2023-07-26 Nr. AB-13740-3-61-3-06739-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-437-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06739-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė pripažinti Lietuvos banko 2023 m. gegužės 22 d. atsakymą Nr. S 2023/(34.58.E-3900)-12_2153 „Dėl J. J. skundo“ (toliau – ir Atsakymas) netinkamai išnagrinėtu ir įpareigoti Lietuvos banką pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. skundą ir jo 2023 m. balandžio 24 d. papildymą pagal kompetenciją persiųstą iš Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus, nevilkinant nagrinėti iš naujo, iš esmės, objektyviai ir teisiškai įvertinant akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ veikloje galimus diskriminacijos, segregacijos, keršto faktus. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 17–18 straipsniais, 32 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 88 straipsniu bei nurodė, kad administraciniai teismas nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir vertina viešojo administracinio subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, kad AB „Lietuvos draudimas“ atsisako su juo sudaryti draudimo sutartis, panaikino interneto prieigą prie savitarnos svetainės, o Lietuvos bankas atsisako tirti AB „Lietuvos draudimas“ veiklą. Lietuvos bankas Atsakyme vertino AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymą sudaryti su pareiškėju savanoriško pobūdžio draudimo sutartis bei nenustatė pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo keliamo ginčo pobūdis nėra sietinas su viešojo administravimo subjektu. Pareiškėjas nesutinka su AB „Lietuvos draudimas“ veiksmais, t. y. tuo, kad jam nėra leidžiama sudaryti draudimo sutarčių per savitarnos svetainę internetu, taip pat tuo, kad jam nėra pateikiami draudimo sutarčių pasiūlymai. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad keliamas ginčas nėra nagrinėjamas administraciniame teisme, jis priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei išaiškino, kad dėl AB „Lietuvos draudimas“ veiksmų, susijusių su draudimo sutarčių sudarymu ar vykdymu, jis turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, kad atsakovas, Lietuvos bankas, netinkamai išnagrinėjo pagal kompetenciją iš Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos gautą pareiškėjo skundą. Atsakovas Atsakyme nurodė jo apskundimo tvarką – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tą pareiškėjas laiku įgyvendino. Savo skundą teismui pareiškėjas pagrindė dokumentų rinkiniu ir turėjo teisėtą lūkestį, kad teismas objektyviai išnagrinės administracinę bylą.

Pareiškėjas pakartoja aplinkybes dėl AB „Lietuvos draudimas“ vykdomos diskriminacijos ir pažymi, kad Lietuvos bankui yra suteikta prievolė prižiūrėti ir vykdyti ne tik finansų, bet ir draudimo rinkos kontrolę.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jo ir AB „Lietuvos draudimas“ nesieja jokios draudimo sutartys ar kiti tarpusavio įsipareigojimai, jis nesikreipė nei į teismą, nei į Lietuvos banką ar kitas institucijas su prašymu tarpininkauti ar įpareigoti sudaryti sutartis su AB „Lietuvos draudimas“. Pareiškėjas to nesiekia ir šiuo metu, todėl jam nesuprantamas teismo siūlymas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėjas savo skunde net neįtraukė AB „Lietuvos draudimas“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, kadangi pareiškėjas nesutinka su AB „Lietuvos draudimas“ veiksmais.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pažymi, kad teismas netinkamai išnagrinėjo aktualų teisinį reguliavimą, neištyrė pareiškėjo pateiktų dokumentų ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai rėmėsi ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinis teismas nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. ABTĮ 18 straipsnyje išvardytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (žr., pvz., 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022).

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. raštu kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydamas: 1) objektyviai ištirti ir teisiškai įvertinti AB „Lietuvos draudimas“ veiklą, kuri yra vykdoma atskirų fizinių asmenų (pareiškėjo) atžvilgiu, t. y. diskriminaciją, segregaciją, kerštą; 2) nustatyti, ar AB „Lietuvos draudimas, viešai reklamuodamas savo oficialias licencijuotas paslaugas ir nenurodydamas, kad draudimo teikiamomis savanoriško draudimo paslaugomis gali pasinaudoti tik tam tikri klientai, atitinkantys draudiko „sugalvotus“ kriterijus, yra teisėta, ir ar tai nėra paslėpta fizinių asmenų diskriminacija. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 24 d. šį raštą papildė, nurodydamas, kad negali nurodyti AB „Lietuvos darbuotojo“ duomenų, dėl pastarojo darbuotojo saugumo, nes, priešingu atveju, su juo bus susidorota, jis neteks darbo ir bus apkaltintas. Tačiau pareiškėjas detalizavo, kad 2022 m. lapkričio 23 d. AB „Lietuvos draudimas“ buvo informuotas, kad nurodymu iš Vilniaus, negali pratęsti draudimo sutarties. Kitą dieną pareiškėjas kreipėsi į draudiko atstovą Vilniuje, pareiškėjui nurodyta, kad priežastis darbuotojui nėra žinoma, bet šis susisieks su bendrovės sveikatos draudimo padaliniu. Vėliau pareiškėjas telefonu buvo informuotas, kad „valdžia“ nesutinka apdrausti pareiškėjo dėl jo turimų ligų, amžiaus ir todėl jis yra „nenaudingas“ AB „Lietuvos draudimas“. Pareiškėjo manymu, minėtoje bendrovėje nustatytos neviešinamos taisyklės dėl asmenų amžiaus. Bendrovės atstovei pasiūlius sudaryti sveikatos draudimo sutartį, pareiškėjas sutiko, tačiau gavo neigiamą atsakymą, todėl vertina, kad yra diskriminuojamas. Pareiškėjas, remdamasis VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, prašė jo skundą su priedais persiųsti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą nagrinėti tik skundo dalį dėl diskriminacijos dėl amžiaus.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (23)SN-63) S-187 nurodė, kad skundo dalis dėl UAB „Lietuvos draudimas“ atsisakymo pateikti pareiškėjui kasko draudimo, privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo bei būsto draudimo pasiūlymus tarnyboje nenagrinėtina (skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai) ir perduodama nagrinėti pagal kompetenciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai bei Lietuvos bankui.

Lietuvos bankas 2023 m. gegužės 22 d. priėmė byloje skundžiamą Atsakymą. Lietuvos bankas, aptaręs jam priskirtinas funkcijas, pažymi, kad individualūs finansinių paslaugų (taip pat ir draudimo) klientų interesai, nesusiję su visos finansų rinkos (ar draudimo rinkos) tinkamu veikimu ar visos visuomenės ar didelės jos dalies narių interesais, yra užtikrinami ir ginami tokiomis priemonėmis kaip privataus pobūdžio ginčų nagrinėjimas teisme arba neteisminėse (alternatyviose teismui) ginčų nagrinėjimo instancijose. Lietuvos Respublikoje ginčai, kylantys tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių dėl finansinių paslaugų teikimo, ne teismo keliu yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo bei Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos bankas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir Draudikas), kuris nurodė, kad jis su pareiškėju buvo sudaręs ir (ar) atnaujinęs sveikatos draudimo, būsto draudimo, transporto priemonės (kasko) draudimo bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – ir TPVCAPD) sutartis. Draudikas nurodė, kad po tam tikro laiko įvertinęs su pareiškėju susijusią draudimo riziką, nusprendė nebesudaryti su pareiškėju sveikatos draudimo, būsto draudimo ir transporto priemonių (kasko) draudimo sutarties. Taip pat Draudikas paaiškino, kad nėra atsisakęs su pareiškėju sudaryti TPVCAPD sutartį ir yra jam pateikęs pasiūlymą.

Lietuvos bankas, įvertinęs pareiškėjo ir Draudiko paaiškinimus, kitą aktualią informaciją, pažymėjo, kad draudimo sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas taip pat atskiras draudimo rūšis reglamentuoja kiti įstatymai. Vertindamas Draudiko atsisakymą sudaryti paminėtas sutartis, Lietuvos bankas nurodė, kad nėra aiškaus pagrindo išvadai, kad toks Draudiko atsisakymas prieštarautų draudimo veiklą reglamentuojantiems tiesės aktų reikalavimams. Lietuvos bankas pažymėjo, kad vykdydamas kasdienę finansų rinkos, įskaitant ir draudimo rinką, priežiūrą, nėra sulaukęs skundų ar nustatęs kitų aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Draudikas, teikdamas draudimo paslaugas, piktnaudžiauja savo minėta sutarties sudarymo laisve ar kitaip sistemingai pažeidžia savo esamų ar potencialių klientų interesus ir teises. Remdamasis šia išvada Lietuvos bankas nenustatė pagrindo imtis kokių nors priemonių Draudiko atžvilgiu. Lietuvos bankas dėl TPVCAPD sutarties sudarymo aplinkybių nurodė, kad neturi pagrindo išvadai, jog Draudikas būtų atsisakęs sudaryti minėtą sutartį su pareiškėju ir taip pažeidęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat tai, kad Lietuvos bankas neturi kitos informacijos, kad Draudikas galėjo ar gali pažeisti minėtą įstatymą, Lietuvos bankas nenustatė pagrindo imti kokių nors veiksmų Draudiko atžvilgiu. Lietuvos bankas papildomai nurodė, kad Lietuvoje ne gyvybės draudimo paslaugas teikia pakankamai didelis draudimo įmonių skaičius, todėl visada skatina fizinius ir juridinius asmenis pasidomėti keliais paslaugų teikėjais, jų teikiamomis paslaugomis, pasiūlymais ir tik tada priimti sprendimą dėl tinkamiausios paslaugos. Taip pat yra galimybė kreiptis į draudimo brokerių įmones – draudimo tarpininkus, galinčius įvertinti rinkoje egzistuojančių paslaugų įvairovę ir padėti pasirinkti tinkamiausią variantą klientui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, byloje nustatytas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo argumentus, su jais sutinka.

Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos bankas atlieka finansų rinkos priežiūrą, išskyrus atvejus, kai pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, nuostatas šias funkcijas atlieka Europos Centrinis Bankas, taip pat pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 nacionalinei priežiūros institucijai priskirtas funkcijas. Tos pačios dalies 3 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos bankas taip pat ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus.

Įvertinusi minėtas įstatymo nuostatas ir Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnį, nustatantį Lietuvos banko tikslą, funkcijas, teises ir pareigas atliekant finansų rinkos priežiūrą, teisėjų kolegija pažymi, kad finansų rinkos priežiūra ir konkrečių vartotojų bei finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimas yra skirtingos Lietuvos banko atliekamos funkcijos.

Pagal Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnį vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, atsirandančius iš sutarčių ar su jais susijusių santykių, turi teisę kreiptis į teismą arba į vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką. Vartotojo kreipimasis į Lietuvos banką neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Aptarto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Lietuvos bankas savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie finansų rinkos dalyvius, nevykdančius Lietuvos banko sprendimų.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjo skundo reikalavimų apimtimi (be kita ko, dėl Atsakymo panaikinimo) ir surinktus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp pareiškėjo (vartotojo) ir finansų rinkos dalyvio (Draudiko) dėl konkrečių tarp jų susiklosčiusių civilinių teisinių santykių – Draudiko atsisakymo su pareiškėju sudaryti konkrečias draudimo sutartis. Tačiau, kaip minėta, tokiu atveju vartotojas nepraranda teisės dėl to paties ginčo išsprendimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ką, iš esmės pagrįstai, pareiškėjui išaiškino ir pirmosios instancijos teismas.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog Atsakyme yra nurodyta skundo padavimo tvarka, jį paduodant, be kita ko, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pažymėtina, kad klaidingai nurodyta skundžiamame sprendime apskundimo tvarka nepaneigia to, kad skundą paduodantis asmuo privalo vadovautis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, įtvirtinančiomis bylų rūšinio teismingumo nuostatas (be kita ko, ABTĮ 22 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Skundžiamos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl ši nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė