44829e32-00a3-4f7b-8080-e41ee1b67de3 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Damanskienė                                                                                                                                               Nuorašas             Pranešėja Vitalija Norkūnaitė                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-626/2014Teisėja Virginija Liudvinavičienė                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                                                                   1.2.8.1.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 30 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Arūno Kisieliaus ir Leonardos Gurevičienės,sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Teresa Darulienė,išteisintajam G.

G.,privačiam kaltintojui E. B.,gynėjai advokatei J. T. L., P. V.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal iÅ¡teisintojo G. G. ir nukentėjusiojo E. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. iÅ¡teisintas, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

G. G. buvo kaltinamas tuo, kad interneto tinklalapyje, adresu (duomenys neskelbtini) paskelbė straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra Å¡meižikiÅ¡kas teiginys “Buvo prieita iki žemiausio lygio, kai (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldos tarybos narys, socialdemokratas E. B., kuris tame posėdyje buvo iÅ¡rinktas etikos komisijos pirmininku (!) atvirai Tarybos akivaizdoje man grasino fiziniu smurtu”. PastarÄ jį straipsnį 2011 m. rugsėjo 29 d. pastebėjo E. B.. Jis dėl Å¡meižto kreipėsi į Vilniaus apskrities 5-Ä jį policijos komisariatÄ , iÅ¡ kurio gavo patvirtinimÄ , jog minėtÄ straipsnį parašė ir patalpino internetiniame tinklalapyje bÅ«tent G.

G.. Privatus kaltintojas nurodė, kad G. G. vieÅ¡ai ir plačiai paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , paniekinančiÄ ir pažeminančiÄ jį ir pakertančiÄ pasitikėjimu juo. Privatus kaltintojas suprato, kad yra vieÅ¡ai kaltinamas įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnyje. Å meižikiÅ¡ka, tiesos neatitinkanti žinia buvo iÅ¡platinta ir kitais internetiniais kanalais. Interneto paieÅ¡kų sistemoje “Google” surinkus raktinius žodžius:

“(duomenys neskelbtini)”, interneto tinkle atsidaro mažiausiai aÅ¡tuoni įvairių tinklalapių pavadinimai, kuriuose paskelbtas Å¡meižikiÅ¡kas tekstas.Å iais veiksmais G. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu G. G. buvo iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniu skundu iÅ¡teisintasis G.

G. praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl BK 154 str. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu nuspręsti, ar BPK 59 str. 3, 4 d. neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str., konstituciniams teisėjų, vykdančių teisingumÄ nepriklausomumo ir teisėjų, nagrinėjančių bylas, klausymo tik įstatymo principams; pakeisti skundžiamo nuosprendžio motyvus, paliekant nepakeistÄ nuosprendžio rezoliucinę dalį.Teigia manantis, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nustatomoji dalis negali skirtis nuo E. B. pareiÅ¡kimo privataus kaltinimo tvarka.

Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas netiksliai aprašė privataus kaltintojo pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. Teismas į apraÅ¡omÄ jÄ dalį nepagrįstai perkėlė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, kurios yra prieÅ¡ingos E. B. nurodytoms aplinkybėms. Nurodo, kad tiek privataus kaltintojo E. B. suformuluotas kaltinimas, tiek teismo nustatytos iÅ¡plėstinės bei naujos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. dispozicijos.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. B. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės yra daugiau deklaratyvaus pobÅ«džio ir teisiÅ¡kai neatitinka BK 154 str. 1 d. dispozicijos. Pažymi, kad privatus kaltintojas nurodo, jog jis tariamai vieÅ¡ai ir plačiai paskelbė apie E. B. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. Be to, privatus kaltintojas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jo veiksmuose yra bÅ«tent nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., požymių.

Nurodo, kad privataus kaltintojo pareiÅ¡kime bei suformuluotame kaltinime nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, padariniai ir kitos esminės aplinkybės bei duomenys, kurie patvirtina pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, kaip nurodyta BPK 412 str. 2 d. Pažymi, kad privatus kaltintojas iÅ¡sakė tik savo nuomonę ir deklaratyvius pasvarstymus, tačiau nepateikė jokių duomenų, įrodymų apie jam galimai padarytÄ Å¾alÄ , todėl neįrodė, kad jam padaryta žala. Jis byloje nepripažintas nukentėjusiuoju.

Todėl negali bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė už tariamÄ Å¡meižtÄ , kai nėra sukeltos jokios žymios žalos, taigi, privataus kaltintojo pareiÅ¡kimas neatitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimų.Atkreipia dėmesį, kad privatus kaltintojas į Vilniaus apskrities 5 PK su pareiÅ¡kimu kreipėsi tik 2011 m. rugsėjo 28 d., o į teismÄ tik 2012 m. vasario 9 d. Nors E. B. savo 2012 m. vasario 9 d. pareiÅ¡kime raÅ¡o, kad dėl Å¡meižto kreipėsi į Vilniaus apskrities 5-Ä jį policijos komisariatÄ , iÅ¡ kurio 2010 m. spalio 17 d. raÅ¡tu gavo patvirtinimÄ jog minėtÄ straipsnį parašė ir patalpino internetiniame puslapyje bÅ«tent atsakovas, tačiau byloje tokio dokumento nėra.Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai netyrė, neanalizavo,nemotyvavo, kaip E. B. buvo pažemintas, pakirstas pasitikėjimas juo, kaip tai pasireiÅ¡kė ir kokie įrodymai Å¡ias aplinkybes pagrindžia ar paneigia.Atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai atmetė peržiÅ«rėtus garso ir vaizdo įraÅ¡us motyvuodamas tuo, kad buvo filmuota ne 2011 m. rugpjūčio 8 d.

Tarybos posėdis, o vėlesni įvykiai, kadangi ir vėlesni įvykiai skundžiamame nuosprendyje turėjo bÅ«ti aptarti, nes jie yra minimi pačiame E. B. pareiÅ¡kime privataus kaltinimo tvarka kaip galimas įrodymas apie galimai sukeltas negatyvias pasekmes pačiam E. B.. Atkreipia dėmesį, kad privataus kaltintojo E. B., jo liudytojų ir apelianto kviestų liudytojų bei paties apelianto parodymai apie (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldijos susirinkimus, jų faktines aplinkybes, psichologinę atmosferÄ , apie privataus kaltintojo E. B. ir jo liudytojų požiÅ«rį ir elgesį apelianto atžvilgiu prieÅ¡tarauja vieni kitiems.

Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu klausant tiek privataus kaltintojo E. B., tiek jo liudytojų parodymų buvo aiÅ¡kiai jaučiama iÅ¡skirtinai negatyvi nuomonė apie apeliantÄ ir jo veiklÄ . Teigia manantis, kad jų elgesys turėtų bÅ«ti vertintinas kaip kurstymas, provokacija jo atžvilgiu.Nurodo teisiamojo posėdžio metu pasisakęs, kad tikrai nesiekė pažeminti ar paniekinti privatų kaltintojÄ E. B. asmeniÅ¡kai, nesiekė paskleisti apie jį jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, tik iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę, įvertinimÄ ir supratimÄ visumos aplinkybių ir teiginių, kuriuos girdėjo iÅ¡ privataus kaltintojo E. B. 2011 m. rugpjūčio 8 d. tarybos posėdžio metu, kai jam susidarė įspÅ«dis, kad jam iÅ¡ tikrųjų grasinama fiziniu smurtu, nes iÅ¡girdo ir subjektyviai suprato, kad jam buvo žadama trenkti.Atkreipia dėmesį, kad teismas tik dalinai ir iÅ¡skirtinai pasisako apie liudytojo R.

A., sukÅ«rusio ir administravusio tinklalapį www.demokratija.eu, 2013 m. balandžio 17 d. teisiamajame posėdyje teisme duotus parodymus, kad, iÅ¡skyrus jį, niekas informacijos tinklalapyjewww.demokratija.eu patalpinti negalėjo. Jis parodė, kad įvairiais bÅ«dais gaunamÄ informacijÄ jisperskaitydavo, įvertindavo ir jeigu informacija keldavo abejonių, jis paskirstydavo jÄ aktyvui.Vėliau jis pakeitė parodymus ir parodė, kad jeigu asmuo kreipdavosi į jį kelis kartus, jis juopasitikėdavo, o dar vėliau, parodė, kad dėl didelio informacijos srauto, jis su gaunama informacijajis susipažindavo pavirÅ¡utiniÅ¡kai.

Pastarieji jo prieÅ¡taringi parodymai vertintini kritiÅ¡kai.Teismas nepagrįstai nuosprendyje atkreipė dėmesį, bet nenurodė konkrečiai, kokiais bylojesurinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais yra nustatyta ir daroma kategoriÅ¡ka iÅ¡vada,kad jis parašė straipsnį. Atkreipia dėmesį į tai, kad privatus kaltintojas savo pareiÅ¡kime privataus kaltinimotvarka nurodė, jog dėl Å¡meižto jis kreipėsi į Vilniaus apskrities 5-Ä jį policijos komisariatÄ , iÅ¡ kurio2010 m. spalio 7 d. raÅ¡tu gavo patvirtinimÄ , jog minėtÄ straipsnį parašė ir patalpino internetiniamepuslapyje bÅ«tent apeliantas.

Pažymi, kad iÅ¡ paties pareiÅ¡kimo neaiÅ¡ku, ar E. B. kreipiasi dėl baudžiamosios bylos, ar civilinės bylos iÅ¡kėlimo, nes jis save įvardija ieÅ¡kovu, o apeliantÄ -atsakovu.Atkreipia dėmesį, kad privatus kaltintojas kaltę grindė Vilniaus apskrities VPK Vilniausmiesto 5 PK (duomenys neskelbtini) nuovados 2011 m. spalio 17 d. nutarimu. Teigia, kad nėra teisinio pagrindo šį nutarimÄ laikyti įrodymu, patvirtinančiu jo kaltę. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ 2013 m. balandžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos R.

M. parodymų matyti, kad jis nebuvo kviečiamas apklausai Å¡aukimu, jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, taip pat ir teisė atsisakyti duoti paaiÅ¡kinimus ir turėti advokatÄ ; iÅ¡ paaiÅ¡kinimo nematyti, kur buvo raÅ¡omas paaiÅ¡kinimas. Liudytoja R. M. parodė, kad priimtame nutarime nurodyti paaiÅ¡kinimai turi atitikti žmogaus paaiÅ¡kinimams; liudytoja taip pat patvirtino, kad jo paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės ir nutarime nurodyti jo paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės nesutampa; kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie nutarimo priėmimÄ .

Todėl yra pagrindas teigti, kad tiek jo paaiÅ¡kinimas, tiek priimtas nutarimas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl nelaikytinas įrodymu Å¡ioje byloje. Kadangi privataus kaltinimo bylose, įskaitant kaltinimÄ Å¡meižtu neatliekamas ikiteisminis tyrimas ir nei tyrėjas, nei prokuroras valstybinio kaltinimo nepalaiko, todėl mano, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK (duomenys neskelbtini) policijos nuovados medžiaga yra neteisėta, juo labiau, kad teisme apklausiama Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK (duomenys neskelbtini) policijos nuovados tyrėja R.

M. paneigė savo 2011 m. spalio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ duomenis, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagos duomenys nebuvo patvirtinti teisme.Atkreipia dėmesį į (duomenys neskelbtini) policijos nuovados pareigÅ«nų galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ tiriant E. B. skundÄ , kadangi E. B. nepaneigė neformaliai bendravęs su policijos pareigÅ«nais.PraÅ¡o apeliacinės instancijos teismo atkreipti dėmesį į jo 2013 m. balandžio 23 d. teisiamajame posėdyje duotus parodymus ir į jo baigiamÄ jį žodį.Nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl apklaustųjų liudytojų J.

J., A. J., R. N., P. R., nuosprendyje nurodė, jog tiki liudytojų parodymais ir laiko juos patikimais ir mano, jog kaltinamajam privatus kaltintojas E. B. negrasino fiziniu smurtu. Mano, kad tokie iÅ¡teisinamajame nuosprendyje teismo iÅ¡sireiÅ¡kimai „tiki“, „laiko patikimais“, „mano“ negali bÅ«ti laikomi kaip teismo įvertinami pagal savo vidinį įsitikinimÄ pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymi, kad E. B. ir jo liudytojai R.

N., J. J., A. J. ir P. R. yra bendri kolegos ir draugai, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai.Nurodo, kad teismas ignoravo liudytojų A. Z., D. M., V. J., V. B., I. J. ir O. G. parodymus, dėl jų parodymų nepasisakė, nutraukinėjo liudytojus, neleido ir trukdė jiems duoti parodymus. PraÅ¡o paÅ¡alinti sakinį „Jokiu bÅ«du nepateisinama tokio sakinio (...) paraÅ¡ymas, kuris teismo vertinimu neatitinka tikrovės“ iÅ¡ nuosprendžio kaip neatitinkantį iÅ¡teisinamojo nuosprendžio reikalavimų.Pažymi, jog jis niekada neturėjo tikslo apÅ¡meižti E. B., o jo kviesti liudytojai parodė, kad pažįsta jį, kaip sÄ Å¾iningÄ , dorÄ Å¾mogų.

Teigia, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų tiesioginės tyčios jo veiksmuose buvimÄ . Teigia E. B. neÅ¡meižęs, o tik iÅ¡reiÅ¡kęs savo subjektyviÄ sÄ Å¾iningÄ nuomonę ir subjektyvų vertinimÄ (duomenys neskelbtini) bendruomenei aktualiais klausimais dėl E. B. ir kitų susijusiųvisuomeninių veikėjų (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldijos tarybos narių veiklos, tačiau tikrai neturėjo jokių piktų ketinimų ir tyčia neÅ¡meižė ir nesiekė Å¡meižti, pažeminti ar paniekinti E. B. asmeniÅ¡kai, nesiekė sÄ moningai užgauliai įžeisti E. B., paskleisti apie jį jokių tikrovės neatitinkančių žinių.Mano, kad teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino, kad privatus kaltintojas E. B.yra vieÅ¡as asmuo, kadangi sprendžiant jo kaltės įrodytumo klausimÄ bÅ«tina įvertinti ir privatauskaltintojo statusÄ , t.y. tai, kad E. B. yra vieÅ¡as asmuo.

PraÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, kad ir Vilniaus m. 5 PK (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje irtaikinamajame posėdyje jis neturėjo jokios teisinės pagalbos, neturėjo advokato, todėl dėlsunkios materialinės padėties kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ irpirmuosiuose teismo posėdžiuose, iki pat 2012 m. spalio 19 d. teismo posėdžio neturėjo teisinės pagalbos, buvo priverstas pats gintis, nors neturėjo teisinių žinių, todėl buvo grubiai pažeista jo teisė į gynybÄ , dėl ko Å¡ie jo paaiÅ¡kinimai ir parodymai negali bÅ«ti pripažinti įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais.Atkreipia dėmesį, kad laikoma, jog privatus kaltintojas atsisakė kaltinimo, jeigu jis į teisiamÄ jį posėdį neatvyksta be svarbios priežasties.

Ä® 2012 m. balandžio 18 d. posėdį E. B. neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, ir netgi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje pripažinta, kad teismo 2012 m. balandžio18 d. protokole nebuvo nurodyta E. B. neatvykimo priežastis, todėl byla jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti nutraukta.Nurodo, kad 2012 m. balandžio 20 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, dėl bylÄ nagrinėjančio teisėjo O. R. nuÅ¡alinimo. 2012 m. gegužės 18 d. teisėjasO.

R. nutartimi nutarė pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ tenkinti ir nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo. 2012 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo laikinai einanti pirmininko pareigas teisėja J. R. nusiÅ¡alinimÄ patvirtino. Mano, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, tuo buvo pažeistas BPK 44 str. 5,7 d., Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nustatytas teismo nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas.Taip pat mano, kad buvo pažeistas BPK 7 str. 2 d.

įtvirtintas procesinis Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas baudžiamajame procese. Teismas net du kartus nepagrįstai atmetė jo prieÅ¡prieÅ¡inius skundus, susijusius su byla. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui antrÄ prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ aÅ¡ pateikiau 2012 m. spalio 18 d., teismo darbo pabaigoje. Nors skundas didelės apimties, bylos procesas prasidėjo kitÄ dienÄ , t.y. 2012 m. spalio 19 d., 9 val. ryte, jo prieÅ¡prieÅ¡inio skundo nuoraÅ¡as nebuvo įteiktas privačiam kaltintojui E. B.; proceso eigoje teisiamojo posėdžio metu E. B. nebuvo suteikta galimybė ir pakankamai laiko susipažinti su jo pateiktu prieÅ¡prieÅ¡iniu skundu; taip pat mano, kad pats teismas neturėjo realios galimybės ir laiko susipažinti bei iÅ¡analizuoti prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ , o skundžiamÄ nutartį paskelbė per maždaug tris valandas.

Atkreipia dėmesį, kad teisiamojo posėdžio metu buvo pažeidžiama teismo posėdžio tvarka, jo teisė į teisingÄ , sÄ Å¾iningÄ procesÄ . Teismas pažeidė rungimosi principÄ , įtvirtintÄ BPK 7 str., nes vietoj privataus kaltintojo ėmėsi jo kaltinimo iniciatyvos.Pažymi, kad pirmos instancijos teismas net du kartus neargumentuotai atmetė mano praÅ¡ymus dėl psichofiziologinio tyrimo skyrimo 2013 m. kovo 7 d. ir 2013 m. balandžio 23 d. jo, privataus kaltintojo E. B. ir jo liudytojų atžvilgiu, kurie teismo posėdžių metu buvo iÅ¡reiÅ¡kę sutikimÄ dalyvauti tokiame tyrime.Atkreipia dėmesį į bendrÄ 2011 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldijos tarybos narių raÅ¡tÄ â€žDėl faktinių aplinkybių patvirtinimo“ adresuotÄ policijai dėl E. B. grasinimo, po kuriuo bendrai pasirašė visi privataus kaltintojo E. B. kolegos, jo liudytojai.

Mano, kad akivaizdžiai, ir raÅ¡tu, ir žodžiu, privataus kaltintojo E. B. Å¡alininkai, jo kolegos savo parodymais kreipiantis į policijÄ ir teisme padėjo savo kolegai E. B.Atkreipia dėmesį, kad visi jo kviesti liudytojai – D. M., I. J., O. G., V. B., A. Z. ir V. J. - parodė, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldijos tarybos nariai, t.y. privatus kaltintojas E. B. ir jo liudytojai buvo bendrai prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę jo atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas, gerai charakterizuojamas, jis nieko nusikalstamo nepadarė, o galimas teistumas baudžiamojoje byloje sukelia itin neigiamas pasekmes.Mano, kad Å¡is ginčas galėjo bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.PraÅ¡o įvertinti E. B. galimai melagingus parodymus, taip pat atsisakymÄ ir vengimÄ duoti parodymus ir perduoti juos įvertinti teisėtvarkos institucijai pagal kompetencijÄ .Pažymi, kad 2013 m. kovo 7 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ â€žDėl BK 154 str. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , kuris įvertintų baudžiamojo persekiojimo už Å¡meižimÄ konstitucingumÄ , o bylos nagrinėjimÄ atidėti, tačiau teismas nepagrįstai, neargumentuotai atmetė šį praÅ¡ymÄ .

Minėtas iÅ¡aiÅ¡kinimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismo kompetencijoje. Todėl praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , kuris įvertintų baudžiamojo persekiojimo už Å¡meižimÄ konstitucingumÄ , iki bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl BPK normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai sustabdyti Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ . Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas nukentėjusysis E. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį.

Teigia, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldijos tarybos posėdyje G. G. negrasino fiziniu smurtu. VieÅ¡ai iÅ¡platinus minėtÄ straipsnį, jis patyrė pažeminimÄ , buvo sukelta grėsmė pasitikėjimui juo asmenų, su kuriais jam nuolat tenka spręsti darbinius, visuomeninius ir partinius klausimus, tarpe.Nurodo patyręs moralinę ir materialinę žalÄ , kadangi bendraujant su naujais žmonėmis, jie jau turi neigiamÄ informacijÄ apie jį. Pažymi, jog sutiktų susitaikyti su G.

G. tik tuo atveju, jei jis įrodytų, jog yra galimai neatsakingas už savo veiksmus. Nurodo, kad iÅ¡ bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktų ir aplinkybių akivaizdu, kad G. G. tyčia, sÄ moningai ir kryptingai paskleidė melagingas žinias, neva 2011 m. rugpjūčio 8 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldijos tarybos posėdyje apeliantas jam grasino fiziniu susidorojimu. G. G. tyčinius veiksmus patvirtina minėto posėdžio dalyviai bei internetinio portalo demokratija.eu administratorius R.

A.. Å ių liudytojų parodymus teismas pripažino teisingais. Pažymi, kad teismas nustatė, jog kaltinamasis savarankiÅ¡kai ir apgalvotai parašė Å¡meižikiÅ¡kÄ straipsnį, pats asmeniÅ¡kai rÅ«pinosi ir siekė, kad Å¡is straipsnis bÅ«tų patalpintas internetiniame portale. Kaltinamojo tyčinę veikÄ patvirtina ir tai, kad jis neketino ir neketina atsipraÅ¡yti apelianto už neva netyčinę veikÄ , prieÅ¡ingai, gynė savo saviraiÅ¡kos teisę skleisti nuomonę. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, jog kaltinamasis pats parašė, pasirašė ir pasiekė, kad minėtas straipsnis bÅ«tų patalpintas interneto portale.

IÅ¡teisintasis apeliantas G. G. savo atsikirtimuose į privataus kaltintojo E. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o skirti psichofiziologinę ekspertizę (tyrimÄ polifragu) jo, privataus kaltintojo ir pastarojo liudytojų, o bÅ«tent A. J., P. R., R. N., J. J. atžvilgiu, iÅ¡reikalauti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldijos tarybos nario R. N. ar (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldijos tarybos 2011 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldijos tarybos posėdžio vaizdo ir garso įraÅ¡us, atmesti privataus kaltintojo E. B. apeliacinį skundÄ ir jo praÅ¡ymus, įvertinti privataus kaltintojo E. B. galimai melagingus parodymus, vengimÄ duoti parodymus ar nutylėjimÄ dėl galimai jam žinomų aplinkybių ar perduoti teisėsaugos institucijai pagal kompetencijÄ pagal BK 235 str. 1 d., pakeisti skundžiamo nuosprendžio motyvus, paliekant nepakeistÄ nuosprendžio rezoliucinę dalį.

Nurodo tokias pačias aplinkybes, kaip ir apeliaciniame skunde. Apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-204/2008).Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus.

Teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, BPK 20, 301 str. nuostatos nepažeistos. Teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad G. G. veiksmuose BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių nėra.Å meižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 str. ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas.

Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Å meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumÄ . Å meižimas pagal BK 154 str. – tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Objektyvinės pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobÅ«džio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui.

Galimi įvairÅ«s informacijos perdavimo bÅ«dai: žodinis, raÅ¡ytinis, panaudojant spaudÄ , kitas visuomenės informavimo priemones. Informacijos perdavimas per visuomenės informavimo priemonę, kaip vienas iÅ¡ veikÄ kvalifikuojančių požymių, numatytas BK 154 str. 2 d.Baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam informacijÄ , t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiÅ¡kinys, todėl gali bÅ«ti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiÅ«rį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informacijÄ ir gauti iÅ¡vadas. Å ios mÄ stymo veiklos rezultatai gali bÅ«ti įvairių rÅ«Å¡ių. Pirma, tai gali bÅ«ti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas – nuomonė. Ji negali bÅ«ti peržiÅ«rima ir paneigiama.

Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu bÅ«du kaip individualių pastangų rezultatas gali bÅ«ti gaunama informacija – nauji duomenys apie daiktus, reiÅ¡kinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaÅ¡i – individuali mÄ stymo veikla, tačiau savo pobÅ«džiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamÄ jį, atspindimÄ jį pobÅ«dį, o nauja informacija – konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, nes ja teigiami iki tol neiÅ¡sakyti faktinio pobÅ«džio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys.

EŽTT praktikoje taip pat yra daromas aiÅ¡kus faktinių praneÅ¡imų ir vertinimų atribojimas. 2001 m. liepos 12 d. sprendime, priimtame byloje Feldek prieÅ¡ SlovakijÄ , teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali bÅ«ti traktuojami kaip peržengiantys ribas. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus.

Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis Nr. 2K-7-645/2005).Skirtingai, nei faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali bÅ«ti įrodomi, nors Å¡iems taip pat neturi trÅ«kti faktinio pagrindo. Siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui ar vertinamiesiems teiginiams), bÅ«tina atsižvelgti į bylos kontekstÄ (teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, pateiktÄ realaus elgesio vertinimÄ ar nuomonės pareiÅ¡kimÄ be jokio faktinio pagrindo ir kt.).Apeliantas pažymi, kad teismas nenurodė, kokiais konkrečiai byloje įrodymais yra nustatyta iÅ¡vada, kad bÅ«tent jis parašė straipsnį, tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas su tokiu argumentu nesutinka.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas pasisakė, jog iÅ¡vadÄ apie tai, kad straipsnį parašė bÅ«tent G. G., padarė remdamasis straipsnio kopija, kurio pabaigoje nurodyta G. G. vardas, pavardė, el. paÅ¡to adresas. Taip pat teismas pažymėjo, kad G. G., raÅ¡ydamas 2011 m. spalio 7 d. paaiÅ¡kinimÄ dėl įvykio aplinkybių Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato virÅ¡ininkui nurodė, kad „neapsikentęs kai kurių (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldijos tarybos narių savivalės, pažeidimų ir mano kaip (duomenys neskelbtini) bendruomenės tarybos nario ir žmogaus teisių pažeidimų, prieÅ¡ mane skleidžiamo Å¡meižto, paraÅ¡iau elektroninę peticijÄ â€ž(duomenys neskelbtini) bendruomenės taryba be partinių ir kitų suinteresuotų asmenų“.

Nepaisant to, kad apeliantas ginčija 2011 m. spalio 7 d. paaiÅ¡kinimo gavimo teisėtumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks paaiÅ¡kinimas buvo paimtas nepažeidžiant BPK 168 str. 1 d. nuostatų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ R. A. parodymų pirmos instancijos teismui matyti, jos straipsnį gavo iÅ¡ G. G., o po kurio laiko pats G. G. prašė šį straipsnį paÅ¡alinti iÅ¡ internetinio portalo. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, jis buvo įsitikinęs, kad straipsnis yra paraÅ¡ytas G.

G., kad prieÅ¡ tai buvo patalpinęs ne vienÄ G. G. straipsnį ir kad nebuvo gavęs iÅ¡ pastarojo pretenzijų apie tai, kad Å¡is straipsnis bÅ«tų paraÅ¡ytas kito asmens, bet pasiraÅ¡ytas G. G. vardu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡iais parodymais, apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl Å¡ių parodymų objektyvumo ir teisingumo, Å¡iuos parodymus patvirtina ir G. G. 2011 m. spalio 7 d. paaiÅ¡kinimas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariatui bei paaiÅ¡kinimas taikinamajame posėdyje.

Pažymėtina, kad nors G. G. nurodo, kad jo 2011 m. spalio 7 d. paaiÅ¡kinimas gautas neteisėtu bÅ«du, tačiau jame iÅ¡dėstytos aplinkybės sutampa tiek su R. A. parodymais, tiek su pačiame straipsnyje iÅ¡dėstytu teiginiu „E. B., kuris tame posėdyje buvo iÅ¡rinktas etikos komisijos pirmininku (!) atvirai Tarybos akivaizdoje man grasino fiziniu smurtu“. G. G. ginčijama aplinkybė, jog nėra įrodyta, kad bÅ«tent jis parašė minimÄ straipsnį, paneigia jo paties parodymai, duoti teisiamajame posėdyje ir apeliacinio skundo argumentai, kad E. B. minėto tarybos posėdžio metu grasino panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtÄ .

Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad G. G. parašė straipsnį „(duomenys neskelbtini) bendruomenės taryba be partinių ir kitų suinteresuotų asmenų“.Vien ta aplinkybė, jog teismas savo iniciatyva nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomojoje dalyje įrašė aplinkybę, kad E. B. straipsnį pastebėjo 2011 m. rugsėjo 29 d., nevertintina kaltinimo ribų nustatymo ir peržengimo aplinkybe. Teismas aprašomojoje dalyje surašo teisiamajame posėdyje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad ši aplinkybė nekeičia kaltinimo esmės. Teismas gali tikslinti kaltinimo aplinkybes, jeigu jos nekeičia kaltinimo esmės (BPK 255 str.).

Ta aplinkybė, kad teismas nusprendė, kaip nurodė G. G., nagrinėti „iÅ¡skirtinai tik“ 2011 m. rugpjūčio 8 d. susirinkimo aplinkybes, nevertintina kaip kaltinimo ribų nustatymas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , pats sprendžia dėl įrodymų pakankamumo. G. G. atkreipia dėmesį, kad privataus kaltintojo E. B. pareiÅ¡kime bei suformuluotame kaltinime nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, padariniai ir kitos esminės aplinkybės bei duomenys, kurie patvirtina pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, kaip nurodyta BPK 412 str. 2 d.

Pažymi, kad privatus kaltintojas iÅ¡sakė tik savo nuomonę ir deklaratyvius pasvarstymus, tačiau nepateikė jokių duomenų, įrodymų apie jam galimai padarytÄ Å¾alÄ , todėl neįrodė, kad jam padaryta žala. Jis byloje nepripažintas nukentėjusiuoju. Todėl negali bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė už tariamÄ Å¡meižtÄ , kai nėra sukeltos jokios žymios žalos, taigi, privataus kaltintojo pareiÅ¡kimas neatitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.1. p. inter alia veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das Å¡ioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada (BPK 305 str. 1 d. 1 p.).

Kai neįmanoma nustatyti tikslios vietos ar laiko, Å¡ios aplinkybės nurodomos kiek įmanoma tiksliau. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas Å¡ias aplinkybes nustatė atsižvelgdamas į privataus kaltintojo E. B. nurodytÄ datÄ , kada jis pastebėjo minimÄ straipsnį. Nors skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta „šmeižikiÅ¡kas teiginys“, tačiau Å¡io teiginio turinys ir buvo teismo analizuojamas BK 154 str. 1 d. kontekste. Nors G. G. teigia, kad taip buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, G.

G. viso proceso metu puikiai suprato kuo yra kaltinamas ir paties kaltinimo esmę.Sutiktina su G. G. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neanalizavo ir nevertino E. B. kaltinimo apie pastarajam galimai padarytÄ Å¾alÄ , nesprendė jų įrodytumo ar neįrodytumo klausimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismui nustačius, kad nėra vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos požymio – tyčios, teismas neprivalėjo nustatinėti kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui buvimÄ ar nebuvimÄ .  Taip pat pažymėtina, kad dėl aukščiau minėtų aplinkybių pasisakytina ir dėl G.

G. nurodytos aplinkybės apie tai, kad E. B. ir jo liudytojai R. N., J. J., A. J. ir P. R. yra bendri kolegos ir draugai, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į tokį skundo argumentÄ pažymi, kad teismas nelaiko 2011 m. rugpjūčio 8 d. pasiraÅ¡yto E. B. ir kitų tarybos narių J. J. ir A. B. vieÅ¡ai paskelbto raÅ¡to „Adresatams dėl G. G. elgesio“ kaip iÅ¡ankstinio Å¡ių asmenų parodymų derinimo. Teismas sutinka su apelianto nuomone, kad pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog liudytojai R.

N., J. J., A. J. ir P. R. yra privataus kaltintojo E. B. kolegos, tarp Å¡ių asmenų ir G. G. yra susiklostę įtempti santykiai. Apeliantas E. B. savo skunde nurodė, kad iÅ¡ bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktų ir aplinkybių akivaizdu, kad G. G. tyčia, sÄ moningai ir kryptingai paskleidė melagingas žinias, neva 2011 m. rugpjūčio 8 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldijos tarybos posėdyje apeliantas jam grasino fiziniu susidorojimu. Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu nesutiktina.

Kaip jau yra minėta, , BK 154 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia., t.y. kaltininkas suvokia kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos, neatitinka tikrovės ir žemina kito asmens garbę ir orumÄ (kasacinė nutartis Nr.2K-7_545/2005). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad G. G. veikoje nebuvo privalomo Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymio, dėl ko negali kilti baudžiamoji atsakomybė. Sutiktina su G. G. skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad jis iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę, vertinimÄ , įspÅ«džius apie vykusį tarybos posėdį.  Pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ paties G.

G. parodymų, liudytojų parodymų, 2011 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldijos tarybos posėdžio metu kilo įtampa ir natÅ«ralu, kad gali susidaryti neigiamas įspÅ«dis apie šį susirinkimÄ ir jame dalyvavusius asmenis. Įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad G. G. straipsnyje „(duomenys neskelbtini) bendruomenės taryba be partinių ir kitų suinteresuotų asmenų“, nurodydamas, kad “Buvo prieita iki žemiausio lygio, kai (duomenys neskelbtini) bendruomenės savivaldos tarybos narys, socialdemokratas E. B., kuris tame posėdyje buvo iÅ¡rinktas etikos komisijos pirmininku (!) atvirai Tarybos akivaizdoje man grasino fiziniu smurtu”, iÅ¡dėstė savo nuomonę, t.y. jo supratimÄ , vertinimÄ bei požiÅ«rį, jis nesiekė pažeminti privatų kaltintojÄ E. B. asmeniÅ¡kai, nesiekė paskleisti apie jį jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, tik iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę, įvertinimÄ ir supratimÄ visumos aplinkybių ir teiginių, kuriuos girdėjo iÅ¡ privataus kaltintojo E. B. 2011 m. rugpjūčio 8 d. tarybos posėdžio metu, kai jam susidarė įspÅ«dis, kad jam grasinama fiziniu smurtu, nes iÅ¡girdo ir subjektyviai suprato, kad jam buvo žadama trenkti.Teismas pažymi, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 str. klausimÄ svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens iÅ¡sakyta kritika neperžengė leistinų ribų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvė ir laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, skelbti informacijÄ , o Konstitucijos 28 str. nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informacijÄ bei idėjas, valdžios pareigÅ«nų netrukdomam.

Ä®gyvendinant Å¡ias teises neturi bÅ«ti pažeistos kito žmogaus teisės. Kartu Konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tiksliÄ informacijÄ , jeigu jis tai padarė sÄ Å¾iningai klysdamas. Teismas konstatuoja, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ nenustatyta, kad bÅ«tų pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikÅ¡ti nuomonę, kritikÄ ir Å¡ios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises, ir daro iÅ¡vadÄ , kad G. G. neperžengė teisės skleisti informacijÄ Ä¯gyvendinimo ribų, be to, neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti.Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT ir suformuotoje nacionalinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).Taigi, įvertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, todėl iÅ¡teisintojo G.

G. ir privataus kaltintojo E. B. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžio keisti apeliacinių skundų motyvais įstatyminio pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: iÅ¡teisintojo G. G. ir privataus kaltintojo E. B. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                       /paraÅ¡as/                                       Vitalija NorkÅ«naitė Teisėjai                                                                  /paraÅ¡ai/                                       ArÅ«nas Kisielius                                                                                                                                         Leonarda Gurevičienė NuoraÅ¡as tikrasTeisėja                                                                                                                     Vitalija NorkÅ«naitė                         Â