449961a8-c3e7-490e-b167-d23d4e8f8dbe · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-860-1028/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01913-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.2.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.5. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS     S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 17 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,dalyvaujant ieškovei R. D. ir jos atstovui advokatui A. K., atsakovui J. S. ir jo atstovui advokatui A.

D., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , Å iaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui J. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinė bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nutraukti R. D., a/k (duomenys neskelbtini) ir J. S., a/k (duomenys neskelbtini) 2007-12-21 Jamaikoje, Hanoverio apygardoje sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių R.

D. ir J. S. nuosavybe; po santuokos nutraukimo R. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtÄ : butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)- 47208 eurų vertės; svetainės kambaryje esantį turtÄ už 4480 eurų, virtuvės kambaryje esantį turtÄ už 1750 eurų, koridoriaus kambaryje esantį turtÄ už 680 eurų, tualeto kambaryje esantį turtÄ už 820 eurų, vonios kambaryje esantį turtÄ už 700 eurų, darbo kampelyje esančius baldus už 700 eurų, miegamajame kambaryje esančius baldus už 2410 eurų, balkone esančius baldus už 580 eurų; priteisti J.

S. iÅ¡ R. D. 29664 eurų dydžio piniginę kompensacijÄ už po santuokos nutraukimo R. D. atitekusiÄ didesnę bendro turto dalį; nustatyti R. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina R. D.; nustatyti bendravimo su vaiko tvarkÄ : kiekvienais metais tėvas J. S. su dukra R. S. praleidžia laikotarpius nuo liepos 1 iki 15 dienos imtinai ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos imtinai. Vaikas iÅ¡ motinos R. D. gyvenamosios vietos pasiimamas pirmomis liepos ir rugpjūčio mėnesių dienomis, ir grÄ Å¾inamas į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ liepos ir rugpjūčio 15 dienomis; nelyginiais metais tėvas J.

S. su dukra R. S. praleidžia žiemos, o lyginiais - pavasario ir rudens mokslo atostogas, vaikas iÅ¡ motinos R. D. gyvenamosios vietos pasiimamas atitinkamų atostogų pradžios antrÄ dienÄ ir grÄ Å¾inamas į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ likus dviem dienoms iki atostogų pabaigos; laikotarpiais, kuriais teismas nustatys atsakovui J. S. teisę bendrauti su dukra R. S., motinos R. D. sutikimas dėl dukros R. S. iÅ¡vykimo už Lietuvos Respublikos ribų nereikalingas; priteisti iÅ¡ J. S. 250 eurų dydžio kas mėnesį mokėtinas periodines iÅ¡mokas dukros R.

S., a/k (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui, iÅ¡mokas priteisiant nuo 2017-01-01 iki vaiko pilnametystės; jeigu atsakovo J. S. prieÅ¡ieÅ¡kinys dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo jo asmenine nuosavybe bus patenkintas, R. D. praÅ¡o teismo nustatyti uzufruktÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir palikti jame gyventi R. D. iki dukros R. S. pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovės brolis A.

D. turi susitaupęs grynųjų pinigų ir sutiktų paskolinti ieÅ¡kovei 25000 eurų septynerių metų laikotarpiui. IeÅ¡kovė ir atsakovas pradėjo bendrauti kaip pora 2000 metais, Lietuvoje, gyvendami (duomenys neskelbtini). O 2001 metais kartu iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į AnglijÄ . Gyvendami užsienyje ieÅ¡kovė ir atsakovas taip pat buvo pora, kartu gyveno, kol galutinai įsitikinę tarpusavio santykių patikimumu nutarė juos įteisinti sudarydami santuokÄ . IeÅ¡kovės ir Atsakovo santuoka buvo sudaryta 2007-12-21, Jamaikoje, Hanoverio apygardoje.

Atitinkamas įraÅ¡as apie santuokos sudarymÄ Å iaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje padarytas 2016-01-14, nurodant, jog asmenys susituokė 2007-12-21. 2008-10-09 ieÅ¡kovė ir atsakovas susilaukė dukros R. S.. 2011 metais visa Å¡eima grįžo gyventi į LietuvÄ , kurioje iÅ¡ pradžių gyveno pas ieÅ¡kovės mamÄ . Vėliau nuomojosi butÄ apytiksliai iki 2012 metų pabaigos, kol įsikėlė gyventi į 2012-10-26 Å¡eimos įsigytÄ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant Lietuvoje santykiai pradėjo palaipsniui blogėti, atsirado tarpusavio nepasitenkinimas, trintis, nepasitikėjimas, prasidėjo nuolatinis priekabiavimas iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės, įvairÅ«s užgauliojimai.

Sutuoktiniai priėmė bendrÄ sprendimÄ kurį laikÄ pagyventi skyriumi, ir 2014 metų sausio mėnesį atsakovas iÅ¡vyko gyventi į AnglijÄ . Tarpusavio santykiai nepagerėjo. Bendravimas ir susitikimai nuolat baigdavosi ginčais. Gyvendamas Anglijoje atsakovas sukÅ«rė kitÄ Å¡eimÄ ir finansiÅ¡kai rėmė tik dukrÄ , ignoruodamas pareigÄ remti sutuoktinę bei prisidėti prie Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡laikymo. Todėl Å¡iai dienai santuoka negrįžtamai iÅ¡iro, jie niekada nebegalės bÅ«ti kartu kaip Å¡eima.

IeÅ¡kovė galėtų įrodinėti, jog dėl santuokos iÅ¡irimo yra kaltas vien atsakovas. Tačiau ieÅ¡kovė praÅ¡ys teismo nutraukti santuokÄ dėl abipusės sutuoktinių kaltės. Nutraukiant santuokÄ butas turi bÅ«ti dalinamas pagal CK 3.116 - 3.119 straipsniuose nustatytas taisykles. Sutarties 8 dalyje buvo užfiksuoja atsakovo valia butÄ Ä¯sigyti kaip asmeninę nuosavybę. Atliktas įraÅ¡as notarui neturint duomenų apie turtÄ Ä¯sigyjančio asmens santuokos fakto egzistavimÄ . IeÅ¡kovė reiÅ¡kia teismui reikalavimÄ butÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Butas Sutarties pagrindu 2012-10-26 buvo įgytas ne kaip asmeninė atsakovo, be kaip bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. 2007-12-21 ginčo Å¡alių sudaryta santuoka Lietuvos Respublikoje buvo įregistruota tik 2016-01-14. Nors IeÅ¡kovė su Atsakovu buvo sutuoktiniai ir Å¡eima, Lietuvos Respublikoje apie santuokos faktÄ niekam nebuvo žinoma, tame tarpe ir Sutartį tvirtinusiam notarui. Ir bÅ«tent Å¡i aplinkybė tapo lemiama priežastimi, dėl kurios Sutarties 8 dalyje Butas buvo nurodytas kaip asmeninė J.

S. nuosavybė. Pagal nusistovėjusiÄ nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus perleidimo praktikÄ , naudodamasis gyventojų registro duomenimis notaras visuomet tikrina ar pirkimo-pardavimo sandorį sudarinėjantis žmogus yra sudaręs santuokÄ ir, ar jis turi vaikų. Kai turtÄ Ä¯gyjÄ santuokÄ sudaręs asmuo, notaras siekia kad nuosavybės teisių įsigijimo sutartį pasiraÅ¡ytų abu sutuoktiniai, arba atitinkamoje sutarties dalyje padaro įraÅ¡Ä apie tai, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Sutarties 8 dalies turinį įtakojo ne Atsakovo valia turtÄ Ä¯gyti asmeninės nuosavybė teises, bet natÅ«raliai susiklosčiusios aplinkybės, kai gyventojų registre nesant įrašų apie santuokÄ notaras atliko įprastinį įraÅ¡Ä apie Atsakovo nuosavybės teisių į ButÄ pobÅ«dį. Notaras apie santuokÄ nežinojo, o Atsakovas apie jÄ neužsiminė. Todėl ir įraÅ¡as apie turto įsigijimÄ â€žasmeninės nuosavybės teise“ tuo metu egzistavusiu faktinių aplinkybių kontekste buvo vienintelis įraÅ¡as, kuris galėjo bÅ«ti daromas.

Nesant duomenų apie santuokÄ ir sutuoktinį, daikto pirkimo-pardavimo sutartyje nėra pagrindo raÅ¡yti apie turto įsigijimÄ â€žbendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise“. Notarai tokiu atveju paprastai reikalauja kito sutuoktinio sutikimo kad turtas bÅ«tų įgyjamas iÅ¡imtinai kaip vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninė nuosavybė, o jo nesant netvirtina sandorio. 2012 metais sutuoktinių tarpusavio santykiai buvo geri, jie planavo savo bendrÄ gyvenimÄ , Å¡eimos pagausėjimÄ , bÅ«tent dėl to ir buvo perkamas 3 kambarių butas, jie puoselėjo Å¡eimÄ ir besÄ lygiÅ¡kai pasitikėjo vienas kitu. 6.5 punkte kur vietoje „Pirkėjas Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka įgyja nuosavybės teises į perkamÄ daiktÄ â€œ Atsakovas galėjo paraÅ¡yti, jog „bÅ«damas santuokoje ir naudodamas savo asmenines lėšas perkamÄ DaiktÄ Ä¯sigyja asmeninės nuosavybės teise“.

Be to, Sutarties 8 dalyje nėra jokio patvirtinimo apie turto įsigijimÄ asmeninės nuosavybė teise galiojančios santuokos kontekste. Tai yra. Ten nėra „aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų patvirtinimų apie Atsakovo valiÄ Ä¯sigyti turtÄ asmeninės nuosavybė teise galiojant santuokai“. BÅ«tent tokia Atsakovo valia yra tik numanoma, bet ne aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta. PraÅ¡ymas įregistruoti valstybiniame registre turtÄ kaip asmeninę nuosavybė nėra tolygus pareiÅ¡kimui, jog Å¡is turtas įsigyjamas už asmenines lėšas asmeninės nuosavybė teise.

Už ButÄ mokėtos lėšos nebuvo asmeniniai Atsakovo pinigai. IeÅ¡kovė kartu su Atsakovu gyventi ir dirbti į AnglijÄ iÅ¡vyko 2001 metais. Jų iÅ¡vykimo tikslas buvo ne gyvenimo aplinkos pakeitimas ar negalėjimas užsidirbti lėšų pragyvenimui Lietuvoje, bet siekis užsidirbti pinigų nuosavam bÅ«stui ir geroms gyvenimo sÄ lygoms susikurti. Užsienyje IeÅ¡kovė su Atsakovu nuolat dirbo ir taupė pinigus. Nors jie galėjo nuomotis butÄ ar namÄ vieni, įsigyti atskirus gerus automobilius, daug keliauti ir pramogauti, to bedarė, nes turėjo bendrų planų, susijusių su gero bÅ«sto įsigijimu ir įsirengimu Lietuvoje, bÅ«tent Å iauliuose, kur yra jų Å¡eimos.

Visi už butÄ sumokėti pinigai buvo jos ir Atsakovo nuosavybė. Nuo pat 2001 iki 2012 pabaigos, kai buvo įsigytas Butas, sutuoktiniai turėjo pajamų ir jas atsakingai taupė. Anglijoje, su tam tikromis pertraukomis, dirbo abu. 2008 metais gimus dukrai IeÅ¡kovė nebedirbo, tačiau turėdama reikalingÄ darbo staÅ¾Ä bei bÅ«dama mokesčių mokėtoja gavo atitinkamas iÅ¡mokas. Dirbo ir grįžę į LietuvÄ . Per visÄ minėta laikotarpį sutuoktiniai neįsigijo absoliučiai jokio vertingo turto, nuolat gyveno su „kambariokais“.

Taip buvo pigiau nuomotis bÅ«stÄ , mokėti turto iÅ¡laikymo mokesčius, buvo galima pataupyti auklei ir t.t. Todėl per daugiau nei 10 metų jie galėjo turėti ir faktiÅ¡kai turėjo pakankamai santaupų įsigyti ginčo butÄ . Atsakovo mama V. E. S. iÅ¡ tikrųjų 2012-10-25 dienÄ atliko 67300 litų dydžio pavedimÄ už butÄ ir taip sumokėjo dalį kainos, bet tie pinigai nebuvo dovana Atsakovui. AnalogiÅ¡ka situacija buvo ir 2012-10-26 dienÄ , kai Atsakovas kartu su mama sumokėjo likusius 62700 litų.

Atsakovas turėjo visas Å¡eimos santaupas, visÄ laikÄ jas valdė ir panaudojo Buto įsigijimui. IeÅ¡kovė negali paaiÅ¡kinti teismui, kodėl pinigus už ButÄ Atsakovas mokėjo ne panaudodamas grynuosius pinigus banke, bet iÅ¡ mamos sÄ skaitos, nes jai tai nėra žinoma. Å ios aplinkybės buvo netikėtos ir tapo žinomos tik bylos nagrinėjimo metu. IeÅ¡kovė gali tik pasamprotauti, kad prieÅ¡ 2012-10-25 mokėjimÄ Atsakovas perdavė savo mamai Å¡eimos grynuosius pinigus, o ji iÅ¡ savo asmeninių pinigų atliko mokėjimÄ .

Kas liečia antrÄ jį mokėjimÄ , situacija gali bÅ«ti labai panaÅ¡i. Atsakovas tvirtina absoliučiai visus pinigus, t.y. 140000 litų, Buto pirkimui gavęs iÅ¡ savo mamos. 2012-10-26 pavedime užfiksuota informacija apie du mokėtojus, t.y. jog mokėtoja nėra vien E.V. S., jog pinigus moka ir Atsakovas, yra akivaizdus įrodymas fakto, jog dalinai mokėjimas buvo atliktas naudojant ir Atsakovo tuo metu valdytas Å¡eimos santaupas. Pavedimais už ButÄ buvo sumokėta tik 130000 litų, o likusiÄ 10000 litų sumÄ pardavėjui sumokėjo buto pirkėjas Atsakovas.

Taip yra užfiksuota Sutarties 4.1 punkte. Todėl dalis už ButÄ mokėtinos kainos sumokėta tam naudojant jo valdytas Å¡eimos santaupas. O tai jau yra pakankamas faktinis pagrindas spręsti, jog Butas nebuvo įsigytas už Atsakovo asmenines lėšas. Atlikdama mokėjimus iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos už ButÄ E.Y. S. gavo iÅ¡ Atsakovo grynuosius pinigus ir tokiu bÅ«du iÅ¡sigrynino pinigus neturėdama papildomų iÅ¡laidų. Penkių tÅ«kstančių litų sumÄ virÅ¡ijančios dovanojimo sutarties forma turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinė.

Atsakovas su savo mama nesilaikė ir CK 6.469 str. 2 dalyje nustatyto formos reikalavimo, pagal kurį 50000 litų sumÄ virÅ¡ijantis dovanojimo sandoris turi bÅ«ti sudarinėjamas iÅ¡imtinai notarine forma. Dovanojimo sandoriai nebuvo deklaruoti metinėse gyventojų pajamų deklaracijose, kas yra privaloma. Todėl vadovaujantis CK 1.93 str. 2 dalies nuostatomis Atsakovas neturi teisės remtis savo mamos, kaip liudytojos paaiÅ¡kinimais, įrodinėdamas „dovanojimo sandorio įvykdymo faktÄ â€œ. Be to, į bylÄ nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, jog mama paskolino pinigų savo sÅ«nui, už kuriuos jis įsigijo butÄ .

Todėl atmetus dovanojimo bei paskolinių teisinių santykių tarp Atsakovo ir E.V. S. atsiradimo galimybę, labiausiai tikėtinu lieka IeÅ¡kovės nurodytas variantas, jog mokėdama už ButÄ Atsakovo vardu E.V. S. jau buvo gavusi pinigus ir veikė Atsakovo pavedimu. Grįždami į LietuvÄ po daugiau nei deÅ¡imties gyvenimo ir darbo metų Anglijoje sutuoktiniai neturėjo absoliučiai jokio turto. Å eima turėjo tik dviejų metų dukrÄ ir santaupų. Todėl pirmasis jų pirkinys turėjo bÅ«ti ir buvo nuosavas bÅ«stas.

Buto paieÅ¡kos užtruko iki pat 2012 metų pabaigos, kai apžiÅ«rėjusi ButÄ IeÅ¡kovė pranešė Atsakovui apie tinkamÄ variantÄ , o pastarajam sutikus su jos nuomone, sutuoktiniai nusprendė jį pirkti. Sutuoktiniai planavo, siekė ir įsigijo Å¡eimos bÅ«stÄ kaip bendrÄ turtÄ . IeÅ¡kovė valdė turtÄ kaip savo ir Atsakovo bendrÄ turtÄ bei netgi nenutuokė apie tai, jog Atsakovas laiko jį savo asmeniniu turtu. Atsakovas buvo užsiminęs IeÅ¡kovei apie tai, kad norėtų parduoti ButÄ ir pasidalinus pinigus nutraukti juos siejančiÄ santuokÄ .

Sandoris buvo tvirtinamas ne Å iaulių mieste, bet RadviliÅ¡kyje. IeÅ¡kovė, dėl darbe susiklosčiusių aplinkybių, negalėjo atvykti į kitÄ miestÄ ir dalyvauti sandorio sudaryme. IeÅ¡kovė praÅ¡ys teismo padalinti bendrÄ turtÄ lygiomis dalimis. Viso bendro turto vertė sudaro 61838 euru. Pirminio ir 2017-10-19 patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo teismui momentu IeÅ¡kovės finansinės galimybės esmingai skyrėsi nuo jos galimybių egzistuojančiu Å¡iuo metu. IeÅ¡kovės brolis A. D. neturėjo finansinių galimybių padėti savo seseriai suteikdamas jai paskolÄ .

IeÅ¡kovė įsidarbino naujoje darbovietėje, kurioje gauna gerokai didesnį darbo užmokestį, nei gaudavo kreipimosi į teismÄ dienÄ . IeÅ¡kovės interesas yra susijęs su nuosavo bÅ«sto įsigijimu, tuo pačiu įgyvendinant ir vaiko teisę į bÅ«stÄ . Tuo tarpu Atsakovui ginčo butas yra tik tam tikra prasme santaupų forma, nes jis dirba bei gyvena Anglijoje, ir kol kas neplanuoja grįžti į LietuvÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡ys teismo priteisti jai visÄ bendrÄ turtÄ t.y. butÄ ir jame esančius namų apyvokos daiktus, o iÅ¡ jos Atsakovui priteisti piniginę kompensacijÄ .

IeÅ¡kovė siÅ«losi sumokėti Atsakovui kompensacijÄ už daiktus pagal ženkliai didesnes nei jis nurodo turto vertes, nors galėtų sutikti su Atsakovo nurodytomis kur kas mažesnėmis daiktų vertėmis. Butas yra tapęs IeÅ¡kovės ir nepilnametės dukros gyvenamÄ ja aplinka. Dukra lanko gretÄ esančiÄ mokyklÄ ir bÅ«relius, kaimynystėje gyvena draugai. Atsakovas Lietuvoje lankosi labai retai, ir netgi neplanuoja pradėti butu naudotis. Viso bendro turto vertė sudaro 61838 eurus. Atėmus vaiko poreikiams tenkinti skirto turto vertę (2510 eurų), dalintino bendro turto vertė sumažėja iki 59328 eurų.

Todėl IeÅ¡kovės praÅ¡ys teismo priteisti iÅ¡ jos Atsakovui 29664 eurų dydžio piniginę kompensacijÄ . Atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kiniu vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti kartu su mama. ReiÅ¡kiamas reikalavimas nustatyti Atsakovo ir dukros bendravimo tvarkÄ . VisÄ gyvenimo skyriumi laikotarpį Atsakovas iÅ¡laikė dukrÄ , skirdamas jai kas mėnesį apytiksliai po 200 eurų. Atsižvelgdama į nusistovėjusiÄ vaiko iÅ¡laikymo tvarkÄ , į nuolat didėjančius vaiko poreikius bei į savo ir Atsakovo gaunamų pajamų santykį, IeÅ¡kovė praÅ¡ys teismo priteisti iÅ¡ Atsakovo 250 eurų dydžio kas mėnesį mokamas periodines iÅ¡mokas R.

S. iÅ¡laikymui iki jos pilnametystės. IÅ¡laikymas iÅ¡ Atsakovo turėtų bÅ«ti priteisiamas nuo 2017-01-01 dienos. IeÅ¡kovė reiÅ¡kia alternatyvų reikalavimÄ nustatyti uzufruktÄ Butui ir palikti jame gyventi R. D. iki vaiko pilnametystės.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių tenkinti iÅ¡ dalies: po santuokos nutraukimo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo J.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe; priteisti iÅ¡ J. S. 200 Eur dydžio kas mėnesį mokėtinas periodines iÅ¡mokas dukros R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui, iÅ¡mokas priteisiant nuo 2017 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės; nustatyti nepilnametės dukros R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ su atsakovu J. S. tokia tvarka: dukros kasmetinių mokyklinių atostogų metu:

1. tėvas J. S. su dukra R. S. praleidžia ne ilgiau nei vienÄ mėnesį vasaros atostogų kiekvienais metais, praneÅ¡ant motinai R. D. apie konkrečiÄ datÄ ir pageidaujamų atostogų trukmę iki einamųjų metų gegužės 1 d. Tėvas dukrÄ R. S. pasiima pirmÄ jÄ atostogų dienÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina paskutiniÄ jÄ atostogų dienÄ motinos gyvenamosios vietos adresu;

2. nelyginiais metais tėvas J. S. praleidžia su dukra R. S. žiemos atostogas, lyginiais - pavasario ir rudens atostogas. Tėvas dukrÄ R. S. pasiima pirmÄ jÄ atostogų dienÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina paskutiniÄ jÄ atostogų dienÄ motinos gyvenamosios vietos adresu; 3.             vieno iÅ¡ tėvų atostogos užsienyje su dukra R. S. dukros kasmetinių atostogų metu yra galimos be kito iÅ¡ tėvų sutikimo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovas teismo praÅ¡o pripažinti ButÄ jo asmenine nuosavybe.

Butas buvo pirktas už atsakovo J. S. asmenines lėšas, gautas iÅ¡ Atsakovo motinos E. V. S.. 2012 m. sausio 13 d. sudaryta žemės sklypo (miÅ¡kų Å«kio paskirties), esančio adresu, (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis tarp V. E. S. ir Uždarosios akcinės bendrovės „Hilda“. Atsakovo motinos “Ūkio banko“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-28 matoma, kad 2011-11-04 D. R. atliko avansinį mokėjimÄ , pervesdamas 20000 Lt į Atsakovo motinos banko sÄ skaitÄ ; analogiÅ¡kas mokėjimo pavedimas atliktas 2011-11-11, pervedus 28000 Lt; 2011-10-10 raÅ¡tas, sudarytas tarp E. V.

S. ir V. B. dėl avanso sumokėjimo (60000 Lt.), patvirtina pinigų priėmimÄ - perdavimÄ už žemės sklypÄ (miÅ¡kų Å«kio paskirties), esančio adresu, (duomenys neskelbtini). AnalogiÅ¡kas raÅ¡tas dėl visos pinigų sumos (260000 Lt) priėmimo - perdavimo už minėtÄ Å¾emės sklypÄ sudarytas 2012-01-12. Atsakovo motina disponavo piniginėmis lėšomis, kurių dalis, kaip nurodyta žemiau, buvo skirta Atsakovui, kad jis įsigytų ButÄ . FaktÄ , kad Butas pirktas už asmenines Atsakovo lėšas pagrindžia 2012 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 707700, kuriuo E. V.

S. sumokėjo 67300 Lt B. M.. 2012 m. spalio 26 d. atliktas E. V. S. ir atsakovo J. S. 62700 Lt mokėjimo nurodymas Nr. 766696 B. M.. Mokėjimo paskirtis - buto pirkimas, adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Sutartimi, Buto pirkėjas yra atsakovas J. S.. Sutarties 8 skyriuje nurodyta, jog Å¡ia Sutartimi Nekilnojamojo turto registre Buto įgijėju įregistruojamas J. S., nustatant, kad Atsakovui priklauso 1/1 dalis Buto. Pageidaujamas nurodyti juridinis faktas - asmeninė nuosavybė. Atsakovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ButÄ Ä¯sigyti asmeninėn nuosavybėn. Grįžus gyventi į LietuvÄ sutuoktiniai apsigyveno pas IeÅ¡kovės tėvus, vėliau nuomojosi butÄ , tačiau po kelių mėnesių Atsakovo motina turėdama santaupų pasiÅ«lė Atsakovui - sÅ«nui nupirkti butÄ , o suradus tinkamÄ butÄ , Atsakovo motina sumokėjo visÄ jo vertę.

Butas yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi Butas už jo motinos pinigus buvo nupirktas ne Å¡eimai, o asmeniÅ¡kai Atsakovui. Veiksmus, susijusius su turto registracija, įteisinimu, atliko Atsakovas, tuo tarpu, IeÅ¡kovė veiksmų, susijusių su minėto turto įsigijimu, disponavimu juo, neatliko ir nesiekė atlikti. Atsakovas sutinka su iÅ¡laikymo priteisimu dukrai, tačiau praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis bÅ«tų 200 Eur kas mėnesį mokam periodinėmis iÅ¡mokomis. IeÅ¡kovei nepateikus jokių įrodymų apie didesnį dukros poreikių pagrįstumÄ ir iÅ¡laidų jiems tenkinti dydį, 200 Eur suma yra pakankama ir tenkina vaiko poreikius.

IÅ¡laikymo dydis minimaliems vaiko poreikiams tenkinti atitinka mėnesinę algÄ , o Atsakovas sutinka teikti kiek didesnį iÅ¡laikymo dydį dukrai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje, atsakovas praÅ¡o nustatyti atitinkamÄ bendravimo tvarkÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu susipažino prieÅ¡ 20 metų. IÅ¡vyko į AnglijÄ , gyveno kartu. Taupė bÅ«stui. Planavo grįžti į LietuvÄ .

Pinigus vežėsi į LietuvÄ grynais. Buto ieÅ¡kojo su broliene. Turėjo tokiÄ sumÄ pinigų ir nusipirko. Gyrėsi draugams. Pinigus laikė grynais. Vienas kitu pasitikėjo. Nežino, ar atsakovas saugojo pinigus grynais. ButÄ atsakovas pirko per tam tikrÄ notarÄ , ji tuo metu dirbo, negalėjo vykti, pasitikėjo. Nemanė, kad bus problema, kad buvo atsakovo vardu. Kažkokia dalis daiktų bute buvo jį perkant, kažkokiÄ dalį tų daiktų pardavė. Remontavo, pirko baldus, buities daiktų. Brolis atidavė saugotus apie 20000 Lt.

Daiktų kaina pagal skelbiu.lt. Jos pajamos daugiausiai buvo gryni pinigai. Dirbo per du darbus. Ar mama davė, nežinojo. Bet žinojo, kiek turi pinigų. DepozitÄ 10000 Lt sumokėjo ji ir atsakovas. S. 73000 Lt pervesti jos ir atsakovo bendrai. E. daugiau J., mažiau ji perdavė. 10-26 d. antra mokėta suma irgi yra jų. Abu dirbo, abiejų pinigai. Atsakovas Å¡eimos pinigus sunešė į tÄ sÄ skaitÄ . Uždirbdavo apie 500 svarų per savaitę, bent 1000 svarų per mėnesį tikrai. Gyveno taupiai. DidžiÄ jÄ dalį sumos galėjo ir iÅ¡ savo algos sutaupyti, jei neskaičiuoti iÅ¡laidų.

Anglijoje iki buto įsigijimo gyveno apie 10 metų. Paskutiniame darbe uždirbdavo apie 18000-21000 svarų per metus, apie porÄ metų. Gaudavo daug grynųjų darbe, arbatpinigių, todėl neatsidarė savo sÄ skaitos. Jie buvo susitaupę apie 180000 Lt. Atsakovas dabar vaikui moka po 200 Eur. Mano, kad taupė su atsakovu apylygiai. IÅ¡ tų pinigų Lietuvoje ne vien tik butas pirktas, bet ir pragyvenimas. IeÅ¡kovė į 100000 Lt reikalavimo teisę pretenzijų nereiÅ¡kia, mano, kad jos nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, palaikė savo prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Atsakovas nurodė, kad dirba staliumi. Mama pardavė miÅ¡kÄ , sako, turiu pinigų, nupirksiu butÄ . Jis buvo tik prijungtas prie banko sÄ skaitos sutarties, nes mamos mirties atveju taip bÅ«tų paprasčiau. Jo metinės pajamos apie 25000 svarų. KažkÄ susitaupė. AvansÄ vienas irgi sumokėjo iÅ¡ mamos. Pardavėjos įgaliotinė buvo iÅ¡ Å eduvos, todėl sandoris vyko RadviliÅ¡kyje. Butas registruotas ant jo, nes galvojo, kad oficialiai nesusituokęs, nes santuoka vyko Jamaikoje. Bute buvo visi baldai, padažė sienas ir gyveno. 2015 m. remontavo voniÄ .

Pirko spinteles. Pardavė sekcijÄ ir iÅ¡ vaiko kambario baldus. Pirko televizorių, centrÄ , parsinešė kompiuterį. Mokėtų 200 Eur vaikui, o 80 svarų dėtų vaikui į sÄ skaitÄ ateičiai. 10000 Lt grynais avansui jam padavė mama. Mama jam pirko butÄ jo asmeninei nuosavybei. Mama paskutinius 20 metų ruošėsi mirti, todėl jį prijungė prie sÄ skaitos. Turėjo apie 20000 Eur. Pirko maÅ¡inas, ne savo vardu, jos dingo. Niekada negalvojo, kad ieÅ¡kovė jo teisėta žmona. Buvo įsitikinęs santuokos negaliojimu.

Todėl ir pavardės skiriasi. Notarui pasakė, kad bus asmeninė nuosavybė. BÅ«tų mamos vardu registravęs. Uzufruktui neprieÅ¡tarauja. Per ieÅ¡kovės brolį investavo ir nuplaukė pinigai, per ieÅ¡kovės brolio partnerį, virÅ¡ 100000 Lt. Daug ir ne savo pinigų įkiÅ¡o. BeviltiÅ¡ka atgauti. Savo santaupas suinvestavo. IÅ¡duotas vekselis vietoj akcijų, tai susiję su ieÅ¡kovės broliu. Ä® tÄ 100000 Lt ieÅ¡kovė nebuvo nieko davusi, tos sumos apie pusę buvo jo. Dar maÅ¡inomis prekiavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. Å . parodė, kad pažįsta abu, draugavo Å¡eimomis. Žino, kad buvo sutuoktiniai, abu pasakojo, kad tuokėsi Jamaikoje. Neatrodė, kad vedybos – humoras. Apie pinigus butui pirkti nekalbėjo. Kaip suprato, dirbo Anglijoje, už sutaupytus pinigus pirko butÄ .Teismo posėdžio metu liudytoja R. A. parodė, kad abu pažįsta 8-9 metus. Draugavo Å¡eimomis. IÅ¡ draugų kalbų žino, kad susituokę. Žino, kad Å¡eima įsigijo butÄ . Kieno vardu pirko butÄ , nesakė.

Kad asmeninis turtas, J. nepasakojo, nesusidarė įspÅ«dis. Galvojo, kad įsigijo kartu. Teismo posėdžio metu liudytoja R. N. parodė, kad susipažino Anglijoje. Anglijoje jie dirbo abu. IeÅ¡kovė valydavo namus, atsakovas dirbo statybose. IeÅ¡kovė vėliau dirbo logistikos įmonėje, dirbo visada. Jų planai buvo gyventi, ieÅ¡koti butÄ Lietuvoje. Žino, kad vedę. IeÅ¡kovė grįžo anksčiau, prasidėjo buto paieÅ¡kos, tada grįžo atsakovas ir nusipirko butÄ . KartÄ vežė pinigus iÅ¡ Anglijos, 2000 svarų, juos padavė ieÅ¡kovė.

Pinigus ji atidavė ieÅ¡kovės broliui. Visi taip darydavo su pinigais. Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad žino, jog Å¡alys susituokė, Jamaikoje. Jie rinko pažymas Å¡alims, darė žiedus. Å alys Lietuvoje kartu rinkosi žiedus. 1000-1500 svarų buvo po kelis kartus atvežę. Pas jį buvo 20000 Lt. Tai buvo ieÅ¡kovės pinigai. Kur J. laikė pinigus, nežino. Atidavė pinigus J.. Pinigai buvo panaudoti buto pirkimui. J. nėra sakęs kad butas jo, sakė, kad nusipirko butÄ kartu.

Bute tikrai buvo virtuvės baldai, kažkÄ dar pirko, kažkÄ pardavė. Žino, kad J. motina turėjo miÅ¡ko. Å alys nei taÅ¡kėsi pinigais, nei labai taupė. Kažkiek buvo taupoma. Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. parodė, kad Å¡alys papasakojo, jog tuoksis Jamaikoje, rinko jiems dokumentus, rinkosi žiedus. Juos abu vežė pas juvelyrÄ rinktis žiedų. Seniau atsakovas vestuvėmis džiaugėsi. Kad taupo butui, žinojo. Kartu su ieÅ¡kove važiuodavo apžiÅ«rėti butų. IeÅ¡kovė per draugus perduodavo pinigus, jos vyras saugojo.

Jos vyras pinigus prieÅ¡ perkant butÄ atidavė atsakovui. Ä®sivaizdavo, kad butas abiejų. Teismo posėdžio metu liudytoja A. D. parodė, kad Å¡alys pasakojo, jog susituokė. Pasakojo kaip apie normaliÄ santuokÄ . Jie gyveno name su kita Å¡eima, kad bÅ«tų pigiau. IeÅ¡kovė dirbo ofise, atsakovas staliumi. Dirbo abu. Sakė, kad ketina pirkti namus, gyventi Lietuvoje. Negirdėjo, kad J. butÄ bÅ«tų pirkęs sau. Turėjo planÄ taupyti, pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismo posėdžio metu liudytoja N. G. parodė, kad pažįsta nuo 2001 m.

J. pasipirÅ¡o, kartu Å¡ventė tÄ Å¡ventę. Padovanojo ieÅ¡kovei platininį žiedÄ su briliantu. Žinojo apie vestuves. Visada gyveno su kita pora, name irgi. IeÅ¡kovė siekė karjeros, išėjo dirbti į ofisÄ . IeÅ¡kovė gaudavo daugiau, nei ji, o ji gaudavo 1000 svarų prieÅ¡ 10 metų. Atsakovas dirbo statybose. Statybininkai neblogai uždirbo. Jis nepabrėžė, kad tai jo butas. Negirdėjo, kad skolinosi butui. Teismo posėdžio metu liudytoja J. M. parodė, kad susipažino iki Anglijos.

Gyveno kartu Anglijoje apie 9 metus, dėl taupymo. Abu dirbo visÄ laikÄ , nedarbo tarpai buvo trumpi. Jie visi dirbo tose pačiose srityse. Å alys buvo susituokę. Atsakovas paliko sužadėtuvių žiedÄ po egle. Kad santuoka pokÅ¡tas, nėra girdėjusi. Vežė keletÄ kartų pinigus į LietuvÄ , nes perlaidos brangios. VienÄ kartÄ gal R. perdavė, kitÄ kartÄ gal J.. Yra padavusi pinigų R. broliui. IeÅ¡kojo didesnio buto, įsigijo kaip Å¡eimai. Ji ne vienÄ kartÄ perdavė pinigų ieÅ¡kovės broliui.

Mano, kad pirko butÄ už sutaupytus pinigus. Ji uždirbdavo 400 svarų per savaitę, jos vyras apie 500. Jie uždirbdavo panaÅ¡iai kaip ir Å¡alys byloje. Teismo posėdžio metu liudytojas S. M. parodė, kad abu pažinojo Lietuvoje. Kartu gyveno Anglijoje gal 9 su puse metų, taupumo sumetimais. Å alys abu norėjo gyventi Lietuvoje, abu deklaruodavo, kad taupė bÅ«stui. Žino, kad susituokę. Pirko jiems dovanas vestuvines. Jie parvežė žiedus ir dokumentus. KiekvienÄ kartÄ veždavo 2000, apie 10000 Lt.

Tris kartus vežė tikrai, gal 4. Perdavė ieÅ¡kovės broliui. Jis gaudavo per savaitę apie 600 svarų, buvo įmanoma sutaupyti 1000 svarų per mėnesį. J. dauguma atvejų dirbo. R. irgi dirbo visÄ laikÄ , iÅ¡skyrus vaiko auginimÄ . Ji turbÅ«t irgi galėjo sutaupyti 1000 svarų. Jiems patiems pvz. pavykdavo sutaupyti 2000 svarų per mėnesį. Å alys turėjo džipÄ , už gal 5000 svarų. Apie paskolas, padovanotus pinigus bÅ«stui negirdėjo. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ daliesIÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2007-12-21 Å¡alys Jamaikoje sudarė santuokÄ , kuri Lietuvoje įregistruota 2016-01-14 (1 t., b. l. 9).

Å alys turi vaikÄ (1 t., b. l. 10). Atsakovo vardu registruotas butas (1 t., b. l. 11-12). Å alių vardu registruotų transporto priemonių nėra (1 t., b. l. 14-15), ieÅ¡kovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (1 t., b. l. 13). Pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės darbovietę ir pajamas (1 t., b. l. 16-18). Pateikti duomenys apie vaiko mokyklÄ (1 t., b. l. 19). Pateikta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties kopija (1 t., b. l. 40-44). Pateikti V. E. S. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (1 t., b. l. 45-49). Pateikta V.

E. S. nekilnojamojo turto pardavimo sutarties kopija (1 t., b. l. 50-54), raÅ¡teliai apie pinigų gavimÄ (1 t., b. l. 60-61). Pateikti mokėjimo nurodymai dėl ginčo buto pirkimo (b. l. 55-56). Pateikti duomenys apie atsakovo pajamas (1 t., b. l. 77-78). Pateiktas V. E. S. patvirtinimas apie pinigų davimÄ atsakovui (1 t., b. l. 79). Pateikti duomenys apie iÅ¡laidas bÅ«stui (1 t., b. l. 114-132). Pateikti duomenys iÅ¡ VMI apie atsakovo ir V. E. S. deklaracijas (1 t., b. l. 133-136). Pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės motinystės metu gautas pajamas (1 t., b. l. 137-145).

Pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės bÅ«sto reikmėms imtus vartojimo kreditus (1 t., b. l. 147-165). Pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės pajamas (1 t., b. l. 166-171, 2 t., 48). Pateikti duomenys apie atsakovo nubaudimÄ administracine tvarka (1 t., b. l. 172-174). Pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės brolio galimybes suteikti ieÅ¡kovei paskolÄ (2 t., 46-47). Dėl santuokos nutraukimo ir su vaiku susijusių klausimųTeismas, nutraukdamas santuokÄ , turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ ir iÅ¡spręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, taip pat vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.).

Priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ , teismas privalo iÅ¡spręsti pareikÅ¡tų reikalavimų dėl vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu Å¡is reikalavimas pareikÅ¡tas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).Santuoka gali bÅ«ti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena, nebeveda bendro Å«kio, gyvena skirtingose Å¡alyse. IeÅ¡kovė prašė nutraukti santuokÄ dėl abipusės kaltės, atsakovas praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo. Santuoka laikoma iÅ¡irusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 str. 1 d., 3.61 str. 3 d.).

Preziumuojama, kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 str. 2 d., 3.61 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad santuoka yra iÅ¡irusi. Å alys kartu bendrai nebegyvena, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, iÅ¡ pateiktų duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad santuoka iÅ¡iro, todėl imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga (CK 3.64 str. 1 d.), kadangi tai neatitiktų nei vieno iÅ¡ sutuoktinių interesų (CK 3.64 str. 3 d.).Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.).

Byloje ginčo dėl Å¡alių vaiko R. S. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl R. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodė, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos ginčo tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nebuvo, tačiau Å¡alys procesiniuose dokumentuose iÅ¡ pradžių Å¡iuo klausimu buvo iÅ¡reiÅ¡kusios skirtingÄ pozicijÄ .

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pritarė ieÅ¡kovės siÅ«lomai bendravimo su vaiku tvarkai, tai užfiksuota tiek Å¡alių ir atstovų pasisakymuose, tiek atsakovo 2017-11-13 atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 179). Taigi, Å¡alys iÅ¡ esmės susitarė dėl atsakovo dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo tvarkos. Tačiau siekiant iÅ¡vengti galinčių ateityje kilti nereikalingų ginčų dėl Å¡ios tvarkos bei užtikrinti abiejų Å¡alių bei vaiko teisėtus interesus, susijusius su nurodytu klausimu, nustatytina ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta atsakovo dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo tvarka.

Pažymėtina, kad teismo nustatyta tvarka neatima galimybės iÅ¡ tėvų susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, net ir neatitinkančios teismo sprendimu nustatytos, jei tik tėvai draugiÅ¡kai sutaria dėl tokios tvarkos. Teismo sprendimu nustatyta tvarka yra tik teisinį ir faktinį Å¡alių tarpusavio santykių nurodytu klausimu stabilumÄ užtikrinantis garantas. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 250 Eur iÅ¡laikymÄ vaikui, nurodė, kad vaiko poreikiai nuolat didėja. Atsakovas sutinka teikti 200 Eur iÅ¡laikymÄ , kokį mokėjo iki Å¡iol.

Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). IÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimu kasacinis teismas yra pakankamai iÅ¡samiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi kitų iÅ¡laikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L.

P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013).Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas iÅ¡laikymo dydis nesietinas su minimaliÄ ja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytÄ ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigÄ , o teisę vadovautis Å¡iuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė pradėjo gauti didesnes pajamas iÅ¡ darbo veiklos – apie 1100 Eur per mėnesį.

Å alys kitokio registruotino turto, iÅ¡skyrus ginčo butÄ , neturi. Atsakovas pateikė duomenis, kad dirbdamas užsienyje gauna apie 2040 svarų sterlingų per mėnesį, kas atitinka apie 2230-2280 Eur. Taigi, atsakovo pajamos yra dvigubai didesnės, tačiau tikėtina, kad ir iÅ¡laidos gyvenant užsienio Å¡alyje yra didesnės. Vertinant bendrai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys prie vaiko iÅ¡laikymo gali prisidėti panaÅ¡aus dydžio lėšomis, ieÅ¡kovė tokiÄ galimybę turi. Atsakovas bylos duomenimis iki Å¡iol mokėjo 200 Eur iÅ¡laikymÄ vaikui, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pripažįsta atitinkamo dydžio vaiko poreikius.

Atsakovas neturi kitų iÅ¡laikomų asmenų. Atsakovo siÅ«loma suma taip pat atitinka pusę minimalios algos Lietuvoje. Taip pat sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, kad vaikas auga, todėl jo poreikiai kažkiek didėja. Nustatyta, kad Å¡alių dukra jau lanko mokyklÄ , dėl Å¡ios priežasties jos poreikiai pagrįstai gali bÅ«ti laikomais Å¡iek tiek iÅ¡augusiais (dėl bÅ«tinybės vežti vaikÄ Ä¯ mokyklÄ , mokymosi priemonių įsigijimo, didesnio rÅ«bų poreikio, mokyklos rinkliavų renginiams ir pan.).

Vertinant atsakovo pajamas galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas gali teikti ir didesnį iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovės praÅ¡oma 250 Eur suma sudarytų tik Å¡iek tiek daugiau nei 10 procentų visų atsakovo pajamų. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad gauna apie 80 svarų vaiko pinigų, kuriuos ketina dėti vaikui į sÄ skaitÄ ateičiai. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas gali mokėti 250 Eur iÅ¡laikymÄ vaikui, jo turtinė padėtis yra Å¡iek tiek geresnė, nei ieÅ¡kovės, didesnio iÅ¡laikymo suma atsakovui kompensuotųsi gaunamų vaiko pinigų sÄ skaita (jų netgi liktų), kadangi iÅ¡laikymas vaikui reikalingas einamuoju momentu, ne ateityje, o ieÅ¡kovė nurodytų vaiko pinigų vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo negauna.

Pažymėtina, kad pasikeitus atsakovo turtinei ar Å¡eimyninei padėčiai, atsakovas visada galės kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iÅ¡ atsakovo priteistinas 250 Eur iÅ¡laikymas vaikui. Jeigu iÅ¡laikymas buvo priteistas periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.). Dėl santuokos metu įgyto turto Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad, jo nuomone, ginčo buto įsigijimo metu jis nebuvo vedęs, o Jamaikoje sudaryta santuoka nebuvo rimta.

Atsižvelgiant į apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimus galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas į Jamaikoje sudarytÄ santuokÄ Å¾iÅ«rėjo rimtai, jos nelaikė negaliojančia, kol Å¡alių ginčas nepasiekė teismo. Kaip nustatyta, santuokai buvo rimtai ruoÅ¡iamasi, renkami reikalingi dokumentai Lietuvoje, ieÅ¡komi žiedai, prieÅ¡ tai atsakovas pasipirÅ¡o ieÅ¡kovei, pažįstamiems asmenims buvo nurodyta, kad Å¡alys susituokė. IÅ¡ pateikto santuokos liudijimo matyti, kad santuoka Lietuvos Respublikoje laikoma sudaryta 2007-12-21 Jamaikoje, nors Lietuvoje įregistruota ir 2016-01-14.LR Civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktai registruojami sudarant civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä ir elektroniniu bÅ«du pateikiant įraÅ¡Ä Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių (patvirtintų LR teisingumo ministrės 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334) 95-99 punktuose nustatyta atitinkama tvarka. Ä®traukiant į apskaitÄ užsienio valstybėje įregistruotÄ santuokÄ , civilinės metrikacijos įstaigai turi bÅ«ti pateiktas praÅ¡ymas ir užsienio valstybės institucijos iÅ¡duotas dokumentas, patvirtinantis santuokos įregistravimÄ (Taisyklių 95 p.). Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitÄ Ä¯traukia tik tas santuokas, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sÄ lygų (Taisyklių 98 p.).

Ä®traukiant į apskaitÄ užsienio valstybėje įregistruotÄ santuokÄ , jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos iÅ¡duotame dokumente, patvirtinančiame santuokos įregistravimÄ , nurodyta data (Taisyklių 99 p.).Taigi, civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Respublikoje įregistravus Å¡alių santuokÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad civilinės metrikacijos įstaigai pakako duomenų, pagrindžiančių santuokos sudarymo fakto realumÄ bei teisėtumÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių santuoka buvo sudaryta 2007-12-21 ir buvo galiojanti sudarant ginčo buto įsigijimo sandorį.

Ä®statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iÅ¡ abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p.).

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.).Nagrinėjamu atveju šalys vedybų sutarties nėra sudariusios, todėl taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Kaip minėta, ginčo butas įgytas santuokos metu, todėl jam galėtų bÅ«ti taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Tačiau ginčo butas tiek pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek vieÅ¡ame registre nurodytas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, jo savininku nurodytas tik atsakovas, nėra nurodyta, kad butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nėra nurodyta juridinio fakto, kad tai yra Å¡eimos turtas.Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 7 p.).

Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Å i prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008).

Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.

Dėl Å¡ios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-2/2011).Vieno sutuoktinio vardu vieÅ¡ame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.

Å i teisės taikymo taisyklė reiÅ¡kia, kad įraÅ¡ai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobÅ«dį taip, kaip jie iÅ¡vieÅ¡inami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2009-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2011-12-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nesant nė vieno iÅ¡ CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės subjektus ar nuosavybės rūšį Nekilnojamojo turto registre ir esant aplinkybių, sudarančių pagrindÄ pripažinti ginčo butÄ asmenine atsakovo nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, visetui, negalima remtis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, bet reikia įrodyti, kad ginčo turtas buvo įgytas bendrai (CK 3.90 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2011).Nagrinėjamu atveju turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime neįrodo, kad turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė.

Tačiau atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais galima grįsti atsakovo asmeninę nuosavybę ginčo buto atžvilgiu – notaro patvirtintÄ sutartį, banko pavedimus apie buto kainos sumokėjimÄ iÅ¡ motinos banko sÄ skaitų, motinos raÅ¡ytinį patvirtinimÄ , kad ji pinigus skyrė atsakovui butui asmeniÅ¡kai įsigyti. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nuosavybė į butÄ nurodyta kaip atsakovo asmeninė, tokie patys duomenys iÅ¡vieÅ¡inti ir nekilnojamojo turto registre. Dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ginčo butui taikytina ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, bet atsakovo asmeninės nuosavybės prezumpcija, kuri gali bÅ«ti nuginčyta.

Galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas raÅ¡ytiniais įrodymais tikėtinai pagrindė ginčo buto įgijimÄ asmeninėn nuosavybėn. IÅ¡ buto pirkimo-pardavimo sutarties taip pat matyti, kad atsakovas turėjo aiÅ¡kiÄ valiÄ Ä¯registruoti butÄ kaip asmeninę nuosavybę. Tačiau byloje ginčijamas ne nurodytas sandoris, o aplinkybė, kad ginčo butas įgytas ne už Å¡eimos lėšas. Sandorio pas notarÄ sudarymo metu Lietuvos Respublikos registruose taip pat nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas juridinis faktas, kad atsakovas yra susituokęs, todėl atsakovui tokios aplinkybės nenurodžius, notaras pats to negalėjo sužinoti, dėl ko, manytina, nereikalavo iÅ¡ atsakovo įrodymų dėl ieÅ¡kovės valios dėl ginčo buto nuosavybės teisės formos.

Nagrinėjant bylÄ nei iÅ¡ Å¡alių pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, nei iÅ¡ liudytojų parodymų nepaaiÅ¡kėjo aplinkybės, kurios leistų padaryti neabejotinas iÅ¡vadas byloje, kaip Å¡alys valdė savo finansus ir kokia faktinė situacija dėl ginčo buto susiklostė iÅ¡ tikrųjų. IeÅ¡kovė nurodė, kad negalėjo vykti kartu pas notarÄ , nes atsakovas sÄ moningai pasirinko notarÄ RadviliÅ¡kyje, o ieÅ¡kovė tuo metu dirbo. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad notaras pasirinktas atsižvelgiant į pardavėjos įgalioto asmens gyvenamÄ vietÄ .

Iš buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjo atstovė iš tikrųjų gyveno Radviliškio rajone, todėl atsakovo paaiškinimas yra logiškas. Tuo tarpu ieškovė, nepriklausomai nuo to, ar notaro kontora būtų buvusi Šiaulių mieste, ar Radviliškyje, būtų turėjusi kažkokiam laiko tarpui išeiti iš darbo. Susisiekimas tarp Radviliškio ir Šiaulių yra labai geras, atstumas nedidelis, kelionė automobiliu trunka keliolika minučių, todėl manytina, kad notaro kontoros vieta tokiu atveju neturi didelės reikšmės. Kadangi gyvenamojo būsto įsigijimo sandoriai gyvenime sudaromi pakankamai retai, manytina, kad dalyvauti tokio sandorio sudaryme galima rasti laiko, jei norima tinkamai užtikrinti savo teises.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė to nedarė. Vadovaujantis Å¡alių pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, ieÅ¡kovės gebėjimu ir Lietuvoje uždirbti pakankamai didelį darbo užmokestį, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys, gyvendamos Anglijoje, iÅ¡ esmės nuolat dirbo ir gaudavo pakankamai dideles pajamas. IeÅ¡kovė nurodė, kad turėjo butui reikalingÄ sumÄ pinigų ir jį nusipirko, pinigus laikė grynais, nežino, ar atsakovas saugojo pinigus grynais, brolis atidavė saugotus apie 20000 Lt, jos pajamos daugiausiai buvo gryni pinigai, depozitÄ 10000 Lt sumokėjo ji ir atsakovas, jie buvo susitaupę apie 180000 Lt, mano, kad taupė su atsakovu apylygiai, iÅ¡ tų pinigų Lietuvoje ne vien tik butas pirktas, bet ir pragyvenimas.

Taigi, viena vertus galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys taupė pinigus butui. Kita vertus, byloje nėra tai pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad dažnai į LietuvÄ per draugus veždavo pinigus, tačiau net liudytojų parodymais pagrindė tik 20000 Lt, kuriuos saugojo jos brolis. IeÅ¡kovė taip pat nurodė nežinanti, kaip ir kur pinigus saugojo atsakovas. Tokia situacija atrodo pakankamai keistai, kadangi tarp Å¡alių tuo metu buvo geri santykiai, be to, 180000 Lt saugoti grynais pinigais yra nesaugu, ypač pas kitus asmenis.

Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad kažkÄ susitaupė, 10000 Lt grynais avansui jam padavė mama, mama jam pirko butÄ jo asmeninei nuosavybei. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys ilgÄ laikÄ gyveno Anglijoje, turėjo pakankamai nemažas pajamas, neaiÅ¡ku, kodėl bÅ«stui pirkti reikėjo atsakovo motinos lėšų, įskaitant ir pakankamai nedidelę avanso sumÄ â€“ 10000 Lt. Atsakovas to priežastimi nurodė nesėkmingas investicijas. IeÅ¡kovė nurodė apie tokias investicijas nieko nežinanti. Kadangi iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų galima daryti prielaidÄ , jog atsakovas per ieÅ¡kovės brolį nesėkmingai investavo apie 50000 Lt, kuriuos atsakovo teigimu beviltiÅ¡ka atgauti, galbÅ«t tarp Å¡alių sugriuvus Å¡eimos santykiams, atsakovas su ieÅ¡kovės broliu susijusius nuostolius siekia susigrÄ Å¾inti per ginčo butÄ .

Kita vertus, jei dėl nurodyto nesėkmingo investavimo ir dar paminėto nesėkmingo automobilių verslo atsakovas prarado bendrai taupytus pinigus, dėl ko butÄ reikėjo pirkti iÅ¡ mamos dovanotų lėšų, bÅ«tų neteisinga ieÅ¡kovės atžvilgiu, jei ieÅ¡kovė dėl atsakovo investicijų, apie kurias ieÅ¡kovei galimai nebuvo žinoma, liktų be turto. Teismo vertinimu, labai mažai tikėtina, kad Å¡alys per tokį ilgÄ laiko tarpÄ dirbdamos užsienyje nesutaupė bent kiek ženklesnės sumos pinigų.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie kokį nors kitÄ turtÄ , kurį Å¡alys bÅ«tų įsigijusios. Atsakovo motina raÅ¡tu nurodė, jog perdavė savo pinigus atsakovui, kad Å¡is įsigytų bÅ«stÄ asmeninėn nuosavybėn (1 t., b. l. 79). IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo motina galėjo turėti pakankamai lėšų nupirkti ginčo butui. TÄ patvirtina pateikti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, mokėjimo nurodymai, sutartis, raÅ¡teliai (1 t., b. l. 45-61).

Kita vertus, keista, kad 130000 Lt suma ginčo buto pardavėjai pervesta banko pavedimais, tuo tarpu 10000 Lt avansas sumokėtas grynais pinigais ir dėl Å¡ių pinigų kilmės atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimÄ , kad Å¡iuos pinigus taip pat davė motina. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nurodė, kad 10000 Lt suma sumokėta iÅ¡ Å¡eimos pinigų, konkrečiai – saugotų jos brolio. Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad pas jį buvo 20000 Lt, tai buvo ieÅ¡kovės pinigai, atidavė pinigus atsakovui, pinigai buvo panaudoti buto pirkimui, Å¡alys nei taÅ¡kėsi pinigais, nei labai taupė, kažkiek buvo taupoma.

Abejoti liudytojo A. D. parodymais nėra pagrindo, kadangi kiti apklausti liudytojai nurodė, kad yra vežę Å¡alių įduotus pinigus į LietuvÄ - liudytoja R. N. parodė, kad kartÄ vežė pinigus iÅ¡ Anglijos, 2000 svarų, juos padavė ieÅ¡kovė, pinigus ji atidavė ieÅ¡kovės broliui; liudytoja J. M. parodė, kad vežė keletÄ kartų pinigus į LietuvÄ , yra padavusi pinigų ieÅ¡kovės broliui; liudytojas S. M. parodė, kad abu deklaruodavo, jog taupė bÅ«stui, kiekvienÄ kartÄ veždavo 2000 svarų, apie 10000 Lt, tris kartus vežė tikrai, gal 4, perdavė ieÅ¡kovės broliui.

Atsakovo motinos dėl sveikatos bÅ«klės apklausti teisme nebebuvo galimybės. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad Å¡alys ketino įsigyti bÅ«stÄ , jam taupė, ieÅ¡kovė pirma grįžo į LietuvÄ , ieÅ¡kojo buto, tÄ klausimÄ derindama su atsakovu, kuris dar buvo užsienyje (liudytoja R. N. parodė, kad ieÅ¡kovė grįžo anksčiau, prasidėjo buto paieÅ¡kos, tada grįžo atsakovas ir nusipirko butÄ ). IÅ¡ nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad visgi avansas už ginčo butÄ buvo sumokėtas iÅ¡ ieÅ¡kovės pas brolį saugotų pinigų, t. y. iÅ¡ bendrų Å¡eimos pinigų.

Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad mama pardavė miÅ¡kÄ , pasakė, kad turi pinigų ir nupirks jam butÄ . Pastebėtina, kad teismų praktikoje tokiais atvejais lėšų, gautų pardavus tam tikrÄ turtÄ , panaudojimo kitam turtui įsigyti tikėtinumas grindžiamas sandorių sudarymo laiku, t. y. paprastai tarp jų yra nedidelis laiko tarpas. Nagrinėjamu atveju pagal atsakovo pateiktus įrodymus matyti, kad ginčo buto sandoris įvyko 2012-10-26, tuo tarpu V. E. S. pajamas gavo 2011 m. spalį-lapkritį, miÅ¡ko pardavimo sandorį sudarė 2012 m. sausį.

Taigi, tarp V. E. S. pajamų gavimo ir ginčo buto sandorio yra tikrai didelis laiko tarpas. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu taip pat pateikė versijÄ , kad atsakovas Å¡eimos pinigus atidavė motinai, už kÄ Å¡i iÅ¡ savo lėšų nupirko ginčo butÄ . Atsakovas įrodymų, paneigiančių tokiÄ galimybę, teismui nepateikė. Taip pat pastebėtina, kad 2012-10-26 pavedimas už ginčo butÄ atliktas iÅ¡ V. E. S. banko sÄ skaitos, kurios naudotoju buvo ir atsakovas. Atsakovas dėl to paaiÅ¡kino, kad mama ruošėsi mirti, todėl jį prijungė prie sÄ skaitos, nes mamos mirties atveju taip bÅ«tų paprasčiau.

Tačiau gali bÅ«ti ir taip, kad Å¡i sÄ skaita, atidaryta atsakovo motinos vardu, buvo naudojama atsakovo sutaupytoms lėšoms Lietuvoje saugoti. Nei tokiÄ galimybę patvirtinančių, nei paneigiančių įrodymų, jei tokie egzistuoja, byloje nepateikta. Nors V. E. S. atlikti už ginčo butÄ mokėjimo nurodymai, atrodo, patikimai pagrindžia, iÅ¡ kokių lėšų buvo pirktas butas, atsižvelgiant į sudėtingÄ tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ situacijÄ , darbo ir pajamų užsienyje faktÄ , liudytojų parodymus, vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinti atsakovo pateiktus mokėjimo nurodymus bei kitus raÅ¡ytinius įrodymus yra sudėtinga.

Nėra aiÅ¡ku, kokie piniginiai santykiai iki ginčo sandorio buvo tarp atsakovo ir jo motinos V. E. S., taip pat kokie piniginiai santykiai buvo Å¡alių Å¡eimoje, t. y. ar lėšos buvo valdomos bendrai, ar atskirai, kaip buvo tariamasi dėl jų panaudojimo. Kita vertus, ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų dėl sutaupytų lėšų fakto, o liudytojų parodymais tikėtinai pagrindė tik 20000 Lt atidavimo atsakovui prieÅ¡ perkant ginčo butÄ faktÄ , net ir liudytojų parodymais nenustatyta, kad pas fizinius asmenis buvo sukaupta daugiau lėšų, nei jau nurodyta suma, kurios bÅ«tų buvusios susigrÄ Å¾intos iÅ¡ saugojimo prieÅ¡ įsigyjant ginčo butÄ .

Todėl įvertinus įrodymų visumÄ byloje negalima daryti iÅ¡vados, kad ginčo butas buvo įgytas vien iÅ¡ Å¡eimos lėšų, nors ir labai tikėtina, kad Å¡eima turėjo sutaupiusi piniginių lėšų. Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytÄ turtÄ gali pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 str. 2 d.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo lėšomis, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau mažesne dalimi, nei reikalinga, kad ginčo butÄ bÅ«tų galima pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 str. 2 d. pagrindu.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis rėžimas negali bÅ«ti miÅ¡rus: asmeninė vieno iÅ¡ sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-342/2014). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ginčo butas pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau ieÅ¡kovei priteistina tam tikra kompensacija dėl lėšų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, panaudojimo Å¡iam butui įsigyti, kadangi ginčo butas pats savaime nebedalintinas.Byloje galima laikyti įrodytu faktÄ , jog atsakovas gavo 20000 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovės brolio prieÅ¡ ginčo buto įsigijimÄ , Å¡ie pinigai broliui buvo perduoti pačios ieÅ¡kovės. Atsakovas nurodė, kad nemažas pinigų sumas nesėkmingai investavo.

Tokiu atveju tikėtina, kad dalis tų pinigų buvo Å¡eimos pinigai, ypač turint omenyje, kad Å¡alys santuokÄ sudarė penkerius metus iki ginčo buto įsigijimo. Taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ir iki santuokos ieÅ¡kovė su atsakovu faktiÅ¡kai gyveno kartu ir vedė tam tikrÄ bendrÄ Å«kį. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė teigė nežinojusi apie atsakovo investicijas, atsakovas Å¡ios aplinkybės neginčijo, teismo vertinimu bÅ«tų teisinga laikyti, kad atsakovo iÅ¡ ieÅ¡kovės brolio gauta 20000 Lt suma, kuri, teismo vertinimu, buvo panaudota ginčo buto įsigijimui, ieÅ¡kovei bÅ«tų kompensuota proporcingai ginčo buto kainai jo pirkimo metu.

Nuo 140000,00 Lt tai sudarytų 14,3 procento. Kadangi teismas jau padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas taip pat turėjo kažkokių sutaupytų Å¡eimos lėšų, spręstina, kad tos lėšos buvo panaudotos ginčo bÅ«sto įsigijimui, ieÅ¡kovė taip pat pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad ieÅ¡kovė bÅ«sto reikmėms ėmė vartojimo kreditus, t. y. pagerino ginčo butÄ , dėl ko, teismo vertinimu, bÅ«tų teisinga nustatyti, kad ieÅ¡kovė turi teisę į 20 procentų ginčo buto vertės kompensacijÄ .

Kadangi Å¡alys sutarė, jog ginčo buto vertė yra 47208,00 Eur, ginčo butÄ pripažinus atsakovo asmenine nuosavybe, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 9441,60 Eur kompensacija. Toks teismo įvertinimas taip pat sietinas su uzufrukto nagrinėjamu atveju nustatymu, kadangi ieÅ¡kovei su vaiku gyvenant atsakovui priklausančiame bute, ieÅ¡kovei neteks mokėti bÅ«sto nuomos, dėl ko ieÅ¡kovė turės galimybę per likusius 8 metus iki vaiko pilnametystės sutaupyti nemaÅ¾Ä sumÄ pinigų, kuri bendrai su kompensacija gali siekti ar net virÅ¡yti pusę ginčo buto kainos.

Å eimos turtas yra nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams Å¡eimos gyvenamoji patalpa; kilnojamieji daiktai, skirti Å¡eimos namų Å«kio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus (CK 3.84 str. 2 d.). Å eimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuokÄ (CK 3.86 str. 1 d.). Sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali bÅ«ti suteikiama teisė naudotis Å¡eimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės (CK 3.86 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Å¡alių vaikas lieka gyventi su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė ir vaikas gyvena ginčo bute, kuris pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe, atsakovas dėl uzufrukto nustatymo neprieÅ¡taravo, todėl nustatytinas uzufruktas ginčo butui ieÅ¡kovės ir Å¡alių vaiko naudai. IeÅ¡kovė taip pat teikė reikalavimÄ padalinti bute esančius baldus ir kitus daiktus. BendrÄ daiktų kainÄ nurodė 14630,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad dalis daiktų jau buvo perkamame bute, santuokoje įgytų daiktų vertę nurodė 2620,00 Eur.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dalis baldų bute buvo jį įsigyjant, dalis jų buvo parduota, kažkiek baldų buvo įsigyta vėliau. Byloje nėra ginčo, ar tam tikri daiktai yra, ar ne. Nurodytas kilnojamasis turtas yra iÅ¡ esmės susijęs su ginčo butu, todėl Å¡is turtas priteistinas atsakovui, kadangi ieÅ¡kovei su vaiku nustatytina uzufrukto teisė naudotis butu ir jame esančiais baldais. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).

Byloje nebuvo teikta raÅ¡ytinių įrodymų dėl galimų baldų ir kitų daiktų kainų. Å alių nuomonė dėl daiktų kainų gana stipriai nesutapo. Teismui savo iniciatyva nustatyti rinkos kainas nėra galimybės, kadangi turtas yra gana specifinis, neregistruotinas, jo paklausa rinkoje priklauso nuo skirtingų asmenų poreikių bei skonio, ieÅ¡kovės įvardintas turtas nėra naujas. Esant tokiai situacijai nustatytina kiek įmanoma tikėtina turto vertė. IeÅ¡kovė nurodė 55 turto objektus, vertinant atsakovo pozicijÄ matyti, kad atsakovas laiko, jog 30 turto vienetų jau buvo bute jį perkant, likusių vertė yra 2620,00 Eur.

Ieškovė šios turto dalies vertę nurodo 6740,00 Eur. Teismo vertinimu, kai kurių daiktų vertė gali būti mažesnė, todėl išvedant šalių nurodytų kainų vidurkį nustatytina, kad nurodytų daiktų vertė yra 4680,00 Eur. Dėl likusių 30 turto vienetų pastebėtina, kad nėra patikimų įrodymų nei apie tai, kad konkretūs daiktai jau buvo perkamame bute, nei kad jie buvo pirkti vėliau. Tokių daiktų vertė ieškovės vertinimu yra 7890,00 Eur. Atsakovas savo nuomonės dėl likusių daiktų vertės nepateikė.

Teismo vertinimu, apie pusė daiktų, ypač virtuvės komplektas, tikrai galėjo būti perkamame ginčo bute. Kiti daiktai galėjo būti įsigyti ir santuokos metu. Kadangi to objektyviai nustatyti nėra galimybės, vertintina, kad likusių 30 turto vienetų vertė yra 4000,00 Eur. Kaip minėta, dalis daiktų buvo ginčo bute jį perkant, nuo tos dalies, kaip ir buto atveju, skaičiuotina kompensacija turėtų būti 20 procentų vertės dydžio, tačiau nustatyti, kurie daiktai jau buvo bute, tiksliai neįmanoma.

Pastebėtina, kad ieÅ¡kovės naudai nustatytinas uzufruktas, ieÅ¡kovė nurodytais daiktais jau naudojosi ir naudosis toliau, todėl kompensacija už atsakovui atitenkančius daiktus ieÅ¡kovei tiksliai skaičiuotina nuo tos dalies daiktų, kuriuos kaip įgytus vėliau pripažino ir atsakovas bei sutiko už juos mokėti kompensacijÄ , t. y. nuo 4680,00 Eur, o nuo likusios dalies priteistina 1000,00 Eur, kas atitiktų protingumo principÄ . Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), priežasčių nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, todėl ieÅ¡kovei priteistina 3340,00 Eur kompensacija už kilnojamÄ jį turtÄ (CK 3.117 str. 3 d.).

Kiti klausimai.IeÅ¡kovė byloje sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas sumokėjo 1274,00 Eur žyminio mokesčio.IeÅ¡kovė patyrė 3650,00 Eur iÅ¡laidų advokatui.Atsakovas patyrė 2000,00 Eur iÅ¡laidų advokatui. Žyminis mokestis Å¡ioje byloje už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo sudaro 41,00 Eur, už iÅ¡laikymo priteisimÄ â€“ 90,00 Eur, bendravimo tvarkos nustatymÄ â€“ 41,00 Eur, buto pripažinimÄ asmenine nuosavybe – 1251,00 Eur, už kilnojamųjų daiktų padalinimÄ â€“ 439,00 Eur (aktualios red.

CPK 80 str.). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).Byloje buvo patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovo reikalavimas dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe laikytinas tenkintu iÅ¡ dalies, kadangi atsakovei priteistina kompensacija.

Reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo tenkintas iÅ¡ dalies. Tiksliai matematiÅ¡kai apskaičiuoti reikalavimų svorį ir patenkinimo proporcijÄ neįmanoma, todėl pagal bylos rezultato esmę laikytina, kad buvo patenkinta po 50 procentų abiejų Å¡alių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1825,00 Eur iÅ¡laidų advokatui, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1000,00 Eur iÅ¡laidų advokatui.Bendra žyminio mokesčio suma byloje sudaro 1862,00 Eur.

Kadangi reikalavimai dėl buto padalinimo ir pripažinimo asmenine nuosavybe savo esme susiję, teismas dvigubo žyminio mokesčio už Å¡iuos reikalavimus neskaičiuoja, tačiau laikytina, kad 1251,00 Eur žyminis mokestis už buto pripažinimÄ asmenine nuosavybe aktualus abiems Å¡alims, kadangi ieÅ¡kovė siekė butÄ pripažinti jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad laikytina, jog patenkinta po 50 procentų abiejų Å¡alių reikalavimų, Å¡alys bÅ«tų įpareigotos sumokėti po 931,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas jau yra sumokėjęs 1274,00 Eur žyminio mokesčio, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 588,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 343,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, atlikus įskaitymÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 482,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Nutraukti R.

D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2007-12-21 Jamaikoje, Hanoverio apygardoje sudarytÄ , Lietuvos Respublikoje 2016-01-14 apskaitytÄ (įraÅ¡o Nr.

6) santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nustatyti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina R. D..Priteisti iÅ¡ J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties Eur) kas mėnesį dukros R. S., a. k (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui, iÅ¡mokas priteisiant nuo 2017-01-01 iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .Nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ - kiekvienais metais tėvas J.

S. su dukra R. S. praleidžia laikotarpius nuo liepos 1 iki 15 dienos imtinai ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos imtinai. Vaikas iÅ¡ motinos R. D. gyvenamosios vietos pasiimamas pirmomis liepos ir rugpjūčio mėnesių dienomis, ir grÄ Å¾inamas į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ liepos ir rugpjūčio 15 dienomis. Nelyginiais metais tėvas J. S. su dukra R. S. praleidžia žiemos, o lyginiais - pavasario ir rudens mokslo atostogas, vaikas iÅ¡ motinos R. D. gyvenamosios vietos pasiimamas atitinkamų atostogų pradžios antrÄ dienÄ ir grÄ Å¾inamas į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ likus dviem dienoms iki atostogų pabaigos.

Nurodytais laikotarpiais motinos R. D. sutikimas dėl dukros R. S. iÅ¡vykimo už Lietuvos Respublikos ribų nereikalingas.Pripažinti butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.Po santuokos nutraukimo J. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtÄ :1. svetainės kambaryje esantį turtÄ â€“ užuolaidas, roletus, paveikslÄ , torÅ¡erÄ , lempÄ , kilimÄ , minkÅ¡tus odinius baldus, stalÄ , televizorių, garso kolonėles ir muzikinį centrÄ , staliukÄ televizoriui;2. virtuvės kambaryje esantį turtÄ - virtuvinį komplektÄ (tikro medžio), roletus, Å¡aldytuvÄ , indukcinę viryklę, valgomÄ jį stalÄ su kėdėmis, garintuvÄ ;3.

Koridoriaus kambaryje esantį turtÄ - trijų dalių spintÄ , komodÄ , du paveikslus, lentynas batams, kilimÄ , lempas;4. Tualeto kambaryje esantį turtÄ - pakabinamÄ spintelę, pastatomÄ spintelę su kriaukle, paveikslÄ , skalbimo maÅ¡inÄ ;5. Vonios kambaryje esantį turtÄ - pakabinamÄ spintelę, pastatomÄ spintelę su kriaukle, didelę pastatomÄ spintÄ ;6. Darbo kampelyje esančius baldus - raÅ¡omÄ jį stalÄ , kėdę, spausdintuvÄ , kompiuterį;7. Miegamajame kambaryje esančius baldus - dvigulę medinę lovÄ , medinę komodÄ , dvi spinteles, drabužių spintÄ , lempas, paveikslÄ , užuolaidas;8.

Balkone esančius baldus – kilimÄ , medinį stalÄ su dviem kėdutėmis (rankų darbo), roletus.Priteisti ieÅ¡kovei R. D. iÅ¡ atsakovo J. S. 3340,00 Eur (trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties Eur) kompensacijÄ už po santuokos nutraukimo J. S. atitekusiÄ didesnę bendro turto dalį - kilnojamÄ jį turtÄ bei 9441,60 Eur (devynių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt vieno Eur 60 ct) kompensacijÄ , pripažinus butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), J.

S. asmenine nuosavybe.Nustatyti uzufruktÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės R. D. ir R. S. naudai, suteikiant teisę naudotis nurodytu butu ir jame esančiu sprendime nurodytu kilnojamuoju turtu iki R. S. sulauks pilnametystės.Priteisti ieÅ¡kovei R. D. iÅ¡ atsakovo J. S. 482,00 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. D. 588,00 Eur (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                                                            Silvijus Balčytis