4487fadf-73dd-4ffc-8d16-42c8d29d4dc2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-2350-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00492-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyrius (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (15/5-8) 50U-399 (toliau – ir Sprendimas) panaikino pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7494697, galiojantį iki 2021 m. lapkričio 22 d.

2. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. (15/5-8) 50-399 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iÅ¡duotÄ Baltarusijos Respublikos piliečiui A. B., panaikinimo“, kaip nepagrįstÄ . 2.1. PaaiÅ¡kino, kad ketindamas dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Lietreal“ (toliau – ir Bendrovė) 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2019 m. lapkričio 22 d.

Migracijos departamento Imigracijos skyrius, iÅ¡davė leidimÄ laikinai gyventi Nr. LT494697, galiojantį dvejus metus, iki 2021 m. lapkričio 22 d., tačiau vėliau ginčijamu sprendimu panaikino pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2.2. Teigia, kad 2019 m. lapkričio 22 d., kuomet Migracijos departamento Imigracijos skyrius, priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti PareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Bendrovės direktoriui jau prieÅ¡ 3 mėnesius buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams, tačiau Å¡i aplinkybė nesutrukdė priimti sprendimo iÅ¡duoti PareiÅ¡kėjui leidimo laikinai gyventi, tad vertina, kad UAB „Lietreal“ direktorius nebuvo pripažintas darbdaviu, kaip tai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį.

Be to Sprendime nėra nurodyti duomenys apie tai, kokiam asmeniui buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbÄ ir koks Å¡io suraÅ¡yto administracinio nusižengimo nagrinėjimo teisme rezultatas ir priimto nutarimo turinys. Sprendimas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas, nes nei administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymas, nei duomenų apie baudos nesumokėjimÄ neturėjimas taip pat neatitinka Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto 1 dalies a papunkčio turinio. 2.4.

Pažymi, kad gavęs leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio galiojimas nustatytas iki 2021 m. lapkričio 22 d., keitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , sudarė sutartį dėl bÅ«sto nuomos Lietuvos Respublikoje, investavo į buitį, nes nesitikėjo, kad leidimas laikinai gyventi jam bus panaikintas dėl esÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios Migracijos departamentui buvo žinomos iki jam iÅ¡duodant minėtÄ leidimÄ . Atsakovas turėjo paaiÅ¡kinti tokio iÅ¡duoto sprendimo naikinimo priežastis, o ne priimti sprendimÄ panaikinti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7494697.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad E. Z., bÅ«damas UAB „Lietreal“ vadovu, buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, darytina iÅ¡vada, kad bÅ«damas darbdaviu jis buvo nubaustas už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ . 3.1. Teigia, kad Ä®statymo 50 straipsnis numato savarankiÅ¡kus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

Nustačius bent vienÄ Å¡ių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „PareiÅ¡kėjas negali turėti teisėtų lÅ«kesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Ä®statymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“. 3.2.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad Migracijos departamentas turėjo priimti sprendimÄ panaikinti 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, o ne priimti ginčijamÄ sprendimÄ . Ä®statymas nenumato sprendimo iÅ¡duoti leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedÅ«ros, tačiau numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedÅ«rÄ . Å ia Ä®statymo reglamentuota procedÅ«ra Migracijos departamentas ir vadovavosi. Nagrinėjamoje byloje vertinamas ne sprendimo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, bet sprendimo panaikinti leidimÄ laikinai gyventi teisėtumas, todėl minėti pareiÅ¡kėjo argumentai nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo.

Ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Ä®statymo numatytas sÄ lygas ir pagrindÄ . Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2020 m. sausio 28 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 25 d. pareiÅ¡kėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Lietreal“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. IÅ¡nagrinėjęs šį praÅ¡ymÄ 2019 m spalio 17 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi ir 2019 m. lapkričio 22 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Nr. LT7494697, galiojantį iki 2021 m. lapkričio 22 d. 5.1.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu bendrovės direktorius E. Z. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbÄ 500 Eur bauda. E. Z., bÅ«damas UAB „Lietreal“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti Ukrainos Respublikos piliečiui V.

U. nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 28 d. statybos objekte Siesikų g. 14, Vilniuje, nesudarius raÅ¡ytinės sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Nutarimas įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 20 d., duomenų apie baudos sumokėjimÄ nėra. 5.2. Ä®vertinęs turimus dokumentus ir aplinkybes Migracijos departamentas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu, vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

6. Pareiškėjo teigimu, Bendrovės direktorius buvo nepagrįstai kvalifikuotas darbdaviu pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, o leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas Bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas.

7. Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, argumentuodamas, kad siauras darbdavio sÄ vokos aiÅ¡kinimas, prieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams, neatitinka įstatymo leidėjo valios užtikrinti, kad leidimai laikinai gyventi bÅ«tų iÅ¡duodami tik sÄ Å¾iningų, teisės aktų reikalavimus gerbiančių darbdavių darbuotojams.

8. Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas). Ä®statymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Ä®statymo 50 straipsnio, 1 dalies 19 punkto a papunktis nustato, kad darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktÄ , ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams ir nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų Å¡alių piliečių darbo.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios Å¡alies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje iÅ¡vardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudÄ ) nustačius nelegalaus darbo atvejus.

Pažymėtina, kad 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kuriÄ Å¡iame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte.

ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2021 m. lapkričio 22 d. Departamentas, nustatęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 500 Eur bauda, vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiÅ¡kėjo darbdavys (priimantysis subjektas UAB „Lietreal“) yra baustas už leidimÄ dirbti nelegalų trečiųjų Å¡alių piliečiams.

Todėl atsakovas nustatęs bent vienÄ Ä®statymo 50 straipsnyje numatytÄ savarankiÅ¡kÄ leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindÄ turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

10. LVAT praktikoje konstatuota, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai:

1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darnas) nuostatas ir jam skiriama bauda;

2) arba darbdavys, kai personalo valdymÄ Ä¯gyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas;

3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (2019 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

11. Teismo vertinimu, E. Z., bÅ«damas UAB „Lietreal“ vadovu, buvo nubaustas už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ , t. y. Bendrovės direktorius buvo pagrįstai kvalifikuotas darbdaviu pagal Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog leidimas pareiÅ¡kėjui laikinai gyventi buvo iÅ¡duotas po to, kai jau buvo nustatytas Bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo bÅ«tinybės.

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

13. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobÅ«dį reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , Departamento 2020 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. (15/5-8) 50U-399 paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjo reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos ŽmogausTeisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas