4499de8b-813d-4455-b906-e34014b6d285 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2SP-1040-743/2020 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00005-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.1.18.2.8; 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 16 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Asta Vailionienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės R. D. praÅ¡ymÄ atsakovui A. L. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė R. D. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo; praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) nustatyti laikinÄ jÄ nepilnamečio L. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo priėmimo su ieÅ¡kove;

2) uždrausti atsakovui A. L. iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ už Lietuvos Respublikos ribų iki teismo sprendimo priėmimo;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo A. L. laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui L. L. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieÅ¡kovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (t. 1, el. b. l. 1–10). PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais. IeÅ¡kovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus L.

L., kuris nuo 2015 m. gyvena Lietuvoje. Vaiko tėvas A. L. gyvena ir dirba Norvegijoje, su sÅ«numi bendrauja minimaliai: nuo 2015 m. iki 2020 m. sausio mėnesio matėsi keturis kartus, dalyvaujant ieÅ¡kovei, iÅ¡laikymÄ moka nereguliariai. Tarp Å¡alių kyla ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku, iÅ¡laikymo dydžio ir pan. IeÅ¡kovė teiks ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir iÅ¡laikymo priteisimo, tačiau Å¡iuo metu negali jo pateikti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsniu Å¡eimos ginčuose nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatyta privalomoji mediacija.

IeÅ¡kovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Atsakovas gyvena Norvegijoje, todėl nėra aiÅ¡ku, nei kada prasidės, nei kiek laiko tęsis mediacija, o nepilnametis vaikas turi turėti aiÅ¡kiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gauti tinkamÄ jo poreikiams patenkinti iÅ¡laikymÄ , todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. IeÅ¡kovė pateiks ieÅ¡kinį pasibaigus privalomajai mediacijai. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, nes egzistuoja reali grėsmė vaiko interesams.

Pastaruoju metu ieÅ¡kovei atsisakius su atsakovu turėti asmeninius santykius, atsakovo elgesys pasikeitė ir tapo neprognozuojamas, kas kelia įtarimų, kad jis gali bandyti iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Norvegijoje, taip bandydamas paveikti ieÅ¡kovės sprendimÄ nutraukti su juo santykius. IeÅ¡kovei nerimÄ kelia atsakovo psichologinė bÅ«klė: 2013 m. jis patyrė sunkiÄ traumÄ â€“ buvo sulaužytos abi kojos, todėl tuo metu vartojo daug nuskausminamų, slopinančių ir prieÅ¡depresinių vaistų, kartu su vaistais pastoviai vartojo „Snus“ (Skandinavijos Å¡alyse populiarus Å¡lapias kramtomasis tabakas).

Viena iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo santykių iÅ¡irimo priežasčių buvo atsakovo smurtas prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Atsakovas kultivuoja peilių svaidymo sportÄ , namuose turi didelę svaidymo peilių kolekcijÄ , yra svaidęs peilius į atsakovę, grasindamas jÄ sužeisti, supykęs bandė smaugti. Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo interesai nebÅ«tų pažeisti. Faktinė vaiko gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove Lietuvoje yra nuo 2017 metų, atsakovas tam neprieÅ¡taravo. Vaikas norvegiÅ¡kai nekalba, nuo dvejų metų gyvena Lietuvoje, gyvena kartu su mama ir senele, juos sieja artimas ir glaudus ryÅ¡ys, nuo 2016 m. lanko (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu yra prieÅ¡mokyklinėje grupėje, lanko futbolo ir anglų kalbos bÅ«relius, turi daug draugų, reguliariai lankosi pas logopedÄ .

Atsakovas su vaiku faktiÅ¡kai nebendrauja, niekada nėra su juo buvęs vienas, nežino jo poreikių, todėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove geriausiai atitinka vaiko interesus. IeÅ¡kovei tapo žinomi atsakovo planai vežtis vaikÄ atostogauti į Å¡iltus kraÅ¡tus. Atsakovas apie Å¡iuos planus ieÅ¡kovės neinformavo, niekada nėra iÅ¡reiÅ¡kęs noro atostogauti su vaiku, ieÅ¡kovė įtaria, kad atsakovas vaikÄ iÅ¡siveÅ¡ į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Norvegijoje. IÅ¡vežus vaikÄ , jis bÅ«tų atskirtas nuo motinos ir jam įprastos, saugios gyvenimo aplinkos, iÅ¡vežtas į užsienio valstybę su svetima kalba, papročiais ir, galbÅ«t, nesaugia aplinka, todėl bÅ«tų neleistinai pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai ir neužtikrinama vaikui nuolatinė, įprasta ir rami gyvenamoji vieta.

Atsakovas dirba Norvegijoje, ten gauna socialines iÅ¡mokas už nepilnametį vaikÄ , tačiau iÅ¡laikymÄ vaikui teikia nereguliariai, skirtingomis sumomis po 100, 200 ar 300 eurų, priklausomai nuo paties noro. Tokiais nereguliariais mokėjimais yra pažeidžiami vaiko interesai, ieÅ¡kovei yra sunku vienai atskirais laikotarpiais užtikrinti visus vaiko poreikius. PraÅ¡omo priteisti laikino iÅ¡laikymo dydis atitinka atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , nurodo, kad su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nesutinka (t. 1, el. b. l. 21–34).

Nesutikimas grindžiamas Å¡iais argumentais. Vaikas gimė Norvegijoje, ten iki 2015 m. gyveno kartu su atsakovu, kuris juo rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo. Atsakovas dirbo per tris, kartais ir keturis darbus, pajamos buvo geros, ieÅ¡kovės pajamos buvo labai mažos, dalį pinigų ieÅ¡kovė iÅ¡leisdavo loÅ¡imų automatams, kadangi ji turi priklausomybę azartiniams žaidimams, todėl atsakovas faktiÅ¡kai vienas iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Atsakovas yra atsakingas, iÅ¡silavinęs vyras ir vaiko tėvas, niekada nevengė pareigos rÅ«pintis vaiku, turi tam reikalingus įgÅ«džius, todėl vien aplinkybė, kad atsakovas pastaruosius dvejus metus negyvena Lietuvoje, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad jis yra nerÅ«pestingas tėvas ir neturi įgÅ«džių rÅ«pintis vaiku.

Atsakovas, sužinojęs ir pamatęs, kad ieÅ¡kovė yra jam neiÅ¡tikima, nusprendė nutraukti su ja santykius, o pamatęs suagresyvėjusį jos elgesį ir neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, sunerimo dėl vaiko gerovės. IeÅ¡kovė taip pat teikia melagingÄ informacijÄ , kad atsakovas svaidydavosi peiliais ir turi jų kolekcijÄ . IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas jÄ smaugė, visiÅ¡kai nepagrįstos, byloje esantys duomenys nepatvirtina apie atsakovo polinkį į smurtÄ . Atsakovas niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų, tabako, jis užsiima sportu, joga, meditacija, propaguoja sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ .

IeÅ¡kovė elgiasi savanaudiÅ¡kai ir neetiÅ¡kai savindamasi vaikÄ ir neleisdama atsakovui sÅ«naus atsivežti į Å¡alį, kurioje gyvena, net paatostogauti į kitÄ Å¡alį neleidžia. Atsakovas nuolat informacinių technologijų priemonėmis bendrauja su vaiku, jis pastebėjo, jog ieÅ¡kovės namuose lankosi skirtingi vyrai, ieÅ¡kovė su vaiku praleidžia labai mažai laiko, turi žalingų įpročių, vartoja alkoholį, rÅ«ko, loÅ¡ia azartinius žaidimus, lankosi kazino, loÅ¡imo namuose.

Vaiko gyvenamojoje aplinkoje vyksta neigiami dalykai, itin veikiantys vaiko raidÄ , pasaulėžiÅ«ros formavimÄ si. IeÅ¡kovės neadekvatus, agresyvus ir netinkamas elgesys formuoja neigiamÄ požiÅ«rį tiek apie atsakovÄ kaip tėvÄ , tiek apie bendras elgesio normas. Vaikas pasidarė gana agresyvaus bÅ«do, vartoja necenzÅ«rinius žodžius, vaizduoja lytinio pobÅ«džio gestus, kurie nebÅ«dingi tokio amžiaus vaikui. IeÅ¡kovė nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ atsakovÄ , daro vaikui neigiamÄ Ä¯takÄ , yra linkusi į smurtÄ , agresyvumÄ , niekina kitus žmones, net nepilnamečius vaikus.

Vaikas nėra mokomas esminių ir pamatinių elgesio ir moralės normų, tokioje aplinkoje vaikui augti yra nesaugu. IeÅ¡kovė palieka vaikÄ su savo mama, kuri yra senyvo amžiaus ir serganti, vartoja įvairius medikamentus. IeÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nenustatant konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos negali bÅ«ti pateisinamos, todėl turi bÅ«ti nustatoma konkreti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarka. Atsakovo ir sÅ«naus bendravimas bÅ«tų užtikrintas susitikimu bent vienÄ kartÄ per mėnesį, trunkančiu nuo dviejų iki septynių dienų.

Nurodytas laikas laikytinas protingu, atitinkančiu vaiko interesus bei proporcingas siekiamam tikslui, t. y. gerinti vaiko ir tėvo bendravimÄ , stiprinti emocinius ryÅ¡ius, atitinkamai lavinti kalbinius įgÅ«džius. Susitikimas vyktų pagal galimybes Lietuvoje, atsakovui grįžus į LietuvÄ , arba iÅ¡sivežus vaikÄ Ä¯ NorvegijÄ , arba į kelionę. Atsakovas turi savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , vaikui bÅ«tų užtikrintos tinkamos sÄ lygos gyvenimui ir laiko praleidimui. Draudimas iÅ¡sivežti vaikÄ Ä¯ užsienio valstybę, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena užsienio valstybėje, yra neproporcinga atsakovo interesų atžvilgiu, kadangi atsakovas turi teisę įgyvendinti savo kaip tėvo valdžiÄ .

IeÅ¡kovė nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios keltų realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Pateiktas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindžiamas tik ieÅ¡kovės prielaidomis, klaidinga ir prieÅ¡taringa informacija, yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas, pažeidžiant atsakovo kaip tėvo teises. Atsakovas niekada nevengė pareigos bendrauti su sÅ«numi bei visokeriopai juo rÅ«pintis; jokiais veiksmais nepažeidė vaiko interesų, dėl ko ieÅ¡kovės praÅ¡ymas turi bÅ«ti atmestinas.

Atsakovas nėra nusiÅ¡alinęs nuo sÅ«naus iÅ¡laikymo, niekada nevengė materialiai iÅ¡laikyti savo vaiko, kiekvienÄ mėnesį siunčia ieÅ¡kovei vaikui skirtus pinigus bei prisideda papildomai pirkdamas vaikui įvairius daiktus, drabužius. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo bÅ«tinumÄ . Nėra pakankamo teisinio pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ ir dar tokia apimtimi, kokia praÅ¡o ieÅ¡kovė. PraÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones kaip nepagrįstÄ .

Tuo atveju, jei praÅ¡ymas bÅ«tų bent iÅ¡ dalies tenkintinas – nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ :

1) A. L. turi teisę matytis su sÅ«numi vienÄ kartÄ per mėnesį, nuo dviejų iki septynių dienų imtinai, konkrečiÄ datÄ iÅ¡ anksto Å¡alims suderinus. Susitikimas vyks pagal galimybes Lietuvoje, atsakovui grįžus į LietuvÄ , arba iÅ¡sivežus vaikÄ Ä¯ NorvegijÄ , į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , arba paatostogauti svetur;

2) A. L. turi teisę kasdien susisiekti su vaiku, neribojant vaiko bendravimo telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis. Tuo atveju, jei praÅ¡ymas bÅ«tų bent iÅ¡ dalies tenkintinas – sumažinti praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laikymÄ iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, laikinai L.

L. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant su motina, atitinka vaiko interesus (t. 1, el. b. l. 16–20). IÅ¡vada grindžiama Å¡iais argumentais. R. D. su A. L. turi sÅ«nų L. L., gimusį (duomenys neskelbtini) Nepilnametis nuo 2015 m. gyvena Lietuvoje. 2019 m. gruodžio 16 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas anoniminis telefoninis praneÅ¡imas, kad R. D. prieÅ¡ sÅ«nų galimai naudoja psichologinį ir fizinį smurtÄ , apie tai buvo informuotas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas. 2019 m. gruodžio 27 d. buvo gautas policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Siekiant apginti nepilnamečio teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus, 2019 m. gruodžio 23 d. atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas, grėsmės lygis nenustatytas. Å eimai socialinės paslaugos neteikiamos, atvejo vadyba nevykdoma. R. D. su nepilnamečiu sÅ«numi ir mama J.–D. D. gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų aukÅ¡tų, Å¡eÅ¡ių kambarių su visais patogumais name, vaikui užtikrintos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, namuose užtikrinta saugi ir sveika aplinka berniukui mokytis, užsiimti savo kasdienine veikla, ugdytis, ilsėtis.

L. nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio lanko (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. – prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupę. Grupės auklėtoja nurodė, kad vaikas į ugdymo įstaigÄ visuomet atvyksta ir iÅ¡vyksta laiku. Jo santykiai su mokytojais geri, vaikas nuoÅ¡irdus, bendraujantis tiek su mokytojais, tiek su draugais. Ä® ugdymo įstaigÄ berniukas atvyksta pailsėjęs; ugdymo procesui visomis reikalingomis priemonėmis aprÅ«pintas, laikosi asmens higienos; nemokamai lanko anglų kalbos ir sporto (futbolo) užsiėmimus.

Vaikui ugdymo įstaigoje paskirtos logopedo konsultacijos dėl kalbos. Nepilnamečiu domisi mama ir močiutė. KiekvienÄ rytÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ atveda mama, o pasiima močiutė. Berniuko mama lankosi tėvų susirinkimuose, aktyviai dalyvauja ugdymo procese, bendrauja su įstaigos personalu. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Lazdijų seniÅ«nijos teigimu, seniÅ«nija nusiskundimų dėl netinkamo motinos elgesio, vaiko nepriežiÅ«ros nėra gavusi. Reaguojant į 2019 m. gruodžio 16 d. gautÄ praneÅ¡imÄ apie vaiko teisių pažeidimÄ , Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai (budėtojai) tiesiogiai be paÅ¡alinių asmenų iÅ¡klausė L.

L. nuomonę, užpildant vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktÄ , 2019 m. gruodžio 19 d. pakartotinai bendrauta su mažamečiu. Berniukas iÅ¡sakė nuomonę, kad jam su mama ir senele gyventi yra gera ir nenorėtų kitur gyventi. 2020 m. sausio 10 d. vaiko nuomonė iÅ¡klausyta psichologės, kuri nurodė, jog galima daryti prielaidÄ , kad yra stiprus emocinis ryÅ¡ys tarp berniuko ir mamos. Vaikas sakė, kad jo tėtis Norvegijoje, paklausus, ar norėtų nuolat gyventi su tėčiu, atsakė – ne, berniukui sunku suvokti, kad gali bÅ«ti pokyčiai jo gyvenime: kad jis gali gyventi be mamos, tik su tėčiu.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir paties vaiko paaiÅ¡kinimus, informacijÄ iÅ¡ ugdymo ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, nustatyta, kad L. jaučia stabilumÄ ir saugumÄ , nes jį supa pažįstama socialinė aplinka, jis pilnai adaptavęsis Å¡ioje aplinkoje, stiprus vaiko su mama ir senele ryÅ¡ys, todėl Å¡ioje proceso stadijoje ieÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neprieÅ¡tarauja vaiko interesams (el. b. l. 16–20). Teismas k o n s t a t u o j a : Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 3 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje.

CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu raÅ¡ytiniu suinteresuoto asmens praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos. Paduodamas šį praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiÅ¡kėjo interesams. Taigi, Å¡ios priemonės gali bÅ«ti taikomos nustačius, kad ieÅ¡kinys dėl pateisinamų priežasčių negali bÅ«ti paduotas iÅ¡ karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiÅ¡kėjo (Å¡iuo atveju nepilnamečio vaiko) interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbÅ«t kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo galimo palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinÄ sias apsaugos priemones praÅ¡oma taikyti nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, teismas šį klausimÄ turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieÅ¡kinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl Å¡ioje proceso stadijoje turi iÅ¡ esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginÄÄ . Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo siekiama užtikrinti, kad ieÅ¡kovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesÄ , o atsakovui nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų bÅ«simo jam galbÅ«t nepalankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ar padidintų žalÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-874/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-157/2015).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti keliÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama vien kaip bÅ«tinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimÄ . Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.

Dėl Å¡ios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos teisinį sureguliavimÄ . Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 straipsnis).

Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sÄ lygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 2 punktai numato, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ , valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu ir teisės virÅ¡enybės principu – užtikrinti vaiko teisių apsaugÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos įstatymais.

Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2, 4, 8 punktus teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų; priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams; kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sÄ lygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymÄ si, gebėjimus ir brandÄ bei užtikrina tinkamÄ vaiko raidÄ ir auklėjimÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

Nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų.

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus nuo 2015 m. gyvena Lietuvoje, gyvena kartu su motina – ieÅ¡kove R.

D., ieÅ¡kovės tėvų namuose – jam žinomoje aplinkoje. Vaiko tėvas atsakovas A. L. gyvena Norvegijoje. Å ioje proceso stadijoje objektyvių duomenų apie ieÅ¡kovės netinkamÄ motinos pareigų atlikimÄ ar piktnaudžiavimÄ motinos valdžia, apie grėsmę Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvybei, sveikatai ar raidai teismui nepateikta. IÅ¡ teismui pateiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados matyti, kad tarp ieÅ¡kovės ir nepilnamečio jos sÅ«naus yra stiprus tarpusavio ryÅ¡ys; vaikui sudarytos geros, jo poreikius atitinkančios gyvenimo ir buities sÄ lygos; užtikrinta saugi ir sveika aplinka; vaikas pats teigia nenorintis nuolat gyventi su tėvu.

Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas gali sukelti vaikui emocinius iÅ¡gyvenimus, sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ . Todėl atsižvelgiant į prioritetiÅ¡kai ginamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, manytina, jog laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra bÅ«tinas ir visiÅ¡kai atitiks vaiko interesus, garantuos vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo prie atsiliepimo pateiktos klubo kortelės nepatvirtina ieÅ¡kovės priklausomybės azartiniams loÅ¡imams.

Pateikti vaizdo įraÅ¡ai bendraujant su vaiku, pačiu atsakovu taip pat neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados dėl to, kad ieÅ¡kovė, jos gyvenamoji aplinka kelia grėsmę vaikui: juose nėra jokių duomenų apie nuolat besilankančius paÅ¡alinius asmenis, ieÅ¡kovės agresijÄ vaiko atžvilgiu. Sutiktina, kad vaizdo įraÅ¡uose girdima ieÅ¡kovės pozicija tam tikrais bendravimo, savigynos klausimais gali kelti tam tikrų diskusijų, tačiau nepakankama spręsti, jog esanti aplinka Å¡alių vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.

Apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ atsakovas jokių įrodymų nepateikė, pokalbių su ieÅ¡kove ir sÅ«numi atsakovo negirdėti, todėl apie jo bendravimÄ , požiÅ«rį spręsti nėra pakankamo pagrindo, juolab, nėra pagrindo spręsti apie tai, kokia aplinka Å¡alių sÅ«nui bÅ«tų sukurta vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant su atsakovu. Tai, kad Å¡alių santykiai nėra puikÅ«s pripažįsta ir pats atsakovas, atsiliepime iÅ¡sakytas jo siekis dėl vaiko gyvenimo su juo, todėl ieÅ¡kovės rÅ«pestis dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos pokyčių yra pagrįstas, iÅ¡ iÅ¡vados matyti, kad tokie pokyčiai vaikui yra nesuvokiami, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove.

Laikino iÅ¡laikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko iÅ¡laikymas iÅ¡ esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas iÅ¡laikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrÄ laikÄ , kurio metu vaiko interesai turi bÅ«ti apsaugoti. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai.

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ pateikto gimimo liudijimo matyti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra L. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai, todėl jie abu turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikÄ . Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Atsakovas neneigia, kad reguliariai iÅ¡laikymo neteikia, tai patvirtina tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo pateikti įrodymai, iÅ¡ jų matyti ir tai, kad teikiamas iÅ¡laikymas svyruoja nuo 100 Eur iki 400 Eur. IÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovo mokėto iÅ¡laikymo vidurkis 222 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukščiau aptartÄ teisinį reguliavimÄ , vaiko amžių (Å¡eÅ¡erių metų), preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, nesant duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, kurie sÄ lygotų didesnes iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, į ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį (abu dirba), ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti laikino iÅ¡laikymo suma mažintina, iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui priteistina po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui dienos.

Ä®statymas įtvirtina, jog tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisę bendrauti su tėvais įstatymas įtvirtina nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Pagal įstatymÄ tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Toks įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų teisių bei pareigų reguliavimas visų pirma reiÅ¡kia, kad vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu ar tėvai tarpusavy dėl to sutaria, ar ne. Todėl kilus ginčui tarp tėvų, vaiko interesų apsaugÄ ir teisę bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti teismas, nustatydamas tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuri labiausiai atitinka jo interesus, o ne kurio nors iÅ¡ tėvų norus.

Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ , visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu. Ä®statymas įpareigoja teismÄ nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ .

Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 55, 56 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Sutiktina su atsakovu, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka. Tačiau atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaiko aplinkos. Å alių nepilnametis vaikas daugiau nei ketverius metus gyvena Lietuvoje, lanko ugdymo įstaigÄ , bÅ«relius, lankosi pas logopedÄ . Atsakovui iÅ¡sivežus vaikÄ Ä¯ NorvegijÄ , bÅ«tų pakeista vaikui įprasta aplinka, pažeista įprastinė jo dienotvarkė. Å iuo atveju labai svarbu, kad gyvendamas su motina vaikas jaučiasi laimingas ir mylimas, jam suteiktas visas bÅ«tinas fizinis, socialinis aprÅ«pinimas, sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, jis gyvena jam pažįstamų žmonių apsuptyje ir nėra jokių požymių, kad tokia stabili ir vaikui saugi aplinka bei gyvenimo sÄ lygos galėtų pasikeisti.

Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ne dėl bÅ«tinybės užtikrinti jam saugiÄ ir stabiliÄ gyvenimo aplinkÄ bei tinkamas vystytis sÄ lygas, o tik dėl to, kad suteikti kitam iÅ¡ tėvų lygiavertes bendravimo sÄ lygas, nėra pakankamas pagrindas psichologiÅ¡kai traumuoti vaikÄ , pakeičiant jam įprastÄ , saugiÄ , nusistovėjusiÄ ir priimtinÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Todėl atsakovo praÅ¡ymas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ tenkintinas dalinai. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ už Lietuvos Respublikos ribų iki teismo sprendimo priėmimo.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad teismas iÅ¡imtinais atvejais gali laikinÄ jÄ apsaugos priemonę: draudimÄ iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Nagrinėjamu atveju atsakovui iÅ¡vežus vaikÄ Ä¯ užsienį, jis bÅ«tų atskirtas nuo motinos ir jam įprastos, saugios gyvenimo aplinkos. Todėl atsižvelgiant į prioritetiÅ¡kai ginamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, manytina, jog draudimas atsakovui iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo yra bÅ«tinas ir atitiks vaiko interesus.

IeÅ¡kovei nustatytinas terminas, per kurį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys (CPK 147 straipsnio 3 dalis). NepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio per įstatymo nustatytÄ terminÄ , laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 145 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, n u t a r i a : IeÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo tenkinti. Taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) nustatyti nepilnamečio L. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove R. D.;

2) uždrausti atsakovui A. L. išvežti nepilnametį sūnų L. L., gimusį (duomenys neskelbtini), iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo;

3) nustatyti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi L. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ : - A. L. turi teisę matytis su sÅ«numi vienÄ kartÄ per mėnesį, nuo dviejų iki septynių dienų imtinai, Å¡alims iÅ¡ anksto suderinus konkrečiÄ datÄ ; susitikimai vyks Lietuvoje. - A. L. turi teisę kasdien susisiekti su vaiku, neribojant bendravimo telefonu ar kitomis nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, laiko;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui L. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 220 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 2020 m. sausio 6 d.; iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti jo motinÄ R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė R. D. privalo pasibaigus privalomajai mediacijai nedelsiant praneÅ¡ti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigÄ ; nustatyti jai 14 (keturiolikos) dienų terminÄ nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Per nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Nutartis vykdoma skubiai, tačiau per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Teisėja Asta Vailionienė