2022-08-31 Nr. AB-21297-4-68-3-00347-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3731-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00347-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Y. A. A. ir jo atstovei pagal įstatymą E. A. A. A., ir jo advokatui Pauliui Vinkleriui,

vertėjui Helme Elrawas,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Y. A. A., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą E. A. A. A., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Y. A. A., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą E. A. A. A., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. Y. A. A., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą E. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S5260 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečio skunde nurodyta, kad skundžiama Sprendimo dalimi Migracijos departamentas nusprendė apgyvendinti Užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgus į tai, jog Užsienietis yra nepilnametis asmuo, priimtas Sprendimas yra analogiškas sprendimui, priimtam jo tėvo Y. A. S. A. atžvilgiu. Užsienietis teigia, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti ir nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

3. Atsiliepime į skundą atsakovas Migracijos departamentas prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą teigia, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai asmenų grupėje pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečio tėvai prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais, dėl to kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties, jo judėjimo laisvė turi būti ribojama.

II. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

5. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, 1408 straipsnio 3, 5 ir 6 dalimis.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikos atvyko ne pagal nustatytą tvarką, pažeisdamas migracijos taisykles, asmenų grupėje pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė sulaikytas pareigūnų. Taip pat, Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Užsieniečio tėvai nėra linkę bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nes jų pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais (neišsamus, nenuoseklus, neinformatyvus, prieštaringi duomenys), o išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį nustatyta, kad Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kadangi realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta.

7. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad žinodami, kad jų atžvilgiu yra priimti sprendimai dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jų išsiuntimo, Užsienietis ir jo tėvai gali pasislėpti ir bandyti išvykti. Teismas taip pat pažymėjo, jog Užsienietis neturi ekonominių, socialinių ir šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl yra pagrindas manyti, jog pritaikius švelnesnę priemonę, Užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, taikomi judėjimo laisvės apribojimai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų – priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje.

III. 8. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pakeisti Sprendimą, paliekant Užsieniečiui apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės analogiški argumentams, nurodytiems skunde.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą VSAT prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21M44469, kuriuo Užsieniečiui nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti į kilmės valstybę. Užsienietis sprendimą dėl prieglobsčio skundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, sprendimas dėl prieglobsčio įsiteisėjo ir Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas. Kiti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės analogiški argumentams, nurodytiems atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad siekiant priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti byloje surinktais duomenimis.

12. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje įsigaliojęs Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio, dėl to Užsienietis nebeturi prieglobsčio prašytojo teisinio statuso (Įstatymo 2 str. 20 d.).

13. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta. Todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

14. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

15. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punktuose nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

16. Skundžiama Migracijos departamento Sprendimo dalis grindžiama Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte įtvirtintais pasislėpimo rizikos veiksniais. Atkreiptinas dėmesys, jog priimtas Sprendimas analogiškas sprendimui, priimtam Užsieniečio tėvo atžvilgiu.

17. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Tos pačios dalies 10 punkte nustatyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

18. Pagal LVAT praktiką Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriuo Sprendime remiasi Migracijos departamentas, yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to vadovaujantis šiuo punktu būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan. (žr. LVAT 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog įsiteisėjusiame sprendime dėl prieglobsčio pažymėta, kad Užsienietis ir jo tėvai nepateikė asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, tačiau atliktų apklausų metu jo tėvai nurodė savo tautybę, religiją, kilmės valstybę ir miestą, dėl to Migracijos departamentas sprendė, jog tyrimo kontekste asmens pilietybė laikytina nustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiame kontekste nėra pagrindo konstatuoti Užsieniečio bei jo tėvų nebendradarbiavimą siekiant nustatyti jo tapatybę ir / arba pilietybę, nes byloje nenustatyta, jog Užsienietis būtų atsisakęs pateikti duomenis apie save, teikęs klaidinančią informaciją ar pan. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas nepagrįstai nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtiną aplinkybę.

20. Nustatyta, jog nuo Užsieniečio atvykimo momento, t. y. beveik vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per visą šį apgyvendinimo laikotarpį Užsienietis ar jo tėvai būtų pažeidę apgyvendinimo tvarką, nesilaikę nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavę su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakę teikti informaciją ar klaidinę tarnybų pareigūnus. Dėl to Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog Užsienietis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu arba sprendžiant grąžinimo į kilmės valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais ir nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas, nes atitinkamų duomenų byloje nesurinkta.

21. Šiame kontekste primintina, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

22. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimų trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad netaikant judėjimo laisvės ribojimų Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir / arba pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių, Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama beveik vienus metus, dėl to manytina, jog nurodomas tikslas – sprendimo dėl prieglobsčio įvykdymas – gali būti pasiektas neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, garantuojamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Taigi, nagrinėjamu atveju Užsieniečiui paliekamas Sprendimo dalimi nustatytas apgyvendinimas, tačiau panaikinami nepagrįstai nustatyti judėjimo laisvės ribojimai.

23. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo A. Y. A. A., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą E. A. A. A., apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. Y. A. A., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą E. A. A. A., skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S5260 dalį, kuria pareiškėjui A. Y. A. A. nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Rytis Krasauskas