Legislator Case Law & Legislation
447c10f5-42f5-4d71-8df2-be2b67bb1a4c AI generated

447c10f5-42f5-4d71-8df2-be2b67bb1a4c · Regionų administracinis teismas

Case Number 447c10f5-42f5-4d71-8df2-be2b67bb1a4c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI-3167-283/2021 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00871-2020-7 Procesinių sprendimų kategorijos: 12.18.1; 14.6, 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 21 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro patikslintÄ praÅ¡ymÄ atsakovams A.

Legislator headnote

AI generated

447c10f5-42f5-4d71-8df2-be2b67bb1a4c · Regionų administracinis teismas: Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o ir Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D. 2021 m. gegužės 10 d. raÅ¡to Nr. S-219 duomenimis, po V. Å . mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimÄ priėmė sutuoktinė A. Å . ir sÅ«nus T. Å .. Rinkliavų įstatymas ir Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (iÅ¡ieÅ¡kojimu). Todėl Å¡iuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panaÅ¡ius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 4 straipsnio 7 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI-3167-283/2021 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00871-2020-7 Procesinių sprendimų kategorijos: 12.18.1; 14.6, 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 21 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro patikslintÄ praÅ¡ymÄ atsakovams A.

Å . ir T. Å . dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ bei tvarkymÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiÅ¡kėja, ir Panevėžio RATC) kreipėsi į administracinį teismÄ patikslintu praÅ¡ymu (toliau – ir praÅ¡ymas) iÅ¡ atsakovės A. Å . priteisti 112,46 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ (toliau – ir vietinė rinkliava) ir solidariai 112,46 Eur iÅ¡ A.

Å . ir T. Å ., apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir iÅ¡ kiekvieno po 7,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Biržų rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtino Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai nauja redakcija buvo iÅ¡dėstyti Tarybos 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-244.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovė A. Å . nuo 2006 m. kovo 3 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V. Å . valdo nekilnojamojo turto objektÄ Biržų rajono savivaldybės teritorijoje. Po atsakovės sutuoktinio V. Å . mirties jo palikimÄ priėmė atsakovai A. Å . ir T. Å ., todėl jiems pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.52 straipsnį, kaip įpėdiniams kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavÄ . Atsakovams vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatų 35 punktu, kaip nekilnojamojo turto objekto, esančio Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, savininkams ir kaip palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, atsakingiems už palikėjo skolas.

A. Å . ir T. Å . atsiliepimų į praÅ¡ymÄ nepateikė. PraÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktÄ , Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas) numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ (11 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikia savivaldybės tarybai teisę savo sprendimu nustatyti vietinę rinkliavÄ ir tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus (12 straipsnio 1-2 punktai).

Taryba 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-148 1.2 punktu patvirtino Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymÄ , vietinės rinkliavos apskaičiavimÄ , vietinės rinkliavos surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , apskaitÄ ir administravimÄ . Tarybos 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-244 Nuostatai buvo iÅ¡dėstyti nauja redakcija, naujos redakcijos Nuostatai įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d.

Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grÄ Å¾inimo ir skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirtas Panevėžio RATC (Nuostatų 5.7, 5.13 punktai). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis).

Vietinė rinkliava ir iÅ¡ jos kylantys teisiniai santykiai yra vieÅ¡osios teisės reguliavimo dalykas, vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1984-502/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

PareiÅ¡kėja atsakovų pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ grindė Nuostatų 5.4 punktu, numatančiu, kad vietinę rinkliavÄ turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavÄ . Pagal Nuostatų 6 punktÄ , vietinę rinkliavÄ privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys Å«kinę ir kitokiÄ veiklÄ savivaldybės teritorijoje.

Vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iÅ¡ dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Taryba, vietinės rinkliavos dydžiai pateikti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 22.1, 22.2, 34 punktai). Be to, pareiÅ¡kėja atsakovų pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ grindė tuo, jog už palikėjo skolas atsako palikėjo įpėdiniai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. gruodžio 21 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), registruotos A.

Š. ir V. Š. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Gyventojų registro išrašo duomenimis V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turto dalys yra lygios, todėl atsakovė A. Š., kaip ½-osios dalies gyvenamojo namo savininkė, buvo atsakinga sumokėti vietinės rinkliavos mokestį iki palikėjo V.

Å . mirties (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos 2021 m. sausio 28 d. pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ skolÄ ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ mokėjimo praneÅ¡imai patvirtina, kad atsakovė A. Å . nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 18 d. už ½ -Ä jÄ dalį nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), privalėjo sumokėti 97,35 Eur vietinės rinkliavos. Byloje esančių 2021 m. kovo 4 d.

Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o ir Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D. 2021 m. gegužės 10 d. raÅ¡to Nr. S-219 duomenimis, po V. Å . mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimÄ priėmė sutuoktinė A. Å . ir sÅ«nus T. Å .. Rinkliavų įstatymas ir Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (iÅ¡ieÅ¡kojimu). Todėl Å¡iuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panaÅ¡ius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 4 straipsnio 7 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnį, mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemokÄ privalo padengti Å¡io asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiÅ¡kia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas.

Ä®pėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.52 straipsnis nustato, kad pėdinis, kuris priėmė palikimÄ turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytus atvejus, o jeigu nurodytu palikimo priėmimo bÅ«du palikimÄ priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

Be to, pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, jog, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimÄ priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-80-602/2021).

Tačiau prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės, jos yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-602/2020). Kreditoriaus reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiÅ¡kėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti Å¡ioje nuostatoje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieÅ¡ priimdami palikimÄ , turėtų visÄ informacijÄ apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo bÅ«do.

Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieÅ¡ palikimo priėmimÄ Ä¯pėdiniams bÅ«tų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimÄ priėmusiems įpėdiniams nebÅ«tų pareikÅ¡ta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iÅ¡ esmės pasikeisti palikimÄ priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų palikėjo kreditorių pretenzijų pareiÅ¡kimo bÅ«dų iÅ¡aiÅ¡kino, kad vien pažodinis (gramatinis) Å¡ių bÅ«dų aiÅ¡kinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytÄ termino kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti paskirtį, nesudarytų sÄ lygų kreditoriams efektyviai iÅ¡vieÅ¡inti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimÄ Ä¯pėdiniams, o Å¡iems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visÄ reikÅ¡mingÄ tokiam sprendimui priimti informacijÄ .

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad be nurodytoje teisės normoje įtvirtintų bÅ«dų tinkamu pareiÅ¡kimu laikomas ir praneÅ¡imas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad Å¡ios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimu laikomas vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡intas palikėjo turto areÅ¡tas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡intas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo Panevėžio RATC bendraturčiams A. Å . ir V. Å . nekilnojamojo turto adresu siuntė vietinės rinkliavos mokėjimų praneÅ¡imus. Kadangi praneÅ¡imai buvo siųsti abiejų bendraturčių vardu, ir pagal Nuostatų 17 punktÄ bendraturčiai buvo laikomi vienu vietinės rinkliavos mokėtoju, daroma iÅ¡vada, kad A. Å . turėjo bÅ«ti žinoma ir apie palikėjo V. Å . nesumokėtos vietinės rinkliavos skolÄ . Minėta, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Atsižvelgiant į tai, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikoma, jog palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja reikalavimÄ Ä¯pėdiniams, kuris atitiktų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareikÅ¡ti iki (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad pareiÅ¡kėja per 3 mėnesius po palikėjo mirties bÅ«tų siuntusi praneÅ¡imus aukščiau nurodyto objekto adresu ar kitu bÅ«du bÅ«tų informavusi palikėjo įpėdinį T. Å . apie turimÄ skolos reikalavimÄ palikėjui, byloje nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad Panevėžio RATC nepateikė įrodymų, jog įgyvendino CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pareigÄ per Å¡ioje įstatymo nuostatoje numatytÄ 3 mėnesių terminÄ informuoti įpėdinį T. Å . apie palikėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos skolÄ pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja papildomų duomenų ir (ar) paaiÅ¡kinimų teismui nepateikė, be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl aptariamo termino atnaujinimo nebuvo gautas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Minėta, kad vieno iÅ¡ sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas).

Mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y. mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama pagal paveldėjimo teisės normas. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis su pirmos eilės įpėdiniais paveldi ¼ -Ä jÄ dalį palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio o jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais; tuo atveju, kai sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo; nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ .

Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Å iuo atveju A. Å . sutuoktinio turtÄ paveldėjo pagal įstatymÄ kartu su palikėjo pirmos eilės įpėdiniu, palikėjo sÅ«numi T. Å ., todėl pagal įstatymÄ ji paveldėjo ¼ -Ä jÄ dalį palikimo, o įpėdinis T. Å . paveldėjo ¾ -Ä sias dalis palikimo. Teismui konstatavus, kad palikėjo sutuoktinei A. Å . buvo žinoma apie palikėjo vietinės rinkliavos skolÄ pareiÅ¡kėjai, daroma iÅ¡vada, kad palikėjo V.

Å . nesumokėtos vietinės rinkliavos skolos dalis už nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 18 d. priteisiama iÅ¡ palikimÄ priėmusios įpėdinės A. Å ., proporcingai jos paveldėto palikimo ¼ -ajai daliai, t. y. 24,34 Eur. Nustačius, kad Panevėžio RATC per 3 mėnesių terminÄ neinformavo įpėdinio T. Å . apie palikėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos skolÄ , pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl palikėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos skolos priteisimo nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 18 d. iÅ¡ įpėdinio T.

Å . yra nepagrįstas ir netenkinamas. Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjos 2021 m. sausio 28 d. pateiktÄ pažymÄ , tai sudaro 73,01 Eur iÅ¡ bendrai pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos priteisti palikėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos 97,35 Eur sumos. Remiantis tuo, kas nurodyta, Panevėžio RATC praÅ¡ymas dėl palikėjo V. Å . nesumokėtos vietinės rinkliavos skolos priteisimo iÅ¡ palikėjo įpėdinių už 2017 m. spalio 1 d. – 2020 m. liepos 18 d. laikotarpį tenkinamas iÅ¡ dalies. Minėta, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Palikėjas V. Å . mirė (duomenys neskelbtini). Byloje duomenimis, kad atsakovai po V. Å . mirties palikimÄ priėmė. Kadangi palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, daroma iÅ¡vada, kad atsakovai A. Å . ir T. Å . nuo 2020 m. liepos 19 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atitiko vienÄ iÅ¡ Nuostatuose numatytų vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – Å¡iuo laikotarpiu nuosavybės teise disponavo ginčo nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ skolÄ ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ mokėjimo praneÅ¡imai patvirtina, kad atsakovai nuo 2020 m. liepos 19 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. privalėjo sumokėti 30,21 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovai vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo. Ä®vertinus aplinkybę, kad po palikėjo V. Å . mirties atsakovei A. Å . nuosavybės teise disponavus ½-Ä ja dalimi gyvenamojo namo dalimi ir dar paveldėjus ¼-Ä jÄ dalį palikimo, o T. Å . paveldėjus ¾-Ä sias dalis palikimo, pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma nesumokėtos vietinės rinkliavos 30,21 Eur suma iÅ¡ atsakovų priteisiama proporcingai valdomo nekilnojamojo turto daliai – iÅ¡ A. Å . pareiÅ¡kėjai priteistina 18,88 Eur, o iÅ¡ T. Å . priteistina 11,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už 2020 m. liepos 19 d.

– 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Atsakovai vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo. Nagrinėjant bylÄ nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai ginčo laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo ir bÅ«tų atleisti nuo rinkliavos mokėjimo, ir kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo Å¡alinamos per Biržų rajono savivaldyje veikiančiÄ atliekų tvarkymo sistemÄ . Atsižvelgus į Nuostatų 1 priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ individualiems gyvenamiesiems namams, nustatytus vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dalių parametrus ir rinkliavos dydžius metams, atsakovų valdomo nekilnojamojo turto objekto plotÄ , ir jame savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių asmenų skaičių bei deklaravimo laikotarpius, Nuostatų 22.1, 22.2 ir 26 punktus, nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjos apskaičiuotu atsakovų bei palikėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos dydžiu už 2017 m. spalio 1 d. - 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

PareiÅ¡kėja prašė iÅ¡ atsakovų priteisti po 7,50 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019).

Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis vieÅ¡ojo administravimo subjektų uždavinys, Å¡ie subjektai turi bÅ«ti pajėgÅ«s teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iÅ¡ atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Ginčas dėl vietinės rinkliavos iÅ¡ieÅ¡kojimo, dėl kurio pareiÅ¡kėja buvo priversta praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ , nelaikomas kaip iÅ¡skirtinis, dėl Å¡ių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija.

Teismo vertinimu, praÅ¡ymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis iÅ¡laidomis, tokio pobÅ«džio darbas gali bÅ«ti atliekamas ir naudojantis Panevėžio RATC žmogiÅ¡kaisiais iÅ¡tekliais. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡sakyta pozicija, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėja Panevėžio RATC praÅ¡ymÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais.

Nagrinėjamo ginčo atveju nauja teisinė problematika nebuvo keliama, byla nebuvo sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginÄÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo. Teismas sprendžia, kad praÅ¡omos atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitinka bÅ«tinumo kriterijaus. Remiantis tuo, kas nurodyta, Panevėžio RATC praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti iÅ¡: - A. Å . – 140,57 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų ir 57 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , apskaičiuotos už 2017 m. spalio 1 d. - 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; - T. Å . – 11,33 Eur (vienuolika eurų ir 33 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , apskaičiuotos už 2020 m. liepos 19 d. - 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

KitÄ praÅ¡ymo dalį atmesti. Uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė