Legislator Case Law & Legislation
44927cad-2b3e-498d-beea-5ced3506884e AI generated

44927cad-2b3e-498d-beea-5ced3506884e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 44927cad-2b3e-498d-beea-5ced3506884e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-934-561/2012Proceso Nr. 3-61-3-01638-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 16.8; 70.6; 73 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S                                                2012 m. kovo 29 d.                                                        Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Mefodijos Povilaitienės ir Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui K.

Legislator headnote

AI generated

44927cad-2b3e-498d-beea-5ced3506884e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Valys, pasirašęs įsakymÄ dėl T. K. paskyrimo Vilniaus apygardos prokuroru. K. V. manymu, neiÅ¡tyrus nurodytų faktinių aplinkybių dėl pretendento T. K. atitikimo įstatymo reikalavimams, iÅ¡ esmės neturėjo bÅ«ti pradėtas antrasis atrankos etapas, o Komisija, be nurodytų aplinkybių papildomo tyrimo leidusi T. K. toliau dalyvauti atrankos procese, ne tik pažeidė Tvarkos apraÅ¡o reikalavimus, bet ir sudarė pakankamÄ pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad 2011-06-10 Ä®sakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-934-561/2012Proceso Nr. 3-61-3-01638-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 16.8; 70.6; 73 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S                                                2012 m. kovo 29 d.                                                        Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Mefodijos Povilaitienės ir Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui K.

V., pareiÅ¡kėjo atstovui Virgilijui Kaupui, atsakovės atstovei Daivai Alechnavičienei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui T. K., jo atstovui V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. V. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl sprendimo, įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo T. K.), nustatė: pareiÅ¡kėjas K. V. su skundu, kurį vėliau du kartus tikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: pripažinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2011-06-10 sprendimÄ Nr. 17.9-1266 (toliau – 2011-06-10 Sprendimas), 2011-05-16 įsakymÄ Nr. P-365 (toliau – 2011-05-16 Ä®sakymas) bei 2010-06-10 įsakymÄ Nr. P-444 (toliau – 2010-06-10 Ä®sakymas) neteisėtais ir juos panaikinti;

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ (toliau – Generalinė prokuratÅ«ra) paskelbti naujÄ atrankÄ Ä¯ Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybę. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė kreiptis: į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ (toliau – LVAT) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Prokurorų karjeros tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto generalinio prokuroro 2010-07-29 įsakymu Nr. I-99, 40 straipsnio nuostata neprieÅ¡tarauja teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams (institucijų administravimo skaidrumo principui) ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – Konstitucinis Teismas) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau – ProkuratÅ«ros įstatymas) 26 str. 8 punkto nuostata neprieÅ¡tarauja teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams.Skunde K.

V. paaiÅ¡kino, kad Generalinis prokuroras D. Valys 2011-05-25 įsakymu Nr. I-127 sudarė Prokurorų karjeros komisijÄ (toliau – Komisija) pretendentams į laisvas Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas atrinkti. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Generalinės prokuratÅ«ros Valdymo skyriaus prokuroru, pateikė praÅ¡ymÄ dalyvauti Å¡ioje atrankoje. Komisija, 2011-06-02 posėdyje iÅ¡klausiusi tris pretendentus bei įvertinusi jų gebėjimus, surašė iÅ¡vadÄ , kuriÄ K.

V. apskundė Generaliniam prokurorui. 2011-06-10 Sprendimu Generalinis prokuroras netenkino K. V. praÅ¡ymo ir 2011-06-10 Ä®sakymu Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoju paskyrė T. K..              Dėl Generalinio prokuroro 2010-06-10 Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.             K. V. laikosi pozicijos, kad 2011-06-10 Sprendimas yra neteisėtas, nes buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų bylos aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo priėmimÄ .K.

V. nurodė, kad 2011-06-01 jis pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ dviems Komisijos nariams, tačiau Å¡ie nenusiÅ¡alino ir nebuvo nuÅ¡alinti. Bendro Komisijos sutarimo dėl nuÅ¡alinimo pagrįstumo ar nepagrįstumo nebuvo, protokole nėra nurodyta, kokiais motyvais grįstas sprendimas nenuÅ¡alinti Komisijos narių, nors Prokurorų karjeros tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 35.2 straipsnis imperatyviai pabrėžia, kad turi bÅ«ti nurodyti motyvai, į kuriuos buvo atsižvelgta priimant sprendimÄ . Nesutikdamas su tokiu neteisėtu ir nemotyvuotu Komisijos sprendimu, 2011-06-03 raÅ¡tu Nr. 17.10-780 jis kreipėsi į Generalinį prokurorÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Komisijos 2011-06-03 iÅ¡vadÄ ir paskelbti naujÄ atrankÄ Ä¯ Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybę bei sudaryti naujÄ KomisijÄ .

Generalinis prokuroras 2011-06-10 Sprendimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino, nurodydamas, kad atranka į laisvas Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas buvo organizuota ir vykdoma nepažeidžiant Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų. K. V. įsitikinimu, Generalinio prokuroro 2011-06-10 Sprendimas yra be pagrįstos motyvuojančiosios dalies, todėl savo turiniu neatitinka individualiems teisės taikymo aktams keliamų reikalavimų. Ginčydamas 2011-06-10 SprendimÄ , taip pat atkreipė dėmesį, kad Tvarkos apraÅ¡o nuostatos nenumato galimybės Generaliniam prokurorui dalyvauti (stebėti) Komisijos posėdį, todėl D.

Valio stebėjimas kaip vyksta Komisijos narių balsavimas dėl Komisijos sprendimų iki termino, per kurį pretendentas gali Generaliniam prokurorui apskųsti Komisijos iÅ¡vadas, negali bÅ«ti toleruojamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 89 str. 1 d. 3 punkto požiÅ«riu, nes, esant tokiai situacijai, gavęs pretendento skundÄ , Generalinis prokuroras yra saistomas savo jau iÅ¡reikÅ¡to apsisprendimo ir dėl Å¡ios priežasties objektyvus visų aplinkybių įvertinimas nėra užtikrinamas.

Pareiškėjo teigimu, atrankos procesas vyko pažeidžiant ir Tvarkos aprašo 34 straipsnio reikalavimus dėl kandidatų individualaus vertinimo. Dėl Generalinio prokuroro 2011-05-16 įsakymo ir Generalinio prokuroro 2011-06-10 įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo.K. V. įsitikinimu, šie individualūs administraciniai aktai yra neteisėti, nes jie savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Prokuratūros įstatymui, konkrečiai – jo 27 ir 29 straipsniuose įtvirtintoms nuostatoms.

Mano, kad pretendento T. K. kandidatÅ«ra neatitiko įstatymo reikalavimų. Tokį argumentÄ pareiÅ¡kėjas pagrindė paaiÅ¡kindamas, kad Generalinio prokuroro 2008-02-04 įsakymu Nr. I-26 Generalinės prokuratÅ«ros Valdymo skyriaus prokuroras T. K., remiantis sutartimi su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF), buvo deleguotas į Å¡iÄ tarnybÄ . 2008-02-20 Generalinio prokuroro įsakymu Nr. P-193 ankstesnio įsakymo nuostatos pakeistos – prokuroro T. K. delegavimas į tarnybos prokuroru staÅ¾Ä neįskaitomas, o jo paskutinė darbo diena Generalinėje prokuratÅ«roje nurodyta 2008-03-15, nors delegavimo laikotarpiu jam garantuojamos Generalinės prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro pareigos.

Mano, kad deleguojant T. K. į OLAF, nebuvo laikytasi imperatyvios tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytos tokiai procedÅ«rai taikomos tvarkos, o 2008-02-04 ir 2008-02-20 įsakymų analizė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. K. 2008 metais tarnybÄ prokuratÅ«roje nutraukė ir su OLAF sudarė samdos sutartį kaip individualus fizinis asmuo. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , jog T. K., 2008 metais baigus tarnybÄ prokuratÅ«roje, ir 2011 metais vėl siekiant užimti Vilniaus apygardos prokuroro pareigas, turėjo bÅ«ti taikomi ProkuratÅ«ros įstatymo 26 straipsnio (priėmimo į tarnybÄ prokuratÅ«roje ir skyrimo į prokurorus tvarka) reikalavimai, o bÅ«tent, Generalinis prokuroras, skirdamas šį asmenį į prokuroro pareigas, turėjo turėti Komisijos teikimÄ .

Kadangi Generalinė prokuratÅ«ra tokių duomenų teismui nepateikė, 2011-05-16 Ä®sakymas, kuriuo T. K. paskirtas į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro pareigas, neatitinka norminio teisės akto reikalavimų ir turi bÅ«ti pripažintas netekusiu galios bei panaikintas. Atkreipė dėmesį, kad situacija dėl T. K. Komisijai 2011-06-02 posėdyje turėjo bÅ«ti žinoma, nes jos nariai pagal kompetencijÄ ir įgalinimus turėjo galimybę disponuoti T. K. asmens byloje esančiais dokumentais. Apie tai turėjo žinoti ir pats Generalinis prokuroras D.

Valys, pasirašęs įsakymÄ dėl T. K. paskyrimo Vilniaus apygardos prokuroru. K. V. manymu, neiÅ¡tyrus nurodytų faktinių aplinkybių dėl pretendento T. K. atitikimo įstatymo reikalavimams, iÅ¡ esmės neturėjo bÅ«ti pradėtas antrasis atrankos etapas, o Komisija, be nurodytų aplinkybių papildomo tyrimo leidusi T. K. toliau dalyvauti atrankos procese, ne tik pažeidė Tvarkos apraÅ¡o reikalavimus, bet ir sudarė pakankamÄ pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad 2011-06-10 Ä®sakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Mano, kad nurodyti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs procedūriniai pažeidimai, nes turėjo tiesioginės įtakos ginčijamo konkurso rezultatams ir įtakojo Generalinio prokuroro 2011-06-10 Įsakymo turinį.Pareiškėjo teigimu, kiekvienas prokuroro tarnybos etapas: tiek pretendento į prokuroro pareigas atrankos kolegialus Komisijos sprendimas – išvada Generaliniam prokurorui, tiek individualiu teisės aktu – Generalinio prokuroro įsakymu išreikštas asmens paskyrimas į konkrečias prokuroro pareigas – turi būti pagristas skaidrumo ir atitikimo kitiems konstituciniams principams turiniu.

Å ių prokurorų tarnybos pamatinių principų, vykdant atrankos į Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, nebuvo laikytasi, todėl buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo, kaip asmens, teisės, įstatymo saugomi interesai bei teisėtų lÅ«kesčių, tikintis objektyvios ir neÅ¡aliÅ¡kos atrankos, principas.K. V. manymu, sprendžiant šį ginÄÄ , turi bÅ«ti analizuojama Tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Generalinio prokuroro 2010-07-29 įsakymu Nr. I-99, 40 straipsnio norma, teigianti, jog „kandidatų sÄ raÅ¡as yra rekomendacinis ir generalinio prokuroro nesaisto priimant sprendimÄ dėl prokuroro paskyrimo į laisvas ar tapsiančias laisvomis pareigas“.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, toks Å¡ios normos turinys akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ne tik Konstitucinio Teismo suformuluotai konstitucinei doktrinai, skelbiančiai, jog valstybės tarnyba yra grindžiama įstatymų virÅ¡enybės, lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir karjeros principais, bet ir nuostatai, kad priimami sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju formaliai 2011-06-10 Ä®sakymas buvo siejamas su Komisijos 2011-06-03 iÅ¡vada Nr. 17.9.-1210 – „į jÄ atsižvelgiant“, tačiau faktiÅ¡kai be motyvų Generalinio prokuroro sprendimu pasirinktas antras pagal balų skaičių surinkęs kandidatas, t. y. ne G.

D., o T. K.. Generaliniam prokurorui tokia forma iÅ¡reikÅ¡ti savo kandidato pasirinkimÄ leido ginčijama Tvarkos apraÅ¡o 40 straipsnio redakcija. Atkreipė dėmesį, jog Tvarkos apraÅ¡o ir Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 su vėlesniais pakeitimais, nuostatos daugeliu atvejų remiasi ta pačia atsakingų asmenų karjeros organizavimo konkurso bÅ«du procedÅ«ra ir principais, tik galutinis rezultatas nustatomas skirtingai.

Tokia aplinkybė pareiÅ¡kėjui suponuoja iÅ¡vadÄ , kad objektyviai negali bÅ«ti pateisinamas toks nevienodas teisinis reguliavimas asmenims, kurių karjeros vykdymo procedÅ«ra grįsta tais pačiais valstybės tarnybos organizavimo (skaidrumo) principais. PareiÅ¡kėjo manymu, neiÅ¡sprendus Tvarkos apraÅ¡o 40 straipsnio nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams, bus iÅ¡ esmės pažeistos jo teisės ir teisėti lÅ«kesčiai, tikintis neÅ¡aliÅ¡kos atrankos ir tolesnės tarnybos prokuratÅ«roje.

Todėl praÅ¡o kreiptis į LVAT su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Tvarkos apraÅ¡o 40 straipsnio nuostatos neprieÅ¡tarauja teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams.Taip pat nurodė, kad Generalinis prokuroras 2011-12-30 įsakymu Nr. I-346 panaikino įsakymÄ , kuriuo patvirtintas Tvarkos apraÅ¡as, nes nuo 2012-01-01 įsigaliojo ProkuratÅ«ros įstatymo 26 str. 8 punkto redakcija, teigianti, kad „į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Komisijos iÅ¡vadas, kurios generalinio prokuroro  nesaisto“.

Toks analogiÅ¡ko turinio nuostatos perkėlimas į įstatymÄ , pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, užkerta keliÄ jam tikėtis teisėtų lÅ«kesčių bei teisinio tikrumo. Todėl praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ProkuratÅ«ros įstatymo 26 str. 8 punkto nuostatos atitiktį teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams.K. V. mano, kad jis nepraleido termino skundo dėl 2011-06-10 Sprendimo ir 2010-06-10 Ä®sakymo paduoti. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2011-06-06 iki 2011-07-01 atostogavo, o ginčijamų aktų turinys jam tapo žinomas tik 2011-07-04, t. y., kai jis grįžo į tarnybÄ .

Apie 2011-05-16 Ä®sakymo turinį tvirtina sužinojęs tik 2011-07-14, kai raÅ¡tu Nr. 17.10.-956 kreipėsi į Generalinį prokurorÄ dėl leidimo susipažinti su Komisijos medžiaga, todėl mano, kad nuo 2011-07-14 ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas terminas skundui dėl Å¡io Ä®sakymo paduoti. Visgi, jeigu teismas terminus skundui paduoti skaičiuotų nuo skundžiamų aktų iÅ¡leidimo datos, pareiÅ¡kėjas prašė juos atnaujinti dėl svarbios priežasties.Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas K.

V. ir jo atstovas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovė Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjo K. V. skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl 2011-06-10 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakydama į pareiÅ¡kėjo teiginius, jog 2011-06-02 vykusi atranka dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų argumentų buvusi neteisėta, Generalinė prokuratÅ«ra pabrėžė, kad ProkuratÅ«ros įstatymas nenumatė pareigos Generaliniam prokurorui nustatyti atrankos į laisvas prokuroro pareigas skelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarkÄ .

Atranka į laisvas prokuroro pareigas iki 2012-01-01 galėjo bÅ«ti vykdoma tik pagal ProkuratÅ«ros įstatymÄ . Tvarkos apraÅ¡as yra prokuratÅ«ros vidaus teisės aktas, skirtas tik procedÅ«roms reglamentuoti ir Å¡iuo vidiniu administravimo aktu nustatytos procedÅ«ros jokių teisinių pasekmių atrankose dalyvaujantiems asmenims nesukuria ir negali sukurti.Nurodė, jog, nepaisant to, kad Tvarkos apraÅ¡e nebuvo nustatyta Komisijos narių nuÅ¡alinimo tvarka, pareiÅ¡kėjas Å¡ia teise pasinaudojo. Jo pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo buvo iÅ¡nagrinėtas, K.

V. Komisijos posėdžio metu buvo papildomai Å¡iuo klausimu iÅ¡klausytas ir po įvykusių diskusijų buvo priimtas sprendimas bendru sutarimu, kad nuÅ¡alinti prokurorus nėra pagrindo. Apie šį sprendimÄ pareiÅ¡kėjui buvo praneÅ¡ta. PareiÅ¡kėjas taip pat pasinaudojo galimybe sprendimÄ dėl nuÅ¡alinimo netenkinimo apskųsti administracine tvarka Generaliniam prokurorui. Nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo nuomone, kad Komisijos posėdžio protokole turėjo bÅ«ti nurodyta, kokiais motyvais buvo pagrįstas sprendimas nenuÅ¡alinti Komisijos narių, nes Tvarkos apraÅ¡o 35.2 punkte, kuriuo remiasi K.

V., nustatyti reikalavimai Komisijos iÅ¡vados turiniui, o ne protokolui. Nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad Generalinio prokuroro dalyvavimas 2011-06-02 Komisijos posėdyje darė įtakÄ tarnybiniu pavaldumu nuo jo priklausantiems Komisijos nariams.Atsakovė nurodė, jog K. V. 2011-06-03 skundas dėl Komisijos sprendimo, paduotas Generaliniam prokurorui Tvarkos apraÅ¡o 47 punkto nustatyta tvarka, buvo iÅ¡nagrinėtas ir pareiÅ¡kėjui atsakyta 2011-06-10 Sprendimu, kuris atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus turinio reikalavimus, jame iÅ¡ esmės atsakyta į pareiÅ¡kėjo argumentus, susijusius su atrankos organizavimo teisėtumu, iÅ¡aiÅ¡kinta sprendimo apskundimo tvarka, tad nepagrįsta pareiÅ¡kėjo nuomonė, kad sprendimas neteisėtas ir naikintinas.

Be to, pažymėjo, kad Generalinio prokuroro 2011-06-10 Sprendimas priimtas kaip iÅ¡ankstinis ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, o pagal ABTÄ® 32 str. 1 dalies nuostatas, tokio pobÅ«džio sprendimui apskųsti nustatytas 20 dienų terminas. PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad ginčijamÄ 2011-06-10 SprendimÄ gavo 2011-07-04, o pirminį skundÄ teismui pateikė tik 2011-07-28. Tai rodo, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs įstatymo nustatytÄ terminÄ skundui paduoti ir yra pagrindas administracinės bylos dalį dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo reikalavimo nutraukti ABTÄ® 101 str. 1 d. 6 punkto pagrindu.Dėl Generalinio prokuroro 2011-05-16 Ä®sakymo ir 2011-06-10 Ä®sakymo teisėtumo ir pagrįstumo.Generalinė prokuratÅ«ra nesutinka su K.

V. skunde iÅ¡dėstytais 2011-05-16 Ä®sakymo ir 2011-06-10 Ä®sakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindais, pabrėždama, kad pareiÅ¡kėjo ginčijami Generalinio prokuroro įsakymai priimti juose nurodytų ProkuratÅ«ros įstatymo nuostatų pagrindu. K. V. nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčijamų įsakymų prieÅ¡taravimÄ aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Ginčijamu Generalinio prokuroro 2011-05-16 Ä®sakymu trečiasis suinteresuotas asmuo laikomas grįžusiu į tarnybÄ prokuratÅ«roje, pasibaigus delegavimo į OLAF laikotarpiui, ir jo sutikimu paskirtas į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro pareigas.

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad T. K. neturėjo teisės sugrįžti į tarnybÄ prokuratÅ«roje, nes Generalinio prokuroro 2008-02-04 įsakymu Nr. I-26 ir 2008-02-20 įsakymu Nr. P-193 jį delegavus į OLAF jo tarnyba prokuratÅ«roje nutrÅ«ko, yra nepagrįsti. PaaiÅ¡kino, kad 2008-02-04 ir 2008-02-20 įsakymuose nurodyta, jog T. K. delegavimo laikotarpiu garantuojamos jo eitos pareigos, kas reiÅ¡kia, kad iÅ¡ tarnybos prokuratÅ«roje jis nebuvo atleistas. Todėl visiÅ¡kai nepagrįstais laikytini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad priimant 2011-05-16 Ä®sakymÄ T.

K. turėjo bÅ«ti taikoma ProkuratÅ«ros įstatymo 26 straipsnyje nustatyta priėmimo į tarnybÄ prokuratÅ«roje ir skyrimo į prokuroro pareigas tvarka. Generalinio prokuroro 2008-02-04 ir 2008-02-20 priimti įsakymai yra individualÅ«s administraciniai aktai, sukėlę teisines pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui, jie yra nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka ir nepanaikinti. Galiojant minėtiems įsakymams, Generalinis prokuroras neturėjo teisinio pagrindo, pasibaigus T. K. delegavimo į OLAF laikotarpiui, nepriimti 2011-05-16 Ä®sakymo.

T. K. grÄ Å¾intas į prokuroro pareigas ne Generalinėje prokuratÅ«roje, bet Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje jo sutikimu. Å is įsakymas jokios įtakos K. V. subjektinėms teisėms ir interesams neturi ir negali turėti. Nurodė, kad T. K. atitiko ProkuratÅ«ros įstatymo 34 str. 5 dalyje nustatytus reikalavimus Generalinės prokuratÅ«ros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigoms užimti, todėl Generalinio prokuroro 2011-06-10 Ä®sakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Gavęs Komisijos iÅ¡vadas, Generalinis prokuroras 2011-06-10 Ä®sakymu į Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas paskyrė trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį, nes tokiÄ teisę jam suteikė ProkuratÅ«ros įstatymas.

Taigi, priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , ProkuratÅ«ros įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.Remdamasi ABTÄ® 5 str. 1 dalimi, Generalinė prokuratÅ«ra tvirtina, jog K. V. ginčijami įsakymai dėl T. K. tarnybos prokuratÅ«roje nepažeidžia pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių ar teisėtų interesų ir jie, kaip individualÅ«s administraciniai aktai, jam tiesioginių teisių ar pareigų nesukuria. Vadovaujantis ABTÄ®, Å¡ie pareiÅ¡kėjo reikalavimai priskirtini prie reikalavimų, kuriais siekiama ne iÅ¡spręsti administracinį ginÄÄ ar apginti pažeistas teises (interesus), o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes ar faktus.

Konstatavimas, kad administracinis aktas yra neteisėtas ir naikintinas gali bÅ«ti motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimÄ dėl Å¡io administracinio akto panaikinimo, bet negali bÅ«ti ginčo dalykas. Todėl ir dėl Å¡ių argumentų pareiÅ¡kėjo reikalavimai atmestini. Be to, ABTÄ® 33 str. 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

Ginčijami įsakymai priimti 2011-05-16 ir 2011-06-10, o K. V. pirminio skundo padavimo teismui data – 2011-07-28. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas yra praleidęs įstatymo nustatytÄ terminÄ skundui paduoti ir yra pagrindas Å¡iÄ bylos dalį nutraukti ABTÄ® 101 str. 1 d. 6 punkto pagrindu.Su pareiÅ¡kėjo reikalavimu įpareigoti Generalinę prokuratÅ«rÄ paskelbti naujÄ atrankÄ Ä¯ Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas nesutinka, nes atrankos procedÅ«ra vyko teisėtai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedÅ«rų, skaidrumo ir teisėtumo principų.Generalinė prokuratÅ«ra laikosi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių, o kartu teisinio saugumo ir tikrumo principų ji nepažeidė, nes priimant Å¡ioje byloje ginčijamus Generalinio prokuroro 2011-06-10 SprendimÄ , 2011-05-16 Ä®sakymÄ ir 2011-06-10 Ä®sakymÄ , nebuvo pažeistos ProkuratÅ«ros įstatymo ir Tvarkos apraÅ¡o nuostatos.

Tad, prokuratÅ«ros nuomone, nebuvo pažeisti ir konstituciniai teisinio saugumo bei teisinio tikrumo principai. Nagrinėjamu atveju, pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir kitus teisės aktus, Generalinė prokuratÅ«ra nebuvo prisiėmusi įsipareigojimų paskirti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ konkrečias aukÅ¡tesniojo prokuroro pareigas. Savo ruožtu pareiÅ¡kėjas negalėjo pagrįstai tikėtis, kad teisė bÅ«ti perkeltam į aukÅ¡tesnes pareigas bus realiai įgyvendinta, nes Å¡i teisė tiesiog nebuvo pareiÅ¡kėjo įgyta.

Vien tik dalyvaudamas pretendentų į Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas atrankos procese, K. V. Å¡ios teisės neįgijo ir negalėjo įgyti. Nesant įtvirtintų garantijų nėra ir teisėtų lÅ«kesčių, todėl pareiÅ¡kėjo įvardijami kaip teisėti lÅ«kesčiai tėra jo tariami lÅ«kesčiai.Atsakovės manymu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į LVAT dėl Tvarkos apraÅ¡o 40 straipsnio nuostatos atitikties teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams neatitinka ABTÄ® 20 str. 1 d. 3 punkte, 111 str. 3 dalyje ir 112 str. 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nes pareiÅ¡kėjas teismo nepraÅ¡o iÅ¡tirti, ar Tvarkos apraÅ¡as neprieÅ¡tarauja konkrečiam įstatymui ar Vyriausybės teisės aktui, bet siekia patikrinti atitikimÄ bendriesiems teisės principams.PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , Generalinės prokuratÅ«ros manymu, taip pat yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Nurodė, jog pagal ABTÄ® 4 str. 2 dalį, į Konstitucinį TeismÄ administracinis teismas kreipiasi tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai. PareiÅ¡kėjo nurodytos kaip galimai prieÅ¡taraujančios Konstitucijai ProkuratÅ«ros įstatymo 26 str. 8 dalies nuostatos įsigaliojo tik 2012-01-01, o pareiÅ¡kėjas savo patikslintu skundu ginčija Generalinio prokuroro 2011-05-16 ir 2011-06-10 priimtus įsakymus ir 2011-06-10 sprendimÄ .

Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu nurodytos ProkuratÅ«ros įstatymo nuostatos negaliojo, todėl jos Å¡ioje administracinėje byloje netaikytinos. PareiÅ¡kėjo ginčijamas 2011-06-10 sprendimas priimtas pagal tuo metu galiojusio Tvarkos apraÅ¡o nuostatas, o ginčijami įsakymai priimti, vadovaujantis tuo metu galiojusio ProkuratÅ«ros įstatymo nuostatomis.Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Generalinės prokuratÅ«ros atstovė su skundu nesutiko ir, palaikydama atsiliepimuose iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo T.

K. atsiliepime į pareiÅ¡kėjo K. V. skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . T. K. teigimu, K. V. nepagrįstai teigia, kad tarnybÄ prokuratÅ«roje 2008 metais T. K. buvo nutraukęs. Tai, kad tarnyba nebuvo nutrÅ«kusi, patvirtina Generalinio prokuroro 2008-02-04 įsakymas Nr. I-26 ir 2008-02-20 įsakymas Nr. P-193, kuriais T. K. nuo 2008-03-15 buvo deleguotas į OLAF, sutarties su Å¡ia tarnyba laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip trejiems metams. Å iais Generalinio prokuroro įsakymais T.

K. buvo garantuotos Generalinėje prokuratÅ«roje einamos prokuroro pareigos. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad 2008-02-04 ir 2008-02-20 įsakymai yra teisėti, jie yra įvykdyti, nebuvo nuginčyti ir nėra ginčijami Å¡ioje byloje. Prijungti prie Å¡ios bylos įrodymai – OLAF 2011-10-21 raÅ¡tas ir 2008-03-26 sutartis, sudaryta su Europos Komisija, OLAF, patvirtina, kad T. K. buvo deleguotas į Å¡iÄ Europos SÄ jungos institucijÄ , vadovaujantis standartinėmis Europos Komisijos procedÅ«romis.

Minėtame OLAF raÅ¡te nurodoma, kad OLAF visuomet žinojo, jog T. K. į postÄ OLAF buvo deleguotas savo Å¡alies prokuratÅ«ros ir, kad pasibaigus sutarčiai, privalės grįžti į nacionalinę tarnybÄ savo Å¡alyje.Nesutiko T. K. su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiais, jog, siekiant užimti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro pareigas, jam turėjo bÅ«ti taikomi ProkuratÅ«ros įstatymo 26 straipsnio reikalavimai. Pabrėžė, kad Å¡ie reikalavimai yra taikomi tik naujai į tarnybÄ prokuratÅ«roje priimamiems asmenims, o jis iÅ¡ tarnybos prokuratÅ«roje niekada nebuvo atleistas.

Atsižvelgiant į tai, skiriant T. K. į pareigas Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje, Komisijos teikimas buvo nereikalingas. Nesutinka T. K. ir su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiu, kad Komisija turėjo iÅ¡tirti aplinkybes dėl jo skyrimo Vilniaus apygardos prokuroru ir pabrėžė, jog, esant priimtam 2011-05-16 Ä®sakymui, kuriame nurodyta, kad T. K. laikomas grįžusiu į tarnybÄ prokuratÅ«roje, pasibaigus delegavimo į OLAF laikotarpiui ir skiriamas nuo 2011-05-17 į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro pareigas, Komisija, vykdydama konkurso procedÅ«ras, neturėjo jokio teisinio pagrindo šį Ä®sakymÄ kvestionuoti.Dėl K.

V. skundo teiginių, susijusių su 2011-06-10 Ä®sakymo neteisėtumu ir nepagrįstumu, T. K. palaikė Generalinės prokuratÅ«ros atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir pabrėžė, kad Generalinis prokuroras, iÅ¡leisdamas šį Ä®sakymÄ , veikė pagal ProkuratÅ«ros įstatyme nustatytÄ savo kompetencijÄ .Palaiko T. K. ir Generalinės prokuratÅ«ros atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, kad pareiÅ¡kėjo ginčijami teisės aktai dėl T.

K. tarnybos prokuratÅ«roje nesukuria pareiÅ¡kėjui jokių teisių ar pareigų, jis neturi teisinio suinteresuotumo. Taip pat palaikė atsakovės argumentus, kad pareiÅ¡kėjas be svarbių priežasčių praleido ABTÄ® 33 str. 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ teisės aktams ginčyti. Pabrėžė, jog K. V., pats dirbdamas Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje kartu su T. K. tame pačiame prokuratÅ«ros pastato aukÅ¡te gerai žinojo, kad, pasibaigus delegavimo laikotarpiui, Generalinio prokuroro 2011-05-16 Ä®sakymu T.

K. buvo grÄ Å¾intas į darbÄ Å¡ioje prokuratÅ«roje, tačiau Å¡io Ä®sakymo, taip pat kitų skunde nurodytų aktų įstatymo nustatytu terminu neginčijo. Kadangi K. V., praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ , nenurodė objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, dėl kurių skundas nebuvo paduotas laiku, vadovaujantis ABTÄ® 101 str. 6 punktu, byla turi bÅ«ti nutraukiama.T. K. nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra nepagrįstas ir atmestinas, nes tokiai teismo iniciatyvai pareikÅ¡ti reikalinga teisiÅ¡kai motyvuota abejonė dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir toks aktas turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, o Å¡iuo atveju tokių sÄ lygų pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas neatitinka.

Svarbu ir tai, kad ProkuratÅ«ros įstatymo nuostatos, dėl kurių konstitucingumo patikrinimo pareiÅ¡kėjas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , įsigaliojo tik nuo 2012-01-01 ir tiesiogiai netaikomos Å¡ioje administracinėje byloje, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundžiamų aktų teisėtumo klausimÄ .Teisminio nagrinėjimo metu T. K. ir jo atstovas palaikė atsiliepime į K. V. skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Byloje kilęs ginčas dėl Generalinio prokuroro 2011-06-10 Sprendimo, 2011-05-16 Ä®sakymo ir 2011-06-10 Ä®sakymo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl Generalinės prokuratÅ«ros pareigos paskelbti naujÄ atrankÄ Ä¯ Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybę.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2011-06-02 Generalinėje prokuratūroje įvyko atrankos į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Komisijos posėdis. Posėdžio protokole nurodyta, kad į šias pareigas pretenduoja: G. D., Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, T. K., Vilniaus apygardos Trečiojo skyriaus prokuroras, ir K. V., Generalinės prokuratūros Valdymo skyriaus prokuroras. Taip pat nurodyta, kad pretendentai prisistatė, papildė motyvaciniuose raštuose išdėstytas mintis, išsamiai atsakė į Komisijos narių užduotus klausimus.

Nutarta: kiekvieno Komisijos nario užpildytas pretendentų į laisvas prokuroro pareigas individualaus vertinimo balais lenteles pateikti sekretorei, kuri pateiks Generaliniam prokurorui Komisijos iÅ¡vadÄ (t. 1, b. l. 51-52). 2011-06-03 Komisija surašė iÅ¡vadÄ Nr. 17.9-1210, kurioje nurodė, jog kandidatų sÄ raÅ¡as pagal surinktų balų skaičių yra: G. D. 87,58; T. K. 86,0; K. V. 58,86 (t. 1, b. l. 54-55).K. V., nesutikdamas su Komisijos iÅ¡vada, vadovaudamasis Tvarkos apraÅ¡o 47 straipsniu, 2011-06-03 raÅ¡tu Nr. 17.10-780 kreipėsi į Generalinį prokurorÄ su praÅ¡ymu jÄ panaikinti ir paskelbti naujÄ atrankÄ Ä¯ laisvÄ prokuroro pareigybę, sudarant naujÄ KomisijÄ (t. 1, b. l. 17-18).Generalinis prokuroras, iÅ¡nagrinėjęs K.

V. 2011-06-03 skundÄ , pareiÅ¡kėjui atsakė 2011-06-10 Sprendimu, kad tenkinti skundo jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. IÅ¡aiÅ¡kinta, jog, vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 47 punktu, šį SprendimÄ K. V. gali skųsti teismui ABTÄ® nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 19).Generalinis prokuroras, vadovaudamasis ProkuratÅ«ros įstatymo nuostatomis, Komisijos 2011-06-03 iÅ¡vada ir T. K. sutikimu, 2011-06-10 Ä®sakymu perkėlė T. K., Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorÄ , 2011-06-13 į Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamentÄ ir skyrė į Å¡io departamento vyriausiojo prokuroro pavaduoto pareigas (t. 1, b. l. 50).PareiÅ¡kėjas K.

V. su Generalinio prokuroro 2011-06-10 Sprendimu ir Generalinio prokuroro 2011-06-10 Ä®sakymu nesutiko ir prašė juos panaikinti. PareiÅ¡kėjas taip pat ginčija Generalinio prokuroro 2011-05-16 Ä®sakymÄ , kuriuo nuspręsta laikyti T. K., Generalinės prokuratÅ«ros skyriaus prokurorÄ , 2011-05-17 grįžusiu į tarnybÄ prokuratÅ«roje, pasibaigus delegavimo į OLAF laikotarpiui, ir kuriuo T. K. nuo 2011-05-17 paskirtas į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 49). ABTÄ® 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į administracinį teismÄ , siekiant jas apginti, tačiau Å¡i teisė kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

Ä®statymas įpareigoja asmenį minėtÄ savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTÄ® 32 str. 1 ir 2 dalys, 33 str. 1 ir 2 dalys). Tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimÄ ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybÄ , bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ , kitai teisinio santykio Å¡aliai užtikrinti apibrėžtumÄ dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, bÅ«tinas jos įgytų teisių apsaugai.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTÄ® 34 str. 1 dalis).Pagal ABTÄ® 33 str. 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui gali bÅ«ti paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Tais atvejais, kai įstatymai numato privalomÄ iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi ABTÄ® 32 str. 1 dalimi, kuri nustato, jog dėl sprendimo, kurį priima iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, į administracinį teismÄ galima kreiptis per 20 dienų nuo Å¡ios institucijos sprendimo gavimo dienos.Ginčams dėl prokurorų atrankos į laisvas prokurorų pareigas skelbimo, organizavimo, vykdymo tvarkos, Komisijos sudarymo ir veikimo principų, dėl pretendentų vertinimo kriterijų, dėl prokurorų, siekiančių karjeros, sÄ raÅ¡o ir kitų panaÅ¡ių klausimų sprendimui taikytinas ProkuratÅ«ros įstatymas ir Tvarkos apraÅ¡as.Ginčams dėl Komisijos iÅ¡vadų spręsti yra numatyta iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Tvarkos apraÅ¡o 48 punktas nustato, jog atrankoje dalyvaujantis prokuroras Komisijos iÅ¡vadas dėl Å¡io apraÅ¡o nuostatų įgyvendinimo gali apskųsti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Generaliniam prokurorui, o Generalinio prokuroro sprendimÄ dėl Å¡ių iÅ¡vadų – teismui ABTÄ® nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 42-51).ABTÄ® 101 str. 6 punktas nustato, jog jeigu paaiÅ¡kėja, kad skundas (praÅ¡ymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiÅ¡kėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį praÅ¡ymÄ , teismas bylÄ nutraukia.             Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas K.

V. į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti 2010-06-10 SprendimÄ , 2011-05-16 Ä®sakymÄ ir 2011-06-10 Ä®sakymÄ , kreipėsi 2011-07-29 (t. 1, b. l. 1). PareiÅ¡kėjas K. V. skunde paaiÅ¡kino, jog apie tai, kad yra priimti 2011-06-10 Sprendimas ir 2011-06-10 Ä®sakymas sužinojo tik 2011-07-04, nes nuo 2011-06-06 iki 2011-07-01 atostogavo. Atsižvelgiant į tai, K. V. mano, kad ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytas terminas skundui dėl minėtų administracinių aktų teismui paduoti skaičiuotinas nuo 2011-07-04 ir yra nepraleistas.

Tvirtina, kad apie 2011-05-16 Ä®sakymo turinį sužinojo tik 2011-07-14, t. y., kai kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ dėl leidimo susipažinti su Komisijos medžiaga, todėl terminas skundui dėl 2011-05-16 Ä®sakymo panaikinimo teismui paduoti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2011-07-14.             Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje svarbu nustatyti, ar K. V., 2011-07-29 kreipdamasis į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti 2011-06-10 ir 2011-05-16 priimtus administracinius aktus, nepraleido ABTÄ® nustatytų terminų skundui į teismÄ paduoti.

Teismas konstatuoja, kad, Å¡iuo atveju, svarbu nustatyti, kuri konkrečiai diena laikytina atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio skaičiuotinas terminas pareiÅ¡kėjo K. V. skundui teismui paduoti.             Dėl 2011-06-10 Sprendimo.Administracinėje byloje pateikti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad Generalinio prokuroro 2011-06-10 Sprendimas priimtas, sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka. TokiÄ Komisijos iÅ¡vadų apskundimo tvarkÄ imperatyviai nustato Tvarkos apraÅ¡o 48 punktas.

Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis ABTÄ® 32 str. 1 dalimi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Generalinio prokuroro 2011-06-10 SprendimÄ , kuris buvo priimtas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, K. V. teismui galėjo skųsti per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo gavimo dienos. PareiÅ¡kėjas K. V. skunde nurodo, jog apie 2011-06-10 SprendimÄ sužinojo 2011-07-04, t. y., kai po atostogų grįžo į tarnybÄ prokuratÅ«roje, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i diena laikytina atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio skaičiuojamas 20 dienų terminas skundui dėl 2011-06-10 Sprendimo paduoti.

Skaičiuojant, kad terminas skundui dėl 2011-06-10 Sprendimo į teismÄ paduoti prasideda 2011-07-04, paskutinė diena skųsti šį SprendimÄ buvo 2011-07-25 (2011-07-24 buvo nedarbo diena). Kadangi pareiÅ¡kėjas K. V. su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti 2011-06-10 SprendimÄ , į teismÄ kreipėsi tik 2011-07-29, jis praleido ABTÄ® 32 str. 1 dalyje nustatytÄ terminÄ skundui dėl Å¡io Sprendimo paduoti. Dėl 2011-06-10 Ä®sakymo.PareiÅ¡kėjas K. V. laikosi pozicijos, kad nepraleido termino 2011-06-10 Ä®sakymui apskųsti, nes Å¡io administracinio akto turinys jam tapo žinomas tik 2011-07-04.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad K. V. laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2007-07-01 imtinai atostogavo (t. 1, b. l. 25). Tačiau Generalinės prokuratÅ«ros atstovės į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad 2011-06-10 Ä®sakymo turinys tÄ pačiÄ dienÄ buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros internetiniame tinklalapyje www.prokuraturos.lt (t. 3, b. l. 16-17). Teismo vertinimu, vieÅ¡as skundžiamo akto turinio paskelbimas jo priėmimo dienÄ suponuoja iÅ¡vadÄ , jog apie 2011-06-10 Ä®sakymÄ pareiÅ¡kėjas K.

V. turėjo galimybę sužinoti 2011-06-10, t. y. informacijos apie jo turinį paskelbimo dienÄ , todėl Å¡i diena laikytina atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turi bÅ«ti skaičiuojamas terminas skundui dėl 2011-06-10 Ä®sakymo paduoti. Kadangi skundÄ teismui dėl 2011-06-10 Ä®sakymo panaikinimo pareiÅ¡kėjas K. V. padavė tik 2011-07-29, jis praleido ABTÄ® 33 str. 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ skundui paduoti. Tai, jog tuo metu, kai Å¡i informacija buvo paskelbta internete, K. V. atostogavo, negali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ skundui paduoti, nes K.

V., bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus, be to, žinodamas, kad 2011-06-03 Komisija priėmė iÅ¡vadÄ , po kurios turi sekti vieno iÅ¡ pretendentų, kuriuo jis taip pat buvo, skyrimas į pareigas, galėjo aktyviai domėtis priimamais sprendimais ir laiku apginti savo teises bei teisėtus interesus, tačiau to nepadarė. Be to, K. V. nepateikė įrodymų, kad atostogų metu buvo kažkur iÅ¡vykęs ir, kad neturėjo galimybės naudotis internetu. Kitų svarbių priežasčių, kodėl praleido terminÄ kreiptis į teismÄ dėl 2011-06-10 Ä®sakymo panaikinimo, K.

V. taip pat nenurodė.Dėl 2011-05-16 Ä®sakymo.Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2011-07-14 raÅ¡tu Nr. 17-10.-956 K. V. kreipėsi į Generalinį prokurorÄ , praÅ¡ydamas leisti susipažinti su Komisijos posėdžio protokolu ir raÅ¡ytine iÅ¡vada (t. 1, b. l. 26). PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, jis nepraleido termino skundui dėl 2011-05-16 Ä®sakymo teismui paduoti, nes apie jo turinį sužinojo tik 2011-07-14, t. y., kai minėtu raÅ¡tu kreipėsi į Generalinį prokurorÄ . Å iuo aspektu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo K.

V. ginčijamu 2011-05-16 Ä®sakymu nuspręsta laikyti T. K., Generalinės prokuratÅ«ros skyriaus prokurorÄ , 2011-05-17 grįžusiu į tarnybÄ prokuratÅ«roje, pasibaigus delegavimo į OLAF laikotarpiui, ir T. K. nuo 2011-05-17 paskirtas į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro pareigas (t. 1, b. l. 49). GrÄ Å¾inus T. K. į pareigas prokuratÅ«roje, jis įgijo teisę dalyvauti atrankoje į Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduoto pareigas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad T.

K. kartu su kitais dviem pretendentais, tarp kurių buvo ir K. V., 2011-06-02 dalyvavo Komisijos posėdyje, kaip vienas iÅ¡ pretendentų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo K. V. skundo argumentus, kad 2011-05-16 Ä®sakymo turinys jam tapo žinomas tik 2011-07-14. Akivaizdu, jog jau 2011-06-02 Komisijos posėdyje K. V. žinojo, kad T. K. yra grÄ Å¾intas į tarnybÄ prokuratÅ«roje, nes, prieÅ¡ingu atveju, jis nebÅ«tų galėjęs dalyvauti atrankoje į Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.

Kadangi byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad apie 2011-05-16 Ä®sakymo turinį pareiÅ¡kėjas K. V. galėjo žinoti dar anksčiau nei 2011-06-02 (nors T. K. nurodo, kad pareiÅ¡kėjas apie jo sugrįžimÄ Å¾inojo dar anksčiau, nes jie dirba tame pačiame pastato aukÅ¡te), atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio skaičiuojamas terminas skundui paduoti laikoma 2011-06-02, t. y. diena, kada K. V. dalyvavo Komisijos posėdyje, kuriame kaip kandidatas į tas pačias pareigas dalyvavo ir T. K.. Atsižvelgiant į tai, kad į teismÄ su skundu dėl 2011-05-16 Ä®sakymo, apie kurį žinojo jau 2011-06-02, panaikinimo K.

V. kreipėsi tik 2011-07-29, jis praleido ABTÄ® 33 str. 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ skundui paduoti ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu Å¡iam terminui atnaujinti.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas K. V. skunde praÅ¡o atnaujinti terminus skundui paduoti, jei teismas juos skaičiuos nuo skundžiamų aktų iÅ¡leidimo datos, nurodydamas, kad terminÄ praleido dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliÅ«tis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise.

Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti praÅ¡ymÄ dėl praleistų terminų atnaujinimo padavęs asmuo. PareiÅ¡kėjas K. V. teismui dėl termino paduoti skundÄ praleidimo nepateikė jokių įrodymų, o jo nurodytos priežastys yra subjektyvios, priklausančios nuo paties pareiÅ¡kėjo K. V. valios. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo atnaujinti K. V. termino skundui dėl 2011-06-10 Sprendimo, 2011-05-16 Ä®sakymo ir 2011-06-10 Ä®sakymo paduoti ir byla dalyje dėl reikalavimų panaikinti Å¡iuos administracinius aktus, vadovaujantis ABTÄ® 101 str. 6 punktu, nutrauktina.Kadangi pareiÅ¡kėjo K.

V. reikalavimas dėl įpareigojimo Generalinei prokuratÅ«rai paskelbti naujÄ atrankÄ Ä¯ Generalinės prokuratÅ«ros baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybę yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimų panaikinti minėtus administracinius aktus, administracinė byla dalyje dėl Å¡io reikalavimo nutrauktina tuo pačiu ABTÄ® 101 str. 6 punkto pagrindu.Dėl praÅ¡ymo kreiptis į LVAT ir Konstitucinį TeismÄ .K. V. skunde prašė kreiptis: į LVAT su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Prokurorų karjeros tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Generalinio prokuroro 2010-07-29 įsakymu Nr. I-99, 40 straipsnio nuostata neprieÅ¡tarauja teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams (institucijų administravimo skaidrumo principui) ir į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar ProkuratÅ«ros įstatymo 26 str. 8 punkto nuostata neprieÅ¡tarauja teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams.ABTÄ® 111 str. 1 dalyje nustatyta, kad praÅ¡yti administracinio teismo iÅ¡tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , turi teisę Å¡io įstatymo 22 str. 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad teismas gali kreiptis į LVAT su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ tik tuo atveju, jei teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl skundÄ padavusio asmens teisių pažeidimo. Kadangi nagrinėjama administracinė byla pagal pareiÅ¡kėjo K. V. skundÄ nutrauktina pareiÅ¡kėjui praleidus terminÄ skundui paduoti, byloje nebelieka nagrinėjamo ginčo, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į LVAT pagal ABTÄ® 111 straipsnį.

Subjektai, turintys teisę su abstrakčiu praÅ¡ymu kreiptis į administracinį teismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡tirti, ar norminis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar kitÄ Vyriausybės norminį aktÄ , įvardinti ABTÄ® 110 str. 1 ir 2 dalyse. PareiÅ¡kėjas yra prokuroras ir Å¡iai subjektų grupei priklauso. Tačiau Å¡iuo atveju pažymėtina tai, kad ABTÄ® 110 str. 1 dalis suteikia teisę praÅ¡yti administracinio teismo iÅ¡tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , o pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepraÅ¡o iÅ¡tirti, ar ApraÅ¡o 40 punkto nuostatos prieÅ¡tarauja konkrečiam įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, o tik praÅ¡o iÅ¡tirti jo atitikimÄ bendriesiems teisės principams.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į LVAT laikomas nepagrįstu ir netenkinamas.           Pagal Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo 63 str. 1 d. 1 punktÄ , Konstitucinis teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Konstitucijai, Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Nagrinėdamas Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikimÄ Konstitucijai ar įstatymams.          ABTÄ® 4 str. 2 dalis nustato, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .Atsižvelgdamas į minėtų teisės aktų nuostatų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tenkinti pareiÅ¡kėjo K.

V. praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti, ar ProkuratÅ«ros įstatymo 26 str. 8 punkto nuostata neprieÅ¡tarauja teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams nėra pagrindo, nes, nutraukus bylÄ , pareiÅ¡kėjo K. V. skundo reikalavimų pagrįstumas nebėra sprendžiamas iÅ¡ esmės, o tai reiÅ¡kia, kad nebėra taikoma ir praÅ¡oma iÅ¡tirti ProkuratÅ«ros įstatymo nuostata.              Vadovaudamasis ABTÄ® 101 str. 6 punktu, 102 straipsniu, 106 straipsniu, teismas               nutarė: administracinę bylÄ Nr. I-934-561/2012 pagal pareiÅ¡kėjo K.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl sprendimo, įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.PareiÅ¡kėjo K. V. praÅ¡ymų kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ netenkinti.Å i nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                       ArÅ«nas Kaminskas                 Mefodija Povilaitienė                 Nijolė ŽalnieriÅ«nienė             Â