2019-01-15 Nr. AB-1305-3-61-3-04213-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-51-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04213-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KIV“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato (toliau – PK) veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 10-S-101339 (1.39E-10) dėl pareiškimo 0118000592511 nagrinėjimo; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti UAB „KIV“ pareiškimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „KIV“ skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į PK, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pranešimą. Pareiškėjo reikalavimas susijęs su tuo, kad PK atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas sprendė, skundas nepriskirtinas administraciniam teismui, nes UAB „KIV“ prašė įpareigoti policiją atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu.

Teismas pažymėjo, kad tokie ginčai, kai reikalavimas siejamas su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas UAB „KIV“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad jis į atsakovą kreipėsi kaip į ikiteisminio tyrimo instituciją, tačiau atsakovas pareiškimo nagrinėjimą atliko nustatyta administracinės procedūros tvarka ir vadovaudamasis ja priėmė sprendimą, tarp šalių sukurdamas santykius viešojo administravimo srityje. Atsakovas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepagrįstai išnagrinėjo pareiškimą administracinės procedūros tvarka bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šiuo sprendimu panaikino pareiškėjui galimybę ginti savo teises ir teisėtus interesus BPK nustatytomis priemonėmis.

BPK 168 straipsnio 4 dalis numato teisę apskųsti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau baudžiamasis procesas nenumato galimybės apskųsti atsisakymą nagrinėti pareiškimą, priimtą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, todėl užkertamas kelias kreiptis į bendrosios kompetencijos tesimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuris teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „KIV“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs būtent su viešuoju administravimu ir nagrinėtinas administraciniame teisme, pirmiausia, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.).

Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog jo siekiamas inicijuoti ginčas, susijęs su nepradėtu ikiteisminiu tyrimu ir ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais, negali būti sprendžiamas administraciniame teisme. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir tvirtina, kad jo keliamas ginčas susijęs būtent su viešuoju administravimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pats pareiškėjas suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, t. y. pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su ikiteisminio tyrimo dėl jo skunde nurodytų nusikalstamų veikų pradėjimu / nepradėjimu, t. y. šiuo atveju ginčas susijęs su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė