4496bffa-2d46-4bc5-ba05-873c4e764caa · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio25d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjųVisvaldo KazakiÅ«no (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) R.P.apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovei R. P. ir n u s t a t ė: I.Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ,praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės nuostolių atlyginimÄ â€“ 4 249,93 Eur ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kadjis 2020-03-19 įsigijo nekilnojamojo turto objektÄ â€“gyvenamosios paskirties patalpas (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau– butas). Bute jo įsigijimo metu gyveno atsakovėir du jos nepilnamečiai vaikai.Nurodė, kad 2020-03-19 elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, siÅ«lydamas per vienÄ mėnesį, t. y. iki 2020-04-19, atlaisvinti butÄ . Pakartotinį reikalavimÄ atsakovei pateikė 2020-04-03, siÅ«lydamas iki 2020-04-19 atlaisvinti butÄ , taip pat prašė informuoti apie tikslų turto atlaisvinimo laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ tris darbo dienas, kad jis turėtų galimybę dalyvauti atsakovei atlaisvinant turtÄ .

Kadangi atsakovė ignoravo Å¡iuos praÅ¡ymus, jis 2020-04-23 Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (civilinė byla Nr.e2-16909-592/2020). Pažymėjo, kad atsakovė mokesčio už neteisėtÄ naudojimÄ si butu nemokėjo, dėl ko jis patyrė nuostolius. IeÅ¡kovas teigė, jog ne kartÄ informavo atsakovę, kad butÄ jis pirko investiciniais tikslais, t. y. siekė iÅ¡ jo gauti nuomos/pardavimo pajamas.

Teigė, kad 2020-07-14 atsakovei iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl nuostolių atlyginimo, kurioje, be kita ko, nurodė atsakovei, jog reikalauja ne tik buto atlaisvinimo, bet ir kreipsis dėl nuostolių atlyginimo. Dėl atsakovės kaltės visÄ buvimo turto savininku laikotarpį jis negalėjo naudoti turto pagal jo paskirtį, iÅ¡nuomoti ir gauti nuomos pajamas, nors turėjo galimybę iÅ¡nuomoti šį butÄ už 2 500 Eur per mėnesį nuo 2020-04-25, kadangi bÅ«tent tokį pasiÅ«lymÄ jis buvo gavęs iÅ¡ jo interesams atstovaujančios nekilnojamojo turto brokerės. Atsakovei buvo pasiÅ«lyta per penkias darbo dienas atlyginti laikotarpiu nuo 2020-04-25 iki 2020-06-15įskaitytinaipatirtÄ Å¾alÄ (negautų pajamų forma), iÅ¡ viso 4249,93Eur(2500 Eur už nuo balandžio iki gegužės mėn. negautas pajamas ir 83,33Eurx 21 diena– nuo 2020-05-25 iki 2020-06-15 įskaitytinai).

3. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas butÄ nuosavybės teise įsigijo 2020-03-19, o nuosavybės teisės į butÄ buvo registruotos 2020-04-03. Iki 2020-03-19 butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovei ir jos buvusiam sutuoktiniui V. M.. Tuo metu, kai ieÅ¡kovas įsigijo butÄ , Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio V. M. santuokos nutraukimo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-1742-1102/2020. Gyvenant santuokoje atsakovės sutuoktinis buvo sudaręs kredito sutartį su kredito unija TAUPA ir butÄ buvo įkeitęs hipoteka kaip prievolės įvykdymo garantÄ .

Buvusiam sutuoktiniui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus kredito sutartį su kredito unija, buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto buto. Atsakovės žiniomis, buto pirkėjÄ â€“ ieÅ¡kovÄ , antstoliui Rimantui VižainiÅ¡kiui, kuris galiausiai butÄ pardavė ieÅ¡kovui, galimai pasiÅ«lė bÅ«tent atsakovės sutuoktinis V. M., pažįstantis ieÅ¡kovÄ . Pažymėjo, ieÅ¡kovo nurodomo 2020-03-19 el. laiÅ¡ko prie ieÅ¡kinio ieÅ¡kovas nepridėjo, o ji neprisimenanti, kad bÅ«tų gavusi tokį el. laiÅ¡kÄ .

Pabrėžė, kad bute tuo metu ji gyveno su dviem mažamečiais vaikais,visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo įvestas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, todėl susirasti bet kokį bÅ«stÄ jai su dviem mažamečiais vaikais, net ir jai esant nekilnojamojo turto brokerei, buvo sudėtinga. Nurodė, kad į butÄ (duomenys neskelbtini), kurį 2018-05-29 dovanojimo sutarties pagrindu jos nepilnamečiam sÅ«nui H. M. perleido jo senelis iÅ¡ tėvo pusės J. M., įsikelti buvo neįmanoma – Å¡is butas buvo laikinai perduotas naudoti H.

M. seneliui J. M., kuris šį butÄ nuomojo ir iÅ¡ jo gavo nuomos pajamas, butas nebuvo atlaisvintas, santykiai su juo vykstant skyrybų procesui taip pat nebuvo patys geriausi. Dėl Å¡io buto dovanojimo sutarties vyksta teisminiai ginčai, kuriais dovanotojas siekia susigrÄ Å¾inti šį butÄ savo nuosavybėn. Apie tai, kad atsakovė neturi galimybių buto atlaisvinti iki 2020-04-19, jos atstovė 2020-04-17el. laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovo atstovę advokatę KristinÄ AleÅ¡iÅ«naitę, butÄ ji atlaisvino ir iÅ¡ jo su vaikais iÅ¡sikėlė 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje – gegužės mėn. pradžioje (tikslios dienos neprisimena).

Atsakovės žiniomis, buto raktus ieškovui perdavė jos buvęs sutuoktinis V. M.. Atsakovės įsitikinimu, vien šios faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas.

4. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis ketino gauti pajamas iÅ¡ buto nuomos, taip pat nepagrįsti. IeÅ¡kovas butÄ Ä¯sigijo 2020-03-19, o naujajam savininkui pardavė 2020-06-15. Jis siekė gauti pelnÄ iÅ¡ buto pardavimo, o ne iÅ¡ nuomos.Tai, kad jis neturėjo ketinimų nuomoti butÄ , patvirtina jo paties pateiktasbrokerės G. L. 2020-04-25 el. laiÅ¡kas, kuriame brokerėnurodo, jog ieÅ¡kovÄ domina tik buto pardavimas. Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovas neturėjo realaus buto nuomininko. Nėra įrodymų, patvirtinančių realias ieÅ¡kovo galimybes iÅ¡nuomoti butÄ brokerės 2020-04-25 el. laiÅ¡ke nurodytam Rusijos pilietybės klientui, nėra pateikiamas bendravimo su potencialiu nuomininku įrodymas, buto nuomos sutartis ar jos projektas, taip pat nėra pateikiamas realus potencialaus nuomininko pasiÅ«lymas ar kitas įrodymas, patvirtinantis ieÅ¡kovo pozicijÄ apie realiai gautinas pajamas iÅ¡ buto nuomos.

Atsakovės vertinimu, ieškovas pagrįstai ir realiai net negalėjo tikėtis išnuomoti buto nuo 2020-04-25 dėl šių priežasčių:

1) bute tuo metu fiziškai gyveno atsakovė;

2) ieÅ¡kovas tik 2020-04-25 gavo el. laiÅ¡kÄ iÅ¡ savo brokerės apie galimÄ nuomininkÄ , buto nuomos sutartis nebuvo parengta, butas neatlaisvintas ir neiÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ jo kilnojamieji daiktai;

3) ieÅ¡kovas dar 2020-04-22 pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl jos priverstinio iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas bando įtikinti teismÄ , kad jis Rusijos piliečiui butÄ be baldų ir buitinės technikos bÅ«tų iÅ¡nuomojęs už 2 500 Eur.

5. IeÅ¡kovas dublike papildomai nurodė, jog butas buvo parduodamas priverstine tvarka, kadangi atsakovės sutuoktinis nevykdė prievolių kreditoriui. Å i aplinkybė yra svarbi, kadangi priverstinis turto pardavimas yra pakankamai ilgas procesas, kurio metu tiek iÅ¡ieÅ¡kotojas, tiek skolininkas ir su juo susiję asmenys turi teisę siÅ«lyti savo pirkėjus, ginti savo galimai pažeistas teises, taip pat pasirengti galimam turto atlaisvinimui. Å iomis teisėmis atsakovė aktyviai naudojosi: Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3043-912/2020 pagal atsakovės ieÅ¡kinį dėl antstolio patvarkymų panaikinimo ir restitucijos taikymo, kuriuo ji reikalavo panaikinti antstolio Rimanto VižainiÅ¡kio 2020-03-19 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. S20-128-6059 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti nuosavybės teises į butÄ atsakovei ir suinteresuotajam asmeniui, buvusiam atsakovės sutuoktiniui, grÄ Å¾inant jo sumokėtÄ sumÄ , t. y. 400 000 Eur.

Vėliau atsakovė pakeitė savo pozicijÄ ir pateikė Vilniaus apygardos teismui praneÅ¡imÄ dėl Å¡io ieÅ¡kinio atsisakymo, kurį teismas 2020-07-16 patenkino ir Å¡iÄ civilinę bylÄ nutraukė. Å ios aplinkybės, ieÅ¡kovo vertinimu, patvirtina, kad buto priverstinio pardavimo metu atsakovė aktyviai naudojosi savo teisėmis, jai buvo žinomos visos galimos su priverstiniu turto realizavimu susijusios pasekmės (pareiga atlaisvinti turtÄ ), be to, kiekvienas protingas ir atidus asmuo tokioje situacijoje rÅ«pintųsi savo ateitimi ir planuotų priverstinai parduodamo turto atlaisvinimÄ , tačiau atsakovė dėl nežinomų priežasčių nusprendė ne tik nesirÅ«pinti savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamÄ ja vieta, bet ir ignoruoti jo, kaip buto savininko, teises ir teisėtus interesus.

Atsakovė, turėdama realias galimybes atlaisvinti butÄ ir iÅ¡sikelti į atsakovų nepilnamečiui vaikui nuosavybės teise priklausantį butÄ , akivaizdžiai elgėsi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiavo teise. Tuo tarpu atsakovės nurodoma COVID-19 pandemija nėra ir negali bÅ«ti laikoma objektyvia aplinkybe, dėl kurios jo teisės ir teisėti interesai naudoti savo turtÄ ir gauti iÅ¡ jo pajamas galėtų bÅ«ti apriboti. Visos Å¡ios aplinkybės, ieÅ¡kovo vertinimu, parodo, jogatsakovė, iÅ¡ anksto žinodama apie priverstinį buto pardavimÄ bei aktyviai dalyvaudama Å¡iame procese, neplanavo ir nesirengė buto atlaisvinti ir nepažeisti jo, kaip buto teisėto įgijėjo ir savininko, teisių, todėl turi prisiimti ir visas neigiamas tokių veiksmų pasekmes.

6. IeÅ¡kovo įsitikinimu, aplinkybė, kad jis butÄ po trijų mėnesių nuo jo įsigijimo pardavė, nesuponuoja, kad bÅ«damas jo savininku ir galėdamas butÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti, negalėjo nei planuoti, nei gauti nuomos pajamų – teismui pateiktas susiraÅ¡inėjimas su jam atstovaujančia brokere patvirtina, kad buvo realus pasiÅ«lymas dėl buto nuomos, kurio jis negalėjo akceptuoti dėl atsakovės atsisakymo atlaisvinti butÄ .Aplinkybė, jog pirmenybė teikiama turto pardavimui, nesuponuoja, kad gavus racionalų pasiÅ«lymÄ , butas negali bÅ«ti iÅ¡nuomotas.

Atsakovės teiginius apie tai, kad bÅ«tų sudėtinga iÅ¡nuomoti butÄ be baldų, reikiamos įrangos ir pan., taip pat vertina kritiÅ¡kai, kadangi tai yra kiekvienos nuomos sutarties dalykas– jis savo reikalavimus grindžia negautomis nuomos pajamomis, kurių negalėjo gauti, nes dėl atsakovės kaltės negalėjo valdyti ir naudoti buto, atitinkamai neturėjo galimybių nei brokerei, nei potencialiam nuomininkui detalizuoti, kada butas galėtų bÅ«ti perduotas jo laikinam naudojimui. Tokiu bÅ«du realus buto nuomos pasiÅ«lymas negalėjo pasibaigti nuomos sutarties sudarymu ir buto perdavimu iÅ¡imtinai dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovės veiksmų. 2500 Eur per mėnesį buvo konkrečios ir realios pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu atsakovė nedelsiant atlaisvintų butÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-23 sprendimu ieškinį patenkino.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog 2020-03-19 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. S-20-128-6059 pasiraÅ¡ymo metu ir po jo bute gyveno ir liko gyventi atsakovė su vaikais. Tačiau nėra duomenų, kad atsakovės gyvenimas bute po 2020-03-19 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktoNr. S-20-128-6059 pasiraÅ¡ymo bÅ«tųpagrįstas dviÅ¡aliu ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytu žodiniu arraÅ¡ytiniu susitarimu dėl tolesnės galimybės naudotis butu, jo savininku tapus ieÅ¡kovui. 2020-04-03 ieÅ¡kovas pateikė atsakovei reikalavimÄ dėl gyvenamosios patalpos atlaisvinimo, kuriame nurodė geranoriÅ¡kai suteikiantis atsakovei vieno mėnesio terminÄ buto atlaisvinimui, tikėdamasis, kad jis bus atlaisvintas ne vėliau kaip 2020-04-19 17 val.

Å iame reikalavime ieÅ¡kovas taip pat nurodė, kad buto atlaisvinimo terminas ieÅ¡kovui turi esminę reikÅ¡mę, nes jis planuoja nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡nuomoti, t. y. jis yra įsigytas investiciniais tikslais, ir kiekviena pavėluota turto atlaisvinimo diena ieÅ¡kovui reiÅ¡kia negautas pajamas. Taip pat Å¡iuo reikalavimu ieÅ¡kovas prašė apie tikslų buto atlaisvinimo laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ tris darbo dienas informuoti ieÅ¡kovÄ . Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad iki 2020-04-19 atsakovė buto neatlaisvino.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir ieÅ¡kovo atsakovei iÅ¡siųstas 2020-04-17 priminimas dėl gyvenamosios patalpos atlaisvinimo, 2020-04-18 atsakovės atstovės praneÅ¡imas elektroniniu paÅ¡tu, kad atsakovė neturi galimybių atlaisvinti buto iki 2020-04-19, ieÅ¡kovo 2020-04-22 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas ieÅ¡kinys dėl atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto kartu su nepilnamečiais vaikais.

9. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog surinktų įrodymų visuma, teismo vertinimu,sudaro pagrindÄ tikėti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, kad iki pat buto pardavimo butas atsakovės atlaisvintas nebuvo, o jeigu ir buvo, – atsakovė apie tai ieÅ¡kovo neinformavo, buto kaip atlaisvinto ieÅ¡kovui neperdavė, raktų negrÄ Å¾ino. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir objektyviais įrodymais pagrįstas nuoseklus ieÅ¡kovo elgesys– 2020-04-22 inicijuotas teisminis procesas dėl atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto, 2020-06-16 įvykdytas buto perleidimas trečiajam asmeniui, nulemtas negalimumo naudotis investiciniams tikslams įsigytu butu nuo pat jo įsigijimo.

Teismas nurodė, kad atsakovės argumentai, jog teisėtÄ pagrindÄ naudotis butu nuo 2020-04-25 liudija tai, kad ieÅ¡kovo suteikto termino atlaisvinti butÄ jai nepakako, nes per tokį laikÄ susirasti kitÄ bÅ«stÄ dėl kilusios COVID-19 pandemijos, negalimumo naudotis nepilnamečiam vaikui priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), ji negalėjo, yra nepagrįsti. Teismas paaiÅ¡kino, kad atsakovės nurodomos kliÅ«tys nesuteikė teisės atsakovei naudotis butu nuo 2020-04-25 iki 2020-06-15, nesant tam ieÅ¡kovo sutikimo ir/ar leidimo.

Atsakovė taip pat neįrodė butÄ atlaisvinusi ir jo raktus perdavusi ieÅ¡kovui 2020 m. gegužės mėn. pradžioje. Atsakovė, naudodamasi butu be teisėto pagrindo po ieÅ¡kovo suteikto termino jį atlaisvinti, neinformavo ieÅ¡kovo apie ketinimo iÅ¡sikelti iÅ¡ buto datÄ ir laikÄ , nebendradarbiavo su ieÅ¡kovudėl buto perdavimo, nesiekė įforminti faktinius naudojimosi butu santykius su ieÅ¡kovu abiem Å¡alims priimtinomis sÄ lygomis (pvz., sudarant trumpalaikę nuomos sutartį ar kita).Toks atsakovės elgesys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neatitinka teisės aktų reikalavimų, pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai vykdymo (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnis, 4.98 straipsnis, 1.137 straipsnio 1, 2, 3 dalys, CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kas yra pagrindasatsakovės civilinei atsakomybei kilti.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, kad butÄ jis įsigijo investiciniais tikslais, siekdamas jį nuomoti ir/ar vėliau parduoti. TokiÄ savo valiÄ ieÅ¡kovas atsakovei nurodė dar 2020-04-03 reikalavime atlaisvinti gyvenamÄ sias patalpas. Tai, kad buto valdymo nuosavybės teise laikotarpiu jo valia dėl buto naudojimo investiciniais tikslais bÅ«do kito – iÅ¡ pradžių ketinęs jį nuomoti, vėliau nutarė jį parduoti, nepaneigia jo įrodinėjamų nuostolių realumo.

BÅ«damas buto savininkas ieÅ¡kovas buvo laisvas pasirinkti disponavimo jam nuosavybės teise priklausančiu butu bÅ«dÄ ir/ar jį keisti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nėra įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo galimybę nuomoti butÄ , gaunant iÅ¡ to pajamas– ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į butÄ nuo 2020-04-25 iki 2020-06-15 nebuvo ribojama jo paties valia, įstatymų ar teismo sprendimo (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybė, kad bute be ieÅ¡kovo sutikimo gyveno atsakovė, kas buvo kliÅ«tis iÅ¡nuomoti butÄ tretiesiems asmenims, ne paneigia ieÅ¡kovo įrodinėjamų negautų pajamų iÅ¡ buto nuomos realumÄ , o pagrindžia jų ryšį su atsakovės neteisėtais veiksmais – naudojimusi butu be teisėto pagrindo, bei sudaro pagrindÄ Å¡ioje byloje remtis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi.

Šioje teisės normoje numatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų pats gavo naudos, tai ši jo gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

11. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, jog ieÅ¡kovas jo patirtų nuostolių dydį siejo su tuo, kad 2020-04-25 elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovas jo brokerės buvo informuotas apie asmenį, sutinkantį iÅ¡sinuomoti butÄ trumpam laikui už 2 500 Eur per mėnesį. Abejoti tokiu ieÅ¡kovui pateiktubrokerės siÅ«lymu teismas neturėjo pagrindo. Pirmosos instancijos teismas nurodė, jog nėra kitų įrodymų apie buto nuomos kainÄ rinkoje laikotarpiu nuo 2020-04-25 iki 2020-06-15. Ä®vertinęs visumÄ Å¡ių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas teigė esant tikėtina, kad pastaruoju laikotarpiu buto mėnesio nuomos kaina atitiko ieÅ¡kovo nurodomÄ 2 500 Eur sumÄ .

IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 4 249,93 Eur nuostolių atlyginimo suma nustatyta pagal pačios atsakovės gautÄ naudÄ (nepagrįstÄ nuomos mokesčio sutaupymÄ ) iÅ¡ naudojimosi butu be teisėto pagrindo nuo 2020-04-25 iki 2020-06-15 (2 500 Eur už laikotarpį nuo 2020-04-25 iki 2020-05-24 + 1 749,93 Eur (83,33 Eur x 21 diena) už laikotarpį nuo 2020-05-25 iki 2020-06-15) (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnio 1, 2 dalys). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12.

Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-23 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , atmetant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

13. Apeliantė teigia, kad surinkti įrodymai paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad jis ketino butÄ nuomoti, nes tokių ketinimų iÅ¡ tikrųjų neturėjo, be to, buto realiai negalėjo iÅ¡nuomoti dėl objektyvių priežasčių, tuo labiau piliečiui tos užsienio valstybės, kurios piliečiams buvo apribotas patekimas į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ginčo laikotarpiu dėl karantino. Nurodo, jog ieÅ¡kovas, siekdamas prisiteisti iÅ¡ atsakovės nurodytÄ pinigų sumÄ kaip nuostolių atlyginimÄ negautų pajamų pavidalu turėjo įrodyti, kad:

1) jis iš anksto ketino gauti pajamas iš buto nuomos ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus;

2) ieškovo ketintos gauti pajamos buvo realios, o ne hipotetinės ir ieškovas ketino tokias pajamas gauti esant įprastai veiklai;

3) atsakovės neteisėti veiksmai sutrukdė ieÅ¡kovui gauti pajamas iÅ¡ buto nuomos. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovas neturėjo realaus buto nuomininko ir kad neketino buto nuomoti, o butÄ Ä¯sigijo, turėdamas tikslÄ jį parduoti už didesnę kainÄ ir taip gauti pelnÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡ anksto neplanavo gauti pajamų iÅ¡ buto nuomos, tad ieÅ¡kovas neįrodė vieno iÅ¡ bÅ«tinų LAT jurisprudencijoje suformuluotų elementų, siekiant įrodyti patirtus nuostolius negautų pajamų pavidalu,– ieÅ¡kovas iÅ¡ anksto neketino ir neplanavo gauti pajamų iÅ¡ buto nuomos.

14. Skunde nurodyta, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo ketinamos gauti pajamos iÅ¡ buto nuomos buvo realios, o ne hipotetinės. Tame pačiame brokerės laiÅ¡ke raÅ¡oma, kad Rusijos pilietis nedelsdamas iÅ¡sinuomotų butÄ keliems mėnesiams, nes pagal nuotraukas viskas tinka ir jis galėtų keltis tuojau pat. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių gautinų pajamų realumÄ už buto nuomÄ , iÅ¡skyrus brokerės laiÅ¡kÄ , kuriame nurodytos informacijos tikrumas abejotinas.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovas ar brokerė bÅ«tų realiai kontaktavę su tariamu potencialiu nuomininku, jog su tariamu nuomininku buvo derinamos nuomos sÄ lygos ir pan. Apeliantė taip pat laikosi pozicijos, jog jeigu iki ieÅ¡kovo nurodyto 2020-04-19 termino atsakovė bÅ«tų iÅ¡sikėlusi iÅ¡ buto su visais kilnojamaisiais daiktais (sofomis, lovomis, stalais, kėdėmis ir kt.), buto nuomininkas trumpalaikei nuomai už didelę 2 500 Eur sumÄ (žymiai virÅ¡ijančiÄ rinkos kainÄ ) nebÅ«tų iÅ¡sinuomojęs, kai bute nėra baldų.

IeÅ¡kovas formuluodamas reikalavimus atsakovei iÅ¡sikelti iÅ¡ buto su visais kilnojamaisiais daiktais, kurie nėra neatskiriama buto dalis, parodo, kad niekada neturėjo realių ketinimų butÄ nuomoti, o ruošėsi buto pardavimui ir tai, kad buto tariamam potencialiam nuomininkui nuo 2020-04-25 net nebÅ«tų galėjęs iÅ¡nuomoti už aukščiau nurodytÄ kainÄ .IeÅ¡kovas neįrodė kito LAT jurisprudencijoje suformuluoto elemento, siekiant įrodyti patirtus nuostolius negautų pajamų pavidalu,– ieÅ¡kovo gautinos pajamos iÅ¡ buto nuomos nebuvo realios, nes ieÅ¡kovas neketino buto nuomoti ir to padaryti realiai negalėjo.

15. Teigdama, jog ieÅ¡kovas patyrė žalÄ ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovė nurodė, jog bute gyveno nuo 2020-04-19 iki vėliausiai 2020 m. gegužės mėn. pradžios, nes negalėjo surasti kito bÅ«sto. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo apribotas apgyvendinimo paslaugų teikimas ir gyvenamųjų patalpų nuoma, todėl tai yra objektyvi priežastis, dėl kurios atsakovė negalėjo per ieÅ¡kovo nurodytÄ terminÄ rasti kito bÅ«sto.

16. Atsakovė mano, kad teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti brokerės laiÅ¡ko įrodomÄ jÄ vertę dėl toliau nurodomų priežasčių, kurios kartu pagrindžia, kad brokerės laiÅ¡kas yra galimai sukurtas, siekiant pasipelnyti. Nurodo, kad brokerės laiÅ¡ke yra kalbama apie Rusijos pilietybės (ne tautybės) nuomininkÄ . Užsieniečiams buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respublikos teritorijÄ iÅ¡skyrus kelias iÅ¡imtis: tarptautinius komercinius vežimus vykdantys asmenys, pagal 1961 m. Vienos konvencijÄ dėl diplomatinių santykių ir 1963 m.

Vienos konvencijÄ dėl konsulinių santykių privilegijų turintys asmenys, NATO ir NATO Å¡alių kariniuose vienetuose tarnaujantys asmenys, juos aptarnaujantis personalas ir Å¡eimos nariai ir kt. Taip pat teigia, kad ieÅ¡kinys dėl iÅ¡keldinimo pareikÅ¡tas 2020-04-22. Brokerės tariamas laiÅ¡kas ieÅ¡kovui yra 2020-04-25 datos. Po 2020-04-18 Å¡alys tarpusavyje nebendravo, kÄ teismo posėdžio metu žodžiu patvirtino ir pats ieÅ¡kovas. Vadinasi, po brokerės laiÅ¡ko kontakto ieÅ¡kovas su atsakovu (jų atstovai) nebendravo.

Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs interesÄ butÄ iÅ¡nuomoti, tikėtina, kad jis bÅ«tų elgęsis apdairiai ir bÅ«tų toliau bendravęs su atsakove, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti iÅ¡sikėlimo datÄ , nes galimai yra potencialus nuomininkas, nurodęs Å¡ias aplinkybes, tačiau ieÅ¡kovas pasirinko su atsakove nebebendrauti iÅ¡ viso.

17. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad turto nuoma, ieÅ¡kant potencialaus tokio turto pirkėjo yra normali ir standartinė praktika, t. y. investiciniais tikslais įsigytas nekilnojamasis turtas iÅ¡nuomojamas, kol surandamas jo pirkėjas. Tokiu bÅ«du toks turtas sukuria pajamas jo savininkui. Aplinkybė, jog pirmenybė teikiama turto pardavimui, nesuponuoja, kad gavus racionalų pasiÅ«lymÄ , butas negali bÅ«ti iÅ¡nuomotas. Pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovo interesams atstovaujanti brokerė jam pateikė realų pasiÅ«lymÄ dėl buto nuomos, kurio dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas neakceptavo.

Atsakovės neteisėti veiksmai lėmė, kad ieÅ¡kovas nusprendė parduoti butÄ vietoje jo nuomos. Pažymėjo, kad butas buvo parduotas už žemesnę nei rinkos kainÄ (nes buvo parduodamas ir parduotas su apsunkinimais – butu neteisėtai naudojantis atsakovei, kuri apie iÅ¡sikėlimÄ neinformavo ieÅ¡kovo ir tai dar kartÄ patvirtina jos piktnaudžiavimÄ teise bei nesÄ Å¾iningumÄ ), pirkėjui prisiimant rizikÄ ir kaÅ¡tus dėl jos iÅ¡keldinimo, o ieÅ¡kovui sutinkant su mažesne nei rinkos kaina.

IeÅ¡kovas ir turto pardavimo brokerei mokėjo didesnę, negu rinkoje įprasta tokių paslaugų kainÄ dėl pardavimo objekto specifiÅ¡kumo, apsunkinimų ir su neteisėta turto naudotoja.

18. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad realus buto nuomos pasiÅ«lymas negalėjo pasibaigti nuomos sutarties sudarymu ir buto perdavimu dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių. Pažymėjo, kad 2 500 Eur per mėnesį buvo konkrečios ir realios pajamos, kurias ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs, jeigu atsakovė nedelsiant atlaisvintų butÄ (arba pati bÅ«tų mokėjusi nuomos mokestį už naudojimÄ si butu). Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, ieÅ¡kovo manymu, negalėjo bÅ«ti pagrindas pažeisti ieÅ¡kovo, kaip teisėto turto savininko teises ir teisėtus interesus.

19. IeÅ¡kovas taip pat paaiÅ¡kino, jog gyvenamųjų patalpų nuoma yra pelningas verslas, vidutiniÅ¡kai generuojantis 4-6% metinės turto grÄ Å¾os, tad tokiu bÅ«du skaičiuojant, už 400 000 Eur vertės buto nuomÄ galima uždirbti 16 000 - 24 000 Eur kiekvienais metais. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovas norėjo butÄ tik parduoti, nes nusipirko už 400 000 Eur, o pardavė už 475 000 Eur, tačiau atsakovė nutyli, jog atmetus pelno mokestį, teisininkų iÅ¡laidas ir nekilnojamojo turto tarpininko mokestį, ieÅ¡kovui teliko apie 10 000 Eur „pelno“.

Papildomai yra tokia sÄ voka kaip pinigų kaÅ¡tai, t.y. kiek kainuoja pasiskolinti pinigus, kiek kainuoja juos iÅ¡imti iÅ¡ kito verslo apyvartos, akcijų ar pan. Taigi, įvertinus pinigų kaÅ¡tus, Å¡is sandoris ieÅ¡kovui tapo nuostolingas dėl padidėjusių pinigų kaÅ¡tų (tiek dėl Covid pandemijos, tiek dėl atsakovės veiksmų teko atsisakyti finansavimo per bankus ir vietoje to nuostolingai parduoti akcijas). Tad apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas visada norėjo nuostolio, vietoje to, kad gautų 16 000- 24 000 Eur kiekvienais metais, yra nelogiÅ¡ki.

Tačiau net jeigu, kaip nurodo atsakovė, ieÅ¡kovas gavo 75 000 Eur pajamų (kas visiÅ¡kai nereiÅ¡kia pelno, kaip parodyta Å¡ioje pastraipoje), tai nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės ir jos pareigos atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ ir įrodytÄ Å¾alÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovėsapeliacinis skundastenkintinas iÅ¡ dalies.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 21.Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kad ieÅ¡kovas pagal 2020-03-19 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. S-20-128-6059 įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausė iki 2020-06-16, kuomet jis butÄ pardavė 2020-06-16 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas pateikė atsakovei reikalavimÄ dėl gyvenamosios patalpos atlaisvinimo, kuriame nurodė suteikiantis atsakovei vieno mėnesio terminÄ butui atlaisvinti, tikėdamasis, kad jis bus atlaisvintas ne vėliau kaip 2020-04-19, 17 val., tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė.

IeÅ¡kovas atsakovės neteisėtu veiksmu įvardija atsakovės naudojimÄ si butu, ieÅ¡kovui esant buto savininku nuo 2020-04-25 iki 2020-06-15, nesant savininko sutikimo ar kito teisėto pagrindo, suteikiančio atsakovei teisę naudotis butu. IeÅ¡kovas nuostolius skaičiuoja nuo 2020-04-25, kuomet elektroniniu laiÅ¡ku brokerės buvo informuotas apie asmenį, sutinkantį iÅ¡sinuomoti butÄ trumpam laikui už 2 500 Eur per mėnesį. Nuostolių termino pabaiga ieÅ¡kovas laiko 2020-06-15, kai pardavė butÄ .

Atsakovė nurodė, kad butÄ ji atlaisvino 2020 m. gegužės mėn. pradžioje.

22. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ priėmė, remdamasis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu neteisėtai bei neatlygintinai naudojosi butu, taip nepagrįstai sutaupė nuomos mokestį, kurio dydį per mėnesį teismas nustatė, remdamasis ieÅ¡kovo brokerės el. laiÅ¡ku. Apeliantė nesutinka su sprendimu, teigdama, kad teismas galimai netinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatas, CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas– nustatyti tiesÄ , suformuoti teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tÄ aplinkybę, kuriÄ pripažįsta ir apeliantė, kad jai ieÅ¡kovas suteikė vienÄ mėnesį iÅ¡sikelti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieÅ¡kovas negali reikalauti nuostolių, patirtų per šį jo paties suteiktÄ iÅ¡sikėlimo terminÄ , atlyginimo priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-594-516/2018). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas pagrįstai nuostolius skaičiavo nuo to termino, kada jau buvo pasibaigęs atsakovei iÅ¡sikelti duotas terminas ir atsirado reali galimybė iÅ¡nuomoti bÅ«stÄ ir už jį gauti pajamas.

Tuo tarpu atsakovė, teigdama jog iÅ¡sikraustė gegužės mėnesį, Å¡ios aplinkybės neįrodė nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdama apeliacinį skundÄ . Atsakovės pareiga buvo įrodyti ankstesnę iÅ¡sikėlimo iÅ¡ buto datÄ , nes Å¡i aplinkybė yra jai naudinga, o pagal CPK 178 straipsnio nuostatas aplinkybes, kuriomis Å¡alys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, jos ir privalo įrodyti. Atsakovės neiÅ¡sikėlimÄ iÅ¡ buto iki ieÅ¡kovo nurodyto termino patvirtina aplinkybė, kad 2020-04-03 reikalavime atlaisvinti butÄ ieÅ¡kovas buvo nurodęs atsakovei praneÅ¡ti tikslų buto atlaisvinimo laikÄ . 2020-04-03 praneÅ¡imo gavimÄ pripažįsta atsakovė (paminėtas apeliaciniame skunde), tad praneÅ¡ime nurodytos pareigos informuoti įvykdymas bÅ«tų tinkamas atsakovės iÅ¡sikėlimo iÅ¡ buto įrodymas, tačiau tokio įrodymo atsakovė nepateikė.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė ieškovo nurodyta atsakovės išsikėlimo iš buto datair pagrįstai konstatavo, kad ieškovui buvo padaryta žala dėl atsakovės vengimo išsikelti iš buto.

24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti, esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-585/2006; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2008).

25. Apeliantė laikosi pozicijos, jog ieškovo gautinos pajamos iš buto nuomos nebuvo realios, nes ieškovas neketino buto nuomoti ir to padaryti negalėjo. Apeliantė nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje dėl negautų pajamų realumo nurodomos „tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų“. Šiuo atveju, nors ieškovas ir nebūtų planavęsišnuomoti įsigyto buto (taigi, nebūtų planavęsgauti šių pajamų), tai neapriboja jo teisės vėliau pasirinkti, kokiu būdu disponuoti savo nuosavybe (CK4.37 straipsnio 1 dalis).

Visgi spręstina, jog ieÅ¡kovas turėjo ketinimus iÅ¡nuomoti (ne parduoti) turtÄ ir apie Å¡iuos ketinimus informavo atsakovę 2020-04-03 ir 2020-04-17 praneÅ¡imuose. Atsakovė pati papildomai nurodė 2020-03-19 praneÅ¡imÄ (apeliacinio skundo 16 punktas), kuriame įraÅ¡ytas toks ketinimas. Tačiau pajamos iÅ¡ nuomos negalėjo bÅ«ti gautos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovė neteisėtai naudojosi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

26. Spręsdamas dėl priteistinų nuostolių atlyginimo dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino raÅ¡ytinius įrodymus, jog butas yra Vilniuje, pačiame miesto centre, centrinėje gatvėje Gedimino prospekte. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas yra didelio ploto, geros bÅ«klės, jame nesenai (2019 m.) atliktas remontas. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, kurių pati atsakovė neneigė, butas prabangus, gerai įrengtas. Ä®vertinęs visumÄ Å¡ių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog buto mėnesio nuomos kaina atitiko ieÅ¡kovo nurodomÄ 2 500 Eur sumÄ .

Apeliantė laikosi pozicijos, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo ketinamos gauti pajamos iÅ¡ buto nuomos buvo realios. Teigia, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių gautinų pajamų iÅ¡ buto nuomos realumÄ , iÅ¡skyrus brokerės laiÅ¡kÄ . Nebuvo pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovas ar brokerė bÅ«tų realiai kontaktavę su potencialiu nuomininku, jog su Å¡iuo asmeniu buvo derinamos nuomos sÄ lygos, sulygta dėl nuomos mokesčio dydžio.

27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Spęstina, jog pagrindinis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas rėmėsi, nustatydamas ieškovo patirtos žalos dydį, yra brokerės laiškas ir jame įvardinta nuomos kaina.

SprendimÄ priėmęs teismas nekritiÅ¡kai pasirėmė ieÅ¡kovo nurodyta nuomos kaina, kaip reikiant neiÅ¡tyręs brokerės nurodytos kainos realumo. IeÅ¡kovo nurodyta nuomos kaina itin didelė, gerokai virÅ¡ija vienÄ vidutinį darbo užmokestį, dėl to pagrįstai kyla abejonės, ar tokia turto nuomos kaina reali. Nustatant ieÅ¡kovo patirtos žalos dydį, bÅ«tų buvę tikslinga surinkti duomenis apie analogiÅ¡ko buto nuomos atitinkamo laikotarpio kainas rinkoje, jas palyginti su brokerės nurodyta nuomos kaina, apklausti brokerę, iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip ir iÅ¡ ko ji gavo pasiÅ«lymÄ su tokia kaina, įvertinti pasiÅ«lymo realumÄ , esant dideliems Å¡alių nesutarimams, pasiÅ«lyti pateikti turto vertintojų iÅ¡vadas dėl nuomos mokesčio dydžio ar paskirti ekspertizę.

Prieitina prie išvados, jog neatlikus šių veiksmų, buvo neatskleista bylos emė.Nuo teisingo šios bylos dalies (realios buto nuomos kainos) išsprendimo priklauso ir ieškovui priteisiamo žalos atlyginimo dydis. Vadinasi, sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

28. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015).

Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). 29.Esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytam pagrindui, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo panaikintina ir Å¡i bylos dalis grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo, kad sprendime bÅ«tų tinkamai nustatytas ieÅ¡kovo patirtos žalos dydis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30. Kadangi byla grÄ Å¾inama pirmosios intancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių reikalavimai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bus iÅ¡spręsti galutinai ir teisingai, iÅ¡nagrinėjus visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-23 sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovuipriteisto žalos atlyginimo dydžio panaikini ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeitÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos Teisėjai Visvaldas KazakiÅ«nas Rosita Patackienė DainiusRinkevičius