2017-06-28 Nr. AB-12962-3-61-3-00081-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1550-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00081-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Penki vėjai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Penki vėjai“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 3R-520 (AG-370/01-2015) ir priimti naują sprendimą – Agentūros 2015 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. SKP-378 (toliau – ir skundžiamas aktas) pakeisti, sumažinant skundžiamu aktu pareiškėjui taikytos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos dydį iki 646,58 Eur bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, Agentūros Rizikos vertinimo ir valdymo departamentas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. SKP-378 „Dėl UAB „Penki vėjai“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ dalies susigrąžinimo“ pripažino pareiškėją pažeidus Paramos sutarties sąlygas dėl turto draudimo ir taikė 6 465,75 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjas, nesutikdama su šiuo sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 3R-520 (AG-370/01-2015) pareiškėjo skundo netenkino.

Pažymėjo, kad visos aplinkybės, sudarančios pareiškėjo pažeidimo sudėtį (t. y. jachtų neapdraudimas 2013 metais), atsakovui tapo žinomos ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet atsakovas jau buvo gavęs pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. pasiaiškinimą dėl jachtų neapdraudimo. Vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, atsakovas privalėjo pažeidimo tyrimą atlikti bei sankciją pareiškėjui skirti per 20 dienų, tačiau šis terminas buvo pažeistas, nes nuo pažeidimo paaiškėjimo iki skundžiamo akto priėmimo praėjo daugiau nei 1 metai. Ginčo atveju tai turėjo pareiškėjui esminės neigiamos įtakos. Atsakovas, nustatęs pažeidimą ir nesant jokių kliūčių taikyti pareiškėjui sankciją, įtvirtintą 2014 m. spalio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtintoje Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyroje, dirbtinai vilkindamas pažeidimo tyrimo procedūrą, taikė 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. BRA-137 patvirtintą Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra, kurioje sankcija už neapdraudimą buvo padidinta 10 kartų.

Skundžiamame akte nurodyta, kad sankcijos dydis pareiškėjai parinktas vadovaujantis Nacionalinės mokėjimo agentūros komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2014 m. spalio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra. Šiame pačios atsakovės priimto procedūrinio pobūdžio dokumento 1 lentelėje yra nurodyta, kad, jeigu paramos gavėjas nepagrindžia turto draudimo fakto iki 240 dienų (pareiškėjas turto 2013 m. nedraudė 165 dienas), jam taikoma 0,1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankcija, kas pareiškėjo atveju sudarytų 646,58 Eur, o ne 1 proc. sankcija (6 465,75 Eur), kurią nepagrįstai pritaikė atsakovas. Jeigu atsakovas pareiškėjo atžvilgiu vykdytoje administracinėje procedūroje pasirinko taikyti ir skundžiamame akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė 2014 m. spalio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtintą Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyrą, tai būtent šiuo sankcijų dydžius reglamentuojančiu teisės aktu atsakovė ir privalėjo vadovautis. Tai, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, vadovavosi 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. BRA-137 patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra, tėra nieko nepagrįsta prielaida, nes skundžiamame akte toks dokumentas nenurodytas.

NMA prie ŽŪM 2014 m. spalio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra, vertinant tai, kad šiame dokumente sankcijos dydžiai diferencijuojami priklausomai nuo neapdraudimo laikotarpio trukmės, taip pat vertinant šiame dokumente įtvirtintą sankcijos dydį - 0,1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės – laikytina pareiškėjo atsakomybę lengvinančiu teisės aktu, todėl pareiškėjo atžvilgiu galėjo ir privalėjo būti taikoma retrospektyviai. Tuo tarpu 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. BRA-137 patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra, kuria sankcija už neapdraudimą buvo padidinta 10 kartų, laikytina pareiškėjo atsakomybę sunkinančiu teisės aktu, todėl vadovaujantis lex retro non agit principu, pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikoma.

Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pareiškėjas įsipareigojo laikytis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, įskaitant ir reikalavimus dėl turto apdraudimo. Remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.3.1 papunkčiu, paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Sąjungos (toliau – ES) ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Tai, kad sprendimo priėmimo momentu pažeidimas jau buvo pašalintas, nepateisina pažeidimo atlikimo fakto, nes šiuo atveju sankcija turi būti taikoma, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą ir negali būti panaikinta tuo pagrindu, kad pareiškėjas pažeidimą pašalino, kai Agentūra priėmė sprendimą, sukeliantį pareiškėjui teisines pasekmes. Pažymėjo, kad Paramos sutartyje nustatyta turto draudimo sąlyga užtikrina ne tik pareiškėjo turtinius interesus nuo galimų neigiamų pasekmių, tačiau ir paramos davėjo interesus.

Pareiškėjas Paramos sutarties sąlygas dėl turto draudimo ne mažiau 5 metams pažeidė, todėl Agentūra privalėjo skirti Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nustatytą sankciją, nes sankcijos, kaip poveikio priemonės, paskirtis yra ne tik nubausti už įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją, kad pažeidimai nepasikartotų ateityje. Skirta sankcija pripažintina proporcinga ir pritaikyta pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus, nes turtas buvo neapdraustas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų. Sankcijų takoskyra yra vidinis neviešas Agentūros dokumentas, kuriame yra detalizuojama, kokiais atvejais ir kokio dydžio yra taikomos sankcijos, nustačius atitinkamus pažeidimus. Tai, kad Sankcijų takoskyra buvo patvirtinta vėliau, nei buvo padarytas pažeidimas, pareiškėjo padaryto pažeidimo ir skirtos sankcijos neeliminuoja.

Agentūra nesutiko su pareiškėjo teiginiu dėl per didelės pritaikytos sankcijos (1 proc.), ir pažymi, kad žalos padarymas nėra būtinoji atsakomybės už atitinkamus pažeidimus, kokius padarė pareiškėjas, sąlyga. t. y., pareiškėjas Paramos sutartimi prisiėmė įsipareigojimus apdrausti už paramos lėšas įsigytą turtą 5 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos, ir šio įsipareigojimo vykdymas bei sankcijų už jo nevykdymą taikymas nėra susietas su konkrečia žalos rizika ar jos atsiradimu. Turto saugojimas taip pat nėra alternatyvus minėto įsipareigojimo vykdymo būdas ir nepakeičia Įgyvendinimo taisyklėmis reikalaujamos draudiminės turto apsaugos, taigi į šią aplinkybę, parinkdama sankcijos dydį, Agentūra ir neprivalėjo atsižvelgti. Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nėra detalizuoti konkretūs šios sankcijos dydžiai, tai palikta Agentūros diskrecijai.

Pažymėjo, kad inicijavus pažeidimo tyrimą, tyrimo metu buvo svarstomi klausimai ne tik dėl sankcijų skyrimo dėl turto neapdraudimo, bet ir dėl kitų pareiškėjo vykdomo projekto Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001 „Poilsinio – pažintinio turizmo organizavimas Lietuvos vandenyse“ (toliau – ir Projektas) nustatytų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu sprendimas dėl kitų nustatytų pažeidimų, nebuvo priimtas, Agentūra nedelsė ir nevilkino sprendimo priėmimo, bet priešingai – veikė operatyviai ir 2015 m. spalio 21 d. priėmė atskirą sprendimą dėl už paramos lėšas įsigytų jachtų neapdraudimą ankščiau minėtu laikotarpiu, todėl, Agentūros nuomone, šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiga drausti už paramos lėšas įsigytą turtą yra imperatyvaus pobūdžio ir laikytina vienu esminiu pareiškėjo įsipareigojimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamu sprendimu iš esmės argumentuodamas tuo, kad atsakovas be pagrindo pritaikė 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankciją, be to, pažeidė tyrimo terminą.

Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjas penkių už paramos lėšas įsigytų jachtų nebuvo apdraudęs laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 14 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. byloje nėra, todėl teismas sutiko su Komisijos ginčo teisinių santykių vertinimu ir dėl nustatyto pažeidimo kvalifikavimo pakartotinai nepasisakė.

Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas pažeidė tyrimo terminą, nes bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Agentūra, nustačiusi Projekto pažeidimus, tik 2015 m. kovo 23 d. raštu Nr. BRK-2860(14.5) pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, sprendimą dėl sankcijos skyrimo priėmė tik 2015 m. spalio 21 d., t. y. ženkliai praleidusi Pažeidimų administravimo taisyklėse įtvirtintus terminus. Tačiau byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad Agentūra nustatė ir kitus pareiškėjo pažeidimus (jachtų naudojimas ne pagal paskirtį, pažeidimas, susijęs su projekto įgyvendinimo vieta ir t. t), dėl kurių kreipėsi į Ministeriją. Komisijos Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti 2015 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio 2015 m. rugpjūčio 20 d. protokolu Nr. 8D-397 (5.50) buvo pritarta atsakovo siūlomai 6 465,75 Eur sankcijai už turto neapdraudimą, o dėl kitų pažeidimų tyrimas buvo tęsiamas toliau. Taigi pažeidimo dėl jachtų neapdraudimo 2013 metais tyrimas užtruko ilgiau nei 1 metus, todėl teismas sprendė, kad tyrimo terminas yra praleistas. Teismas vertino, kad net ir nustačius, jog terminas buvo pažeistas, ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą, kadangi Pažeidimų administravimo taisyklių nuostatose nustatyti terminai yra procesiniai, o ne naikinamieji (materialiniai). Nagrinėjamu atveju turto neapdraudimas minėtu laikotarpiu sąlygojo sankcijos pareiškėjai taikymą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-09-29 įsakymu Nr. 3D-882 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 64 punkte nustatyta, jog Paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Pagal Administravimo taisyklių 197 punktą pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Kadangi pareiškėjui parama jau buvo išmokėta, Agentūra pagrįstai taikė Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktį, nustatantį, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikоs teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Skiriamų sankcijų dydžiai nėra nurodyti, tai palikta Agentūros diskrecijai.

Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyros taikymo, kurioje nurodyta, kad jeigu paramos gavėjas nepagrindžia turto draudimo fakto iki 240 dienų (pareiškėjas turto 2013 m. nedraudė 165 dienas), jam taikoma 0,1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankcija, tai pareiškėjo atveju sudarytų 646,58 Eur, o ne 1 proc. sankcija (6 465,75 Eur), pažymėjo, kad Agentūros komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2014 m. spalio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtintos Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyros lentelės 1 punkte nustatyta, kad jeigu paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu iki 240 kalendorinių dienų, jam taikoma 0,1 proc. sankcija (nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės, bet ne mažesnė nei 345,31 Lt/100,01 Eur). Agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. BRA-137 Sankcijų takoskyra buvo papildyta ir jos lentelės 1 eilutėje nustatyta, kad jeigu paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu iki 240 kalendorinių dienų, jam taikoma 1 proc. sankcija (nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės, bet ne mažesnė nei 345,31 Lt/100,01 Eur. Kadangi sankcijų dydžiai Administravimo taisyklėse nėra įtvirtinti, atsakovas pagrįstai vadovavosi Agentūros patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyros, tokiu būdu įgyvendindama diskrecijos teisę parinkti atitinkamą sankcijos dydį. Ginčo atveju atsakovas tiek kreipdamasis į Ministeriją, tiek ginčo sprendime nurodė skirtiną 1 procento nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankciją, t. y. tokią, kokia yra įtvirtinta vėlesnėje Sankcijų takoskyros redakcijoje. Tai, kad ginčo sprendime nurodyta ankstesnė redakcija, tačiau faktiškai remtasi sankcijos skyrimo metu galiojusia redakcija, vertintina kaip neesminė Agentūros rašymo klaida, nekeičianti tikrosios Agentūros valios skirti būtent 1 procento dydžio sankciją. Aplinkybė, kad Sankcijų takoskyra buvo priimta po pareiškėjo pažeidimo, neeliminuoja atsakovo diskrecijos pasirinkti sankcijos dydį.

Teismas vertino, kad paskirta sankcija yra adekvati padarytam pažeidimui, paskirta atsižvelgus į padaryto pažeidimo mastą ir pobūdį, tinkamai įgyvendinant Agentūros diskreciją dėl sankcijos dydžio nustatymo, todėl ginčo sprendimo naikinti ar keisti pareiškėjo prašomu būdu nėra teisinio pagrindo. Teismas konstatavo, kad Agentūros 2015 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. SKP-378 ir Komisijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 3R-520 (AG-370/01-2015) yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas UAB „Penki vėjai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundžiamą aktą pakeisti, sumažinant pareiškėjui taikytos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos dydį iki 646,58 Eur arba, alternatyviai, pripažinus, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Sankcijų takoskyros vėlesnę redakciją, skundžiamą aktą pakeisti, sumažinant pareiškėjui taikytos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos dydį iki 1 293,15 Eur. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje neginčija fakto, jog penkių už paramos lėšas įsigytų jachtų nebuvo apdraudęs laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 14 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir tuo pažeidė su Agentūra sudarytą paramos sutartį. Skundžiamame akte nurodyta, kad sankcijos dydis pareiškėjui parinktas vadovaujantis Agentūros komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2014 m. spalio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra (toliau – ir Sankcijų takoskyra). Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, pasirinkdamas sankcijos dydį - 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės (6 465,75 Eur) - iš esmės netinkamai taikė Agentūros patvirtintą vidinį teisės aktą, todėl skundžiamas Agentūros sprendimas turi būti atitinkamai pakeistas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Sankcijų takoskyros 2014 m. spalio 31 d. redakcijoje buvo nustatyta, jog jeigu paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu iki 240 kalendorinių dienų, jam taikoma 0,1 proc. sankcija (nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės). Atsakovas 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. BRA-137 Sankcijų takoskyrą papildė ir jos lentelės 1 eilutėje nustatė, jeigu paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu iki 240 kalendorinių dienų, jam taikoma 1 proc. sankcija (nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės). Atsakovas skundžiamame sprendime taikydamas vėlesnę Sankcijų takoskyros redakciją pažeidė lex retro non agit principą, kadangi Sankcijų takoskyros vėlesnėje redakcijoje atsakomybė už pareiškėjo padarytą pažeidimą buvo sugriežtinta. Atsakovui apie pažeidimą vėliausiai tapo žinoma 2014 m. rugpjūčio 7 d., todėl jokių kliūčių taikyti Sankcijų takoskyros redakcijoje, galiojusioje 2014 m. spalio 31 d., nustatytą sankcijos dydį nebuvo. Pareiškėjui palanki ir laikytina jo atsakomybę lengvinanti Sankcijų takoskyros ankstesnė redakcija, todėl pareiškėjo atžvilgiu galėjo ir privalėjo būti taikoma retrospektyviai. Atsakovas, nepagrįstai užvilkinęs tyrimą ir sankcijos pareiškėjui skyrimą, dirbtinai sulaukė griežtesnę atsakomybę nustatančio Agentūros vidinio teisės akto priėmimo.

Pareiškėjas taip teigia, kad atsakovo pasirinktas sankcijos dydis - 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės (6 465,75 Eur) – yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad Sankcijų takoskyros lentelės 1 punktas nenumato, jog jame nurodyti neapdraudimo intervalai (iki 120 dienų, 121–240, 241–365, daugiau kaip 366) skaičiuojami sumuojant neapdraudimo dienas konkrečiais kalendoriniais metais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeidimą sudarė du neapdraudimo laikotarpiai: pirmasis – nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 14 d. ir antrasis - nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kiekvienas iš jų atskirai neviršija 120 dienų (4 mėn.). Kadangi 2013 m. balandžio 15 d. pirmasis neapdraudimo laikotarpis, ir, atitinkamai, šis pažeidimas, buvo nutrukęs (pareiškėjui sudarius draudimo sutartį), o 2013 m. lapkričio 1 d. (nutraukus draudimo apsaugai) buvo padarytas naujas (antrasis) pažeidimas, kiekvieno iš šių dviejų pažeidimų (neapdraudimo laikotarpių) trukmė Sankcijų takoskyros lentelės 1 punkto kontekste vertintina atskirai, o ne sumuojant šiuos laikotarpius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigia, kad atsakovas netinkamai taikė 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. BRA-137 patvirtintą Sankcijų takoskyros redakciją, nes, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, atsakovas turėjo taikyti pareiškėjui 0,1 proc. sankciją atskirai už pirmąjį ir antrąjį neapdraudimo laikotarpius. Todėl ginčo situacijai tinkamai taikant Sankcijų takoskyros lentelės 1 punktą apskaičiuota sankcija sudaro 0,2 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės, t. y. 2 232 493,84 Lt. / 3,4528 x 0,002 = 1 293,15 Eur.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas ir teisės normas, susijusias su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu negalima aiškinti plečiamai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, nauda. Šis principas ginčo atveju suponuoja, kad Sankcijų takoskyros lentelės 1 punkto neaiški nuostata dėl neapdraudimo intervalų skaičiavimo turi būti aiškinama atsižvelgiant į sankcijos dydžio požiūriu pareiškėjui palankesnį rezultatą.

Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti iš esmės pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties sąlygas dėl turto draudimo, todėl Agentūra privalėjo skirti Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nustatytą sankciją. Pažymėtina, kad skirta 1 proc. sankcija yra proporcinga ir pritaikyta pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus, kadangi turtas buvo neapdraustas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų. Agentūros nuomone, teismas tinkamai išnagrinėjo bylą bei visas su ja susijusias aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad Sankcijų takoskyra yra vidinis Agentūros dokumentas, kuriame detalizuojama, kokiais atvejais ir kokio dydžio taikomos sankcijos, nustačius atitinkamus pažeidimus. Tai, kad Sankcijų takoskyra buvo patvirtinta vėliau nei buvo padarytas pažeidimas, pareiškėjo padaryto pažeidimo ir skirtos sankcijos neeliminuoja. Sutinka su teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad, atsižvelgiant į tai, jog sankcijų dydžiai dėl tokio pobūdžio pažeidimo Administravimo taisyklėse nėra įtvirtinti, Agentūra pagrįstai vadovavosi jos pačios patvirtinta Sankcijų takoskyra, tokiu būdu įgyvendindama diskrecijos teisę parinkti atitinkamą sankcijos dydį.

Agentūra nesutinka su pareiškėjo teiginiu dėl pritaikytos sankcijos (1 proc.) dydžio. Žalos padarymas nėra būtinoji atsakomybės už atitinkamus pažeidimus, kokius padarė pareiškėjas, sąlyga. Turto saugojimas taip pat nėra alternatyvus minėto įsipareigojimo vykdymo būdas ir nepakeičia Įgyvendinimo taisyklėmis reikalaujamos draudiminės turto apsaugos, taigi į šią aplinkybę, parinkdama sankcijos dydį, Agentūra ir neprivalėjo atsižvelgti. Atsižvelgiant į tai, kad Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nėra detalizuoti konkretūs šios sankcijos dydžiai, tai palikta Agentūros diskrecijai. Paskirta sankcija yra adekvati padarytam pažeidimui, skirta atsižvelgus į padaryto pažeidimo mastą ir pobūdį. Agentūra, siekdama užtikrinti ES lėšų tinkamą naudojimą, sankcijas skiria atsižvelgdama į pažeidimo mąstą, pobūdį, sunkumą. Šiuo atveju, atsižvelgus į metinę draudimo įmoką už 5 jachtas, manytina, jog sankcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl tai patvirtina aplinkybę, kad sankcija yra pagrįsta, tinkamai pritaikyta ir atliekanti ne tik baudimo, bet ir prevencinę funkciją.

Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu sprendimas dėl kitų nustatytų pažeidimų nebuvo priimtas, Agentūra nedelsė ir nevilkino šioje byloje skundžiamo Agentūros sprendimo priėmimo, priešingai – veikė operatyviai ir 2015 m. spalio 21 d. priėmė atskirą sprendimą dėl už paramos lėšas įsigytų jachtų neapdraudimą ankščiau minėtu laikotarpiu, todėl pareiškėjo teiginys, kad Agentūra vilkino tyrimą, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Pažeidimų administravimo taisyklių 4 ir 9 punktuose nustatyti terminai nevertintini kaip senaties terminai nei kaip naikinamieji terminai, kadangi Agentūrai ir po šių terminų išlieka pareiga vertinti ES ir nacionalinių teisės aktų pažeidimus ir už juos taikyti sankcijas. Be to, ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, todėl šiuo atveju vien pažeidimo atlikimo tyrimo termino nesilaikymas negali būti pagrindas pripažinti Agentūros sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu iš esmės.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su neapdraudimo laikotarpiais, pažymi, kad pareiškėjas sankcijos taikymą traktuoja taip, kaip jam patogiau, t. y. nurodo, kad 2013 metais buvo du laikotarpiai, kuriuos atskirai vertinant nebuvo viršytas neapdraudimo laikotarpis daugiau kaip 120 dienų, todėl 1 proc. sankcija pritaikyta neva nepagrįstai. Nesutinka su šiais teiginiais, kadangi jie yra klaidinantys, nes sistemiškai aiškinant Sankcijų takoskyroje išdėstytą tekstą, aiškiai matyti, kad per kalendorinius metus yra taikoma tolerancijos riba iki 30 kalendorinių dienų, už kurias netaikoma sankcija (visos dienos, kuriomis turtas nebuvo apdraustas, yra sumuojamos). Pareiškėjui neapdraudus turto per metus 165 dienas, taikoma 1 proc. sankcija (nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės), bet ne mažiau nei 100,01 Eur.

Agentūros sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2015 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. SKP-378, kuriuo nuspręsta susigrąžinti dalį – 6 465,75 Eur paramos, suteiktos pareiškėjui, bei Komisijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 3R-520 (AG-376/01-2015) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pareiškėjas skunde teismui prašė pakeisti Agentūros 2015 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. SKP-378, kuriuo nuspręsta susigrąžinti iš pareiškėjo dalį paramos sumos, sumažinant paskirtą sankciją, dėl to, kad pareiškėjas pažeidė Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklių bei Paraiškos nuostatas, t. y. neapdraudė už paramos lėšas įsigyto turto. Šiuo sprendimu taikyta paramos susigrąžinimo sankcija už neapdraustą turtą - 1 procentas nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės – 6 465,75 Eur. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo taikyti ankstesnę Sankcijų takoskyros redakciją, kurioje nustatytas sankcijos dydis 0,1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės, o ne vėlesnėje - 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. BRA-137 patvirtintoje Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyroje patvirtintas 1 proc. dydis. Be to, buvo pažeisti pažeidimo tyrimo ir sankcijos skyrimo terminai. Pareiškėjas padaryto pažeidimo neginčijo.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas įsigyto turto, kurį įsigyti buvo skirta parama, atitinkamais laikotarpiais neapdraudė, tokiu būdu pažeidė Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklių bei Paramos sutarties nuostatas, sprendė, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu ir teigia, kad skundžiamu Agentūros sprendimu sankcijos dydis nustatytas neteisingai, kadangi nepagrįstai taikyta 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. BRA-137 patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra, turėjo būti taikyta 2014 m. spalio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra, kurioje sankcijos dydis už tokio pobūdžio pažeidimą nurodytas 0,1 proc. Be to, atsakovas pažeidė pažeidimų tyrimo ir sankcijų skyrimo terminus, nepagrįstai susumavo turto neapdraudimo laikotarpius.

Byloje ginčo, kad pareiškėjas penkių už paramos lėšas įsigytų jachtų nebuvo apdraudęs laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 14 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir tuo pažeidė su Agentūra sudarytą paramos sutartį, nėra, t. y. pareiškėjas iš esmės neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su Agentūros pareiškėjui apskaičiuotos sankcijos dydžiu.

Agentūra skundžiamame sprendime nurodė, kad konkreti grąžintina paramos suma pareiškėjui buvo apskaičiuota remiantis Agentūros direktoriaus 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. BR1-1108 bei Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2014 m. spalio 31 d. sprendimu patvirtinta Sankcijų takoskyra, kurioje nustatyti skiriamų sankcijų dydžiai. Už tai, kad paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu, kuriam įsigyti ar sukurti buvo suteikta parama, iki 240 kalendorinių dienų (8 mėn.), taikoma 0,1 proc. (nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės), bet ne mažiau nei 100,01 Eur dydžio sankcija. Kaip pagrįstai skunde ir apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį pareiškėjas, nors atsakovas, skirdamas sankciją, nurodė, kad vadovaujasi Sankcijų takoskyros nuostatomis, kuriose nustatytas sankcijos dydis 0,1 proc., tačiau iš esmės pritaikė Agentūros 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. BRA-137 patvirtintą Sankcijų takoskyros redakciją, kurioje sankcijos dydis už pareiškėjo padarytą pažeidimą nustatytas 1 proc.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūros direktoriaus 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. BR1-1108 bei Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2014 m. spalio 31 d. sprendimu patvirtinta Sankcijų takoskyra, taip pat ir Agentūros 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. BRA-137 patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra, kuria remiantis pareiškėjui už pažeidimą buvo paskirta sankcija, kaip norminis teisės aktas, nustatyta tvarka nėra viešai paskelbtas. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovas, teigdamas, kad tai yra Agentūros vidinis dokumentas, kuriame detalizuojama, kokiais atvejais ir kokio dydžio taikomos sankcijos, nustačius atitinkamus pažeidimus.

Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 17 punkto ir 19 bei 20 straipsnių nuostatas įgaliotų atlikti viešąjį administravimą asociacijų, valstybės ar savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo organų priimti norminiai teisės aktai turi būti paskelbti. Kol tai nėra padaryta teisės aktai neįsigalioja. Atsižvelgiant į tai, neįsigaliojęs norminis teisės aktas negali būti taikomas sprendžiant asmenų subjektinių teisių bei pareigų klausimus atitinkamų teisinių santykių srityje.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Agentūra, skirdama ir apskaičiuodama pareiškėjui sankciją už skundžiamame sprendime nustatytą pažeidimą, negalėjo vadovautis Sankcijų takoskyros nuostatomis, reglamentuojančiomis sankcijų dydžio nustatymo kriterijus.

Įgyvendinimo taisyklių 64 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse, paramos paraiškoje ar paramos sutartyje, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse.

Administravimo taisyklių 197 punkte (2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-956 redakcija) yra numatytos sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju Agentūra pareiškėjui skyrė sankciją – paramos dalies susigrąžinimą. Šios sankcijos rūšies skyrimo sąlygas reglamentuoja Administravimo taisyklių 197.3. punktas, kurio 197.3.1 papunktyje nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu.

Iš šios teisės normos matyti, kad joje nėra įtvirtinta taisyklių, kurios detaliai reglamentuotų sankcijos dydžio nustatymo sąlygas, būdą bei tvarką. Toks šios teisės normos pobūdis lemia, kad taikant šią sankciją, jos dydis turi būti individualizuojamas pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, o būtent, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.

Nagrinėjamu atveju Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą, nenurodė argumentų, kurie atitiktų minėtus Administravimo taisyklių reikalavimus nustatant pareiškėjui konkretų sankcijos dydį, t. y. Agentūros pareiškėjui paskirta sankcija nebuvo individualizuota pagal Administravimo taisyklių 197.3 punkto reikalavimus, šiuo atveju sankcija pareiškėjui paskirta remiantis negaliojančia Sankcijų takoskyra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog teisė skirti sankcijas už pareiškėjo padarytą pažeidimą teisės aktuose suteikta Agentūrai, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 3R-520 (AG-376/01-2015) dalis, kurioje pasisakyta dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. SKP-378 dalis, kurioje pareiškėjui paskirta sankcija už sprendime nustatytą pažeidimą, naikinamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Penki vėjai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 3R-520 (AG-376/01-2015) dalį, kurioje pasisakyta dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. SKP-378 dalį, kurioje pareiškėjui paskirta sankcija už nustatytą pažeidimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Dainius Raižys