2020-07-01 Nr. AB-13009-3-62-3-02898-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2174-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02898-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Ligoninėje jis buvo nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 14 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjo teigimu, atvykus į Ligoninę ir darant kratą, buvo neteisėtai paimami leidžiami turėti su savimi daiktai bei maisto produktai, nebuvo išduoti būtiniausi asmens higienai reikalingi reikmenys. Gydymosi Ligoninėje metu kamerų tipo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas, nebuvo stalo, elektrinio virdulio, ant langų užuolaidų, nebuvo užtikrintas priėjimas prie aktualios teisinės informacijos, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nepritaikytas neįgaliesiems. Kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas bei oro judėjimo greitis. Netinkamai patiekiamas maistas (vos šiltas ar visiškai atšalęs), karštas vanduo buvo duodamas tik tris kartus per dieną, indai paliekami kameroje patiems nuteistiesiems išsiplauti. Gydymosi Ligoninėje metu neturėjo galimybės išsiskalbti asmeninius rūbus. LAVL pareigūnai kratos metu paėmė gyvybiškai svarbius vaistus. Pareiškėjas yra neįgalus asmuo, kuriam dėl lėtinių susirgimų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, tačiau jam nebuvo užtikrintas neįgaliesiems skirtas liftas, dušai, sanitariniai mazgai. Ligoninėje buvo laikomas kalėjimo sąlygomis, tai yra griežtesnėmis sąlygomis, nei nustatė teismas.

3. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 14 d. ir buvo patalpintas į Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kamerų tipo patalpas Nr. 226 ir Nr. 208 bei nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. gydytas Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus gyvenamojoje patalpoje Nr. 225 ir Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo patalpose Nr. 205 ir Nr. 307.

3.2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 57 punktą, priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija).

Vadovaujantis Instrukcijos 153 ir 153.1 punktais nuteistiesiems (suimtiesiems) visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 154 punkte numatyta, kad nuteistajam (suimtajam) prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kurie neįtraukti į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, surašomas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas. Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės) 13 punktas numato, kad Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas organizuoja Priėmimo - skubios pagalbos skyriuje atvykusių pacientų asmens kratas ir daiktų patikrinimą, supažindinimą su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, Ligoninės direktoriaus įsakymu nustatyta dienotvarke ir kitais dokumentais, esant būtinybei, Ligoninės pacientų konvojavimą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nustatyta kad nuteistiesiems, kurių gydymo Ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiami įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte ir 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 punktuose nurodytų daiktų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į Ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.

Pareiškėjui atvykus į Ligoninę buvo atlikta visuminė asmens krata ir surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018 m. vasario 9 d. kvitas ir Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. vasario 9 d. protokolas. Iš pareiškėjo maisto produktai nebuvo paimti. Visuminė asmens krata pareiškėjui atlikta ir jam išvykstant iš Ligoninės, surašytas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. vasario 14 d. protokolas. Analogiški protokolai surašyti ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui atvykus į Ligoninę bei išvykstant.

Pareiškėjas išvykstant iš Ligoninės jokių pretenzijų neturėjo, įrašai patvirtinti pareiškėjo parašu. Dėl pareiškėjo teiginio, kad atvykus į Ligoninę asmeniniai daiktai, kuriuos leidžiama neštis į gydomąjį skyrių, sudedami į polietileninius maišelius, nurodė, jog įprastai visuomenėje maišeliai yra naudojami daiktų laikymui ir kt. Ligoninė neturi tikslo pareiškėją pažeminti ar sumenkinti.

3.3. Pareiškėjui besigydant Ligoninėje gydymui reikalingi medikamentai buvo paskirti gydytojų ir duoti vartoti pagal numatytą gydymo schemą, todėl pareiškėjo turimi vaistai buvimo Ligoninėje metu nebuvo išduoti. Pareiškėjas dėl paimtų vaistų ir padėtų saugoti į Ligoninės saugojimo patalpas su skundais kreipėsi į Ligoninės administraciją, į tai pareiškėjui atsakyta raštu.

3.4. Į Ligoninę atvykę asmenys aprūpinami higienos priemonėmis remiantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija). Patikrinus pareiškėjo mokumą ginčui aktualiu laikotarpiu nustatyta, kad pareiškėjas buvo mokus (Alytaus pataisos namų „Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d. laikotarpiu, Alytaus pataisos namų „Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpiu), todėl pareiškėjui higienos priemonės pagrįstai nebuvo išduotos. Pagal Ligoninės direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Ligoninės aprašas), visiems nuteistiesiems (suimtiesiems) prašant, neatsižvelgiant jis mokus ar ne, Ligoninės gydomojo skyriaus slaugytoja ne vėliau kaip tą pačią išduoda būtiniausius asmens higienoje naudojamus higienos reikmenis (tualetinį popierių (1 ritinėlis) ir muilo (100 gr.)). Iš pareiškėjo laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelės matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d.) neprašė higienos reikmenų ir tai patvirtina pareiškėjo parašai ant Ligoninės laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelės.

3.5. Dėl pareiškėjo teiginių, kad gydymosi Ligoninėje metu kamerų tipo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas, nebuvo stalo, elektrinio virdulio, nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu Ligoninė nepažeidė teisės aktuose nustatyto patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti, tačiau ši higienos norma nenustato reikalavimo, kad palatose turi būti stalas. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas nurodo, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Normos) 10.9 papunktis numato, kad kamerų tipo patalpose elektriniais virduliais aprūpinamos tik pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų. Ligoninėje yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, todėl, siekiant užtikrinti gydomųjų skyrių higieną, sterilumą ir tvarką bei prieinamumą prie paciento teikiant būtinąją medicinos pagalbą, patalpose kietasis inventorius turi būti apribotas laikantis minimalių įrengimo baldais ir kitu kietuoju inventoriumi reikalavimų, užtikrinant pacientams galimybę būtiniems daiktams ir maisto produktams susidėti.

3.6. Dėl pareiškėjo teiginių, kad gydymosi Ligoninėje metu kamerų tipo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas, nebuvo ant langų užuolaidų, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), langų uždengimo iš vidaus (roletais, užuolaidomis ir kt.) nenumato. Aprašas bei Normos nenumato, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtos ant langų užuolaidos. Siekiant užtikrinti kamerų tipo patalpose sterilumą, higieną bei sudaryti prielaidas normaliai Ligoninės veiklai, vykdyti Ligoninės režimo pažeidimų prevenciją, Ligoninėje kamerų tipo patalpose langai iš vidaus nėra uždengiami (roletais, užuolaidomis ir kt.). Ligoninės kamerų tipo patalpose sanitarinių mazgų kabinose įrengti klozetai. Kamerų tipo patalpoje, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniame mazge atramų neįgaliesiems nėra, tačiau Ligoninėje visose kamerų tipo patalpose yra iškvietimo mygtukai, kurių pagalba galima išsikviesti personalą, kuris visuomet padeda. Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pareiškėjo teisių nepažeidė, dėl ko jis galėjo patirti neturtinę žalą. Fizinės aplinkos nuteistiems neįgaliesiems pritaikymas yra neatsiejamas nuo rėžimo bei laisvės atėmimo vietoje galiojančių drausmės taisyklių, o taip pat ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatų. Negalios pobūdis nėra galimybė neįgaliam asmeniui piktnaudžiauti nustatytu neįgalumu (sveikatos, socialinių paslaugų ir kt. srityse), įgyti išimtines teises, siekiant asmeninių interesų. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatos galioja lygiateisiškumo principu visiems neįgaliesiems, kiek tai neprieštarauja nuteistųjų bausmės atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų imperatyvioms normoms.

3.7. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. vasario 23 d. patikrinimo akte Nr.(2-224.80) PA-478 nurodyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 226, kurioje gydėsi pareiškėjas, dirbtinis apšvietimas įrengtas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Ligoninės Ūkio skyriaus darbuotojai atsakingi už Ligoninės inventorių, jie esant poreikiui ar suimtųjų (nuteistųjų) prašymams nedelsiant pakeičia elektros lemputes. Ligoninė retrospektyviai patikrinti pareiškėjo skunde minimų aplinkybių negali, todėl Ligoninei tai pernelyg didelė našta patikrinti ir paneigti tokius pareiškėjo teiginius.

3.8. Ligoninė yra sudariusi Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo 2016 m. sausio 28 d. sutartį Nr. 57-7 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią paslaugos teikėjas nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugą teikia Sutarties Nr. l „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ priede (toliau – ir Sutarties priedas Nr. l) nurodytais terminais ir pagrindais. Ligoninėje nuteistųjų ir suimtųjų maitinimas yra organizuojamas pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Ligoninės maitinimo organizavimo aprašą) patvirtintą Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-90 „Dėl geros higienos praktikos taisyklių taikymo“. Pagal Ligoninės maitinimo organizavimo aprašą Ligoninė maisto gaminimo paslaugą perka iš tiekėjo. Ligoninės valgyklos vedėjas patikrina gauto maisto kiekį pagal pridėtus krovinio važtaraščius. Pagal gydymo skyriuose esantį nuteistųjų ir suimtųjų skaičių, patiekalų porcijos perdedamos į termosus. Valgyklos darbuotojai neša termosus į jiems paskirtus gydymo skyrius. Valgyklos darbuotojai gydymo skyriuose prižiūrimi Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo išdalina porcijas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Ligoninės valgyklos vedėjas kiekvieną dieną skirtinguose gydymo skyriuose (pasirinktinai arba pagal nuteistųjų bei suimtųjų prašymus ir skundus) dalyvauja dalinant porcijas. Ligoninės pagaminto maisto kokybės įvertinimo registro žurnale bei Ligoninės Maisto žaliavų ir produktų priėmimo apskaitos žurnale ginčui aktualiu laikotarpiu dėl pareiškėjo skunde minimų pažeidimų neužfiksuota.

3.9. Karštas vanduo maistui yra pateikiamas kiekvieną dieną Ligoninės dienotvarkėje numatytu maitinimo metu. Karštą vandenį pateikia gydymo skyriaus tvarkinys, prižiūrint budinčios priežiūros pamainos pareigūnams, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo metu. Ligoninėje pagal Ligoninės maitinimo organizavimo aprašo 11 punktą, nuteistiesiems ir suimtiesiems pavalgius, valgyklos darbuotojai surenka nešvarius indus ir išneša juos plauti į valgyklos indų plovyklą. Pareiškėjas skunde nenurodo kada buvo minėti Ligoninės trūkumai, o tik deklaratyviai išdėsto trūkumus.

3.10. Ligoninė yra sudariusi specializuoto (sveikatos priežiūros ir kitoms panašaus profilio įstaigoms) skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747, todėl Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai UAB „Kauno skalbykloje“. Šios Sutarties 15 punkte nustatyta, kad skalbinių apdorojimas skalbyklose turi užtikrinti pilną jų nukenksminimą, taikant šiluminę, šiluminę – cheminę skalbinių dezinfekciją. Ligoninėje Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje yra skalbimo mašina (nuotrauka pridedama), kurioje nuteistieji gali išsiskalbti savo asmeninius rūbus. Nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus Ligoninėje gydomojo skyriaus tvarkinio pareigose (pagal savo pareigybės aprašymus) pagal nuteistųjų (suimtųjų) prašymus ir esant poreikiui surenka ir grąžina išskalbtus nuteistųjų (suimtųjų) asmeninius rūbus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad Ligoninėje negalėjo išsiskalbti rūbų, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

3.11. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės numato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 papunktį, nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 29.10 papunktis numato, kad nuteistieji (suimtieji) turi laikytis bendrųjų ir asmens higienos reikalavimų, tvarkyti ir valyti gyvenamąją patalpą, išskyrus atvejus, kai to negalima daryti dėl gydytojo paskirto gulimo (tausojančio) režimo ar kitų medicininių indikacijų. Ligoninės 6-ame (tuberkuliozės skyrius), 11-ame (Psichiatrijos skyrius, Vidaus ligų skyrius), 12-ame (Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrius) ir 13-ame (Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius) gydomuosiuose korpusuose esančių nuteistų (suimtų) pacientų dienotvarkėje, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus „Dėl laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų dienotvarkių, garsinių signalų ir komandų dienotvarkei vykdyti, skaičiuočių ir patikrinimų tvarkos patvirtinimo“ 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-30 (toliau – ir Dienotvarkė), pastabose numatyta, kad gyvenamąsias patalpas nuteistieji (suimtieji) pacientai tvarko patys pagal grafiką (išskyrus pacientus, kuriems nustatytas gulimas režimas). Gyvenamųjų patalpų tvarkymui nuteistiesiems (suimtiesiems) pacientams išduodamas įstaigos valymo inventorius (grąžinamas po tvarkymo). Ligoninės tvarkinys (nuteistasis, dirbantis gydomajame skyriuje) pagal nuteistųjų (suimtųjų) prašymus išduoda valymo inventorių ir priemones, o vėliau užbaigus darbus surenka. Pažymi, jog Ligoninė yra suinteresuota, kad nuteistieji (suimtieji) kamerų tipo patalpas tvarkytųsi patys, todėl esant prašymams visada išduodamas valymo inventorius ir priemonės.

3.12. Pareiškėjas ginčui aktualiu laiku laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus pataisos namuose, buvo priskirtas paprastajai grupei. Pareiškėjas savo skunde tik deklaratyviai cituoja BVK nuostatas ir abstrakčiai nurodo, kad pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių lyginant su kalėjimo režimo sąlygomis laikomais nuteistaisiais. Pareiškėjas nedetalizuoja, nepateikia jokių duomenų apie tai, jog šiuo laikotarpiu buvo realiai apribotos jo turimos nuteistojo bendrosios ir specialiosios teisės, nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų (jų vardų, pavardžių) ir pareigūnų elgesio atvejų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų netinkamą, provokuojantį elgesį, pareiškėjas nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Taip pat pareiškėjas savo skunde nenurodė tokių išgyvenimų, kurie objektyviai pagrįstų pareiškėjo nusiskundimus ir leistų nustatyti buvus neigiamą poveikį, sąlygojantį neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjo atžvilgiu nėra Ligoninės neteisėtų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį negalima.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti 1 500 Eur neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl LAVL pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 14 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų.

6. Teismas vadovavosi BVK 66 straipsnio 5 dalimi, 112 straipsnio 6 dalimi, 116 straipsniu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57, 76 punktais, Instrukcijos 153, 153.1, 154 punktais, Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 13 punktu ir nurodė, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę buvo atlikta jo visuminė asmens krata (Instrukcijos 154 p.). Surašytas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. vasario 9 d. protokolas Nr. PS-2327 (toliau – ir protokolas Nr. PS-2327) ir Perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018 m. vasario 9 d. kvitas Nr. PS-2353 (toliau – ir kvitas Nr. PS-2353). Surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018 m. rugpjūčio 14 d. kvitas Nr. PS-14185 (toliau – ir kvitas Nr. PS-14185) ir Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. rugpjūčio 14 d. protokolas Nr. PS-14181 (toliau – ir protokolas Nr. PS-14181). Taip pat visuminė asmens krata pareiškėjui atlikta jam išvykstant iš Ligoninės 2018 m. vasario 14 d. ir surašytas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. vasario 14 d. protokolas Nr. PS-2552 (toliau – ir protokolas Nr. PS-2552). Kvite Nr. PS-2353 užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai paimti saugojimui, tai: juoda striukė, kelnės, liemenė, mėlynas megztinis, kartu nurodyti asmeniniai daiktai, kuriuos jis pasiėmė su savimi į gydomąjį skyrių, tai: atmintinė, sportinis kostiumas, juodi bateliai, laikrodis SAG, dvi poros pižamų. Kvite Nr. PS-14185 užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai paimti saugojimui, tai: juodos kelnės, „Viršus“, golfas, arbatinukas, 140 g. tabako, du vnt. žiebtuvėlių, kartu nurodyti asmeniniai daiktai, kuriuos jis pasiėmė su savimi į gydomąjį skyrių, tai: striukė, sportinis kostiumas, šlepetės, laikrodis SAG, „RANK“ du vnt. Iš kvitų Nr. PS-14185, Nr. PS-2353 įrašų matyti, kad maisto produktai nebuvo paimti, įrašai patvirtinti pareiškėjo parašu. Iš protokolų Nr. PS-14181, Nr. PS-14701, Nr. PS-2327, Nr. PS-2552 įrašų matyti, kad išvykstant iš Ligoninės pareiškėjas jokių pretenzijų neturėjo. Įrašai patvirtinti pareiškėjo parašais.

7. Dėl pareiškėjo pretenzijų, kad atvykus į Ligoninę asmeniniai daiktai, kuriuos leidžiama neštis į gydomąjį skyrių, sudedami į polietileninius maišelius, teismas sutiko su Ligoninės atsiliepime nurodytais argumentais, kad visuomenėje maišeliai yra naudojami daiktų laikymui ir Ligoninė tuo neturėjo tikslo pareiškėją pažeminti ar sumenkinti. Pareiškėjas nenurodė kaip, jo nuomone, atvykusių asmenų daiktai turėtų būti sudėti.

8. Dėl pareiškėjo pretenzijų, kad gydymosi Ligoninėje metu nebuvo išduoti paties pareiškėjo atsivežti vaistai, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo atsiliepimu nustatyta, jog pareiškėjui besigydant Ligoninėje gydymui reikalingi medikamentai buvo paskirti gydytojų ir vartojami pagal numatytą gydymo schemą, dėl to pareiškėjo turimi vaistai jo buvimo Ligoninėje metu nebuvo išduoti. Pareiškėjas dėl paimtų vaistų ir padėtų saugoti į Ligoninės saugojimo patalpas su skundais kreipėsi į Ligoninės administraciją, Ligoninės administracija į pareiškėjo pateiktus pareiškimus, skundą ir prašymą atsakė raštu. Teismas nenustatė vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

9. Teismas nurodė, kad suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas numato Aprašas. Teismas vadovavosi Aprašo 4, 5, 13 punktais, Ligoninės aprašo 3, 13, 14 punktais ir pažymėjo, kad Ligoninė, patikrinusi pareiškėjo mokumą ginčui aktualiu laikotarpiu, nustatė, kad pareiškėjas buvo mokus (Alytaus pataisos namų „Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d. laikotarpiu, Alytaus pataisos namų „Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui higienos priemonės pagrįstai neišduotos. Teismas pažymėjo, kad pagal Ligoninės aprašą, įsigaliojusį nuo 2018 m. kovo 29 d., visiems nuteistiesiems (suimtiesiems) prašant, neatsižvelgiant jis mokus ar ne, Ligoninės gydomojo skyriaus slaugytoja ne vėliau kaip tą pačią dieną išduoda būtiniausius asmens higienoje naudojamus higienos reikmenis (tualetinį popierių (1 ritinėlis) ir muilo (100 gr.)). Iš pareiškėjo laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelės teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d.) neprašė higienos reikmenų ir tai patvirtina paties pareiškėjo parašai ant Ligoninės laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelės. Teismas priėjo prie išvados, kad Ligoninė veikė kaip nustatyta teisės aktuose, pažeidimų nepadarė.

10. Teismas vadovavosi HN 47:2011 21 punktu ir nurodė, kad ši higienos norma nenustato reikalavimo, kad palatose turi būti stalas. Teismas pažymėjo, kad Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas nurodo, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla). Normų 10.9 papunktis numato, kad kamerų tipo patalpose elektrinis virduliais aprūpinamos tik pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų. Teismas akcentavo, kad Ligoninėje yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, todėl, siekiant užtikrinti gydomųjų skyrių higieną, sterilumą ir tvarką bei prieinamumą prie paciento teikiant būtinąją medicinos pagalbą, patalpose kietasis inventorius turi būti apribotas laikantis minimalių įrengimo baldais ir kitu kietuoju inventoriumi reikalavimų, užtikrinant pacientams galimybę būtiniems daiktams ir maisto produktams susidėti.

11. Teismas nurodė, kad Ligoninės langų įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurios nenumato langų uždengimo iš vidaus (roletais, užuolaidomis ir kt.) (16.9 p.). Taip pat Aprašas bei Normos nenumato, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtos ant langų užuolaidos. Be to, siekiant užtikrinti kamerų tipo patalpose sterilumą, higieną bei sudaryti prielaidas normaliai Ligoninės veiklai vykdyti, Ligoninės režimo pažeidimų prevenciją, Ligoninėje kamerų tipo patalpose langai iš vidaus nėra uždengiami (roletais, užuolaidomis ir kt.).

12. Teismas pabrėžė, kad kamerų tipo patalpose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta įrengta atsižvelgiant į Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, nustatantį, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Atsiliepime nurodyta, jog visose Ligoninės kamerų tipo patalpose sanitarinių mazgų kabinose įrengti klozetai. Kamerų tipo patalpoje, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniam mazge atramų neįgaliesiems nėra, tačiau yra iškvietimo mygtukai, kurių pagalba galima išsikviesti personalą pagalbai suteikti. Nors pareiškėjas yra neįgalus, tačiau jis palatos ribose alkūninių ramentų pagalba judėti gali. Teismas nenustatė vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

13. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 1, 16.7 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punktu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu ir nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. vasario 23 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80) PA-522 nurodyta, kad 13 korpuso 205 palatoje dirbtinės apšvietos vertės yra mažesnės už reglamentuojamus dydžius.

14. Teismas pažymėjo, kad Ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis. Ligoninė yra sudariusi Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo 2016 m. sausio 28 d. sutartį Nr. 57-7, pagal kurią paslaugos teikėjas nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugą teikia Sutarties Nr. l „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ priede nurodytais terminais ir pagrindais (Sutarties 2.3 p.). Ligoninėje nuteistųjų ir suimtųjų maitinimas yra organizuojamas pagal Ligoninės maitinimo organizavimo aprašą, pagal kurį Ligoninė maisto gaminimo paslaugą perka iš tiekėjo (1 p.), Ligoninės valgyklos vedėjas patikrina gauto maisto kiekį pagal pridėtus krovinio važtaraščius (4 p.), pagal gydomuose skyriuose esantį nuteistųjų ir suimtųjų skaičių, patiekalų porcijos perdedamos į termosus (7 p.), valgyklos darbuotojai neša termosus į jiems paskirtus gydomuosius skyrius (9 p.), valgyklos darbuotojai gydomuosiuose skyriuose prižiūrimi Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo išdalina porcijas nuteistiesiems ir suimtiesiems (10 p.), Ligoninės valgyklos vedėjas kiekvieną dieną skirtinguose gydomuosiuose skyriuose (pasirinktinai arba pagal nuteistųjų bei suimtųjų prašymus ir skundus) dalyvauja dalinant porcijas (Aprašo 13 p.). Teismas pažymėjo, kad Ligoninės atsiliepimu nustatyta, jog Ligoninės pagaminto maisto kokybės įvertinimo registro žurnale bei Ligoninės Maisto žaliavų ir produktų priėmimo apskaitos žurnale ginčui aktualiu laikotarpiu dėl pareiškėjo skunde minimų pažeidimų neužfiksuota.

15. Dėl pareiškėjo pretenzijų, jog buvimo Ligoninėje metu negavo karšto vandens maistui, teismas pažymėjo, kad Ligoninė nurodė, jog karštas vanduo maistui yra pateikiamas kiekvieną dieną Ligoninės dienotvarkėje numatytu maitinimo metu. Karštą vandenį pateikia gydomojo skyriaus tvarkinys, prižiūrint budinčios priežiūros pamainos pareigūnams, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo metu.

16. Dėl pareiškėjo pretenzijų, kad maistas buvo dedamas į nešvarius indus, teismas nurodė, kad Ligoninėje pagal Ligoninės maitinimo organizavimo aprašo 11 punktą, nuteistiesiems ir suimtiesiems pavalgius, valgyklos darbuotojai surenka nešvarius indus ir išneša juos plauti į valgyklos indų plovyklą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nenurodo datų, kada buvo minėti Ligoninės trūkumai, o tik deklaratyviai išdėsto Ligoninės trūkumus. Teismas sutiko su atsakovo atstovo nuomone, jog šiuo metu Ligoninė retrospektyviai patikrinti pareiškėjo skunde minimų aplinkybių negali. Teismas nenustatė vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

17. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pareiškėjas gydymosi Ligoninėje metu neturėjo galimybės išsiskalbti asmeninius rūbus, teismas pažymėjo, kad Ligoninė yra sudariusi specializuoto (sveikatos priežiūros ir kitoms panašaus profilio įstaigoms) skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747, todėl Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai UAB „Kauno skalbykloje“. Šios Sutarties 15 punkte nustatyta, kad skalbinių apdorojimas skalbyklose turi užtikrinti pilną jų nukenksminimą, taikant šiluminę, šiluminę – cheminę skalbinių dezinfekciją. Taip pat Ligoninėje Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje yra skalbimo mašina, kurioje nuteistieji gali išsiskalbti savo asmeninius rūbus. Ligoninė atsiliepime taip pat nurodė, jog nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus Ligoninėje gydomojo skyriaus tvarkinio pareigose (pagal savo pareigybės aprašymus) pagal nuteistųjų (suimtųjų) prašymus ir esant poreikiui surenka ir gražina išskalbtus nuteistųjų (suimtųjų) asmeninius rūbus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo teiginiai, kad Ligoninėje negalėjo išsiskalbti rūbus, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad gydymosi Ligoninėje metu nebuvo užtikrinama tvarka kamerų tipo patalpose, vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktu, Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 29.10 punktu, ir nurodė, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą nuteistieji (suimtieji) turi laikytis bendrųjų ir asmens higienos reikalavimų, tvarkyti ir valyti gyvenamąją patalpą, išskyrus atvejus, kai to negalima daryti dėl gydytojo paskirto gulimo (tausojančio) režimo ar kitų medicininių indikacijų. Gyvenamąsias patalpas nuteistieji (suimtieji) pacientai tvarko patys pagal grafiką (išskyrus pacientus, kuriems nustatytas gulimas režimas). Gyvenamųjų patalpų tvarkymui nuteistiesiems (suimtiesiems) pacientams išduodamas įstaigos valymo inventorius (grąžinamas po tvarkymo). Ligoninės tvarkinys (nuteistasis, dirbantis gydomajame skyriuje) pagal nuteistųjų (suimtųjų) prašymus išduoda valymo inventorių ir priemones, o vėliau užbaigus darbus surenka. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Ligoninė yra suinteresuota, kad nuteistieji (suimtieji) kamerų tipo patalpas tvarkytųsi patys, todėl esant prašymams visada išduodamas valymo inventorius ir priemonės.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde tik deklaratyviai cituoja BVK nuostatas ir abstrakčiai nurodo, kad pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų apie tai, jog ginčo laikotarpiu buvo realiai apribotos jo turimos nuteistojo bendrosios ir specialiosios teisės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes nenurodė konkrečių pareigūnų, jų vardų, pavardžių, konkrečių pareigūnų elgesio atvejų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų netinkamą, provokuojantį elgesį, pareiškėjas nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

20. Teismas kitus tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.

21. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų kalinimo sąlygų analizę, priėjo prie išvados, kad Ligoninė, pareiškėjui būnant 205 palatoje, neužtikrino tinkamo dirbtinio apšvietimo, todėl atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismas akcentavo, jog šis pažeidimas truko labai trumpai. Byloje nėra įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjui dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo būtų sutrikusi sveikata, taip pat nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

III. 22. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

22.1. Pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka atsakovui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Kai nepakanka įrodymų patvirtinti atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

22.2. Ligoninės veikloje taikomi norminiai teisės aktai susiję ne tik su sveikatos priežiūra, bet ir laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimu. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo stalo ir dėl to nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai pavalgyti. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą, reiškia ne tik vidutinės fiziologinės energetinės normos užtikrinimą, bet ir tinkamų, higieniškų sąlygų pavalgyti sudarymą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 10.2 punkte numatytas stalas kamerų tipo patalpoje. LAVL spintelės yra paprastos konstrukcijos, pritvirtintos prie grindų, taburetė pritvirtinta kitame lovos gale.

22.3. Seimo kontrolierius pareiškėjo skundą dėl netinkamo aplinkos prieinamumo LAVL asmenims, turintiems judėjimo negalią, pripažino pagrįstu. Pareiškėjas yra neįgalus asmuo, kuriam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl esamų lėtinių susirgimų. Jam gydytojo išrašyti alkūniniai ramentai. Pareiškėjui Alytaus pataisos namuose sveikatos priežiūros tarnybos gydytojų skirtas neįgaliojo vėžimėlis. Seimo kontrolierius rekomendavo imtis priemonių išsiaiškinti kodėl LAVL palatoje esančios sanitarinės patalpos nepritaikytos nėra pritaikyti asmenims, turintiems judėjimo negalią.

22.4. Atsakovas, remdamasis HN 47:2011, pažeidžia 42 punktą, kuris numato apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių.

22.5. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktą buvo paimti gydytojo rekomenduojami maisto produktai (arbata, sultinys, sausi duonos gaminiai) bei minėtų taisyklių 18 priede 4.13 papunktyje nurodytus ir leidžiamus turėti su savimi rankines, kuprines, lagaminus, sudedant leidžiamus su savimi turėti daiktus į maišelius, skirtus šiukšlėms ar daržovėms.

22.6. Nežiūrint į tai, kad pareiškėjas kreipėsi raštu į LAVL administraciją, prašydamas išduoti asmens higienos priemones, jį informavo žodžiu, kad jam higienos priemonės nepriklauso, nes jis yra mokus. Ligoninės aprašo 14 punktas numato, kad pacientui prašant, neatsižvelgiant mokus jis ar ne, Ligoninės gydančiojo skyriaus slaugytoja ne vėliau kaip tą pačią dieną išduoda būtiniausius higienos reikmenis (tualetinį popierių (1 ritinėlis) ir muilo (100 g)). Ligoninės pateiktoje laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje aiškiai matyti, kad higienos priemonės nebuvo išduotos, nors ir buvo prašoma. Pridėta kortelė tik už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d., bet atsakovas nepateikė jokių duomenų už ginčo laikotarpį nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 14 d.

22.7. LAVL karštą vandenį nuteistiesiems dalina tik maitinimo metu, o ne pagal poreikį. Normų 10.9 punkte numatytas kameroje elektrinis virdulys, kurio nebuvo, o su savimi atsivežto neleido pasiimti. Jis buvo reikalingas pagal gydytojų rekomendacijas maistui pasigaminti dėl esamų lėtinių ligų, siekiant išvengti komplikacijų.

23. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame nenurodo naujų argumentų, dėl kurių nesutinka su teismo sprendimu. Pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir nurodytos žalos. Ligoninė atsižvelgia į Seimo kontrolieriaus pateiktas rekomendacijas.

25. Pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paaiškinimus. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiais nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 14 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d., atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų laikymo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, nustatęs, kad Ligoninė, pareiškėjui būnant 205 palatoje, neužtikrino tinkamo dirbtinio apšvietimo, todėl atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetęs kaip nepagrįstus, nusprendė, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad yra nustatytas reikalavimas įrengti stalą LAVL kamerų tipo patalpoje, tvirtina, kad HN 47:2011 42 punktas numato apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl higienos priemonių išdavimo, kratos atlikimo sąlygų, karšto vandens pateikimo, aprūpinimo elektriniu virduliu ir įrengtų sanitarinių įrenginių, kurie, pareiškėjo teigimu, nepritaikyti neįgaliesiems. Pareiškėjo įsitikinimu, jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

29. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

31. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

32. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

33. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

34. Pagal bylos duomenis pareiškėjas buvo LAVL kamerų tipo patalpose nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 14 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d.

35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad Ligoninei, kaip gydymo įstaigai, nustatyti reikalavimai įrengti stalą kamerų tipo patalpoje, pažymėtina, kad vienas iš teisės aktų, nustatančių reikalavimus pataisos įstaigoms, yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, įsigaliojusios 2017 m. birželio 8 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Normų 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BVK 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą neginčijo aplinkybės, kad patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo stalų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 14 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėją laikant kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.

36. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad nebuvo nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl neįrengtų turėklų sanitarinio mazgo, dušo patalpose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 173 straipsnio 5 dalis nustato, jog nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Atsakovas atsiliepime į skundą neneigė, kad kamerų tipo patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniame mazge atramų neįgaliesiems nėra, tačiau teigė, jog Ligoninėje visose kamerų tipo patalpose yra iškvietimo mygtukai, kurių pagalba galima išsikviesti personalą, kuris visuomet padeda. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad, nors pareiškėjas yra neįgalus, tačiau jis palatos ribose alkūninių ramentų pagalba judėti gali.

37. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo judėjimo galimybių. Byloje esantys medicininiai dokumentai (2 t., b. l. 1) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu juda alkūninių ramentų pagalba, bet daugiausia su neįgaliojo vėžimėliu. Taigi vien tai, kad esant būtinybei, pareiškėjas galėjo judėti ir be neįgaliojo vežimėlio, nepaneigia pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir sunkumų judant. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo gydymo Ligoninėje metu jam buvo sunku judėti, o sanitariniai mazgai bei dušai nebuvo pritaikyti naudotis neįgaliems asmenims, darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos pasinaudoti sanitariniais įrenginiais.

38. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, jog jam LAVL nebuvo išduodamos higienos priemonės, vadovavosi Aprašo 4–5, 13 punktais, Ligoninės aprašo 3, 13, 14 punktais, Ligoninės aprašu, įsigaliojusiu nuo 2018 m. kovo 29 d. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo mokus bei neteikė rašytinių prašymų dėl higienos priemonių išdavimo. Pareiškėjas šioje byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, jog jis kreipėsi į Ligoninę dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, taip pat pareiškėjas nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, jog buvo mokus. Papildomai pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė savo rašytų skundų LAVL dėl higienos priemonių išdavimo (1 t., b. l. 119–120). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad dėl neteisėtų LAVL veiksmų (neveikimo) pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, kurių jis neturėjo ir jam jos buvo reikalingos.

39. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog palatoje nebuvo užuolaidų, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 42 punkte nustatyta, kad įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Tačiau reikalavimo įrengti užuolaidas palatose šioje higienos normoje nėra. Todėl nebuvo pagrindo nustatyti pažeidimą dėl užuolaidų nebuvimo palatoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas pažeidė HN 47:2011 42 punktą, kuris numato apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių, tačiau nedetalizuoja konkrečių patalpų.

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su netinkamos kratos atlikimo sąlygomis, karšto vandens pateikimu, su pareiškėjo aprūpinimu elektriniu virduliu, nes pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas minėtais aspektais.

41. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

42. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus nagrinėjamu atveju nustatytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 14 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengtas stalas, nors pagal Normas turėjo būti įrengtas, nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, taip pat kamerų tipo patalpoje Nr. 205 neužtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl šių skundžiamų kalinimų sąlygų buvo pakenkta pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir pripažįstant, kad nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 14 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. V. teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė