2022-01-26 Nr. AB-2258-3-62-3-01732-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-28-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01732-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. A.) dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su prašymu, kuriuo prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugsėjo 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1192 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą vienerių metų laikotarpiui.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. prašymą pratęsti Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1192 įvykdymo terminą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2012 m. lapkričio 23 d. atliko statybos patikrinimą vietoje ir surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-500, kuriuo buvo nustatyta, jog žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas R. ir S. A. vardu, o už sklypo ribų, valstybinėje žemėje, įrengta medinių lentų tvora, kurios aukštis 2,00 m, ilgis – 98,99 m, su pamatu, kurio aukštis – 0,16 m, pietinėje sklypo pusėje įrengti automatiniai vartai, kurių plotis – 4,56 m, ir varteliai, kurių plotis – 1,16 m.

Inspekcija S. A. 2012 m. lapkričio 23 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-121123-00098 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-130930-00073, kuriuo pareikalavo iš S. A. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje žemėje. Inspekcija 2020 m. gegužės 19 d. atliko privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą ir surašė Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-20-200519-00069, kuriuo konstatavo, kad nurodymas neįvykdytas.

Inspekcijos vyriausiojo patarėjo 2020 m. rugpjūčio 12 d. potvarkiu Nr. P1-62 „Dėl savavališkos statybos aktų Nr. SSA-20-121123-00096, Nr. SSA-20-121123-00098 ir reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-130930-00072, Nr. REI-20-130930-00073 panaikinimo“ (toliau – ir Potvarkis) buvo panaikinti šie 2012 metais surašyti administraciniai aktai dėl savavališkos statybos. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas, TPSVPĮ) 11 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 15 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1192, kuriuo iš pareiškėjo pareikalauta iki 2021 m. vasario 15 d. pateikti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą ar susitarimą dėl tvoros statybos valstybinėje žemėje prie sklypo arba nugriauti (išardyti) valstybinėje žemėje esančią tvorą prie sklypo ir sutvarkyti statybvietę.

Inspekcija patenkino pareiškėjo 2021 m. vasario 12 d. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir 2021 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. RE-63 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. liepos 15 d.

Teismas pažymėjo, kad nei 2020 m. rugpjūčio 12 d. potvarkio Nr. P1-62, kuriuo buvo panaikinti 2012 metais surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, nei paties Privalomojo nurodymo pareiškėjas neginčijo, sutiko jį vykdyti, todėl šis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir ginčo dėl jo teisėtumo byloje nėra. Tai reiškia, kad Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir turi būti vykdomas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Privalomasis nurodymas buvo surašytas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, kaip neteisėtos statybos, kuri nelaikoma savavališka, pasekmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose yra išaiškinęs, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kuriuo remianti buvo surašytas Privalomasis nurodymas, pareiškėjo tvoros statyba nėra savavališka, nes jai nėra privalomas statybą leidžianti dokumentas, todėl, teismo nuomone, negalima taikyti pareiškėjo nurodomų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, nes šių nuostatų taikymas galimas tik tada, kai privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11 dalies pagrindu, t. y. kai nustatyta savavališka statyba.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą, toks prašymas dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes tai yra ne teismo, o išimtinė Inspekcijos kompetencija ir įstatymas nesuteikia teismui teisės pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Nustatęs šią aplinkybę, teismas administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas S. A. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vienerių metų laikotarpiui.

Pareiškėjas nurodo, kad Privalomojo nurodymo nebuvo galimybės įvykdyti iki nurodyto termino, nes buvo siekiama gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą dėl žemės sklypo nuomos ar išsipirkimo. Pareiškėjas paaiškino, kad valstybinės žemės sklypo dalis, kurioje yra pastatyta tvora, yra nenaudojama ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoka, todėl pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių dėl galimybės išsipirkti valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjui buvo nurodyta, jog tokia galimybė būtų, tačiau tam įgyvendinti reikia, jog Kauno miesto savivaldybės administracija inventorizuotų privažiavimą prie žemės sklypų. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl įvažiavimo prie žemės sklypų inventorizavimo, tačiau buvo gautas atsakymas, jog prašomas inventorizuoti įvažiavimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šis įvažiavimas nėra gatvės sudėtinė dalis, privažiavimai prie žemės sklypų (akligatviai) netraukiami į gatvės inventorines ribas. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, prašydamas išduoti sutikimą ar susitarimą dėl nesudėtingo statinio valstybinėje žemėje. Pareiškėjas pažymi, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra elektros stulpo atrama, kuri yra numatytoje tvoros vietoje, dėl kurios iškėlimo pareiškėjas dar 2020 m. lapkričio mėnesį kreipėmės į akcinę bendrovę (toliau – AB) „ESO“. Pareiškėjo teigimu, susiklostė tokia situacija, jog nėra žinoma, kam šis elektros stulpas priklauso ir kam reikia pateikti prašymą dėl šio stulpo iškėlimo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad neneigia pareigos pašalinti pažeidimą, dėl kurio buvo surašyti administraciniai aktai, tačiau negali jo pašalinti dėl institucijų neveikimo ar nepakankamo veikimo. Nurodo, kad sisteminė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog įstatymų leidėjas suinteresuotiems asmenims, kurių atžvilgiu surašyti privalomieji nurodymai, suteikė teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo po to, kai šį terminą pratęsia Inspekcija. Ši teisė Priežiūros įstatyme nėra labai aiškiai išreikšta, tačiau visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami suinteresuoto asmens, kurio atžvilgiu priimtas privalomasis nurodymas, naudai. Dėl to privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, terminą, kai jį pratęsia Inspekcija, gali pratęsti teismas. Pareiškėjas pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių Privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, be to, šios priežastys Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies prasme laikytinos svarbiomis, nes yra susijusios su procedūromis, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvais. Nurodo, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai. Inspekcija gali ne daugiau kaip vieną kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne ilgesniam laikui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Atsakovas pabrėžia, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra aiškiai suformavęs teisės taikymo taisyklę, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos yra specialiosios, taikytinos tik savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrose, o specialaus teisinio reglamentavimo nuostatų plečiamam taikymui ir taikymui tokiems ginčo teisiniams santykiams (dėl neteisėtos statybos) nėra jokių teisinių pagrindų, taip pat yra išaiškinęs ir tai, kad specialaus teisinio reglamentavimo nuostatos negali būti taikomos ir teisės normų analogijos pagrindu, nes pagal analogiją specialiųjų teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų, taikymas Lietuvos teisinėje sistemoje netoleruojamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad <...> prašymų dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimo tvarka yra reglamentuota Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, todėl teismas negali taikyti teisės analogijos bei tuo pagrindu formuoti naujos teisės taikymo praktikos, <...> o nustačius, jog toks prašymas dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla turi būti nutraukiama ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-789-556/2020).

Nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas, dėl kurio įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi pareiškėjas, priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Šiuo atveju tai nėra savavališka statyba ir negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos yra specialiosios, taikytinos tik savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrose, o specialaus teisinio reglamentavimo nuostatų plečiamam taikymui ir ginčo teisiniams santykiams nėra jokių teisinių pagrindų. Pažymėtina, kad specialaus teisinio reglamentavimo nuostatos negali būti taikomos ir teisės normų analogijos pagrindu. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-482-602/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-789-556/2020; 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-415/2020).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 ir 8 dalių bei 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su Privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastimis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčijamas pats Privalomasis nurodymas, todėl tokie argumentai nėra teisiškai reikšmingi.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė