2019-02-19 Nr. AB-5094-3-62-3-01638-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2422-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01638-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Plastena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Plastena“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Plastena“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. liepos 22 d. patikrinimo aktą Nr. PA.2-815(17.4.1 2.12) (toliau – ir Aktas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Skunde nurodė, kad atsakovas pagal gautą informaciją patikrino UAB „Plastena“ vykdomos ūkinės komercinės veiklos metu skleidžiamų kvapų ir stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo atitiktį Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ reikalavimams. Skundžiamame Akte buvo padaryta išvada, kad kvapas yra jaučiamas ir gali būti siejamas su UAB „Plastena“ vykdoma veikla. Su šia išvada pareiškėjas nesutiko, nes operatyvinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas vadovaujantis skundu, kuris neatitiko Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios patalpos ore“ (toliau – HN 121:2010) bei Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 (toliau – Taisyklės) 6 punkto reikalavimų, t. y. skundas gali būti tiriamas (nagrinėjamas) tik gavus trūkstamą informaciją. Šiuo atveju tokia informacija nebuvo gauta. Skundą dėl skleidžiamo kvapo pateikę asmenys nesutiko, kad kontrolė būtų atliekama gyvenamosiose patalpose, todėl šis faktas turėjo būti užfiksuotas ir skundas perduotas nagrinėti kitai institucijai, tačiau tai nebuvo padaryta, taip pažeidžiant Taisyklių 8.1.3 punktą.

1.2. Pareiškėjas pabrėžė, kad skundžiamas Aktas priimtas dar nepasibaigus administracinei procedūrai, nes jis buvo atliktas negavus duomenų iš Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento. Pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, kad jis atsisakė pateikti prašomus dokumentus.

1.3. Taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad Tarpžinybinė kvapų kontrolės komisija (toliau – Komisija) privalo būti sudaryta iš keturių asmenų, tačiau šiuo atveju patikrinimą atliko tik du asmenys. Komisijos pažyma neatitinka nustatytos formos ir turinio reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas Aktas naikintas dar ir dėl to, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VŠĮ) 8 straipsnio reikalavimams.

2. Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti.

2.1. Atsiliepime nurodė, kad Centrui buvo pavesta atlikti kvapų kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose. Komisija atliko kvapų kontrolę tik gyvenamųjų namų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini), aplinkos ore, nes asmenys, pateikę informaciją dėl kvapų, nesutiko, kad kontrolė būtų atliekama gyvenamosiose patalpose. Atsakovo vertinimu Komisija tinkamai atliko patikrinimą – buvo nustatyta, kad gyvenamosios aplinkos ore kvapas yra jaučiamas ir gali būti siejamas su UAB „Plastena“ vykdoma komercine ūkine veikla, nes ši susijusi su plastiko detalių gamyba. Patikrinimo metu gavus informaciją dėl nenustatytos pagal vykdomą veiklą sanitarinės apsaugos zonos, buvo duotas pavedimas atlikti patikrinimą dėl veiklos atitikimo sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatyto ir režimo taisyklių reikalavimams.

2.2. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad antrasis kvapų kontrolės etapas nėra pasibaigęs, nes atsakovas daugiau jokių administracinių veiksmų dėl kvapo tyrimo neatliko, atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės rezultatai buvo įforminti Akte. Šio Akto išvadoje nenustatytas higienos normos HN 121:2010 pažeidimas. Atsakovas pabrėžė, kad kvapo nustatymas teritorijoje savaime dar nereiškia teisės aktų pažeidimų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atveju buvo nustatytas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 1 punkto pažeidimas ir numatytas terminas šiam pažeidimui pašalinti. Pareiškėjas neginčijo to, kad atliko pažeidimą.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Centro priimto Akto, kuriuo pareiškėjui nustatytas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

5. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad:

5.1. 2016 m. liepos 12 d. Nacionalinio visuomenes sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti Kauno departamento direktorių pavedė Nacionalinio visuomenes sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento visuomenes sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosioms specialistėms atlikti patikrinimą UAB „Plastena“, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Šio patikrinimo tikslas buvo – įvertinti 2016 m. birželio 27 d. skunde (registracijos Nr. AP.2-78(17.4.1 2.12) minimų faktų atitiktį HN 121:2010 bei Taisyklių reikalavimams. Komisija, atlikusi patikrinimą ir įvertinusi skleidžiamo kvapo gyvenamosios aplinkos ore adresais: (duomenys neskelbtini), pobūdį, padarė išvadas, kad gyvenamojoje aplinkoje (ore) kvapas yra jaučiamas ir gali būti siejamas su pareiškėjo vykdoma ūkine komercine veikla. Atsižvelgiant į tai, Komisija surašė 2016 m. liepos 19 d. pažymą „Dėl vykdomos ūkinės-komercinės veiklos“, kurioje nurodė, kad I-ojo kvapų kontrolės etapo metu Komisija nustatė, kad gyvenamosios aplinkos ore kvapas yra jaučiamas ir gali būti siejamas su UAB „Plastena“ plastiko gaminių apdorojimo, lenkimo, pjovimo, klijavimo, frezavimo vykdoma ūkine komercine veikla. II-ojo kvapų kontrolės etapo metu buvo nustatyta, kad minėta įmonė pažeidė technologinį procesą, todėl pareiškėjas privalo įvertinti visus teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltinius, išmetamus į orą teršalų kiekius ir sudėtis.

5.2. Akte buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas pažeidė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, todėl jis buvo įpareigotas iki 2017 m. sausio 20 d. nusistatyti ir įregistruoti sanitarinę apsaugos zoną pagal vykdomą (planuojamą vykdyti) veiklą.

6. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, kad pareiškėjo vykdoma veikla yra prekyba plastikais ir gumos gaminiais, taip pat teikiamos tokios paslaugos kaip plastikų pjovimas, transporterių juostų ir diržų jungimas, jų prekyba ir montavimas. Atlikus operatyvinį patikrinimą, pareiškėjo 2016 m. liepos 19 d. raštu buvo pareikalauta pateikti dokumentus dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo, kaip tai numato Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tačiau jų atsakovui pareiškėjas nepateikė. Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas argumentų dėl negalėjimo pateikti prašomų dokumentų nepagrindė jokiais duomenimis, pasisakė, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančia informacija. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. liepos 19 d. išrašo nustatė, kad duomenų apie pareiškėjo įregistruotą sanitarinę apsaugos zoną, nėra. Todėl, teismas sprendė, kad atsakovas visiškai pagrįstai konstatavo Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir įpareigojo pareiškėją nustatyti sanitarinės apsaugos zoną, ją įregistruojant į Nekilnojamojo turto registrą. Iš bylos medžiagos taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl termino sanitarinei apsaugos zonai nusistatyti ir įregistruoti pratęsimo ir šis terminas buvo pratęstas iki 2017 m. liepos 24 d.

7. Pareiškėjo argumentus, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 6 ir 8 punktus, teismas atmetė pasisakydamas, kad Komisija teisingai įvertino 2016 m. birželio 27 d. skunde dėl skleidžiamo kvapo (registracijos Nr. AP.2-78(17.4.1.2.12) jam pateiktą informaciją, taip pat tinkamai įgyvendino Taisyklių 8.1 punktą, atlikdamas vertinimą gyvenamosios aplinkos ore, atvykęs į galimo skleidžiamo kvapo vietą, bei nustatęs, kad gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su pateiktame skunde nurodyta ūkine komercine veikla, pagrįstai įvertino pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygas.

8. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamos Komisijos sudėties teismas atmetė, nustatęs, kad Centro Kauno departamento direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. VK.2-89 Komisija buvo sudaryta iš keturių narių: R. M., I. B., E. J. ir R. V.. Minėti nariai dalyvavo patikrinime vietoje ir užpildė kvapo vertinimo lenteles bei pasirašė 2016 m. liepos 19 d. pažymoje.

9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas Centras pažeidė VŠĮ įstatyme numatytus viešojo administravimo principus. Teismas sprendė, kad skundžiamas Aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje tokiam sprendimui nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus šiuo aspektu taip pat atmetė.

10. Teismas atmetęs pareiškėjo skundą, jo reikalavimo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo taip pat netenkino.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino ginčo pobūdį, netinkamai taikė ABTĮ 89 straipsnio nuostatas, pažeidė procesines teisės normas, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas.

11.2. Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėmis, įtvirtinta procedūra, vykdyta I-ojo kvapų kontrolės etapo metu, buvo pažeista. Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad gyvenamosios aplinkos oras – gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų ir jų aplinkos oras. Tai reiškia, kad tiriant gyvenamosios aplinkos orą, turi būti tiriamos abi sudedamosios dalys, t. y. gyvenamųjų pastatu patalpų ir jų aplinkos oras. Minimas teisės aktas nenumato alternatyvų, todėl turi būti tiriama gyvenamosios aplinkos oro visuma, kas nebuvo atlikta. Taisyklių 8.1.3 punkte pažymėta, kad „jei pareiškėjas Komisijai nesudaro galimybių įvertinti kvapo gyvenamosios aplinkos ore, Komisija šį faktą užfiksuoja užpildydama laisvos formos pažymą, kurią ne vėliau kaip kitą darbo dieną perduoda skundą nagrinėjančiai institucijai. Skundą nagrinėjanti institucija, gavusi tokią Komisijos pažymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoja pareiškėją, jog jo skundas nebus nagrinėjamas“. Atsižvelgiant i tai, kad skundo pareiškėjai nesutiko, kad kontrolė būtų atliekama gyvenamosiose patalpose, Komisija ši faktą privalėjo užfiksuoti ir perduoti skundą nagrinėjančiai institucijai, kuri per 3 darbo dienas raštu privalėjo informuoti pareiškėją, kad skundas nebus nagrinėjamas. Byloje nėra duomenų, jog Komisija laikėsi teisės akte įtvirtintos tvarkos ir procedūros. Todėl patikrinimo aktas buvo priimtas iš esmės pažeidžiant nustatytas procedūras, nepaisant nustatytų imperatyvių teisės normų.

11.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Taisyklių 8 punkte nustatytos tvarkos ir jos įgyvendinimo, nors pareiškėjas visos bylos nagrinėjimo metu akcentavo šiuos procedūrinius pažeidimus. Skundžiamame teismo sprendime nurodymas, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija tinkamai įgyvendino Taisyklių 8.1 punktą, negali būti vertinamas kaip motyvuotas, pagrįstas teismo argumentas sprendime.

11.4. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė įrodymus – UAB „Plastena“ Aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, patvirtintą Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo departamento ir prašė juos prijungti prie bylos. Pareiškėjas skundu nesutiko su atsakovo patikrinimo akte nustatyta išvada, jog „kvapas yra jaučiamas ir gali būti siejamas su UAB „Plastena“ teritorijoje vykdoma ūkine komercine veikla“. Pareiškėjo pateikti įrodymai yra itin svarbūs byloje, nes paneigia Akte nustatytą išvadą, kuri, be kita ko, buvo priimta pažeidžiant esmines procedūras. Teismas šių, itin reikšmingų byloje įrodymų, netyrė, nevertino, skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė.

12. Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. liepos 22 d. patikrinimo akto Nr. PA.2-815(17.4.1 2.12) panaikinimo buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, o ginčijamas Aktas priimtas pažeidus Taisyklių 8 punktą.

15. 2016 m. liepos 12 d. buvo pavesta atlikti patikrinimą UAB „Plastena“, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Šio patikrinimo tikslas – įvertinti 2016 m. birželio 27 d. skunde (registracijos Nr. AP.2-78(17.4.1 2.12) minimų faktų atitiktį HN 121:2010 bei Taisyklių reikalavimams. Komisija, atlikusi patikrinimą ir įvertinusi skleidžiamo kvapo gyvenamosios aplinkos ore adresais: (duomenys neskelbtini), pobūdį, padarė išvadas, kad gyvenamojoje aplinkoje (ore) kvapas yra jaučiamas ir gali būti siejamas su pareiškėjos vykdoma ūkine komercine veikla.

Atsižvelgiant į tai, Komisija surašė 2016 m. liepos 19 d. pažymą „Dėl vykdomos ūkinės-komercinės veiklos“, kurioje nurodė, kad I-ojo kvapų kontrolės etapo metu Komisija nustatė, kad gyvenamosios aplinkos ore kvapas yra jaučiamas ir gali būti siejamas su UAB „Plastena“ plastiko gaminių apdorojimo, lenkimo, pjovimo, klijavimo, frezavimo vykdoma ūkine komercine veikla. II-ojo kvapų kontrolės etapo metu nustatyta, kad minėta įmonė pažeidė technologinį procesą, todėl pareiškėjas privalo įvertinti visus teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltinius, išmetamus į orą teršalų kiekius ir sudėtis.

Ginčijamame Akte padaryta išvada, jog pareiškėjas pažeidė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2017 m. sausio 20 d., vadovaujantis paminėtu straipsniu, nusistatyti ir įregistruoti sanitarinę apsaugos zoną pagal vykdomą (planuojamą) vykdyti veiklą. Apeliaciniame skunde atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad nei atsakovo konstatuoto pažeidimo nei ginčijamame Akte nustatyto įpareigojimo pareiškėjas neginčijo ir nekėlė šio klausimo byloje. 2016 m. lapkričio 24 d. patikslintame skunde pareiškėjas taip pat teigė, kad jis neneigia, jog jo vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje yra būtina nustatyti sanitarinės apsaugos zoną, tik patikrinimo akte nepagrįstai padaryta išvada, jog kvapas yra siejamas su UAB „Plastena“ teritorijoje vykdoma ūkine komercine veikla.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kai pareiškėją tenkina ginčijamu Aktu konstatuotas teisės aktų pažeidimas (pareiškėjas pažeidė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą) ir sutinkamai su tuo atsakovo duotas pareiškėjui įpareigojimas (pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2017 m. sausio 20 d., vadovaujantis paminėtu straipsniu, nusistatyti ir įregistruoti sanitarinę apsaugos zoną pagal vykdomą (planuojamą) vykdyti veiklą), tačiau netenkina ginčijame Akte nustatyti faktai bei atkreipiamas dėmesys į tai, kad priimant Aktą buvo pažeistos Taisyklių 8 punkto nuostatos.

16. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu, nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 8 punkto nuostatas. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad kvapų kontrolę sudaro šie etapai: I etapas – kvapų kontrolės komisijos sudarymas ir galimo kvapo vietoje patikrinimas ir II etapas – ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas Komisijai nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su pareiškėjo skunde nurodyta ūkine komercine veikla. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad skundo pareiškėjai nesutiko, kad kontrolė būtų atliekama gyvenamosiose patalpose, remdamasi 8.1.3 punktu Komisija ši faktą privalėjo užfiksuoti ir perduoti skundą nagrinėjančiai institucijai, kuri turėjo skundo nenagrinėti. Teisėjų kolegija, laikosi nuostatos, kad Taisyklių 8 punkte numatyta procedūra nereikalauja, kad atsakovas, vertindamas oro užterštumą gyvenamosios aplinkos ore, privalomai vertintų ir oro užterštumą gyvenamosiose patalpose, nes pats Taisyklių 8 punktas to nereikalauja. Vien iš Lietuvos Higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 4 punkto, kuris apibrėžia gyvenamosios aplinkos oro sąvoką kaip gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų ir jų aplinkos, nurodytų 1 punkte, orą, negali būti išvesta atsakovo pareiga visuomet vertinti kartu ir pastatų patalpų, ir jų aplinkos orą. Nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 8 punktu, tyrė užterštumą gyvenamosios aplinkos ore, nevertinant oro užterštumo gyvenamosiose patalpose, o toks tyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra suderinamas su Taisyklių 8 punkto nuostatomis.

18. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Komisija teisingai įvertino 2016 m. birželio 27 d. skunde dėl skleidžiamo kvapo (registracijos Nr. AP.2-78(17.4.1.2.12) jai pateiktą informaciją, taip pat tinkamai įgyvendino Taisyklių 8.1 punktą, atlikdama vertinimą gyvenamosios aplinkos ore, atvykus į galimo skleidžiamo kvapo vietą, bei nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su pateiktame skunde nurodyta ūkine komercine veikla, pagrįstai įvertino pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuodamas tariamus Taisyklių pažeidimus, nepaaiškina teismui kaip minėti pažeidimai galėjo įtakoti ginčijamame Akte padarytą išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus ir atsakovo duotą įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl Taisyklių pažeidimų vertintini kaip nepagrįsti.

19. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje tokiam sprendimui nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų faktinių aplinkybių vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar teisiškai pagrįstų argumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir faktus būtų pagrindas vertinti kitaip ir nėra jokio pagrindo teigti, kad Ginčijamas Aktas yra nemotyvuotas. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą Aktą priėmusio atsakovo atliktu tyrimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį Aktą laikyti nemotyvuotu ar nepagrįstu.

20. Išsamiai ir objektyviai ištyrusi bei įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasi nurodyta teises normų sistemine analize, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad byloje nėra patikimų įrodymų, nedviprasmiškai ir neginčytinai leidžiančių teigti, kad ginčijamas Aktas yra neteisėtas.

21. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Plastena“apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė