2016-08-31 Nr. AB-16583-3-61-3-00918-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-454-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00918-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas T. S. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą pradėti ikiteisminį tyrimą G. L. S. atžvilgiu ir ją nubausti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjui išaiškintina, kad manydamas, jog skunde nurodyto asmens veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudėtis, jis turi teisę paduoti skundą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Paaiškina, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. L. S. veiksmų. Pareiškėjas 2016 m. vasario 11 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato gavo raštą Nr. 10-S-32971, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 punktu, priimtas sprendimas prašymo nenagrinėti, kadangi pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtus sprendimus. Policijos pranešime taip pat nurodyta, kad sprendimą galima apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas nurodo, jog jam nėra aišku, kodėl jo skundą atsisakyta priimti, kadangi į policiją dėl mažametės dukros sužalojimo jis kreipėsi pirmą kartą. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pranešime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Pagal ABTĮ, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas šios nuostatos atitiktį tam tikroms Konstitucijos nuostatoms, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog nesutinka su 2016 m. vasario 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato raštu Nr. 10-S-32971 ir vertina jį kaip atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjo netenkina policijos veiksmai, susiję su pareiškėjo 2016 m. sausio 18 d. skundo nagrinėjimu, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą G. L.S. atžvilgiu ir ją nubausti.

Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas prašo įpareigoti atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundas nepriskirtinas administraciniam teismui ir turi būti paduotas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 16 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, teisingai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė pakankamai argumentų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė