448959fa-444d-4dd8-a9d5-e69c18d2c7eb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-65-1122/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23545-2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, sekretoriaujant Vitai Jurienei, Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, prokurorei Loretai Masiulionytei, kaltinamajam V. D., jo gynėjai advokato padėjėjai Kristinai Vezbergaitei, nukentėjusiajam M.

B. ir jo atstovei advokatei Gretai Paskačimienei, vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, Å«kininkas, oficialiai nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 206 straipsnį (2 veikos), 278 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine 68 MGL (8 500 Lt) bauda (bauda sumokėta), Ispanijoje 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2017 m. balandžio 4 d.) dėl ekonominių ir su prekyba susijusių nusikaltimų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teismas n u s t a t ė : V. D. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), aplinkinių asmenų akivaizdoje, ginčo metu, keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais, be priežasties sugriebė nukentėjusiojo M. B. rankos maÅ¾Ä jį pirÅ¡tÄ ir jį laužė, po ko sugriebė visÄ nukentėjusiojo rankÄ ir jÄ laužė, nukentėjusiajam pavykus iÅ¡traukti rankÄ , iÅ¡ nugaros abejomis rankomis sugriebė nukentėjusiojo kaklÄ ir smaugė, laikydamas už kaklo nutempė nukentėjusįjį iki automobilio, kur reikalavo atsipraÅ¡yti kaltinamojo draugės, nukentėjusiajam atsipraÅ¡ius ir ginantis sudavus smÅ«gį V.

D. į veidÄ bei bandant Å¡alintis, pasivijęs nukentėjusįjį, kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį jam į veidÄ , dėl ko nukentėjusysis prarado sÄ monę ir nukrito, tuomet kÅ«nu prispaudė gulintį nukentėjusįjį prie žemės, sugriebė rankomis nukentėjusiojo kaklÄ ir smaugė nukentėjusįjį iki atvyko policijos pareigÅ«nai, tokiu įžūliu elgesiu sukėlė nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ dėl padarytų poodinių kraujosruvų deÅ¡inės akies vokuose, kairės akies vokuose, nosyje, kairiame skruoste su odos nubrozdinimu, deÅ¡iniame žaste, kryžmens srityje, odos nubrozdinimų nugaroje, keliuose, intraodinės kraujosruvos kakle, ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Tokiais veiksmais V. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Pažymėjo, kad jau daugiau nei metus laiko jis negali iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, nesupranta, kodėl jį taip griežtai apribojo. Yra atskirtas nuo Å¡eimos ir vaikų. Nenori Å¡vaistyti visų laiko, įrodinėti, kad elgėsi teisingai, ar neteisingai, reikÅ¡ti pretenzijas už jam padarytus nemalonumus, duoti parodymus dar kartÄ . Jis viskÄ pasakė pareigÅ«nui, tÄ jis užfiksavo tarnybiniame praneÅ¡ime, o pareigÅ«nas posėdžio metu iÅ¡dėstė savaip.

Prašė remtis jo duotais parodymais įvykio metu, jų laikosi. Daugiau pridurti nieko negali. Paskutinio žodžio metu kaltinamasis pažymėjo, kad yra nepakantus neteisybei. Akivaizdu, kad M. B. bet kokioje situacijoje siekia maksimalios naudos. O jis (kaltinamas), skirtingai, matydamas akivaizdžiÄ neteisybę ir agresijÄ , siekdamas apsaugoti silpnesnius, yra pasiruošęs ir pasirengęs atsisakyti patogaus gyvenimo ir įsivelti į konfliktÄ ar sukelti skandalÄ , dėl ko dabar turi didelių nemalonumų ir finansinių iÅ¡laidų.

Å iuo atveju akivaizdžiai matyti, kad M. B. siekia kerÅ¡to bei ekonominės naudos, nors jam tik buvo užkirstas kelias naudoti agresijÄ , daryti psichologinį smurtÄ , bauginti ir žeminti Å¡iais savo veiksmais K. V. Jis yra žmogus, kuris neturi moralės, vyriÅ¡kumo ir yra dviveidis, tai matoma iÅ¡ jo elgesio prieÅ¡ įvykį, konflikto metu, policijoje per apklausÄ ir galiausiai per teismo posedį. IÅ¡ valdingo, savimi pasitikinčio, savanaudžio tirono, jis tapo baikÅ¡tus, apgailėtinas ir pasipelnyti siekinatis individas.

Užuot pripažinęs ir supratęs, kad nedera taip elgtis su moterimis, jis nesugebėjo atsipraÅ¡yti K. V. bei grÄ Å¾inti asmeninius daiktus, kurie liko bute, bei užstato, kuris yra kaip priemonė užtikrinti, kad butas nebus nuniokotas. Dėl buto pretenzijų nėra. BÅ«tent savo noru vadovauti ir neadekvačiu elgesiu M. B. sukėlė K. V., jam (kaltinamajam), taip pat ir sau ekonominių, emocinių ir psichologinių nemalonumų. BÅ«tų protinga ir malonu, kad jis pasimokytų iÅ¡ savo klaidų ir elgesio.

Savo ruožtu jis (kaltinamasis) tikrai neleis skriausti nei vienos moters, negalvodamas apie pasekmes, stos ginti ir sustabdyti agresijÄ . Pats tyrimas buvo atliekamas pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir pareigÅ«nai nesigilino į visas aplinkybes. BÅ«tent nekompetentingo pareigÅ«no V. K. veiksmai ir sprendimai padarė negrįžtamÄ Å¾alÄ bylos eigai. Jis ne tik neužfiksavo pagrindinio liudytojo, vaikino su balta kepure, bet netgi nepaminėjo jo raÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ , nors įvykio metu jis (kaltinamasis) jo tÄ padaryti prašė 3-4 kartus.

Negana tokio aplaidumo, nežinodamas ir nematydamas konklifto pradžios, per 5 minutes nusprendė, kas kaltas Å¡ioje situacijoje, nors byla jau pusantrų metų nagrinėjama teismo salėje. Nesuprantama ir prokÅ«rorės pozicija nesiaiÅ¡kinti konflikto pradžios, kaltinti ir vertinti žmogaus veiksmus nuo konflikto pabaigos. Elementaru, kad jeigu M. B. nebÅ«tų grÄ sinęs K. V. ir reikalavęs pinigų, jis (kaltinamasis) nebÅ«tų važiavęs jos ginti ir aiÅ¡kintis, o jei nebÅ«tų važiavęs ginti, tai nebÅ«tų dabar teisiamas.

Prokurorė tÄ faktÄ stengiasi nuginčyti ir pareiÅ¡kė, kad tai visai nesvarbu Å¡ioje byloje. Jis (M. B.) piktavaliÅ¡kai ėjo, baugino, iÅ¡junginėjo Å¡viesÄ , brovėsi į buto vidų, žinodamas, kad jo (kaltinamojo) nėra Lietuvoje, tokiais veiksmais sukeldamas K. V. ir jam (kaltinamajam) panikÄ ir nerimÄ . Buvo priverstas praÅ¡yti draugo pagalbos, kurisi nuvažiavo, įjungė Å¡viesÄ ir nuramino K. V., kuri buvo įbauginta. Mano, kad M. B., kaip buto savininko, tokie neprognozuojami veiksmai tikrai nėra pateisinami ir nemano, kad galima nekreipti dėmesio į tai.

Visa įvykusi situacijÄ ir visi teisminiai posėžiai nėra malonÅ«s nei jam (kaltinamajam), nei K. V.. IÅ¡ dalies pripažįsta pažeidęs vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , bet tai buvo priverstas padaryti ne savo valia, o dėl M. B. elgesio. Yra pasiruošęs už tai atsakyti, bet mano, kad bÅ«tų sÄ Å¾ininga, kad M. B. atsakytų taip pat, nes konflikto pradininkas buvo bÅ«tent jis, o jam (kaltinamajam) tik pasisekė jį sutramdyti. Nukentėjusysis M. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju pirmÄ kartÄ susitiko įvykio metu.

Jokie asmeniÅ¡ki santykiai jų nesieja. Su kaltinamuoju susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, kaltinamasis turėjo grÄ Å¾inti nukentėjusiojo nuomoto buto raktus, nes taip buvo sutarta, ir skolÄ . Susitikus, skolos nukentėjusysis negavo, tačiau buvo sumuÅ¡tas. Kaltinamasis yra K. V., kuri iÅ¡ jo (nukentėjusiojo) nuomojosi butÄ , vyras, kuris Å¡iuo atveju ir mokėjo už buto nuomÄ . Buto nuomos sutartis buvo sudaryta tarp nukentėjusiojo ir K. V.. Bute gyveno K. V., kiek jam žinoma, ir V.

D.. PrieÅ¡ susitikimÄ jie bendravo, susiraÅ¡inėjo, buvo sutarta, kad susitiks prie nuomojamo buto, nes nuomos sutartis buvo nutraukta, grÄ Å¾inti raktus ir nuomos likutį. Buto nuomos sutartis buvo nutraukta K. V. iniciatyva, jie iÅ¡sikraustė, turėjo savo kitų planų. Pagal nuomos sutartį, jÄ nutraukus nepraėjus metams laiko, turėjo bÅ«ti sumokama vieno mėnesio depozito nuomos kaina (360 Eur). Å iuo atveju dar buvo ir kitų įsiskolinimų už komunalines paslaugas, bet nukentėjusysis jų jau nesitikėjo gauti.

Ä® sutartÄ vietÄ nukentėjusysis atvyko, Å¡iek tiek anksčiau. Tada atvyko V. D. ir K. V. automobiliu. Nukentėjusiojo nuomone, jie neturėjo pinigų skolai grÄ Å¾inti. Kaip tiksliai vyko susitikimas, nepamena. Jie pradėjo kalbėtis, V. D. pradėjo kelti balsÄ , sakė, kad susidoros, sumuÅ¡, taip ir įvyko. Kadangi V. D. yra profesionalus imtynininkas, įvykio metu visus tuos techninius veiksmus ir panaudojo. VienÄ kartÄ jam (nukentėjusiajam) pavyko iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ V. D. gniaužtų, tačiau apskritai kaltinamasis su juo darė, kÄ norėjo.

Konflikto metu K. V. iÅ¡ pradžių buvo automobilyje, paskui iÅ¡lipo ir filmavo, aplink vaikÅ¡tinėjo. Kur ta filmuota medžiaga, neaiÅ¡ku, nežino, kur jie jÄ panaudojo. Kadangi jie buvo daugiabučio aikÅ¡telėje, buvo ir kiti žmonės priėję, bet niekas nedrįso kiÅ¡tis, matyt, dėl baimės. Bet kiti žmonės matė visa tai. Nežino, kiek laiko truko muÅ¡tynės, kadangi jis kelis kartus buvo praradęs sÄ monę. Jis pats smÅ«giavo kaltinamajam, kai bandė iÅ¡trÅ«kti, iÅ¡silaisvinti iÅ¡ gniaužtų, vienÄ kartÄ tikrai pavyko suduoti.

Dėl daugiau kartų jis abejoja, neatsimena. Bet kokiu atveju tai buvo gynyba. V. D. nuo pat susitikimo propagavo konfliktÄ . Nežino pagrindo. V. D. pradėjo rėkti, reikalauti, kad nukentėjusysis atsipraÅ¡ytų. Už kÄ ir kodėl, jis pats nesupranta iki Å¡iol. Užpuolimas buvo netikėtas, nes nukentėjusysis manė, kad kaltinamasis tik grasina, tačiau nesitikėjo, kad jį užpuls ir sumuÅ¡. KÄ jiedu konkrečiai konflikto metu kalbėjo, nepamena. Kai kaltinamasis jį sumušė, jo visa nugara buvo sumuÅ¡ta, daug smÅ«gių suduota, ir kojos visos mėlynos buvo.

Ligoninėje suskaičiavo 12 smÅ«gių. Patyrė daug diskomforto ir visas veidas buvo sudaužytas, iÅ¡tinęs. Kadangi dirba su žmonėmis, akivaizdiniu bÅ«du bendrauja, dėl tokios iÅ¡vaizdos mėnesį laiko negalėjo eiti į vieÅ¡umÄ . PirmÄ sias dienas negalėjo miegoti, nes skaudėjo nugarÄ , negalėjo ant jos gulėti bei buvo kitų nepatogumų. Nukentėjusysis įvykio metu buvo su akiniais, marÅ¡kiniais, telefonu kiÅ¡enėje, laikrodžiu. Visa tai buvo suplėšyta, sugadinta. Visa tai nurodyta civiliniame ieÅ¡kinyje.

Be to, kaip minėjo, jis apskritai negalėjo dirbti apie mėnesį laiko. Negautas pajamas apskaičiavo pagal ankstesnių metų pajamų deklaracijas, nedabingumo laikotarpio niekur nefiksavo, iÅ¡ Sodros iÅ¡mokų negavo. Jo veikla –(duomenys neskelbtini). Negali prekiauti internetu, vyksta gyva prekyba. Nerimavo, kad tai gali vėl pasikartoti. Tai buvo įtemptas ir sunkus periodas. Gėrė vaistus iÅ¡raÅ¡ytus, atsinaujino galvos svaigimas, kuris buvo dingęs prieÅ¡ 5-6 metus. Toks įvykis jam pirmÄ kartÄ apskritai įvyko.

Patytė stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus. Sveikatos pasekmių kaip ir nejaučia, bet buvo bemiegių naktų, negalėjo koncentruotis į savo kasdienę veiklÄ . Vis dar bÅ«na sunku užmigti. Todėl praÅ¡o atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ . Patirtos turtinės žalos nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, nes pirmÄ kartÄ dalyvavo tokioje procedÅ«roje, nežinojo eiliÅ¡kumo. Niekas jo neklausė tuo metu, kÄ jis turi nurodyti. Kad daiktai sugadinti, pastebėjo iÅ¡ karto po įvykio. Nukentėjusysis ne vienÄ butÄ nuomoja, bet pirmÄ kartÄ tokį nuomininkÄ turėjo, su kuriuo sunku susikalbėti, reikia įrodinėti, kaip, kodėl, pagal kokį susitarimÄ yra skolingas, bet žmogus nelabai girdi, nelabai mato, arba nenori girdėti.

KiekvienÄ kartÄ , kai reikėdavo sumokėti už komunalines paslaugas, visÄ laikÄ buvo vėluojama. Nuolat reikėdavo paraÅ¡yti, priminti, kad reikia mokėti, gaiÅ¡ti savo laikÄ . ProblematiÅ¡ka buvo. Bet neatsiskaityta buvo tik už paskutinį mėnesį. Bendravimo su jais nepavadintų prieÅ¡iÅ¡ku. Palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dėl ko kaltinamasis atliko smurtinio pobÅ«džio veismus prieÅ¡ jį, jam neaiÅ¡ku. Matyt, nenorėjo mokėti ir norėjo parodyti vyriÅ¡kumÄ prieÅ¡ K.

V.. Kaltinamasis neįvardijo dėl ko, tik reikalavo atsipraÅ¡yti. Už kÄ , nukentėjusysis nežino, nepasakė. Daugiabučio aikÅ¡telė judri, ten daug žmonių, didelis daugiabutis, įvykio metu buvo darbo diena. Jis (nukentėjusysis) pats nebuvo skolingas kaltinamajam ir jo draugei. Nebuvo informuotas, kad jo nuomotame bute liko K. V. daiktai, turtas, apie tai nežino, buto po nuomos sutarties nutraukimo neapžiÅ«rėjo, perleido kitiems nuomininkams. Nors su nuomininkais buvo sunku susiÅ¡nekėti, tačiau pats nuomos sutarties nenutraukė, buvo suinteresuotas gauti finansinę naudÄ , laikėsi įsipareigojimo pagal sutartį.

Å iuo metu tiksliai negali įvardyti, kokiÄ sumÄ jie liko skolingi. RaÅ¡ydamas SMS žinutes K. V., ragindamas sumokėti, prašė, kad laikytųsi sutarties sÄ lygų. Tai nelaiko grasinimu jÄ iÅ¡varyti iÅ¡ buto. Pats V. D. grasino, kad suras, susidoros, persekios, kad jam (nukentėjusiajam) reikia saugotis, kad ateis į namus. Negali tiksliai pasakyti, už kurį mėnesį ir kiek K. V. nesumokėjo nuomos. Neprisimena, ar pasiraÅ¡ant sutartį, gavo užstatÄ . Du mėnesiai yra depozito ir vienas mėnesis einamoji kaina, tai iÅ¡eitų trys mėnesiai.

Jis negrasino K. V., pagal sutartį jis pats turėjo teisę nuraukti sutartį. Taip pat jis neatvažiavo kitÄ dienÄ ir neiÅ¡jungė bute Å¡viesos, norėdamas įbauginti. Nukentėjusysis iÅ¡ V. D. reikalavo tik nuomos mokesčio, pats V. D. užstato neturėjo grÄ Å¾inti. Nukentėjusysis nežino, kÄ galvojo V. D. ir ar turėjo priežastį reikalauti atsipraÅ¡ymo. Nukentėjusysis nesijaučia kaltas, nes nežino, kÄ yra padaręs V. D.. Savo civilinio konflikto dėl nuomos nesprendė teisiniu keliu.

Liudytoja K. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos santykiai su V. D. yra artimi, jie gyvena kartu, jis jos bÅ«simasis vyras. 2019 m. vasario 18 d. sudarė sutartį su M. B. dėl buto nuomos. Buvo duotas depozitas 720 Eur dviem mėnesiams į priekį. Už 10 dienų, iki kovo 1 d., davė grynaisiais 120 Eur. Ilgesnį laikÄ M. B. nuomojamame bute ji gyveno viena, kartais atvažiuodavo V. D. kelioms dienoms. Nuomos sutartis buvo nutraukta jos iniciatyva. Jiems M. B. buvo skolingas 720 Eur. Konfliktas vyko turbÅ«t dėl to, kad jau nuo pat pradžių su M.

B. buvo nesusipratimai. Jam kliÅ«davo, kad vėluodavo pavedimai, ji visada jautė kaip ir prievartavimÄ , raÅ¡ymÄ Å¾inučių ir t. t. Galiausiai jis prieÅ¡ nuomodamas butÄ nutylėjo tai, kad ten dėl remontuojamų butų vyksta triukÅ¡mas. Dėl tos priežasties ji iÅ¡sikraustė iÅ¡ to buto. Nebegalėjo gyventi daugiau nei du mėnesius. Galiausiai nusprendė nutraukti sutartį. Ä®spėjo M. B. prieÅ¡ mėnesį. Jis iÅ¡ jos pareikalavo, kad ji sumokėtų už praėjusį mėnesį, 360 Eur už nuomÄ .

Ji jam paskė, kad jis gali nusiskaičiuoti iÅ¡ depozito, tam jį ir davė, dviem mėnesiams į priekį. Po to M. B. jai pradėjo grasinti, kad ji nebeužeis į butÄ , kadangi nesumoka nuomos. Ji visÄ laikÄ bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokių pinigų jis iÅ¡ jos nori, nesuprato, kam tada mokėjo depozitÄ . Bet jis nenurimo, vis reikalavo, grasino, kad iÅ¡mes iÅ¡ buto. Ji turi visus įrodymus, susiraÅ¡inėjimus su juo. Jis jai darė psichologinį spaudimÄ ir ji 2019 m. gegužės 5 d. kreipėsi į policijÄ .

Tada M. B. savavaliÅ¡kai įėjo į butÄ , jai grasino, paskui iÅ¡jungė jai Å¡viesÄ . Ji (duomenys neskelbtini) neturi daug pažįstamų, atsirado draugas, kuris jai padėjo ir ėjo į rÅ«sį ieÅ¡koti jungiklio, kad įjungtų jai Å¡viesÄ , ji buvo pakankamai iÅ¡gÄ sdinta ir bijojo. Ji nenorėjo to konflikto, bet ji aiÅ¡kiai ir geranoriÅ¡kai pasakė, kad ji jokių pinigų jam neskolinga. Galiausiai ji anksčiau laiko iÅ¡sikraustė ir jie susitarė susitikti. Konflikto dienÄ jie atvažiavo į sutartÄ vietÄ dėl rakto ir dėl likusių komunalinių mokesčių, jie turėjo atiduoti 140 Eur, nors jie geranoriÅ¡kai sakė, kad M.

B. nusiskaičiuotų juos nuo depozito, o likutį jiems grÄ Å¾intų, bet M. B. nenorėjo. Pagal sutartį 2019 m. birželio 5 d. jie nebuvo skolingi M. B., jis turėjo jų depozito likutį, be to, tas 140 Eur už komunalinius taip pat neaiÅ¡kus, nes ji neturėjo jokių lapų, už kÄ paskaičiuoti Å¡ie pinigai. Butas buvo nesugadintas, išėjo tvarkingai. Ä®vykio metu ji sėdėjo automobilyje, V. D. iÅ¡lipo su juo (M. B.) pakalbėti. Ji visÄ laikÄ sėdėjo automobilyje nusisukusi. Nematė ir negirdėjo, nei apie kÄ jie kalba, nei kÄ jie ten darė.

Ji pamatė tik tada, kai jie pradėjo stumdytis. M. B. pirmas trenkė V. D.. Tada ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir iÅ¡kvietė policijÄ . Ä®vykio metu V. D. paprašė, kad M. B. atsipraÅ¡ytų jos, jis (M. B.) to nepadarė ir prasidėjo grumtynės. Matosi video, kaip jie, besistumdydami, užgriuvo ant durelių, kur ji sėdėjo, ir tada ji negalėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Kai V. D. jį (M. B.) prirėmė, jie pasitraukė ir ji iÅ¡lipusi iÅ¡kvietė policijÄ . V. D. prirėmė jį, kad M.

B. daugiau nesimuÅ¡tų. M. B. smÅ«giavo pirmas ir atliko prieÅ¡ V. D. kovos veiksmus. Ji pati nenaudojo ryÅ¡io priemonių ir nefilmavo įvykio. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nes pasidarė baisu. Ir V. D. Å¡aukė, kad ji kviestų policijÄ . Ä®vykio metu ji su V. D. atvažiavo dviese. M. B. juos pasitiko. Buvo praeivis, kuris prisikabino konflikto metu. K. V. jo nepažįsta, nežino, kas jis toks, ir negirdėjo, kÄ jis sakė, kÄ komentavo. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Policija jį apklausė ir tada jis nuėjo. Tas praeivis tikrai su jais nevažiavo. Kai jie (policininkai) artėjo, tik tada K. V. jį pamatė. Ji nematė, iÅ¡ kur jis atsirado, iÅ¡ kur ėjo. Negirdėjo, kÄ sakė, tik matė, kad rankomis gestikuliavo. Ji buvo streso bÅ«senos ir kai kvietė policijÄ , net nesuvokė, kas vyksta, bėgo pati pasitikti policijÄ . Prasidėjus grumtynėms, konfliktas buvo triukÅ¡mingas, buvo Å¡auksmas, kviesti policijÄ . Tačiau Å¡iaip tikrai netriukÅ¡mingas. Å alia yra gyvenamasis namas, net nežino, kas galėjo atkreipti dėmesį.

Praeiviai ten nevaikÅ¡to, nes ten automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kažkoks kelkraÅ¡tis. Vienas kitas namo gyventojas gal matė, bet ji nestebėjo jų. Tikrai niekas nesikiÅ¡o. Arčiausiai buvo tas, kurio jie nepažįsta. Daugiau paÅ¡alinių nematė dėl streso. Ji du kartus skambino į BendrÄ pagalbos centrÄ . Konfliktas, muÅ¡tynės, iki kol policija atvažiavo, truko gal iki minutės. Kai vyko su V. D. į susitikimÄ , V. D. neplanavo kažkÄ padaryti M. B., ji ir V. D. tikrai nekonfliktiÅ¡ki žmonės. PrieÅ¡ tai nuomojosi butÄ , jokių problemų nebuvo.

Jie tikrai neplanavo konflikto, sakė jam gražiai, kad atsiskaičiuotų ir atiduotų jiems likutį. K. V. iÅ¡sikraustė prieÅ¡ birželio mėnesį. Birželio mėnesį jau turėjo perduoti raktus. Kai dar gyveno, M. B. vedėsi į butÄ Å¾mones, rodė jį, ir ji žinojo, kad nuo birželio 1 d. atsikrausto nauji nuomininkai. Galiausiai, kai ji iÅ¡sikraustė, buvo pakeistos visos spynos ir ji užeiti pasiimti priedėlio nebegalėjo. Spynos buvo pakeistos prieÅ¡ K. V. atiduodant raktus M. B.. K.

V. iÅ¡sikraustėte iki birželio 1 d. ir pranešė M. B., kad iÅ¡sikraustė ir raktus atiduos, kai grįš V. D.. IÅ¡sikraustydama iÅ¡ buto nepasiėmė visų daiktų, nes kraustėsi viena ir galėjo kažkÄ pamirÅ¡ti. Yra paraÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ policijoje, kad ji skambino telefonu, kreipėsi į BendrÄ jį pagalbos centrÄ klausdama, ar M. B. turi teisę iÅ¡kraustyti juos iÅ¡ buto. Ji galėtų apibÅ«dinti M. B. kaip agresyviai besielgiantį asmenį. Jis nuo pat pradžių kėlė jai nerimÄ , gyveno tame bute neramiai.

Nors visada laiku mokėdavo nuomÄ , perspėdavo, kad viskas sumokėta. Galiausiai, jis jai neatiduoda jos turto, esančio bute. Liko interneto priedėlis, kurio vertė 270 Eur ir kurį ji turėtų atiduoti Cgates, ji kiekvienÄ mėnesį patiria žalÄ po 35 Eur. Negali nutraukti sutarties, nes priedėlio negali atsiimti ir grÄ Å¾inti. Norėjo susitarti su M. B., bet viskas buvo ignoruota. Siuntė jam el. paÅ¡tu, paÅ¡tu laiÅ¡kÄ su praÅ¡ymu atiduoti turtÄ . Jis savavaliÅ¡kai, nesilaikydamas teisės aktų jÄ terorizuoja.

Dėl M. B. skolos civilinio ieÅ¡kinio į teismÄ nepadavė, dėl Cgates turto galiausiai nusprendė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Liudytojas A. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, tik iÅ¡ 10 aukÅ¡to yra nufilmavęs įvykį. Jam žinoma tik tiek, kÄ pavyko nufilmuoti. KonfliktÄ pastebėjo iÅ¡ balkono. Akivaizdžiai ginčijosi du vyrai. Vienas bandė trauktis, vengė fizinio kontakto, kitas bandė jį pagauti. Mergina tai iÅ¡bėgdavo iÅ¡ automobilio, tai vėl į automobilį sėsdavo.

Dar vienas vyrukas buvo, video jis matosi. Su kepure ir su buteliu lakstė ir vis kažkokio žibalo į ugnį pylė. Jis (liudytojas) išėjo į balkonÄ , nes iÅ¡girdo kažkokį triukÅ¡mÄ , kažkas rėkavo, žvilgtelėjo ir nutarė nufilmuoti. Jis pats ten negyvena, buvo pas draugo pusbrolio žmonÄ svečiuose. Jis ne vienas, kuris žvilgtelėjo per langÄ , nes ten vyksta statybos tuose daugiabučiuose, žmonės ten daiktus neÅ¡iojasi, baldus kažkas krovėsi ir tikrai matė, kad daugiau žmonių žiÅ«rėjo pro balkonus.

Paties įvykio vietoje buvo 4 žmonės. Kaltinamasis (sėdintis salėje V. D.), nukentėjusysis (sėdintis salėje M. B.), mergina, vairuotoja automobilio, ir dar vienas vaikinas su kepure. Pirmiausia, kÄ pamatė, tai akivaizdžiai M. B. buvo prispaustas prie žemės, ar sėdėjo. Paskui atsistojo, bandė iÅ¡vengti konflikto, jie ilgai aiÅ¡kinosi, gal kokias 6 minutes. Tai pasistumdė, bandė vienas kitÄ pargriauti. M. B. pargriovė ir užgulė. Daug kas kvietė policijÄ , jis irgi kvietė. Iki policijos atvykimo M.

B. ir buvo prispaustas. Abu kažkiek mosikavosi. Vienas akivaizdžiai vengė smÅ«gių, tai buvo M. B.. M. B. akivaizdžiai bandė trauktis. Jam iÅ¡ 10 aukÅ¡to atrodė bÅ«tent taip. Bet konflikto priežasties nežino. Liudytojo nuomone, užpultasis tikrai buvo M. B.. Dar du asmenys dalyvavo, bet fiziÅ¡kai užpultas buvo pono V. D.. Nieko negirdėjo, bet kažkÄ Å¡Å«kavo. BÅ«damas patalpoje iÅ¡girdo Å¡Å«kavimus. Išėjo į balkonÄ , ir pamatė, kad jie jau stumdėsi, ir tada pradėjo filmuoti.

Video matosi, kad M. B. sėdi, V. D. jį spardo, laikyti bando, bandė jį atakuoti. Kas blogas, kas geras, sunku pasakyti, viskas dviprasmiÅ¡kai atrodė. Susidarė nuomonė, kad M. B. reikia pagalbos. M. B. iÅ¡ pradžių sėdėjo, paskui atsistojo, keletÄ minučių jie aiÅ¡kinosi, M. B. palaikė prispaustÄ prie automobilio. Rimtesnės grumtynės prasidėjo, kai M. B. parvertė ant žemės. Jį laikė prispaustÄ kokias 6 minutes. Abu mosikavo rankomis, gal M. B. labiau gindamasis. Grumtynių metu M.

B. parvertė ant žemės. Ä®vykio metu buvo dar vienas vyriÅ¡kis, bet prieÅ¡ pat policijÄ jis dingo, bet visÄ laikÄ buvo Å¡alia. Jis akivaizdžiai buvo V. D. pusėje, draugas. Jis M. B. bandė paauklėti, kažkÄ aiÅ¡kino, kurstė. Kaip visi atvyko į įvykio vietÄ , jis nematė, išėjo į balkonÄ prasidėjus kivirčui, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Kai pradėjo filmuoti, jau buvo kažkoks judesys, jau kažkokios grumtynės buvo. Paskui keletÄ minučių ramiau, kažkÄ aiÅ¡kinasi, paskui vėl grumtynės. Jis (liudytojas) nežino, kas buvo prieÅ¡ tai, kokia konflikto pradžia, filmuoti pradėjo iÅ¡girdęs Å¡Å«kavimus.

Fizinis kontaktas buvo tarp V. D. ir M. B., dviejų asmenų. Akivaizdžiai V. D. draugai irgi atakavo psichologiniu smurtu. Tie kiti asmenys yra mergina (K. V.) ir žemo Å«gio vyras. Liudytojo nuomone, tai buvo M. B. bandymas iÅ¡vengti, o V. D. – bandymas sutramdyti. Liudytojas matė, kad K. V. rankose turėjo telefonÄ . Taip pat ji bėgo pasitikti policijos. V. D. labiau puolė M. B., bet galėjo bÅ«ti ir M. B. sulaikomas, kažkÄ padaręs negero, jis nežino, kaip buvo. Liudytojas G. Å . apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta kaltinamojo, bet matęs yra.

Ä®vykio liudytoju tapo, kai iÅ¡nešė Å¡iukÅ¡les iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), daugiabučio kieme, kur viskas vyko. Buvo darbo diena, tiksliai kokia, neatsimena, apie 17 val. Buvo vasara. Galėjo bÅ«ti 2019 m. birželio 5 d. Pamatė nukentėjusįjį (sėdintį salėje M. B.), nes jis dairėsi, lÅ«kuriavo. Liudytojas nuvažiavo prie konteinerio su vežimėliu, iÅ¡metė Å¡iukÅ¡les ir į kiemÄ Ä¯važiavo Audi automobilis, sustojo kieme, netoli konteinerių, netoli jo, pro pat jį pravažiavo ir iÅ¡kart iÅ¡lipo du vaikinai, vienas iÅ¡ jų buvo kaltinamasis (sėdintis salėje V.

D.) ir dar vienas žemo Å«gio su kepure. Už vairo buvo mergina (salėje sėdinti K. V.). Jie visi atvažiavo kartu automobiliu. Priėjo prie nukentėjusiojo, pradėjo kalbėti. Liudytojas nuėjo prie savo automobilio pasikrauti plytelių. Kol krovėsi plyteles, iÅ¡girdo, kad vyrai garsiau Å¡Å«kauja, jau kažkoks konfliktas vyksta, kaltinamasis pradėjo kažkÄ Å¡aukti, girdėjo pokalbio nuotrupas, kad bÅ«tent ta mergina dėl kažko verkė, bet konkrečiai, kÄ Å¡aukė, negirdėjo. Tada liudytojas atkreipė dėmesį labiau.

Judėdamas link laiptinės, žiÅ«rėjo į juos ir pamatė, kad nukentėjusįjį apsuko, sugriebė, pradėjo smaugti. Tai buvo gal 15 metrų nuo automobilio. Tada per visÄ tÄ atstumÄ tempė iki automobilio smaugdamas ir tempdamas Å¡aukė, kad nukentėjusysis atsipraÅ¡ytų tos merginos, daug kartų pakartojo, ir tas žemo Å«gio vyras irgi Å¡aukė, kad atsipraÅ¡ytų. Ten ilgiausiai laikė prismaugęs. Tada liudytojas pakilo į viršų ir iÅ¡ laiptinės balkono stebėjo, kas toliau vyksta.

Kai pakilo, jis (M. B.) jau buvo paleistas nuo smaugimo, bet jie ten toliau aiÅ¡kinosi kažkÄ . Jį (M. B.) vėl bandė suimti, labai paprastai parvertė, keliu prispaudė galvÄ prie metalinės konstrukcijos ir laikė jį. Tada liudytojas iÅ¡kvietė policijÄ , nes atrodė žiaurokai. Tokie dalykai be abejo atkreipė jo dėmesį. Labai nemaloniai pasijautė, kad vidury dienos tai vyksta. Kaltinamasis sugriebė nukentėjusįjį. Kaip supranta, to nukentėjusysis nesitikėjo, nes labai lengvai jį parvertė, labai matėsi ir jautėsi jėgų skirtumas.

IÅ¡ pradžių smaugė, tempė jį, paskui parvertė labai lengvai. Atrodė, kad tas nukentėjusysis visai nesitikėjo, kad bus toks konfliktas. Liudytojas matė bÅ«tent tuos du epizodus, kai griebė smaugti, o kai antrÄ kartÄ bandė sugriebti prie automobilio, įvyko mini grumtynės, bandė žmogus (nukentėjusysis) gintis. Kai liudytojas pakilo, nukentėjusysis buvo paleistas iÅ¡ smaugimo pozos ir tada parverstas ant žemės. Ä® laiptinę įėjo, kai nukentėjusysis dar buvo smaugiamas. Kai įėjo į laiptinę, išėjo į balkonÄ ir nukentėjusysis jau buvo paleistas, jie aiÅ¡kinosi.

AiÅ¡kinosi žodžiu. Paskui vėl bandė sugriebti. Mergina visada buvo automobilyje, tik kai jį prispaudė su keliu ir ilgai laikė, tada iÅ¡lipo. Matė, kad mergina buvo iÅ¡sitraukusi telefonÄ , nukreiptÄ Ä¯ nukentėjusįjį, ir ji pati taip pat Å¡aukė atsipraÅ¡yti. Ji galimai filmavo, fotografavo nukentėjusįjį. IÅ¡ to liudytojas suprato, kad prieÅ¡ tai buvo konfliktas tarp merginos ir nukentėjusiojo. Kai policija atvažiavo, kaltinamasis paleido nukentėjusįjį, bet nukentėjusysis gal dar 10 minučių nesikėlė nuo žemės, nebuvo atsigavęs. Nuo konflikto pradžios, kai atkreipė dėmesį, iki tol, kol atvyko pareigÅ«nai, viskas vyko gal 15-20 minučių.

Sunku įvertinti, bet vyko per ilgai. Tas dar vienas asmuo, kuris atvažiavo su kaltinamuoju vienu automobiliu, buvo viso konflikto metu. Jokių fizinių veiksmų jis neatliko. Jis tik Å¡aukė atsipraÅ¡yti. Tas asmuo, kai atvažiavo su automobiliu, sėdėjo gale. Liudytojas tik kokios pusantros minutės nematė konflikto, kol buvo įėjęs į laiptinę ir vėl per laiptinės balkonÄ pasižiÅ«rėjo. Liudytojas nė vieno įvykio dalyvio nepažinojo. Kai buvo tas žmogus prispaustas su keliu į metalinę konstrukcijÄ , dar buvo priėję kiti žmonės, ir mergina, paklausti, kas ten darosi, kvies policijÄ .

Aplinkiniai reagavo, ir kai aplinkiniai sureagavo, tas žemo Å«gio vaikinas pasiÅ¡alino. Atvykus policijai, jo nebebuvo. Tas trečias asmuo tikrai nebuvo praeivis. Mergina galimai kvietė policijÄ , matė, kad ji skambino. Mergina bėgo pasitikti policijos. Atvykus policijai, liudytojui susidarė įspÅ«dis, kad kaltinamasis su mergina pradėjo dėstyti savo įvykių versijÄ , t. y. kad Å¡itas žmogus (nukentėjusysis) pats kaltas ir pats viskÄ padarė. PareigÅ«nams sudvejojus, jie užėjo į laiptinę, ten buvo kitų liudytojų ir jis pats nusileido ir pasakė, kÄ matė.

Liudytoja A. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visÄ konfliktÄ matė iÅ¡ toli, negali pasakyti, ar pažįsta kaltinamÄ jį, labai daug laiko praėjo. Kiek pamena, viskas vyko birželio mėnesį. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, pamatė incidentÄ iÅ¡ toli, dar buvo Å¡viesu, kokia 16-17 val. dienos. Pamatė muÅ¡tynes, jÄ truputėlį sukrėtė tas įvykis. Ji nesikiÅ¡o, tik iÅ¡kvietė policijÄ . Ėjo namo nuo stotelės, norėdama patekti namo, ėjo pro įvykio vietÄ .

Ä®vykio pradžios nematė, tiesiog matė pačiÄ pabaigÄ . Pamatė, kad du vyriÅ¡kiai susiginčijo dėl kažko ir vienas vyriÅ¡kis naudojo smurtÄ prieÅ¡ kitÄ . Matė, kad vienas vyriÅ¡kis buvo priremtas prie sienos, jam buvo grasinta. Tikslios eigos ji neatsimena. Paskui, užlipusi į balkonÄ , ir laukdama, kada atvažiuos policija, matė, kaip vienas vyriÅ¡kis ilgÄ laikÄ buvo prispaustas prie žemės, ant jo buvo tarsi atsigulta. Kadangi buvo iÅ¡ toli, negali atpažinti veidų. Tiesiog matė, kad buvo naudotas smurtas.

Visa jėga buvo atsiklaupta ant jo, todėl mano, kad tai tikrai buvo smurtinis veiksmas. IÅ¡ viso buvo trys vyrai ir viena mergina sėdėjo automobilyje. Mergina ilgÄ laikÄ ten sėdėjo. Atvykus pareigÅ«nams, ji iÅ¡lipo. Vienas vyras smurtavo prieÅ¡ kitÄ , o trečias vyriÅ¡kis stebėjo visÄ tÄ Ä¯vykį, Å¡laistėsi aplinkui su buteliais. Liudytoja palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji labai nustebo, kaip tai vyko: diena, daug žmonių aplinkui. Jai susidarė įspÅ«dis, kad niekas nekreipė dėmesio, ir jai pagailo to vyro (prispaustojo), jis buvo iÅ¡sigandęs, nieko nedarė, atrodė pasimetęs. Nelabai maloniai atrodė incidentas.

Liudytojai iÅ¡ Å¡ono atrodė tai kaip patyčios. Viskas apskritai atrodė nežmoniÅ¡kai. Ta mergina tikrai neatrodė sukrėsta, matė, kaip mergina pasitiko pareigÅ«nus, bet nematė, kaip skambino policijai. Ji (liudytoja) neatkreipė dėmesio, kiek žmonių buvo, kai atvyko policija. Stebėjo įvykį iÅ¡ toli, nežino, kaip tiksliai įvardyti tÄ atstumÄ . Veidų nematė, labiau tik figÅ«ras. Nežino, kodėl vienÄ iÅ¡ vyriÅ¡kių ikiteisminio tyrimo metu įvardijo aukÅ¡tu. Tiesiog norėjo pasakyti, kad atrodė aukÅ¡tas.

Jai atrodė aukÅ¡tesnis už tÄ , kurį jis užpuolė. Nepamena, kaip buvo apsirengę. Buvo su džinsais, trumpom rankovėm. Raudonų batelių taip pat nepamena. Pirmiausia, kai pamatė įvykį, ji paskambino draugui, o paskui pagalbai. Ji buvo sukrėsta, todėl skambindama pagalbos telefonu ir pasakė, kad nelabai suprato, kas vyksta. Dėl ko visa tai, čia ne jos reikalas. Atvykus policijos pareigÅ«nams, užpuolikas nieko nedarė, atsistojo ir tiek. Tikslaus laiko nepasakys, bet jai atrodo kokias 20 minučių viskas truko, pakankamai ilgai važiavo ir policijos pareigÅ«nai.

Kai policija vyko, veiksmas vyko toliau. Lyg ir nugirdo frazę, kažkas dėl pinigų. Greičiausiai užpuolikas taip Å¡aukė. Bet tiksliai nieko neiÅ¡girdo. Kaip ji suprato, įvykis jau turėjo pradžiÄ prieÅ¡ tai, o ji pamatė jį vėliau, konfliktui tęsiantis. Kai užspaudė kaklÄ , tas vyriÅ¡kis, kuriam užspaudė, susmuko kaip maiÅ¡as, o antrÄ kartÄ gulėjo ant žemės, kai ji jau stebėjo pro balkonÄ . Nebuvo priėjusi arčiau, ėjo kuo labiau aplinkui, nenorėjo įsivelti į incidentÄ .

Kai ėjo iki savo laiptinės, ji tuo metu nelabai matė, kaip buvo ir jos parodymuose paraÅ¡yta, nes jai Å¡iek teik automobiliai užstojo. Paskui priėjus prie laiptinės ji matė, kad toliau vyko konfliktas. Lyg ir grasinama buvo. Buvo agresyviai bendraujama. Kai policija atvyko, ji buvo balkone. Paskui jÄ pakvietė pareigÅ«nas ir ji nusileido, pasakė, kÄ matė. Nematė to, kad nukentėjusysis elgtųsi agresyviai, filmuotų ar policijai reikėtų jį tramdyti. Liudytojas E. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena, ar dėl tarnybinių pareigų atlikimo 2019 m. birželio 5 d. vyko į (duomenys neskelbtini).

Su kuo tÄ dienÄ patruliavo, nepamena. Ar toks įvykis buvo, nežino. Neatsimena, ar dirbo 2019 m. birželio 5 d., galbÅ«t. Jau seniai buvo. Jam reikėtų pasižiÅ«rėti į grafikÄ . Jeigu jame paraÅ¡yta, kad dirbo, vadinasi dirbo. Liudytojas V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡kvietime dėl muÅ¡tynių vadovavo jis, su kolegomis buvo trise: jis, E. M. ir R. D.. Kolega vairavo. Atvykus į įvykį, atsimena, kad iÅ¡ karto reikėjo greitosios pagalbos nukentėjusiam, dar buvo iÅ¡vaizdi dama ir keletas asmenų, kiek tiksliai, neatsimena.

Buvo papraÅ¡yta visų nejudėti iÅ¡ vietos. Prisimena sėdintį salėje kaltinamÄ jį. Ar nė vienas nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, sunku pasakyti. Kiek atsimena, lyg jis pats susisiekė su pranešėju, ar pranešėjas iÅ¡ balkono jį pasikvietė, jis pats (liudytojas) apėjo gal keletÄ to įvykio liudytojų. Paties įvykio savo akimis jis nematė, matė tik vaizdo įraÅ¡Ä , kuris buvo filmuotas telefonu. To asmens, kuris filmavo, duomenis jis užsirašė, kaip ir visų kitų asmenų, kurie matė įvykį, ir yra paminėti jo tarnybiniame praneÅ¡ime.

Visus duomenis pasižymėjo tarnybinėje knygelėje, iÅ¡ jos perkėlė į tarnybinį praneÅ¡imÄ , užsirašė visų duomenis, kuriuos buvo įmanoma užraÅ¡yti. Nepamena, kad jiems atvykus kažkas pasiÅ¡alino, gal taip ir atsitiko. Vietoje jis buvo, stebėjo aplinkÄ , be to, labai daug vaikščiojo pas žmones, klausinėjo, taip pat kilo į namo laiptinę, nepastebėjo, kad kažkas bÅ«tų pasiÅ¡alinęs. IÅ¡ vaizdo medžiagos tikrai nustatė kaltininkÄ , greitoji iÅ¡vežė nukentėjusįjį, o jie su sulaikytais iÅ¡vyko į policijos įstaigÄ .

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o buvo aiÅ¡kus kaltininkas, matėsi, kad buvo žodinis konfliktas, jis buvo gan agresyvus, pamena kažkokius smÅ«gius, voliojimÄ , tai buvo prie automobilio. Jam tikrai buvo aiÅ¡ku, kas pirmas sudavė smÅ«gį. Jei neklysta, smÅ«gis buvo į galvos sritį, buvo voliojimai žeme ir t. t. Tikrai matėsi pagal fiziologinį sudėjimÄ , pagal aprangÄ . Suklysti dėl to nebuvo įmanona. Tuo metu, peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , identifikavo, kuris iÅ¡ ten esančių žmonių buvo tas, kuris, jo nuomone, sudavė pirmas.

Tačiau nežino, kas vyko iki tol, nematė pačios konflikto pradžios. Pagarsinus jo 2019 m. birželio 5 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , jame nurodytas aplinkybes palaikė. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad ant V. D. (kuris buvo prispaudęs M. B.) veido matė mėlynę ties voku, bet Å¡iandien neatsimena Å¡io momento, reikėtų vadovautis tarnybiniu praneÅ¡imu. Nusprendė, kad nukentėjusysis yra tas, kuris buvo prispaustas prie žemės, pagal vaizdo įraÅ¡Ä ir tai, kÄ sakė liudytojai. Kokį vaizdÄ pamatė atvažiavęs, neatsimena.

KÄ sakė prispaustas vyras ir tas, kuris laikė prispaustÄ , neatsimena. Nepamena, kad bÅ«tų reikėję kÄ nors raminti, malÅ¡inti konfliktÄ , netramdė nukentėjusiojo. Ar jam kažkas sakė, kad tai yra sulaikymas kokio nors neteisėtus veiksmus atlikusio asmens, kad tai buvo gynyba, negali pasakyti. Kad bÅ«tų objektyvu, rėmėsi liudytojais. Kas yra kaltas, matosi vaizdo įraÅ¡e. Be to, nukentėjusiajam buvo kviesta greitoji medicinos pagalba (kvietė jų ekipažas), taigi buvo bÅ«tinybė apžiÅ«rėti žmogų, jis tikrai buvo nukentėjęs. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad jiems atvykus, juos pasitiko mergina, liudytoja, kaip paaiÅ¡kėjo, K.

V., vadinasi taip ir buvo. Liudytojų vaizdo medžiagoje nesimatė, matėsi tik konflikto dalyviai. Apklausiant liudytojus galėjo bÅ«ti, kad keitėsi su kolegomis, nepamena, negali atsakyti. Dėl pareigÅ«nų tarpusavio darbo įvykio vietoje sprendžia patys, kur nueiti, kÄ padaryti, kaip surinkti informacijÄ , vienas ar kitas, ar reikia dar kelių ekipažų, jei žmogus filmuoja, tai tik dar palankiau. Nesuprantami klausimai dėl telefono atėmimo iÅ¡ nukentėjusiojo. PeržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡us, liudytojas nurodė, kad iÅ¡ vaizdo įrašų matoma, kad buvo dar vienas žmogus su kepure, tačiau jeigu jis nebuvo paminėtas tarnybiniame praneÅ¡ime, vadinasi jo duomenų neužsirašė.

IÅ¡ vaizdo įrašų net be teismo komentaro galėtų pasakyti, kad tas žmogus su kepure, priekabiai lįsdamas prie pat nukentėjusiojo veido, komentuodamas kažkÄ , yra kaltininko pažįstamas. Versdamas pats pirmas ant žemės kitÄ asmenį kaltininkas (salėje sėdintis V. D.) sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , nes žmogus krisdamas nuogais keliais, pečiais, rankomis vėliau turi daug mėlynių, nubrozdinimų. Toje situacijoje, bÅ«tent toje vaizdo medžiagoje, galima drÄ siai nuspręsti, kas kaltininkas.

Nespręsdamas apie pradinę stadijÄ , kas buvo anksčiau, spendžia pagal faktÄ , kurį matė įraÅ¡e. Užtenka to, kas matosi užfiksuota. Net nesvarbu, kas, kÄ pargriovė, tačiau tas įžeidžiamas priekabiavimas prie žmogaus atėjus jį apkabinti (kÄ darė kaltinamasis), jau daug kÄ pasako. Kaltinamasis jau nuo to pradėjo, griaudamas nukentėjusįjį ant žemės. Liudytoja R. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo pagal iÅ¡kvietimÄ pas sumuÅ¡tÄ Å¾mogų.

Dirbo su V. K. ir kitu pareigÅ«nu. KÄ atvykę pamatė, neatsimena. Buvo du vyrai ir viena mergina. Atsimena, kad kažkas vyko dėl buto nuomos, kažkas su pinigais, kažkas kažkÄ varė iÅ¡ namų. Kuris kurį, neatsimena. VisÄ laikÄ aiÅ¡kinasi, dėl ko konfliktas. Atrodo, ji daugiausiai bendravo su mergina, kuri rašė pareiÅ¡kimÄ , jai kažkÄ ir pasakojo, kad kažkas kažkÄ iÅ¡varė. Neva neturėjo bÅ«ti tų muÅ¡tynių, nes niekas finansiÅ¡kai nenukentėjo, buvo duotas depozitas už tÄ butÄ .

Kitas žmogus kÄ pasakojo, net neatsimena, ar teko su juo kalbėti, neatsimena net veido. Jos darbas buvo užfiksuoti faktÄ ir pretenzijas susirinkti iÅ¡ žmonių, nukentėjusiam iÅ¡kviesti pagalbÄ . Greitoji pagalba važiuoja automatiÅ¡kai. Ar buvo Å¡iuo atveju greitoji, neatsimena, paprastai tai pažymima tarnybiniame praneÅ¡ime. Ji pati neieÅ¡kojo liudytojų. Pasiskirsto darbais. Ji tai su vienu pabendraudavo, tai su kitu, traukė automobilį, kuris trukdė. Nukentėjusįjį M. B. (iÅ¡ nuotraukos) prisimena, su juo bendravo Nepamena, kad jis save fotografuotų.

Ar bandė filmuoti savo skriaudikÄ nežino. Ar reikėjo drausminti šį asmenį, negali pasakyti. Atvykus į įvykio vietÄ berods kaltinamasis (sėdintis salėje V. D.) buvo prispaudęs prie žemės nukentėjusįjį. Neatsimena, ar pastebėjo jaunÄ , neaukÅ¡tÄ vaikinukÄ , su balta kepure. Atsimenu, kad vienam iÅ¡ konflikto dalyvių buvo prasčiau su sveikata. Kas konkrečiai, neatsimena. Neatsimena, ar ji rašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 6 d. įtariamuoju apklaustas V.

D. parodė, kad su praneÅ¡imu apie įtarimÄ susipažino, jo esmę suprato, tačiau pozicijos dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos neiÅ¡sakys. Jis pasinaudos įstatymų jam suteikta teise neduoti parodymų, kurie gali vėliau jam pakenkti. Parodymus duos artimiausiu metu susiradęs ir pasitaręs su jo interesus atstovausiančiu gynėju (1 t., b. l. 85–86). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 25 d. įtariamuoju apklaustas V. D. parodė, kad Å¡iuo metu parodymų neduos, savo pozicijÄ ir susipažinęs su įtarimu pateiks per 14 dienų raÅ¡tu.

Papildomų praÅ¡ymų Å¡iame ikiteisminiame tyrime, jeigu turės, pateiks iki nustatyto prokuroro termino (1 t., b. l. 92–93). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 6 d. liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad jis nuomoja butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomojo K. V.. Su ja yra pasirašę buto nuomos sutartį. Nuomojo butÄ K. V. apie 3-4 mėnesius. Už nuomÄ visada mokėjo V. D. banko pavedimu. Nuo 2019 m. birželio 1 d. į butÄ atsikraustė nauji nuomininkai, kadangi sutartis buvo nutraukta, nutraukė pati K.

V.. 2019 m. birželio 5 d. su V. D. susirašė ir sutarė susitikti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kad V. D. grÄ Å¾intų jam raktus. Susitiko apie 17.45 val. Buvo trise – jis, K. V. ir V. D.. Susitikus V. D. priėjo prie jo, o K. V. laukė automobilyje. V. D. iÅ¡ karto pradėjo jam reikÅ¡ti pretenzijas dėl to, kad jis neva blogai elgėsi su K. V.. Kuo blogas elgesys pasireiÅ¡kė, nežino, su K. V. santykiai buvo dalykiÅ¡ki, nekonfliktavo. Tarp jo ir V.

D. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu V. D. jo atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Jam nepasirodė, kad V. D. bÅ«tų neblaivus. Staiga V. D., nepamena, kurios rankos, sugriebė jo rankos mažylį pirÅ¡tÄ ir pradėjo jį laužyti. Laužymo metu juto nestiprų fizinį skausmÄ . Jam (M. B.) atsitraukus, V. D. sugriebė jo rankÄ , kuriÄ rankÄ , nepamena, pasakyti negali, pradėjo laužti. Kaip laužė, nepamena, pasakyti negali dėl patirto Å¡oko. Laužimo metu juto fizinį skausmÄ .

Jam (M. B.) pavykus iÅ¡sukti rankÄ , V. D. iÅ¡ karto iÅ¡ už nugaros pradėjo jį smaugti abejomis rankomis. Jis juto stiprų fizinį skausmÄ , buvo labai iÅ¡sigandęs ir kažkuriÄ akimirkÄ jis prarado sÄ monę. Kaip suprato, jį V. D. nutempė prie automobilio vairuotojo pusės durelių, kurios buvo apie 1 nuo jų susitikimo vietos. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo K. V.. V. D. pradėjo reikalauti, kad jis atsipraÅ¡ytų K. V.. Jos atsipraÅ¡ius, V. D. toliau jį smaugė, o jis bandė iÅ¡silaisvinti.

KažkuriÄ akimirkÄ jam iÅ¡silaisvinus nuo V. D., jis V. D. deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į veido sritį, kur tiksliau, nepamena. Kažkokiu bÅ«du V. D. jį pasigavo, kaip, negali pasakyti, ir pargriovęs ant žemės pradėjo jį vėl smaugti. AntrÄ kartÄ jį smaugiant, jis juto stiprų fizinį skausmÄ , jam trÅ«ko oro. Kol jį smaugė, V. D. jam grasino – pasakė, kad jį susiras. V. D. jį smaugė, kol atvyko policijos pareigÅ«nai. V. D. pastebėjęs pareigÅ«nus atsitraukė nuo jo.

Policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivežė V. D.. Po kažkiek laiko atvyko GMP ir jį (M. B.) iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę. Dėl patirto Å¡oko jis negali daugiau apie šį įvykį papasakoti. Papildė, kad konflikto metu V. D. ne mažiau nei vienÄ kartÄ po pirmo smaugimo jam iÅ¡sisukus rankos kumščiu sudavė į veido sritį, tiksliai kur, pasakyti negali. Po įvykio deÅ¡inėje akyje M. B. iÅ¡siliejo kraujas, o kairėje pusėje ant akies voko atsirado mėlynės (1 t., b. l. 19–20).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 6 d. liudytoja apklausta K. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute, pas savo močiutę, namo numerio Å¡iuo metu nurodyti negali, kadangi nepamena. Nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. birželio 1 d. ji su savo draugu gyveno (duomenys neskelbtini), butÄ nuomojosi iÅ¡ M. B.. Nuomos sutartis buvo sudaryta vieneriems metams, buto savininkui buvo duotas 720 Eur užstatas. Minėtame name yra remontuojami ir įkurinėjami butai, todėl nuolat girdisi remonto darbų triukÅ¡mas, kuris jai su jos sugyventiniu trukdė gyventi ir ilsėtis, dėl Å¡ios priežasties ji informavo buto sÄ vininkÄ , kad nori nutraukti nuomos sutartį.

Pagal nuomos sutartį buto sÄ vininkas turėjo jiems grÄ Å¾inti užstatÄ 720 Eur. Tarp jų su buto sÄ vininku prasidėjo konfliktai, jis pradėjo reikalauti iÅ¡ jos pinigų už nuomÄ Ä¯ priekį. Buto sÄ vininkas pradėjo jai grasinti, kad iÅ¡varys iÅ¡ nuomuojamo buto, iÅ¡mes jos daiktus. 2019 m. birželio 5 d. apie 17.30 val. susitiko su buto sÄ vininku grÄ Å¾inti jam raktus nuo buto. Susitikus su buto sÄ vininku, pastarasis pradėjo aiÅ¡kinti, kad jie jam dar skolingi 140 Eur už komunalinius mokesčius, liudytoja jam atsakė, kad numinusuotų iÅ¡ duoto užstato ir jai grÄ Å¾intų likutį.

Prasidėjus konfliktui, ji sėdėjo automobilyje, jos sugyventinis su M. B. buvo lauke prie automobilio. Vėliau pamatė, kad jie pradėjo stumdytis, M. B. pirmas trenkė jos sugyventiniui ir tarp jų prasidėjo grumtynės. Liudytoja, išlipusi iš automobilio, paskambino telefonu Nr. 112, tačiau jai pasakė, kad pareigūnai jau iškviesti. Kol važiavo policija, jos sugyventinis laikė M. B. prispaudęs prie žemės, norėdamas jį nuraminti, kad daugiau nesimuštų. Sėdėdama automobilyje, įvykio nefilmavo, vaizdo įrašų neturi.

Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 27–29). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 2 d. liudytoja apklausta A. B. parodė, kad įvykis įvyko 2019 m. birželio 5 d. kažkur po penktos valandos vakaro, tikslaus laiko nurodyti negali. TÄ dienÄ buvo svečiuose pas draugę ir jau vakare ėjo pas savo vaikinÄ , kuris gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iame name gyvena ir ji. Visų kaimynų Å¡io namo nepažįsta. Eidama link namų, jau iÅ¡ toli pastebėjo, kad kažkas vyksta lauko kieme, o bÅ«tent matė kaip aukÅ¡tas stambaus kÅ«no sudėjimo vyras iÅ¡ nugaros prieina prie vyro, kuris irgi buvo pakankamai aukÅ¡to Å«gio, normalaus kÅ«no sudėjimo.

Vyras prieidamas prie jo su ranka apglėbė pastarajam kaklÄ ir jį užspaudė, po ko vyras susmuko ant žemės, galimai prarado sÄ monę. Stebėdama įvykį iÅ¡ toli, matė kaip vyras delnais daužė vyriÅ¡kiui per veidÄ , matyt, norėdamas tokiu bÅ«du jį atgaivinti. Buvo prieÅ¡ tai paskambinusi savo vaikinui ir papasakojo, kÄ mato, po to sulaukė iÅ¡ jo skambučio, kad ten nestovėtų ir eitų namo, kÄ ji ir padarė, ir dar paskambino telefono Nr. 112 į pagalbos centrÄ . Skambino tik vienÄ kartÄ iÅ¡ savo numerio, prieÅ¡ tai buvo prisistačiusi.

Mano, kad šį įvykį galėjo matyti ir daugiau žmonių, kadangi tai vyko kieme, taip pat matė, kad vienas vaikinas iÅ¡ balkono filmavo. Eidama link laiptinės matė, kad vyrui visgi pavyko pastatyti ant kojų tÄ vyrÄ , kurį jis užpuolė. Toliau tas pats stambaus kÅ«no sudėjimo vyriÅ¡kis, prirėmė minėtÄ vyrÄ prie kieme stovinčio Golf automobilio (numerių neįsidėmėjo, tamsios spalvos), kuriame jau sėdėjo mergina ir filmavo viskÄ , kas vyksta, ji visÄ laikÄ juokėsi, susidarė nuomonė, kad jie minėtÄ vyrÄ tokiu bÅ«du žemina.

Taip pat pastebėjo, kad Å¡alia jų visÄ laikÄ bėgiojo kitas vaikinas. Mano, kad jis buvo pažįstamas to vyro, kuris prisikabino prie kito vyro. Nežino, ar minėti įvykio dalyviai gali bÅ«ti Å¡io namo gyventojai, nes, kaip minėjo, ne visus kaimynus pažįsta. Užėjusi į laiptinę ir pakilusi į balkonÄ , iÅ¡ kurio gerai matosi jų kiemas, matė, kad stambaus kÅ«no sudėjimo vyras ir toliau Å¡aiposi, kažkÄ sako tam vyrui, kurį buvo užpuolęs, taip pat jis buvo prirėmęs visu kÅ«nu vyrÄ prie pakeliamo kuolelio, kuris yra automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, tose vietose, kur yra statomi automobiliai.

Minėtų vyrų bruožų ji neįsidėmėjo, nes įvykį visgi stebėjo iÅ¡ toli, taip pat nematė, kad stambaus kÅ«no sudėjimo vyras bÅ«tų sudavęs kažkokių smÅ«gių kumščiu ar koja, tik matė, kad yra agresyviai nusiteikęs vyriÅ¡kio atžvilgiu ir darė tai, kÄ ji buvo nurodžiusi anksčiau. Tačiau smÅ«gių galėjo ir nematyti, nes buvo užėjusi į namo laiptinę ir, kol kilo laiptais bei nuėjo iki balkono, galėjo kažko ir nematyti. Papasakojo tik tiek, kÄ matė.

Atvykus pareigÅ«nams, vyriÅ¡kis paleido minėtÄ prispaustÄ vyrÄ ir pareigÅ«nai pamatę, kad ji stebi įvykį per balkonÄ , paprašė nusileisti. Per tÄ laikÄ buvo ir daugiau žmonių, kurie matė šį įvykį, todėl pareigÅ«nai užrašė jų duomenis. Taip pat vyras, kuris buvo užpultas, nesiprieÅ¡ino ir buvo labai iÅ¡sigandęs (1 t., b. l. 31–33). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 9 d. liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), kieme, 2019 m. birželio 5 d., tikslaus laiko nurodyti negali, bet tai buvo vakare.

Å iame name jis negyvena, užėjo tÄ dienÄ pas pažįstamus. BÅ«damas bute, iÅ¡girdo kieme triukÅ¡mÄ , o bÅ«tent automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Todėl nutarė iÅ¡eiti į balkonÄ pasižiÅ«rėti, kas ten vyksta. Matė kaip prie automobilio stovėjo du vyrai, trečias vyras stovėjo netoli jų, taip pat buvo ir moteris. Stambaus kÅ«no sudėjimo, aukÅ¡tas vyras buvo priėjęs prie kito vyro vidutinio kÅ«no sudėjimo, žemesnio Å«gio, jie tarpusavyje dėl kažko ginčijosi, bÅ«tent dėl ko, jis nežino, sunku buvo iÅ¡girsti, nes įvykį stebėjo iÅ¡ toli.

Kadangi įtarė, kad tarp minėtų vyrų gali kilti muÅ¡tynės, įvykį pradėjo filmuoti savo mobilaus ryÅ¡io telefonu, iÅ¡ viso padarė trumpus 3 vaizdo įraÅ¡us, kuriuos vėliau atvykus pareigÅ«nams persiuntė per Viber programėlę. 2019 m. birželio 5 d. pasiraÅ¡yti dokumentų negalėjo ir dėl apklausos susitarė kitu laiku, kadangi jau buvo vėlus metas. Apie patį įvykį gali pasakyti tik tiek, kiek teko filmuoti, tai konkrečiai taip nenupasakos. Bet stambesnis vyras visÄ laikÄ bandė priremti tÄ kitÄ vyrÄ , tas kitas vyras bandė atsitraukti, iÅ¡sivaduoti nuo pastarojo, tačiau stambaus kÅ«no sudėjimo vyras aktyviais veiksmais, neleisdamas to padaryti buvo rankomis apglėbęs to kito vyro kaklÄ , kad Å¡is negalėtų iÅ¡trÅ«kti.

Vienu momentu vyrui bandant iÅ¡trÅ«kti pastarasis vistiek jį laikė, tada tarp jų kilo muÅ¡tynės, kurių metu stambaus kÅ«no sudėjimo vyras buvo sudavęs kumčiu per veidÄ (kiek kartų, dėmesio neatkreipė). Po to buvo paguldęs ant aslfalto tÄ vyrÄ ir spaudė visu savo svoriu. Kadangi įvykį filmavo, tai nelabai gali nupasakoti vaizdÄ . Buvo ir daugiau žmonių, mačiusių šį įvykį, taip pat buvo skambinęs telefonu Nr. 112 į bendrajį pagalbos centrÄ , kvietė pareigÅ«nus, skambino vienÄ kartÄ iÅ¡ savo numerio ir buvo prisistatęs. Atvykus pareigÅ«nams, buvo nusileidęs ir informavo, kad turi filmuotÄ medžiagÄ , kuriÄ ir pateikė (1 t., b. l. 35–39).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 4 d. liudytoju apklaustas G. Å . parodė, kad įvykis įvyko 2019 m. birželio 5 d. kažkur po penktos valandos vakaro, tikslaus laiko nurodyti negali. Name, adresu (duomenys neskelbtini), neseniai nusipirko butÄ , Å¡is namas yra naujos statybos, Å¡iame name dar negyvena, tik tvarkėsi butÄ po remonto. MinėtÄ dienÄ baigė darbÄ apie 16.00 val. ir nuvažiavo į savo butÄ , po to, kaip jau minėjo, kadangi atliekamas bute remontas, nuėjo į kiemÄ iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡lių.

Jau iÅ¡eidamas į laukÄ pastebėjo vaikinÄ , kuris buvo su akinukais, vidutinio kÅ«no sudėjimo, neaukÅ¡to Å«gio, jis stovėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, visÄ laikÄ dairėsi, lyg kažko laukė, kaip jam pasirodė. Jis (liudytojas), nunešęs Å¡iukÅ¡les ir jau eidamas link savo automobilio, pamatė važiuojantį Audi automobilį, kuriame sėdėjo tamsiaplaukė mergina, kartu su ja dar buvo du vyrai. Vienas buvo stambaus, sportinio kÅ«no sudėjimo, gana aukÅ¡tas, su tatuiruotėmis, kitas vaikinas buvo žemesnio Å«gio, ant galvos turėjo skrybėlę.

Minėtas automobilis sustojo prie vaikino, kurį prieÅ¡ tai matė lauke. Liudytojas jau buvo nuėjęs iki savo automobilio paimti daiktų. Matė, kad iÅ¡ minėto automobilio iÅ¡lipo du vyrai ir priėjo prie to kito vyro. Stambaus sudėjimo vyras iÅ¡ karto puolė tÄ kitÄ vyrÄ , kaip liudytojui pasirodė, aiÅ¡kinosi tarpusavyje kažkokį konfliktÄ . Liudytojas iÅ¡ pradžių dėmesio nekreipė, bet kai jau pradėjo Å¡Å«kauti garsiau, liudytojas atsigrežęs pamatė, kad stambaus kÅ«no sudėjimo vyras sugriebė iÅ¡ nugaros už kaklo tÄ kitÄ vyrÄ , sakė jam atsipraÅ¡yti, tempė per visÄ kiemÄ iki to automobilio, kur buvo mergina.

Mergina taip pat sakė „atsipraÅ¡yk“ ir filmavo. Kitas vyrukas buvo visÄ laikÄ kartu, tačiau jokių veiksmų nedarė tik irgi Å¡Å«kavo. Liudytojas nutarė į šį konfliktÄ nesivelti, nes manė, kad jie iÅ¡siaiÅ¡kins savo konfliktÄ ir iÅ¡siskirs, tada nuėjo link savo namo laiptinės ir užėjo į butÄ , o jau nuo balkono dar pasižiÅ«rėjo, kas vyksta kieme. Nuo balkono matė, kad visgi stambaus kÅ«no sudėjimo vyras nenusiramino, vyras jau kaip ir buvo paleistas, tačiau jis vis tiek prie jo artinosi, o vyras bandė atsitraukti, tada liudytojui sunku tiksliai apibÅ«dinti, bet galimai su kumščiu stambaus kÅ«no sudėjimo vyras sudavė tam kitam vyrui, po ko jis nukrito ant asfalto, bÅ«tent prie tos vietos, kur yra automobilio kuoleliai, ir jau prispausdamas vyrÄ savo kÅ«nu, spaudė prie asfalto.

Tada liudytojas suprato, kad čia jau vyksta kažkas negero ir, neiÅ¡tvėręs tokio įžūlaus elgesio, paskambino telefonu Nr. 112 į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , ir pranešė apie įvykį, skambino vienÄ kartÄ iÅ¡ savo mobilaus telefono, kai skambino prisistatė. Stambaus kÅ«no sudėjimo vyras tÄ kitÄ vyrÄ laikė prispaustÄ iki tol, kol atvyko policijos pareigÅ«nai. Policijos pareigÅ«nams mergina ir tas vyras bandė aiÅ¡kinti savo įvykio versijÄ . Kai atvyko pareigÅ«nai, tas kitas vyras iÅ¡vis kažkur dingo, o liudytojas, kadangi matė įvykį, nutarė nusileisti ir papasakoti pareigÅ«nams, kÄ matė.

Mano, kad įvykį galėjo matyti ir daugiau žmonių, nes viskas vyko Å¡viesios paros metu, be to, galėjo matyti žmonės ir per balkonÄ . Dėl to pareigÅ«nai nepatikėjo merginos ir stambaus kÅ«no sudėjimo vyro versija ir surašė duomenis visų asmenų, kurie galėjo matyti įvykį. Liudytojas gali pasakyti, kad matė tik tiek, kiek papasakojo, nežino, gal dar galėjo kas daugiau nutikti, ar buvo dar kokie nors suduoti smÅ«giai per tÄ laikÄ , kai buvo pakilęs iki savo buto. IÅ¡ balkono buvo su telefonu nufotografavęs ir Å¡iek tiek nufilmavęs, bet nežino, dėl kokybės negarantuoja, nes viskas filmuota iÅ¡ virÅ¡aus, iÅ¡ balkono.

Tyrimui pateikia dvi nuotraukas ir vaizdo įraÅ¡Ä (1 t., b. l. 41–46). IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2019 m. birželio 5 d. 17.52 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad muÅ¡asi du vyrai. Sujungta su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir VPK) (1 t., b. l. 4). IÅ¡ M. B. 2019 m. birželio 6 d. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad 2019 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, apie 17.45 val. žodinio konflikto metu su V.

D., V. D. jo atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, po ko užlaužė jam rankÄ , po ko parvertęs jį ant žemės pradėjo smaugti (1 t., b. l. 5). Vilniaus apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos mobilios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio V. K. (V. K.) 2019 m. birželio 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2019 m. birželio 5 d. patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais R. D. ir E. M. apie 17.50 val. iÅ¡ VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo praneÅ¡imÄ , kad Žalgirio g. 88 muÅ¡asi du vyrai.

Sujungta su Vilniaus apskrities VPK. Atvykus pasitiko liudytoja, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo K. V., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri nurodė jiems vietÄ , kur įvyko muÅ¡tynės. Tai buvo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemas (automobilių stovėjimo aikÅ¡telė). Privažiavę prie pat įvykio vietos, pastebėjo automobilį Audi (valstybinis numeris (Duomenys neskelbtini)) su atidarom vairuotojo pusės durimis. Netoliese pastebėjo aukÅ¡tÄ vyrÄ , kuris prispaudęs prie žemės keliais laikė kitÄ vyrÄ .

Po kurio laiko buvo nustatyta, kad vyras, kuris buvo prispaustas prie žemės, buvo M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), o vyras, kuris laikė prispaudęs prie žemės M. B., buvo V. D., gimęs (duomenys neskelbtini). AiÅ¡kinantis aplinkybes, pastebėjo, kad M. B. veidas buvo kruvinas, kairės pusės žandikaulis akivaizdžiai iÅ¡tino, matėsi nubrozdinimai. M. B. paaiÅ¡kino, kad konfliktas kilo dėl to, kad K. V. nemoka pinigų už nuomojamÄ butÄ , V. D. atvažiavo pasikalbėti, po to kilo konfliktas.

V. D. paaiÅ¡kino, kad atvažiavo pas buto savininkÄ (t. y. pas M. B.) dėl to, kad jis grasino K. V., atvažiavus kilo konfliktas, dėl ko M. B. smÅ«giavo V. D. į veidÄ keletÄ kartų, todėl buvo paguldytas ant žemės. Ant V. D. veido kairės akies matėsi mėlynė ant akies voko bei nubrozdinimas. Nustatinėjant įvykio liudytojus buvo nustatyta: įvykio liudytoja – pranešėja A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiÅ¡kino, kad muÅ¡tynes pradėjo V. D., taip pat buvo nustatyta, kad įvykį matė ir girdėjo G.

Å ., gimęs (duomenys neskelbtini), ir po kurio laiko prie jų priėjo liudytojas, kuris nufilmavo dalį įvykio, tai buvo A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kadangi vaizdo medžiagos nebuvo galima iÅ¡sisaugoti arba persiųsti, liudytojas pasiliko saugoti, pažadėjo pateikti tyrėjui. Atvykusi į įvykio vietÄ GMP 0829 nukentėjusį po muÅ¡tynių M. B. iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę. V. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1-Ä jį policijos komisariatÄ tolimesniam aiÅ¡kinimuisi, faktinis sulaikymo laikas 18.30 val.

Dėl Å¡io įvykio K. V. parašė pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 9). K. V. 2019 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kime nurodoma, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 17.30 val. atėjo gražiai susigrÄ Å¾inti pinigus už buto užstatÄ , su buto savininku M. Atsisakė grÄ Å¾inti, trenkė jos draugui į veido sritį. Jos draugas pretenzijų neturi (V. D.). 2019 m. gegužės 6 d. grasino susidoroti, iÅ¡mesti iÅ¡ buto, jos daiktus. Esant bÅ«tinybei mobiliajame telefone K. V. iÅ¡saugojo žinutes (1 t., b. l. 10). Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. birželio 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad tiksli įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telė prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alia pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11).

IÅ¡ 2019 m. birželio 6 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, adresu (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio tipo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Ant daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jos nukreiptos tik į aplinkÄ , kuri yra Å¡alia namo, automobilių stovėjimo aikÅ¡telė nefilmuojama. ApžiÅ«rima automobilių stovėjimo aikÅ¡telė neaptverta, nesaugoma. Minėta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra iÅ¡ dalies iÅ¡klota plytelėmis, kitur smėlis ir žvyras.

Automobilių stovėjimo aikštelė pažymėta kelio ženklais. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 12–16). Iš 2019 m. liepos 12 d. nuotraukų ir vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos liudytojo G. Š. pateiktos dvi fotonuotraukos ir trumpas vaizdo įrašas dėl įvykio, kuris įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. (duomenys neskelbtini), kieme. Minėtas įrašas ir nuotraukos yra iš pastarojo telefono.

Pirmoje nuotraukoje, pažymėta Nr. 1, matosi automobilis Audi, prie kurio stovi įtariamasis V. D. Antroje nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2, matyti kaip du priklaupę asmenys yra prie gulinčio nukentėjusiojo, Å¡alia automobilis ir dar viena moteris bei vyras. IÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o, kuris buvo filmuojamas telefonu iÅ¡ balkono (36 sekundžių trukmės), matyti kaip įtariamasis paguldytÄ ant asfalto nukentėjusįjį yra prispaudęs, Å¡alia yra dar trečias asmuo, kuris sėdi pritÅ«pęs prie pastarųjų, Å¡alia jų vaikÅ¡to moteris (1 t., b. l. 47–48).

IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 14 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra vaizdo ir garso įraÅ¡as, kurį pateikė 2019 m. birželio 5 d. liudytojas A. A. per Viber programėlę iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono Iphone X, atvykusiems į įvykį pareigÅ«nams (3 vaizdo įraÅ¡ai dėl muÅ¡tynių (duomenys neskelbtini), kuriuos filmavo iÅ¡ balkono). Paleidus vaizdo ir garso įraÅ¡Ä Nr. 1 per programėlę Windows media player, video pavadinimu 03f02e4f7d475f01811514b8789688cc-V.mp4, įraÅ¡o trukmė 2.02 minutės, matyti, kad filmavimas vyksta iÅ¡ balkono, kažkokio aukÅ¡to, filmuojamas kiemas prie namo, o bÅ«tent automobilių stovėjimo aikÅ¡telė.

Viduryje automobilių aikÅ¡telės stovi juodos spalvos automobilis, prie jo yra moteris, Å¡alia yra trys vyrai, du vyrai tarpusavyje konfliktuoja, girdisi, kad kalba pakeltu tonu, tačiau konflikto esmės nesigirdi, trečias vyras konflikte nedalyvauja, tačiau visÄ laikÄ stovi Å¡alia. Ä®tariamasis aukÅ¡to Å«gio, stambaus kÅ«no sudėjimo stovi prie automobilio, prirėmęs nukentėjusįjį, tokiu bÅ«du neduodamas pastarajam iÅ¡eiti, vėliau nukentėjusysis bando iÅ¡sivaduoti, tarp vyrų kyla susistumdymas, 01.12 min. galiausiai vyrai tarpusavyje muÅ¡asi, sunku atskirti, kas ir kur kokius smÅ«gius suduoda 01.23 min., po ko įtariamasis pargriauna ant žemės nukentėjusįjį 01.30 min., prispaudžia jį savo kÅ«nu, taip pat rankomis smaugia kaklÄ (girdisi žmogaus riksmas), suduoda per veidÄ .

Moteris vaikÅ¡to Å¡alia, kažkam skambina, Å¡alia esantis trečias vyras pritÅ«pęs prie nukentėjusiojo sėdi ir stebi viskÄ , kas vyksta. Žmogus guli ties vieta, kur yra automobilio kuoleliai. Vaizdo ir garso įraÅ¡as Nr. 2, video pavadinimu 739e6ddb3dd44b5f6871fc1351876b8f-V.mp.4, trukmė 03.55 minutės, tas pats įraÅ¡as daromas toliau iÅ¡ balkono. Paleidus jį matyti, kaip įtariamasis toliau laiko prispaudęs nukentėjusįjį ant asfalto, neduodamas pastarajam atsikelti, 01.42 min. atvyksta policijos pareigÅ«nai.

Vaizdo ir garso įraÅ¡as Nr. 3, video pavadinimu 37210b9753e317b9f28b4598e5a340a4-V.mp.4, trukmė 01.04 min., paleidus įraÅ¡Ä matyti, kad atvykę pareigÅ«nai aiÅ¡kinasi įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 49–50). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. B. 2019 m. liepos 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 17.53 val. į bendrÄ jį pagalbos centrÄ kreipėsi asmuo, kuris skambino iÅ¡ numerio (duomenys neskelbtini), prisistatęs nebuvo, ir pranešė apie tai, kad kieme prie namo muÅ¡asi du asmenys.

Užklausus Bendrajį pagalbos centrÄ (toliau – ir BPC), buvo gauti įraÅ¡ai skambinančio asmens, susiskambinus su asmeniu, kurio numeris yra pateiktas BPC kortelėje, buvo bendrauta su J. A.-P., kuri nurodė, kad dirba ofise, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 5 d. bÅ«dama darbe savo kabinete iÅ¡ toli pro langÄ pastebėjo prie namo du vyrus, tarp kurių galimai kilo konfliktas, po ko muÅ¡tynės. Dėl to skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , daugiau įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes nieko iÅ¡ toli matyti negalėjo, konkrečiai jokių asmenų požymių, taip pat veiksmų nurodyti negali.

Todėl atsisako būti apklausiama ikiteisminio tyrimo medžiagoje liudytoja, nes reikšmingos informacijos tyrimui pateikti negalės, tiesiog pamatė muštynes ir nusprendė informuoti pareigūnus, toliau įvykio nestebėjo, nes pats įvykis buvo toli nuo darbo pastato (1 t., b. l. 65). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. B. 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu iš BPC buvo gauta informacija, kad dėl įvykio, kuris vyko 2019 m. birželio 5 d., buvo paskambinę 6 žmonės. Buvo susiskambinta su asmeniu, kurio numeris nurodytas kaip (duomenys neskelbtini).

Asmuo prisistatė, kaip V. K., buvo tartasi, kad pastaroji atvyks į policijos įstaigÄ ir duos parodymus, tačiau mergina atsisakė liudyti dėl minėto įvykio ir paaiÅ¡kino, kad kieme pamatė muÅ¡tynes ir apie tai pranešė į BPC, reikÅ¡mingos informacijos tyrimui pateikti negali, nes įvykio nestebėjo, todėl atsisako atvykti (1 t., b. l. 66). IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 29 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra garso įraÅ¡as, pateiktas iÅ¡ BPC, užfiksuota, kad numeriu (+37052753955) dėl praneÅ¡imo apie muÅ¡tynes, kurios įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. adresu Giedraičių g. 37, Vilnius, skambino iÅ¡ viso du kartus: failo pavadinimas „2019_06_05 17-51- 59_25.05 37052753955“.

Garso įraÅ¡o trukmė 1.10 minutės. Jame girdisi moteriÅ¡kas balsas ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus vyriÅ¡kas balsas. MoteriÅ¡kas balsas paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini), berods (duomenys neskelbtini) prie naujos (duomenys neskelbtini) kampo, kur naujasis sostinės turgus, automobilių aikÅ¡telėje, pro langÄ mato du žmones kurie, daužo vienas kitÄ , smaugia. MuÅ¡asi tarpusavyje, vienas jau guli ant žemės. Nežino, ar reikia medikų. Ji nemato, yra iÅ¡ toli, tik mato, kad muÅ¡asi ir niekas policijos nekviečia, praÅ¡o, kad koks patrulis privažiuotų.

Ta pati moteris skambina vėl antrÄ kartÄ Ä¯ 112, įraÅ¡o trukmė 2.51 minutės. MoteriÅ¡kas balsas papraÅ¡o dar kartÄ sujungti su policija, ji kÄ tik skambino dėl muÅ¡tynių (duomenys neskelbtini) kampas, bet tena kitas pastatas, nes patrulis pravažiavo pro Å¡alį tiesiog. Pranešėja nurodo, kad ten (duomenys neskelbtini) gal, ji nemato niekaip gatvės, (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ Å¡itÄ pastatÄ prieÅ¡ (duomenys neskelbtini), patrulis matė pravažiavo, o muÅ¡tynės ten toliau yra prie naujo pastato.

Sujungus su policija pranešėja nurodo, kad ji neseniai skambino dėl muÅ¡tynių prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini), Å¡iaip patrulis prasuko ir pravažiavo pro Å¡alį, dabar kitas irgi pro Å¡alį važiuoja. Ten yra naujas pastatas didžiulis. PareigÅ«nai kÄ tik pro Å¡alį pravažiavo, jiems reikėtų grįžti atgal ir pasukti į kiemÄ . BesimuÅ¡antys asmenys ant žemės, vienas atsitÅ«pęs, kitas guli, reikėtų sukti į deÅ¡inę, nes vėl abu pravažiavo, reikėtų sukti į kiemus.

Ten stovi namelis mobilus kori.lt priešais jį reikia sukti į dešinę, o jeigu važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) tai į kairę. Moteriškas balsas pabrėžia, kad tik ne (duomenys neskelbtini) gatvė, ta gatvė bus (duomenys neskelbtini), ji ant namo (duomenys neskelbtini) mato. Muštynių vietoje moteris stovi, vienas tupi su baltais marškinėliais, kitas guli. Va jau mojuoja jai atrodo žmogus, šokinėja moteris su baltomis kelnėmis ir bėga link patrulių (1 t., b. l. 71–72). Iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra garso įrašas, pateiktas iš BPC, dėl pranešimo apie muštynes, kurios įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), failo pavadinimas „2019_06_05 17-52-37_25.01 37067904957“.

Garso įraÅ¡o trukmė 15 sekundžių. Jame girdisi moteriÅ¡kas balsas ir Bendrojo pagalbos centro ir operatoriaus vyriÅ¡kas balsas. MoteriÅ¡kas balsas nori iÅ¡kviesti policijÄ prie naujo namo (duomenys neskelbtini). MoteriÅ¡kas balsas paaiÅ¡kina, kad nežino, kas atsitiko, tiesiog grįžo namo, net nelabai žino situacijos, tačiau vienas vyras buvo vienÄ kartÄ užsmaugęs kitÄ , ji pati nesupranta, tačiau du vyrai naudoja smurtÄ tiesiog kieme. Per automobilius nemato, bet vyras Å¡aukia, kad padėtų.

Moteris nurodo, kad yra namo gyventoja, ji kÄ tik grįžo namo ir toks incidentas. Moteris nurodo, kad yra A. B. (1 t., b. l. 73). IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra garso įraÅ¡as, pateiktas iÅ¡ BPC, dėl praneÅ¡imo apie muÅ¡tynes, kurios įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), failo pavadinimas „2019_06_05 17-52-06_25.08 37061212299“. Garso įraÅ¡o trukmė 1.20 minutės. Jame girdisi moteriÅ¡kas balsas ir Bendrojo pagalbos centro ir operatorės moteriÅ¡kas balsas.

MoteriÅ¡kas balsas kviečia policijÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), lauke muÅ¡tynės, praÅ¡o greičiau atvažiuoti. MuÅ¡asi du asmenys. Pažįstami, ji pati nesusitvarko. Medikų nereikia. MuÅ¡asi jos vyras, jie turėjo konfliktÄ su savininku buto. MoteriÅ¡kas balsas prisistato K. V. (1 t., b. l. 74–75). IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra garso įraÅ¡as, pateiktas iÅ¡ BPC, dėl praneÅ¡imo apie muÅ¡tynes, kurios įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), failo pavadinimas „2019_06_05 17-52-33_25.11 37060160541“.

Garso įraÅ¡o trukmė 2.22 minutės. Jame girdisi vyriÅ¡kas balsas ir Bendrojo pagalbos centro ir operatorės moteriÅ¡kas balsas. VyriÅ¡kas balsas paaiÅ¡kina, kad vyksta muÅ¡tynės (duomenys neskelbtini), prie vaistinės. Dviese muÅ¡asi, moteris stovi Å¡alia, vyrukas. VienÄ paguldė ant žemės, reikia padėti. Jis mato iÅ¡ balkono iÅ¡ deÅ¡imto aukÅ¡to, bet neaiÅ¡ku, ar reikia greitosios (1 t., b. l. 76–77). IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra garso įraÅ¡as, pateiktas iÅ¡ BPC, dėl praneÅ¡imo apie muÅ¡tynes, kurios įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), tas pats žmogus skambina antrÄ kartÄ , failo pavadinimas „2019_06_05 17-58-17_25.01 37060160541“.

Garso įrašo trukmė 0.42 sekundžių. Jame girdisi vyriškas balsas ir Bendrojo pagalbos centro ir operatoriaus vyriškas balsas. Vyriškas balsas paaiškina, kad iškvietimas buvo į (duomenys neskelbtini), jis kvietė, matyt, dar kažkas kvietė, čia du policijos ekipažai sukiojasi, niekaip neranda, žmogus paguldytas ant žemės guli, prašo susisiekti su ekipažu. Policija neranda įvykio vietos, lyg ir apsisuko, lyg ir jau atvažiuoja, jau surado. Moteris bėga, pasitinka (1 t., b. l. 78–79).

IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 17 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra garso įraÅ¡as, pateiktas iÅ¡ BPC, dėl praneÅ¡imo apie muÅ¡tynes, kurios įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), tas pats žmogus skambina antrÄ kartÄ , failo pavadinimas „2019_06_05 17-55-12_25.01 37063010497“. Garso įraÅ¡o trukmė 15 sekundžių. Jame girdisi moteriÅ¡kas balsas ir Bendrojo pagalbos centro ir operatoriaus vyriÅ¡kas balsas. MoteriÅ¡kas balsas praneÅ¡a, kad muÅ¡a žmogų prie (duomenys neskelbtini) namo.

Pranešama, kad tokia informacija jau yra (1 t., b. l. 80–81). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 7 d. Specialisto išvados Nr. G1886/2019(01) matyti, kad M. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, nosyje, kairiame skruoste su odos nubrozdinimu, dešiniame žaste, kryžmens srityje, odos nubrozdinimai nugaroje, keliuose, intraodinė kraujosruva kakle. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. birželio 5 d.).

Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekoje. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos ranka. Individualūs žalojančio daikto požymiai sužalojimuose neužsifiksavo (1 t., b. l. 52–53).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. birželio 5 d. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad M. B. nustatyta: abiejų kelių nubrozdinimai, galvos plaukuotosios dalies, nosies, kitų galvos sričių, veido, skruosto paviršinis sužalojimas, sumušimas, dauginiai kaklo paviršiniai sužalojimai, nugaros apatinės dalies (juosmens), dešinės pėdos, dešinės alkūnės sumušimai, po traumos akių paraudimas. Pacientas nedarbingas, išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (06.05 – 06.10) (1 t., b. l. 54–56).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 6 d. Specialisto išvados Nr. G1850/2019(01) matyti, kad V. D. nustatyta poodinės kraujosruvos veido kairėje, kurios padarytos kietu, buku daiktu ar daiktais, paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2019 m. birželio 5 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 101). Iš UAB ,,Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos” šeimos gydytojos A. L.-M. 2019 m. birželio 6 d. konsultacijos išrašo matyti, kad V.

D. nustatyta akies voko ir periokulinės srities sumuÅ¡imas, kitų galvos sričių pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 102). Gynėjos K. Vezbergaitės pateikta 2019 m. vasario 18 d. buto nuomos sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas, sudaryti tarp M. B. ir K. V., 2019 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡tas M. B. dėl modemo grÄ Å¾inimo ir telefoniniai susiraÅ¡inėjimai tarp M. B. ir K. V. (1 t., b. l. 107–110). Be to, gynėjos pateikti BPC 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. kovo 6 d. raÅ¡tai bei 2019 m. gegužės 6 d.

BPC garso įraÅ¡as (2 t., b. l. 176–178, vokas prie 2 tomo galinio virÅ¡elio vidinės dalies). Taip pat gynėjos pateikti kaltinamÄ jį V. D. charakterizuojantys duomenys (3 t., b. l. 20–44). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) piktybinis tyčiojimasis;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018). Pažymėtina, kad veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , smÅ«gį nukentėjusiajam suduoda bent vieno paÅ¡alinio asmens akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis iÅ¡vardytų nuoseklių, neprieÅ¡taringų ir vienas kitÄ papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad V. D. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, visiÅ¡kai įrodyta. V. D. kaltinimas pareikÅ¡tas dėl to, kad jis 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), aplinkinių asmenų akivaizdoje, ginčo metu, panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiojo M.

B. atžvilgiu, t. y. be priežasties sugriebdamas pastarojo rankos maÅ¾Ä jį pirÅ¡tÄ ir jį lauždamas, po to sugriebdamas visÄ nukentėjusiojo rankÄ ir jÄ lauždamas, o nukentėjusiajam pavykus iÅ¡trÅ«kti, iÅ¡ nugaros abejomis rankomis sugriebdamas nukentėjusiojo kaklÄ ir jį smaugdamas, laikydamas už kaklo nutempęs nukentėjusįjį iki automobilio, kur reikalavo atsipraÅ¡yti kaltinamojo draugės, nukentėjusiajam atsipraÅ¡ius ir ginantis sudavus smÅ«gį V. D. į veidÄ bei bandant Å¡alintis, pasivijęs nukentėjusįjį, kumščiu suduodamas vienÄ smÅ«gį jam į veidÄ , dėl ko nukentėjusiajam praradus sÄ monę ir nukritus, kÅ«nu prispausdamas gulintį nukentėjusįjį prie žemės, sugriebdamas rankomis nukentėjusiojo kaklÄ ir smaugdamas pastarÄ jį iki atvyko policijos pareigÅ«nai, tokiu įžūliu elgesiu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. parodymus duoti atsisakė, aiÅ¡kios pozicijos dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neiÅ¡sakė. IÅ¡ jo teisiamųjų posėdžių metu užduodamų klausimų nukentėjusiajam bei liudytojams, komentarų vaizdo įrašų peržiÅ«rų metu taip pat iÅ¡ jo paskutinio žodžio (bei pareigÅ«nui V. K. įvykio metu iÅ¡dėstytos pozicijos) galima numanyti, kad V. D. smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo neva gindamas draugę K.

V. nuo nukentėjusiojo M. B. galimai neteisėtų veiksmų prieÅ¡ jÄ nuomojant butÄ , gÄ sdinimų ir grasinimų, taip pat ir gindamasis pats konflikto metu nuo M. B. fizinio smurto, ypatingai pabrėždamas konflikto pradžiÄ ir priežastį. Teismo vertinimu, atsižvelgus tiek į byloje surinktÄ medžiagÄ , tiek ir į teismų formuojamÄ praktikÄ Å¡io pobÅ«džio bylose, Å¡iuo atveju tokia kaltinamojo pozicija laikytina jo gynybine versija ir neÅ¡alina jo baudžiamosios atsakomybės už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Pirmiausia pabrėžtina, kad teismų praktikoje pažymima, jog motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje įtvirtintos veikos sudėties požymiai ir neturi reikÅ¡mės jos kvalifikavimui, Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiÅ¡kintis pasirinko vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017, 2K-384-788/2018, 2K-160-697/2019).

Kaip matyti, Å¡iuo atveju tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas dėl buto nuomos, t. y. asmeninio pobÅ«džio santykių. Tačiau teismo vertinimu, Å¡iuo atveju kaltinamasis V. D. pasirinko netinkamÄ Å¡io konflikto sprendimo bÅ«dÄ ir vietÄ , t. y. savo asmeninio pobÅ«džio konfliktÄ su nukentėjusiuoju sprendė intensyviu fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį pasirinkęs vieÅ¡Ä jÄ vietÄ , daugelio žmonių akivaizdoje, akivaizdžiai sutrikdydamas visuomenės rimtį, pademonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir tai buvo pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. B. nurodė, kad jis kelis mėnesius nuomojo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)-409, K. V., už kurio nuomÄ mokėjo V. D., tačiau nuo 2019 m. birželio 1 d. K. V. nuomos sutartį nutraukė, todėl 2019 m. birželio 5 d. apie 17.45 val. su ja ir V. D. susitarė susitikti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kad V. D. grÄ Å¾intų jam raktus, tačiau susitikus V. D. pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl neva blogo jo elgesio su K.

V., nors santykiai buvo dalykiÅ¡ki, nekonfliktavo. Žodinio konflikto metu V. D. jo atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius bei staiga sugriebė jo rankos maÅ¾Ä jį pirÅ¡tÄ ir pradėjo jį laužyti, dėl ko juto fizinį skausmÄ . Vėliau jam (M. B.) atsitraukus, V. D. sugriebė jo rankÄ ir vėl pradėjo laužti, dėl ko taip pat juto fizinį skausmÄ . Jam (M. B.) pavykus iÅ¡sukti rankÄ , V. D. iÅ¡ karto iÅ¡ už nugaros pradėjo jį smaugti abejomis rankomis, dėl ko jis juto stiprų fizinį skausmÄ , buvo labai iÅ¡sigandęs ir kažkuriÄ akimirkÄ prarado sÄ monę.

Jį V. D. nutempė prie automobilio vairuotojo pusės durelių, kur sėdėjo K. V. ir reikalavo jos atsipraÅ¡yti. Jos atsipraÅ¡ius, V. D. toliau jį smaugė, o jis bandė iÅ¡silaisvinti. KažkuriÄ akimirkÄ jam iÅ¡silaisvinus nuo V. D., jis V. D. deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į veido sritį, tačiau V. D. jį pagavo ir pargriovęs ant žemės pradėjo vėl smaugti. Dėl to jis taip pat juto stiprų fizinį skausmÄ , jam trÅ«ko oro. Tai truko kol atvyko policijos pareigÅ«nai.

Taip pat konflikto metu V. D. ne mažiau nei vienÄ kartÄ po pirmo smaugimo jam iÅ¡sisukus rankos kumščiu sudavė į veido sritį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino Å¡iuos savo parodymus, papildydamas, kad V. D. nuo pat pradžių provokavo konfliktÄ , nukentėjusysis buvo užpultas netikėtai, patyrė veido, nugaros, kojų sumuÅ¡imÄ , diskomfortÄ , nepatogumus, nerimÄ , kurį laikÄ negalėjo dirbti, pirmÄ sias dienas negalėjo miegoti, vartojo vaistus, buvo sugadinti asmeniniai daiktai, rÅ«bai.

Pats negrasino, nebaugimo K. V., nors bendravimas nebuvo sklandus. Å ie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, juos patvirtina ir papildo kiti byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai. Å tai liudytojas G. Å ., stebėjęs konfliktÄ nuo pradžių, taip pat nurodė, kad 2019 m. birželio 5 d. kažkur po penktos valandos vakaro, (duomenys neskelbtini), ėjo į kiemÄ iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡lių iÅ¡ savo remontuojamo buto, kai automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pastebėjo nukentėjusįjį, kuris kažko laukė, bei atvažiuojantį Audi automobilį, kuriame sėdėjo tamsiaplaukė mergina, kartu su ja dar buvo du vyrai.

Automobiliui sustojus prie nukentėjusiojo, iÅ¡ jo iÅ¡lipo du vyrai (vienas iÅ¡ jų kaltinamasis) ir priėjo prie nukentėjusiojo. Kaltinamasis iÅ¡ karto puolė nukentėjusįjį, aiÅ¡kinosi tarpusavyje kažkokį konfliktÄ . Kai jie pradėjo Å¡Å«kauti garsiau, atsigrežęs pamatė, kad kaltinamasis sugriebė iÅ¡ nugaros už kaklo nukentėjusįjį, liepė jam atsipraÅ¡yti, tempė per visÄ kiemÄ iki to automobilio, kuriame buvo mergina. Liudytojui nuėjus link savo namo laiptinės ir kilus į butÄ , jau iÅ¡ balkono matė, kad kaltinamasis nenusiramino, nukentėjusysis buvo paleistas, tačiau kaltinamasis vis tiek prie jo artinosi, nukentėjusysis bandė atsitraukti, tada galimai su kumščiu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, po ko jis nukrito ant asfalto, o kaltinamasis nukentėjusįjį savo kÅ«nu spaudė prie asfalto ir laikė kol atvyko policijos pareigÅ«nai.

Tokias pat aplinkybes Å¡is liudytojas nurodė ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pabrėždamas, kad kai lauke atkreipė dėmesį labiau, judėdamas link laiptinės, pamatė, kad kaltinamasis nukentėjusįjį apsuko, sugriebė, pradėjo smaugti, ir 15 metrų iki automobilio, kur sėdėjo mergina, tempė Å¡aukdamas, kad nukentėjusysis jos atsipraÅ¡ytų. Ten laikė prismaugęs. Tada liudytojas pakilęs į viršų iÅ¡ laiptinės balkono pamatė, kad nukentėjusysis jau buvo paleistas, bet konfliktas vyko toliau, nukentėjusįjį vėl bandė suimti, lengvai parvertė, keliu prispaudė galvÄ prie metalinės konstrukcijos ir laikė.

Kai policija atvažiavo, kaltinamasis paleido nukentėjusįjį, bet nukentėjusysis gal dar 10 minučių nesikėlė nuo žemės, nebuvo atsigavęs. Kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojas A. A., (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 5 d., vakare, lankęsis pas pažįstamus ir bÅ«damas bute, iÅ¡girdo kieme triukÅ¡mÄ , o bÅ«tent automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, ir išėjęs į balkonÄ matė kaip prie automobilio nukentėjusysis su kaltinamuoju dėl kažko ginčijosi, kaltinamasis visÄ laikÄ bandė priremti nukentėjusįjį, o pastarasis bandė atsitraukti, iÅ¡sivaduoti nuo jo, tačiau kaltinamasis aktyviais veiksmais, neleisdamas to padaryti buvo rankomis apglėbęs nukentėjusiojo kaklÄ , kad Å¡is negalėtų iÅ¡trÅ«kti.

Vienu momentu nukentėjusiajam bandant iÅ¡trÅ«kti kaltinamasis vistiek jį laikė, tada tarp jų kilo muÅ¡tynės, kurių metu kaltinamasis buvo sudavęs kumčiu per veidÄ , po to buvo paguldęs ant asfalto nukentėjusįjį ir spaudė visu savo svoriu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. taip pat patvirtino Å¡iuos parodymus pabrėždamas, kad konflikto metu nukentėjusysis akivaizdžiai bandė trauktis, vengė fizinio kontakto, o kaltinamasis bandė jį pagauti, jie pasistumdė, bandė vienas kitÄ pargriauti, galiausiai kaltinamasis nukentėjusįjį pargriovė ir užgulė bei laikė prispaustÄ iki policijos atvykimo.

Liudytojo nuomone, užpultasis tikrai buvo nukentėjusysis, kuris fiziÅ¡kai užpultas buvo kaltinamojo. Jo nufilmuotame vaizdo įraÅ¡e matosi, kad nukentėjusysis sėdi, kaltinamasis jį spardo, laikyti bando, bandė jį atakuoti. Susidarė nuomonė, kad nukentėjusiajam reikia pagalbos. Taip pat ir liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2019 m. birželio 5 d. kažkur po penktos valandos vakaro, ėjo namo (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ toli pastebėjo, kad kažkas vyksta lauko kieme, o bÅ«tent matė kaip kaltinamasis iÅ¡ nugaros prieina prie nuketnėjusiojo su ranka apglėbė pastarajam kaklÄ ir jį užspaudė, po ko nukentėjusysis susmuko ant žemės, galimai prarado sÄ monę.

Tuomet kaltinamasis delnais daužė nukentėjusiajam per veidÄ , matyt, norėdamas tokiu bÅ«du jį atgaivinti, o kai visgi pavyko pastatyti ant kojų nukentėjusįjį, kaltinamasis prirėmė jį prie kieme stovinčio automobilio, kuriame sėdėjo mergina. Užėjusi į laiptinę ir pakilusi į balkonÄ , iÅ¡ kurio gerai matosi jų kiemas, matė, kad kaltinamasis ir toliau Å¡aiposi, kažkÄ sako nukentėjusiajam taip pat jis buvo prirėmęs visu kÅ«nu nukentėjusįjį prie pakeliamo kuolelio, kuris yra automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Atvykus pareigÅ«nams, kaltinamasis paleido nukentėjusįjį, kuris nesiprieÅ¡ino ir buvo labai iÅ¡sigandęs. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. analogiÅ¡kai nurodė, kad pamatė, kaip du vyriÅ¡kiai susiginčijo dėl kažko ir vienas vyriÅ¡kis naudojo smurtÄ prieÅ¡ kitÄ . Matė, kad vienas vyriÅ¡kis buvo priremtas prie sienos, jam buvo grasinta, buvo agresyviai bendraujama. Paskui, užlipusi į balkonÄ , ir laukdama, kada atvažiuos policija, matė, kaip vienas vyriÅ¡kis ilgÄ laikÄ buvo prispaustas prie žemės, ant jo buvo tarsi atsigulta.

Tiesiog matė, kad buvo naudotas smurtas. Kai užspaudė kaklÄ , nukentėjusysis susmuko kaip maiÅ¡as, o antrÄ kartÄ gulėjo ant žemės prispaustas. Liudytoja palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. PridÅ«rė, jog jai pagailo nukentėjusiojo, jis buvo iÅ¡sigandęs, nieko nedarė, atrodė pasimetęs. PareigÅ«no V. K. 2019 m. birželio 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodoma, kad 2019 m. birželio 5 d. patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais R. D. ir E. M. apie 17.50 val. iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) (vėliau paaiÅ¡kėjo, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje) muÅ¡asi du vyrai.

Atvykus juos pasitiko liudytoja K. V., kuri nurodė jiems vietÄ , kur įvyko muÅ¡tynės. Privažiavę prie pat įvykio vietos, pastebėjo automobilį Audi (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) su atidaromis vairuotojo pusės durimis. Netoliese pastebėjo kaltinamÄ jį, kuris prispaudęs prie žemės keliais laikė nukentėjusįjį. AiÅ¡kinantis aplinkybes, pastebėjo, kad nukentėjusiojo M. B. veidas buvo kruvinas, kairės pusės žandikaulis akivaizdžiai iÅ¡tino, matėsi nubrozdinimai.

Pats nukentėjusysis paaiÅ¡kino, dėl ko kilo konfliktas (K. V. nemoka pinigų už nuomojamÄ butÄ , o kaltinamasis V. D. atvažiavo pasikalbėti), tuo tarpu V. D. paaiÅ¡kino, kad atvažiavo pas buto savininkÄ (t. y. pas M. B.) dėl to, kad jis grasino K. V., atvažiavus kilo konfliktas, dėl ko M. B. smÅ«giavo V. D. į veidÄ keletÄ kartų, todėl buvo paguldytas ant žemės. Ant kaltinamojo veido kairės akies taip pat matėsi mėlynė ant akies voko bei nubrozdinimas. Nustačius įvykio liudytojus, liudytoja – pranešėja A.

B. paaiÅ¡kino, kad muÅ¡tynes pradėjo kaltinamasis, taip pat buvo nustatyta, kad įvykį matė ir girdėjo G. Å . ir po kurio laiko prie jų priėjo liudytojas, kuris nufilmavo dalį įvykio, A. A.. Atvykusi į įvykio vietÄ GMP 0829 nukentėjusį po muÅ¡tynių M. B. iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę. Kaltinamasis V. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1-Ä jį policijos komisariatÄ tolimesniam aiÅ¡kinimuisi, o dėl Å¡io įvykio K. V. parašė pareiÅ¡kimÄ . V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytas aplinkybes taip pat parodė, kad atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ dėl muÅ¡tynių į įvykio vietÄ iÅ¡ karto reikėjo greitosios pagalbos nukentėjusiam, buvo papraÅ¡yta visų nejudėti, fiksavo įvykį ir liudytojus.

Nors paties įvykio savo akimis jis nematė, tačiau matė liudytojo telefonu nufilmuotÄ vaizdo įraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio bei iÅ¡klausęs liudytojus nustatė kaltininkÄ â€“ kaltinamÄ jį. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matėsi, kad buvo žodinis konfliktas, jis buvo gan agresyvus, pamena kad kaltinamasis smÅ«giavo į galvos sritį, „voliojo“ prie automobilio nukentėjusįjį. Jam tikrai buvo aiÅ¡ku, kas pirmas sudavė smÅ«gį. Versdamas pats pirmas ant žemės nukentėjusįjį, kaltinamasis sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Toje situacijoje, bÅ«tent toje vaizdo medžiagoje, galima drÄ siai nuspręsti, kas kaltininkas. Užtenka to, kas matosi užfiksuota įraÅ¡e. Net nesvarbu, kas, kÄ pargriovė, tačiau tas įžeidžiamas priekabiavimas prie žmogaus atėjus jį apkabinti (kÄ darė kaltinamasis), jau daug kÄ pasako. Kaltinamasis jau nuo to pradėjo, griaudamas nukentėjusįjį ant žemės. Taip pat iÅ¡ liudytojo A. A. pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje du vyrai (kaltinamasis ir nukentėjusysis) tarpusavyje konfliktuoja, girdisi, kad kalba pakeltu tonu, kaltinamasis stovi prie automobilio, prirėmęs nukentėjusįjį, tokiu bÅ«du neduodamas pastarajam iÅ¡eiti, vėliau nukentėjusysis bando iÅ¡sivaduoti, tarp vyrų kyla susistumdymas, galiausiai abu tarpusavyje muÅ¡asi, po ko kaltinamasis pargriauna ant žemės nukentėjusįjį, prispaudžia jį savo kÅ«nu, taip pat rankomis smaugia kaklÄ (girdisi žmogaus riksmas), suduoda per veidÄ , toliau laiko prispaudęs nukentėjusįjį ant asfalto, neduodamas pastarajam atsikelti, kol atvyksta policijos pareigÅ«nai.

IÅ¡ liudytojo G. Å . pateikto vaizdo įraÅ¡o, taip pat matyti kaip kaltinamasis paguldytÄ ant asfalto nukentėjusįjį yra prispaudęs. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos bei garso įrašų matyti, kad dėl Å¡io įvykio Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 iÅ¡ viso skambino 6 asmenys (du iÅ¡ jų po du kartus), visi skambinę asmenys pranešė apie tai, kad kieme prie namo ((duomenys neskelbtini)) muÅ¡asi du asmenys, vienas vyras smaugia kitÄ , tas kitas guli ant žemės, vyras Å¡aukia, kad padėtų, praÅ¡o iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus.

Galiausiai iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam M. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, nosyje, kairiame skruoste su odos nubrozdinimu, dešiniame žaste, kryžmens srityje, odos nubrozdinimai nugaroje, keliuose, intraodinė kraujosruva kakle; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. birželio 5 d.) ir aplinkybėmis; sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai padaryti mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekoje, nebūdingi vienkartiniam griuvimui.

Taigi aptarti įrodymai, jų visuma neabejotinai patvirtina, jog V. D. veiksmai Å¡iuo atveju nebuvo tik gynyba, o prieÅ¡ingai, intensyvus nukentėjusiojo M. B. puolimas naudojant fizinį smurtÄ , kurio metu nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas ir sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Kaip patvirtino nukentėjusysis ir apklausti liudytojai A. A., G. Å ., A. B., V. K., bei jų porodymus iliustruoja byloje esantys vaizdo, garso įraÅ¡ai, papildo specialisto iÅ¡vada ir kita bylos medžiaga, nukentėjusysis M. B. įvykio metu bandė iÅ¡vengti fizinio smurto, jam pačiam kartÄ pavyko suduoti kaltinamajam, tačiau tai akivaizdžiai buvo gynyba, buvo jėgų skirtumas, dėl ko V.

D. veiksmai vertintini kaip nukentėjusiojo aktyvus puolimas. Minėti liudytojai taip pat pažymėjo, kad nukentėjęs akivaizdžiai buvo M. B., susidarė įspÅ«dis, kad jis buvo žeminamas, iÅ¡ jo tyčiojamasi, Å¡aipomasi, liepiant atsipraÅ¡yti, visa tai atrodė nežmoniÅ¡ka. Å ių liudytojų parodymai taip pat yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, iÅ¡samÅ«s, kaip minėta, atitinka kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nenustatyta, kad liudytojai bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti bylos baigtimi, siektų specialiai įskųsti ir apkaltinti kaltinamÄ jį, dėl ko jų parodymais nebÅ«tų galima remtis.

Vienintelė liudytoja K. V. (taip pat ir V. D. paaiÅ¡kinime įvykio metu pareigÅ«nui V. K.) teigė, kad Å¡iuo atveju M. B. pirmas sudavė smÅ«gį V. D., o Å¡is gindamasis sutramdė M. B. ir laikė prispaudęs iki atvykstant policijai, kad Å¡is nebesimuÅ¡tų. Å iÄ pozicijÄ paneigia jau aptartų byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma, be to, kadangi K. V. yra kaltinamojo V. D. artima draugė ir taip pat iÅ¡ dalies susijusi su konfliktu (dėl buto nuomos), jos parodymai Å¡iuo atveju vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis padėti iÅ¡vengti V.

D. atsakomybės. Juo labiau, kaip pažymėjo liudytojai A. A., G. Š., A. B., mergina, t. y. K. V., konflikto metu nebuvo itin sukrėsta ar šokiruota, ji pati filmavo įvykį, kartu su V. D. liepė M. B. jos atsiprašyti, net juokėsi, nepaisant to, kad vėliau pati taip pat skambino Bendrojo pagalbos centro telefonu kviesti policijos bei pasitiko atvykusius pareigūnus. Kiti gynybos pateikti duomenys (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 6 d. Specialisto išvada Nr. G1850/2019(01), UAB ,,Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos” šeimos gydytojos A.

L.-M. 2019 m. birželio 6 d. konsultacijos iÅ¡raÅ¡as, 2019 m. vasario 18 d. buto nuomos sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas, sudaryti tarp M. B. ir K. V., 2019 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡tas M. B. dėl modemo grÄ Å¾inimo ir telefoniniai susiraÅ¡inėjimai tarp M. B. ir K. V., BPC 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. kovo 6 d. raÅ¡tai bei 2019 m. gegužės 6 d. BPC operatorės ir K. V. pokalbio garso įraÅ¡as) taip pat nepaneigia to fakto, kad V. D. veika Å¡iuo atveju peržengė privataus konflikto (dėl buto nuomos) ribas ir tapo pavojinga ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams, kad savo veiksmais jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai, nepaisė visuotinai priimtų elgesio taisyklių, vykdydamas neva savo teisingumÄ , užuot konfliktÄ sprendęs teisėtais bÅ«dais.

Gynybos argumentai, kad Å¡iuo atveju buvo prarasti itin svarbaus liudytojo – visÄ laikÄ arčiausiai įvykio vietoje buvusio vaikino su kepure, parodymai, nes jis nebuvo įtrauktas į liudytojų sÄ raÅ¡Ä ir neužfiksuoti jo asmens duomenys, dėl ko nėra galimybės jo apklausti, nereiÅ¡kia, kad esant Å¡io liudytojo parodymams teismo iÅ¡vada dėl kaltinamojo V. D. kaltės bÅ«tų prieÅ¡inga ar kitokia. Kaip teigė liudytojai G. Å ., A. B., A. A., Å¡is asmuo į įvykio vietÄ atvyko kartu su kaltinamuoju V.

D. bei K. V., viso konflikto metu nors ir buvo Å¡alia bei neatliko smurtinio pobÅ«džio veiksmų, tačiau akivaizdžiai palaikė kaltinamojo pusę, kurstė konfliktÄ , nukentėjusiajam kažkÄ aiÅ¡kino, bandė paauklėti, taip pat liepė atsipraÅ¡yti K. V., taigi buvo kaltinamojo draugas ar pažįstamas. Be to, Å¡iuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo V. D. kaltę, o, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, įrodinėjimas negali bÅ«ti begalinis. Nagrinėjamu atveju minėtų padarinių – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo – kilimÄ patvirtina tai, jog, kaip nustatyta byloje, veika buvo padaryta darbo dienÄ , po darbo valandų, asmenų poilsio metu, dar Å¡viesiu paros metu, vieÅ¡oje vietoje, gyvenamojo namo, daugiabučio kieme, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kur buvo nemažai gyventojų, kurie vykusį konfliktÄ stebėjo, tai atkreipė jų dėmesį, liudytojai A.

B., G. Å . patvirtino, kad Å¡is įvykis juos Å¡okiravo, jie pasijautė nemaloniai, kad tai vyksta vidury dienos, visa tai truko apie 15-20 minučių, jų nuomone, per ilgai, todėl neiÅ¡tvėrę tokio įžūlaus elgesio, paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu, norėdami iÅ¡kviesti policijÄ , be to, iÅ¡ viso į BendrÄ jį pagalbos centrÄ skambino 6 asmenys (du iÅ¡ jų net du kartus), taip pat tai, jog buvo naudojamas intensyvus fizinis smurtas, kurio metu nukentėjusysis buvo sužalotas ir net prarado sÄ monę, taigi akivaizdu, kad vieÅ¡oje vietoje buvusiems kitiems asmenims toks kaltinamojo elgesys pasirodė nepriimtinas, įžūlus, jie pasijuto Å¡okiruoti, be to, suprantama, dėl incidento buvo sutrikdytas ir žmonių poilsis, darbas.

Galiausiai teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. D., atlikdamas nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – jis suvokė, kad bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, esant ir kitiems asmenims, ir smurtiniu bÅ«du spręsdamas tarpusavio konfliktÄ su nukentėjusiuoju, tokiu bÅ«du gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei bei nukentėjusiajam turės jo atliekami veiksmai. Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis savo įžūliais bei smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tokiu bÅ«du realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį. Bausmės skyrimo motyvai Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ yra numatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimas, susijęs su vieÅ¡Ä ja tvarka.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas Å¡iuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį V. D. – iÅ¡situokęs, turi mažamečių vaikų, kuriuos iÅ¡laiko, (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir užsiima kita darbine, profesine, (duomenys neskelbtini) veikla užsienyje (1 t., b. l. 117–118; 123, 127; 3 t., b. l. 23, 25–44), per vienerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo aÅ¡tuonis kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus transportui ir kelių Å«kiui, baudos sumokėtos, yra galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 119–122), teistas vienÄ kartÄ Lietuvoje už plėšimÄ , neteisėtÄ laisvės atėmimÄ , asmens dokumentų pagrobimÄ , turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, bei vienÄ kartÄ užsienyje (1 t., b. l. 124–126), duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra.

Ä®vertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju kaltinamajam V. D. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis, tačiau artima jam, t. y. 1 metų laisvės apribojimas, per šį laikÄ Ä¯pareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo M. B. (BK 48 str. 4 d. 2, 4 p., 6 d.). Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau iÅ¡vardytas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek kaltinamÄ jį, tiek ir jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tokio pobÅ«džio ir dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir kitų klausimų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas.

Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus. Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 139,69 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas M. B., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (1 t., b. l. 59).

Kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateiktas nukentėjusiojo M. B. gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡as (1 t., b. l. 60). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų iÅ¡laidas, jų sumÄ . Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu (1 t., b. l. 63–64). Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 139,69 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ kaltinamojo.

Be to, nukentėjusysis M. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5 129,83 Eur žalos atlyginimo (3 000 Eur neturtinės ir 2 129,83 Eur turtinės žalos) (2 t., b. l. 26–70), kurio dalies dėl sugadintų daiktų ir drabužių (350 Eur už sugadintÄ laikrodį, 434,89 Eur už sudaužytÄ telefonÄ ir 240 Eur už sugadintus drabužius) vėliau atsisakė, palaikė tik ieÅ¡kinio dalį dėl 839,40 Eur negautų pajamų dėl nedarbingumo, 25,84 Eur vaistų ir gydymo priemonių bei 3 000 Eur neturtinės žalos ir 1 100 Eur iÅ¡laidų advokato ir advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 170–174).

M. B. civiliniame ieÅ¡kinyje ir jo patikslinime nurodo, jog dėl nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmÄ tiek paties incidento metu, tiek gydymo proceso metu, tačiau ir pažeminimÄ . Dienos metu vieÅ¡oje vietoje tarp gyvenamų daugiabučių pastatų jis buvo užgauliojamas necenzÅ«riniais žodžiais, buvo smaugiamas, sumuÅ¡tas pargriautas ant žemės, bei šį incidentÄ filmavo ir kartu su kaltinamuoju buvusi K. V.. Nukentėjusysis tokiu bÅ«du buvo žeminamas, iÅ¡ jo buvo tyčiojamasi.

Dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo bendrauti su žmonėmis, nesirodė vieÅ¡umoje, jautė diskomfortÄ tiek dėl sužalojimų paveiktos iÅ¡vaizdos, tiek dėl sutrikusios sveikatos bÅ«klės, sutinusio veido, kraujosruvų akyse, dėl smaugimo veiksmų atliktų prieÅ¡ jį, jis jautė nuolatinį nuovargį ir silpnumÄ . Taip pat dėl patirtų sužalojimų jam buvo iÅ¡duotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas Nr. - (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 10 d.

Nukentėjusysis jau ne vienerius metus verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimÄ . Jo veikla – (duomenys neskelbtini). Jis verčiasi (duomenys neskelbtini), todėl jo kasdienė veikla be iÅ¡imčių susijusi su nuolatiniu bendravimu su klientais ir partneriais akis į akį. Nedarbingumo laikotarpiu nukentėjusysis negalėjo verstis savo įprasta individualia veikla, o tai mažino kasmetines jo pajamas. Pagal nukentėjusiojo pateikiamas 2016, 2017, 2018 metų pajamų deklaracijas paskutinių trijų metų gautų pajamų vidurkis – (duomenys neskelbtini) Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog 2019 metais buvo 251 darbo diena, iÅ¡ kurių 5 dienas jis buvo nedarbingas dėl kaltinamojo veikos, dėl to negavo 839,40 Eur pajamų. Taip pat po įvykio pirko vaistus, skirtus gydyti patirtiems sužalojimams: akių laÅ¡ai 7,81 Eur, gelis „Lioton 1000” 7,99 Eur, vaistai nuo skausmo „Nimesil“ 3,87 Eur, tabletės nuo galvos svaigimo „Vertigoheel“ 5,87 Eur. Be to, dėl V. D. padarytos nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmÄ , nemalonius iÅ¡gyvenimus dėl iÅ¡vaizdos, porÄ savaičių vengė susitikti su pažįstamais ir klientais, taip pat patyrė nerimÄ , baimę bei nesaugumo jausmÄ .

Žinodamas, kad nusikalstama veika yra nufilmuota, juto ir realų nerimÄ dėl to, kad vaizdo įrašų pavieÅ¡inimas padarytų didelį neigiamÄ poveikį jam ir jo artimiesiems, tai bÅ«tų aptarinėjama giminių, draugų, klientų tarpe, jo artimieji patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų. Dėl to praÅ¡o atlyginti ir 3 000 Eur neturtinę žalÄ . Galiausiai praÅ¡o atlyginti ir jo patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti – 50 Eur pagal 2019 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 1028754 už teisinę konsultacijÄ po įvykio, 400 Eur pagal 2020 m. sausio 21 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 67 už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , 350 Eur pagal 2020 m. sausio 21 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 2020-06 už pasirengimÄ bylai ir atstovavimÄ teisme bei 300 Eur pagal 2020 m. kovo 5 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 2020-17 ir jos apmokėjimÄ patvirtinantį banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už atstovavimÄ 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. liepos 1 d. (perkelta iÅ¡ 2020 m. kovo 12 d.) teismo posėdžiuose.

Spręsdamas dėl praÅ¡omo priteisti turtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad Å¡iuo nuosprendžiu nustatyta, jog kaltinamojo veiksmai, dėl kurių nukentėjusysis patyrė nurodytÄ Å¾alÄ , pripažinti nusikalstama veika, be to, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as bei specialisto iÅ¡vada patvirtina, jog nukentėjusysis M. B. patyrė atitinkamus sužalojimus ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kurių turėjo pagrįstų iÅ¡laidų sužalojimams gydyti, t. y. pagal pateiktus dokumentus iÅ¡ viso – 25,54 Eur (2 t., b. l. 57).

Šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos. Pasisakydamas dėl negautų pajamų, teismas taip pat vertina, kad nurodyta suma yra pagrįsta ir įrodyta pridedamais dokumentais kaip nukentėjusiojo M. B. dėl V. D. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu patirta žala. Ši suma iš esmės teisingai apskaičiuota pagal paskutinių trijų metų (2016, 2017, 2018), einančių prieš 2019 m., kuomet buvo padaryta nusikalstama veika, nukentėjusiojo pajamų deklaracijas, apskaičiavus vienerių metų vidutines pajamas ((duomenys neskelbtini)Eur), gautas iš M.

B. veiklos pagal verslo liudijimÄ , o ne su darbo santykiais susijusios veiklos (apie kurias baigiamųjų kalbų metu kalbėjo gynėja), ir įvertinus jo 5 darbo dienų (pagal jo 2019 m. verslo liudijime nurodytus veiklos vykdymo laikotarpius) nedarbingumÄ . Tai, kad M. B., versdamasis veikla pagal verslo liudijimÄ , kaip teigia gynėja, nemoka privalomojo sveikatos draudimo įmokų (kas nėra Å¡ios bylos ginčo dalykas), nereiÅ¡kia, kad jis apskritai negavo teismui pateiktose 2016, 2017, 2018 m. patvirtintose pajamų deklaracijose deklaruojamų pajamų iÅ¡ veiklos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡duotus verslo liudijimus.

Taigi, įvertinus visa tai, skaičiuotina, kad už 2019 m. birželio 5 d. – 2019 m. birželio 10 d. nedarbingumo laikotarpį pagal pateiktus dokumentus nukentėjusysis M. B. negavo 839,07 Eur pajamų (2 t., b. l. 37–56). Todėl M. B. iÅ¡ viso 864,61 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ kaltinamojo. Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, Å¡iai konkrečiai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, jÄ padarė prieÅ¡ tai jam asmeniÅ¡kai nepažįstamas asmuo – kaltinamasis, visai netikėtai susitikus atsisakityti už buto nuomÄ , taip pat į veikos pobÅ«dį – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas mažiausiai dvylika trauminių poveikių, veikos metu nukentėjusysis buvo praradęs sÄ monę, dėl ko, akivaizdu, jis jautė fizinį skausmÄ tiek veikos metu, tiek ir kurį laikÄ po jos, buvo laikinai nedarbingas, sužalota labiausiai matoma kÅ«no vieta – veidas, tai apsunkino jo galimybes dirbti ir užsiimti kasdiene veikla.

Taip pat nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje bei teisiamojo posėdžio metu teigė, jog dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė ne tik fizinį, tačiau ir dvasinį skausmÄ , pažeminimÄ , įvykio metu jį ir filmuojant. Žala jo fizinei ir psichinei sveikatai stipriai neigiamai tęstinį laikÄ Ä¯takojo ir tebeįtakoja jo gyvenimÄ . Nurodė pirmÄ sias dienas negalėjęs miegoti, nes skaudėjo nugarÄ , negalėjo ant jos gulėti bei buvo kitų nepatogumų, be to, apskritai negalėjo dirbti apie mėnesį laiko.

Jį kankino nerimas, kad tai gali vėl pasikartoti. Tai buvo įtemptas ir sunkus periodas. Gėrė iÅ¡raÅ¡ytus vaistus, atsinaujino galvos svaigimas, kuris buvo dingęs prieÅ¡ 5-6 metus. Toks įvykis jam nutiko pirmÄ kartÄ . Patytė stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus. Buvo bemiegių naktų, negalėjo koncentruotis į savo kasdienę veiklÄ . Vis dar bÅ«na sunku užmigti. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai iÅ¡gyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai, gyvenimui tam tikrÄ laikÄ po įvykio, todėl vertintini kaip neturtinė žala.

Tačiau Å¡iuo atveju nustatant jos dydį pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin sunkÅ«s, ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam jo gyvenimui, todėl laikui bėgant mažėja. Kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo jam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalÄ bÅ«tų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-341-648/2018)), konstatuotina, kad iÅ¡dėstytų neturtinės žalos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 1 000 Eur.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo ir visas patirtas iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ . Kartu su civiliu ieÅ¡kiniu ir jo patikslinimu pateikti tai patvirtinantys dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad praÅ¡oma iÅ¡laidų atlyginimo suma sudaro 1 100 Eur (50 Eur už teisinę konsultacijÄ po įvykio, 400 Eur už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , 350 Eur už pasirengimÄ bylai ir atstovavimÄ teisme 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje ir 300 Eur už atstovavimÄ teisme 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. liepos 1 d. (perkelta iÅ¡ 2020 m. kovo 12 d.) teismo posėdžiuose (2 t., b. l. 66–70; 173–174)).

Teismo nuomone, atsižvelgus į V. D. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ , faktinį ir teisinį bylos sudėtingumÄ ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo M. B. už teisinę pagalbÄ sumokėtas atlygis advokatui ir jo padėjėjui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgęs į iÅ¡vardytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, priteistinÄ civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , teisinės pagalbos bÅ«tinumo pagrindÄ ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad M.

B. praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iÅ¡ V. D. M. B. naudai priteistina 1 100 Eur proceso iÅ¡laidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). V. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 87), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, saugomi vokuose prie 1 ir 2 bylos tomų galinio virÅ¡elio vidinės dalies – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, 6 dalimi, įpareigoti V. D. laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo M. B.. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. V. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â€“ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ panaikinti.

Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ V. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 139,69 Eur (vieno Å¡imto trisdeÅ¡imt devynių eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių centų) turtinės žalos atlyginimÄ . Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sÄ skaitÄ AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už M.

B. gydymÄ â€œ. Civilinio ieÅ¡kovo ir nukentėjusiojo M. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti M. B. naudai iÅ¡ V. D. 864,61 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vieno cento) turtinės žalos atlyginimÄ , 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 1 100 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, saugomus vokuose prie 1 ir 2 bylos tomų galinio virÅ¡elio vidinės dalies – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

IÅ¡aiÅ¡kinti V. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiÅ«ros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ir laikytis intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygų, praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimÄ ar pastebėtÄ Å¡io įtaiso gedimÄ . Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiÅ«ra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisÄ . Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė