2025-04-16 Nr. AB-6702-2-13-3-03006-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-450-415/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03006-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Alytaus rajono savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. Z. skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybei, atstovaujamai Alytaus rajono savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys – S. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos vandenys“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja B. Z. (toliau – ir pareiškėja) skunde, kurį patikslino, prašė iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Jai (pareiškėjai) priklauso bendrosios dalinės (asmeninės) nuosavybės teise nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (9/12 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/12 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/12 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2010 m. vasarą dėl liūčių žemės sklypas ir pastatai 9 kartus buvo apsemti vandeniu ir nuotekomis iš Miklusėnų gyvenvietės kanalizacijos ir paviršinio vandens (lietaus) nuotekų sistemos. Turtas apsemtas ir apgadintas dėl netinkamų nuotekų kanalizacijos tinklų būklės / sistemos. 2011–2013 metais teismuose buvo sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjos ir kitų bendraturčių ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo suremontuoti nuotekų trasos atkarpą. Teismų sprendimais (galutinai ginčas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2013 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013) Savivaldybė buvo pripažinta kalta dėl pareiškėjai atsiradusios žalos, pareiškėjos ieškinys iš dalies patenkintas, konstatavus, jog ginčo turtas apsemiamas dėl netinkamai veikiančių, nesutvarkytų dviejų sistemų – paviršinio vandens ir buitinių nuotekų tinklų.

2.2. Dėl paviršinio vandens ir buitinių nuotekų tinklų netinkamo tvarkymo ir priežiūros yra atsakinga Savivaldybė, kuri tinklų neprižiūri, neremontuoja. Savivaldybės taryba 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. K-242 patvirtino specialųjį planą, kuriame buvo numatyta Miklusėnų gyvenvietės inžinerinių tinklų pertvarka 2014–2016 metais, tačiau tinklų rekonstrukcija sankryžoje ties Miklusėnų gyvenvietės Margirio–Šermukšnių–Pergalės gatvių sankirta (tiek, kiek susijusi su (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamo turto apsauga nuo užliejimo) nebuvo atlikta, todėl tinklų nuotekos (vanduo, fekalijos) nuolat semia turtą. Savivaldybė į pareiškėjos skundus nereaguoja, nebendradarbiauja, pateikia formalius atsakymus į jos skundus. Situacija dėl nuolat užliejamo jos turto po teismų sprendimų priėmimo nėra pasikeitusi, dėl to pareiškėja patyrė nepatogumų ir išgyvenimų, kurie yra akivaizdūs ir jau yra konstatuoti LAT.

2.3. Šioje byloje ji (pareiškėja) prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą nuo 2020 metų, t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 29 d., kai buvo užlietas rūsys ir šalia esančios patalpos, iki 2023 m. birželio 25 d. užliejimo (paskutinio), nes tai buvo didžiausi užliejimai, dėl kurių patirta daugiausia nepatogumų.

2.4. Savivaldybė nesiėmė reikalingų veiksmų, nors tai privalėjo padaryti kaip atsakinga institucija, kad pasikeistų padėtis jai priklausančios Miklusėnų gyvenvietės nuotekų sistemos, dėl kurios netvarkingumo ir vyksta nuolatiniai užliejimai. Turtas užliejamas būtent dėl lietaus vandens, kurio nesugeba sugerti esama sistema ir lietaus vanduo, susimaišęs su kitomis nuotekomis, semia pareiškėjos sklypą, o kartu ir ten esančius pastatus bei juose esantį turtą. Atsakovo neteisėti veiksmai tęsiasi jau daugiau kaip 10 metų. Priežastinis ryšys atsiskleidžia per egzistuojančias atsakovo teises ir pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 13, 16, 29–30 straipsniuose, nes būtent atsakovas valdo nuotekų tinklus ir yra atsakingas už jų tinkamą veikimą.

2.5. Dėl neteisėto atsakovo neveikimo pareiškėja patyrė nuolatinių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nerimą, stresą, neigiamą poveikį sveikatai, asmeninio gyvenimo suvaržymų, profesinio darbo nesklandumų. Pareiškėja priversta nuolat budėti ir nepalikti ilgesniam laikui turto, nuolat sekti orų prognozę ir būti pasiruošusi imtis veiksmų, kad apsaugotų turtą ir sumažintų žalą (įjungti įsirengtus vandens siurblius, kurie pumpuoja vandenį, patenkantį į pareiškėjos sklypą, į tvenkinį). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėja buvo priversta tampyti 30 kilogramų sveriančius siurblius į rūsį, kad pašalintų vandenį iš apsemto rūsio, nešti tuos pačius siurblius į gatvę, kad susiurbtų gatvėje susikaupusį vandenį į teritorijoje esantį tvenkinį, kuris per šį laiką tapo netinkamu naudoti savo poreikiams ir liko tik kaip lietaus vandens surinktuvas. Dėl didelio fizinio krūvio jai yra nustatyta (duomenys neskelbtini), uždrausta kilnoti svorius, sunkesnius kaip 5 kg. Tokia situacija kenkė ir darbui, kadangi ji, eidama notarės pareigas, privalėjo būti darbo vietoje, o esant lietui dažnai tekdavo važiuoti į namus įjungti ir išjungti siurblius, pertempti gaisrines žarnas siekiant išsaugoti turtą nuo didesnio sunaikinimo, taip mažinant darbo našumą ir darbo laiką. Dėl turto užliejimo pareiškėja patyrė nepatogumų, nes negalėjo naudotis rūsiu ir šalia esančiu pastatu. Cokoliniame aukšte negalėjo laikyti jokių elektrinių buitinių prietaisų, nes kiekvieno užliejimo atveju galimas trumpas sujungimas ir su tuo susijusios pasekmės. Pareiškėja dvasinių išgyvenimų patyrė ne tik dėl turtinio pobūdžio praradimų, bet ir dėl to, kad jai ilgą laiką teko ir tenka toliau gyventi itin nemalonioje aplinkoje, keliančioje ne tik didelį diskomforto jausmą, bet ir infekcijų grėsmę, buvo pažeista jos teisė į švarią ir saugią aplinką bei į ramų, netrikdomą naudojimąsi būstu.

3. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjos problemos dėl Miklusėnų gyvenvietės paviršinio vandens ir buitinių nuotekų tinklų, kad lietui lyjant nesemtų pareiškėjos turto, Savivaldybėje buvo sprendžiamos, todėl Savivaldybė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog situacija po 2010 m. nėra pasikeitusi.

4.2. 2008 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 105/792. Pagal šią sutartį atliktas nuotekų rezervuaro įrengimas prie Alytaus seniūnijos Miklusėnų gyvenvietėje. Miklusėnų vandentvarkos tinklai 2011 metais savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Simno komunalininkas“ buvo perduoti Savivaldybei, o ši juos perdavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dzūkijos vandenys“. Miklusėnų gyvenvietėje surenkamos nuotekos yra perpumpuojamos į Alytaus miesto nuotekų tinklus, kuriuos eksploatuoja UAB „Dzūkijos vandenys“. Savivaldybės taryba 2010 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. K-335 „Dėl pritarimo programai“ pritarė SĮ „Simno komunalininkas“ programai „Miklusėnų gyvenvietės nuotekų šalinimo sistemos modernizavimas“. Programoje buvo numatyta, kad lietaus ir buitinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos bei siurblinės modernizavimo darbai vyktų pagal sudarytą lokalinę sąmatą, pasitelkiant reikalingus specialistus, turinčius reikiamą kvalifikaciją. Savivaldybė tam skyrė lėšų. Projektas buvo įgyvendintas. Rekonstruota nuotekų perpumpavimo stotis, sumažinta siurblinės infiltracija, pakeisti didesnio našumo siurbliai. 2019 m. atlikti Miklusėnų gyvenvietės lietaus nuotekų bei drenažo sistemos įrengimo darbai (2019 m. rugsėjo 23 d. papildomas susitarimas Nr. SUT-793 prie 2018 m. gruodžio 3 d. sutarties Nr. SUT-947). Papildomi darbai (šulinių montavimas, 200 mm skersmens plastmasinių įmovinių vamzdžių montavimas) atlikti Miklusėnų gyvenvietėje prie Seniūnijos.

4.3. 2019 m. spalio 18 d. Savivaldybės administracija su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto „Kompleksinė Miklusėnų gyvenvietės plėtra“ finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Pagrindinė projekto veikla – kompleksiškai sutvarkyti viešąją infrastruktūrą Miklusėnų gyvenvietėje. Jį įgyvendinant buvo sprendžiamos pareiškėjos keliamos problemos. Įdiegta naujų priemonių, įrengimų siekiant užtikrinti Miklusėnų gyvenvietės paviršinio vandens ir buitinių nuotekų tinklų tinkamą veikimą, kad gausiai lyjant vanduo nesemtų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

4.4. Savivaldybei reaguojant į pareiškėjos pretenzijas, buvo parengtas projektinis pasiūlymas „Paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų statyba Alytaus r., Miklusėnų k., nuo Pergalės, Šermukšnių, Margirio g. sankirtos iki esamo išleistuvo. Statybos rūšis: nauja statyba. Statinių kategorijos: ypatingas statinys“, pagal kurį pareiškėjai pateikti projektuotojos mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Ako planas“ parengti projektiniai pasiūlymai, kuriuose pateikiami du siūlymai (A ir B situacijos planai) dėl projektuojamo lietaus nuotakyno: uždaras požeminis lietaus nuotakynas (B situacijos planas) arba uždaras požeminis lietaus nuotakynas ir atviras griovys (A situacijos planas), su kuriais pareiškėja nesutiko.

4.5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 30 ir 32 punktuose nustatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos nesuponuoja Savivaldybei pareigos pareiškėjos interesus ginti prioritetiškai, nepaisant kitų savivaldybės gyventojų interesų. Atsižvelgiant į tai, kad žalą atlyginti prašoma už trejų metų laikotarpį (nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2023 m. birželio 25 d.), per kurį buvo du užliejimai, į tai, kad po 2023 m. birželio 17 d. liūties Savivaldybė iškart sureagavo į pareiškėjos kreipimąsi, kad buvo atlikti darbai, pakelti atitvarai (betono borteliai), skiriantys gatvę nuo kiemo, jog vanduo nepatektų į kiemą, taip pat atsižvelgiant į ankstesniais laikotarpiais atliktus darbus, pareiškėjos teiginiai dėl Savivaldybės nereagavimo į skundus, dėl nebendradarbiavimo yra nepagrįsti.

4.6. Pareiškėjos turtas buvo apsemtas tik kilus stichinėms liūtims, kurių metu nėra įmanoma visiškai užtikrinti, kad pastatai ar kiti objektai nebūtų užlieti. Ginčo laikotarpiu, 2020 m. birželio pabaigoje ir 2023 m. birželio 17 d., buvo stichinės liūtys, nuo kurių nukentėjo ne vien pareiškėja, bet ir kiti Alytaus miesto gyventojai ir įmonės, apie tai skelbta viešai.

4.7. Savivaldybė abejoja antstolio Sauliaus Virbicko 2020 m. rugsėjo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0127-20-029, registracijos Nr. B-20-073, (toliau – ir 2020 m. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) užfiksuotais faktais, ar jie susiję su 2020 m. užliejimu, nes į bylą nepateikta duomenų, kad po namo užliejimo 2010 m. buvo atliktas patalpų remontas, kad imtasi kitų priemonių turtui atstatyti. Nėra konkrečių duomenų, koks buvo užliejimo ir faktinių aplinkybių protokole nurodytų daiktų sugadinimo mastas ir pobūdis, ar protokole nurodyti prietaisai buvo veikiantys.

4.8. Vertinant neturtinės žalos dydį, svarbu nustatyti turto užliejimo dažnį, pasikartojimą, kurie lemia dvasinius išgyvenimus. Šiuo atveju užliejimas buvo tik vienkartinis, t. y. 2020 m. birželio 29 d., be to, nulemtas stichinio meteorologinio reiškinio, kuris pasikartojo po trijų metų – 2023 m. birželio 17 d. Dėl stiprios liūties, net jei ir inžinieriniai tinklai būtų sutvarkyti ir tinkami, šulinių dangčiai neatlaiko.

4.9. Ginčo laikotarpiu nuo 2020 metų vasario mėnesio pabaigos dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos buvo įvesta daugybė apribojimų dėl judėjimo, kontaktinio mokymo, susitikimų, kontaktų su kitais asmenimis, todėl abejotini pareiškėjos argumentai patyrus sunkių dvasinių išgyvenimų dėl užliejimų, negalint išvykti iš namų, į mokymus ar atostogauti. Pareiškėjos į bylą pateikti medicininiai duomenys neįrodo, jog sveikatos problemos kilo būtent dėl užliejamo turto.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dzūkijos vandenys“ atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad dėl neturtinės žalos dydžio ir kriterijų pritaria atsakovo atsiliepime išdėstytiems argumentams.

II. 6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjos B. Z. skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai B. Z. iš Savivaldybės, atstovaujamos Savivaldybės administracijos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2023 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

7. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą nustatyta, jog jau buvo sprendžiamas ginčas teisme tarp pareiškėjos ir atsakovo dėl ginčo turto užliejimų 2010 m. vasarą, kuris baigėsi teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą – LAT 2013 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013 buvo konstatuoti Savivaldybės neteisėti veiksmai dėl netinkamai veikiančių, nesutvarkytų dviejų sistemų – paviršinio vandens ir buitinių nuotekų tinklų – Miklusėnų gyvenvietėje, priteisiant iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Minėtos bylos duomenimis nustatyta, jog, Savivaldybei nesiėmus teisės aktais numatytų veiksmų dėl tinkamo nuotekų tinklų sutvarkymo, pareiškėja su kitais bendraturčiais 2010 m. liepos 1 d. atjungė savo gyvenamojo namo nuotekų trasą nuo nuotekų tinklų, pasistatė vietinę nuotekų valymo įrangą, nusipirko tris elektrinius vandens siurblius ir žarnas vandeniui pumpuoti.

8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas ginčo teritorijoje neįgyvendino Savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. K-242 patvirtintu specialiuoju planu numatytos Miklusėnų gyvenvietės inžinerinių tinklų pertvarkos 2014–2016 metais, tinkamai nevykdė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintų funkcijų dėl paviršinių nuotekų tvarkymo, jų organizavimo, koordinavimo ir priežiūros (iki 2022 m. lapkričio 16 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 10 str. 11 p., po 2022 m lapkričio 16 d. įgaliojusios Įstatymo redakcijos 10 str. 1–2 d., 13 str. 1 d.), todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kurie susiję priežastiniu ryšiu su pareiškėjos turto užliejimu 2020 m. birželio 29 d. ir 2023 m. birželio 17 d. liūčių metu, t. y. nustatytos Savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos žalai atlyginti (CK 6.271 str.).

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėja, nesprendė turto užliejimo problemų, nes į bylą pateikti atsakovo raštai, pasiūlymai patvirtina, kad problema buvo sprendžiama, tačiau nepakankamai. Be to, pareiškėja atsakovo veiksmų dėl to teismine tvarka neginčijo. Teismo vertinimu, žalos atlyginimo aspektu byloje nustatyta reikšminga aplinkybė, kad po 2023 m. birželio 17 d. pareiškėjos turto užliejimo atsakovas skubiai ėmėsi jo padarinių pašalinimo ir užkardymo veiksmų, kad liūčių metu iš gatvės vanduo nepatektų į pareiškėjos valdą – įrengė betono bortelius ant betono pagrindo, atskiriančius gatvę nuo kiemo. Tai patvirtina į bylą pateikti UAB „Alstapa“ surašyti 2023 m. liepos 14 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas ir atliktų darbų aktas, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo atlikta darbų už 2 786,18 Eur. Pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, kad po betono bortelių įrengimo daugiau turto užliejimo nebebuvo, problema iš esmės išspręsta.

10. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, jog 2020 m. birželio 29 d. ir 2023 m. birželio 17 d. Savivaldybės teritorijoje buvo liūtys. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad liūčių metu pareiškėjos turtas buvo apsemtas ir sugadintas. Šias aplinkybes įrodo 2020 m. rugsėjo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, prie jo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti kiemo, rūsio, jame buvusių daiktų – baldų, buitinės technikos, elektros prietaisų – užliejimo vandeniu požymiai. To paties antstolio 2023 m. birželio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pateiktose nuotraukose, vaizdo įrašuose užfiksuoti 2023 m. birželio 17 d. liūties ir pareiškėjos kiemo užliejimo iš gatvės plūstančiu vandeniu faktai. Į bylą nepateikta duomenų, paneigiančių antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose ir prie jų pateiktuose prieduose užfiksuotas faktines aplinkybes dėl ginčo turto užliejimo 2020 m. birželio 29 d. ir 2023 m. birželio 17 d., todėl teismas atmetė kaip nepagrįstas atsakovo išreikštas abejones dėl minėtų įrodymų nepatikimumo.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėja akcentavo, jog patyrė neturtinę žalą per ilgą laikotarpį, t. y. nuo teisminio ginčo, kuris galutinai išspręstas LAT 2013 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013, iki ginčo šioje byloje, tačiau pareiškėja teismui konkrečiai nenurodė kitų turto užliejimų atvejų, jų aplinkybių ir tai patvirtinančių įrodymų, todėl byloje sprendžiama tik dėl 2020 m. birželio 29 d. ir 2023 m. birželio 17 d. turto užliejimų ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo aspektu.

12. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėja su kitais bendraturčiais 2010 m. liepos 1 d. buvo atjungusi savo gyvenamojo namo nuotekų trasą nuo nuotekų tinklų, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos teisės į švarią ir saugią aplinką pažeidimo, infekcijos grėsmės, nepaisant to, kad minėtas pažeidimas buvo konstatuotas LAT 2013 m. kovo 7 d. nutartyje. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nepaneigta, jog ginčo užliejimų metu lietaus vandeniu apsėmus pareiškėjos žemės sklypą, vietinė valymo nuotekų įranga buvo nepajėgi surinkti vandens ir pareiškėja buvo priversta nešioti sunkiai sveriančius elektrinius siurblius, kad susiurbtų gatvėje susikaupusį vandenį į teritorijoje esantį tvenkinį, o 2020 m. birželio 29 d. gausaus užliejimo atveju, kai buvo užlietas rūsys, nešti siurblius į rūsį jame esančiam vandeniui pašalinti. Todėl nepaneigti pareiškėjos argumentai, kad šios aplinkybės galėjo turėti neigiamą poveikį sveikatai, juolab kad į bylą pateikti 2023 m. medicininiai duomenys iš e.sveikatos portalo (VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medicininių dokumentų išrašai), VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro 2023 m. rugsėjo 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas ir išduotos rekomendacijos patvirtina, jog pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini), rekomenduota riboti didelį krūvį, vengti staigių juosmens srities judesių su apkrova, nenešti daugiau kaip 3 kg svorio ir kt.

13. Teismui nekilo abejonių, kad dėl atsakovo netinkamo Įstatyme įtvirtintų funkcijų dėl paviršinių nuotekų tvarkymo, jų organizavimo, koordinavimo ir priežiūros vykdymo pareiškėja patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs jam įstatymo pavestas funkcijas.

14. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja 2021 m. atsisakė Savivaldybės inicijuotų projektuotojos MB „Ako planas“ pasiūlymų įgyvendinimo, dėl kurių 2023 m. padaryta turtinė žala galėjo būti mažesnė. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad po 2023 m. birželio 17 d. pareiškėjos turto užliejimo atsakovas skubiai ėmėsi padarinių pašalinimo darbų, be to, įrengė betono bortelius, siekdamas apsaugoti pareiškėjos turtą nuo paviršinio vandens užliejimo iš gatvės. Įvertinęs neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjai padarytos neturtinės žalos pobūdį, pasekmes, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas vertino, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos patirta žala gali būti įvertinta skunde nurodyta 30 000 Eur suma. Teismas konstatavo, kad už patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus iš Savivaldybės pareiškėjai priteistina 10 000 Eur suma, kuri laikytina pagrįsta viešojo administravimo subjekto padarytais pažeidimais sukeltoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

15. Teismas nustatė, kad administracinė byla buvo iškelta 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas pažymėjo, kad 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjai grąžintas 675 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo pabaigos, kaip numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio nuostatos, pareiškėja nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 17. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos B. Z. patikslintą skundą visa apimtimi; teismui nusprendus, jog nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl force majeure (nenugalimos jėgos), pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir pareiškėjai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1 000 Eur. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

18. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, pažeidžiant ir neteisingai pritaikius materialinės teisės normas (CK 6.253 str. 1 d., 6.212 str. 1 d., 6.246 str., 6.249 str., 6.247 str., 6.271 str.). Teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos bei teisės aktų nuostatų, reguliuojančių atleidimą nuo civilinės atsakomybės esant force majeure (CK 6.253 str. 1 d., 6.212 str. 1 d.) (atsakovas remiasi LAT civiline byla Nr. e3K-3-40-611/2023). Teismas visiškai neįsigilino į byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai vertino, jog 2020 m. birželio 29 d. ir 2023 m. birželio 17 d. liūtys negali būti pripažintos force majeure aplinkybėmis. Byloje esančiose Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimo departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. liepos 1 d. ir 2023 m. birželio 13 d. pažymose apie hidrometeorologines sąlygas konstatuota, jog Miklusėnams artimiausios Alytaus automatinės meteorologijos stoties duomenimis, 2020 m. birželio mėnesį kritulių kiekis buvo 91,7 mm, o nuo 2020 m. birželio 29 d. 22 val. iki birželio 30 d. 7 val. iškrito 17,5 mm kritulių. Toks kritulių kiekis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu. Iš viešai prieinamų duomenų Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto puslapyje (apeliacinio skundo 2 priedas) matyti, kad per 4 val. iškrito net 85,4 mm kritulių. Remiantis teismų praktika, toks liūties intensyvumas viršijo ne tik stichinio, bet ir katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklius. Byloje taip pat pateikta viešai prieinama informacija (apeliacinio skundo 3 priedas) dėl 2023 m. birželio 17 d. liūties, pagal kurią Alytuje įrengtoje automatinėje meteorologinėje stotyje užfiksuoti duomenys, jog per šią liūtį vos per 10 min. iškrito 21,6 mm (per 20 min. – 25 mm) kritulių, todėl jos intensyvumas viršijo ne tik stichinio, bet ir katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklius. Tiek 2020 m. birželio 29 d. liūtis, tiek 2023 m. birželio 17 d. liūtis laikytinos katastrofinėmis, kurių atsakovas negalėjo numatyti. Būtent dėl katastrofinių liūčių nuotekų tvarkymo tinklai nepajėgė priimti papildomai pritekančio didžiulio kiekio kritulių vandens, dėl ko vanduo pateko į pareiškėjai priklausantį kiemą ir užliejo pareiškėjos turtą.

18.2. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino neturtinės žalos dydžio, nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai taikė ir vertino CK nuostatas dėl viešajai atsakomybei kilti privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos sveikatos sutrikimo (6.247 str., 6.271 str.), neteisingai įvertino pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą, klaidingai vertino byloje esančius įrodymus ir jų lemiamą įtaką administracinės bylos baigčiai (ABTĮ 86 str. 2 d.), dėl ko pareiškėjos interesų pažeidimui atlyginti priteisė neproporcingai didelę piniginę kompensaciją.

18.3. Iš pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjos sveikatos būklė yra tiesiogiai susijusi su jos amžiumi, taip pat gyvenimo būdu, kitais, gretutiniais pareiškėjos sveikatos sutrikimais. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad liga yra susijusi su turto apliejimais. 2023 m. liepos 21 d. (jau po 2020 m. birželio 29 d. ir 2023 m. birželio 27 d. pareiškėjos turto užliejimų) pareiškėja gavo rekomendacijas nenešti daugiau nei 3 kg svorio. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog tokias rekomendacijas pareiškėja iš kvalifikuotų specialistų būtų gavusi anksčiau. Taigi nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo priversta nesilaikyti medikų rekomendacijų, kas lėmė pareiškėjos sveikatos pablogėjimą.

18.4. Pareiškėja, įrodinėdama neturtinės žalos dydį, remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodomos ir nagrinėtoje civilinėje byloje, tačiau šiuo atveju yra esminiai skirtumai, t. y. nėra konstatuotas teisės į švarią ir saugią aplinką pažeidimas, nėra užliejimo dažno pasikartojimo, nėra sveikatos sutrikimų, kurie buvo nulemti apliejimų, ginčo liūtys buvo katastrofinės, atsakovas atliko visus galimus veiksmus, siekiant suvaldyti galimus apliejimus, esant įprastoms oro sąlygoms, pareiškėja atsisakė ne vieno atsakovo pasiūlymo, kaip dar papildomai galima būtų suvaldyti situaciją, pareiškėja net neprašo turtinės žalos atlyginimo, reiškia tokia nepatirta. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad, nors pareiškėja patyrė vienokių ar kitokių nepatogumų, tačiau jie nepagrįstai buvo įvertinti tokio dydžio priteista suma. Be to, LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013 pareiškėjai už padarytą žalą turtui (devyni apliejimai) buvo priteista 15 000 Lt (4 344,30 Eur) suma neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nekėlė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat į tai, jog pareiškėja 2021 m. pati atsisakė atsakovo pasiūlymų dėl galimo problemos sprendimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, turėjo svarstyti galimybę, jog vien pripažinimas fakto, kad pareiškėjos teisės buvo pažeistos dėl atsakovo veiksmų, yra pakankama satisfakcija ir reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Teismas, nustatydamas 10 000 Eur sumą, kaip tinkamą satisfakciją pareiškėjos neturtinei žalai atlyginti, nepateikė motyvų, kuriais remiantis tokio dydžio suma užtikrinta pareiškėjos patirtos neturtinės žalos atlyginimą ir yra proporcinga.

19. Pareiškėja B. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti galioti.

20. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja skunde (patikslintame skunde) nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad:

20.1. Ji (pareiškėja) sutinka, jog užliejimas įvyko dėl liūties, tačiau tai Savivaldybė ir jai pavaldžios įmonės galėjo numatyti. Šiuo atveju netinkamas projektavimas ar galbūt netinkamo dydžio kolektorių įrengimas yra pagrindinė priežastis, dėl ko susikaupia vanduo vienoje vietoje ir jo pašalinimas tampa probleminiu. Tiek iš rašytinių įrodymų, tiek iš atstovo parodymų teisme nustatyta, kad buvo ruoštas naujas specialusis planas, kuris leistų užtikrinti vandens tiekimo sistemų, nuotekų tvarkymo sistemų patikimumą, stabilų nuotekų valymą, kad nebūtų tvindymo nuotekomis atvejų. Ši priemonė taip pat nebuvo įgyvendinta. Atsakovas, sutikdamas, jog situacija yra labai bloga, visiškai nesiėmė jokių priemonių situacijai pagerinti ar ją išspręsti. Tik po paskutinio apsėmimo (kai skundas jau buvo paduotas) atsakovas pakėlė atitvarus nuo gatvės ir laikinai sumažino apsėmimo galimybę. Šiuo atveju buvo įrodyta, kad atsakovas formaliai sprendė esamą situaciją, savo veiksmais jis galėjo kontroliuoti lietaus nutekėjimą, bet dėl pareiškėjai nesuprantamų priežasčių to tyčia nedarė.

20.2. LAT formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybių požymiai yra nenumatomumas ir neišvengiamumas. Pasikartojantys reiškiniai, kurių šalis negali kontroliuoti, tokie kaip karas, apie kurį buvo pranešta prieš kelis mėnesius, potvyniai, įvykstantys daugmaž kiekvienais metais, nėra laikomi force majeure (nenugalima jėga) (žr., pvz., LAT 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti Savivaldybės nuo civilinės atsakomybės, juolab, kad į bylą nepateikta specialiomis žiniomis grįstų duomenų, patvirtinančių, jog 2020 m. birželio 29 d. ir 2023 m. birželio 17 d. nebuvo galima išvengti neigiamų pasekmių dėl liūčių stichinio pobūdžio ir pavojingumo, jei atsakovas būtų užtikrinęs Įstatyme įtvirtintų funkcijų dėl paviršinių nuotekų tvarkymo, jų organizavimo, koordinavimo ir priežiūros tinkamą vykdymą. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. raštuose nurodyti paaiškinimai, iš kurių turinio matyti, kad esamo kolektoriaus atkarpa nuo sankryžos iki posūkio į (duomenys neskelbtini) yra beveik be nuolydžio, todėl turėtų būti perklota, esamo vamzdyno pralaidumas nepakankamas. Šios aplinkybės jau buvo nustatytos teismų sprendimuose bei LAT 2013 m. kovo 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-90/2013, kurioje Savivaldybė buvo pripažinta kalta dėl pareiškėjai atsiradusios tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Nuo sprendimo priėmimo LAT situacija nepasikeitė, todėl teismui nebuvo pagrindo priimti kitokį sprendimą, negu priėmė LAT, priešingu atveju būtų paneigta teisė į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.).

20.3. Vien faktas, kad atsakovas netinkamai vykdė jam deleguotas funkcijas, jau yra pagrindas atsirasti neturtinei žalai. Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams (Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 1 d.). Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę (Vietos savivaldos įstatymo 9 str. 1 d.). Priežastinis ryšys atsikleidžia per egzistuojančias atsakovo teises ir pareigas, įtvirtintas CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, Vietos savivaldos įstatymo 3, 13, 16, 29–30 straipsniuose, nes būtent atsakovas valdo nuotekų tinklus ir jis yra atsakingas už jų tinkamą veikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjai B. Z. iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė teisinį reguliavimą, kuriuo nustatomos sąlygos neturtinės žalos atlyginimui, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja, o pasisakys dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas iš dalies tenkinant pareiškėjos skundą.

23. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo teritorijoje neįgyvendino Savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. K-242 patvirtintu specialiuoju planu numatytos Miklusėnų gyvenvietės inžinerinių tinklų pertvarkos 2014–2016 metais, tinkamai nevykdė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtintų funkcijų dėl paviršinių nuotekų tvarkymo, jų organizavimo, koordinavimo ir priežiūros (iki 2022 m. lapkričio 16 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 10 str. 11 p., po 2022 m lapkričio 16 d. įgaliojusios Įstatymo redakcijos 10 str. 1–2 d., 13 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kurie susiję priežastiniu ryšiu su pareiškėjos turto užliejimu 2020 m. birželio 29 d. ir 2023 m. birželio 17 d. liūčių metu, t. y. nustatytos Savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos žalai atlyginti (CK 6.271 str.).

24. Iš byloje esančių Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimo departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. liepos 1 d. ir 2023 m. birželio 13 d. pažymų apie hidrometeorologines sąlygas matyti, jog Miklusėnams artimiausios Alytaus automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2020 m. birželio mėnesį kritulių kiekis buvo 91,7 mm, o nuo 2020 m. birželio 29 d. 22 val. iki birželio 30 d. 7 val. iškrito 17,5 mm kritulių. Iš viešai prieinamų duomenų Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto puslapyje (apeliacinio skundo 2 priedas) matyti, kad per 4 val. iškrito net 85,4 mm kritulių. Atsakovas pagrįstai tokį kritulių kiekį vertina kaip pavojingą meteorologinį reiškinį. Byloje pateikta viešai prieinama informacija (apeliacinio skundo 3 priedas) dėl 2023 m. birželio 17 d. liūties, pagal kurią Alytuje įrengtoje automatinėje meteorologinėje stotyje užfiksuoti duomenys, jog per šią liūtį vos per 10 min. iškrito 21,6 mm (per 20 min. – 25 mm) kritulių.

25. Atsakovo argumentai, kad tiek 2020 m. birželio 29 d. liūtis, tiek 2023 m. birželio 17 d. liūtis laikytinos katastrofinėmis, kurių atsakovas negalėjo numatyti, įrodymais nepaneigiami. Tačiau atsakovui ginčo teritorijoje neįgyvendinus Savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. K-242 patvirtintu specialiuoju planu numatytos Miklusėnų gyvenvietės inžinerinių tinklų pertvarkos 2014–2016 metais, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ne dėl atsakovo neveikimo pareiškėjai kilo neigiami teisiniai padariniai, dėl kurių ji patyrė neturtinę žalą. Atsakovo nurodomi argumentai dėl force majeure aplinkybių būtų teismo vertinimo dalykas, jeigu po inžinerinių tinklų pertvarkos stichinių reiškinių intensyvumas būtų tokio lygio, su kuriuo projektiniais sprendimais pagrįsti tinklai negalėtų tinkamai funkcionuoti. Šiuo atveju atsakovas nesiėmė veiksmų, kurių turėjo imtis, kad užtikrintų inžinerinių tinklų pertvarką ir tai pripažintina kaip atsakovo deliktinę atsakomybę lemiančia aplinkybe, eliminuojančia atsakovo argumentų dėl force majeure aplinkybių nulemtus padarinius pagrįstumą.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas bendradarbiavo su pareiškėja, sprendė turto užliejimo problemą, nes į bylą pateikti atsakovo raštai, pasiūlymai patvirtina, kad problema buvo sprendžiama, tačiau nepakankamai. Po 2023 m. birželio 17 d. pareiškėjos turto užliejimo atsakovas skubiai ėmėsi jo padarinių pašalinimo ir užkardymo veiksmų, kad liūčių metu iš gatvės vanduo nepatektų į pareiškėjos valdą: įrengė betono bortelius ant betono pagrindo, atskiriančius gatvę nuo kiemo. Tai patvirtina į bylą pateikti UAB „Alstapa“ surašyti 2023 m. liepos 14 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas ir atliktų darbų aktas, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo atlikta darbų už 2 786,18 Eur. Pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, kad po betono bortelių įrengimo daugiau turto užliejimo nebebuvo, problema iš esmės išspręsta.

27. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kuriais pagrįstos aplinkybės, reikšmingos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytų neigiamų padarinių kvalifikavimo aspektu, todėl jų nekartoja.

28. Sprendžiant dėl atsakovo padarytos neturtinės žalos dydžio, pažymėtina, kad konstituciniai žalos atlyginimo teisinių santykių vertinimo principai suponuoja, jog, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi teismų precedentais analogiškose bylos formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija šiuo atveju kaip precedentą pripažįsta LAT 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013, kurioje spręsta dėl neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms. Toje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai priteista neturtinės žala 15 000 Eur, skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių: šiuokart spręsta ne dėl nuolatinio pareiškėjos turto užliejimo padariniais pareiškėjai padarytos neturtinės žalos, o dviejų kartų, be to, konstatavus atsakovo veiksmus, kuriais užkirstas kelias žalai kilti ateityje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus neturtinei žalai atlyginti pareiškėjai suma šiuo atveju yra 5 000 Eur.

29. Dėl nurodytų argumentų Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos B. Z. skundas patenkintas iš dalies – pareiškėjai B. Z. iš Savivaldybės, atstovaujamos Savivaldybės administracijos, priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2023 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pakeičiamas ir pareiškėjai B. Z. iš Savivaldybės, atstovaujamos Savivaldybės administracijos, priteisiama 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

30. Atsakovas Savivaldybė pateikė prašymą priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

31. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; ir kt.). Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

33. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Savivaldybėje yra įsteigtas Teisės, civilinės metrikacijos ir vidaus administravimo skyrius, kuris, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, be kita ko, vykdo šias funkcijas teisės srityje: pagal suteiktus įgaliojimus atstovauja Savivaldybei, Administracijai visų lygių teismuose, ikiteisminėse įstaigose ir kituose juridiniuose asmenyse teisiniais ir kitokio pobūdžio klausimais; rengia prašymus, ieškinius, skundus, atsiliepimus bei kitokius procesinius dokumentus visų lygių teismams. Savivaldybė nepaaiškino, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo būtina advokato teisinė pagalba. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinusi išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, konstatuoja, kad atsakovo Savivaldybės šioje byloje prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti šias išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Alytaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Alytaus rajono savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos B. Z. skundas patenkintas iš dalies – pareiškėjai B. Z. iš Alytaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Alytaus rajono savivaldybės administracijos, priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2023 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pakeisti ir pareiškėjai B. Z. iš Alytaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Alytaus rajono savivaldybės administracijos, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis