447be81d-4b6f-4e0d-ade1-e2523233981c · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                Administracinė byla Nr. 1-755-402/2017                                                                                           Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02475-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 36.;55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2017 m. kovo 7 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjai K.

K. ir jos atstovei advokatei K. M. , atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. Å . , vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. K. skundÄ atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nustatė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ â€žDėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo“ Nr. 16-IL-52-00927-e ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, turimiems ginklams (b.l. 5-11).PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad atsakovas ginčijamu 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu nepagrįstai panaikino leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus.

Nurodo, jog pripažįsta faktÄ , kad 2016 m. kovo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ji pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 5 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį. Nors nuosprendis yra priimtas, tačiau dėl jos nuteisimo fakto ji nesutinka. Be to pažymėjo, jog nuosprendžiu jai nebuvo apribotos teisės į jos turimus ginklus, todėl mano jog ji nubausta dvigubai, kadangi jai už padarytÄ veikÄ yra bausmė paskirta nuosprendžiu, o atsakovas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nubaudė jÄ antrÄ kartÄ .PareiÅ¡kėjos nuomone, skundžiamu sprendimu leidimas buvo panaikintas formaliais pagrindais, vien tik sekant įstatymo raide, tačiau neatsižvelgiant į įstatymo tikslus ir iÅ¡ esmės nevertinant pareiÅ¡kėjos reputacijos.

Dėl Å¡ios priežasties skundžiamas sprendimas pažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovas su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja nėra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmuo pagal teisės aktuose keliamus reikalavimus (Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo 17 str. 1 d. 3,4,5,8,10 p., 18 str. 2 d. iÅ¡skyrus 8 p.), nes 2016-03-14 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ji pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta bausmė – 5 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį.    Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingÄ reikÅ¡mę Lietuvos Respublikos Å«kiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus.

Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti iÅ¡davimo tvarkÄ nustato įstatymai. Kaip matyti iÅ¡ Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, Å¡io įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir Å¡audmenų apyvartÄ ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ . Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, Å¡i apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumÄ , sveikatÄ , iÅ¡samiai reglamentuojama.

Ginklų ir šaudmenų įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Todėl, pareiškėjos išdėstyti argumentai nepagrįsti.          Skundas nepagrįstas ir atmestinas.Byloje kilęs ginčas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ Nr. 16-IL-52-00927-e (b.l. 13), kuriuo panaikintas pareiškėjai leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 5-11). 2016 m. lapkričio 8 d.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos sprendimu Nr. 16-IL-52-00927-e, vadovaujantis Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas neÅ¡ioti ir laikyti ginklÄ panaikinamas, atsiradus Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡skyrus 8 punktÄ numatytoms sÄ lygoms, taip pat Å¡io įstatymo redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms, pagal kurias, nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu nelaikomas turintis teistumÄ asmuo bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIII skyriaus 92.3 p., 93-95 p. nuspręsta panaikinti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus iÅ¡duotÄ K.

K. .Ginčijamame sprendime (b.l.

13) nurodyta, kad pareiÅ¡kėja Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė - 5 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį. Ginklų ir Å¡audmenų apyvartÄ , siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ , reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas.LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis iÅ¡vardija atvejus, kada asmuo nelaikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos: (1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau -Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 3 metus laisvės atėmimo; (2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimÄ , už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų; (3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimÄ , už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamÄ sias medžiagas arba Å¡aunamuosius ginklus; (4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimÄ , susijusį su disponavimu ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 3 metus laisvės atėmimo; (5) turintis teistumÄ ; (6) per pastaruosius 3 metus dėl Å¡ios dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių; (7) per pastaruosius metus teistas už baudžiamÄ jį nusižengimÄ ; (8) įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; (9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai; (10) per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už Å¡iurkÅ¡tų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimÄ ; (11) kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų; (12) kuriam leidimas neÅ¡iotis, leidimas laikyti ginklÄ buvo panaikintas ar nepratęstas Å¡io straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punkte taip pat nustatyta, kad leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡skyrus 8 punktÄ , nurodytoms sÄ lygoms. Teismo vertinimu, GÅ KÄ® nuostatų analizė patvirtina iÅ¡vadÄ , kad įstatymo leidėjas yra iÅ¡samiai diferencijavęs sÄ lygas bei nustatęs platų ratÄ atvejų, kada asmeniui gali bÅ«ti panaikintas leidimas neÅ¡iotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei Å¡audmenis, o bÅ«tent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei neÅ¡iojant Å¡aunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms.

Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Ä®statymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės vieÅ¡ojo administravimo subjektui (Å¡iuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti Å¡iÄ normÄ , pasirinkti kitokį elgesio variantÄ , iÅ¡skyrus Å¡ioje normoje nurodytÄ leidimo neÅ¡iotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir Å¡audmenis panaikinimÄ .PareiÅ¡kėja atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija, tačiau mano, kad ginčijamu sprendimu, leidimas buvo panaikintas formaliais pagrindais, vien tik sekant įstatymo raide, tačiau neatsižvelgiant į įstatymo tikslus ir iÅ¡ esmės nevertinant pareiÅ¡kėjos reputacijos.

Dėl Å¡ios priežasties skundžiamas sprendimas pažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijus.Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei Å¡audmenys gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į bÅ«tinumÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygas ir tvarkÄ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu pakeitus Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančiÄ sÄ raÅ¡Ä atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai, negu galioję anksčiau. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas, nuolatinė teisinio reguliavimo raida yra vienas iÅ¡ bÅ«dingų teisės sistemos ypatumų. Ji priklauso nuo visuomenėje vykstančių pokyčių ir dėl to atsirandančios bÅ«tinybės sureguliuoti tiek naujus, tiek pasikeitusius senus visuomeninius santykius.

Atsižvelgiant į tokiÄ teisinio reguliavimo įstatymais ir kitais teisės aktais bÅ«tinybę yra įtvirtinamos naujos, tobulinamos galiojančios ar paÅ¡alinamos pasenusios teisės normos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-l692/2012). Ä®statymų leidėjas, Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės pakeitimo įstatymu sugriežtindamas ir nustatydamas papildomas sÄ lygas, kada asmuo laikytinas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, siekė užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei visuomenės saugumÄ , o tokiu numatytu asmens teisių ir laisvių ribojimu - skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo.

Pasisakydama Å¡iuo klausimu, kolegija pažymi, kad tokio, palyginus su iki 2011 m. kovo 1 d. buvusiu teisiniu reguliavimu, aptariamo apribojimo naujo pagrindo atsiradimas gali bÅ«ti traktuojamas kaip leidimų iÅ¡duoti ir turėti ginklus iÅ¡davimo sugriežtinimas. Tai, atsižvelgiant į bylos faktinę situacijÄ , suponuoja bÅ«tinumÄ aptarti, ar toks sugriežtinimas yra leistinas principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) bei konstitucinio teisinės valstybės principo laikymosi prasme.

Å iame kontekste kolegija pažymi, kad leidimų ginklams turėti ir iÅ¡duoti tvarkos nustatymas, jos pakeitimas (tuo pačiu ir sugriežtinimas) yra įstatymų leidėjo kompetencija, kuriÄ Ä¯gyvendinant, kartu su žmogaus teisių ir laisvių apsauga, turi bÅ«ti maksimaliai užtikrintas ir vieÅ¡asis interesas, t. y. visuomenės saugumas bei vieÅ¡oji tvarka. Å ių, asmens individualių ir vieÅ¡ojo, interesų suderinamumas yra pasiekiamas, atsižvelgiant į daugelį visuomeninių ir socialinių faktorių, siekiant nustatyti tarp jų (skirtingų interesų) tam tikrÄ pusiausvyrÄ .

Tai suponuoja, kad įstatymų leidėjas nėra saistomas savo jau nustatytos leidimų turėti ginklus tvarkos, o, atsižvelgdamas į tam tikrus aplinkybių ar tam tikrų tendencijų pakitimus, gali nustatyti kitokiÄ , kai kuriais aspektais griežtesnę, aptariamų leidimų iÅ¡davimo tvarkÄ . Tai, kolegijos manymu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamai bylai aktualaus naujo (Ä®statymo 17 str. 1 d. 11 p. nustatyto) apribojimo turėti ginklus įvedimas negali bÅ«ti laikomas lex retro non agit ir konstitucinio teisinės valstybės principų pažeidimu.

Pastebėtina, kad iš esmės toks pats įsigaliojusių nuo 2011 m. kovo 1 d., palyginus su iki tol buvusiomis, griežtesnių Įstatymo nuostatų aiškinimas (kalbant apie Įstatymo 18 str. 2 d. nuostatas) buvo pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012, kurioje, be kita ko, buvo remiamasi Konstitucinio Teismo doktrininiais išaiškinimais, pateiktais 1997 m. vasario 13 d., 2001 m. balandžio 12 d. ir 2012 m. balandžio 12 d. nutarimuose. 2012 m. liepos 12 d.

įsigaliojusios redakcijos 2010 metų Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, numatanti, jog „Šio įstatymo 1 straipsnyje iÅ¡dėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimÄ laikyti ginklus ar leidimÄ neÅ¡iotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali bÅ«ti taikomi apribojimai, atsirado iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo 2016 m. vasario 2 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Nutarimu Nr. KT6-N3/2016 pripažinta kaip prieÅ¡taraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui: pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 81-4222) tiek, kiek pagal jÄ asmenims, turintiems Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų Å¡aunamųjų ginklų, jeigu jie Å¡iuos ginklus įsigijo ir aplinkybės, dėl kurių jie pagal šį įstatymÄ nelaikomi nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmenimis, atsirado iki Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.), ir 2011 m. vasario 28 d. neturėjusiems leidimo laikyti ar leidimo neÅ¡iotis ginklus, nuo 2012 m. liepos 12 d. turi bÅ«ti taikomi Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, o ne nustatytieji Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalyje, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016-02-02 nutarimu Nr. KT6-N3/2016 pripažino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012-06-29 redakcija; Žin., 2012, Nr. 81-4222) tiek, kiek pagal jÄ asmenims, turintiems Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (2010-11-18 redakcija) 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų Å¡aunamųjų ginklų, jeigu jie Å¡iuos ginklus įsigijo ir aplinkybės, dėl kurių jie pagal šį įstatymÄ nelaikomi nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmenimis, atsirado iki Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011-03-01), ir 2011-02-28 neturėjusiems leidimo laikyti ar leidimo neÅ¡iotis ginklus, nuo 2012-07-12 turi bÅ«ti taikomi Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (2010-11-18) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, o ne nustatytieji Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (2002-01-15) 18 straipsnio (2007-12-04 redakcija) 2 dalyje, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.Tokiu bÅ«du, minimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas buvo skirtas asmenims, kurie 2011-02-28 neturėjo leidimo laikyti ginklus ar leidimo neÅ¡iotis ginklus ir buvo įsigiję dujinius pistoletus (revolverius), kurie nuo 2011-03-01 priskiriami C kategorijos ginklams, ir minėtus ginklus turintys asmenys juos privalėjo užregistruoti iki 2014-07-01.Teismas pažymi, kad Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, reglamentuojančiame leidimų neÅ¡ioti ir laikyti ginklus ir Å¡audmenis panaikinimÄ , įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri įpareigoja pareigÅ«nÄ , nustačiusį Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡skyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nustatytas sÄ lygas, priimti vienintelį sprendimÄ â€“ panaikinti asmeniui leidimÄ .

Todėl nagrinėjamu atveju yra visai nesvarbu, kokio pobÅ«džio baudžiamÄ jį nusižengimÄ asmuo padarė, o svarbu tik tai, ar priimant sprendimÄ buvo nustatyta, kad asmuo nėra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėja, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė - 5 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jai 2011-09-09 iÅ¡duotas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos Valdybos Licencijavimo skyriuje, 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 16-IL-52-00927-e buvo panaikintas pagrįstai, kadangi pareiÅ¡kėjai taikomas Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto apribojimas ir Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos.

Dėl pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, apie tai, kad leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimas yra neproporcingai pritaikyta priemonė, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja pažymėjo, jog gyvena nuoÅ¡alioje vietoje ir neturint ginklo yra nesaugu, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingÄ reikÅ¡mę Lietuvos Respublikos Å«kiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus.

Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti iÅ¡davimo tvarkÄ nustato įstatymai. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, Å¡io įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir Å¡audmenų apyvartÄ ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ . Minėto įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, Å¡i apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumÄ , sveikatÄ , iÅ¡samiai reglamentuojama.

Ä®statymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ar turėti ginklus ir Å¡audmenis, jų elgesiui keliami itin aukÅ¡ti reputacijos, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos reputacijÄ negalima traktuoti, kaip nepriekaiÅ¡tingÄ , nes pareiÅ¡kėja Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iÅ¡ vienos pusės ir visuomenės interesų - iÅ¡ kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieÅ¡taravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros.

Vienas iÅ¡ interesų derinimo bÅ«dų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokiÄ galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal Å¡iÄ KonvencijÄ ir susiformavusiÄ Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sÄ lygas:

1) yra teisėti ir 2) bÅ«tinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiÅ¡kia, kad apribojimai turi bÅ«ti nustatomi tik įstatymu, kuris vieÅ¡ai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiÅ¡kiai. Ä®statymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, bÅ«tina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sÄ lygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiÅ¡kėja leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra įstatyminio pagrindo.Kolegija netenkina pareiÅ¡kėjos reikalavimo įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti jai leidimÄ Ä¯sigyti ir turėti Å¡aunamuosius ginklus turimiems ginklams, nes tokio pobÅ«džio sprendimų priėmimas yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto (atsakovo) prerogatyva.

Be to, pažymėtina, jog antrasis pareiÅ¡kėjos reikalavimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo, todėl nustačius, jog pareiÅ¡kėjos ginčijimas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti (visiÅ¡kai, ar iÅ¡ dalies) antrojo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus jos turimiems ginklams. Skundas atmestinas visoje apimtyje.PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kurių apskaičiavimas ir pagrindimas bus pateikti LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, jog atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ , nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. nusprendžia: SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                                Gintaras Čekanauskas                                                                                                                                                                                                                                Janina Vitunskienė                                                                                                                 Natalja Zelionkienė