2021-04-21 Nr. AB-8298-3-61-3-02390-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-44-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02390-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. L. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. AS-44-520/2021 pagal pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išaiškinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) 2020 m. birželio 12 d. raštą Nr. (I.23E) 7R-3464; 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. prašymą arba išaiškinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.193 straipsnio 7 dalies nuostatą – kokie yra teisiniai būdai (tvarkos, reglamentavimai) viešosios paskirties turtui būti paimtam (pateikti, pereiti) visuomenės poreikiams, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkintų naujas daikto valdytojas, o ne jis (pareiškėjas) vienintelis iš savo darbo užmokesčio, t. y. kad nebūtų pažeisti jo teisėti lūkesčiai.

Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 12 d. raštą Nr. (I.23E) 7R-3464; 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. prašymą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjo patikslintas skundas priimtas nagrinėti.

Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą, padavė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 12 d. raštą Nr. (I.23E) 7R-3464; 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. prašymą ir: 2.1) įpareigoti Teisingumo ministeriją kreiptis į Lietuvos banką, kad atliktų kredito įstaigos – Palangos kredito unijos – patikrinimą, ar suteikiant kreditą maksimaliąja hipoteka įkeičiant pakankamo ir net perteklinio likvidaus turto juridiniam asmeniui, nebuvo piktnaudžiauta ir dar pareikalauta tokios formos ir turinio laidavimo iš fizinio asmens, neturinčio likvidaus turto; 2.2) įpareigoti Teisingumo ministeriją kreiptis į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje, kad užtikrintų Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 7 dalies vykdymą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalis; 2.3) organizuoti antstolės B. T. kvalifikacinį patikrinimą (egzaminą), kodėl ji nenukreipė išieškojimo į maksimaliąja hipoteka įkeistą turtą pagal CK 4.193 straipsnio 7 dalį, o tik visą turtą areštavo ir išieškojimą nukreipė į pareiškėjo vienintelę darbo užmokesčio piniginę sąskaitą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nes nustatė, kad pareiškėjas su prašymu kreipdamasis į Teisingumo ministeriją, savo prašyme reikalavimų, nurodytų patikslinto skundo 2 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiuose, nekėlė ir dėl to į Teisingumo ministeriją nesikreipė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šių patikslinto skundo reikalavimų tarp šalių nėra ginčo, o teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir priimti sprendimų, priskirtinų viešojo administravimo institucijos kompetencijai.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teigdamas, kad jis pirmosios instancijos teismo neprašo perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų, o prašo priimti patvarkymą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą, kad vykdytų pagal patikslintame skunde esančių įrodymų visumą veiksmus, nurodytus Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnyje.

Pareiškėjo teigimu, jis prašyme Teisingumo ministerijai išdėstė visas aplinkybes, nurodytas patikslinto skundo 2 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiuose, šios informacijos užteko, kad atsakovas vykdytų Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnyje jam suteiktas teises. Pareiškėjas tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl patikslinto skundo ir jo prieduose pateiktų įrodymų visumos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilęs administracinis ginčas dėl atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, kurie nurodyti patikslinto skundo 2 punkte, nurodė, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepagrindžia jo pozicijos, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs administracinis ginčas dėl patikslinto skundo 2 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiuose dėstomų reikalavimų, kuris turi būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 12 d. raštą Nr. (I.23E) 7R-3464 ir įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. prašymą yra priimti ir bus nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, t. y. bus nagrinėjamos aplinkybės ir įrodymai, ar atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą. Skundo (patikslinto skundo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (patikslinto skundo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas.

II. Pareiškėjas E. L. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties išaiškinimo.

Prašyme pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 7 ir 27 straipsniais, prašo išaiškinti: 1) kodėl tikrinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje nesivadovauta pareiškėjo nurodytu ABTĮ 80 straipsniu ir nagrinėjamam atvejui aktualia šio straipsnio 2 dalimi; 2) kodėl pirmosios instancijos teismui nenurodyta taikyti ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį; 3) ar administraciniai teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarnauja žmonėms, ar atstovauja kitoms valdžios įstaigoms – Vyriausybės atstovams apskrityje ir stipriajai sutarties šaliai, t. y. Palangos kredito unijai, ir jos pasisamdytai antstolei, Teisingumo ministerijai tai nekliūna; 4) ar Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Vilniaus apygardos administracinį teismą tenkina tai, kad Lietuvos Respublikoje tiek Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje, tiek Klaipėdos rajono savivaldybė nevykdo Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, kad antstolis neteisėtai iš pareiškėjo (papildomos (šalutinės) priemonės – laiduotojo)), išieškojo dalį skolos Palangos kredito unijos ir savo naudai, kad Palangos kredito unija, nusižengdama reikalavimams, sudarė su pareiškėju, silpnąja sutarties šalimi, jos paruoštą papildomos (šalutinės) priemonės – laidavimo sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjas E. L. prašo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį, kuri priimta apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

ABTĮ 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis, o 137 straipsnis nustato, jog apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

ABTĮ 96 straipsnio, reglamentuojančio pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Taip pat akcentuotina, jog ABTĮ 96 straipsnio 1 dalyje imperatyviai yra nurodyta, kad paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.

Sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5365-442/2019; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas išaiškinti, kodėl tikrinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje nesivadovauta pareiškėjo nurodytu ABTĮ 80 straipsniu ir nagrinėjamam atvejui aktualia šio straipsnio 2 dalimi bei kodėl pirmosios instancijos teismui nenurodyta taikyti ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį, iš esmės siekia, kad būtų pakeista apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties motyvacija ir rezoliucinė dalis (nutarties turinys), o tai pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalį yra neleistina.

Kita prašymo dalimi pareiškėjas prašo išaiškinti: ar administraciniai teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarnauja žmonėms, ar atstovauja kitoms valdžios įstaigoms – Vyriausybės atstovams apskrityje ir stipriajai sutarties šaliai, t. y. Palangos kredito unijai, ir jos pasisamdytai antstolei, Teisingumo ministerijai tai nekliūna; ar Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Vilniaus apygardos administracinį teismą tenkina tai, kad Lietuvos Respublikoje tiek Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje, tiek Klaipėdos rajono savivaldybė nevykdo Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, kad antstolis neteisėtai iš pareiškėjo (papildomos (šalutinės) priemonės – laiduotojo)), išieškojo dalį skolos Palangos kredito unijos ir savo naudai, kad Palangos kredito unija, nusižengdama reikalavimams, sudarė su pareiškėju, silpnąja sutarties šalimi, jos paruoštą papildomos (šalutinės) priemonės – laidavimo sutartį.

Šia nurodyta prašymo dalimi pareiškėjas nesiekia, kad būtų išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis, o siekia, jog būtų atsakyta į jo suformuluotus klausimus, kurie visiškai nėra susiję su 2021 m. vasario 3 d. nutartimi išnagrinėtu klausimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą bei įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties turinį, sprendžia, kad ši nutartis yra aiški, nes nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, jog paliekama galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis, nutarties motyvuojamoje dalyje taip pat nurodyti aiškūs motyvai, dėl kurių yra suformuluota tokia rezoliucinė dalis. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimta nutartimi, nereiškia, jog turi būti taikomas sprendimo (šiuo atveju nutarties) išaiškinimo institutas. Pareiškėjo prašyme nurodomi klausimai nėra teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo (nutarties) trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad nenustatyti faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti pareiškėjo prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį, todėl prašymas šios nutarties išaiškinimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, 137 ir 151 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. L. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. AS-44-520/2021 atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė