448db062-5d0a-42e6-ae70-e628494a008b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Deimantei Å inkÅ«naitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams J. K. ir A. L. bei jų atstovui advokatui V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. L. ir J. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, ir Vilniaus miesto 16- ojo notarų biuro notarė Dalia Jungevičienė.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jų tėvas F. L. po pareiÅ¡kėjų motinos G. L. mirties palikimÄ priėmė, pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei įpareigoti notarę iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . PareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 1997 m. kovo 30 d. mirė jų (pareiÅ¡kėjų) motina G.

L., tėvas – F. L. į notarÄ dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo. Pažymėjo, kad paveldėjimo byla po motinos mirties užvesta nebuvo, tačiau tėvas palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ . PaaiÅ¡kino, jog tėvas liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jį prižiÅ«rėjo, remontavo, mokėjo buto iÅ¡laikymo mokesčius. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovas papildomai paaiÅ¡kino, jog iki Å¡ių dienų nėra iÅ¡likę komunalinių mokėjimų atlikimÄ pagrindžiantys raÅ¡ytiniai įrodymai, paslaugų teikėjai pateikia duomenis tik apie tai, jog butui nėra jokių įsiskolinimų, tačiau aplinkybes apie buto valdymÄ patvirtina į bylÄ pateikti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat abiejų pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai.

Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog valstybė nėra priėmusi palikimo po G. L. mirties, todėl teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimÄ valdyti, neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimo tenkinimui. BylÄ prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų motina G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje 1997 m. kovo 30 d.

PareiÅ¡kėjų tėvas F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2019 m. rugsėjo 20 d. Duomenų apie tai, kad po sutuoktinės mirties F. L. bÅ«tų sudaręs kitÄ santuokÄ , Gyventojų registre nėra. PareiÅ¡kėjai yra F. L. testamentiniai įpėdiniai. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra registruotas pareiÅ¡kėjų mirusio tėvo vardu ir įgytas privatizavimo bÅ«du santuokos su G. L. metu. IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų G.

L. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, iÅ¡ Vilniaus miesto 16-ojo notarės biuro notarės Dalios Jungevičienės 2019 m. lapkričio 4 d. raÅ¡to matyti, kad po G. L. mirties notarės biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jų tėvas po motinos mirties palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti jos paliktÄ turtÄ . Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsniu, nagrinėjamiems teisiniams santykiams dėl G.

L. palikimo priėmimo yra taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., nuostatos. Pagal minėto įstatymo 587 straipsnio nuostatas laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbÅ«s nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti.

Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Byloje nustatyta, kad po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjų tėvas F.

L. per tuo metu galiojusio civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje visÄ butÄ pradėjo valdyti ir rÅ«pintis juo kaip savo iÅ¡kart po sutuoktinės mirties. Kaip jau buvo nustatyta, butas buvo įsigytas pareiÅ¡kėjų tėvų santuokos metu, todėl nors ir įsigytas (registruotas) vieno iÅ¡ sutuoktinių – pareiÅ¡kėjų tėvo vardu, iki G.

L. mirties, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog po sutuoktinio mirties pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingÄ teisinį statusÄ kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ jam priklausančiÄ dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas bÅ«tų iÅ¡duotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali praÅ¡yti nuosavybės liudijimų iÅ¡davimo ir priimti palikimÄ , gali praÅ¡yti iÅ¡duoti jam nuosavybės teisės liudijimÄ , nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimÄ , nesutinkant, kad bÅ«tų iÅ¡duotas mirusiajam priklausiusiÄ dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų tėvas, pergyvenęs savo sutuoktinę, dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savÄ visÄ jam ir sutuoktinei iki mirties bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklaususį butÄ . Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: pareiÅ¡kėjų ir liudytojo I. M. paaiÅ¡kinimai, pažyma apie pareiÅ¡kėjų tėvo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjų tėvas, pradėjęs valdyti ir rÅ«pintis sutuoktinės paliktu turtu iÅ¡kart po jos mirties, nepraleido Civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d.

įstatymu, 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog F. L., po savo žmonos G. L. mirties, jos palikimÄ priėmė ir toks juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiÅ¡kėjų subjektinėmis teisėmis įforminant tėvo palikimÄ . Patenkinęs pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo teismas nepasisako dėl reikalavimo įpareigoti notarę iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiÅ¡kėjams kreiptis į notarę dėl palikimo priėmimo įforminimo.

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniai, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. kovo 30 d., priėmė palikimÄ per 6 mėnesių laikotarpį, faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldėtÄ turtÄ .

Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po F. L. mirties paveldėjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina Lysionok