448597f7-cee8-4c8a-b2e6-c541673bda4d · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                       Administracinė byla Nr. I-2544-422/2017                                                            Proceso Nr. 3-62-3-01537-2017-0                                                           Procesinio sprendimo kategorija 37.2.;20.2.3.2.;                              55.1.1.;55.1.3.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 15 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui,dalyvaujant pareiškėjui V.

V.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovams,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

               Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 40 710 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde ( b.l. 4-14) ir teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. vasario 18 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriuje, pažeidžiant galiojančius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, kankinančiomis, žiauriomis, žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Tvirtino, kad 2012 m. gegužės 21 d. patekęs į PravieniÅ¡kių PN-AL nebuvo supažindintas su pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, higienos normomis, tai buvo jo pirmas teistumas, todėl nežinojo apie savo teises ir pareigas.

Pažymėjo, jog įstaigos pareigÅ«nai slėpė informacijÄ apie nuteistųjų teises ir pareigas, 9- to bÅ«rio koridoriuje informacija apie nuteistųjų teises ir pareigas nebuvo iÅ¡kabinta, o bibliotekoje visa informacija arba yra pasenusi, arba dėl nuteistųjų pertekliaus jos trÅ«ko, be to bibliotekoje buvo tik vienas kompiuteris, kuriuo naudojosi apie 1000 nuteistųjų, tačiau ir jis dažniausiai neveikdavo. PareigÅ«nai nėra suinteresuoti supažindinti nuteistuosius su jų teisėmis ir pareigomis, toks supažindinimas dažniausiai vykdavo, kai buvo gaunama nuobauda.

Nurodė, kad buvo kalinamas 8-9 bÅ«rio pastate, kurio stogas nebuvo keistas 54 metus, jis buvo avarinės bÅ«klės, padengtas Å¡iferiu (asbestu), paveiktas korozijos, Å¡iferis Å¡erpėtas, suskilinėjęs, byrantis. Pastato iÅ¡orinės sienos suskilinėjusios, langų ir durų sÄ ramos prasėdusios, vietomis po asbestiniu stogu iÅ¡kritusios plytos. Tokia pastato bÅ«klė kėlė grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai ir saugumui. Nurodė, kad pataisos įstaigoje nuteistieji sergantys tuberkulioze, kitomis užkrečiamomis ligomis iki jiems bÅ«davo nustatyta diagnozė, lankydavosi bendroje valgykloje, duÅ¡inėse, bibliotekoje, ilgalaikio pasimatymo kambariuose, todėl jis nuolatos jautė baimę, stresÄ dėl pavojaus užsikrėsti kokia nors pavojinga Å«mine liga.

Dėl to daug kartų kreipėsi į psichologinės tarnybas, medikus, daug kartų buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyrių.Pareiškėjas skunde taip pat kėlė pretenzijas dėl rūkymo bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose, nurodydamas, kad 3 sektoriuje nebuvo rūkymui skirtų patalpų, pastato viduje nebuvo draudžiamų rūkyti ženklų. Tvirtino, kad buvo rūkoma bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose nuolatos, išskyrus trumpus laikotarpius, kuomet jose apsilankydavo pareigūnai, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Nurodė, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, todėl buvo neužtikrinta vienam asmeniui tenkanti reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Å iÄ normÄ Å¾ymiai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai, kiti laikomi nuteistųjų leistini turėti daiktai. Dėl patalpų perpildymo trÅ«ko sanitarinių įrenginių, teko laukti eilėse, dėl ko skaudėdavo Å¡lapimo pÅ«slę ir tarpkojį. Be to, sanitariniuose mazguose nebuvo klozetų ir unitazų, o buvo tik skylė grindyse, tai sukeldavo didelius kojų skausmus.

Tvirtino, kad visose gyvenamosiose patalpose negalėjo išsimiegoti, nes seni, surūdiję dviaukščiai gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų, todėl vartantis lova judėdavo. Gyvenamosiose patalpose veisėsi blakės, kurios kandžiodavo miego metu. Visas kūnas buvo sukandžiotas blakių, padengtas niežinčiais pūlinukais, nuo kasimosi kūnas kraujuodavo, todėl daug kartų kreipėsi į medicinos darbuotojus, kurie išduodavo tepaliukus, dėl psichikos sutrikimų buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Tvirtino, kad blakių buvimo ir kandžiojimosi faktÄ patvirtina administracinių bylų Nr.I-4273-423/2015 ir Nr. I-151-664/2017 medžiaga. Kėlė pretenzijas dėl dirbtinio apÅ¡vietimo, nurodydamas, kad jis buvo netinkamas, negalėjo skaityti ir raÅ¡yti, skaudėdavo akis. Nurodė, kad 3 sektoriaus 10-11 bÅ«rių patalpose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, drabužių ir avalynės džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlis, kambarys maisto produktams laikyti, todėl maisto produktus laikė miegamojoje patalpoje, dėl to joje buvo daug žiurkių ir tarakonų. 8-9 bÅ«riams buvo įrengta tik viena virtuvėlė, kuria naudojosi 260 nuteistųjų, ji buvo per maža, negalėjo tenkinti tokio skaičiaus nuteistųjų poreikių, dėl to joje nuolatos kildavo konfliktai, susistumdymai, tvyrojo įtampa.

Pasivaikščiojimo kiemelis buvo apie 30 kv. m., jame buvo įrengta sunkiosios atletikos aikštelė, stalas ir du suoliukai, lauko džiovykla, juo naudojosi maždaug 236 nuteistieji, todėl akivaizdžiai trūko vietos pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo įrengta kanalizacijos šulinių lietaus vandens nutekėjimui, todėl po lietaus ar sniego, jie buvo patvinę, taip pat neįrengtas stogelis, po kuriuo nuteistieji galėtų pasislėpti nuo kritulių, jis neatskirtas nuo sporto aikštelės, todėl kėlė grėsmę būti traumuotam kokiu nors sporto inventoriumi.

Tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo arti gamybinių patalpų, dėl to oras jame buvo užterÅ¡tas sintetinio kvapo dÅ«mais. Taip pat atsakovo atstovas nesudarė pareiÅ¡kėjui sÄ lygų pasivaikščioti ir bÅ«ti visÄ dienÄ lauke. Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, papildomų nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgÅ«džiai, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, t.y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 40 710 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 27-34) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kalint PravieniÅ¡kių PN-AK vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, jog ne visada visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko ir daugiau. Nurodė, kad duomenų apie tai kiek asmenų gyveno ginčo laikotarpiu kartu su pareiÅ¡kėju pateikti negali, nes tokie duomenys nekaupiami ir nesisteminami. Tvirtino, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ bendrojo gyvenamosios patalpos ploto.

Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose, galimybė judėti po savo bÅ«rio gyvenamÄ sias patalpas, taip pat po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Tvirtino, jog nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ darbotvarkę gali lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. 8-9 bÅ«rių patalpos vėdinamos per langus, lovos nebuvo pritvirtintos prie grindų, nes to nereikalauja teisės aktai. 8-9 bÅ«rio virtuvėlė yra 11.16 kv.m. ploto, asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti virtuvėlėje pastatyti Å¡aldytuvai ir spintelės, įrengtos elektrinės kaitlentės maisto ruoÅ¡imui.

Nuteistieji gyvenamÄ sias patalpas privalo tvarkytis patys todėl, tinkamai atliekant Å¡iÄ pareigÄ , gyvenamosiose patalpose nebÅ«tų atsiradę buitinių parazitų. Pataisos namuose gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose uždrausta rÅ«kyti, kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos vietos rÅ«kyti. Bendrabučio, kuriame buvo 8-9 bÅ«rys, stogo dangoje buvo asbestinio Å¡iferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos.

Ginčo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi tokie darbai. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie asbesto žalÄ jo sveikatai. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį.Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie LR TM, atsiliepime į skundÄ (b.l. 24-25) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .Ä® teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR TM, atstovai, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovo veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. vasario 18 d. jį kalinant PravieniÅ¡kių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų reikalavimus, kankinančiomis, nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Atsakovas prašė taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį.           Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. vasario 18 d.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momentas siejamas ne su informacijos apie teisių pažeidimÄ gavimu, o su paties pareiÅ¡kėjo patirtais subjektyviais iÅ¡gyvenimais, nes asmuo neturtinę žalÄ patiria subjektyviai.Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2017 m. liepos 21 d. (b. l. 21), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. liepos 20 d. pareikÅ¡ti.CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas skunde, gavęs atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ bei teismo posėdyje neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau skunde nurodė, jog nežinojo apie savo teises ir pareigas dėl informacijos apie nuteistųjų teises ir pareigas slėpimo, jos neteikimo, negalėjimo jos gauti dėl bibliotekoje esančios pasenusios teisinės literatÅ«ros, dažnai neveikiančio kompiuterio bei didelio bibliotekos lankytojų srauto.

Å ios aplinkybės yra bendro, deklaratyvaus pobÅ«džio, neindividualizuotos nurodant konkrečius atvejus, kokia ir kada informacija nuo pareiÅ¡kėjo buvo nuslėpta, kada buvo apribota jo teisė gauti reikiamÄ informacijÄ ir pan. Akcentuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu (pareiÅ¡kėjo kreipimųsi į pataisos įstaigos administracijÄ dėl informacijos suteikimo, atsisakymų suteikti jo praÅ¡omÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjo skundų dėl negalėjimo naudotis bibliotekos paslaugomis, nekokybiÅ¡kų bibliotekos paslaugų ir pan.).

Pastebėtina, kad teismo posėdyje nurodyti aplinkybių, trukdžiusių paduoti teismui skundÄ teisės aktų nustatytu terminu, pareiÅ¡kėjas negalėjo, tai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų argumentų, siejamų su priežastimis, sutrukdžiusiomis jam kreiptis į teismÄ teisės aktuose nustatytu terminu.Svarbu pažymėti, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN kalėjo beveik penkerius metus, todėl toks laiko tarpas buvo pakankamas tam, kad bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti, sužinoti apie turimas teises bei imtis priemonių jų gynimui.

Akcentuotina, kad kreipimosi į teismÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų padarytos žalos atlyginimo terminas yra gana ilgas (3 metai), todėl Å¡iÄ teisę pareiÅ¡kėjas galėjo realizuoti iÅ¡vykęs iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK, tačiau į teismÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas kreipėsi beveik po pusantrų metų nuo iÅ¡vykimo iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK dienos.Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui.

                    Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. liepos 20 d. Å¡iuo pagrindu atmestinas(CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2016 m. vasario 18 d.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK siejo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, pažeidimu.Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). PareiÅ¡kėjas skunde neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.   Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė duomenis (b.l.36,39-40), patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 22 d. buvo paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę į 8 bÅ«rio 7 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 15,88 kv.m., joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje teko – 3,97 kv.m. gyvenamojo ploto.

  Nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. paskirtas į 8 bÅ«rio 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas 17,5 kv.m., joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje teko 4,38 kv.m. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. vasario 18 d. pareiÅ¡kėjas skirtas gyventi į 8 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas 35,07 kv.m., joje įrengta 11 gyvenamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,18 kv.m.  PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 8-9) tvirtino, kad 8 bÅ«rio 4 ir 7 miegamuosiuose nuolatos gyveno 8 asmenys, todėl vienam nuteistajam teko atitinkamai 1,9 ir 2,1 kv. m., 8 bÅ«rio 5 miegamajame nuolatos gyveno 18 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 1,9 kv. m.

Å iam teiginiui patvirtinti pareiÅ¡kėjas pateikė atsakovo 2013 m. liepos 26 d. pažymÄ Nr. 117-618 (b. l. 20).Atsakovo atstovas nepateikė teismui paaiÅ¡kinimo dėl skirtingų oficialių duomenų apie ginčo gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, Å¡io skaičiaus ginčo patalpose galimÄ kitimÄ pareiÅ¡kėjo buvimo jose ar vėlesniu metu. Taigi akivaizdu, kad atsakovo atstovas, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigÄ , nepateikė teismui tikslių duomenų apie nuteistųjų skaičių ginčo gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjo kalinimo jose metu, taip pat jokių įrodymų, galinčių paneigti pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kartu su juo kalėjusių nuteistųjų skaičiaus, paaiÅ¡kinimų dėl 2013 m. liepos 26 d. pažymoje Nr. 117-618 nurodytų įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, jo galimÄ kaitÄ , duomenų apie ginčo gyvenamosiose patalpose miegamųjų vietų skaičiaus mažinimÄ , galimai vykusias (nevykusias) gyvenamųjų patalpų pertvarkas ir pan.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), sprendžia, jog byloje atsakovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, kad jo kalėjimo metu 8 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje ir 8 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje buvo 8 nuteistieji, 8 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje – 18 nuteistųjų.Atitinkamai atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog pareiškėjui kalint 8 būrio 7 patalpoje jam teko 1,99 kv. m., 8 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje – 2,19 kv. m., 8 būrio 5 miegamajame – 1,95 kv. m.

Taigi, akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose laikotarpiais nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2015 m. vasario 27 d., nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. vasario 18 d. (b. l.

35) nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Be to, nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , atsižvelgtina į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotÄ santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu, prausykla, trÅ«ko vietos virtuvėlėje, pasivaikščiojimo kieme, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai iÅ¡simiegoti, nepakankamai vietos prie stalo, baldų, sanitarinių įrenginių trÅ«kumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi bÅ«ti vertinami kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3395-438/2016, 2013 m. gegužės 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).PareiÅ¡kėjas skunde kėlė pretenzijas dėl pastato, kuriame buvo 8 bÅ«rys, bÅ«klės, nurodydamas, kad Å¡is pastatas buvo netinkamas gyventi, avarinės bÅ«klės, jo stogas nebuvo keistas 54 metus, padengtas Å¡iferiu (asbestu), paveiktas korozijos, Å¡iferis Å¡erpėtas, suskilinėjęs, byrantis.

Pastato iÅ¡orinės sienos suskilinėjusios, langų ir durų sÄ ramos nusėdusios, vietomis po asbestiniu stogu iÅ¡kritusios plytos. Tvirtino, kad tokia pastato bÅ«klė kėlė grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai ir saugumui. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Atsakovo atstovas pateikė teismui bendrabučio, kuriame buvo 8-9 bÅ«riai, Statinio techninį (techninį energetinį) pasÄ Nr. 213 (b. l. 63-69), kuriame nurodyta, jog statinio naudojimo paskirtis – bendrabutis, tai paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl Å¡io statinio nepritaikymo gyventi žmonėms, tačiau atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie Å¡io statinio bÅ«klės stebėjimus, kasmetines statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras (t.y. statinio techninės priežiÅ«ros žurnalo kopijų), t.y. duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ apie avarinę statinio bÅ«klę.Minėtame energetiniame pase nurodyta, kad statinio stogo danga yra Å¡iferis.

Å i aplinkybė nurodyta ir atsakovo atstovo į bylÄ pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 17 d. pažymoje Nr. 77-2592 (b. l. 39-40). Tačiau joje pažymėta, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Ginčo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi darbai dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Å iuo metu 3 sektoriuje vykdomas Norvegijos finansinio mechanizmo programos įgyvendinimas dėl bendrabučių rekonstravimo į kamerų tipo patalpas, todėl 8-9 bÅ«rių patalpos renovuojamos.

Atsakyme į pareiÅ¡kėjo 2017 m. balandžio 26 d. praÅ¡ymÄ (b. l. 17-19) atsakovo atstovas nurodė, jog bendrabučių, kuriuose įrengti 4-9 bÅ«riai, stogo danga įrengta 1963 m., ji remontuota 2005 m.Taigi, akivaizdu, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie bendrabučio, kuriame buvo 8-9 bÅ«riai, techninę bÅ«klę (jo sienų, langų ir durų sÄ ramų, stogo techninę bÅ«klę) pareiÅ¡kėjo kalinimo jame metu, todėl atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, atsakovo atstovui nepateikus įrodymų apie statinio, kuriame buvo 8 bÅ«rys techninę bÅ«klę pareiÅ¡kėjo buvimo jame metu, šios aplinkybės vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai ir atitinkamai gali bÅ«ti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).Kita vertus, ir pats pareiÅ¡kėjas privalo pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius dėl avarinės statinio bÅ«klės, asbesto bei Å¡io pažeidimo įtakos jo teisėms.

Nei skunde, nei teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas konkrečių atvejų, kuomet avarinės statinio bÅ«klės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo Å¡io pažeidimo su konkrečiai jam pasireiÅ¡kusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio bÅ«klės sÄ lygotų jo teisių ar interesų pažeidimų. Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad, nesant tokių duomenų, vien tik pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Å¡iame kontekste negali bÅ«ti nustatyti.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ netinkamo gyvenamųjų patalpų dirbtinio apÅ¡vietimo. Tvirtino, jog negalėjo skaityti ir raÅ¡yti, nes dėl netinkamos apÅ¡vietos jam skaudėjo akis.Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 p., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (Higienos normos HN 76:2010 23 p.). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad gyvenamosios patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai per langus ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais) (b.l. 29), tačiau pareiÅ¡kėjo pozicijos dėl netinkamos ginčo patalpų dirbtinės apÅ¡vietos neargumentavo, prieÅ¡taravimų neiÅ¡reiÅ¡kė, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo patalpų dirbtinės apÅ¡vietos atitiktį aukščiau nurodytų higienos normų įtvirtintiems reikalavimams, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo netikėti pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo ir Å¡io pažeidimo sukeltų pareiÅ¡kėjui nurodytų neigiamų pasekmių. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (blakių), kurios trukdė iÅ¡simiegoti, dėl sukandžiojimo teko kreiptis į medikus.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktÄ , laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 20 punkte.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 59-62). IÅ¡ teismui pateiktų 2014-2015 m. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo iÅ¡rašų (b. l. 77-99) matyti, jog 8-9 bÅ«rių patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teikiamos tik kartÄ Ä¯ mėnesį, Å¡i aplinkybė patvirtina netinkamÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktÄ , minėtų darbų atlikimo metu buvo aptiktos ir naikinamos blakės, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra perpildyti, kad patalpose randama buitinių parazitų, o kontrolė dėl to vykdoma nepakankamai, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo gyvenamosiose patalpose yra pagrįsti.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad byloje esantys duomenys apie jo sveikatos bÅ«klę yra pakankami (t.y. patikino jų teisingumÄ ), Å¡iuose dokumentuose jokių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl blakių sukandimo, dėl blakių sukandimų jo perkėlimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nėra fiksuota, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos blakių sukandimų sukeltos pasekmės – kreipimasis į medikus bei etapavimas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę yra neįrodytos.Nagrinėjamame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamÄ sias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl Å¡varios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų ( tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) valinių veiksmų.

PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl prie grindų nepritvirtintų lovų, nurodydamas, kad vartantis lova judėdavo, todėl negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti.Lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimai nustatyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, kuriose reikalavimo pritvirtinti lovas prie grindų nėra nustatyta. Toks reikalavimas neįtvirtintas ir nuteistųjų buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojančiame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

Nr. 1R-139.Atsižvelgiant į tai, kad lovos pritvirtinimas prie grindų nėra reglamentuotas, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl nepritvirtintų lovų atmestinos kaip nepagrįstos. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nepritvirtintų, judančių lovų keliamų nepatogumų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovo atstovÄ , o Å¡is į jo praÅ¡ymus (skundus) nereagavo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog sanitariniuose mazguose nebuvo unitazų ar klozetų, juose buvo tik skylės grindyse, todėl atliekant gamtinius reikalus, paskausdavo kojas.

Jokių Å¡iuos argumentus patvirtinančių įrodymų pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė,. Atsakovo atstovo 2017 m. birželio 30 d. raÅ¡te Nr. S-14732 (b. l. 17-19) bei PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažymoje Nr. 77-2703 (b.l.119) nurodyta, kad 8 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai ir 2 unitazai, tai paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl tupyklų sanitariniame mazge įrengimo, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl netinkamų sanitarinių įrenginių Å¡iame kontekste atmestinos kaip nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su netinkamai įrengtu pasivaikščiojimo kiemeliu, tvirtindamas, kad jame nebuvo įrengti kanalizacijos Å¡uliniai lietaus vandens nutekėjimui, todėl po lietaus ar sniego kiemelis buvo patvinęs, taip pat neįrengtas stogelis, po kuriuo nuteistieji galėtų pasislėpti nuo kritulių, jis neatskirtas nuo sporto aikÅ¡telės, todėl kėlė grėsmę bÅ«ti traumuotam kokiu nors sporto inventoriumi.

Pasivaikščiojimo kiemelis buvo arti gamybinių patalpų, kuriose buvo deginamos gamybinės plastmasės atliekos, dėl to oras jame buvo užterÅ¡tas sintetinio kvapo dÅ«mais.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punkte įtvirtinti reikalavimai įrengti atmosferos kritulių Å¡alinimo sistemÄ ir 1,2 pločio stogelius, skirtus nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių, taikomi tik pasivaikščiojimo kiemuose įrengtoms kameroms, o ne pasivaikščiojimo kiemams bendrÄ ja prasme, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl lietaus vandens kanalizacijos Å¡ulinių bei stogelių nebuvimo yra nepagrįstos.Higienos normos HN 76:2010 18.3. punkte nurodyta, jog sporto aikÅ¡tynai turi bÅ«ti papildomai aptverti, sporto įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, nekelti pavojaus laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų bei personalo sveikatai ir gyvybei.Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie ginčo bÅ«rio pasivaikščiojimo kiemelio bei jame buvusios sporto aikÅ¡telės įrengimÄ , jos atskyrimÄ nuo likusio kiemelio ploto.

Taip pat atsakovo atstovas nepateikė jokių prieÅ¡taravimų pareiÅ¡kėjo nurodytai aplinkybei dėl kiemelio oro tarÅ¡os, Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus paneigiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nepaneigė pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl neatskirto pasivaikščiojimo kiemo, užterÅ¡to oro. Tačiau akcentuotina taip pat, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada ir kokiu bÅ«du buvo iÅ¡kilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei minėtame pasivaikščiojimo kieme, t.y. neindividualizavo pažeidimo aplinkybių bei juo galimai pareiÅ¡kėjui sukeltų pasekmių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimÄ si į atsakovo atstovÄ dėl pasivaikščiojimo kiemelyje kilusios grėsmės jo sveikatai, todėl, nesant tokių duomenų, nagrinėjamam kontekste atsakovo atstovo civilinė atsakomybė negalima.PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad 3 sektoriuje nebuvo rÅ«kymui skirtų patalpų, pastato viduje nebuvo draudžiančių rÅ«kyti ženklų, nurodė, jog nuolatos buvo rÅ«koma bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 14 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 7 punkte.Aukščiau nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normų nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nerÅ«kantiems nuteistiesiems bÅ«tų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t.y. nerÅ«kantys asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Atsakovo atstovas neginčijo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog jis yra nerÅ«kantis, todėl Å¡i aplinkybė laikoma nustatyta. Atsiliepime į skundÄ PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, jog kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos vietos rÅ«kyti (b. l. 31). Ä® bylÄ atsakovo atstovas pateikė RÅ«kymo vietų pataisos įstaigos ir valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ teritorijose nustatymo ir reikalavimų tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. 609 (toliau – ir apraÅ¡as) (b.l. 110-116), kurio 5 punkte nustatytos rÅ«kymo vietos bei 8 punkte nurodyta, jog nuteistieji turi teisę rÅ«kyti tik tam skirtose rÅ«kymo vietose, kurios nurodytos įstaigos sektorių teritorijose esančių rÅ«kymo vietų schemose, numatytose ApraÅ¡o 5 punkte. Å ios schemos vieÅ¡ai paskelbiamos įstaigos sektorių informaciniuose stenduose. ApraÅ¡o 13 p. nurodyta, jog nuteistiesiems, pažeidusiems tabako kontrolę ir asmens sveikatÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei ApraÅ¡e nustatytÄ tvarkÄ , taikoma drausminė atsakomybė Bausmių vykdymo teisės aktuose nustatyta tvarka.ApraÅ¡Ä patvirtinusio Ä®sakymo 2.3. punkte Socialinės reabilitacijos skyrių virÅ¡ininkams pavesta organizuoti sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų supažindinimÄ su ApraÅ¡o nuostatomis.

PareiÅ¡kėjas neginčijo aplinkybės, jog Å¡is ApraÅ¡as nuteistiesiems nėra paskelbtas, kad jie nesupažindinti su jo nuostatomis, iÅ¡ ko galėtų bÅ«ti kildinamas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl rÅ«kymo patalpose raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Ä® bylÄ nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus, administracijÄ dėl kitų nuteistųjų rÅ«kymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo rÅ«kymui neskirtose patalpose, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti nustatyta.Jam padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas sieja su atsakovo veiksmais, laikant jį kartu su nuteistaisiais, sergančiais tuberkulioze, kitomis užkrečiamomis ligomis, iki jiems bÅ«davo nustatyta diagnozė.

Teigė, jog dėl to jis nuolatos jautė pavojų, buvo streso bÅ«senoje, bijodamas užsikrėsti kokia nors pavojinga Å«mine liga.Atsakovo atstovo 2017 m. birželio 30 d. raÅ¡te Nr. S-14732 (b.l. 17-19) nurodyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nuteistieji, sergantys tuberkulioze, laisvės atėmimo bausmės neatlieka. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ nuteistieji kartÄ per metus profilaktiÅ¡kai tiriami dėl tuberkuliozės. Laikotarpiu nuo 2009-2013 m. PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriuje profilaktiÅ¡kai tiriant nuteistuosius buvo nustatytas vienas tuberkuliozės atvejis, Å¡is asmuo buvo iÅ¡siųstas į Laivės atėmimo vietų ligoninę ir į pataisos įstaigos 3 sektorių negrįžo.Nuteistųjų profilaktinių tyrimų organizavimo tvarkÄ , periodiÅ¡kumÄ reglamentuoja Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 343/191, pagal kurio 3 p. profilaktinių tyrimų atlikimÄ organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiÅ«ros tarnybų vadovai, o Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – gydomųjų skyrių vadovai. Asmenys, įtariami sergantys pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d.

įsakymo Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sÄ lytį, ar Å¡ių ligų sukėlėjų neÅ¡iotojai turi bÅ«ti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 62-2527, Nr. 75-3245) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 5 p.). Laisvės atėmimo vietų įstaigose dirbantys gydytojai vykdo asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, ugdymÄ pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencijos klausimais (ApraÅ¡o 6 p.).

Å is ApraÅ¡as reglamentuoja ir profilaktinių tyrimų atlikimo periodiÅ¡kumÄ , pagal kurį dėl tuberkuliozės tikrinami naujai į kalinimo įstaigÄ atvykę nuteistieji, 1 kartÄ per metus (jei nebuvo atlikta dėl kitų priežasčių), pagal epidemiologine ir klinikine indikacijas bei priimant į darbÄ .Atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas kildina aplinkybėmis, jog tuberkulioze ir kitomis užkrečiamomis ligomis susirgę nuteistieji kartu su pareiÅ¡kėju naudojosi bendro naudojimo patalpomis, tvirtindamas, jog tai kėlė jam grėsmę užsikrėsti sunkiomis ligomis, tačiau pareiÅ¡kėjas nekelia pretenzijų dėl aukščiau nurodytų ApraÅ¡o nuostatų netinkamo vykdymo, t.y. patikrinimų savalaikio neatlikimo, periodiÅ¡kumo nesilaikymo, infekuotų asmenų neizoliavimo ir pan., todėl, nekonstatavus konkrečių ApraÅ¡o normų pažeidimų, atsakovo atstovo atsakomybė negalima.

Be to, pažymėtina, kad galima tokia situacija, jog tinkamai vykdydamas ApraÅ¡o nuostatas, dėl tam tikrų priežasčių (susirgusio asmens elgesio, nežymių ligos požymių ir pan.) atsakovo atstovas pagrįstai tam tikrÄ laikotarpį galėjo nežinoti, jog pataisos namuose kalintys asmenys serga tuberkulioze ar kitomis užkrečiamomis ligomis. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie gyvenimo su tuberkulioze ar kitomis užkrečiamomis ligomis užsikrėtusiais asmenimis sukeltas konkrečias pasekmes pareiÅ¡kėjui, t.y. jo kreipimÄ si į psichinės sveikatos specialistus, medikus, jo nukreipimus į Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyrių, kas taip pat Å¡alina atsakovo atstovo atsakomybę.PareiÅ¡kėjas skunde kėlė pretenzijas dėl netinkamai įrengtų 10 ir 11 bÅ«rių patalpų, nurodydamas, jog juose nebuvo laisvalaikio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlio, nebuvo kambario maisto produktams laikyti.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje analizuojamos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos 8 –tame bÅ«ryje, duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kalėjęs 10-11 bÅ«riuose byloje nėra, todėl 10- 11 bÅ«rių įrengimo sÄ lygos nevertintinos, kaip nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad 570 parų buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (netinkamas apÅ¡vietimas, buvo buitinių parazitų), pažeidžiant vienam asmeniui tenkančiÄ reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu dideliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, papildomais nepatogumais, diskomfortu, emocine depresija, pablogėjusia sveikata, sutrikusiu miegu, dirglumu ir pan.

PareiÅ¡kėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylÄ nepateikė, PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, jog pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. vasario 18 d. yra du įraÅ¡ai dėl lėtinių ligų, pateikė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančius įrodymus (b.l. 125-127), PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

38) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl gyvenimo sÄ lygų patiriamo nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos, sukrėtimų, nesikreipė. VienÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas konsultuotas dėl nemigos. Duomenų, kad minėtas pareiÅ¡kėjo miego sutrikimas nebuvo sÄ lygotas byloje nustatytų pažeidimų į bylÄ nepateikta, be to, tokiu sutrikimu pareiÅ¡kėjas grindė jam padarytÄ neturtinę žalÄ , todėl Å¡is sutrikimas laikytinas susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su nustatytais byloje pažeidimais.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas sutiko su į bylÄ pateiktais duomenimis apie jo sveikatos bÅ«klę ginčui aktualiu laikotarpiu, teigė, jog jų pakanka, todėl pagrindo jais nesivadovauti byloje nėra.Taigi, akivaizdu, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008; administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius - kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku.

Byloje nenustatyta, kad pataisos įstaigoje bÅ«tų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Ribota erdvė sÄ lyginai gali bÅ«ti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo nr. 44558/98, 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Nurmagomedov prieÅ¡ RusijÄ , bylos Nr. 30138/02 ir kt.).

Teismo nuomone, nors pareiÅ¡kėjui ir buvo suteikta judėjimo laisvė, tačiau pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ pareiÅ¡kėjas kalėjo gana ilgai (570 parų), Å¡is pažeidimas buvo pastovus (truko nuolat, iÅ¡skyrus mažas pertraukas, kuomet pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas į LAVL), pareiÅ¡kėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiÅ¡kėjui teko nuo 1,95 kv.m. iki 2,19 kv.m., be to, atsižvelgtina į tai, kad šį plotÄ atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai), taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai (netinkamas dirbtinis apÅ¡vietimas ir nepakankama buitinių parazitų kontrolė).

Spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų skundais ar praÅ¡ymais buvo kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN -AK administracijÄ , ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ , atsižvelgiant Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 3426 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 3426 Eur (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                             Janina Vitunskienė