44989fdf-d584-426e-9571-69dcdf79b7dd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1751-173/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11726-2014-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.5.4.; 2.6.2.8.; 3.3.1.21. KAUNO APYGARDOSTEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015m. rugsėjo 28d. Kaunas              Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė) Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2052-896/2015 pagal ieÅ¡kovo D. E. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. K. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys D. B., S. B..              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I.Ginčo esmė D. E. K. pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovei V. K., tretieji asmenys D. B., S. B., kuriuo prašė ieÅ¡kovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį 49/100 dalies buto 47,16 kv.m. bendro ploto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

V. K. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį 49/100 dalies buto 47,16 kv.m. bendro ploto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.1, b.l. 3-4). Nurodė, kad 2001-08-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9828/2001 Kauno miesto apylinkės teismas nutraukė tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ , įregistruotÄ 1990(duomenys neskelbtini) Kauno CMB. Santuokoje 1992-08-14 Å¡alys įsigijo dalį nekilnojamojo turto-49/100 buto 47,16 kv. m. bendro ploto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2001-08-22 nutraukus santuokÄ Å¡is turtas nebuvo padalintas.

Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė V. K. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, ieÅ¡kovui paskirti baudÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.1, b. l. 18-20). Nurodė, kad nutraukiant santuokÄ ieÅ¡kovas pretenzijų į butÄ nereiÅ¡kė, todėl atsakovė pagrįstai manė, kad po santuokos nutraukimo Å¡alims lieka jų valdomas turtas. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas po beveik trylikos metų nuo Å¡alių santuokos nutraukimo teismo sprendimu, ieÅ¡kovas atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino nepraÅ¡o, todėl turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis.

Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo S. B. prašė ieškinį atmesti (t.1, b. l. 142-143). Nurodė, jog ginčo gyvenamoji patalpa privatizuota 1992 m. rugpjūčio 14 d. D. B. ir V. K. vardu, bet faktiškai buvo įsigytas už D. B., K. M., V. K. ir jo pinigus ir investicinius čekius. Ieškovas nei iki santuokos su atsakove V. K. sudarymo, nei ginčo buto pirkimo – pirkimo pardavimo metu ginčo bute negyveno, prie buto pirkimo neprisidėjo, lėšų pirkimo sandoriui sudaryti nedavė. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė              Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino (t.1, b.l 170-173).

D. E. K. pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 49/200 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ V. K. ieÅ¡kovui priteisė 140,18 Eur žyminį mokestį. Valstybei iÅ¡ atsakovės priteisė 13,75 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.              Teismas nustatė, kad Å¡eimos santykių teisinio reguliavimo sudėtinė dalis yra ir CK 3.129 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos senaties taisyklės, pagal kurias reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma.

Todėl praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmestinas. Be to, net ir tuo atveju, jei bÅ«tų taikomas 10 metų bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, jis nepraleistas, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę pažeidimÄ sužinojo 2011 m. rugpjūčio mėn. Å alys, nors ir nutraukė santuokÄ , vėliau vėl gyveno kaip Å¡eima ir tokie jų santykiai truko iki 2011 m. rugpjūčio mėn. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – pačios atsakovės pateiktas Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2006-03-27 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloj Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 71), prie civilinės bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-92-717/2014 duomenys (civ. byla Nr. 2-92-717/2014, b.l. 11, 12, 36), liudytojos S. K. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu.

Nors atsakovė ir teigė, kad po santuokos nutraukimo ji ir ieÅ¡kovas santuokinių ryÅ¡ių nebepalaikė, bendravimas vyko tik dėl dukters, todėl ieÅ¡kovas iÅ¡ karto turėjo suprasti apie savo teisės pažeidimÄ , tačiau Å¡i atsakovės pateikta versija vertinama kaip gynybinė, ir paneigta jau minėtų byloje esančių įrodymų visuma. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui iki 2011 m. rugpjūčio mėn. nebuvo kliudoma valdyti ir naudotis santuokoje įgyta nuosavybe, todėl jo teisė į nuosavybę buvo pažeista tik 2011 m. rugpjūčio mėn. ir tuo pačiu metu jis apie tokį teisės pažeidimÄ sužinojo bei jį suprato.              IeÅ¡kovo ir atsakovės santuoka sudaryta 1990 (duomenys neskelbtini), nutraukta 2001-09-05, ginčo butas privatizuotas 1992-08-14, todėl teismas sprendė, kad taikytina bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.

V. K. 1992-08-14 iÅ¡ Kauno miesto valdybos nupirko buto, esančio (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis už 6855 rublius, iÅ¡ kurių 836 sumokėjo grynais, o 6019 rublių sumokėjo valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (b.l. 44, 118). V. K. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad nei ji, nei sutuoktinis buto privatizavimo metu jokių lėšų ir santaupų neturėjo, tačiau kartu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji jau nuo 1987 m. dirbo, o teismo posėdžio metu nurodė, kad butÄ privatizavo už investicinius čekius.

Be to, nurodė, kad investicinių čekių turėjo ir ieÅ¡kovas, tačiau ji neprisimena, ar jis prisidėjo prie buto privatizavimo. Tokius atsakovės pateiktus įrodymus teismas vertino kaip nenuoseklius ir prieÅ¡taraujančius vieni kitiems. Teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, todėl 49/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažintinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.,) todėl ieÅ¡kovui pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į 49/200 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).             Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, susiję su jos pajamomis, vaikų mokymusi ir sveikatos bÅ«kle, sutartis dėl valymo sistemos įsigijimo neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡ios bylos nagrinėjimui, todėl nevertintini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė              Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-04-24 sprendimÄ ir bylÄ nutraukti (t.1, b.l. 181-189). Nurodo, kad byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.              Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:              1) teismas pagrindė sprendimÄ ieÅ¡kovo nurodytomis ir nepagrįstomis prielaidomis, o ne įrodymais ir aplinkybėmis iÅ¡tirtomis teismo posėdyje.

Teismas kai kurių aplinkybių netyrė, dėl jų nepasisakė. Teismo sprendimas neatitiko ieÅ¡kinio reikalavimų. Dėl dalies ieÅ¡kovo reikalavimų iÅ¡ viso nepasisakyta, dėl jų nepriimtas joks procesinis sprendimas.              2) Teismas nevertino atsakovės pateikto argumento, kad ieÅ¡kovas inicijavo tris nepagrįstus ieÅ¡kinius siekdamas po vaikų pilnametystės praturtėti atsakovės ir su ja gyvenančių vaikų, trečiųjų asmenų sÄ skaita. Teismas neiÅ¡sprendė civilinės bylos Nr. 2-7045-199/2015 prijungimo klausimo.

             3) Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti 10 metų bendrÄ jį ieÅ¡kinio senatie terminÄ , kuris prasidėjo nuo iÅ¡tuokos momento. Nevertino, kad iki privatizacijos butas buvo penkių bendrasavininkų, kad ieÅ¡kovas buvo ginčo bute gyvenusių asmenų Å¡eimos narys.              4) Teismas nepagrįstai teigė, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės į bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybę pažeidimÄ sužinojo tik 2011 metų rugpjūčio mėnesį, kad Å¡alys nors ir nutraukė santuokÄ , vėliau gyveno kaip viena Å¡eima ir tokie jų santykiai truko iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio.

IeÅ¡kovas nuo 1999 metų ginčo bute negyveno ir negyvena, nereiÅ¡kė noro gyventi ginčo bute. Tai neprieÅ¡tarauja atsakovės pateiktiems raÅ¡ytiniams dokumentams, Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2006-03-27 nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-92-717/2014 duomenims.              5) Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės pateikti procesiniai dokumentai, paaiÅ¡kinimai ir parodymai, raÅ¡ytiniai dokumentai yra atsakovės pateikta gynybinė versija.

             6) Kad atsakovas ginčo bute negyvena nuo 1999 metų patvirtina 2001-08-22 teismo sprendimas, liudytojos S. K. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu. Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2006-03-27 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas su atsakove gyveno kartu iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio. Taip pat nepatvirtina ir bendrai gyvenimo kartu fakto. Tiriant atsakovės ir sÅ«naus sužalojimų aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiÅ¡kinamasi kur ieÅ¡kovas gyveno tuo metu.

             7) Žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ , kitus kiemo pastatus, kur ieÅ¡kovas 2005-10-01 smurtavo atsakovės ir sÅ«naus atžvilgiu, atsakovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise viena 2004-03-15, savo lėšomis. Å io turto bendraturčiais Å¡alys tapo 2014-01-14, kai Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-92-717/2014 patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį.              8) Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji įgijo butÄ kartu su močiute, motina ir broliu, kad prie ginčo buto įgijimo ieÅ¡kovas neprisidėjo, kad ginčo bÅ«du rÅ«pinosi atsakovė, atsakovės motina D.

B., atsakovės brolis S. B..              9) Teismas neįvertino ar ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, nes SÅ K 23 str. 2 d. nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamÄ jį turtÄ . IÅ¡tuokos procesas prasidėjo iki įsigaliojant Civiliniam kodeksui.              10) Teismas turėjo ir galėjo nustatyti kada ieÅ¡kovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę.

             11) Ginčo butas privatizuotas 1992-08-14. Teismas neįvertino visų ginčo buto privatizavimo dokumentų, kurie patvirtina, jog V. K. ir D. B. vardu gyvenamojo buto su priklausiniais pirkimÄ patvirtino b bendrasavininkiai D.E. K., K. M., S. B., D. B. ir V. K.. T.y. ieÅ¡kovas raÅ¡tiÅ¡kai patvirtino, kad sutinka, jog butas bÅ«tų privatizuojamas atsakovės ir jos motinos vardu, pripažindamas, jog privatizuojamo buto bendrasavininkiai yra penki asmenys. Todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog tik ieÅ¡kovas ir atsakovė įgijo buto dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu.

             12) IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad savo lėšomis prisidėjo prie ginčo buto ar jo dalies pirkimo (privatizavimo). Ginčo butas pirktas D. B. ir K. M. lėšomis. Teismo posėdyje teigdamas, jog prie ginčo buto pirkimo ieÅ¡kovas prisidėjo dalinai investiciniais čekiais, nenurodė konkrečios sumos.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti (t.2, b.l. 7-10). Nurodė, kad santuoka tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nutraukta 2001-08-22, t.y.

įsigaliojus Civiliniam kodeksui, kas reiÅ¡kia, kad jis yra a toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iÅ¡ Å¡ių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kinio senatis reikalavimams dėl nekilnojamojo turto padalinimo Å¡ioje byloje netaikoma ir nurodė CK 3.129 str. Santuoka nutraukta 2001-08-22, nutraukiant santuokÄ turto padalinimo klausimas nebuvo sprendžiama, todėl turi bÅ«ti taikomas Civilinis kodeksas, kuris numato, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma.

Teismas pagrįstai nustatė, kad apie savo teisės į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę pažeidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo 2011 metų rugpjūčio mėnesį. Ginčo butas yra įregistruotas atsakovės, o ne jos ir jos motinos vardu, ieÅ¡kovas prašė padalinti tik buto dalį, kuri yra įsigyta santuokoje bendrai. Atsakovė nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).  CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Toks praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo tokio praÅ¡ymo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Byloje pakanka esančių duomenų tam, kad bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu nesutikimo motyvus atsakovė turėjo galimybę ir iÅ¡dėstė apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad visas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas betarpiÅ¡kai iÅ¡tiria nepaisant pasirinkto bylos nagrinėjimo bÅ«do. Todėl atsakovės praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas. Įvertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes matyti, kad apeliaciniu skundu keliamas įrodymų vertinimo klausimas.   CPK185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

  Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas iÅ¡vadas bei priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Nenustatyta, jog buvo pažeistos procesinės įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pagrindė sprendimÄ ieÅ¡kovo nurodytomis ir nepagrįstomis prielaidomis, o ne įrodymais ir aplinkybėmis iÅ¡tirtomis teismo posėdyje.

Teismas kai kurių aplinkybių netyrė, dėl jų nepasisakė. Tačiau konkrečiai nenurodyta kokių aplinkybių teismas neįvertino, ar jas vertino netinkamai.Byloje buvo keliamas ieÅ¡kinio senaties termino taikymas. Atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas. Teismas vadovavosi CK 3.129 str. nuostatomis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino ar ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo.

Teismas turėjo ir galėjo nustatyti kada ieÅ¡kovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. IÅ¡tuokos procesas prasidėjo iki įsigaliojant Civiliniam kodeksui. Tačiau pažymėtina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Atsiliepime į ieÅ¡kinį pati atsakovė nurodė, kad santuoka tarp Å¡alių nutraukta nuo 2001-08-22 , t.y.

įsigaliojus naujai CK redakcijai. T.y. bylÄ nagrinėjant pirmosios teisme nebuvo keliamas klausimas kurios redakcijos CK nuostatos turi bÅ«ti taikomos. Byloje nustatyta, jog santuoka tarp Å¡alių nutraukta 2001-08-22 teismo sprendimu. IÅ¡tuokos liudijimas iÅ¡duotas 2001-09-13 (t.1, b.l. 7). Nutraukiant santuoka nebuvo iÅ¡spręsta sutuoktinių turto padalinimo klausimas (t.1, b.l. 6). Ginčo turtas (49/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini)) pirktas 1992-08-14 (t.1, b.l. 44-45). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas CK 3.129 straipsnyje įtvirtinta, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iÅ¡skyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2013). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmestinas. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog net ir tuo atveju, jei bÅ«tų taikomas 10 metų bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, jis nepraleistas, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę pažeidimÄ sužinojo 2011 m. rugpjūčio mėn. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju taikomas CK 3.129 str. nustatantis, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Tačiau pažymėtina, jog įvertinus byloje esančius įrodymus darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas apie savo teisės į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę sužinojo ne 2001-08-22, kai teismo sprendimu buvo nutraukta Å¡alių sudaryta santuoka. Santuoka tarp Å¡alių nutraukta 2001-08-22 teismo sprendimu, tačiau 2006-03-27 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.

71) nurodyta, kad kilo Å¡eimyninis konfliktas. D. E. K. nurodė, kad su žmona iÅ¡siskyręs, bet gyvena kartu. Su Å¡eima lankosi pas psichologÄ . AnalogiÅ¡kas aplinkybes parodė ir V. K. ir R. K.. Civilinėje byloje pagal D. E. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. K. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, pati atsakovė nurodo, kad 2007-01-24 AB SEB Vilniaus bankas kredito sutartimi E. K. ir V. K. suteikė 60 000 Lt paskolÄ sodo namelio, įsigyto 2004-03-15 ir esančio (duomenys neskelbtini), remontui (t.1, b.l. 161). Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog Å¡alys nors ir nutraukė santuokÄ , vėliau vėl gyveno kaip Å¡eima.

Remiantis CK 3.88 straipsniu, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Pareiga paneigti minėtÄ prezumpcijÄ tenka sutuoktiniui, teigiančiam, jog tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Fakto, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės nustatytos CK 3.89 straipsnio 2 dalyje:

šis faktas gali būti įrodytas tik rašytinais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).Nagrinėjamu atveju taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nes ginčo nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Å iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Teismas rėmėsi byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, atsakovės bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nepateikta įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konstatuoti, jog ginčo nekilnojamasis turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog ieÅ¡kovas raÅ¡tiÅ¡kai patvirtino, kad sutinka, jog butas bÅ«tų privatizuojamas atsakovės ir jos motinos vardu, pripažindamas, jog privatizuojamo buto bendrasavininkiai yra penki asmenys.

Todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog tik ieÅ¡kovas ir atsakovė įgijo buto dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu, nes buto privatizavimas vyko pagal įstatymų nustatytus reikalavimus, kurių metu nebuvo nustatinėjama už kieno lėšas yra įgyjamas turtas ir pan. Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, padarė iÅ¡vadas, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjai                                                    Nijolia Indreikienė                                                                  Leonas Jachimavičius                                                                  Virginija Lozoraitytė