44860ef6-e721-45fa-bd91-656ac7f27582 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-747-163/2017                       Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00851-2016-4                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                        2.6.17.; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslo centro ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2016-04-11 įsakymÄ Nr. 36VÄ®-499- (14.36.2) dėl 2000-10-10 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. PN68/2000-1736 nutraukimo. Nurodė, kad 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos miÅ¡kų institutas ir TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. PN68/2000-1736 ir panaudai suteikė 35 825 kv. m ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Plungės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini).

Pagal Sutarties 2 punktÄ , žemės sklypas suteikiamas naudotis iki 2099-08-09. Suteikto naudotis žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitai paskirčiai (kitai ne žemės Å«kio, miÅ¡kų Å«kio veiklai); Å«kinės veiklos bÅ«das – kitai specialiai paskirčiai. Taigi ieÅ¡kovas nuo 2000 m. spalio 10 d. naudojo žemės sklypÄ pagal Sutartyje numatytÄ naudojimo paskirtį. Skundžiamas įsakymas priimtas dėl to, kad panaudai suteiktas plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-16 nutarimu Nr. 1138 nebuvo priskirtas miÅ¡kų mokslo tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡ko plotams, ir atsižvelgiant į tai, kad neva funkcijos, kurioms vykdyti buvo perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas, pagal žemės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ teisės aktais nebenumatytos.

Tačiau pažymėjo, kad ieÅ¡kovo funkcijos nėra pakeistos ir ieÅ¡kovas iki Å¡iol naudoja suteiktÄ Å¾emės sklypÄ pagal sutartyje numatytÄ naudojimo paskirtį. Be to, ieÅ¡kovas Å¡iame žemės sklypo plote patikėjimo teise valdo pastatus, todėl atsakovei priėmus skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , ieÅ¡kovui yra užkertama teisė racionaliai naudotis jam patikėjimo teise priklausančiais pastatais.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPlungės rajono apylinkės teismas 2016-12-19 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir nusprendė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo     2016-04-11 įsakymÄ Nr. 36VÄ®-499-(14.36.2) dėl 2000-10-10 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. PN68/2000-1736 nutraukimo.

Priteisė iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus, 31 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur iÅ¡laidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovui Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslo centrui. Plungės rajono apylinkės teismo 2016-05-31 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sprendimÄ motyvavo tuo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 str. 1 ir 6 d. ir Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 (toliau – ir Taisyklės), panaudos sutarties 1 p. numatyta, kad panaudos sutartis sudaroma vadovaujantis TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-08-10 įsakymu Nr. 1258, 2000-10-09 įsakymu Nr. 1591.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-05 nutarimo Nr. 133 „Dėl miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ pagal Aplinkos ministerijos parengtÄ schemÄ buvo patvirtinti miÅ¡kų mokslo tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirti miÅ¡kų plotai. Å ioje schemoje Lietuvos miÅ¡kų institutas, Paežerės RÅ«daičių kaime, Plungės rajono savivaldybėje, naudojantis 35 825 kv. m plotÄ , nėra įtrauktas.

Å is plotas nebuvo įtrauktas ir patvirtinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimÄ Nr. 1562 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotų patvirtinimo“. Teismas konstatavo, kad nei panaudos sutartyje, nei Å¡iuose anksčiau nurodytuose įsakymuose nenurodyta, kad panaudai suteikiamas žemės sklypas turi bÅ«ti įtrauktas į miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotus, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1562 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1562 minėtas sklypas nebuvo į jį įtrauktas, kadangi Å¡io sklypo priskyrimo miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo miÅ¡kams nederino Plungės rajono savivaldybės administracija ir Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kovė vykdo veiklÄ Å¾emės sklype ne pagal paskirtį.

Teismas taip pat įvertino atsakovės argumentus dėl žemės sklypo perprojektavimo, kadangi panaudai suteiktas žemės sklypo plotas patenka į buvusių savininkų S. ir J. J. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas, o jų įpėdinė E. V. B. pageidauja atkurti nuosavybės teises grÄ Å¾inant natÅ«ra miÅ¡kÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtuose plotuose. Tačiau teismas nustatė, kad dėl įpėdinės E. V. B. yra priimtas sprendimas ir nuspręsta žemę grÄ Å¾inti ne natÅ«ra, o iÅ¡mokėti kompensacijÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Jame nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovui žemės sklypas buvo suteiktas neatsižvelgiant į tai, jog jis buvo įtrauktas į miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotus, kadangi tik įtraukus ginčo žemės sklypÄ Ä¯ miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo miÅ¡kus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-05 nutarimu „Dėl miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų patvirtinimo“, buvo pasiraÅ¡yta žemės panaudos sutartis.

IeÅ¡kovui žemės sklypas buvo suteiktas panaudai atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti mokymo veiklÄ , remiantis panaudos sutartimi. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino Aplinkos apsaugos ministerijos atsiliepime nurodyto argumento, kodėl ginčo žemės sklypas buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų ploto sÄ raÅ¡o, t. y. kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie ginčo sklype vykdomus mokslinius tyrimus. Taigi dėl ieÅ¡kovo kaltės žemės sklypas buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ anksčiau minėto nutarimo.

Teismas sprendime nurodė ir konstatavo, jog „tiek ieÅ¡kovo atstovų paaiÅ¡kinimai, tiek byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad panaudai suteiktame žemės sklype vyksta mokslinė veikla, žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti panaudos sutarties prieÅ¡ terminÄ â€œ. Tačiau apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovo pateikta 2009 m. spalio 29 d. Bendradarbiavimo sutartis Nr. F9-91 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis) sudaryta su Žemaitijos nacionaliniu parku, kuria perleidžiami įsipareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 27 d.

Nr. D1-51 įsakyme „Dėl mokslo ir mokymo medžioklės plotų naudojimo ir tvarkymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, Žemaitijos nacionaliniu parkui. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas nenaudoja jam suteikto žemės ploto pagal panaudos sutartį ir tai pažeidžia teisės aktus. Teismas sprendime nurodė, kad „iÅ¡ Lietuvos miÅ¡kų instituto mokslo ir mokomosios veiklos plėtojimo kompleksinės tyrimų programos medžioklės plotuose, esančiuose Žemaitijos nacionaliniame parke matyti, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2001 iki 2010 metų pasitvirtino programÄ mokslinei tiriamajai veiklai „Laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių tvarus naudojimas biologinės įvairovės iÅ¡saugojimo požiÅ«riu“.

Tačiau iÅ¡ teismui pateiktos minėtos programos nematyti nei jos parengimo datos, nei registracijos numerio, taip pat nepateikti dokumentai apie jos vykdymÄ . Mano, kad Å¡ios programos negalima laikyti įrodymu, kad 9 metus ieÅ¡kovas žemės sklype vykdė mokslinę veiklÄ . Be to, numatyta veikla susijusi tik su žemės plote vykdoma medžiokle ir su tuo susijusiomis veiklomis, numatytomis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, kurias vykdo visi subjektai, kuriems suteikti tokie plotai, t. y. medžiotojų bÅ«reliai, klubai ir kt.

Teismas sprendime nurodė, kad byloje pateikta Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo MiÅ¡kų instituto MiÅ¡ko apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus K. Å . daktaro disertacijos metodika, iÅ¡ kurios matyti, kad tyrimo teritorija apima ir TelÅ¡ių miÅ¡kuose esančiÄ Platelių girininkijÄ . Tačiau tai neįrodo, jog ginčo plote yra vykdoma mokslinė veikla, kadangi metodikoje nurodytas ne vienas miÅ¡ko plotas, tačiau nenurodyta, kad bÅ«tent ginčo teritorijoje vykdomi tyrimai. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodyti ieÅ¡kovo argumentai iÅ¡ esmės atitinka pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl panaudos sutarties nutraukimo tuo pagrindu, jog panaudos gavėjas daiktÄ naudoja ne pagal panaudos sutartyje nurodytÄ paskirtį. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2016-04-11 įsakymÄ Nr. 36VÄ®-499- (14.36.2) dėl 2000-10-10 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. PN68/2000-1736 nutraukimo.Pirmosios instancijos teismas teisingai byloje nustatė, jog 2000 m. spalio 10 d.

Lietuvos miškų institutas (kurio teises ir pareigas perėmė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras) ir Telšių apskrities viršininkas sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. PN68/2000-1736 (toliau – panaudos sutartis) ir vadovaujantis Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-08-10 įsakymu Nr. 1258, 2000-10-09 įsakymu Nr. 1591 suteiktas panaudai 35 825 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Plungės rajono savivaldybėje, Paežerės Rūdaičių kaime (toliau – žemės sklypas).

Panaudos sutarties 2 p. nurodyta, kad žemės sklypas suteikiamas naudotis iki 2099-08-09, žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitai paskirčiai: kitai ne žemės Å«kio, miÅ¡kų Å«kio veiklai (panaudos sutarties 3 p.), Å«kinės veikos pobÅ«dis – kitai specialiai paskirčiai (panaudos sutarties 4 p.). 2016-04-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas priėmė įsakymÄ Nr. 36VÄ®-499-(14.36.2.) dėl 2000 m. spalio 10 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. PN68/2000-1736 nutraukimo (toliau – įsakymas), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.641 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“ 2.2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1562 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir atsižvelgdamas į tai, kad funkcijos, kurioms vykdyti buvo perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas, pagal žemės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ teisės aktais nebenumatytos, nusprendė nutraukti prieÅ¡ terminÄ 2000 m. spalio 10 d. valstybinės panaudos sutartį Nr. PN68/2000-1736.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovui žemės sklypas buvo suteiktas neatsižvelgiant į tai, jog jis buvo įtrauktas į miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotus, kadangi, tik įtraukus ginčo žemės sklypÄ Ä¯ miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo miÅ¡kus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-05 nutarimu „Dėl miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų patvirtinimo“, buvo pasiraÅ¡yta žemės panaudos sutartis.

IeÅ¡kovui žemės sklypas buvo suteiktas panaudai atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti mokymo veiklÄ , remiantis panaudos sutartimi.LR CK 6.629 straipsnio 1 dalis numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ , arba sutartyje numatytos bÅ«klės. LR CPK 6.633 straipsnio 1 dalis numato, kad panaudos davėjas privalo perduoti daiktÄ panaudos gavėjui tokios bÅ«klės, kuri atitinka sutarties nustatytas sÄ lygas ir daikto naudojimo paskirtį.

Panaudos gavėjas privalo naudoti jam perduotÄ daiktÄ tik pagal sutartyje numatytÄ paskirtį (LR CK 6.637 str. 1 d.). Panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieÅ¡ terminÄ , jeigu panaudos gavėjas:

1) naudoja daiktÄ ne pagal paskirtį;

2) nevykdo pareigos iÅ¡laikyti ir saugoti daiktÄ ;

3) iš esmės pablogina daikto būklę;

4) be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktÄ trečiajam asmeniui (LR CK 6.641 str. 1 d.).Papildomai valstybinės žemės sklypų suteikimÄ neatlygintinai naudotis reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 2.2 punkte numatyta, kad pagal Å¡ias taisykles Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims gali bÅ«ti perduodami neatlygintinai naudotis: valstybinės žemės sklypai, neužstatyti statiniais ar įrenginiais.

Å ie valstybinės žemės sklypai gali bÅ«ti perduodami neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miÅ¡kų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų iÅ¡laikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, vieÅ¡osioms įstaigoms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymÄ , kai bent vienas iÅ¡ jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat vieÅ¡osioms įstaigoms – mokykloms.Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis numato, kad valstybinė žemė Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, iÅ¡skyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti.

Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sÄ lygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieÅ¡ terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A -2804/2012 nurodė, kad Å¡i teisės norma turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad valstybinės žemės panaudos sutartys turi bÅ«ti nutraukiamos prieÅ¡ terminÄ tais atvejais, kai panaudos gavėjas konkretų žemės sklypÄ faktiÅ¡kai naudoja kitomis sÄ lygomis ir kitiems tikslams, nei buvo nurodyta panaudos sutartyje, arba kai panaudos gavėjas iÅ¡ viso nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti jam buvo perduotas žemės sklypas.

Šioje byloje 2000-10-10 Sutartis Nr. PN68/2000-1736 dėl valstybinės žemės panaudos numatė, kad panaudos sutartis sudaroma vadovaujantis Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-08-10 įsakymu Nr. 1258, 2000-10-09 įsakymu Nr. 1591 (Sutarties 1 punktas) ginčo žemės sklypas suteiktas naudotis iki 2099-08-09, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos (Sutarties 2 punktas). Suteikiamo naudotis žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kitai paskirčiai: kitai ne žemės ūkio, miškų ūkio veiklai (Sutarties 3 punktas).

Sutarties 4 punktas numato, kad Å«kinės veiklos bÅ«das – kita speciali paskirtis. Byloje pateikti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-08-10 įsakymas Nr. 1258 ir 2000-10-09 įsakymas Nr. 1591. Ä®sakymu Nr. 1258 numatyta, kad ginčo žemės sklypas suteiktas ieÅ¡kovei devyniasdeÅ¡imt devynerių metų laikotarpiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomones ne žemės Å«kio paskirčiai <veiklai>“, Plungės rajono savivaldybės valdybos 2000-07-27 sprendimu Nr. 94 ir pagal faktinį naudojimÄ atliktais geodeziniais matavimais.

Įsakymu Nr. 1591 buvo ištaisytas rašymo apsirikimas, padarytas Įsakyme Nr. 1428. Taigi, vadovaujantis sutartimi dėl valstybinės žemės panaudos, matyti, kad nėra numatyta, jog ginčo žemės sklypas, suteiktas panaudai, gali būti naudojamas tik mokslinei tiriamajai veiklai. Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties 8 punktas Sutarties šalims leido numatyti papildomus žemės naudojimo apribojimus, tačiau jų šalys nenumatė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žemės sklypo paskirtis – kitai paskirčiai (kita ne žemės ūkio, miškų ūkio veiklai), o ne tik mokslinei veiklai skirta valstybinė žemė.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Aplinkos apsaugos ministerijos atsiliepime nurodytos priežasties, dėl kurios ginčo žemės sklypas buvo iÅ¡brauktas iÅ¡Â miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų ploto sÄ raÅ¡o, tai yra, dėl to, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie ginčo sklype vykdomus mokslinius tyrimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“, priimto 1995 m. lapkričio 13 d.

Nr. 1428, 2.2 punkte numatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai, sudarę valstybinės žemės panaudos sutartis, turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų panaudos gavėjai vykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sÄ lygas, o nustatę pažeidimus – reikalauti juos paÅ¡alinti arba inicijuoti sutarties nutraukimÄ ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis, kad bÅ«tų atlyginti nuostoliai. Å iuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėtinis, kontroliuojantis, kaip valstybinės žemės sklypų panaudos gavėjai vykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sÄ lygas, todėl Nacionalinei žemės tarnybai yra priskirta kontrolės funkcija – atlikti įvertinimÄ , ar žemės sklypas naudojamas pagal panaudos sutartyje nurodytas sÄ lygas arba ar panaudos gavėjas atlieka funkcijas, kurioms buvo perduotas valstybės žemės sklypas, t. y. ar žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį.

Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl priežasčių, dėl kurių ginčo žemės sklypas nebuvo įtrauktas į miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pagal Aplinkos ministerijos parengtÄ schemÄ buvo patvirtinti miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirti miÅ¡kų plotai.

Å ioje schemoje buvo įtrauktas Lietuvos miÅ¡kų institutas TelÅ¡ių apskrityje, Plungės rajono savivaldybėje, Platelių girininkijoje, miÅ¡ko kvartale, schemoje žymimame Nr. 24, Paežerės RÅ«daičių kaime, naudojantis 35 825 kv. m plotÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-05 nutarimo Nr. 133 „Dėl miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ pagal Aplinkos ministerijos parengtÄ schemÄ buvo patvirtinti miÅ¡kų mokslo tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirti miÅ¡kų plotai.

Å ioje schemoje Lietuvos miÅ¡kų institutas, Paežerės RÅ«daičių kaime, Plungės rajono savivaldybėje, naudojantis 35 825 kv. m plotÄ , nėra įtrauktas. Å is plotas nebuvo įtrauktas ir patvirtinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimÄ Nr. 1562 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotų patvirtinimo“.

IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, nustatyta, kad ginčo žemės sklypas neįtrauktas į miÅ¡kų mokslo tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtus miÅ¡kų plotus, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė miÅ¡kų tvarkymo kontrolės institucijai – atsakovei duomenų, kokie bÅ«tent moksliniai tyrimai jame buvo ir yra vykdomi.Byloje nustačius, kad ieÅ¡kovui panaudos sutartimi žemės sklypas yra suteiktas vykdyti kitÄ nei žemės Å«kio, miÅ¡ko Å«kio veiklÄ , t. y. nenustačius, kad panaudai suteikiamas žemės sklypas bÅ«tinai turi bÅ«ti įtrauktas į miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotus, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1562 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, darytina iÅ¡vada, kad nutarimas priskirti ginčo žemės sklypÄ ar ne į miÅ¡kų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miÅ¡kų plotus neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi tokia sÄ lyga į panaudos sutartį įtraukta nebuvo.

Dėl apeliantės argumentų, kad ieÅ¡kovas naudoja žemės sklypÄ ne pagal paskirtį, todėl yra pagrindas nutraukti panaudos sutartį, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Å¡is argumentas nagrinėtinas atsižvelgiant į Sutarties 3 punkte nurodytÄ sÄ lygÄ , jog suteikiamo naudotis žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita paskirtis (kitai nei žemės Å«kio, miÅ¡kų Å«kio veiklai), o Å«kinės veiklos bÅ«das – kita speciali paskirtis. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e taip pat nurodyta, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad kitos paskirties žemės naudojimo sÄ lygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). AiÅ¡kinant ir taikant įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog atsakovė vykdė ginčo žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį kontrolę ir surašė du žemės naudojimo patikrinimo aktus, t. y. 2008-06-06 Nr. 224 ir 2013-04-19 Nr. 36ŽN-(14.36.73)-23. 2008-06-06 žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype yra statinys, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir nustatyta, kad esant dar vienam statiniui, naudotojų žemės sklypas naudojamas ne pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

SiÅ«lo raÅ¡tu informuoti Lietuvos miÅ¡kų institutÄ apie panaudos sutarties neatitinkančias sÄ lygas ir priimti sprendimus dėl panaudos sutarties peržiÅ«rėjimo. Taigi Å¡iame patikrinimo akte iÅ¡ viso nekalbama apie tai, ar ieÅ¡kovas vykdo mokslinę veiklÄ , ar naudoja suteiktÄ plotÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai. 2013-04-19 žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, kad apeitas plotas, miÅ¡kas apžiÅ«rėtas, mokslinių tyrimų veiklos ar eksperimentinės veiklos vykdymo nenustatyta, dokumentiniai įrodymai nepateikti.

IÅ¡ 2013-04-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus raÅ¡to Nr. 36SD-(14.36.7)-844 dėl papildomų dokumentų pateikimo matyti, kad ieÅ¡kovo buvo papraÅ¡yta iki 2013-05-02 pateikti mokslinių tyrimų veiklÄ Å¡iame sklype įrodančius dokumentus.Tačiau, kaip minėta, byloje nustatęs, kad Sutartyje nurodyta žemės sklypo paskirtis – kita, o Å«kinės veiklos bÅ«das – kita speciali paskirtis, tačiau detaliai nenurodant, kad žemės sklypas suteikiamas panaudai tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinių tyrimų veiklai vykdyti, apeliacinės instancijos teismas vertina tÄ faktÄ , kad į bylÄ nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovė vykdytų veiklÄ , pažeisdama panaudos sutartyje nurodytÄ ginčo žemės sklypo paskirtį, t. y. pažeistų Žemės įstatymo ar kitų įstatymų, reglamentuojančių kitos paskirties žemės sklypo naudojimo tvarkÄ , nuostatas.

PrieÅ¡ingai, į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės vykdoma veikla neprieÅ¡tarauja panaudos sutartyje numatytai žemės naudojimo tvarkai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas 2009 m. su Žemaitijos nacionaliniu parku pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl tam tikrų mokslinių tyrimų veiklos vykdymo. IÅ¡ Lietuvos miÅ¡kų instituto mokslo ir mokomosios veiklos plėtojimo kompleksinės tyrimų programos medžioklės plotuose, esančiuose Žemaitijos nacionaliniame parke, matyti, kad ieÅ¡kovas laikotarpiui nuo 2001 iki 2010 metų pasitvirtino programÄ mokslinei tiriamajai veiklai „Laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių tvarus naudojimas biologinės įvairovės iÅ¡saugojimo požiÅ«riu“.

IÅ¡ Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslo centro MiÅ¡kų instituto mokslo ir mokomosios veiklos plėtojimo kompleksinės tyrimų programos mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienete matyti, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2010 iki 2015 metų pasitvirtino programÄ mokslinei tiriamajai veiklai „Medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių tvarus naudojimas biologinės įvairovės iÅ¡saugojimo požiÅ«riu“. Byloje taip pat pateikta Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslo centro MiÅ¡kų instituto mokslo ir mokymo medžioklės plotuose taikytų gyvÅ«nijos apsaugos ir naudojimo bei gausos reguliavimo priemonių ataskaita už 2014/2015 m.

IÅ¡ Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslo centro MiÅ¡kų instituto mokslo ir mokomosios veiklos plėtojimo kompleksinės tyrimų programos mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienete matyti, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2016 iki 2020 metų pasitvirtino programÄ mokslinei tiriamajai veiklai „Medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių tvarus naudojimas biologinės įvairovės iÅ¡saugojimo požiÅ«riu“. Taip pat byloje pateiktas Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo MiÅ¡kų instituto MiÅ¡ko apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus K.

Å . daktaro disertacijos metodika, iÅ¡ kurios matyti, kad tyrimo teritorija apima ir TelÅ¡ių miÅ¡kuose esančiÄ Platelių girininkijÄ . Apeliantė apeliaciniame skunde ginčija anksčiau minėtus ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. ieÅ¡kovo pateikta 2009 m. spalio 29 d. Bendradarbiavimo sutartis Nr. F9-91 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis) sudaryta su Žemaitijos nacionaliniu parku, kuria perleidžiami įsipareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 27 d.

Nr. D1-51 įsakyme „Dėl mokslo ir mokymo medžioklės plotų naudojimo ir tvarkymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, Žemaitijos nacionaliniu parkui. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas nenaudoja jam panaudos sutartimi suteikto žemės ploto ir tai pažeidžia teisės aktus. Nesutiktina su apeliantės pozicija, jog 2009-10-29 Bendradarbiavimo sutartis tarp ieÅ¡kovės ir Žemaitijos nacionaliniu parko sudaryta perleidžiant Žemaitijos nacionaliniam parkui ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emę panaudos sutarties pagrindu, kadangi joje nurodyta, kad 2010-2015 laikotarpiu bus vykdomas bendradarbiavimas su ieÅ¡kovu, turinčiu mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetÄ Å½emaitijos nacionalinio parko teritorijoje.

Sutartis sudaryta abipusių įsipareigojimų pagrindu, nurodant, jog Å¡alys viena kitai teiks informacijÄ apie plote vykdomus mokslinius tyrimus, informacijÄ , susijusiÄ su plote vykdoma medžioke, medžiojamosios gyvÅ«nijos tyrimais ir kt. Sutarties tekste nenumatyta, kad ieÅ¡kovei panaudos sutartimi skirtas žemės plotas yra perleidžiamas kitam trečiajam asmeniui naudotis. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo iÅ¡vada, kad „iÅ¡ Lietuvos miÅ¡kų instituto mokslo ir mokomosios veiklos plėtojimo kompleksinės tyrimų programos medžioklės plotuose, esančiuose Žemaitijos nacionaliniame parke matyti, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2001 iki 2010 metų patvirtino programÄ mokslinei tiriamajai veiklai „Laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių tvarus naudojimas biologinės įvairovės iÅ¡saugojimo požiÅ«riu“.

Tačiau iÅ¡ teismui pateiktos minėtos programos nematyti nei jos parengimo datos, nei registracijos numerio, taip pat nepateikti dokumentai apie jos vykdymÄ .IÅ¡ dalies sutiktina su apeliantės argumentu, jog ieÅ¡kovo pateikta 2001–2010 metų programa mokslinei tiriamajai veiklai „Laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių tvarus naudojimas biologinės įvairovės iÅ¡saugojimo požiÅ«riu“ neturi kai kurių oficialiam dokumentui skirtų rekvizitų, tačiau į bylÄ yra pateikta 2010–2015 metų mokslo ir mokomosios veiklos plėtojimo kompleksinė tyrimų programa mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienete „Medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių tvarus naudojimas biologinės įvairovės iÅ¡saugojimo požiÅ«riu“.

Taip pat pateikta ir 2016–2020 metams skirta analogiÅ¡ka mokslo ir mokomosios veiklos plėtojimo kompleksinė tyrimų programa. Jose nurodyta, kuo remiantis yra patvirtintos Å¡ios programos. Taip pat siekdamas patvirtinti minėtos mokslo ir mokomosios veiklos plėtojimo kompleksinės tyrimų programos, kaip oficialaus dokumento, autentiÅ¡kumÄ ir pripažinimÄ tinkamu raÅ¡ytiniu įrodymu, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi vieÅ¡ai prieinama informacija, skelbiama Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro MiÅ¡kų instituto tinklalapyje www.mi.lt, kuriame nurodoma, jog:

„Žemaitijos nacionaliniame parke esanti valstybinių miÅ¡kų teritorija skirta LAMMC filialui MiÅ¡kų institutui, <...> Å¡ie plotai skirti kurti Å¡iuolaikiÅ¡kÄ medžioklėtyros ir medžioklėtvarkos mokslo bei mokymo bazę, vykdant gyvÅ«nijos, augalijos bendrijų ir biologinės įvairovės iÅ¡saugojimo bei gausinimo mokslinius tyrimus. Mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetas (toliau – MMMPV) yra tvarkomas ir medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡tekliai naudojami, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei MiÅ¡kų instituto mokslo ir mokomosios veiklos plėtojimo kompleksinę tyrimų programÄ â€žMedžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių tvarus naudojimas biologinės įvairovės iÅ¡saugojimo požiÅ«riu“ ir MiÅ¡kų instituto MMMPV Žemaitijos nacionaliniame parke medžioklėtvarkos projektÄ , įgyvendinti kompleksinio ekologiÅ¡kai pagrįsto miÅ¡ko bei medžioklės Å«kio modelį saugomoms teritorijoms tvarios laukinių gyvÅ«nų ir miÅ¡ko augalijos koegzistencijos ir biologinės įvairovės iÅ¡saugojimo požiÅ«riu.

Programa užtikrina mokslinės tiriamosios veiklos, vykdomos MiÅ¡kų instituto medžioklėtyros srityje, tęstinumÄ ir numato jos vykdymÄ MMMPV plotuose.“ Taigi remiantis pateiktų įrodymų visetu, teismo vidiniu įsitikinimu, darytina iÅ¡vada, kad tiek 2001–2010 laikotarpiu, tiek ir 2010–2015, 2016–2020 metų laikotarpiais buvo ir yra vykdomos „Medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių tvaraus naudojimo biologinės įvairovės iÅ¡saugojimo požiÅ«riu“ mokslo ir mokomosios veiklos plėtojimo kompleksinės tyrimų programos.

Å ios mokomosios veiklos programos tikslas glaudžiai susijęs su miÅ¡kų Å«kio veikla, todėl darytina iÅ¡vada, jog tokia veikla neprieÅ¡tarauja panaudos sutartyje nurodytai žemės paskirčiai. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ byloje pateiktos Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo MiÅ¡kų instituto MiÅ¡ko apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus K. Å . daktaro disertacijos metodikos matyti, kad tyrimo teritorija apima ir TelÅ¡ių miÅ¡kuose esančiÄ Platelių girininkijÄ .

Nurodo, jog tai neįrodo, jog ginčo plote yra vykdoma mokslinė veikla, kadangi metodikoje nurodytas nė vienas miÅ¡ko plotas, tačiau nenurodo, kad bÅ«tent ginčo teritorijoje vykdomi moksliniai tyrimai. IÅ¡ dalies sutiktina su apeliantės pozicija, jog iÅ¡ K. Å . daktaro disertacijos metodikos, kurioje nurodyta tyrimo teritorija apima Platelių girininkijÄ , esančiÄ TelÅ¡ių miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kuose, MiÅ¡kų instituto mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienete, neįmanoma nustatyti, ar bÅ«tent ginčo plotų vienete buvo atliktas tyrimas, tačiau byloje įvertinus pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , tai, kad ginčo plotas vis dėlto yra MiÅ¡kų instituto mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienete ir kad jame, kaip konstatuota anksčiau, yra vykdomi moksliniai tyrimai, darytina iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog vis dėlto tyrimai, susiję su skirtingomis miÅ¡kų kategorijomis, buvo atliekami ir ginčo žemės sklype, o tokia veikla neprieÅ¡tarauja panaudos sutartyje nurodytai žemės paskirčiai (Sutarties 3 ir 4 punktai).

Taigi tiek ieÅ¡kovo atstovų paaiÅ¡kinimai, tiek byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai visiÅ¡kai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog panaudai suteiktame žemės sklype vyksta mokslinė veikla ir žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį, numatytÄ panaudos sutartyje, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti panaudos sutartį prieÅ¡ terminÄ .Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir neįvertino bylos sudėtingumo, t. y.

šiuo atveju byla nebuvo sudėtinga, spręsti klausimai nėra teisiškai nauji, sudėtingi, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos.Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau tekste – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Be to, nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į advokato teiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-212/2009).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui šioje byloje atstovavo advokato padėjėja R. S., o bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, suma yra 800 Eur. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo nustatyti, kad iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti mažintinos, atsižvelgus į tai, jog ši byla yra teisiškai nesudėtinga, taip pat nėra pagrindo jų mažinti, ir vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu, kuris numato, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Rekomendacijų 8 punkte nurodyta, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas paruoÅ¡iant ieÅ¡kinį, numatytas koeficientas yra 2,5, todėl už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ maksimaliai priteistina suma yra 1 892,50 Eur, o įvertinus tai, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys paruoÅ¡tas advokato padėjėjos, maksimali advokato padėjėjui mokėtina suma už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ yra 1 514 Eur. Taigi įvertinus tai, kad ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija advokato padėjėjui maksimalios priteistinos sumos, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo mažinti ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, detaliai atsakė į proceso Å¡alių argumentus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl iÅ¡ esmės priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ byloje.

Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliantės nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeIeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, už suteiktas teisines paslaugas, kurios sudaro 550 Eur.Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ galioti nepakeistÄ yra pagrindas spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).IeÅ¡kovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pateikė duomenis, jog patyrė 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius (2015-03-19 redakcija). Taigi ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ .              Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centrui 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos žemės Å«kio ministerijos. Teisėjai             Marius Dobrovolskis              Kristina Domarkienė              Alona Romanovienė