Legislator Case Law & Legislation
449f4b34-9893-4dd9-bc6a-0f7aef2097fd AI generated

449f4b34-9893-4dd9-bc6a-0f7aef2097fd · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 449f4b34-9893-4dd9-bc6a-0f7aef2097fd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1701-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01568-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 21.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 2 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å . Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

449f4b34-9893-4dd9-bc6a-0f7aef2097fd · Kauno apygardos administracinis teismas: Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. balandžio 6 d. nuteistajam Å . Å . po ilgalaikio pasimatymo buvo atlikta visuminė krata įtarus jį slepiant nuteistiesiems uždraustus daiktus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1701-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01568-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 21.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 2 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å . Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas Å . Å . skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-12) nurodė, kad 2015 m. balandžio 4 d. grįžus po ilgalaikio pasimatymo su artimaisiais jam buvo atlikta krata. Atliekant kratÄ pareiÅ¡kėjui ties iÅ¡ange suveikė metalo detektoriaus jutiklis. PareigÅ«nai pareiÅ¡kėjui liepė iÅ¡ iÅ¡angės iÅ¡siimti draudžiamus daiktus, nes, prieÅ¡ingu atveju, juos iÅ¡ims gydytojas per prievartÄ .

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad draudžiamų daiktų neturi ir minėtų pareigÅ«nų nurodymų nevykdė. PareiÅ¡kėjui nesutikus atlikti kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ , kuri, jo nuomone, žemina orumÄ , pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas - 24 val. laikotarpiui uždarant į baudos izoliatoriaus kamerÄ . PaaiÅ¡kino, kad baudos izoliatoriaus kameroje nebuvo langų, ventiliacijos, buvo nemalonus kvapas. Uždarius pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ baudos izoliatoriaus kamerÄ , jis pataisos namų administracijai parašė skundÄ dėl bado akcijos, tačiau Å¡is skundas nebuvo užregistruotas.

Taip pat, 2015 m. balandžio 6 d. pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių dėl netinkamų pareigÅ«nų veiksmų, tačiau Å¡is skundas nebuvo užregistruotas ir dingo. Mano, kad pažeidimo nepadarė, buvo neteisingai nubaustas, o pareigÅ«nai turėjo atlikti rentgeno tyrimÄ arba leisti iÅ¡situÅ¡tinti į indÄ . Dėl minėtų veiksmų pareiÅ¡kėjui kilo baimė vaikščioti į asmeninius pasimatymus, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ .

PatirtÄ Å¾alÄ vertino 1 000 Eur ir prašė jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovo atstovas, Alytaus pataisos namai, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 18-21) nurodė, kad 2015 m. balandžio 6 d. Å . Å . išėjus iÅ¡ ilgalaikio pasimatymo, jam buvo atlikta visuminė asmens krata, kadangi buvo įtariama, kad nuteistasis gali turėti uždraustų daiktų. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 153, 154 punktais, atliekant kratÄ , apžiÅ«rint nuteistÄ jį, jam ties iÅ¡ange suveikė metalo detektorius.

Å . Å . buvo pasiÅ«lyta atiduoti galimai turimus nuteistiesiems draudžiamus daiktus, tačiau pareiÅ¡kėjas to nepadarė. Siekiant iÅ¡vengti pareiÅ¡kėjo kontakto su kitais nuteistaisiais, pareiÅ¡kėjas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 144 str. 5 d., 2015 m. balandžio 6 d. nutarimu „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“, 24 val. laikotarpiui buvo izoliuotas į kamerÄ Nr.

0. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, negali bÅ«ti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų (toliau ir – Alytaus PN) pareigÅ«nų veiksmų, izoliuojant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ baudos izoliatoriaus kamerÄ 24 val. laikotarpiui, įtarus jį slepiant draudžiamus daiktus taip pat, neužtikrinant pareiÅ¡kėjui higienines ir sanitarines normas atitinkančių kalinimo sÄ lygų baudos izoliatoriaus kameroje.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. balandžio 6 d. nuteistajam Å . Å . po ilgalaikio pasimatymo buvo atlikta visuminė krata įtarus jį slepiant nuteistiesiems uždraustus daiktus.

Kratos metu suveikė metalo detektorius. PareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta atiduoti galimai turimus nuteistiesiems draudžiamus daiktus, tačiau pareiÅ¡kėjas to nepadarė (b. l. 25, 26). Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2015 m. balandžio 6 d. nutarimu „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 144 straipsnio 5 dalimi ir įtariant pareiÅ¡kėjÄ kÅ«no ertmėse slepiant uždraustus daiktus, Å .

Å . 24 val. laikotarpiui buvo izoliuotas į baudos izoliatoriaus kamerÄ (b. l. 22-23, 41, 42-43).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos - 12 straipsnyje. SpecialiÄ sias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai.Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintÄ bausmių vykdymo teisėtumo principÄ nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis.

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys bei BVK 110 str. 1 d. 2 p. imperatyviai nustato nuteistųjų pareigÄ - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir reikalavimus. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ .

Ä®statymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali bÅ«ti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus (BVK 142 str.) . Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarkÄ reglamentuoja BVK 143 straipsnis.BVK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Kratų atlikimÄ nuteistiesiems reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 (toliau – Instrukcija).  Instrukcijos 151 punkte nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Pagal Instrukcijos 153.5 punktÄ , visuminė krata privalomai atliekama įtarus, kad suimtasis arba nuteistasis turi daiktų, kuriuos jam turėti draudžiama; prieÅ¡ ir po pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis, kai pasimatymų metu tarp pasimatančiųjų galimas fizinis kontaktas (Instrukcijos 153.6. p.).

Pagal Instrukcijos 36 priedÄ , metalo detektorius yra vienas iÅ¡ bÅ«tinų daiktų kratoms atlikti, kurie turi bÅ«ti kamerų tipo patalpų ir baudos (drausmės) izoliatoriaus priežiÅ«ros pareigÅ«nų kambaryje. Pagal Instrukcijos 154 punkto nuostatas, visuminė asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Å io punkto 2 dalyje nurodyta, jog kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali bÅ«ti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali bÅ«ti atlikta kÅ«no ertmių apžiÅ«ra.

SprendimÄ atlikti suimtojo (nuteistojo) kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ nutarimu priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medicinos specialistas. Instrukcijos 154 punkto 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ atlikti prieÅ¡ suimtojo ar nuteistojo valiÄ . Suimtojo (nuteistojo) kÅ«no ertmių apžiÅ«ros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas (Instrukcijos 154 p.)Kaip buvo minėta, Å .

Š. grįžus po ilgalaikio pasimatymo, jam buvo atlikta visuminė krata, pareiškėjas patikrintas metalo detektoriumi. Metalo detektoriui suveikus, pareiškėjui buvo pasiūlyta atiduoti turimus daiktus, tačiau pareiškėjas neigė turintis draudžiamų daiktų ir nesutiko, kad jam būtų atlikta kūno ertmių apžiūra. Minėtas aplinkybes pareiškėjas nurodė savo skunde. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad, pareiškėjui nesutikus, kūno ertmių apžiūra jam nebuvo atlikta, sprendimas dėl kūno ertmių apžiūros nepriimtas.

Ä®vertinus atsakovo atstovo atliktus veiksmus Instrukcijos 153, 154 punktų kontekste, daroma iÅ¡vada, kad Alytaus pataisos namų pareigÅ«nų veiksmai atliekant kratÄ buvo teisėti. Nors pareiÅ¡kėjas skunde neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad pareigÅ«nai netinkamai elgėsi - piktybiÅ¡kai liepė iÅ¡siimti iÅ¡ iÅ¡angės turimus daiktus, grasino pareiÅ¡kėjui, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti bendro pobÅ«džio faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad pareigÅ«nai nesutiko atlikti rentgeno tyrimÄ arba leisti iÅ¡situÅ¡tinti į indÄ .

Tačiau, teismas pažymi, kad Instrukcijos 154 punkte nėra reglamentuota galimybė atlikti nuteistojo arba suimtojo asmens kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ rentgeno bÅ«du, arba iÅ¡situÅ¡tinant jam į indÄ . Todėl, teismo nuomone, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti pareiÅ¡kėjo kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ perÅ¡viečiant pareiÅ¡kėjo kÅ«nÄ arba leidžiant iÅ¡situÅ¡tinti į indÄ . Be to, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , asmens kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ atlieka sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medicinos specialistas, pagal nustatytas procedÅ«ras, užtikrinant asmens privatumÄ , todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl asmens kÅ«no ertmių apžiÅ«ros procedÅ«ros neigiamo, žeminančio asmens orumÄ poveikio, atmestini, kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad jis buvo nubaustas, nes nesutiko vykdyti pareigÅ«nų nurodymų, atsisakė kÅ«no ertmių apžiÅ«ros.Kaip jau buvo minėta, pagal Instrukcijos 154 punkto 4 dalį, suimtojo (nuteistojo) kÅ«no ertmių apžiÅ«ros atsisakymas yra laikoma laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymu. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos (BVK 142 str.). Tačiau, teismas akcentuoja, kad nors pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ kÅ«no ertmių apžiÅ«ros atsisakymas yra laikomas laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymu, už kurį suimtiesiems ir nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos, pareiÅ¡kėjui nuobauda nebuvo skirta.

Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2015 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 667 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l. 22-23, 42-43), priimtas vadovaujantis BVK 144 straipsnio 5 dalimi, pagal kuriÄ , nuteistojo laikinas izoliavimas nelaikomas nuobauda. BVK 144 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio Å¡iurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir bÅ«tina pažeidimÄ padariusį nuteistÄ jį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, izoliuoti, jis gali bÅ«ti laikinai uždarytas į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį.

Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus atvykimo į pataisos įstaigÄ , bet ne ilgiau kaip dvideÅ¡imt keturioms valandoms ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytÄ režimo pažeidimÄ paskiriama nuobauda – uždaryti nuteistÄ jį į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrÄ nutarimu paskirtos nuobaudos laikÄ . Teismo vertinimu, 2015 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 667 yra priimtas kompetentingo subjekto (Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo), esant pakankamam faktiniam pagrindui tokį nutarimÄ priimti – kilus įtarimui, kad pastarasis po ilgalaikio pasimatymo turi uždraustų daiktų.

PateiÅ¡kėjas baudos izoliatoriuje buvo uždarytas ne ilgiau kaip 24 val., t.y. nuo 2015 m. balandžio 6 d. 9:50 val. iki 2015 m. balandžio 7 d. 9:50 val. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nuobaudos jam skyrimo atsisakius vykdyti pareigÅ«nų nurodymus ir atsisakius kÅ«no ertmių apžiÅ«ros, laikomi nepagrįstais.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad kameroje nebuvo nei langų nei ventiliacijos, buvo nemalonus kvapas.

Atsakovo atstovas patvirtino, kad kameroje Nr. 0, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas buvo izoliuotas 2015 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 667, langai yra, tačiau ginčo laikotarpiu Å¡i kamera Alytaus visuomenės sveikatos centro nebuvo tikrinta (b. l. 41). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai konstatavo laikino sulaikymo kameros netinkamÄ Ä¯rengimÄ (nebuvo langų, ventiliacijos, buvo nemalonus kvapas), tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų aplinkybių (netinkamo kameros įrengimo) bÅ«tų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, o teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo kameros įrengimo, yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, dėl ko pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl netinkamo pareigūnų elgesio – neregistravo skundų, juos pradangino.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad raÅ¡tu kreipėsi į Alytaus pataisos namų administracijÄ dėl bado akcijos paskelbimo ir neteisėtų pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų atliekant asmens kratÄ , tačiau minėti jo skundai nebuvo užregistruoti ir pradingo. PareiÅ¡kėjo argumentus Å¡ioje dalyje paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos Å . Å . 2015 m. balandžio 7 d. skundų Alytaus pataisos namų direktoriui kopijos (b. l. 26, 27), iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjo skundai Alytaus pataisos namuose buvo gauti ir užregistruoti 2015 m. balandžio 7 d.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio (neregistravo pareiÅ¡kėjo skundų, juos pradangino) laikytini deklaratyviais, todėl atmestini. Likusieji pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTÄ® 57 str.). Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).

Atsakovo atstovas atsiliepime praÅ¡o teismo priteisti teismo iÅ¡laidas (b. l. 18-21).ABTÄ® 44 str. 1 d. numato, kad proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PraÅ¡ymai dėl proceso Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimo, vadovaujantis ABTÄ® 45 str. 1 d., teismui pateikiami raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovo atstovo praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų iÅ¡laidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTÄ® 45 str.).

Atsakovo atstovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ABTÄ® 45 str. 1 d. atitinkantį praÅ¡ymÄ atlyginti teismo iÅ¡laidas jis gali raÅ¡tu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks praÅ¡ymas bus teismo iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka priimant nutartį.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 str.5 d., 85- 87 str., 88 str. 1 p., 45 str. teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Š. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                 Audrius Grauželis