis medžioklei. Å ie paminėti duomenys paneigia iÅ¡teisintųjų G. S., A. K. ir M. S. parodymus apie tai, kad vietnamietiÅ¡ka kiaulė buvo paskersta paduriant ir kad G. S. Å¡unys kiaulės nepuolė, kad ji padurta iÅ¡ karto nugaiÅ¡o.

Iš vaizdo įrašų matyti, kad vietnamietiška kiaulė nebejuda tik paskutiniuose įrašuose, po 30 min. trukusių mokymų.

21.5. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žiauriu elgesiu ir kankinimu nelaikomas gyvÅ«nų skerdimas, kai juo tenkinami žmonių poreikiai. Tačiau ne bet koks gyvÅ«no skerdimas nėra laikomas žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu. Pagal Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ Å¾iauriu elgesiu su gyvÅ«nu yra gyvÅ«nų skerdimas jų neapsvaiginus, iÅ¡skyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, kurie nelaikomi žiauriu elgesiu su gyvÅ«nais, jų kankinimu, vienas iÅ¡ tokių veiksmų -  ūkinių gyvÅ«nų skerdimas, prieÅ¡ tai jų neapsvaiginus, religinėms apeigoms atlikti bÅ«tinais metodais, jeigu Å¡ie gyvÅ«nai skerdžiami skerdykloje.

Be to, šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose numatytais atvejais gyvūnas nužudomas taip, kad kuo mažiau fiziškai ir psichiškai kentėtų, pasirenkamas toks gyvūno nužudymo būdas, kuris:

1) sukeltų greitÄ gyvÅ«no sÄ monės netekimÄ ir mirtį;

2) pradedamas stipriu bendros nejautros sukėlimu ir baigiamas procedÅ«ra, sukeliančia galutinę ir tikrÄ mirtį. Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 17 straipsnis, reglamentuojantis Å«kinių gyvÅ«nų skerdimÄ , numato, kad asmeniniam vartojimui ne skerdyklose skerdžiami Å«kiniai gyvÅ«nai turi bÅ«ti skerdžiami teisės aktų nustatyta tvarka bei Å«kiniai gyvÅ«nai turi bÅ«ti apsaugoti nuo iÅ¡gÄ sčio, skausmo arba kančių juos perkeliant, varant į aptvarus, pančiojant, svaiginant, skerdžiant arba nužudant (minėto įstatymo 1ų straipsnio 3, 5 dalys).

Taip pat pagal 1993-12-22 Tarybos direktyvÄ 93/119/EB dėl gyvÅ«nų apsaugos juos skerdžiant arba užmuÅ¡ant nurodyta, kad gyvÅ«nai, juos skerdžiant arba užmuÅ¡ant, neturi jausti skausmo bei kančių, kurių galima iÅ¡vengti (3 straipsnis), o 9 straipsnio 2 dalis numato, kad „<...> jei kiaules skerdžia arba užmuÅ¡a ne skerdyklose jų savininkas savo poreikiams tenkinti, bet tik tuo atveju, jeigu laikomasi 3 straipsnio reikalavimų ir kiaulės skerdžiant yra apsvaiginamos“. Taigi, iÅ¡ minėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad ir skerdžiant Å«kinius gyvÅ«nus savininko asmeniams poreikiams, jie prieÅ¡ skerdimÄ turi bÅ«ti apsvaiginti, jiems neturi bÅ«ti sukeliamas skausmas bei kančios, kurių galima iÅ¡vengti.

21.6. IÅ¡ vaizdinės medžiagos matyti, kad vietnamietiÅ¡ka kiaulė buvo pririÅ¡ta už užpakalinės kojos, laikoma, kad nepabėgtų ir jai ginantis ir puolant Å¡unis, ji buvo patraukiama už pririÅ¡tos kojos taip trukdant jai apsiginti. Negalėdama nei apsiginti nuo trijų Å¡unų, nei nuo jų pabėgti į saugiÄ vietÄ , ji buvo pastumiama, o kiaulei perpjovus kaklÄ , ji toliau buvo pjudoma Å¡unims. Be to, tokie veiksmai su vietnamietiÅ¡ka kiaule truko ilgiau nei pusvalandį nuo 16:11 val. iki 16:50 val., vien gyvos vietnamietiÅ¡kos kiaulės pjudymas Å¡unimis truko 30 minučių, kiaulę puolė ir kandžiojo trys medžiokliniai Å¡unys. Kiaulės atžvilgiu atliktų veiksmų intensyvumas ir pobÅ«dis, trukmė rodo, kad vietnamietiÅ¡ka kiaulė buvo kankinama, naudojama kaip taikinys Å¡unims ir jai buvo sukeltas skausmas, kančia.

21.7. Be to, Å¡iuos vaizdo įraÅ¡us ikiteisminio tyrimo metu peržiÅ«rėję Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos virÅ¡ininkas R. Å . ir vyriausiasis specialistas M. K. nurodė, kad jame užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvÅ«nu (BK 310 str.), pažeistas Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 13 punkto reikalavimas („gyvÅ«nų agresijos kitų gyvÅ«nų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvÅ«nus, iÅ¡skyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvÅ«nų dresavimÄ â€œ), 23 punkto reikalavimas („gyvÅ«no savininko ar laikytojo sutikimas atlikti žiaurius veiksmus su gyvÅ«nu ar sÄ lygų atlikti tokius veiksmus sudarymas“) (t. 2, b. l. 4-44). Kaip specialistai apklausti R. Å ., M. K. bei (duomenys neskelbtini) V. R. ir (duomenys neskelbtini) J. K. parodė, kad jiems pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose yra tyčinio žiauraus elgesio su gyvÅ«nais vaizdai, žiaurus elgesys su gyvÅ«nais yra tai, kada inicijuojamas gyvÅ«no puolimas ir vyksta tiesioginis fizinis kontaktas sukeliant gyvÅ«nui skausmÄ , į kurį puolamas gyvÅ«nas atsako kÅ«no kalba arba garsine iÅ¡raiÅ¡ka, bei iÅ¡skyrė vaizdo įraÅ¡us, kuriuose gyvÅ«nai luoÅ¡inami, vienas iÅ¡ jų, kai vietnamietiÅ¡ka kiaulė yra suriÅ¡tomis kojomis, taip apribojant jos galimybę gintis bei tokiu bÅ«du (pririÅ¡ant) gyvÅ«nas gali patirti traumÄ , jis blaÅ¡kosi, jis plėšia tÄ kojÄ ir galimos pasekmės – jo sužalojimas, po to, kai gyvÅ«nui Å¡uo įsikanda ir jei gyvÅ«nas iÅ¡leidžia garsus, nes paprastas įkandimas gyvÅ«nui gali sukelti skaudžias pasekmes tiek jo fizinei, tiek jo psichinei sveikatai (t. 2, b. l. 65-66, 73-74).

21.8. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, daroma iÅ¡vada, kad vaizdo įraÅ¡e G. S. Å¡unys skatinami pulti vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę, Å¡unys kandžioja, kuri kriuksi, bando pasiÅ¡alinti nuo Å¡unų bei apsiginti, o tokie G. S., A. K. ir M. S. veiksmai – laikant pririÅ¡tÄ už kojos vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę, jÄ tampant, leidžiant Å¡unims jÄ pulti, kandžioti, laikomi žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu, jo kankinimu. Tai, kad vietnamietiÅ¡ka kiaulė žuvo ne nuo to, kad jÄ mirtinai užkandžiojo Å¡unys, o nuo to, kad dėl perpjauto kaklo nukraujavo, neÅ¡alina iÅ¡teisintųjų G. S., A. K. ir M. S. atsakomybės, nes pagal BK 310 straipsnio 1 dalį atsakomybę užtraukia vien gyvÅ«no kankinimas ar žiaurus elgesys su juo, kurio pasekmė – gyvÅ«no žūtis.

21.9. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nors G. S. norėjo paskersti vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę, tačiau jis kiaulę paskerdė ne nudurdamas, o padarydamas gana didelį pjÅ«vį, o tai parodo, kad jis kiaulę paskerdė nesilaikydamas minėtų teisės aktų reikalavimų – nesukelti gyvÅ«nui kančios. Be to, G. S., veikdamas su A. K. ir M. S., vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę prieÅ¡ paskersdami, pjudė Å¡unimis ilgÄ laikÄ , laikydami jÄ pririÅ¡tÄ , taip vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę kankino, kad kiaulė dėl perpjauto kaklo nukraujavusi žuvo. Tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte („gyvÅ«nų gÄ sdinimas, sužeidimas ar nužudymas, iÅ¡skyrus teisės aktuose numatytus atvejus“), 4 punkte („gyvÅ«nų naudojimas taikiniams“) bei 24 punkte („kiti veiksmai, sukeliantys gyvÅ«nų žūtį, skausmÄ , kančiÄ , pavojų gyvÅ«nų sveikatai ar gyvybei, iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytus atvejus) numatytus veiksmus, pripažįstamus žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu.

21.10. Å iÄ veikÄ G. S., A. K. ir M. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. žiauriai elgdamiesi su gyvÅ«nu (vietnamietiÅ¡ka kiaule) ir jį kankindami, suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų gyvÅ«nas gali žūti ar bÅ«ti suluoÅ¡intas, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, prieÅ¡ gyvÅ«nÄ atlikti veiksmai ir jų intensyvumas (sÄ moningai parinkta atvira teritorija, tyčinis pjudymas Å¡unimis), iÅ¡teisintiesiems neabejotinai leido suprasti jų daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį.Â

22. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad visuma byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina, kad iÅ¡teisintieji G. S., A. K. ir M. S., veikdami kartu, tiriamo įvykio metu – 2018-05-22 – žiauriai elgdamiesi su gyvÅ«nu – vietnamietiÅ¡ka kiaule, jÄ kankino, o tai, kad gyvÅ«nas dėl perpjauto kaklo nukraujavęs vis tiek bÅ«tų žuvęs, o ne dėl 30 minučių trukusio pjudymo Å¡unimis, nekeičia nusikalstamų veiksmų vertinimo. Tokie G. S., A. K. ir M. S. veiksmai atitinka visus požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl G. S., A. K., M. S. iÅ¡teisinimo dėl žiauraus elgesio su vietnamietiÅ¡ka kiaule pagal BK 310 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas) pripažįstant, kad

G. S., A. K. ir M. S., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, t. y. 2018 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 16.11 val. iki 16.50 val., atviroje vietovėje – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso B. S., pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu – vietnamietiÅ¡ka kiaule, jÄ kankino, o bÅ«tent, G. S. filmuojant mobiliojo ryÅ¡io telefonu, o A. K. laikant vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę virve pririÅ¡tÄ už deÅ¡inės užpakalinės kojos ir jÄ tampant, tikslu, jog jÄ pultų kaip taikinį G. S. Å¡unys, bei G. S. davus komandÄ savo Å¡unims, iÅ¡ pradžių dviem, o vėliau trečiam pulti vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę, kurie jÄ puolė kandžiodami ir draskydami, o M. S. stovint ir stebint bei vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja iÅ¡ nugaros vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę pastumiant į priekį link jÄ puolančių Å¡unų, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , G. S. perpjovus peiliu vietnamietiÅ¡kai kiaulei kaklÄ ir Å¡iai gulint ant Å¡ono ir kraujuojant, G. S. toliau vietnamietiÅ¡kÄ kiaulę naudojo kaip taikinį savo Å¡unims, jÄ kankinant, tokiu bÅ«du G. S., A. K. ir M. S. bendrais tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu – vietnamietiÅ¡ka kiaule, jÄ kankino, dėl to kiaulė dėl perpjauto kaklo nukraujavusi žuvo.

Dėl bausmių

23. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų minėtame straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumo principas yra bendrasis, visoms teisės Å¡akoms bÅ«dingas principas, tačiau skiriant bausmes jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia bÅ«tinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

23.1. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

23.2. Nagrinėjamu atveju G. S. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dvi nusikalstamas veikas – 2017-07-09 (žiaurus elgesys su Å¡ernu) ir 2018-05-22 (žiaurus elgesys su vietnamietiÅ¡ka kiaule) – G. S. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). G. S. iÅ¡situokęs, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neteistas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, kad buvo pagrindinis nusikalstamų veikų bendravykdytojas, į prokuroro skunde praÅ¡omÄ skirti bausmę, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos prieÅ¡ 5-6 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamų veikų, numatytų BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ G. S. skiriant baudas, artimas baudos minimaliam dydžiui (2017 m. galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija numatė, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ skiriama bauda iki 500 MGL (bausmes vidurkis 250 MGL dydis), o 2018 m. galiojusi BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija numatė, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ nustatoma bauda nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (bausmės vidurkis 1 025 MGL)). G. S. paskirtos bausmės subendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir nuteistajam paskiriama subendrinta bausmė – 200 MGL (9 876,60 Eur) dydžio baudÄ (140 MGL(7000 Eur) + 10 MGL(376,60 Eur) (pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvÅ«nu – Å¡ernu) + 50 MGL (2500 Eur) (pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su audine).

23.3. Nagrinėjamu atveju E. M. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. M. iÅ¡siskyręs, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neteistas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, į prokuroro skunde praÅ¡omÄ skirti bausmę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ 6 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ E. M. skiriant baudÄ , artimÄ baudos vidurkiui.

23.4. D. V. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. V. vedęs, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neteistas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, į prokuroro skunde praÅ¡omÄ skirti bausmę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ 6 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ D. V. skiriant baudÄ , artimÄ baudos vidurkiui.

23.5. R. D. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. D. vedęs, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neteistas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, į prokuroro skunde praÅ¡omÄ skirti bausmę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ 6 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ R. D. skiriant baudÄ , artimÄ baudos vidurkiui.

23.6. L. P. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). L. P. nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi ir Å¡iuo metu mokosi, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neteistas, tačiau 2020-06-11 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepilnametis, į prokuroro skunde praÅ¡omÄ skirti bausmę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ 6 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ L. P. skiriant baudÄ , artimÄ baudos minimaliam dydžiui.

23.7. M. S. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. S. nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų, neteistas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas jaunas, į prokuroro skunde praÅ¡omÄ skirti bausmę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ 5 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ M. S. skiriant baudÄ , artimÄ baudos minimaliam dydžiui.

23.8. A. K. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. K. nevedęs, dirba, baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų, neteistas, tačiau 2019-01-09 teismo nutartimi patvirtinus prokuroro 2019-01-07 nutarimÄ , buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas jaunas, vos sulaukęs pilnametystės, į prokuroro skunde praÅ¡omÄ skirti bausmę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ 5 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ A. K. skiriant baudÄ , artimÄ baudos minimaliam dydžiui.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais pasikeitė MGL dydis pinigine išraiška, nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo nustatytas 37,66 Eur, o nuo 2018-01-01 – 50 Eur. MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių, todėl skiriant bausmę taikomas tas MGL dydis, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu, o ne tas, kuris galioja nuosprendžio priėmimo metu.

Dėl civilinio ieškinio

25. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė 1 602,25 Eur sumai civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų – G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. (t. 1, b. l. 57-61).

25.1. Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Kitaip tariant, gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021).

25.2. Nors teismas nustatė, kad G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. žiauriai elgėsi su Å¡ernu – karpė jam iltis, tačiau tai savaime nėra neginčijamas įrodymas dėl padarytos žalos laukinei gyvÅ«nijai. Aplinkos ministerija civiliniame ieÅ¡kinyje pagrįsdama laukinei gyvÅ«nijai padarytÄ 1 602,25 Eur žalÄ , nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 2 punktÄ , padaryta žala laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims pasireiÅ¡kia gyvÅ«nų, jų jauniklių, lervų, lėliukių, vikÅ¡rų, varliagyvių ikrų, roplių kiauÅ¡inių sunaikinimu ar sužalojimu (sužaloti gyvÅ«nai – gyvi, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios pakitusios bÅ«senos gyvÅ«nai). Pagal Å¡iÄ metodikÄ sužaloti gyvÅ«nai priskiriami prie sunaikintų.

25.3. Atsižvelgiant į tai, kad nors byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. S., E. M., D. V., R. D., L. P. žiauriai elgėsi su šernu, jį kankino ir dėl ilčių karpymo šernas buvo suluošintas, tačiau byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje nurodyta žala realiai buvo padaryta, nes šernas nebuvo surastas ir apžiūrėtas, nenustatyta, ar šernas po jam nukirptų ilčių liko suluošintas ar žuvo, o vien nustatyta metodika nėra pagrindas žalai nustatyti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos yra neįrodytas, civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

26. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung SM – G630F Galaxy S7 Edge“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, paimtas iÅ¡ G. S., metalinės replės, paimtos iÅ¡ D. V., konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės; vokas, kuriame yra 9 kompaktinės plokÅ¡telės su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, visa baudžiamosios bylos Nr. 01-1-56798-18 kopija PDF formatu, bei vokas, kuriame yra USB „Adata 64 GB“ laikmena su nuskaitytais iÅ¡ G. S. mobiliojo ryÅ¡io telefono „Samsung SM – G630F Galaxy S7 Edge“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), duomenis, paliktini saugoti kartu su byla, o „Privataus vet. gyd. gydomų gyvÅ«nų registracijos“ žurnalas, paimtas iÅ¡ liudytojo V. P. perduotinas kartu su nutartimi prokurorui spręsti V. P. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .

Dėl proceso išlaidų

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš valstybės G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. priteisė jų turėtas išlaidas už jiems suteiktas advokatų paslaugas, nes minėti asmenys buvo išteisinti, nepadarius jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų (BPK 106 straipsnio 3 dalis). Tačiau šį nuosprendį panaikinus ir G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. pripažinus kaltais pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, jų patirtos pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti, nepriteistinos iš valstybės, o skundžiamo nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų priteisimo iš valstybės pirmosios instancijos teisme naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį, kuriuo

G. S. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas už tris nusikalstamas veikas, o E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti už po vienÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir priimti naujÄ nuosprendį:

G. S. pripažinti kaltu ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvūnu – šernu) 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio bauda,

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su audine) 120 MGL (6 000,00 Eur) dydžio bauda,

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su vietnamietiška kiaule) 140 MGL (7 000,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, dalimis, G. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridėti Å¡velnesnių bausmių dalis, ir G. S. paskirti subendrintÄ bausmę – 200 MGL (9 876,60 Eur) dydžio baudÄ .

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvÅ«nu – Å¡ernu) ir paskirti jam 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio baudÄ .

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvÅ«nu – Å¡ernu) ir paskirti jam 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio baudÄ .

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvÅ«nu – Å¡ernu) ir paskirti jam 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio baudÄ .

L. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvÅ«nu - Å¡ernu) ir paskirti jam 50 MGL (1 883,00 Eur) dydžio baudÄ .

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su vietnamietiÅ¡ka kiaule) ir paskirti jam 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudÄ .

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su vietnamietiÅ¡ka kiaule) ir paskirti jam 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudÄ .

Ä®pareigoti G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., M. S., A. K. paskirtas baudas sumokėti per 6 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos ir dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ , pateikti teismui, prieÅ¡ingu atveju bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ laisvės apribojimu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo priteista iš valstybės : R. D. 2 057 Eur, L. P. – 400 Eur, M. S. – 350 Eur, A. K. – 350 Eur, D. V. – 1 815 Eur ir E. M. – 1 815 Eur jų turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Atmesti advokatų praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ valstybės nuteistųjų G. S., E. M., R. D., D. V., L. P., M. S. ir A. K. turėtų iÅ¡laidų advokatų paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 1 602,25 Eur sumai atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1) mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung SM-G630F Galaxy S7 Edge”, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, paimtÄ iÅ¡ G. S., konfiskuoti, kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonę;

2) metalines reples, paimtas iš D. V., konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį;

3) „Privataus vet. gyd. Gydomų gyvÅ«nų registracijos“ žurnalÄ , paimtÄ iÅ¡ liudytojo V. P. perduoti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«rai sprendžiant V. P. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ ;

4) vokÄ , kuriame yra 9 kompaktinės plokÅ¡telės su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, visa baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija PDF formatu, kuri buvo siųsta el. paÅ¡tu proceso dalyviams, ir kita informacija, palikti saugoti prie bylos;

5) vokÄ , kuriame yra USB „Adata 64 GB“ laikmena su nuskaitytais iÅ¡ G. S. mobiliojo ryÅ¡io telefono „Samsung SM- G630F S7 Edge“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), duomenis, palikti saugoti prie bylos.

Teisėjai Boleslovas Kalainis

Vidmantas Mylė

Gražvydas Poškus